Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei I. M., atstovei advokato padėjėjai Ernestai Ševelei,

neviešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. būdamas Azijos aviganio šuns vardu B. savininku, žinodamas, kad šuo yra agresyvus ir pavojingas aplinkai, nes 2021 m. spalio 31 d. jau buvo užpuolęs vaikus, atėjusius jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), o 2022 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini), būdamas palaidas, sužalojęs bešeimininkį katiną, pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2023 m. sausio 3 d.) 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą įpareigojimą užtikrinti, kad gyvūnų laikytojų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. ĮS-145 „Dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 33 punkte numatytą bendrąjį gyvūnų laikymo reikalavimą žemės valdoje šunis laikyti nepririštus, tik jei bus užtikrinta, kad šunys iš jos neišeis, su minėtu savo šunimi elgėsi neatsargiai (nusikalstamai nerūpestingai) ir neužtikrino, kad jo šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, ko pasėkoje 2023 m. vasario 9 d., apie 13.20 val., minimas Azijos aviganis, išbėgęs pro atvirus gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemo vartus, užpuolė mažametį I. M., (duomenys neskelbtini), ir jam įkando, padarydamas paviršinius odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių sumušimą (suspaudimą) dešinio dilbio viršutiniame trečdalyje, dešinio stipinkaulio galvutės skersinį lūžį per kaulo augimo liniją su galvutės dislokacija į nugarinį paviršių bei pasisukimu, ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo I. M. sveikatą.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad šuns veislė – Azijos aviganis, didelis, svėrė apie 60 kg. Šunį laikydavo kieme, o jeigu kas nors ateidavo, uždarydavo voljere. 2023 m. vasario 9 d., apie 13 val. jis grįžo namo su dukra iš mokyklos. Dukra atidarė kiemo vartelius, kad jis galėtų įnešti dėžę ir jis net nepastebėjo, kaip pro pravirus vartelius prabėgo jo šuo, tiesiog išgirdo kaip sucypė gatve einantis vaikas ir tuomet jis suprato, kad šuo vaiką užpuolė. Matė, kad šuo vaiką buvo sugriebęs už rankos, o tuo momentu vaikas buvo nukritęs. Šunį iškart nuvarė į kiemą, uždarė voljere, o vaiką nusivedė namo, šaldė ranką, kad praeitų tinimas ir paskambino vaiko tėčiui. Vaikas buvo labai išsigandęs, verkė, nes skaudėjo ranką, bet po to nusiramino. Po kiek laiko atvažiavo vaiko mama ir vaiką išsivežė. Po įvykio vaiko šeimai buvo pasakęs, kad šuo neskiepytas nuo pasiutligės, nes tuo metu buvo gydomas. Taip pat nuolat bendravo su vaiko tėvu, skambindavo, klausdavo ar reikia materialinės, ar kitokios pagalbos, o vaiko tėvas sakė, kad viskas gerai. Jo (M. K.) dukra ir nukentėjusysis yra klasiokai ir ji taip pat patvirtino, kad jam (I. M.) viskas gerai. Praeityje šuo buvo užpuolęs katiną, kai sūnus neuždarė vartelių, o jis (M. K.) tuo metu buvo darbe, kai kaimynai atsiuntė nuotraukas, jog šuo yra pabėgęs. Taip pat buvo kitas momentas, kai į kiemą atėjo vaikai, šuo dar buvo jaunas ir žaisdamas vienam iš jų įdrėskė, bet neužpuolė. Šunį užmigdė savo iniciatyva, nes toks įvykis galėtų atsitikti ir jo vaikams. Dėl savo elgesio gailisi, nes nukentėjo vaikas. Atlygino 500 eurų I. M. mamai, 1 000 eurų neturtinės žalos I. M. ir mano, kad žala yra pakankamai atlyginta. Jo atlyginimas yra 600 eurų ir kitų pajamų neturi. Su žmona santykiai yra geri, jie kartu gyvena nuo (duomenys neskelbtini), žmonos visada klauso, ja pasitiki (2 t., b. l. 157).

