Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas, veikiantis Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio A. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos individualios įmonės ,,Aujama-credit“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. B., M. F..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja individuali įmonė (toliau – ir IĮ) ,,Aujama-credit“ pateikė skundą dėl antstolio A. B. veiksmų prašydama panaikinti 2024 m. lapkričio 22 d. antstolio išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-24-25-34080 ir 2024 m. lapkričio 22 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdymo dokumento grąžinimo Nr. S-24-25-34081.

2. Antstolis A. B. 2024 m. gruodžio 2 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pareiškėjos skundą tenkinti ir jį su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė teismui. Nurodė, jog vykdomojoje byloje surinkta informacija atitinka įstatymų nustatytus atvejus, kai vykdomoji byla gali būti užbaigta, o vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui. Vykdomojoje byloje surinkta pakankamai duomenų, kad skolininkas neturi registruotino turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių) bei piniginių lėšų kredito įstaigose esančiose sąskaitose. Antstolio kontoroje išieškojimas iš skolininko vykdomas nuo 2015 metų pagal kitas vykdomąsias bylas (iš viso 6 vykdomosios bylos), kurios visos taip pat užbaigtos 2024 m. lapkričio 11 d. surašius išieškojimo negalimumo aktus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. birželio 16 d. nutartimi tenkino pareiškėjos IĮ ,,Aujama-credit“ skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikino 2024 m. lapkričio 22 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-24-25-034080 ir 2024 m. lapkričio 22 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-25-34081. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

3.1. Teismas išreikalavo duomenis apie skolininko pajamas, (ne)turimą registruotiną turtą ir nustatė, kad skolininkui už 2024 m. išmokėtos individualios veiklos išmokos 22 724,50 Eur, įrašų apie skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą nėra, skolininko vardu registruota transporto priemonė ,,Skoda Octavia“. Įvertinęs šiuos duomenis teismas konstatavo, kad antstolis neatliko visų būtinų veiksmų vykdomajam dokumentui įvykdyti ir šiuo metu antstolis privalo dar atlikti išieškojimo veiksmus, kad būtų nustatytas visas turimas skolininko turtas, kurio nustatymas sąlygotų didesnį vykdymo sėkmingumą („Regitros“ duomenų bazės papildomas patikrinimas, skolininkui trečiųjų asmenų sumokėtų lėšų galima buvimo vieta ir t. t.).

3.2. Įvertinus tai, kad ne iki galo buvo ištirta skolininko turtinė padėtis ir išieškojimo atlikimui dar yra galima rasti rezervų, išieškojimo negalimumo akto surašymas, vykdomosios bylos užbaigimas ir vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui buvo nepagrįstas ir skubotas.

3.3. 2024 m. lapkričio 22 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-24-25-34080 antstolis surašė neteisėtai ir nepagrįstai, todėl 2024 m. lapkričio 22 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-25-34081 yra neteisėtas ir nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis A. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjos IĮ ,,Aujama-credit“ skundą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Teismas neteisingai įvertino procesinius vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus, nevertino vykdomojoje byloje esančių (surinktų) įrodymų, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutartį.

4.2. Teismas neteisingai konstatavo, kad nei civilinėje byloje, nei ginčo vykdomojoje byloje nebuvo duomenų, kokias banko sąskaitas ir kokiose kredito įstaigose turi suinteresuotas asmuo (skolininkas), nebuvo pateikta duomenų apie M. F. (ne)turimą registruotiną turtą. Vykdant priverstinį išieškojimą iš skolininko M. F. 2023 m. sausio 23 d. per piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS) pateiktas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-25-1795, juo visoms kredito įstaigoms (bankams) nurodyta priverstinai nurašyti 1 275,34 Eur sumą nuo skolininkui priklausančių sąskaitų, esančių kredito įstaigose. Patikrinus VĮ Registrų centro bei VĮ ,,Regitra“ duomenis nustatyta, kad skolininko vardu nėra registruotino nekilnojamojo turto bei transporto priemonių. Ši informacija yra nurodyta elektroninėje vykdomojoje byloje 2024 m. lapkričio 22 d. išieškojimo negalimumo akte.

4.3. Teismas neteisingai konstatavo, kad skolininko vardu registruota transporto priemonė, kadangi VĮ ,,Regitra“ duomenų bazėje nurodoma, kad M. F. yra transporto priemonės naudotojas, ne savininkas.

4.4. 2025 m. birželio 17 d. pakartotinai nuvykus į skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą bei pabendravus su skolininko broliu pastarasis nurodė, kad skolininkas apie pusę metų negyvena šiuo adresu, tačiau gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną telefonu susisiekus su skolininku, M. F. paaiškino, jog šiais metais išvyko į (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu dirba vairuotoju ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos dėl darbo pobūdžio. Taip pat paaiškino, kad vairavo automobilį ,,Skoda Octavia“, kurį nuomojosi iš įmonės dirbdamas pavėžėju, kol su automobiliu pakliuvo į autoįvykį. Automobilio likimo nežino, nes automobilį pasiėmė bendrovė, kuriai jis priklauso. Darbas pavėžėju buvo nuostolingas, be to, dar liko skolingas už automobilį ,,Skoda Octavia“.

