Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. J. ir K. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10153-393/2023 pagal pareiškėjų B. J. ir K. J. skundą dėl antstolio 2023 m. spalio 31 d. patvarkymo „Areštuoti lėšas sutuoktinės“ Nr. S-23-127-19786, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija, antstolis S. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolio S. V. (toliau – antstolis) kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininko K. J. (toliau – ir skolininkas) pagal du vykdomuosius dokumentus: 1) dėl 27 803,52 Eur teismo išlaidų išieškojimo valstybės naudai pagal Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. kovo 8 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-9224 (vykdomoji byla Nr. 0127/08/02976); 2) dėl 488,59 Eur pašto išlaidų išieškojimo valstybės naudai pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 9 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-148-07 (vykdomoji byla Nr. 0127/08/02977). Priverstinis išieškojimas vykdomosiose bylose pradėtas vykdyti 2001 metais.

2. Antstolis S. V. 2023 m. spalio 31 d. patvarkymu Nr. S-23-127-19786 areštavo skolininko K. J. sutuoktinės B. J. gaunamas pinigines lėšas. Areštuojama skolos suma – 28 292,11 Eur ir 2 322,56 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 30 614,67 Eur (toliau – ir patvarkymas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nepatenkintas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje keliamas klausimas, ar nagrinėjamu atveju antstoliui vykdymo procese buvo pagrindas nutraukti vykdomąją bylą suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Pareiškėjų atstovas po atskirojo skundo padavimo teismui pateikė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. gruodžio 28 d. pažymą Nr. RESP-16127, iš kurios matyti, kad „J. K. (duomenys neskelbtini) yra / buvo atsiskaitęs su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais, t. y., 2023-12-27 duomenimis, visos privalomos mokesčių deklaracijos yra / buvo pateiktos, 2023-12-27 Valstybinės mokesčių inspekcijos turimais mokesčių apskaitos duomenimis, yra / buvo neskolingas valstybės ir / ar savivaldybių biudžetams pinigų fondams.“

15. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

16. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu įrodymu, pažymi, kad apeliantų atstovas nenurodė jokių argumentų, kokias konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes pateiktas įrodymas gali pagrįsti, nepagrindė, kad šio įrodymo gavimo ir pateikimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nėra aišku, kodėl šie įrodymai negalėjo būtų gauti ir pateikti ar išreikalauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai būtų atsisakęs tokį prašymą tenkinti (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantų atstovo pateiktos pažymos prijungimas šiuo konkrečiu atveju nėra tikslingas ir tokio prašymo netenkina.

Dėl atskirojo skundo argumentų

18. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo argumentus pažymi, kad skunde keliami klausimai iš esmės susiję ne su skundžiamo patvarkymo teisėtumu, o apskritai su antstolio veiksmais, vykdant išieškojimą iš skolininko jau daugiau kaip dvidešimt metų, kai galimybės iš skolininko išieškoti priteistas sumas nėra dėl skolininko nedarbingumo ir sveikatos. Apeliantai tvirtina, kad tokiu atveju kaip šis antstolis vykdomąjį raštą jau seniai turėjo grąžinti išieškotojui ir vykdomąją bylą nutraukti vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 629 straipsnio 1 dalies 11 punktu. Taip pat apeliantai tvirtina, kad vykdomas išieškojimas privalo būti nutrauktas ir pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Šiuo atveju apeliantai nurodo, kad mokesčių ir su jais susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai pagal Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio nuostatas, taigi antstolis nebeturėjo teisės atlikti vykdymo veiksmų ir teikti patvarkymų, nes išieškotojas yra praradęs reikalavimo teisę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais argumentais.

19. Pažymėtina, kad vykdomųjų bylų nutraukimo pagrindai nustatyti CPK 629 straipsnyje, kuriame be kita ko nurodyta, jog vykdomoji byla nutraukiama jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, taip pat jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma.

20. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0127/08/02976 ir Nr. 0127/08/02977 duomenų nustatyta, kad pagal Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. kovo 8 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-9224 (vykdomoji byla Nr. 0127/08/02976) skolininko atžvilgiu pradėtas priteistų 27 803,52 Eur teismo išlaidų išieškojimas buvo nesėkmingas, dėl ko antstolis 2000 m. kovo 21 d. aktu apie išieškojimo negalimumą konstatavo kliūtis išieškojimo tęsimui, ir 2000 m. balandžio 10 d. vykdomąjį raštą grąžino išieškotojui. Šis vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti pakartotinai 2021 m. gruodžio 6 d. Tuo tarpu pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 9 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-148-07 (vykdomoji byla Nr. 0127/08/02977) skolininko atžvilgiu dėl 488,59 Eur pašto išlaidų išieškojimo valstybės naudai pradėtas vykdyti 2001 m. vasario 13 d. Antstoliui šiose vykdomosiose bylose išieškoti bent dalies priteistų sumų iš skolininko nepavyko.

21. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

22. Pasisakant dėl vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo, numatyto CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte, (vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma) pažymėtina, kad šis vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas siejamas su specifinėmis vykdomosiomis bylomis (dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo į valstybės biudžetą). Taikant šį vykdomosios bylos nutraukimo pagrindą, turi būti nustatytos dvi būtinos sąlygos: 1) bylinėjimosi išlaidų išieškojimas į valstybės biudžetą negalimas, kadangi skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir 2) likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė, negu CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma. Šis vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas turi būti sistemiškai aiškinamas su CPK 96 straipsnio 6 dalies norma, kuri nustato, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pagal šio įsakymo redakcijos, galiojančios nuo 2024 m. sausio 1 d. nuostatas sudaro 8,00 Eur.