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo I. M. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė I. M., apklausta dėl pareikšto civilinio ieškinio, parodė, kad dėl šio įvykio šeima patyrė labai didelį išgąstį. Prašo priteisti 5 000 eurų neturtinę žalą savo vaikui, nes po įvykio jam buvo atlikta rentgenograma ir tuomet paaiškėjo, kad dėl šuns įkandimo vaikui buvo sulaužyta dešinės rankos stipinkaulio galvutė ir skubos tvarka teko vaiką operuoti. Ligoninėje gulėjo penkias dienas ir jam buvo pagamintas įtvaras. Kas dvi dienas reikėjo valyti žaizdą, todėl kiekvienas įtvaro nuėmimas buvo skausmingas. Vaikui buvo įvesta elastinė vinis per visą kaulą, kad sutvirtintų ir laikytų stipinkaulio galvutę, kuri yra atsakinga už sugriebimo jėgą, sąnario judesius. Kadangi buvo sužeista dešinė ranka, jis visą mėnesį negalėjo eiti į mokyklą, todėl mokėsi individualiai namuose ir ji arba dukra rašė už jį. Nuėmus įtvarą, sūnus vieną mėnesį lankėsi reabilitacijoje, buvo atliekamos kombinuotos procedūros, masažai, šildymas magnetu ir tai buvo atliekama kiekvieną darbo dieną. Vaikui iš viso buvo atliktos dvi operacijos. Kadangi jis dar vaikas, tai gydymo prognozės yra geros ir artimiausiu metu nebus atliekamos naujos operacijos, tačiau sąnarys yra šiek tiek kreivai suaugęs ir nebeveikia taip funkcionaliai, todėl gali būti, kad ateityje, kai jam bus apie 30 metų, reikės sąnarį keisti, todėl ir prašo didesnės kompensacijos. Dabar, kai vaikas pamato šunį, jis sustingsta ir vėl atsiranda ta pati baimė jo veide. Naktimis vaikas sapnuoja košmarus, kad jį puola šuo ar vilkas. Vaikas pasikeitė, pasidarė uždaresnis prie svetimų žmonių, jaučia nuoskaudą, perdėtai reaguoja į visas stresines situacijas, atsirado tamsos baimė, baimė likti vienam namuose, todėl lankėsi ir pas psichologą, bet šiuo metu apsilankymai nutraukti. Taip pat prašo priteisti I. M. nauda 546 eurų turtinę, kurią sudaro medikamentų įsigijimo išlaidos, kuro išlaidos ir pan. Savo naudai prašo priteisti 3 000 eurų neturtinę žalą. Ji patyrė labai didelį stresą, išgyvenimus, gėrė daug vaistų, raminamųjų ir visą laiką, kada vaikas buvo ligoninėje, buvo šalia. Taip pat reikėjo prašytis iš darbo, kad prižiūrėtų vaiką, jį vežioti į sveikatos priežiūros įstaigas. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), o jos mašina yra didelė, galinga, todėl susidarė daug kuro sąnaudų, nes į reabilitacijos įstaigą važinėjo apie dvidešimt darbo dienų, reabilitacija vyko nuo 3 iki 5 val. Taigi vieną mėnesį kiekvieną darbo dieną važiuodavo į reabilitaciją su vaiku, o nuo namų iki (duomenys neskelbtini) esančios reabilitacijos klinikos yra apie 20 km. Pasitaikydavo dienų, kad nuveždavo sūnų į reabilitaciją, palikdavo ir vėl grįždavo namo, todėl kartais ir po du kartus vykdavo į (duomenys neskelbtini) ir atgal. Taip pat penkias dienas važiavo į (duomenys neskelbtini) klinikas, pirko įvairių vaistų, vitaminų, vežė pas šeimos gydytoją stebėjimui. Nors jie yra kaimynai, tačiau K. nebuvo atėję pasikalbėti ir atsiprašyti. Mielai būtų leidę M. K. nuvežti jos vaiką į reabilitacijas nors pusę laiko ir šio proceso net nebūtų (2 t., b. l. 168–170).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-329/2013).

BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-91/2011, 2K-484/2011, 2K-137/2012, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018).

