Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-569-1132/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-02
Bylos Nr.
1-569-1132/2024
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00087-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Kaltinamasis
M. K.
Civilinis ieškovas
I. M.
Advokatai
Paulius Vaicekauskas, Ernesta Ševelė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-569-1132/2024Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00087-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.2.4.5.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 2 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei,dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei,kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei I. M., atstovei advokato padėjėjai Ernestai Ševelei,

laiduotojai I. K.,

neviešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. K. būdamas Azijos aviganio šuns vardu B. savininku, žinodamas, kad šuo yra agresyvus ir pavojingas aplinkai, nes 2021 m. spalio 31 d. jau buvo užpuolęs vaikus, atėjusius jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), o 2022 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini), būdamas palaidas, sužalojęs bešeimininkį katiną, pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2023 m. sausio 3 d.) 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą įpareigojimą užtikrinti, kad gyvūnų laikytojų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. ĮS-145 „Dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 33 punkte numatytą bendrąjį gyvūnų laikymo reikalavimą žemės valdoje šunis laikyti nepririštus, tik jei bus užtikrinta, kad šunys iš jos neišeis, su minėtu savo šunimi elgėsi neatsargiai (nusikalstamai nerūpestingai) ir neužtikrino, kad jo šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, ko pasėkoje 2023 m. vasario 9 d., apie 13.20 val., minimas Azijos aviganis, išbėgęs pro atvirus gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemo vartus, užpuolė mažametį I. M., (duomenys neskelbtini), ir jam įkando, padarydamas paviršinius odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių sumušimą (suspaudimą) dešinio dilbio viršutiniame trečdalyje, dešinio stipinkaulio galvutės skersinį lūžį per kaulo augimo liniją su galvutės dislokacija į nugarinį paviršių bei pasisukimu, ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo I. M. sveikatą.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti

rašytiniai ir daiktiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad šuns veislė – Azijos aviganis, didelis, svėrė apie 60 kg. Šunį laikydavo kieme, o jeigu kas nors ateidavo, uždarydavo voljere. 2023 m. vasario 9 d., apie 13 val. jis grįžo namo su dukra iš mokyklos. Dukra atidarė kiemo vartelius, kad jis galėtų įnešti dėžę ir jis net nepastebėjo, kaip pro pravirus vartelius prabėgo jo šuo, tiesiog išgirdo kaip sucypė gatve einantis vaikas ir tuomet jis suprato, kad šuo vaiką užpuolė. Matė, kad šuo vaiką buvo sugriebęs už rankos, o tuo momentu vaikas buvo nukritęs. Šunį iškart nuvarė į kiemą, uždarė voljere, o vaiką nusivedė namo, šaldė ranką, kad praeitų tinimas ir paskambino vaiko tėčiui. Vaikas buvo labai išsigandęs, verkė, nes skaudėjo ranką, bet po to nusiramino. Po kiek laiko atvažiavo vaiko mama ir vaiką išsivežė. Po įvykio vaiko šeimai buvo pasakęs, kad šuo neskiepytas nuo pasiutligės, nes tuo metu buvo gydomas. Taip pat nuolat bendravo su vaiko tėvu, skambindavo, klausdavo ar reikia materialinės, ar kitokios pagalbos, o vaiko tėvas sakė, kad viskas gerai. Jo (M. K.) dukra ir nukentėjusysis yra klasiokai ir ji taip pat patvirtino, kad jam (I. M.) viskas gerai. Praeityje šuo buvo užpuolęs katiną, kai sūnus neuždarė vartelių, o jis (M. K.) tuo metu buvo darbe, kai kaimynai atsiuntė nuotraukas, jog šuo yra pabėgęs. Taip pat buvo kitas momentas, kai į kiemą atėjo vaikai, šuo dar buvo jaunas ir žaisdamas vienam iš jų įdrėskė, bet neužpuolė. Šunį užmigdė savo iniciatyva, nes toks įvykis galėtų atsitikti ir jo vaikams. Dėl savo elgesio gailisi, nes nukentėjo vaikas. Atlygino 500 eurų I. M. mamai, 1 000 eurų neturtinės žalos I. M. ir mano, kad žala yra pakankamai atlyginta. Jo atlyginimas yra 600 eurų ir kitų pajamų neturi. Su žmona santykiai yra geri, jie kartu gyvena nuo (duomenys neskelbtini), žmonos visada klauso, ja pasitiki (2 t., b. l. 157).

