- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-13
- Bylos Nr.
- eII-56-1082/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00308-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Pažeidėjas
- I. S., A. B.
- Kategorijos
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Institucijos 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimu I. S. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį 320 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams už tai, kad ji 2025 m. rugpjūčio 7 d. 13.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti jai buvo atimta, o pasibaigus atėmimo laikui nustatyta tvarka jos nesusigrąžino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu prašo panaikinti skundžiamu nutarimu jai paskirtą administracinio poveikio priemonę. I. S. vertinimu, nagrinėjant administracinę bylą buvo pažeisti ANK 566 ir 567 straipsniuose įtvirtinti administracinių nusižengimų teisenos principai – lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir teisingo proceso, taip pat nebuvo užtikrintas visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas, nepagrįstai prioritetą teikiant tariamai nukentėjusių asmenų parodymams. Mano, kad pareigūnas netinkamai įvertino Pareiškėjos kaltę, asmenybę, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl kurių tą dieną ji vairavo transporto priemonę, taip pat neatsižvelgė į jos šeiminę ir socialinę situaciją, dėl kurios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams sukeltų neproporcingai didelę žalą pačiai Pareiškėjai, jos nepilnamečiam sūnui ir prižiūrimai motinai. Skunde pažymima, kad nagrinėjant bylą institucijoje I. S. neturėjo galimybės skubiai pateikti papildomų reikšmingų įrodymų, patvirtinančių, jog ji nežinojo apie tai, kad teisė vairuoti jai buvo atimta bei, kad vairuotojo pažymėjimas jai yra būtinas ne tik asmeniniams poreikiams, bet ir siekiant pasirūpinti mama, sūnumi ir pačia savimi. Pareiškėja nurodo, kad ji gyvena Panevėžio rajone, šiai dienai turi 50 procentų neįgalumą, viena augina 12 metų sūnų, kurį kasdien privalo vežti į mokyklą, esančią Panevėžio mieste, rūpinasi savo pensinio amžiaus mama, kuri turi sveikatos problemų ir kiekvieną savaitę reikia vykti į polikliniką, esančią Panevėžio mieste, todėl teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina, kad galėtų tinkamai pasirūpinti artimaisiais, aprūpinti šeimą maistu, medikamentais ir būtiniausiomis prekėmis. I. S. nurodo, kad neturi asmenų, į kuriuos galėtų kreiptis pagalbos. Pareiškėjos teigimu, ji yra ir Bernatonių kaime esančių 3 daugiabučių namų pirmininkė ir neturint teisės vairuoti transporto priemones, ji negalėtų atlikti šių pareigų. Be to, I. S. nuomone, iš administracinės bylos medžiagos akivaizdu, kad veika nebuvo padaryta tiesiogine tyčia, byloje nenustatyta sunkinančių aplinkybių, nustatyta lengvinanti aplinkybė, o administracinės atsakomybės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant specialiosios teisės atėmimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, I. S. mano, kad yra pagrindas jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais administracinio poveikio priemonės neskirti arba jos terminą sutrumpinti, arba ją pakeisti švelnesne.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į Pareiškėjos skundą nesutinka su juo, mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, o skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog I. S. praeityje ne kartą pažeidė KET vairuodama transporto priemonę, o paskutinių 5 metų laikotarpiu, neįskaitant šiuo metu aptariamo administracinio nusižengimo, Pareiškėja administracine tvarka bausta net 53 kartus.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Pareiškėja palaikė skundą jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti.
Skundas netenkinamas.
Nors iš skunde suformuluoto reikalavimo matyti, kad iš esmės keliamas klausimas tik dėl Pareiškėjai paskirtos administracinio poveikio priemonės bei formuluojamas vienintelis esminis prašymas – pritaikyti Pareiškėjos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jai administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo arba kiek įmanoma sumažinti jo trukmę, arba ją pakeisti švelnesne, skunde be kita ko teigiama apie pareigūno netinkamai įvertintą Pareiškėjos kaltę bei jos nežinojimą, kad jai teisė vairuoti buvo atimta. Be to, teisme Pareiškėja papildomai išsakė prašymą ir dėl jai skirtos baudos sumažinimo.