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikalstamais veiksmais padaryta žala iš dalies atlyginta, kaltinamasis įsipareigojo atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis atlygins teismo priteistą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojos I. K. atsakomybėn be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam

Iš prie civilinio ieškinio pridėtų kvitų nustatyta, kad 2023 m. vasario 10 d. pirkta kuro už 50,99 Eur (1,699 Eur x 30,010 l), 2023 m. vasario 19 d. – už 40,47 Eur (1,709 Eur x 23,680 l), 2023 m. kovo 1 d. ­ už 50,97 Eur (1,699 Eur x 30 l), 2023 m. kovo 16 d. – už 45,07 Eur (1,470 Eur x 27,60 l), be to tuo pačiu metu pirkti ir maisto produktai už 5,10 Eur, 2023 m. kovo 20 d. – už 47,07 Eur (1,669 Eur x 30 l), 2023 m. kovo 24 d. – už 40,34 Eur (1,410 Eur x 28,610 l). Iš viso, pagal pateiktus dokumentus, išleista 275,01 Eur. Visgi, kadangi 2023 m. kovo 16 d. pirktas ir maistas už 5,10 Eur, iš paminėtos 275,01 Eur sumos turi būti atimama 5,10 Eur išlaidos maistui. Taigi galutinė pagal pateiktus dokumentus išlaidų kurui suma sudaro 269,91 Eur. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo atstovė prašo priteisti 290 Eur kuro išlaidų, nors pagal pateiktus dokumentus matyti, kad kuro pirkta už 269,91 Eur, teismas vertina, kad 20,09 Eur prašomos atlyginti patirtos kuro išlaidos yra nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Kaltinamasis, kaip jau minėta, atlygino 90 Eur kuro išlaidų.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 139 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiojo I. M. sveikata sutrikdyta nesunkiai.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, dėl šuns įkandimo padaryto sužalojimo, įvertinto kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2023 m. vasario 13 d. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) klinikose (1 t., b. l. 80, 96–97), kur jam buvo atlikta operacija – stipinkaulio galvos ar kaklo lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija. Akivaizdu, kad sužalojimas, jo padarymo aplinkybės ir gydymasis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus dėl savo sveikatos, emocinį sukrėtimą, baimę. Nukentėjusiajam kas 2–3 dienas rekomenduoti žaizdos perrišimai, pagal poreikį vartoti medikamentus, o nuo 2023 m. vasario 20 d. numatyta 16 dienų ambulatorinė reabilitacija (1 t., b. l. 97). 2023 m. birželio 9 d. atlikta operacija ir buvo pašalintas medicininis implantas, gydymo įstaigoje praleido vieną dieną. Lūžis pilnai sugijęs, leidžiami pilni judesiai per dešinį riešo ir alkūnės sąnarį, pašalinus siūlus – pilnas fizinis apkrovimas (2 t., b. l. 136–137). 2023 m. rugsėjo 1 d. I. M. konsultuotas pakartotinai ir nustatyta, kad pjūvis sugijęs, aplinkiniai audiniai ramūs, fleksija pilna. Nusiskundimų vaikas neturi, galimas fizinis apkrovimas, tačiau rekomenduota vengti tiesioginio apkrovimo, pavyzdžiui, atsispaudimų (2 t., b. l. 135). Vaikui buvo taikyta reabilitacija. Dėl psichologinių problemų, susijusių su šuns užpuolimu, vaikas lankėsi pas psichologą, visgi teismui nebuvo pateikta nei tai patvirtinančių duomenų, nei konsultacijų skaičiaus. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą nurodė, kad dėl įvykio vaikui atsirado šunų baimė, taip pat mirties baimė, vaikas pasidaro jautresnis, pasitaiko pykčio priepuolių. Nekelia abejonių, kad lūžus rankai, nukentėjusysis ir jo tėvai nežino kaip šis lūžis paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Natūralu, kad artimiausiu metu nukentėjusysis turi vengti rankos apkrovimo, visgi, teorinė galimybė, kad apie 30-uosius gyvenimo metus nukentėjusiajam gali būti keičiamas sąnarys, nesant jokių tai pagrindžiančių objektyvių duomenų, šiuo atveju nesudaro pagrindo objektyviai vertinti tokio pobūdžio liekamųjų reiškinių. Sutiktina, kad dėl šio įvykio kurį laiką pakito nukentėjusiojo įprastas gyvenimo ritmas, nukentėjusysis po įvykio visą mėnesį nelankė mokyklos, mokėsi nuotoliniu būdu, kas neabejotinai įtakojo jo mokymosi kokybę, apribojo bendravimą su draugais. Šiuo atveju neabejotina, kad dėl M. K. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis I. M. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, jis buvo prižiūrimas ir dalinai aptarnaujamas kitų šeimos narių, kas sukėlė jam didelius nepatogumus, įvertinus nukentėjusiojo amžių.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimo liekamųjų reiškinių medicininiais dokumentais nenustatyta, kitų sužalojimų aiškiai matomose kūno vietose nėra, į patirtus nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, taikytas medicinines intervencijas, tai, kad žmogaus sveikata, yra absoliuti vertybė, todėl bet koks jos pažeidimas yra neteisėtas. Nors nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą nurodė, kad vaikas lankėsi pas psichologą, teismui nepateikta jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų, nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atkreipia dėmesį, kad nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju yra svarbi, tačiau negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Šiuo atveju teismas vertina, kad nors kaltinamasis, kaip pats nurodė, gauna sąlyginai nedideles pajamas (600 Eur per mėnesį į rankas), turi išlaikytinių, tačiau jo gaunamos pajamos yra pastovios, turi turto, taigi jis gali atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą. Be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kad kaltinamasis savanoriškai pervedė civilinei ieškovei I. M. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į teismų praktiką panašiose bylose. Baudžiamojoje byloje, kurioje kaltininko vedžiojamas šuo įkando mažamečiui į veidą, padarydamas kąstai plėštą didelę ir plačią žaizdą dešinio skruosto–paakio–žando srityje, kąstą dešinės pažandės srities žaizdą, taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą, kasacinis teismas pritarė priteistos 2 896 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžiui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2007). Kasacinėje byloje Nr. 2K-306/2010 buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos, kurią patyrė du mažamečiai dėl šuns įkandimų padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (sužalotos kojos), dydžio, kiekvienam nukentėjusiajam buvo priteista po 6 000 Lt (po 1 737 Eur). Baudžiamojoje byloje, kurioje kaltininko vedžiojamas šuo užpuolė ir apkandžiojo mažametį vaiką padarydamas kastines žaizdas kairiame žaste ir odos nubrozdinimus (įbrėžimus) krūtinės ląstos kairėje pusėje su aplinkine poodine kraujosruva krūtinės ląstos kairės pusės – kairio žasto srityje, ir dėl to vaikui subjaurotas kūnas, ant kūno daugybiniai randai, sumažėjęs raumuo, kūnas tapo neestetišku, prarado simetriją, būdingas proporcijas ir vientisumą, priteista 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-300/2022). Baudžiamojoje byloje, kurioje pro neuždarytus kiemo vartus išbėgęs šuo apkandžiojo nepilnametį vaiką, padarydamas kastinę dešinės blauzdos žaizdą su dešinės blauzdos dvilypio raumens pažeidimu, odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-574-634/2021). Baudžiamojoje byloje, kurioje iš kiemo išbėgęs šuo sukandžiojo nepilnametį, padarydamas jam kairio dilbio ir šlaunies kastines žaizdas ir odos nubrozdinimą ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, o dėl nustatyto potrauminio streso sutrikimo nepilnamečiui padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteistas 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-450-493/2021). Baudžiamojoje byloje, kurioje kaltininko šuo, nutrūkęs nuo grandinės, užpuolė į kiemą atėjusį vaiką, padarydamas mažamečiui kastines žaizdas dešiniame antakyje, dešiniame skruoste, smakre, krūtinėje, dešinėje plaštakoje, kastinę supūliavusią žaizdą dešiniame petyje, odos nubrozdinimus krūtinėje, abiejose rankose, buvo priteistas 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-191-354/2018). Baudžiamojoje byloje, kurioje mažametei šuo padarė kastinę žaizdą kairiojo dilbio vidiniame paviršiuje, priteistas 3 000 litų (868,86 Eur) neturtinės žalos atlyginimas (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-175/2013).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai dėl neatsargumo (užpuolus šuniui) padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei I. M. pervedė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais, I. M. nukentėjusiąja nepripažinta, neįrodyta, kad ji patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu, taigi teisės į neturtinės žalos atlyginimą ji apskritai neturi, taip pat kaltinamojo gaunamas pajamas (600 Eur per mėnesį), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei siekdamas skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad nukentėjusiojo I. M. atstovės pagal įstatymą I. M. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam I. M. tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. M. nustatytinas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kadangi kaltinamasis savanoriškai atlygino nukentėjusiajam I. M. 1 000 Eur neturtinės žalos, taip pat pervedė 500 Eur I. M. naudai, tačiau teismui nustačius, kad I. M. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, teismas laiko, kad ši 500 Eur suma taip pat skirta būtent nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. M. patirtai neturtinei žalai atlyginti, iš kaltinamojo M. K. priteistina likusi neatlyginta 1 500 Eur neturtinės žalos suma. Kita civilinio ieškinio dalis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam I. M. atmestina ir procesas šioje dalyje nutrauktinas. Toks neturtinės žalos dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiojo patirtiems nepatogumams, dvasiniam išgyvenimams, sukeltam sveikatos sutrikdymui, nesant liekamųjų reiškinių, vizualiai matomų kūno sužalojimų) ir neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose.