4.5. Teismo konstatavimas, kad antstolis neatliko visų būtinų veiksmų vykdomajam dokumentui įvykdyti ir šiuo metu antstolis privalo dar atlikti išieškojimo veiksmus, kad būtų nustatytas visas turimas skolininko turtas, kurio nustatymas sąlygotų didesnį vykdymo veiksmų sėkmingumą, prieštarauja teismo konstatavimui, kad antstolis neprivalo atlikti visų absoliučiai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 624 straipsnyje nurodytų veiksmų vykdant išieškojimą. Tačiau jo atliekami veiksmai vykdomojoje byloje turi būti maksimaliai produktyvūs ir rezultatyvūs, siekiant patenkinti kiek galima didesnius išieškotojo lūkesčius ir interesus. Pats antstolis nusprendžia, kuriuos vykdymo veiksmus atlikti, kad būtų pasiektas geriausias vykdymo rezultatas.

4.6. Atnaujinus vykdomąją bylą bandymas išsiaiškinti dėl 2024 m. trečiųjų asmenų M. F. išmokėtų individualios veiklos išmokų būtų nerezultatyvus bei neproduktyvus, kadangi surinkta informacija būtų renkama už 2024 metus ir neduotų jokių apčiuopiamų rezultatų, padėsiančių įvykdyti išieškojimą. Be to, skolininkas išvykęs į (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju vykdymo veiksmai nebūtų galimi, kadangi skolininko gyvenamoji vieta nesutampa su antstolio veiklos teritorija, kurios ribos baigiasi su (duomenys neskelbtini) rajono ribomis.

5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta. Pareiškėja IĮ ,,Aujama-credit“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacijos objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta (CPK 320, 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas panaikino antstolio išieškojimo negalimumo aktą, patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

9. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir nuspręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

10. Kartu su atskiruoju skundu antstolis teismui pateikė elektroninės vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) procesinius dokumentus (38 lapai). Nors apeliantas prašymo pridėti šiuos įrodymus prie bylos nepateikė, iš atskirojo skundo turinio manyti, jog apeliantas jais remiasi ir grindžia atskirojo skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Kadangi šie rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apelianto pateiktus įrodymus, kad juos, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika). Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta panaikinti antstolio A. B. 2024 m. lapkričio 22 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-24-25-34080 ir 2024 m. lapkričio 22 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-25-34081, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) informacijos nustatyta, jog antstolio A. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-8202-837/2022 dėl 500 Eur skolos, 495,61 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš suinteresuoto asmens (skolininko) M. F. išieškotojai IĮ ,,Aujama-credit“ (vykdomosios bylos lapas (toliau – v. b. l.) 2, 7–9). Iš skolininko M. F. išieškota ir vykdymo procese išieškotojai 2023 m. birelio 8 d. paskirstyta 130,39 Eur suma (73 Eur skola, 4 Eur palūkanos ir 53,39 Eur būtinos vykdymo išlaidos) (v. b. l. 10).

15. Antstolis 2024 m. lapkričio 22 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-24-25-34080 (v. b. l. 12), kuriuo nustatė, kad skolininkas turto, kurį pagal įstatymus būtų galima areštuoti, neturi, sąskaitose piniginių lėšų nėra, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) duomenimis, nedirbantis, šeiminė padėtis – nevedęs, įkalinimo įstaigoje bausmės neatlieka, nurodė, jog vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punktu vykdomasis dokumentas grąžintinas išieškotojai. Antstolis 2024 m. lapkričio 22 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-25-34081 vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigė vykdomąją bylą ir elektroninį vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojai (v. b. l. 13).

16. Išieškotoja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų prašydama šiuos patvarkymus (nutarties 15 punktas) panaikinti (v. b. l. 15–18, 20–23). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas skundą tenkino ir antstolio patvarkymus (nutarties 15 punktas) panaikino. Apeliantas su skundžiama nutartimi nesutinka, atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad teismas neteisingai įvertino procesinius vykdomosios bylos dokumentus, nevertino vykdomojoje byloje esančių (surinktų) įrodymų, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais sutinka tik iš dalies.

17. Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui yra vienas iš vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atvejai, kada antstolis gali išieškotojui grąžinti vykdomąjį dokumentą, įtvirtinti CPK 631 straipsnio 1 dalyje. Pasisakydamas dėl CPK 631 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, – antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).

18. CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena arba nedirba, išskyrus CPK 620 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus (bylose dėl išlaikymo išieškojimo, dėl žalos atlyginimo, padarytos suluošinimu arba kitaip sužalojant sveikatą, taip pat atimant maitintojo gyvybę, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, antstolis privalo skelbti skolininko paiešką per policiją), arba jeigu nežinoma juridinio asmens buveinė.

19. Minėta, antstolis remdamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ginčo atveju surašė išieškojimo negalimumo aktą, nustatęs, kad skolininkas turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, neturi, nedirba, laisvės atėmimo bausmės neatlieka. Sutiktina, jog šiuo atveju vykdomosiose bylose, pateiktose teismui nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, yra duomenys, jog skolininko vardu kredito įstaigose yra atidarytos trys banko sąskaitos, joms nuo 2023 m. sausio 23 d. yra taikomi apribojimai (nurodymai priverstinai nurašyti lėšas) (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 29), o skolininkas neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 28). Taip pat sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino duomenis apie skolininko vardu registruotas transporto priemones. Iš civilinėje byloje esančio LITEKO išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gauto iš Kelių transporto priemonių registro, matyti, jog skolininkas M. F. yra registruotas automobilio ,,Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju. Iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, jog minėtos transporto priemonės savininkas yra UAB ,,Renti“. Tačiau vien šie netikslumai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra neteisėta ir (ar) nepagrįsta.

20. Teismų praktikoje pripažįstama, jog išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1280-619/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-885-253/2020; Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-476-1060/2024, 2025 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-959-924/2025). Antstolis vykdomojoje byloje neprivalo atlikti visų absoliučiai CPK 624 straipsnyje nurodytų galimų veiksmų vykdant išieškojimą. Kokie CPK numatyti vykdymo veiksmai yra reikalingi, sprendžia pats antstolis, atsižvelgdamas į konkrečias vykdomojoje byloje nustatytas aplinkybes. Bet kokiu atveju antstolio pasirinkti vykdymo veiksmai turi būti maksimaliai produktyvūs ir rezultatyvūs.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog šiuo konkrečiu atveju antstolis neatliko visų būtinų veiksmų vykdomajam dokumentui įvykdyti. Minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkui priklauso turtinė teisė valdyti transporto priemonę ,,Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau antstolis šių aplinkybių nevertino, nesiaiškino, kokiu pagrindu ir kokiomis sąlygomis skolininkas šią teisę įgijo, nesiaiškino, ar skolininkas turi galimybę transporto priemonę įgyti nuosavybės teise, dėl ko vykdymo procese galėtų atsirasti turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, ir pan., nors vykdymo procese reguliariai viešuosiuose registruose tikrino duomenis apie skolininko turtinę padėtį ir ši aplinkybė antstoliui buvo žinoma. Be to, nustatyta, jog skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) vykdė individualią veiklą, iš kurios 2024 metais gavo pajamų, tačiau byloje nėra duomenų, jog antstolis atliko veiksmus siekdamas išaiškinti išieškojimo iš skolininko individualios veiklos pajamų galimybes (CPK 645 straipsnio 1 dalis). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog skolininko turtinė padėtis ištirta ne iki galo, dėl to išieškojimo negalimumo akto surašymas ir vykdomosios bylos užbaigimas buvo skubotas.

22. Apeliantas, be kita ko, nurodo, jog antstoliui iki šiol nepavyko rasti skolininko jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu, pabendravus su skolininko broliu pastarasis paaiškino, jog skolininkas apie pusę metų šiuo adresu negyvena, tačiau gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Teigia, jog tą pačią dieną bendravo su skolininku telefonu ir pastarasis paaiškino esąs išvykęs į (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu dirba vairuotoju ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos dėl darbo pobūdžio. Taip pat apeliantas tvirtina, kad tokiu atveju vykdymo veiksmai nebūtų galimi, kadangi skolininko gyvenamoji vieta nesutampa su antstolio veiklos teritorija. Šiuos atskirojo skundo argumentus teismas vertina kaip nepagrįstus.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas jokių anksčiau nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), o iš atskirojo skundo turinio matyti, jog nurodomus veiksmus antstolis teigia atlikęs 2025 m. birželio 17 d., tačiau kokiu pagrindu šie veiksmai atlikti ir kas tai patvirtina, nenurodoma. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), tačiau nei pirmosios instancijos teismui pateiktose vykdomųjų bylų kopijose, nei kartu su atskiruoju skundu pateiktuose elektroninės vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) procesiniuose dokumentuose jokių duomenų šiuo aspektu nėra. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pateikta pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam skundą dėl antstolio veiksmų, matyti, jog skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) mieste ((duomenys neskelbtini)) ir duomenų, jog ši informacija pakito, nėra.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio 2024 m. lapkričio 22 d. išieškojimo negalimumo aktas ir 2024 m. lapkričio 22 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti panaikinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta ir atskirojo skundo argumentais jos naikinti nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.