Teismas gi, atsižvelgdamas į Pareiškėjos skundo argumentus ir jos teisme išsakytus paaiškinimus, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad Pareiškėja pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nubausta pagrįstai. Teismo nuomone, nei Pareiškėjos skunde, nei jos paaiškinimuose teisme nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti Pareiškėjos skundą ir keisti ar naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą. Skunde pateikiami subjektyvūs, Pareiškėjai palankiai dėstomi samprotavimai, kurie, teismo manymu, Institucijos nutarimu konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl Pareiškėjos kaltės, veiksmų kvalifikavimo, administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės individualizavimo nekeičia.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjai skundžiamu nutarimu inkriminuota ANK 424 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti <...>. Iš administracinio kaltinimo matyti, kad Pareiškėjai inkriminuotas automobilio vairavimas, kai teisė vairuoti jai buvo atimta, o pasibaigus atėmimo laikui nustatyta tvarka jos nesusigrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja neneigia administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavusi nurodytą automobilį, tačiau skunde nurodo nežinojusi, kad jai teisė vairuoti buvo atimta. Teismas gi tokius Pareiškėjos teiginius vertina kritiškai, kaip deklaratyvius, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstus, nurodytus siekiant jai išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti.
Šioje byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kitoje administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) 2025-02-07 surašius administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Pareiškėjai buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėn. ir bauda, kurią ji savanoriškai įvykdė 2025-02-16, kas tik patvirtina Pareiškėją gavus minėtą nutarimą. Be to, aplinkybę, kad šis procesinis dokumentas I. S. buvo išsiųstas ir įteiktas tinkamai, tai yra, kad pareiškėja buvo informuota apie jai taikytą baudą, parinktą administracinio poveikio priemonę, patvirtina ir įsiteisėjusi teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, abejonių dėl Pareiškėjos žinojimo apie jai paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nėra.
Pažymėtina, jog remiantis teisiniu reglamentavimu, Pareiškėja, siekdama susigrąžinti teisę vairuoti, privalėjo užbaigti papildomus vairuotojų mokymus ir kreiptis į AB „Regitra“ bei pateikti reikiamus dokumentus, jog įgaliotas minėtos įstaigos darbuotojas priimtų sprendimą dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys rodo, kad Pareiškėjai iki administraciniame kaltinime nurodytos datos – 2025 m. rugpjūčio 7 d. specialioji teisė vairuoti transporto priemones nebuvo grąžinta, taigi – ji administraciniame kaltinime nurodytu laiku neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti priešingai ir pateisinančių Pareiškėjos elgesį vairuojant automobilį neturint tam teisės, teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, teismui nekyla abejonių, ką patvirtina ir surinktų įrodymų visuma, kad I. S. skundžiamu Institucijos 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimu buvo pagrįstai nubausta pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimui teisė vairuoti nesusigrąžinta, jos kaltė įrodyta, veiksmai kvalifikuoti tinkamai.
Pareiškėjai skundžiamu nutarimu inkriminuota ANK 424 straipsnio 3 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu.
Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjai už ANK 424 straipsnio 3 dalyje administracinį nusižengimą buvo paskirta minimaliam dydžiui artima bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui. Pareiškėja gi mano, kad šiuo atveju yra pagrindas jos atžvilgiu pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį šios poveikio priemonės visai neskirti arba sutrumpinti jos terminą maksimaliai, ar net pakeisti švelnesne bei sumažinti jai baudos dydį. Tačiau teismas su tuo nesutinka ir konstatuoja, kad skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti Pareiškėjos skundą ir keisti ginčijamą institucijos nutarimą skunde nurodomu pagrindu. Tokio pagrindo nesąlygoja ir Pareiškėjos teisme išsakyti teiginiai.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotą administracinį nusižengimą I. S. padarė turėdama galiojančią administracinę nuobaudą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo ir nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi). Tačiau nepamirštinas ir padaryto nusižengimo pobūdis – padarytas nusižengimas priskirtinas prie vienų pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – juo keliamas pavojus ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą ir individualizuodama nuobaudą atsižvelgė į Pareiškėją charakterizuojančius duomenis (penkerių metų laikotarpiu bausta daugiau nei 50 kartų), įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir skundžiamu Institucijos nutarimu I. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirta minimaliam dydžiui artima bauda ir privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 6 mėnesių laikotarpiui. Teismo nuomone, skiriant I. S. minėtą baudą ir administracinio poveikio priemonę administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Tokią jai paskirtą baudą bei administracinio poveikio priemonę laikyti per griežtomis ar neteisingomis nėra jokio pagrindo.