Teismas pažymi, kad nukentėjusiajam neatmetama galimybė ateityje, pateikus naujus įrodymus, pagrindžiančius patirtas papildomas gydymosi išlaidas ar kitus duomenis, leidžiančius prašyti atlyginti jo patirtą turtinę ar neturtinę žalą, kreiptis į teismą dėl papildomų sumų priteisimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė I. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 78–102). Teisiamojo posėdžio metu I. M. nurodė, kad kaltinamasis atlygino jai 500 Eur neturtinės žalos, todėl civilinis ieškinys mažinamas iki 2 500 Eur. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad I. M. patyrė itin didelį stresą, nerimą ir baimę sužinojus, kad jos vaikas buvo sužalotas. Po įvykio buvo didelėje nežinomybėje, jautė įtampą. Teko rūpintis vaiku, kadangi dėl traumos vaikas negalėjo pilnai savimi pasirūpinti. Kiekvieną dieną patiria stresą matydama, kad sūnus jaučia baimę. Įtampą ir nerimą. Be to, ji negalėjo dirbti nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2023 m. vasario 14 d., buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė I. M. parodė, kad dėl šio įvykio patyrė didelį stresą, vartojo raminamuosius

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina ir 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos komiteto priimta rezoliucija Nr. (75) 7. Joje rekomenduota valstybėms narėms – Europos Tarybos narėms, savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendrasis principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (Rezoliucijos 13 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais ypatingais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-338/2008, 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009).

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ( BPK 44 straipsnio 10 dalis). Tačiau nepilnamečio nukentėjusiojo atstovai – tėvai – neturi savarankiškos teisės pareikšti civilinį ieškinį savo vardu (BPK 53 ir 54 straipsnių nuostatos). Šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas tik mažametis I. M., o jo motina I. M. pripažinta civiline ieškove. Pripažinti ją nukentėjusiąja nebuvo jokio teisinio pagrindo, todėl nėra ir pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo jos naudai, kadangi, kaip ir minėta, neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Neabejotina, kad dėl I. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, jo motina patyrė nerimą, nepatogumus, tačiau tvirtinti, kad šie išgyvenimai nepaprastai dideli, atsižvelgus į padarytų sužalojimų pobūdį, pasekmes ir gydymosi laikotarpį, nėra pagrindo. O kaip jau ir anksčiau minėta, neigiami emociniai išgyvenimai pagal teismų formuojamą praktiką savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Kad tokiu atveju neturtinė žala nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams nepriteisiama, pasisakoma ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-270/2014, 2K-212-693/2015, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-280-813/2019). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiojo I. M. atstovės pagal įstatymą I. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas ir procesas šioje dalyje nutrauktinas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo Kauno teritorinei ligonių kasai

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 281,22 Eur turtinės žalos atlyginimo už patirtas nukentėjusiojo I. M. gydymo išlaidas (1 t., b. l. 108–114). Teisme gautas civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos prašymas patvirtinti žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuria kaltinamasis įsipareigojo per 24 mėnesius atlyginti padarytą žalą ir dalį šios žalos jau yra atlyginęs (2 t., b. l. 90–95).