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo I. M. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė I. M., apklausta dėl pareikšto civilinio ieškinio, parodė, kad dėl šio įvykio šeima patyrė labai didelį išgąstį. Prašo priteisti 5 000 eurų neturtinę žalą savo vaikui, nes po įvykio jam buvo atlikta rentgenograma ir tuomet paaiškėjo, kad dėl šuns įkandimo vaikui buvo sulaužyta dešinės rankos stipinkaulio galvutė ir skubos tvarka teko vaiką operuoti. Ligoninėje gulėjo penkias dienas ir jam buvo pagamintas įtvaras. Kas dvi dienas reikėjo valyti žaizdą, todėl kiekvienas įtvaro nuėmimas buvo skausmingas. Vaikui buvo įvesta elastinė vinis per visą kaulą, kad sutvirtintų ir laikytų stipinkaulio galvutę, kuri yra atsakinga už sugriebimo jėgą, sąnario judesius. Kadangi buvo sužeista dešinė ranka, jis visą mėnesį negalėjo eiti į mokyklą, todėl mokėsi individualiai namuose ir ji arba dukra rašė už jį. Nuėmus įtvarą, sūnus vieną mėnesį lankėsi reabilitacijoje, buvo atliekamos kombinuotos procedūros, masažai, šildymas magnetu ir tai buvo atliekama kiekvieną darbo dieną. Vaikui iš viso buvo atliktos dvi operacijos. Kadangi jis dar vaikas, tai gydymo prognozės yra geros ir artimiausiu metu nebus atliekamos naujos operacijos, tačiau sąnarys yra šiek tiek kreivai suaugęs ir nebeveikia taip funkcionaliai, todėl gali būti, kad ateityje, kai jam bus apie 30 metų, reikės sąnarį keisti, todėl ir prašo didesnės kompensacijos. Dabar, kai vaikas pamato šunį, jis sustingsta ir vėl atsiranda ta pati baimė jo veide. Naktimis vaikas sapnuoja košmarus, kad jį puola šuo ar vilkas. Vaikas pasikeitė, pasidarė uždaresnis prie svetimų žmonių, jaučia nuoskaudą, perdėtai reaguoja į visas stresines situacijas, atsirado tamsos baimė, baimė likti vienam namuose, todėl lankėsi ir pas psichologą, bet šiuo metu apsilankymai nutraukti. Taip pat prašo priteisti I. M. nauda 546 eurų turtinę, kurią sudaro medikamentų įsigijimo išlaidos, kuro išlaidos ir pan. Savo naudai prašo priteisti 3 000 eurų neturtinę žalą. Ji patyrė labai didelį stresą, išgyvenimus, gėrė daug vaistų, raminamųjų ir visą laiką, kada vaikas buvo ligoninėje, buvo šalia. Taip pat reikėjo prašytis iš darbo, kad prižiūrėtų vaiką, jį vežioti į sveikatos priežiūros įstaigas. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), o jos mašina yra didelė, galinga, todėl susidarė daug kuro sąnaudų, nes į reabilitacijos įstaigą važinėjo apie dvidešimt darbo dienų, reabilitacija vyko nuo 3 iki 5 val. Taigi vieną mėnesį kiekvieną darbo dieną važiuodavo į reabilitaciją su vaiku, o nuo namų iki (duomenys neskelbtini) esančios reabilitacijos klinikos yra apie 20 km. Pasitaikydavo dienų, kad nuveždavo sūnų į reabilitaciją, palikdavo ir vėl grįždavo namo, todėl kartais ir po du kartus vykdavo į (duomenys neskelbtini) ir atgal. Taip pat penkias dienas važiavo į (duomenys neskelbtini) klinikas, pirko įvairių vaistų, vitaminų, vežė pas šeimos gydytoją stebėjimui. Nors jie yra kaimynai, tačiau K. nebuvo atėję pasikalbėti ir atsiprašyti. Mielai būtų leidę M. K. nuvežti jos vaiką į reabilitacijas nors pusę laiko ir šio proceso net nebūtų (2 t., b. l. 168–170).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja I. K. paaiškino, kad M. K. yra jos vyras. Apie įvykį sužinojo iš karto. Jai paskambino vyras ir pasakė, kas atsitiko. Namo grįžo gal per penkias minutes. Grįžusi parsivedė vaiką namo, suteikė pagalbą, davė ledo rankos šaldymui. Medikų nekvietė, bet paskambino vaiko tėvams, kurie atvažiavo ir vaiką išsivežė. Po įvykio vyras buvo išsigandęs, labai pergyveno. Ji pati pas nukentėjusiojo šeimą nėjo. Kaltinamasis dažnai skambino nukentėjusiojo tėvui, sutikęs nukentėjusiojo tėvą gatvėje, jo paklausdavo apie vaiką. Ji ir pati girdėjo, kad vaiko tėvas, telefoninio pokalbio metu, pasakė, kad vaikui viskas gerai. Taip pat teiravosi dėl žalos dydžio, tačiau tuo metu vaiko tėvai nieko nesakė, o dabar žalą įvertino. Jos nuomone tai buvo nelaimingas atsitikimas. Jie santuokoje yra jau daug metų, todėl ji vyrui yra autoritetas. Jų santykiai yra geri, vyras jos klauso, prieš ką nors darydamas su ja pasitaria. Mano, kad daugiau šunų nepirks. Ji pati liepė vyrui skambinti nukentėjusiojo tėvams. Dėl šio įvykio tikrai gailisi. Iki šiol vaiko ir jo tėvų neatsiprašė, tačiau nori tą padaryti ir atsiprašo (2 t., b. l. 170–171).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės I. M. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. M. parodė, jog 2023 m. vasario 9 d., apie 13.20 val., jos sūnus I. M. grįžo iš mokyklos. Jį iki (duomenys neskelbtini), parvežė klasioko tėtis. Nuo tos vietos, kur buvo išleistas, I. M. turėjo pareiti iki namų gatvele. I. M. jai nurodė, kad jam einant, iš kiemo į gatvę išbėgo didelis, agresyvus šuo, kuris puolė ant I. M., norėjo kąsti jam galvos link. I. M., tai pastebėjęs, užsidengė savo veidą dešine ranka. Tuomet šuo jam kando į dešinės rankos dilbį. Po įkandimo I. M. nukrito ant žemės, kadangi šuo yra didelis ir daug sveria. Parkritus, šuo sukandęs laikė I. M. ranką. Kaip I. M. pasakojo, iš kiemo išbėgo šuns šeimininkas M. K., kuris atitraukė nuo I. M. šunį, palaukė, kol jis kažkiek nusiramino ir uždarė jį į voljerą. Tada priėjo prie I. M. Po įvykio M. K. parsivedė I. M. į savo namus, paskambino jos vyrui K. M. ir papasakojo jam, kas nutiko. Tuomet vyras paskambino jai, papasakojo apie įvykį, ji iš karto iš darbo važiavo pas I. M. Jai atvykus, I. M. buvo pas minėtą kaimyną namuose, prieškambaryje. I. M. nurodė, kad, kol ji išvažiavo iš darbo, buvo grįžusi kaimyno žmona I. K., kuri uždėjo ant I. M. rankos ledo ir, jos nesulaukusi, išvyko su reikalais. Šuo buvo uždarytas kaimyno kieme esančiame voljere. Ji bendravo su M. K., kuris teigė, kad galimai padaryti nedideli sužalojimai, tik įbrėžimai. Ji, kartu su I. M. ir dukra K. M., iš karto važiavo į ligoninę. Važiuodama paskambino telefonu „112“, informavo apie įvykį. Važiavo į (duomenys neskelbtini) klinikas. Važiuojant jai paskambino iš policijos, nurodė, kad yra registruotas įvykis, pasiteiravo, ar nereikalinga greitoji pagalba ir policija. Ji atsakė, kad vyksta į ligoninę pati. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) klinikų vaikų skubios pagalbos skyrių. Gydytojai davė stiprių vaistų nuo skausmo, atliko rentgeno tyrimą ir nurodė, kad yra kaulo lūžis. Taip pat atliko kompiuterinio tomografo tyrimą, kuris parodė, kad yra stipinkaulio galvutės lūžis su dislokacija. Po apžiūros I. M. paguldė į vaikų traumatologijos skyrių, gydytojas nurodė, kad reikalinga operacija. Nurodė, kad operaciją reikia atlikti skubos tvarka, todėl tą pačią dieną buvo atlikta operacija. Po operacijos I. M. buvo laikomas ligoninėje iki 2023 m. vasario 13 d. Ant I. M. rankos, nuo riešo iki peties, buvo uždėta langetė. Ją reikėjo kelis kartus nuimti, išvalyti žaizdą, uždėti pleistrą. Gydytojas nurodė, kad po pusės metų bus reikalinga dar viena operacija, kadangi reikės išimti elastinį strypą, kuris operacijos metu buvo įvestas į ranką. Po įvykio I. M. jautėsi prastai, jis pradėjo bijoti šunų. Dėl to bus kreiptasi į psichologą. I. M. nėjo į mokyklą, negalėjo rašyti, nes dešinė ranka buvo langetėje. Taip pat jį reikėjo vežioti į reabilitacijos procedūras, buvo patirtos išlaidos. Reikėjo pirkti tvarsčius, papildus, vaistus, pirko įtvarą. Dėl to patirtos finansinės išlaidos. Po įvykio kaimynas M. K. skambino du kartus, kol vaikas buvo ligoninėje. Pasiteiravo, kaip jaučiasi I. M., kokie sužalojimai padaryti. Po to daugiau nebuvo susisiekęs. Susisiekė su jos vyru 2023 m. kovo 1 d., kuris pasakė, kad yra atliekamas tyrimas policijoje, prašė susitarti be policijos, nurodė, kad šunį migdys (1 t., b. l. 68–71).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiojo I. M. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. M., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, jog 2023 metais, prieš du mėnesius (iki apklausos), dienos tikslios nepamena, apie 13.00 val. jis ėjo namų link. Jis ėjo dešine kelio puse. Kairėje pusėje buvo kaimyno namas. Atsidarė kaimyno varteliai, pro vartelius išėjo kaimynas ir pro vartelius išbėgo šuo. Jis pamatė, kaip atbėga didelis, agresyvus šuo. Jam kilo baimė. Jis sureagavo ir pakėlė dešinę ranką prie veido. Šuo įkando jam į ranką. Šuo bėgdamas nelojo. Šuo būdavo voljere, lakstydavo kieme. Jo ūgis 140 cm. Šuo pribėgęs pašoko, kad jį pasiektų. Jis krito ant žemės, ant kuprinės. Kai nukrito, atbėgo kaimynas ir atitraukė šunį. Šuo sukandęs jį laikė kokią sekundę. Jis jautė didelę baimę, negalėjo rankos visiškai pajudinti, negalėjo atsikelti nuo žemės. Šeimininkas atitraukė šunį ir uždarė jį į voljerą. Tada padėjo jam atsikelti. Kai atsikėlė, jautė aštrų skausmą. Kaimynas jį pasisodino į savo mašiną, paskambino kažkam, nusivedė į savo namus. Atvažiavo kažkoks žmogus, uždėjo ledo. Tada skambino jo tėčiui. Atvažiavo mama, jį nuvežė į klinikas. Kol laukė tėvų, jautė didelį skausmą ir baimę. Klinikose jam įdėjo tvarstį, paskui nustatė, kad ranka lūžusi. Buvo uždėtas gipsas. Tą pačią dieną jį nuvežė operuoti. Ligoninėje gulėjo 5 dienas. Buvo padarytas įtvaras, kurį nešiojo mėnesį (1 t., b. l. 58–60)

