Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. atstovo advokato Ugniaus Čižiūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties, kuria A. S. atstovo advokato Ugniaus Čižiūno skundas netenkintas ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-256251-2024 paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-256251-2024 A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalį – 70 Eur bauda, pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį – 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. S. paskirta galutinė 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams, dėl to, kad jis, 2024 m. spalio 3 d. 10.18 val., Oslo g., ties Laisvės pr., Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 22 km/val. Važiavo 82 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, neįvykdė sąlygų sugrąžinti jos. Tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14, 127 punktų reikalavimus.

2. 2024 m. gruodžio 16 d. Institucijos nutarimą A. S. atstovas advokatas U. Čižiūnas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi A. S. atstovo advokato U. Čižiūno skundas netenkintas ir Institucijos 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimas paliktas galioti. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog A. S. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai. Teismo vertinimu, Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Taip pat pažymėta, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog A. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminas buvo nustatytas netinkamai, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, numatytų ANK 34 straipsnio 3 dalyje. Todėl apylinkės teismas sprendė, kad taikyti A. S. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, nei yra numatytas ANK 424 straipsnio 7 dalyje, nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį, kuria buvo atmestas A. S. atstovo skundas dėl Institucijos 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimo dalies panaikinimo. Taip pat prašoma panaikinti Institucijos nutarimo dalį dėl A. S. pripažinimo kaltu padarius ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir administracinės nuobaudos – 375 Eur baudos bei administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 9 mėnesiams skyrimo, ir administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 5651 straipsnio 1 punktas). Jei teismas manys, nesant pagrindo tenkinti aukščiau nurodytus prašymus, prašoma vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis bei sutrumpinti A. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3.5. Teismas netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas spręsdamas klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo termino sutrumpinimo. Neįvertino, kad 9 mėnesių administracinio poveikio priemonės taikymo terminas būtų pateisinamas, jei A. S. veika pilnai atitiktų jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius ir nekiltų pagrįstų abejonių dėl jo kaltės padarant minėtą administracinį nusižengimą. Esant pagrįstų abejonių dėl apelianto kaltės, kurios išdėstytos šiame skunde ir yra patvirtinamos byloje surinktais duomenimis (įrodymais), toks specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas negali būti laikomas kaip atitinkantis teisingumo ir protingumo principus, kuriais grindžiama administracinių nusižengimų bylų teisena. Todėl apelianto atstovo vertinimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl netinkamai taikytų ANK nuostatų bei turėtų būti panaikinta.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį palikti galioti, nes ji yra teisėta, teisinga, argumentuota bei skunde išdėstytų motyvų pagrindu neturėtų būti keičiama.

4.1. Iš skundo turinio darytina išvada, jog nėra ginčo dėl to, kad A. S. 2024 m. spalio 3 d. vairavo automobilį ir viršijo nustatytą važiavimo greitį. Skunde nesutinkama tik su vertinimu, jog apeliantas vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Pažymėta, jog teisės vairuoti transporto priemones A. S. neteko už 2023 m. gruodžio 13 d. pažeidimą, po to, kai 2024 m. sausio 17 d. jam buvo surašytas ir išsiųstas jo valstybės informacinėse sistemose deklaruotu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, pasiūlyta susimokėti 225 Eur baudą ir sutikti su teisės vairuoti atėmimu 1 mėnesiui (pažeidimas ROIK (duomenys neskelbtini)). 2024 m. vasario 5 d. A. S. administracinį nurodymą įvykdė (sumokėjo baudą). Teisės vairuoti atėmimo terminas jam buvo skaičiuojamas nuo 2024 m. vasario 6 d. iki 2024 m. kovo 5 d. Taigi, teisės vairuoti atėmimo terminas jam pasibaigė tik 2024 m. kovo 6 d.

4.2. Apie tai, kad siekiant susigrąžinti teisę vairuoti, būtina vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui pateikti prašymą grąžinti teisę vairuoti buvo nurodyta A. S. išsiųstame administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu, todėl laikyta, kad asmuo buvo tinkamai informuotas apie procedūras, kurias reikia atlikti, siekiant atgauti teisę vairuoti. A. S., pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones, todėl nusižengimo metu, 2024 m. spalio 3 d., šios teisės jis neturėjo. Atsiliepime pacituotos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 9 punkto nuostatos bei pastebėta, kad Aprašo 13 punkte numatyta, jog įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti.

4.4. Skundžiamoje nutartyje teisingai akcentuota, kad KET 5 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – SEAKĮ), mokėti KET ir jų laikytis. Dėl to teismų praktikoje yra preziumuojama, kad asmenys, įgiję teisę vairuoti transporto priemones, t. y. vairuotojai, žino minėtų teisės aktų reikalavimus, juose nustatytas taisykles bei draudimus, tarp jų ir SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Todėl asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino. A. S. praeityje jau buvo netekęs teisės vairuoti, ją sugrąžinęs, tai reiškia, kad turi žinoti visas su teisės vairuoti susigrąžinimu susijusias procedūras, o jo pasiteisinimas, neva jis nesuprato, jog teisės vairuoti jam niekas taip ir nesugrąžino, turėtų būti vertintinas, kaip siekis palankaus sprendimo nagrinėjant pateiktą skundą.