Teismas pastebi, kad tai, jog Pareiškėja turi šeimą, artimuosius, kuriais reikia rūpintis bei kiti byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai nerodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė ir/ar bauda Pareiškėjai turėtų būti švelninamos. Skunde nurodyti subjektyvūs teiginiai bei aplinkybės nerodo, kad ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymas I. S. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant įstatyme numatytą priemonę. Akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su asmeniniais poreikiais, administracinėn atsakomybėn patrauktai Pareiškėjai buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, tačiau tai jos nuo neatsakingo ir neteisėto elgesio nesulaikė, Pareiškėja nesielgė pakankamai rūpestingai, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra jos pačios neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl tam tikrų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, Pareiškėjai specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nustatytas minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui, įvertinus jos prisipažinimą ir gailėjimąsi, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, todėl ši nuobauda yra proporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustosios asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės dėl Pareiškėjos asmenybės bei negatyvių administracinio poveikio priemonės taikymo padarinių nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo nei minėtos administracinio poveikio priemonės, nei baudos švelninimui.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad I. S. per 5 metus iki aptariamo nusižengimo administracine tvarka bausta daugiau nei 50 kartų už įvairaus pobūdžio KET pažeidimus ir nusižengimo padarymo metu turėjo 1 galiojančią administracinę nuobaudą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad po aptariamo 2025 m. rugpjūčio 7 d. administracinio nusižengimo, Pareiškėja 2025 m. spalio 27 d. vėl padarė administracinį nusižengimą – pastatė automobilį mokamoje zonoje ir už tai nesumokėjo. Šios aplinkybės atsakomybėn traukiamą asmenį I. S. charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad iš esmės ji nėra pavyzdinga vairuotoja bei nėra linkusi laikytis ANK nuostatų.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad Pareiškėjai skundžiamu nutarimu kartu su administracine nuobauda – bauda, kuri artima minimaliai, buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam 6 mėnesių laikotarpiui, teismas sprendžia, kad labiau švelninti I. S. Institucijos paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėja skunde be kita ko teigia apie administracinių nusižengimų teisenos principų pažeidimus, nevisapusišką ir neobjektyvų bylos aplinkybių ištyrimą, tačiau tokie teiginiai teismo vertintini kritiškai. Teismas pažymi, kad vien nepasitenkinimas Institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, šiems vykdant savo pareigas ir atliekant procesinius veiksmus Pareiškėjos atžvilgiu, ir jų priimtu Pareiškėją netenkinančiu sprendimu, išvados dėl galimo policijos pareigūnų veiksmų ir sprendimų neteisėtumo, šališkumo neleidžia daryti. Tai, kad pareiškėja nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismo vertinimu, šioje byloje įrodymų vertinimo ar Pareiškėjai įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti šią bylą, nenustatyta.
Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino I. S. padarius jai inkriminuotą ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei pagrįstai paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir šio straipsnio 7 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju Pareiškėjos skunde nurodytais motyvais taikyti Pareiškėjos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį bei keisti skundžiamą institucijos nutarimą pagrindo nėra. Toks teismo sprendimas atitinka ir teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-179-1072/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-149-885/2024, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-126-898/2025; Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-110-634/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-67-380/2025 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjos I. S. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.