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos R. Č. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Č. parodė, jog 2021 m. spalio 31 d., maždaug 18.00–19.00 val. abu jos vaikai išėjo su kitų kaimynų vaikais prašyti saldainių, kadangi buvo „Helovyno“ šventė. Maždaug po 15 min. nuo išėjimo, grįžo abu jos vaikai verkdami, jie šaukė, ji nesuprato, kas darosi. Nusiraminę pasakė, kad juos užpuolė šuo vardu B. G. maždaug ties ta vieta, kur baigiasi dešinės akies antakis, buvo įdrėskimas, matėsi kraujas. G. jai nepasakė, kaip tiksliai atsirado žaizda. Jis buvo ištiktas šoko, sakė, kad puolė šuo. Įdrėskimas buvo maždaug 1 cm ilgio. Šiuo metu vis dar yra likęs randas, kadangi žaizda buvo pakankamai gili. Taip pat G. buvo ant alkūnės nubrozdinimas, tačiau ji taip pat nežino, kaip jis atsirado, galimai jis buvo pargriautas. D. jai pasakė, kad šuo jam kando į alkūnę, tačiau jokių akivaizdžių sužalojimų nebuvo matyti, striukė nebuvo suplėšyta. Prašyti saldainių ėjo grupelė vaikų. Jie atsidarė kiemo vartelius. Tada juos puolė šuo. Po šio įvykio vaikai buvo labai išsigandę. Jai vis dar kalbantis su vaikais, atėjo kaimynas M. K., kuris norėjo pasižiūrėti, kas nutiko. Pažiūrėjo, pamatė, kad jos vaikui G. yra įdrėksta kakta, pasakė, kad galimai jo šuo taip vaiką galėjo sužaloti letena ir nagais, kaip jis sakė, „lapa“. Dėl G. sužalojimo jos vyras A. skambino bendruoju pagalbos numeriu „112“, norėdamas gauti informaciją, ar reikia vežti vaiką skiepyti. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja paklausė, ar šuo skiepytas. M. K. nurodė, kad tikrai skiepytas. Jos vyras tai pasakė Bendrojo pagalbos centro darbuotojai ir ji pasakė, kad nieko daryti nereikia. Po to iš karto kaimynas M. K. išėjo ir daugiau nieko nekalbėjo, su jais nesusisiekė. Nuo to karto ji pati asmeniškai šuns palaido ar lakstančio nematė. Po šio įvykio ji pastebėjo, kad ant kiemo vartelių atsirado ženkliukas, įspėjantis apie šunį. Iki įvykio tokio ženkliuko nebuvo (1 t., b. l. 123–125).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos J. J. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. J. parodė, jog 2021 m. spalio 31 d., mėnesio gale, apie 18.00–19.00 val., jos vaikas S. J. su draugais šventė „Helovyną“. Vaikai nusprendė eiti prašyti saldainių. S., kartu su D. (pavardės neatsimena), I., G.(tikslios pavardės nežino), bei, kiek atsimena, M. (pavardės nežino), nuėjo prašyti saldainių iš jų kaimynų, adresu (duomenys neskelbtini). Ar patys vaikai atsidarė kiemo vartelius, ar namų šeimininkas, negali pasakyti, kadangi pati nematė. Išėjus vaikams, maždaug po valandos laiko, sūnus S. parbėgo į namus verkdamas, buvo išsigandęs, pasakė, kad jį užpuolė šuo vardu B. iš adreso (duomenys neskelbtini). S. striukė buvo suplėšyta, ant vaiko nugaros buvo mėlynė ir žaizda. S. jai pasakė, kad šuo, vardu B., įkando ir kitam vaikui. Su sūnumi ji nesikreipė į gydymo įstaigą. Į policiją – taip pat. Pareiškimo nerašė. Ta patį vakarą kaimynas M. K., gyvenantis minėtu adresu, buvo atėjęs pas ją į namus, pasakė „ko jie patys lenda į kiemą“. Kaimynas net neatsiprašė, nepaklausė, kaip vaikas, ar jam nėra reikalinga pagalba. Mano, kad toks kaimyno elgesys buvo netinkamas. Kartą yra mačiusi socialiniame tinkle „Facebook“, jog tas pats kaimyno šuo B. lakstė už kiemo vartų (duomenys neskelbtini). Mano, kad kaimynas M. K. neužtikrino, kad šuo būtų uždarytas taip, kad kiti žmonės galėtų jaustis saugiai, kadangi, kiek žino, 2023 m. kaimynų vaikas I. M. ėjo į namus ir ties to paties kaimyno namu buvo užpultas ir apkandžiotas šuns B., to paties šuns, kuris buvo užpuolęs ir jos sūnų (1 t., b. l. 128–131).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo S. M. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. M. parodė, jog jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tiksliai pamena, kad 2022 m. lapkričio 6 d., apie 11.00 val., važiavo savo automobiliu ir (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, pastebėjo šunį, tiksliai jo veislės nežino, tačiau jis buvo baltos spalvos, didelis, jo nasruose buvo katinas, juodos spalvos. Jis tuo metu sustojo, pyptelėjo automobilio garsiniu signalu. Šuo truputį paėjo į šoną. Tuomet jis išlipo iš automobilio, išgirdo, kad katinas sucypė, šuo tuo metu jį stipriai sukando ir katinas jau buvo be gyvybės ženklų. Šuo tą katiną nusinešė prie namo (duomenys neskelbtini) vartelių. Maždaug po minutės atvažiavo šuns savininkas iš to paties namo, jis grįžo su dukra. Sustojusiam savininkui jis pareiškė pretenziją, kad jo šuo palaidas, perkando katiną. Jie pradėjo konfliktuoti ir galiausiai šuns savininkas jo paklausė „ar čia tavo katinas?“. Jis atsakė, kad ne jo. Tada šuns savininkas atsakė „ko čia rėkauji, jei ne tavo katinas“. Tuo metu konfliktas kaip ir baigėsi. Kai šuo stovėjo gatvėje su katinu, namo adresu (duomenys neskelbtini) varteliai buvo tikrai atidaryti. Kiek jam žinoma, minėtas juodas katinas buvo laukinis, tačiau kaimynas vardu K., gyvenantis priešais (duomenys neskelbtini) namą (galimai adresas (duomenys neskelbtini)), jį prižiūrėjo, šėrė. Taip pat 2022 m. spalio 16 d. jo žmona L. B.–M. „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini) bendruomenė“ buvo parašiusi pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vaikšto pasiklydęs šuo, gal kas pasigedo, įdėjo šuns nuotrauką, kurį jis dabar atpažįsta kaip priklausantį (duomenys neskelbtini) namo gyventojui. Dėl įvykio jis tuo metu niekur nesikreipė. Daugiau įvykių su minėtu šuniu nėra turėjęs (1 t., b. l. 134–136).

Iš policijos registruojamų įvykių registro ROIK (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad 2023 m. vasario 9 d., 14.05 val., Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas I. M. telefoninis pranešimas (BPCID (duomenys neskelbtini)) apie tai, kad į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę po kaimyno šuns užpuolimo yra vežamas jos mažametis sūnus I. M. (1 t., b. l. 30).

Iš pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo nustatyta, kad pareiškėja (liudytoja) I. M. pranešė, jog 2023 m. vasario 9 d. apie 13.20 val., jos vaikas, I. M., ėjo iš mokyklos namo. Pro atidarytus namo, adresu (duomenys neskelbtini), vartelius ištrūko kaimyno šuo, panašus į rytų Azijos aviganį. Pastarasis užpuolė jos sūnų. Sūnus užsidengė veidą dešine ranka, į kurią šuo ir įkando. Sūnus nuo smūgio parkrito ant žemės. Tada, jos žiniomis, šuns šeimininkas M. K. šunį atitraukė. Dėl išgąsčio, streso, sūnui padaryta psichologinė, o dėl stipriai sužalotos dešinės rankos – fizinė žala. M. K. apie įvykį pranešė jai ir sūnaus tėvui. Maždaug 30 min. bėgyje ji atvyko į M. K. namus, pamatė sužalotą sūnų. Jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) klinikų skubios pagalbos skyrių. Atlikus rentgeno ir kompiuterinės tomografijos tyrimus, nustatytas kaulo lūžis, nuspręsta operuoti. Apie įvykį pranešė skambučiu „112“. Nuo šuns smūgio sūnui nukritus, išsitepė jo drabužiai, kuprinė (1 t., b. l. 31–34).