4.5. Atsiliepime taip pat pateikta teismų praktika susijusi su ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymu bei pažymėta, jog klaidinga manyti, kad A. S. padaryta priešinga teisei veika yra mažo pavojingumo. Įstatymų leidėjas, formuodamas ANK numatytų nusižengimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos nusižengimus, įvertina tipinį (rūšinį) nusižengimo, kaip tokio, pavojingumą. Būtent dėl šios priežasties įstatymų leidėjas numato gan didelį diapazoną tarp minimalaus ir maksimalaus tiek nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės dydžio, kad kiekvienoje konkrečioje situacijoje būtų galima tinkamai individualizuoti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, atsižvelgiant, be kitą ko ir į pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir į daugelį kitų, teisingai bylai išspręsti svarbių aspektų. A. S. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus bei jam jau buvo skirtas specialiosios teisės vairuoti atėmimas. Be to, Institucijos nutarimu A. S. nubaustas ne tik pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, tačiau ir pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, t. y. jis viena veika, vairuodamas transporto priemonę, padarė du administracinius nusižengimus. Todėl šios aplinkybės patvirtina, kad A. S. nėra pavyzdingas vairuotojas, o nagrinėjami nusižengimai nėra atsitiktinio pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Nagrinėjamoje byloje apeliantas sutinka, jog įvykio dieną vairuodamas transporto priemonę viršijo greitį, t. y. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, tačiau kelia klausimą dėl kaltės, padarius ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš esmės apeliaciniame skunde teigiama, jog A. S. atliko visus būtinus veiksmus siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. iš anksto rezervuotu laiku (2024 m. kovo 5 d., 11.10 val.) buvo atvykęs į AB „Regitra“ Vilniaus padalinį ir ten atliko veiksmus, kuriuos jam nurodė AB „Regitra“ darbuotoja, kas leido jam pagrįstai manyti, jog teisė vairuoti jam yra sugrąžinama nuo 2024 m. kovo 6 d.

7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. S. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta. Skundžiama nutartis yra išsamiai motyvuota, su joje padarytomis išvadomis apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti, todėl jų detaliai nekartoja. Be to, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas plačiau nepasisako dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje, tik konstatuoja, kad šis nusižengimas yra pagrįstas byloje surinktais ir teisme ištirtais duomenimis, kuriais abejoti pagrindo nėra.

8. ANK 424 straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas vairavo transporto priemones neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba vairavo transporto priemonę, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

9. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Aprašo 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, pateikia AB „Regitra“ prašymą grąžinti teisę vairuoti. Pagal Aprašo 10 punktą, asmenys, iš kurių teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už KET pažeidimus, turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą. Aprašo 14 punkte be kita ko įtvirtinta, kad teisė vairuoti asmeniui grąžinama, jei pasibaigė teisės vairuoti atėmimo terminas, pateikti Aprašo 9 punkte nurodyti dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, pabaigtas papildomas vairuotojų mokymas (Aprašo 10 punkte nustatytu atveju).

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog už 2023 m. gruodžio 13 d. padarytą administracinį pažeidimą apeliantui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. 2024 m. vasario 5 d. A. S. šį administracinį nurodymą įvykdė (sumokėjo baudą), dėl ko minėtas teisės vairuoti atėmimo terminas buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2024 m. vasario 6 d. Iš apeliacinio skundo matyti, kad šiuo atveju ginčo dėl to, jog A. S. baigė papildomą vairuotojų mokymo programą nėra, tačiau nesutinkama su skundžiamoje nutartyje ir Institucijos nutarime padaryta išvada, jog apeliantas neturėjo teisės vairuoti, nes jo manymu, tik dėl AB „Regitra“ klaidos 2024 m. kovo 6 d. jam nebuvo grąžintos teisės vairuoti.