Dėl proceso išlaidų priteisimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Remiantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ne tik iš nuteistojo, bet ir iš kaltu pripažinto nuo bausmės atleisto asmens arba asmens, kuriam bausmė nepaskirta. Sistemiškai aiškinant šią nuostatą, proceso išlaidos gali būti priteistos ir iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali nepriteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tarp advokato ir kliento sudaromose teisinių paslaugų sutartyse šie kriterijai paprastai atskirai nėra išskiriami, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog advokatas ir klientas, susitardami dėl užmokesčio už teisines paslaugas dydžio, nesivadovauja šiais įstatyme nustatytais kriterijais. Konkretus, laisva šalių valia sutartas ir teisinių paslaugų teikimo sutartyje įtvirtintas užmokesčio dydis yra sisteminio minėtų užmokesčio dydį nustatančių kriterijų taikymo rezultatas. Tą patvirtina Lietuvoje taikomi užmokesčio už advokatų teikiamas teisines paslaugas dydžiai, kurie yra skirtingi, priklausomai nuo minėtų kriterijų.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą prašė atlyginti teisinės pagalbos išlaidas. Iš prašyme pateiktų duomenų nustatyta, kad už advokato padėjėjos Ernestos Ševelės atstovavimą ikiteisminiame tyrime, civilinio ieškinio parengimą, atstovavimą teisme, nukentėjusysis ir jo atstovė pagal įstatymą bendrai patyrė 1 214 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad už civilinio ieškinio parengimą patirtos 363 Eur išlaidos, konsultaciją 121 Eur išlaidos, susipažinimą su bylos medžiaga ir posėdį teisme – 380 Eur išlaidos, dalyvavimą 2023 m. lapkričio 10 d. teisiamajame posėdyje – 150 Eur išlaidos (buvo patirtos 200 Eur išlaidos, tačiau dėl 2023 m. rugsėjo 22 d. posėdžio trukmės išlaidos sumažintos 50 Eur suma), atstovavimą 2024 m. sausio 19 d. teisiamajame posėdyje – 200 Eur išlaidos (2 t., b. l. 138–145, 164–165).

Nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą atstovė advokato padėjėja Ernesta Ševelė parengė ir pateikė civilinį ieškinį, atstovei teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusįjį ir jo atstovę pagal įstatymą ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą vyko trys posėdžiai, trukę kiek daugiau nei keturias valandas, kurių metu byla išnagrinėta iš esmės, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio apklausta civilinė ieškovė I. M. ir laiduotoja, advokato padėjėjos darbo vieta yra tame pačiame mieste, kuriame yra apylinkės teismas, kuriame vyko teisminis bylos nagrinėjimas, todėl neturėjo papildomų kelionės išlaidų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, kaltinamojo turtinę padėtį – dirba, gauna pastovias pajamas, darbingo amžiaus, sveikas, teismas vertina, kad prašomos priteisti 1 214 Eur teisinės pagalbos išlaidos nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl šios teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės naudai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 35–38), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktinis diskas su nukentėjusiojo I. M. apklausos įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 61), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje;

nukentėjusiojo I. M. striukė, saugoma Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 178–180), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina nukentėjusiajam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui laiduotojos I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti M. K., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. K. ir laiduotojai I. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamajam M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Atmesti nukentėjusiojo I. M. atstovės pagal įstatymą I. M. civilinį ieškinį dalyje dėl neatlygintos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam I. M. ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Nukentėjusiojo I. M. atstovės pagal įstatymą I. M. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam I. M. tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiojo I. M. naudai priteisti 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, priteistą sumą pavedant tvarkyti uzufrukto teise atstovei pagal įstatymą I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Kitą civilinio ieškinį dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo I. M. atmesti ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Atmesti civilinės ieškovės I. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Patvirtinti 2023 m. birželio 8 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą tarp M. K. ir Kauno teritorinės ligonių kasos, atstovaujamos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjos E. D.:

1. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui – 2284,22 Eur (du tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt keturi Eur, 22 et) atlyginimas.