Iš 2023 m. kovo 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta teritorijos aplink gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra ir nustatyta, kad namas pilnai aptvertas rudų plytų, 1,63 m aukščio tvora, yra juodi skardiniai vartai ir varteliai. Vartelių aukštis – 1,65 m, plotis – 1,8 m. Varteliai atidaromi rankena, rakinami spyna. Namas stovi lygiagrečiai (duomenys neskelbtini). Priešais namą, kieme, – pilkos spalvos metalinis voljeras, jo viduje rastas baltos spalvos „Alabajų“ veislės šuo. Stovint veidu į voljerą, kairėje jo pusėje yra nuleidžiama spyna rakinami voljero vartai. Vartai rasti užrakinti. Voljero spynos ilgis – 10 cm, plotis – 7,5 cm. Po apžiūros jokie objektai, turintys reikšmės tyrimui, nepaimti. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 38–47).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Ą. S. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad I. M. konstatuotas dešinio stipinkaulio galvutės lūžis, kuris galėjo būti padarytas 2023 m. vasario 9 d., apie 13.20 val., užpuolus masyviam šuniui. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl stipinkaulio lūžio I. M. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 21–23).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Ą. S. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad I. M. paviršiniai odos nubrozdinimai ir minkštųjų audinių sumušimas (suspaudimas) dešinio dilbio viršutiniame trečdalyje, dešinio stipinkaulio galvutės skersinis lūžis per kaulo augimo liniją su galvutės dislokacija į nugarinį paviršių bei pasisukimu išsivystė nuo šios srities sukandimo masyvaus šuns dantimis ir galimai sekusio galūnės (kūno) tąsymo. Taip sužaloti ranką galima ir vienu šuns sukandimu dantimis esant ilgesniam, su papildomais judesiais, sukandimui. Remiantis turimais medicininiais duomenimis, nėra galimybės motyvuotai nurodyti galimų sukandimų (trauminių poveikių skaičių). Taip dilbį šuo galėjo sužaloti I. M. esant įvairiose kūno padėtyse, kurių metu buvo galima apžioti ir sukąsti dešinį dilbį. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata po traumos dėl kaulo lūžio sutrikdyta ilgiau dešimties parų (1 t, b. l. 156–158).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo atlikta nukentėjusiojo I. M. striukės, kurią prijungimui prie tyrimo medžiagos pateikė nukentėjusioji I. M., apžiūra. Striukė yra žalsvos („chaki“) spalvos, su gobtuvu. Striukės vidinė pusė – juodos spalvos. Striukė skirta nešioti iš abiejų pusių, užtraukiama užtrauktuku, su dviem kišenėmis priekyje. Striukės įvairiose vietose, daugiausiai ant rankovių ir gobtuvo, matomos įvairios sudžiūvusio purvo dėmės. Ant kairės rankovės, nugaros pusėje, matomas pridžiūvusio purvo gabalas su galimai gyvūno plaukais. Ant dešinės rankovės, apie 3 cm atstumu nuo rankogalio, prasideda striukės audinio pažeidimai – nedidelės skylutės, pažeidimai tęsiasi apie 7 cm. Išvertus striukę į kitą pusę (juodos spalvos audinį), ant dešinės pusės rankovės, apie 5 cm nuo rankogalio pradžios, matomi audinio pažeidimai ir įplyšimas (1 t, b. l. 159–164, 165–177).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-976/2019). BK 139 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Nesunkiam sveikatos sutrikdymui dėl neatsargumo kvalifikuoti esminės reikšmės neturi, ar tai buvo padaryta pažeidžiant bendrąsias, ar teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Pažymėtina tai, kad ši veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. BK 16 straipsnio 1 dalies pagrindu nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas, be kita ko, dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Šio straipsnio 3 dalyje nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: pirma, nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai, ir, antra, galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Tuo tarpu galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo M. K. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus nukentėjusiojo I. M., nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą I. M., liudytojų R. Č., J. J., S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, policijos registruojamų įvykių registro duomenis, įvykio vietos apžiūros protokolą, specialisto išvadas, kitus rašytinius bei daiktinius įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. vasario 9 d., apie 13 val. grįžo namo su dukra iš mokyklos. Dukra atidarė kiemo vartelius, kad jis galėtų įnešti daiktus ir nepastebėjo kaip pro vartelius prabėgo šuo. Jis tik išgirdo riksmą ir suprato, kad šuo užpuolė praeivį. Šunį iškart nuvarė į kiemą, uždarė voljere, o nukentėjusįjį nusivedė namo, suteikė pagalbą ir paskambino nukentėjusiojo tėvams. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. M. parodė, jog einant gatve, atsidarė kaltinamojo namo kiemo varteliai, pro vartelius išėjo kaltinamasis ir išbėgo šuo, kuris pradėjo bėgti link nukentėjusiojo ir įkando į ranką. Tuomet atbėgo kaltinamasis, atitraukė šunį ir uždarė jį į voljerą. Kaltinamasis jį parsivedė į namus, šaldė ranką, paskambino jo tėčiui, o atvykusi mama nuvežė jį į ligoninę, kur buvo atlikta operacija. Taigi tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis parodė iš esmės analogiškas veikos aplinkybes. Nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą patvirtina specialisto išvadose užfiksuoti duomenys, iš kurių remiantis nustatyta, kad I. M. konstatuotas dešinio stipinkaulio galvutės lūžis, kuris galėjo būti padarytas 2023 m. vasario 9 d., apie 13.20 val., užpuolus masyviam šuniui. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2023 m. sausio 3 d.) 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą įpareigojimą užtikrinti, kad gyvūnų laikytojų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. ĮS-145 „Dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini)savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 33 punkte numatytą bendrąjį gyvūnų laikymo reikalavimą žemės valdoje šunis laikyti nepririštus, tik jei bus užtikrinta, kad šunys iš jos neišeis. Šiuo atveju akivaizdu, kad namų kieme laikydamas nepririštą ir voljere neuždarytą šunį kaltinamasis neužtikrino, kad šuo neišeitų iš kiemo. Jei kaltinamasis nebūtų pažeidęs jam inkriminuotų teisės aktų reikalavimų ir šio šuns nepaleidęs laisvai bėgioti kieme, nebūtų atsiradusios ir kaltinime nurodytos teisinės pasekmės. Palikdamas galimybę pro pravirus kiemo vartelius išbėgti šuniui ir tokiu būdu patekti į gatvę, kuriame tuo metu ėjo nukentėjusysis, kaltinamasis elgėsi nusikalstamai nerūpestingai. Kaltinamasis taip pat pripažino, jog tas pats jam priklausantis šuo apdraskė į kiemą pro uždarytus vartus savavališkai įėjusį vaiką, dėl ko išsigando ir kiti kartu buvę vaikai, taip pat buvo išėjęs pro neuždarytus vartus ir pagavo katiną, tačiau iš kaimynų sužinojęs, kad šuo išbėgo, tuoj pat grįžo namo ir šunį uždarė. Šias aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai R. Č., J. J., S. M.. Taigi šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis nebuvo pakankamai rūpestingas ir neužtikrino, kad kieme lakstantis nepririštas ir voljere neuždarytas, jam priklausantis šuo nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, t. y. vieną kartą apdraskė į kiemą savavališkai įėjusį vaiką, kiti kartu buvę vaikai taip pat išsigando, kitą kartą išėjęs pro vartus į gatvę pagavo katiną ir jį perkando, tuo tarpu nagrinėjamu atveju – užpuolė gatve ėjusį nukentėjusįjį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis, po to, kai šuo apdraskė į kiemą įėjusį vaiką, ant kiemo vartų pritvirtino lentelę, kad kieme laikomas šuo, visgi ši aplinkybė nebuvo pakankama. Tai, kad kaltinamajam priklausantis šuo be jokios priežasties užpuolė gatve ėjusį nukentėjusįjį neabejotinai patvirtina, kad šunio socializacija nebuvo pakankama. Visų pirma pažymėtina, kad aplinkybė, jog bet kuris šuo gali užpulti bet kuriuos kitus žmones ir gyvūnus, yra savaime suprantama ir nereikalauja papildomo aiškinimo. Nors Azijos aviganių veislės šunys nėra priskiriami kovinėms šunų veislėms, tačiau tai nepanaikina pareigos laikytis bendrų visiems šunų augintojams saugumo taisyklių, kurias kaltinamasis ignoravo. Kaltinamojo šuo buvo didelis, sunkus, todėl objektyviai toks šuo yra pavojingas, nes turi daug jėgos ir gali padaryti didelius sužalojimus vaikams, kurie yra mažesni ir lengvesni už jį. Todėl kaltinamasis galėjo ir privalėjo įvertinti savo šuns fiziologines savybes, anksčiau įvykusį šunio pabėgimą, taip pat vaikų užpuolimą kieme bei numatyti, kad šuo gali ir vėl pabėgti bei padaryti žalos aplinkiniams. Taip pat turėjo imtis saugumo priemonių, kad užkirstų tam kelią – laikyti šunį pririštą ar uždarytą voljere, tačiau to nepadarė ir tuo pasireiškė jo nusikalstamas nerūpestingumas.

Aptarti kaltinamojo M. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisėtai ir pagrįstai kvalifikuoti kaip pažeidę jam inkriminuotų Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2023 m. sausio 3 d.) 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. ĮS-145 „Dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 33 punkto reikalavimus. Šių teisės aktų reikalavimų nepaisymas buvo nukentėjusiojo I. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys. Kilę padariniai buvo dėsningas M. K. veiksmų rezultatas. Taigi nagrinėjamu atveju kaltinamojo M. K. veiksmuose nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, o jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis M. K. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį sutuoktinės I. K. atsakomybėn (2 t., b. l. 153). I. K. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (2 t., b. l. 152).

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-329/2013).

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. K. padarė neatsargų nusikaltimą, todėl yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnį.

BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-91/2011, 2K-484/2011, 2K-137/2012, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018).

Kaltinamasis M. K. yra neteistas, nusikalto pirmą kartą (2 t., b. l. 10–12), taigi egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga.

BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Taigi, BK 40 straipsnis taikomas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, o gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010).