23. Kaip matyti iš esamos situacijos, aptariamam vykdomosios bylos nutraukimo pagrindui taikyti šiuo metu nėra tenkinama nei viena sąlyga: bylinėjimosi išlaidų išieškojimas yra galimas, nes skolininkas turi pajamų (tokiomis pajamomis šiuo atveju laikytinos skundžiamu antstolio patvarkymu areštuota ½ dalis skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų), o likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma nėra mažesnė, negu CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma (kaip jau nurodyta, šiuo metu sudaranti 8,00 Eur). Dar daugiau, vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo, numatyto CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte, taikymui skolininko atžvilgiu nebuvo sąlygų niekada ir anksčiau, kadangi net ir tuo atveju, kai skolininkas neturėjo turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma niekada nebuvo mažesnė, negu CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma.

24. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad antstolis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su vykdomojo dokumento (ne)grąžinimu išieškotojui. Tokia išvada darytina iš vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui paskirties, tikslų ir sukeliamų teisinių pasekmių. Nurodytina, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui savo pasekmėmis gali būti lyginamas su ieškinio palikimu nenagrinėtu (CPK 296 straipsnis). Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui sukelia svarbias teisines pasekmes: nors vykdomojo dokumento grąžinimas neužkerta kelio jį pateikti pakartotinai vykdyti, tačiau nuo jo grąžinimo išieškotojui momento pradeda eiti senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Taigi, savo pasekmėmis vykdomojo rašto grąžinimas išieškotojui esmingai skiriasi nuo vykdomosios bylos nutraukimo. Ypatingai šiuo atveju reikšminga yra tai, kad antstoliui manant, jog tikslinga tęsti vykdomąją bylą, ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento, taigi antstoliui nėra pareigos grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, net jei tam yra visos sąlygos. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, - antstolis turi galimybę atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant vėl vykdymo proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).

25. Esant nurodytam įstatyminiam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, konstatuotina, jog išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti tik antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis, išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau tokiu atveju, kaip šis, pažymėtina, jog nors skolininkas teigia, kad jokių piniginių lėšų ir turto iki šiol neturi, tačiau lėšų turi skolininko sutuoktinė, be to, laikinas turto ir lėšų neturėjimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereiškia, kad turto ir pajamų skolininkas neturės ir ateityje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išieškojimas gali būti vykdomas ne tik iš skolininko darbo užmokesčio, bet ir iš jam prilygintų pajamų. Taigi, antstoliui manant, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento arba vykdomosios bylos nenutraukti, jeigu yra taikoma CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta išimtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai atitinka vykdymo proceso tikslus.

26. Kaip matyti iš pareiškėjų skundo turinio, pareiškėjai skunde formuluojamą prašymą nutraukti vykdomąsias bylas iš esmės argumentavo ir tuo, kad antstolis neatlieka jokių veiksmų, nuo vykdomųjų bylų pradžios jau yra praėję itin daug laiko, o tai, pareiškėjų manymu, sudaro pagrindą taikyti išieškojimo senaties terminą ir vykdomąsias bylas šiuo pagrindu nutraukti (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pareiškėjų vertinimu, ginčo atveju taikytinas Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnis, pagal kurio nuostatas mokesčių ir su jais susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai ir jis pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį dienos.

27. Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teisė priverstinai išieškoti mokesčius atsirado nuo vykdomųjų raštų išdavimo dienos, t. y. atitinkamai 1995 m. kovo 8 d. (vykdomoji byla Nr. 0127/08/02976) ir 2001 m. vasario 9 d. (vykdomoji byla Nr. 0127/08/02977). Mokesčių administravimo įstatymas, kurio nuostatos taikytinos ir teismo išlaidų (žyminio mokesčio) atžvilgiu įsigaliojo tik 1995 m. liepos 26 d. (Žin., 1995, Nr. 61-1525), o naujasis Mokesčių administravimo įstatymas, apie kurio nuostatas kalbama atskirajame skunde, įsigaliojo tik 2004 m. gegužės 1 d. Pagal šio įstatymo 168 straipsnio 1 dalį, iki tol pradėtos ir neužbaigtos mokesčių administravimo procedūros užbaigiamos pagal jų pradėjimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Atitinkamai pagal nurodyto įstatymo 107 straipsnio 5 dalį, pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Šiuo atveju prievolių valstybei vykdymo procedūros yra pradėtos būtent iki nurodytų nuostatų įsigaliojimo, tad akivaizdu, kad jų tęsimas nėra priešingas teisiniam reguliavimui net ir suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, apie kurį kalbama atskirajame skunde.

28. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumento, susijusio su vykdymo trukme, pažymi, kad nei per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimas, nei konkrečiai mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų vykdymo maksimalių terminų, įstatymai nenumato. CPK 606 straipsnis nustato tik terminus, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, tačiau ne per kiek laiko privalo būti įvykdyti. Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai (CPK 607 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju ginčo dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino ginčo nekyla. Kadangi CPK nenustato, per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimas ar jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas remiantis tuo, kad teismo sprendimo vykdymas priverstine tvarka tęsiasi jau ilgą laiką, nėra.

29. Apibendrinant visa tai, kas nurodyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kuriuo pareiškėjų skundas nebuvo patenkintas, todėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Proceso dalyviai nepateikė prašymo paskirstyti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, taip pat nepateikė ir duomenų apie tokias išlaidas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.