Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal A. J. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė V. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriuo skundžia antstolės V. M. 2017-11-14 patvarkymą Nr. S1-28497, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą įsitikinti ar galimas išieškojimas grąžinti pateiktą vykdyti sprendimą be tolimesnio vykdymo, kadangi skolininkas būdamas Vilniaus Pataisos namuose nedirba ir jokių pajamų negauna, o antstolė netenkindama pareiškėjo prašymo pažeidė įstatymų nuostatas.Antstolė V. M. 2017 m. lapkričio 30 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Pažymėjo, kad jokio pagrindo nevykdyti vykdomosios bylos, grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui nėra, taip pat nėra jokio pagrindo neskaičiuoti ir neišieškoti 5 proc. dydžio metinių palūkanų.Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad antstolė pagrįstai vykdo skolos išieškojimą, o pagrindo išieškojimą nutraukti nėra, todėl prašo pareiškėjo skundo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. M. kontoroje vykdomas Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017-09-19 sprendimas dėl vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko A. J.. Skolininkas A. J. pateikė prašymą antstolei, kuriuo prašė įsitikinti, ar galimas vykdomojo dokumento vykdymas ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, vadovaujantis CPK 631 str. 1 d. 2 p., t. y, tuo, kad skolininkas neturi turto ir negauna jokių pajamų. 2017-11-14 patvarkymu Nr. S1-28497 skolininko prašymą atsisakyta tenkinti. Įvertinęs antstolės 2017-11-14 patvarkymą Nr. S1-28497, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašymas motyvuotai atmestas. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0015/17/01761 įgyvendino įstatymų jai suteiktą diskrecijos teisę dėl vykdomosios bylos neužbaigimo, todėl nėra pagrindo naikinti patvarkymą Nr. S1-28497 ir tenkinti pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesilaikė CPK nuostatų, negynė pareiškėjo teisių bei įstatymų saugomų interesų, neatkūrė taikos tarp pareiškėjo ir antstolės, kuri nesilaikė Antstolių įstatymo 3 str., ir nesiėmė teisėtų priemonių apginti išieškotojo teises, kartu užtikrinant ir kitų proceso dalyvių interesus. Pirmosios instancijos teismas nutartimi iš esmės nurodė, kad antstoliui suteikiama teisė nesivadovauti įstatymu. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog pareiškėjas yra nedirbantis nuo 2004 m., todėl nėra jokio pagrindo tęsti vykdomąją bylą iki 2021 m. tuo pačiu skaičiuojant 5 proc. palūkanas, kadangi tai ne kas kita kaip būdas užsidirbti sau atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesilaikė CPK 197 str., 198 str., 199 str., nenurodė motyvų, kodėl nevertino byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, jog yra pagrindas taikyti CPK 631 str. 1 d. 2 p. ir grąžinti pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. M. prašė jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad skolininkas pateiktu skundu siekia išvengti pareigos vykdymo. CPK 625 str. ir 631 str. 1 d. 2 p. nenumato pareigos grąžinti vykdomąjį dokumentą ir tik numato pagrindą, kada jis gali būti grąžinamas, taip suteikdamas antstoliui diskrecijos teisę neužbaigti vykdomosios bylos. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo nevykdyti vykdomosios bylos, grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui ir neskaičiuoti palūkanų. Antstolė atkreipė dėmesį, kad skolininkas pagrindinėje byloje Nr. 0015/04/00464 taip pat pateikė skundą reikalaudamas nutraukti vykdomąją bylą, tačiau toks reikalavimas buvo atmestas įsiteisėjusia teismo nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartimi suinteresuotas asmuo Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pakeistas jos teisių perėmėju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriumi.Skolininkas pateikė atsikirtimus į antstolės atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) nuostatas papildyti apeliacinį (atskirąjį) skundą draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai), taip pat ribojama galimybė (su tam tikromis išlygomis) teikti papildomus įrodymus (CPK 314 straipsnis). CPK 180 str. taip pat nurodyta, jog pateikti įrodymai privalo būti susiję su nagrinėjama byla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininko pateiktas procesinis dokumentas pagal savo turinį yra nesusijęs su nagrinėjama byla, todėl jį atsisakoma priimti.Antstolė nurodo, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo neturintis teisinio išsilavinimo, neturi teisės pasirašyti ir pateikti atskirąjį skundą, todėl apeliacinis procesas pagal tokį skundą turi būti nutrauktas.Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose pagal atskiruosius skundus nagrinėjami procesiniai klausimai, kurie susiję išimtinai su bylos nagrinėjimo procesu pirmosios instancijos teisme (pvz., dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, trūkumų šalinimo instituto, civilinės bylos sustabdymo ir kt.), todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė pirmosios instancijos teismui, sutinkančiam su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per 3 darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pačiam panaikinti skundžiamą nutartį (išskyrus atvejus, kai skundas paduodamas dėl nutarties, priimtos CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais). Atsižvelgiant į bylų pagal atskiruosius skundus prigimtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokių apribojimų taikymas ir atskirųjų skundų padavimui nepagrįstai suvaržytų asmens teisę kreiptis į teismą, o tokių ribojimų taikymas, lyginant juos su siekiamais tikslais, neatitiktų proporcingumo kriterijaus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1609-943/2017). Atsižvelgiant į nurodytą apeliacinio teismo praktiką, antstolės argumentai, susiję su apeliacinio proceso nutraukimu, atmestini kaip nepagrįsti.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.Apelianto atskirasis skundas ir skundas dėl antstolio veiksmų iš esmės grindžiamas tuo, kad antstolė nepagrįstai vykdo išieškojimą skolininko atžvilgiu ir vadovaudamasi CPK 631 str. 1 d. 2 p. pagrindu turi grąžinti vykdomąjį dokumentą, kadangi pareiškėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę niekur nedirba ir neturi turto ir pajamų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo argumentus sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį.Pažymėtina, jog CPK 631 straipsnyje nurodyti atvejai, kuomet vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojui skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Kaip turi elgtis antstolis, esant vienam iš CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, įtvirtina CPK 625 straipsnyje nustatyta vykdomojo dokumento grąžinimo tvarka. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi teisę grąžinti išieškotojui savo iniciatyva arba grąžina jį vykdymo proceso dalyvių prašymu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui, kuomet nustatoma, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškoma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014). Esant nurodytam įstatyminiam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, konstatuotina, jog išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis, išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia (CPK 631 str. 1 d. 2 p., 2 d., 632 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0015/04/00464 nustatyta, kad antstolė aukščiau nurodytų teisės normų pagrindu, nėra priėmusi išieškojimo negalimumo akto. Be to, pažymėtina, jog nors apeliantas teigia, kad šiuo metu jis nedirba ir neturi jokių pajamų, tačiau tai nereiškia, kad tokių pajamų skolininkas neturės ateityje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išieškojimas gali būti vykdomas ne tik iš skolininko darbo užmokesčio, bet ir iš jam prilygintų pajamų. Taigi, antstoliui manant, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, - antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos tinkamai taikydamas vykdomojo dokumento grąžinimą reglamentuojančias teisės normas pagrįstai sprendė, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.