Kaltinamasis M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pripažino esmines teismo nustatytas veikos padarymo faktines aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis ėmėsi aktyvių veiksmų ir padėjo nukentėjusiajam, t. y. nedelsiant nuo vaiko atitraukė šunį ir jį uždarė, paskambino savo sutuoktinei, kuri nedelsiant parvyko namo, taip pat paskambino nukentėjusiojo tėvui ir pranešė, kas įvyko. Nukentėjusįjį parsivedė į namus, uždėjo ledo ant skaudamos rankos vietos ir laukė atvažiuojančių vaiko tėvų. Be to, kaltinamasis kelis kartus skambino nukentėjusiojo tėvui, domėjosi vaiko sveikata, klausė ar jiems reikalinga pagalba, bandė išsiaiškinti žalos atlyginimo dydį. Taigi, teismo vertinimu, kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino kritiškai. Tuo tarpu nukentėjusiojo įstatyminės atstovės subjektyvus vertinimas apie kaltinamojo suteiktos pagalbos kokybę ir tikslingumą, nesudaro pagrindo teigti, kad kaltinamasis neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą veiką.

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis ir Kauno teritorinė ligonių kasa pasirašė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuria susitarė dėl Kauno teritorinei ligonių kasai padarytos žalos atlyginimo sąlygų, tvarkos ir terminų (2 t., b. l. 90–95), prašo teismo šią sutartį patvirtinti. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamasis įsipareigojo atlyginti padarytą žalą civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai ir, įvertinus tai, kad kaltinamasis dirba, gauna pastovias pajamas, dalį žalos jau atlygino, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis atlygins Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą žalą pagal sudarytą sutartį.

Kaltinamasis M. K. 2023 m. rugsėjo 26 d. savanoriškai pervedė į I. M. banko sąskaitą 1 846,30 Eur, iš kurių 346,30 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. M. bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei I. M. (2 t., b. l. 146). Taigi šiuo atveju konstatuotina, kad kaltinamasis atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos ir ši atlygintos žalos suma yra reikšminga. Taigi, kaip matyti, kaltinamasis iš esmės pripažįsta, kad jo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala ir sutinka atlyginti padarytą žalą, tačiau nesutinka su prašoma priteisti turtinės žalos dalimi (200 Eur) ir neturtinės žalos dydžiu, teigdamas, jog nukentėjusiojo prašomos atlyginti žalos dydis yra per didelis, o kaltinamojo gynėjas, neatlygintos turtinės ir neturtinės žalos dydį, įvertinus byloje esančius įrodymus ir vadovaujantis suformuota teismų praktika iš esmės paliko nustatyti teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo atveju matyti, kad kaltinamasis atlygino dalį žalos, kuri, įvertinus kaltinamojo gaunamas pajamas, yra reikšminga, taigi viena iš alternatyvių BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte esančių sąlygų egzistuoja. Teismo vertinimu, vien tai, jog kaltinamasis iš dalies nesutinka su žalos dydžiu, nesudaro pagrindo manyti, jog jis teismo priteistos žalos nukentėjusiajam apskritai neketina atlyginti, tuo labiau, kad pats kaltinamasis yra dirbantis, gauna nuolatines pajamas, be to, kaltinamasis viso proceso metu iš esmės neneigė, kad jo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala, kas rodo jo siekį atlyginti padarytą žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, pagrindą manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, gali sudaryti ir tai, kad kaltininkas jau yra savanoriškai atlyginęs jos dalį. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis skambino nukentėjusiojo I. M. tėvui siekdamas išsiaiškinti vaiko būklę, taip pat norėjo sužinoti kokia žala padaryta, tačiau kaip matyti, susitarimas dėl žalos atlyginimo nesudarytas, banko sąskaitą, į kurią galėtų pervesti patirtos žalos atlyginimą, kaltinamasis gavo tik po pirmojo teismo posėdžio. Be kita ko, pirmojo teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė patvirtino, kad kaltinamasis siekė susitarti dėl žalos atlyginimo, norėjo ją atlyginti, tačiau nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą subjektyvia nuomone tokio ketinimo kaltinamasis vis tik neturėjo, todėl ir nedavė jam banko sąskaitos anksčiau. Šiuo atveju konstatuotina, kad kaltinamajam atlyginus dalį žalos, iš esmės prašant, jog teismas nustatytų neatlygintos priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį, taip pat įvertinus tai, kad kaltinamasis dirba, gauna pastovias pajamas, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis atlygins ir likusią teismo priteistą žalą.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018).

Kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 13–18), tačiau nustatyti nusižengimai nėra nuolatinio pobūdžio, nesusiję su gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimais. Be to, vien tik baustumo administracine tvarka faktas nelaikytinas pakankama aplinkybe, paneigiančia BK 40 straipsnio taikymo galimybę. Kaip jau minėta, kaltinamasis dirba (2 t., b. l. 19), gauna pastovias pajamas, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 3–4), nėra nuolatinis priešingos teisei veiklos vykdytojas, kritiškai vertina savo elgesį, ėmėsi priemonių, kad tokie atvejai nepasikartotų, užmigdė šunį, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, jau pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis tinkamai įvertino savo padarytą nusikalstamą veiką ir padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio, todėl yra pagrindo manyti, jog ateityje nebenusikals. Taigi yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Žemesnės instancijos teismas

I. K. neteista (2 t., b. l. 148), charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 147), akivaizdu, kad ji yra autoritetas kaltinamajam ir galės jam daryti teigiamą įtaką, nes jie kartu gyvena, juos sieja tvirti šeiminiai santykiai, stiprus emocinis ryšys, geri tarpusavio santykiai, pagarba vienas kitam, jie nuolat bendrauja. Be to, iš laiduotojos I. K. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ji skatino kaltinamąjį susisiekti su nukentėjusiojo tėvais, ką kaltinamasis ir padarė, klausė kuo gali padėti nukentėjusiojo I. M. šeimai. Šiuo atveju matyti, kad laiduotoja kritiškai vertina susidariusią situaciją ir nurodė, kad siekdama užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje nenusikalstų, daugiau šunų apskritai nelaikys. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad I. K. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo teigiamas asmenines savybes, tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad vien tai, jog nesutampa I. K. ir prokurorės bei nukentėjusiojo atstovės pozicija dėl to, kaip pasireikš laiduotojos teigiama įtaka kaltinamajam ir kokius veiksmus laiduotoja turėtų atlikti, kad kaltinamasis daugiau nenusikalstų, nesudaro pagrindo spręsti, jog I. K. nėra tinkama laiduotoja. Tuo tarpu civilinės ieškovės I. M. teiginiai, kad kaltinamasis ir laiduotoja tarpusavyje konfliktuoja, vienas kito negerbia, laikytini deklaratyvaus pobūdžio, be to, teisiamojo posėdžio metu tiek pati civilinė ieškovė I. M., tiek ir jos atstovė teigė, kad I. M. pyksta ant kaltinamojo, taigi teismas jos parodymus vertina itin kritiškai.

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikalstamais veiksmais padaryta žala iš dalies atlyginta, kaltinamasis įsipareigojo atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis atlygins teismo priteistą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojos I. K. atsakomybėn be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą I. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 546,30 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam I. M. (1 t., b. l. 78–102). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nusikaltimu buvo padaryta 546,30 Eur turtinė žala, kurią sudaro išlaidos medikamentams, tvarsčiams, bintams, dezinfekciniam skysčiui, rankos įtvarui, iš viso 118 Eur, kuro išlaidos vykstant į (duomenys neskelbtini) klinikas ir vaistinę, iš viso 290 Eur, automobilio parkavimas prie (duomenys neskelbtini) klinikų – 30 Eur, nepataisomai sugadinti I. M. drabužiai, iš viso 85 Eur, taip pat 23,30 Eur išlaidos už specialisto išvados parengimą.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė nurodė, kad kaltinamasis atlygino 346,30 Eur turtinės žalos atlyginimo, todėl paminėta suma mažinamas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, t. y. 200 Eur kuro išlaidų. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sūnus penkias dienas gulėjo (duomenys neskelbtini) klinikose, todėl vyko pas jį, be to 20 darbo dienų vaikas buvo vežamas į reabilitacines procedūras, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo namų iki paminėtos reabilitacijos vietos yra apie 20 km. Kadangi procedūros trukdavo 3 – 5 valandas, kartais tarp procedūrų grįždavo namo ir vėl važiuodavo atgal į (duomenys neskelbtini) į procedūras, todėl dieną susidarydavo dar didesnis atstumas. Jų automobilis galingas, todėl sunaudoja daugiau kuro, tačiau nedetalizavo kiek.

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Taigi viena nuostolių (žalos) rūšis yra tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos). Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad realiai patirta žala turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012).

Pažymėtina, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Nagrinėjamu atveju negali būti priteisiamas turtinės žalos atlyginimas, jeigu nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog jos apskritai buvo patirtos (realios).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis atlygino 346,30 Eur turtinės žalos (2 t., b. l. 146), kurias sudaro 118 Eur už medikamentų įsigijimą, 85 Eur už sugadintus rūbus, 23,30 Eur už parengtą specialisto išvadą, 30 Eur už automobilio parakavimą ir 90 Eur kurą. Kaltinamasis ir jo gynėjas teigė, kad nurodytos 290 Eur kuro išlaidos yra per didelės, pagal pateiktus kuro pirkimo kvitus už 290 Eur turėjo būti nuvažiuota virš 2 000 km. Neįtikima, kad buvo nuvažiuota virš 2 000 km lankant vaiką ligoninėje, todėl atlygino 90 Eur (2 t., b. l. 155–156).

