- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-01
- Bylos Nr.
- e2S-629-560/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44716-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. J. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 30 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamo bausmių subendrinimo. Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad 2013-05-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-162-654/3, vadovaujantis dalinio sudėjimo būdu buvo subendrintos bausmės su 2013-04-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-199-716/2013, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Pasak ieškovo, 2013-05-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-162-654/3 bausmės subendrintos pažeidžiant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių normas ir ieškovui turi būti skirta ne 11 m., o 7 m. laisvės atėmimo bausmė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-08 nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovas jau buvo kreipęsis į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 20 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinys iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-17 nutartimi neteisingai subendrino teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes Nr. 1-419-870/2013 (2013-03-14 teismo nuosprendis); Nr. 1-199-716/2013 (2013-04-17 teismo nuosprendis); Nr. 1-162-654/2013 (2013-05-29 teismo nuosprendis); Nr. 1-2312-88/2013 (2013-10-22 teismo nuosprendis), todėl ieškovas patyrė neturtinę žalą. 2016-04-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1389-934/2016 teismas atmetė ieškovo ieškinį. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas sprendė, kad ieškovas šioje civilinėje byloje iš esmės reiškia tapatų reikalavimą, kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-1389-934/2016 – priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, šiuo atveju skiriasi tik prašomos priteisti neturtinės žalos dydis, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas grindžia ta pačia, kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-1389-934/2016 aplinkybe, t. y. kad, be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-29 nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-162-654/2013, buvo neteisingai subendrintos bausmės. Nors ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-1389-934/2016 buvo nurodęs ir kitais nuosprendžiais paskirtas bausmes, bet tai esmės nekeičia, nes du ieškovo nurodomi nuosprendžiai abiejose bylose sutampa. Tai ieškovui jau buvo pažymėjęs ir apeliacinės instancijos teismas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2016-06-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-1206-262/2016).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas R. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-08 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškiniai ne tapatūs. Vien dalyko sumos skirtumas daro ieškinį kitu ieškiniu. Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir neatsižvelgdamas į CPK 182 straipsnio 2 punktą, 279 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų 2016-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016, 2015-12-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-671-248/2015, 2015-11-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015, 2014-04-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014, 2010-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010, nepagrįstai sprendė, kad ieškinio dalykas ir pagrindas šioje ir kitose bylose yra tas pats, nepagrįstai sutapatino ieškinio dalyką (gynybos būdą) ir teisminio nagrinėjimo objektą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškiniai yra tapatūs. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-1389-934/2016 skiriasi tik prašomos priteisti neturtinės žalos dydis, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas grindžia ta pačia, kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-1389-934/2016 aplinkybe, t. y. kad, be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-29 nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-162-654/2013, buvo neteisingai subendrintos bausmės. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, jog nors ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-1389-934/2016 buvo nurodęs ir kitais nuosprendžiais paskirtas bausmes, tai esmės nekeičia, nes du ieškovo nurodomi nuosprendžiai abiejose bylose sutampa. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą procesinį sprendimą, pagrįstą tinkamu procesinių teisės normų taikymu.Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo procesinį sprendimą, būtų nukrypęs nuo kasacinio teismo praktikos ieškinio priėmimo klausimu, pagrindo nėra.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-08 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai taikant proceso teisės normas bei vadovaujantis kasacinio teismo praktika, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo R. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.