Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Snarskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui J. T. (J. T.) dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš pateikto gimimo liudijimo matyti, kad nepilnamečio vaiko G. T., gim. (duomenys neskelbtini), registracijos vieta Northamptonshire gimimų ir mirčių registras Jungtinėje Karalystėje, Kauno rajono civilinės metrikacijos skyrius, motina yra ieškovė, o duomenys apie tėvą neįrašyti.

Dėl tėvystės nustatymo

Ieškovė nurodė, kad šalys kartu apsigyveno nuo 2013 m. Jungtinėje Karalystėje. Jie bendravo kaip pora, turėjo intymių santykių. Gyvenant kartu ieškovė pastojo. Ieškovė turėjo intymių santykių tik su atsakovu. Kadangi atsakovas prieš vaiko gimimą įvykdė nusikalstamą veiką, todėl jo atžvilgiu jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Su atsakovu bendraujant laiškais, jis laiškuose prisipažino esantis vaiko tėvas, taip pat sutiko dukrai duoti savo pavardę. Po vaiko gimimo ieškovė su atsakovu nebuvo susitikę, tačiau periodiškai bendravo laiškais, atsakovas žino ir laiškuose pripažino, kad vaikas yra jo.

Iš teismui pateiktų laiškų ir atvirukų, kurie pasirašyti atsakovo vardu ir skirti ieškovei ir dukrai, matyti, kad atsakovas rašo apie dukrą, kad myli, kad padės pinigais.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė atsakovo tėvystės ryšiui nustatyti. Ši nutartis buvo įteikta atsakovui ir jis nurodė, kad nereikia daryti ekspertizės, vaikas yra jo. Atsižvelgiant į tai teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, neatlikus DNR ekspertizės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalis numato, jog jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Šioje byloje tiek ieškovės nurodytos aplinkybės, tiek atsakovo išreikštas tėvystės pripažinimas ir ekspertizės atsisakymas bei kiti rašytiniai įrodymai, yra pagrindas atsakovo tėvystei nustatyti.

Esant byloje nustatytoms aplinkybės, yra pagrindas ieškinį dalį dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko G. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnis, 392 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą 250,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė nurodė, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) kas mėnesį gauna apie 837 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovė nekilnojamo turto ir automobilių neturi, gyvena su dukra mamai priklausančiame bute. Dukrai išlaikyti per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 500,00 Eur suma. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, ieškovės prašomas mėnesinis 250,00 Eur išlaikymo dydis yra proporcingas ir teisingas. Atsakovas nuo dukros gimimo jokio pastovaus išlaikymo savo dukrai neteikė, kelis kartus ieškovei pervedė pinigų vaiko išlaikymui.

Ieškovė posėdžio metu patikslino, kad iš valstybės už vaiką gaunama suma yra 70,00 Eur.

Ieškovės atstovė posėdžio metu patikslino, kad vaiko poreikiai šiai dienai yra didesni nei 500,00 Eur, tai yra 600,00 Eur ir daugiau. Ieškovė, reikalaudama 250,00 Eur, iš esmės išskaičiuoja, gaunamus 70,00 Eur vaiko išlaikymui iš valstybės. Vaiko išlaikymui yra reikalingas minimalus darbo užmokestis. Ieškovė viena auklėja dukrą, jai tenka žymiai didesnis rūpinimasis dukra.

Atsakovas nurodė, kad nesutinka su periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumomis, nes nedirba. Mano, kad galėtų mokėti 100,00 Eur, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių gaunamą darbo užmokestį ar nedarbo išmoką nepateikė, taip pat neteikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, santaupas, šeimyninę padėtį, sveikatos būklę.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu nurodė, kad ieškinys turėtų būti patenkintas, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus.

Iš pateiktos pažymos apie ieškovės darbo užmokestį matyti, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) kas mėnesį gauna apie 837 Eur (atskaičius mokesčius).

Pateikta vaiko poreikių lentelė, kurioje nurodyta, kad vaikui per mėnesį reikia 501,00 Eur per mėnesį.

Įstatyme yra įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią tėvų atsakomybę už šių sąlygų vaikams sudarymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Byloje yra duomenys ir ieškovė teigė, kad atsakovas buvo įkalinimo įstaigoje. Atsakovas nurodė, kad jis buvo įkalinimo įstaigoje, todėl išlaikyti dukros negalėjo. Nėra duomenų, ar atsakovas užsienio įkalinimo įstaigoje galėjo dirbti ir uždirbti kažkiek lėšų. Vertintina, kad jo galimybės buvo ribotos, tačiau be abejonės dėl jo paties kaltės.

Atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-854-221/2020).

Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/201; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju dėl padarytų nusikalstamų veikų), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-469/2006; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1394-273/2020).