Iš prie civilinio ieškinio pridėtų kvitų nustatyta, kad 2023 m. vasario 10 d. pirkta kuro už 50,99 Eur (1,699 Eur x 30,010 l), 2023 m. vasario 19 d. – už 40,47 Eur (1,709 Eur x 23,680 l), 2023 m. kovo 1 d. ­ už 50,97 Eur (1,699 Eur x 30 l), 2023 m. kovo 16 d. – už 45,07 Eur (1,470 Eur x 27,60 l), be to tuo pačiu metu pirkti ir maisto produktai už 5,10 Eur, 2023 m. kovo 20 d. – už 47,07 Eur (1,669 Eur x 30 l), 2023 m. kovo 24 d. – už 40,34 Eur (1,410 Eur x 28,610 l). Iš viso, pagal pateiktus dokumentus, išleista 275,01 Eur. Visgi, kadangi 2023 m. kovo 16 d. pirktas ir maistas už 5,10 Eur, iš paminėtos 275,01 Eur sumos turi būti atimama 5,10 Eur išlaidos maistui. Taigi galutinė pagal pateiktus dokumentus išlaidų kurui suma sudaro 269,91 Eur. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo atstovė prašo priteisti 290 Eur kuro išlaidų, nors pagal pateiktus dokumentus matyti, kad kuro pirkta už 269,91 Eur, teismas vertina, kad 20,09 Eur prašomos atlyginti patirtos kuro išlaidos yra nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Kaltinamasis, kaip jau minėta, atlygino 90 Eur kuro išlaidų.

Nukentėjusiojo atstovė nepateikė kuro išlaidų ir kelionės maršrutų detalizavimo, tačiau nurodė, kad lankyti vaiko į (duomenys neskelbtini) klinikas vyko 5 kartus, ir 20 darbo dienų vežiojo vaiką į reabilitacines procedūras, o nuo namų iki (duomenys neskelbtini) yra apie 20 km. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad pas medikus į (duomenys neskelbtini) klinikas vaikas buvo vežtas dar du kartus – 2023 m. birželio ir rugsėjo mėnesiais. Nors I. M. nurodė, kad buvo vykstama pas psichologą, tačiau nei kur tas psichologas įsikūręs, nei kiek kartų pas jį vyko, teismui duomenų nepateikė, taip pat nedetalizavo ir kitų su nukentėjusiojo gydymu susijusių išvykų.