2. Žalos PSDF biudžetui atlyginimas grindžiamas savanoriškai.

3. Žalos PSDF biudžetui atlyginimas nustatytas skolininkų daugetui – ne .

4. Bendra skolininkų žalos PSDF biudžetui suma _ eurų.

5. Sutarties sudarymo momentu skolininkas M. K. jau yra atlyginęs dalį Sutarties 1 punkte nurodytos žalos, tai yra 0,00 Eur (nulis Eur 00 et).

6. Žala, kurią skolininkas turi atlyginti pagal Sutartį, yra 2284,22 Eur (du tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt keturi Eur 22 et).

7. Skolininkas įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 24 mėnesius /-ių nuo Sutarties sudarymo dienos 2023-06-08, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės Ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB, banko kodas 73000, po 95 Eur (devyniasdešimt penki Eur, 00 et).

Pirmosios įmokos sumą – 99,22 Eur (devyniasdešimt devyni Eur, 22 et) – skolininkas įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta Sutartis, paskutinės dienos.

8. Nurodyme pervesti pinigus skolininkas privalo įrašyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą bei Sutarties numerį.

9. Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą skolininkas privalo įmokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

10. Išieškotojui pareikalavus, skolininkas privalo pateikti mokėjimo nurodymą apie pervestas lėšas (banko kvitą ar kitą mokėjimą patvirtinantį dokumentą).

11. Pasibaigus nustatytam Sutarties vykdymo terminui, skolininkas turi būti visiškai atsiskaitęs su išieškotoju. Jeigu pasibaigus Sutarties vykdymo terminui skolininkas nėra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju, žalos likutis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka.

12. Skolininkas turi teisę atlyginti žalą anksčiau, nei numatyta Sutartyje, ir apie tai informuoti išieškotoją.

13. Jei žala PSDF biudžetui yra priteista skolininkų daugetui, Sutartis laikoma įvykdyta, kai yra sumokama visa solidariai priteista ar skolininkų pripažįstama suma.

14. Jei už skolininką įmokas moka kitas asmuo, jis privalo nurodyme pervesti pinigus įrašyti skolininko vardą ir pavardę bei Sutarties numerį.

15. Jei skolininkas 2 (du) kalendorinius mėnesius iš eilės nesumoka šios Sutarties 7 punkte numatytos mėnesinės įmokos, išieškotojas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

16. Jei skolininkas nevykdo Sutarties 11 punkte numatyti įsipareigojimo, išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

17. Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu.

18. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią, po vieną kiekvienai Sutarties šaliai.

Skolininkas M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

Išieškotojas Kauno teritorinė ligonių kasa, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sąskaita (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB, kodas (duomenys neskelbtini).

20. Sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki visiško skolininko įsipareigojimų, numatytų Sutartyje, įvykdymo per 7 punkte numatytą Sutarties terminą arba kol išieškotojas pasinaudos Sutarties 15 punkte numatyta teise.

21. Skolininkas, pasirašydamas Sutartį, patvirtina, kad yra supažindintas su asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso, telefono numerio, elektroninio pašto adreso, parašo) tvarkymo pagrindu, tikslu ir terminais:

21.1. asmens duomenų tvarkymo pagrindas - Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktai ir Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 6 dalies c punktas;

21.2. asmens duomenų tvarkymo tikslas – Sutarties administravimas;

21.3. asmens duomenų tvarkymo terminas – 10 metų nuo Sutarties įvykdymo arba nutraukimo.“

Procesą dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės I. M. 1 214 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės I. M. naudai 1 214 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiolika eurų) teisinei pagalbai apmokėti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktinį diską su nukentėjusiojo I. M. apklausos įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje;

nukentėjusiojo I. M. striukę, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.