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas buvo įkalinimo įstaigoje, negali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė dėl atsakovo turtinės padėties pablogėjimo ar aplinkybė, dėl kurios būtų galima mažinti vaikui teiktino išlaikymo dydį. Atsakovo neatsakingumas, žalingą įtaką darantis jo elgesys bei bausmės atlikimas už nusikalstamas veikas negali būti laikomos priežastimis, kurios pateisintų teiktino išlaikymo dydžio sumažinimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-324/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teisės normas, teismų praktiką, ieškovės ir jos atstovės pateiktus įrodymus ir paaiškinimus posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad tokio amžiaus vaiko poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, priežiūrai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti yra pakankama ir pagrįsta 500,00 Eur per mėnesį suma.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Kaip jau minėta, ieškovė posėdžio metu nurodė, kad iš valstybės už vaiką gaunama suma yra 70,00 Eur. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė, reikalaudama 250,00 Eur išlaikymo sumos, išskaičiuoja gaunamus 70,00 Eur vaiko išlaikymui iš valstybės.

Vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo laikomi pagrįstais ir tenkinami – iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nustatytinas 250,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2020 m. birželio 12 d.) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši išlaikymo suma yra visiškai pakankama įvertinus tai, kad analogišką pareigą vykdo ir vaiko motina. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.201 straipsnis taip pat numato galimybę, pasikeitus vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-167-324/2019).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą ieškovė, išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 9 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, už trejus metus nuo 2017 m. birželio 10 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. iki 2020 m. birželio 10 d., skaičiuojant po 250,00 Eur už mėnesį.

Ieškovės atstovė posėdžio metu patikslino, kad atsakovas apie 300,00 Eur yra davęs vaiko išlaikymui. Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui reiškia ieškinį už tris metus, mano, kad po vaiko gimimo duoti pinigai, ir tam laikotarpiui nereiškia ieškinio. Atsakovo duoti pinigai buvo kaip išlaikymas pirmaisiais vaiko gimimo mėnesiais. Atsakovui apie vaiko gimimą buvo žinoma.

Įstatymas numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė į išlaikymą atsirado vaikui gimus, t. y. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad atsakovas po vaiko gimimo yra davęs 300,00 Eur vaiko išlaikymui, kurie užskaitomi kaip vaiko išlaikymas nuo vaiko gimimo iki 2017 m. birželio 10 d., atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus.

Atsakovas nurodė, kad yra davęs pinigų ieškovei dukrai išlaikyti tiek grynais, tiek banko pavedimu, tačiau nekonkretizavo, kokią sumą pinigų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovei buvo pervedęs pinigų.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-704/2015). Nepilnamečio vaiko tėvo pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas, savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Kaip jau buvo minėta, išlaikymas priteisiamas atsižvelgiant ne tik į vaiko poreikius, bet ir į tėvų turtinę padėtį. Kaip jau minėta, 250,00 Eur per mėnesį išlaikymo suma vaikui, teiktina vieno iš tėvų, yra pakankama ir pagrįsta. Atsižvelgiant į byloje jau nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 9 000,00 Eur (250,00 Eur x 36 mėn. = 9 000,00 Eur) išlaikymo įsiskolinimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškovės reikalavimą iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą 9 000,00 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo nuomone, vaiką auginanti motina, siekiant paskatinti atsakovą įvykdyti piniginę prievolę vaikui, gali prašyti priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už išlaikymo sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas teikti dukrai periodinį išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą.

Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 1 dalis reglamentuojama, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnyje reglamentuojama, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tai reiškia, jog bet kuris kreditorius, kuriam skolininkas vėluoja įvykdyti piniginę prievolę pagal įstatymą gali kreiptis į teismą su prašymu priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Šiuo atveju tokia įstatymine teise pasinaudojo ir ieškovė, siekdama priteisti iš atsakovo kompensavimo funkciją atliekančias procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kad paskatintų atsakovą įvykdyti piniginę prievolę vaikui (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-943-467/2016; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-77-656/2021; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1260-601/2016; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-80-459/2019; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-108-601/2017; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-731-896/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Šį reikalavimą tenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis.

Ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Todėl ieškinį patenkinus, dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistina 68,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio (250,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistina 203,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio (9 000,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistinas 271,00 Eur (68,00 Eur + 203,00 Eur) žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje nėra pateiktos ieškovės išlaidos advokatės pagalbai apmokėti, todėl jos nepriteistinos.

Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 13,10 Eur. Ieškinį tenkinant visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos 13,10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 392 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas J. T. (J. T.), a. k. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) yra J. T. (J. T.), a. k. (duomenys neskelbtini), dukra.

Priteisti iš atsakovo J. T. (J. T.), a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2020 m. birželio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, 9 000,00 Eur (devynių tūkstančių eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui vaikui G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną ieškovę E. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. T. (J. T.), a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo J. T. (J. T.), a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 271,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį, 13,10 Eur (trylikos eurų 10 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.