Iš viešai prieinamos informacijos google maps tinklalapyje nustatyta, kad nuo nukentėjusiojo namų iki (duomenys neskelbtini) klinikų yra apie 14 km, o nuo nukentėjusiojo namų iki (duomenys neskelbtini) esančios reabilitacijos klinikos – apie 11 km. Taigi, vaikui esant stacionarizuotam į (duomenys neskelbtini) klinikas buvo vykstama penkis kartus, tad važiuojant nustatytu maršrutu pirmyn ir atgal, susidaro 140 km (14 km x 10), tuo tarpu vykstant į reabilitaciją 20 darbo dienų pirmyn ir atgal, susidaro 440 km (11 km x 40). Taigi, iš viso susidarytų 580 km. 2023 m. birželio ir rugsėjo mėnesį taip pat buvo vykstama į (duomenys neskelbtini) klinikas, taigi susidaro dar 56 km (14 km x 4). Taigi, iš viso 636 km. I. M. nurodė, kad vairuoja didelį automobilį, kurio kuro sąnaudos yra didelės, tačiau nedetalizavo nei kokį automobilį vairuoja, nei kokios to automobilio kuro sąnaudos. Šiuo atveju, vertinant, kad automobilio sąnaudos yra didesnės nei vidutinės, apie 8 l/100 km, tokiu atveju nuvažiavus 636 km, sunaudota 50,88 l. Tuo tarpu skaičiuojant, kad 1 l kaina yra 1,609 Eur (tokia 1 l vidutinė kuro kaina nustatyta pagal pateiktus pirkimo kvitus), susidaro 81,86 Eur kuro išlaidos. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą I. M. teigė, kad kartais į reabilitaciją vykdavo ir du kartus per dieną, tačiau nedetalizavo nei kada tai buvo, nei kiek kartų, taip pat nei civiliniame ieškinyje, nei teisiamojo posėdžio metu ji nenurodė ir kitokių su nukentėjusiojo gydymu, medikamentų pirkimu susijusių išvykų, nei dėl to patirtų konkrečių išlaidų. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino 90 Eur kuro išlaidas, ši suma yra protinga ir pakankama patirtoms kuro išlaidoms padengti, daugiau jokių objektyvių duomenų apie patirtas didesnio dydžio kuro išlaidas, teismui nepateikta, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl likusios neatlygintos 200 Eur kuro išlaidų sumos atlyginimo nukentėjusiojo I. M. naudai atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą I. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam I. M. (1 t., b. l. 78–102). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė nurodė, kad kaltinamasis atlygino 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažinamas nurodyta suma iki 4 000 Eur.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad I. M. patyrė neturtinę žalą, t. y. patirti emociniai ir psichologiniai išgyvenimai, skausmas, nuolat jaučiamas stresas ir baimė. Po įvykio nukentėjusysis pradėjo bijoti šunų, bijo vienas eiti į lauką, jaučia įtampą, yra prislėgtas. Vaikui prasidėjo pykčio priepuoliai, jis jaučia nerimą. Dėl traumos nukentėjusiajam apribota galimybė pilnavertiškai pasirūpinti savimi, atlikti užduotis mokykloje ir namuose. Laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 12 d. iki 2023 m. kovo 17 d. nukentėjusysis nelankė mokyklos, mokėsi namuose savarankiškai. Kadangi vaikui buvo sulaužyta dešinė ranka, jis negalėjo rašyti. Vaikas (duomenys neskelbtini) klinikas buvo stacionarizuotas nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2023 m. vasario 13 d., jam skaudėjo dešinį dilbį, dešinės alkūnės sąnarį.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą I. M. parodė, kad kai sūnus pamato šunį, išsigąsta, sapnuoja košmarus. Pamačius šunį tenka sustoti, palaukti kol praeis šuo, visgi, kai kaltinamasis užmigdė savo šunį, vaikas pradėtojo eiti į lauką. Vaikas anksčiau lankė baseiną, tačiau dabar nustojo lankyti, bijo nuskęsti. Apie 30-uosius I. M. gyvenimo metus gali tekti keisti sąnario galvutę stipinkaulio implantu, todėl prašo žalos atlyginimo, nežino kaip bus toliau su ranka. I. M. išgijimo prognozės geros, sąnario kremzlė atauga, tik blogai, kad kaulas ne tiesiai sugijo. Šiuo metu I. M. psichologo konsultacijų nelanko, tačiau lankė anksčiau.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 139 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiojo I. M. sveikata sutrikdyta nesunkiai.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, dėl šuns įkandimo padaryto sužalojimo, įvertinto kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2023 m. vasario 13 d. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) klinikose (1 t., b. l. 80, 96–97), kur jam buvo atlikta operacija – stipinkaulio galvos ar kaklo lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija. Akivaizdu, kad sužalojimas, jo padarymo aplinkybės ir gydymasis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus dėl savo sveikatos, emocinį sukrėtimą, baimę. Nukentėjusiajam kas 2–3 dienas rekomenduoti žaizdos perrišimai, pagal poreikį vartoti medikamentus, o nuo 2023 m. vasario 20 d. numatyta 16 dienų ambulatorinė reabilitacija (1 t., b. l. 97). 2023 m. birželio 9 d. atlikta operacija ir buvo pašalintas medicininis implantas, gydymo įstaigoje praleido vieną dieną. Lūžis pilnai sugijęs, leidžiami pilni judesiai per dešinį riešo ir alkūnės sąnarį, pašalinus siūlus – pilnas fizinis apkrovimas (2 t., b. l. 136–137). 2023 m. rugsėjo 1 d. I. M. konsultuotas pakartotinai ir nustatyta, kad pjūvis sugijęs, aplinkiniai audiniai ramūs, fleksija pilna. Nusiskundimų vaikas neturi, galimas fizinis apkrovimas, tačiau rekomenduota vengti tiesioginio apkrovimo, pavyzdžiui, atsispaudimų (2 t., b. l. 135). Vaikui buvo taikyta reabilitacija. Dėl psichologinių problemų, susijusių su šuns užpuolimu, vaikas lankėsi pas psichologą, visgi teismui nebuvo pateikta nei tai patvirtinančių duomenų, nei konsultacijų skaičiaus. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą nurodė, kad dėl įvykio vaikui atsirado šunų baimė, taip pat mirties baimė, vaikas pasidaro jautresnis, pasitaiko pykčio priepuolių. Nekelia abejonių, kad lūžus rankai, nukentėjusysis ir jo tėvai nežino kaip šis lūžis paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Natūralu, kad artimiausiu metu nukentėjusysis turi vengti rankos apkrovimo, visgi, teorinė galimybė, kad apie 30-uosius gyvenimo metus nukentėjusiajam gali būti keičiamas sąnarys, nesant jokių tai pagrindžiančių objektyvių duomenų, šiuo atveju nesudaro pagrindo objektyviai vertinti tokio pobūdžio liekamųjų reiškinių. Sutiktina, kad dėl šio įvykio kurį laiką pakito nukentėjusiojo įprastas gyvenimo ritmas, nukentėjusysis po įvykio visą mėnesį nelankė mokyklos, mokėsi nuotoliniu būdu, kas neabejotinai įtakojo jo mokymosi kokybę, apribojo bendravimą su draugais. Šiuo atveju neabejotina, kad dėl M. K. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis I. M. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, jis buvo prižiūrimas ir dalinai aptarnaujamas kitų šeimos narių, kas sukėlė jam didelius nepatogumus, įvertinus nukentėjusiojo amžių.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimo liekamųjų reiškinių medicininiais dokumentais nenustatyta, kitų sužalojimų aiškiai matomose kūno vietose nėra, į patirtus nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, taikytas medicinines intervencijas, tai, kad žmogaus sveikata, yra absoliuti vertybė, todėl bet koks jos pažeidimas yra neteisėtas. Nors nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą nurodė, kad vaikas lankėsi pas psichologą, teismui nepateikta jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų, nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atkreipia dėmesį, kad nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju yra svarbi, tačiau negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Šiuo atveju teismas vertina, kad nors kaltinamasis, kaip pats nurodė, gauna sąlyginai nedideles pajamas (600 Eur per mėnesį į rankas), turi išlaikytinių, tačiau jo gaunamos pajamos yra pastovios, turi turto, taigi jis gali atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą. Be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kad kaltinamasis savanoriškai pervedė civilinei ieškovei I. M. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į teismų praktiką panašiose bylose. Baudžiamojoje byloje, kurioje kaltininko vedžiojamas šuo įkando mažamečiui į veidą, padarydamas kąstai plėštą didelę ir plačią žaizdą dešinio skruosto–paakio–žando srityje, kąstą dešinės pažandės srities žaizdą, taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą, kasacinis teismas pritarė priteistos 2 896 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžiui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2007). Kasacinėje byloje Nr. 2K-306/2010 buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos, kurią patyrė du mažamečiai dėl šuns įkandimų padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (sužalotos kojos), dydžio, kiekvienam nukentėjusiajam buvo priteista po 6 000 Lt (po 1 737 Eur). Baudžiamojoje byloje, kurioje kaltininko vedžiojamas šuo užpuolė ir apkandžiojo mažametį vaiką padarydamas kastines žaizdas kairiame žaste ir odos nubrozdinimus (įbrėžimus) krūtinės ląstos kairėje pusėje su aplinkine poodine kraujosruva krūtinės ląstos kairės pusės – kairio žasto srityje, ir dėl to vaikui subjaurotas kūnas, ant kūno daugybiniai randai, sumažėjęs raumuo, kūnas tapo neestetišku, prarado simetriją, būdingas proporcijas ir vientisumą, priteista 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-300/2022). Baudžiamojoje byloje, kurioje pro neuždarytus kiemo vartus išbėgęs šuo apkandžiojo nepilnametį vaiką, padarydamas kastinę dešinės blauzdos žaizdą su dešinės blauzdos dvilypio raumens pažeidimu, odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-574-634/2021). Baudžiamojoje byloje, kurioje iš kiemo išbėgęs šuo sukandžiojo nepilnametį, padarydamas jam kairio dilbio ir šlaunies kastines žaizdas ir odos nubrozdinimą ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, o dėl nustatyto potrauminio streso sutrikimo nepilnamečiui padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteistas 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-450-493/2021). Baudžiamojoje byloje, kurioje kaltininko šuo, nutrūkęs nuo grandinės, užpuolė į kiemą atėjusį vaiką, padarydamas mažamečiui kastines žaizdas dešiniame antakyje, dešiniame skruoste, smakre, krūtinėje, dešinėje plaštakoje, kastinę supūliavusią žaizdą dešiniame petyje, odos nubrozdinimus krūtinėje, abiejose rankose, buvo priteistas 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-191-354/2018). Baudžiamojoje byloje, kurioje mažametei šuo padarė kastinę žaizdą kairiojo dilbio vidiniame paviršiuje, priteistas 3 000 litų (868,86 Eur) neturtinės žalos atlyginimas (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-175/2013).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai dėl neatsargumo (užpuolus šuniui) padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei I. M. pervedė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais, I. M. nukentėjusiąja nepripažinta, neįrodyta, kad ji patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu, taigi teisės į neturtinės žalos atlyginimą ji apskritai neturi, taip pat kaltinamojo gaunamas pajamas (600 Eur per mėnesį), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei siekdamas skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad nukentėjusiojo I. M. atstovės pagal įstatymą I. M. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam I. M. tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. M. nustatytinas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kadangi kaltinamasis savanoriškai atlygino nukentėjusiajam I. M. 1 000 Eur neturtinės žalos, taip pat pervedė 500 Eur I. M. naudai, tačiau teismui nustačius, kad I. M. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, teismas laiko, kad ši 500 Eur suma taip pat skirta būtent nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. M. patirtai neturtinei žalai atlyginti, iš kaltinamojo M. K. priteistina likusi neatlyginta 1 500 Eur neturtinės žalos suma. Kita civilinio ieškinio dalis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam I. M. atmestina ir procesas šioje dalyje nutrauktinas. Toks neturtinės žalos dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiojo patirtiems nepatogumams, dvasiniam išgyvenimams, sukeltam sveikatos sutrikdymui, nesant liekamųjų reiškinių, vizualiai matomų kūno sužalojimų) ir neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose.

Teismas pažymi, kad nukentėjusiajam neatmetama galimybė ateityje, pateikus naujus įrodymus, pagrindžiančius patirtas papildomas gydymosi išlaidas ar kitus duomenis, leidžiančius prašyti atlyginti jo patirtą turtinę ar neturtinę žalą, kreiptis į teismą dėl papildomų sumų priteisimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė I. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 78–102). Teisiamojo posėdžio metu I. M. nurodė, kad kaltinamasis atlygino jai 500 Eur neturtinės žalos, todėl civilinis ieškinys mažinamas iki 2 500 Eur. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad I. M. patyrė itin didelį stresą, nerimą ir baimę sužinojus, kad jos vaikas buvo sužalotas. Po įvykio buvo didelėje nežinomybėje, jautė įtampą. Teko rūpintis vaiku, kadangi dėl traumos vaikas negalėjo pilnai savimi pasirūpinti. Kiekvieną dieną patiria stresą matydama, kad sūnus jaučia baimę. Įtampą ir nerimą. Be to, ji negalėjo dirbti nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2023 m. vasario 14 d., buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė I. M. parodė, kad dėl šio įvykio patyrė didelį stresą, vartojo raminamuosius

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina ir 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos komiteto priimta rezoliucija Nr. (75) 7. Joje rekomenduota valstybėms narėms – Europos Tarybos narėms, savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendrasis principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (Rezoliucijos 13 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais ypatingais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-338/2008, 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009).

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ( BPK 44 straipsnio 10 dalis). Tačiau nepilnamečio nukentėjusiojo atstovai – tėvai – neturi savarankiškos teisės pareikšti civilinį ieškinį savo vardu (BPK 53 ir 54 straipsnių nuostatos). Šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas tik mažametis I. M., o jo motina I. M. pripažinta civiline ieškove. Pripažinti ją nukentėjusiąja nebuvo jokio teisinio pagrindo, todėl nėra ir pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo jos naudai, kadangi, kaip ir minėta, neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Neabejotina, kad dėl I. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, jo motina patyrė nerimą, nepatogumus, tačiau tvirtinti, kad šie išgyvenimai nepaprastai dideli, atsižvelgus į padarytų sužalojimų pobūdį, pasekmes ir gydymosi laikotarpį, nėra pagrindo. O kaip jau ir anksčiau minėta, neigiami emociniai išgyvenimai pagal teismų formuojamą praktiką savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Kad tokiu atveju neturtinė žala nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams nepriteisiama, pasisakoma ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-270/2014, 2K-212-693/2015, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-280-813/2019). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiojo I. M. atstovės pagal įstatymą I. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas ir procesas šioje dalyje nutrauktinas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo Kauno teritorinei ligonių kasai

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 281,22 Eur turtinės žalos atlyginimo už patirtas nukentėjusiojo I. M. gydymo išlaidas (1 t., b. l. 108–114). Teisme gautas civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos prašymas patvirtinti žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuria kaltinamasis įsipareigojo per 24 mėnesius atlyginti padarytą žalą ir dalį šios žalos jau yra atlyginęs (2 t., b. l. 90–95).

Kadangi kaltinamasis ir civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa susitarė dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, pasirašė sutartį, kurią prašoma patvirtinti, 2023 m. birželio 8 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis, pasirašyta tarp M. K. ir Kauno teritorinės ligonių kasos, atstovaujamos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjos E. D., kuria susitarta dėl 2 284,22 Eur žalos atlyginimo, tvirtintina. Procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Remiantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ne tik iš nuteistojo, bet ir iš kaltu pripažinto nuo bausmės atleisto asmens arba asmens, kuriam bausmė nepaskirta. Sistemiškai aiškinant šią nuostatą, proceso išlaidos gali būti priteistos ir iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali nepriteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tarp advokato ir kliento sudaromose teisinių paslaugų sutartyse šie kriterijai paprastai atskirai nėra išskiriami, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog advokatas ir klientas, susitardami dėl užmokesčio už teisines paslaugas dydžio, nesivadovauja šiais įstatyme nustatytais kriterijais. Konkretus, laisva šalių valia sutartas ir teisinių paslaugų teikimo sutartyje įtvirtintas užmokesčio dydis yra sisteminio minėtų užmokesčio dydį nustatančių kriterijų taikymo rezultatas. Tą patvirtina Lietuvoje taikomi užmokesčio už advokatų teikiamas teisines paslaugas dydžiai, kurie yra skirtingi, priklausomai nuo minėtų kriterijų.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą prašė atlyginti teisinės pagalbos išlaidas. Iš prašyme pateiktų duomenų nustatyta, kad už advokato padėjėjos Ernestos Ševelės atstovavimą ikiteisminiame tyrime, civilinio ieškinio parengimą, atstovavimą teisme, nukentėjusysis ir jo atstovė pagal įstatymą bendrai patyrė 1 214 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad už civilinio ieškinio parengimą patirtos 363 Eur išlaidos, konsultaciją 121 Eur išlaidos, susipažinimą su bylos medžiaga ir posėdį teisme – 380 Eur išlaidos, dalyvavimą 2023 m. lapkričio 10 d. teisiamajame posėdyje – 150 Eur išlaidos (buvo patirtos 200 Eur išlaidos, tačiau dėl 2023 m. rugsėjo 22 d. posėdžio trukmės išlaidos sumažintos 50 Eur suma), atstovavimą 2024 m. sausio 19 d. teisiamajame posėdyje – 200 Eur išlaidos (2 t., b. l. 138–145, 164–165).

Nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą atstovė advokato padėjėja Ernesta Ševelė parengė ir pateikė civilinį ieškinį, atstovei teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusįjį ir jo atstovę pagal įstatymą ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą vyko trys posėdžiai, trukę kiek daugiau nei keturias valandas, kurių metu byla išnagrinėta iš esmės, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio apklausta civilinė ieškovė I. M. ir laiduotoja, advokato padėjėjos darbo vieta yra tame pačiame mieste, kuriame yra apylinkės teismas, kuriame vyko teisminis bylos nagrinėjimas, todėl neturėjo papildomų kelionės išlaidų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, kaltinamojo turtinę padėtį – dirba, gauna pastovias pajamas, darbingo amžiaus, sveikas, teismas vertina, kad prašomos priteisti 1 214 Eur teisinės pagalbos išlaidos nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl šios teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės naudai.

Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 35–38), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktinis diskas su nukentėjusiojo I. M. apklausos įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 61), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje;

nukentėjusiojo I. M. striukė, saugoma Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 178–180), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina nukentėjusiajam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui laiduotojos I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti M. K., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. K. ir laiduotojai I. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamajam M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Atmesti nukentėjusiojo I. M. atstovės pagal įstatymą I. M. civilinį ieškinį dalyje dėl neatlygintos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam I. M. ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Nukentėjusiojo I. M. atstovės pagal įstatymą I. M. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam I. M. tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiojo I. M. naudai priteisti 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, priteistą sumą pavedant tvarkyti uzufrukto teise atstovei pagal įstatymą I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Kitą civilinio ieškinį dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo I. M. atmesti ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Atmesti civilinės ieškovės I. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Patvirtinti 2023 m. birželio 8 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą tarp M. K. ir Kauno teritorinės ligonių kasos, atstovaujamos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjos E. D.:

„II. SUTARTIES OBJEKTAS

1. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui – 2284,22 Eur (du tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt keturi Eur, 22 et) atlyginimas.

2. Žalos PSDF biudžetui atlyginimas grindžiamas savanoriškai.

3. Žalos PSDF biudžetui atlyginimas nustatytas skolininkų daugetui – ne .

4. Bendra skolininkų žalos PSDF biudžetui suma _ eurų.

5. Sutarties sudarymo momentu skolininkas M. K. jau yra atlyginęs dalį Sutarties 1 punkte nurodytos žalos, tai yra 0,00 Eur (nulis Eur 00 et).

6. Žala, kurią skolininkas turi atlyginti pagal Sutartį, yra 2284,22 Eur (du tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt keturi Eur 22 et).

III. ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

7. Skolininkas įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 24 mėnesius /-ių nuo Sutarties sudarymo dienos 2023-06-08, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės Ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB, banko kodas 73000, po 95 Eur (devyniasdešimt penki Eur, 00 et).

Pirmosios įmokos sumą – 99,22 Eur (devyniasdešimt devyni Eur, 22 et) – skolininkas įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta Sutartis, paskutinės dienos.

8. Nurodyme pervesti pinigus skolininkas privalo įrašyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą bei Sutarties numerį.

9. Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą skolininkas privalo įmokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

10. Išieškotojui pareikalavus, skolininkas privalo pateikti mokėjimo nurodymą apie pervestas lėšas (banko kvitą ar kitą mokėjimą patvirtinantį dokumentą).

11. Pasibaigus nustatytam Sutarties vykdymo terminui, skolininkas turi būti visiškai atsiskaitęs su išieškotoju. Jeigu pasibaigus Sutarties vykdymo terminui skolininkas nėra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju, žalos likutis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka.

12. Skolininkas turi teisę atlyginti žalą anksčiau, nei numatyta Sutartyje, ir apie tai informuoti išieškotoją.

13. Jei žala PSDF biudžetui yra priteista skolininkų daugetui, Sutartis laikoma įvykdyta, kai yra sumokama visa solidariai priteista ar skolininkų pripažįstama suma.

14. Jei už skolininką įmokas moka kitas asmuo, jis privalo nurodyme pervesti pinigus įrašyti skolininko vardą ir pavardę bei Sutarties numerį.

15. Jei skolininkas 2 (du) kalendorinius mėnesius iš eilės nesumoka šios Sutarties 7 punkte numatytos mėnesinės įmokos, išieškotojas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

16. Jei skolininkas nevykdo Sutarties 11 punkte numatyti įsipareigojimo, išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu.

18. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią, po vieną kiekvienai Sutarties šaliai.

19. Šalių rekvizitai:

Skolininkas M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

Išieškotojas Kauno teritorinė ligonių kasa, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sąskaita (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB, kodas (duomenys neskelbtini).

20. Sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki visiško skolininko įsipareigojimų, numatytų Sutartyje, įvykdymo per 7 punkte numatytą Sutarties terminą arba kol išieškotojas pasinaudos Sutarties 15 punkte numatyta teise.

21. Skolininkas, pasirašydamas Sutartį, patvirtina, kad yra supažindintas su asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso, telefono numerio, elektroninio pašto adreso, parašo) tvarkymo pagrindu, tikslu ir terminais:

21.1. asmens duomenų tvarkymo pagrindas - Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktai ir Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 6 dalies c punktas;

21.2. asmens duomenų tvarkymo tikslas – Sutarties administravimas;

21.3. asmens duomenų tvarkymo terminas – 10 metų nuo Sutarties įvykdymo arba nutraukimo.“

Procesą dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės I. M. 1 214 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės I. M. naudai 1 214 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiolika eurų) teisinei pagalbai apmokėti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktinį diską su nukentėjusiojo I. M. apklausos įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje;

nukentėjusiojo I. M. striukę, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vilma Tamošaitienė