11. Apygardos teismo vertinimu, ši A. S. pozicija negali būti pripažinta pagrįsta, nes nors apeliantas ir pateikė AB „Regitra“ padalinyje ((duomenys neskelbtini)), vizito rezervacijos patvirtinimą, kuriame nurodyta paslauga – prarastos teisės vairuoti grąžinimas, data ir laikas – 2024 m. kovo 5 d. 11.10 val., tačiau šie duomenys neleidžia daryti išvados, kad asmuo nuvykęs į minėtą bendrovę pateikė prašymą grąžinti teisę vairuoti pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei kurį išnagrinėjus būtų priimtas sprendimas jam šią teisę grąžinti. Pažymėtina, kad byloje pateiktas policijos pareigūno (surašiusio administracinį nusižengimo protokolą) ir A. S. susirašinėjimas elektroniniu paštu, kuriame užfiksuota, jog Institucijoje 2024 m. spalio 23 d. buvo gautas atsakymas iš AB „Regitra“. Minėtame atsakyme nurodoma, kad apeliantui vairavimo teisė buvo sugrąžinta 2022 m. rugpjūčio 18 d. (dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini)), o dėl administracinio nusižengimo ROIK (duomenys neskelbtini) AB „Regitra“ neturi duomenų, kad A. S. kreipėsi dėl vairavimo teisės susigrąžinimo. Taigi, nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantui atvykus į minėtą AB „Regitra“ padalinį nurodytu laiku, jį priėmusi darbuotoja užtikrino, kad teisė vairuoti jam yra gražinama, tačiau šie skundo argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Iš esmės pačiame apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog atvykęs į AB „Regitra“ apeliantas tik bendravo su šios bendrovės darbuotoja, atliko veiksmus, kuriuos ji nurodė jam, tačiau prašymą dėl teisių vairuoti grąžinimo pateikė tik po minėto įvykio bei sprendimą dėl teisės vairuoti gavo 2024 m. lapkričio 5 d. Be to, iš minėto susirašinėjimo matyti, kad 2024 m. spalio 22 d. A. S., paaiškindamas susiklosčiusias aplinkybes, rašė, jog išklausė kursus ir iš naujo pasidarė Regitroje vairuotojo pažymėjimą, kas parodo, jog 2024 m. kovo 5 d. prašymo grąžinti teisę vairuoti transporto priemones jis neteikė. Be kita ko, Institucijos atsiliepime pagrįstai nurodoma, kad 2024 m. kovo 5 d. AB „Regitra“ neturėjo teisės apeliantui grąžinti prarastą teisę vairuoti, nes vieno mėnesio terminas, kuriam ši teisė buvo atimta, pasibaigė kitą dieną, t. y. 2024 m. kovo 6 d.

12. Apygardos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pastebi, jog teisės vairuoti transporto priemones grąžinamo procedūra turėjo būti žinoma A. S., kadangi praeityje jis buvo baustas administracine tvarka dėl 2021 m. lapkričio 21 d. padaryto administracinio nusižengimo 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, po ko ši teisė jam buvo grąžinta. Taigi, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad A. S. buvo įsitikinęs, jog turi teisę vairuoti, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis realiai turėjo tokią teisę. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino, todėl apygardos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog Aprašo 9 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas nebuvo tinkamai įgyvendintas. Apeliantas suvokdamas, jog teisės jam gali būti grąžintos tik praėjus jų atėmimo terminui, registravosi AB „Regitra“ vizitui nepasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui dėl prarastų teisių grąžinimo, byloje nėra duomenų dėl prašymo vizito metu pateikimo bei sprendimo grąžinti teisę vairuoti nuo 2024 m. kovo 6 d., todėl teiginiai, jog asmuo pasitikėjo bendrovės darbuotoja, kuri patikino, kad vairuoti jis gali, nesudaro pagrindo išvadai, kad administracine tvarka pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį jis buvo nubaustas nepagrįstai. Apygardos teismo įsitikinimu, apeliantas, būdamas suinteresuotas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemonę, turėjo būti atidus ir savo iniciatyva domėtis, kokius reikalavimus jis turi įvykdyti bei juos tinkamai įgyvendinti.

13. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Todėl aplinkybė, jog A. S. dėl savo paties neatidumo, jo teigimu pasitikėjimo AB „Regitra“ darbuotoja, pasibaigus administracinio poveikio priemonės taikymo terminui, neįvykdė teisės aktų reikalavimų, apie kuriuos jis, kaip transporto priemonės vairuotojas privalėjo žinoti, bei nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones, nešalina jo atsakomybės už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

14. Apeliantas neginčija jam už abu administracinius nusižengimus (ANK 416 straipsnio 3 dalis, ANK 424 straipsnio 3 dalis) paskirtos galutinės baudos dydžio, tačiau apeliaciniame skunde pateikia alternatyvų prašymą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo bei A. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nurodytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį bei atsižvelgęs į apeliantą charakterizuojančias aplinkybes (A. S. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, be to, jam jau buvo skirtas specialiosios teisės atėmimas, viena veika, vairuodamas transporto priemonę, padarė du administracinius nusižengimus), padarė išvadą, jog administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminas buvo nustatytas tinkamai. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kadangi apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės ? asmuo ne piktybiškai padarė nusižengimą, nusižengimas padarytas dėl nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių susiklostymo arba dėl nepakankamo asmens atidumo, ankstesni pažeidimai niekaip neįtakojo A. S. elgesio dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo ? nei kiekviena atskirai, nei jų visuma, nelaikytinos tokiomis, kurios leistų pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas A. S. sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas asmenims, kurie tam tikrus administracinius nusižengimus padarė dėl nepakankamo teisės aktų suvokimo, nesidomėjimo tinkamu savo pareigų atlikimu, iš esmės reikštų nebaudžiamumo politikos pripažinimą bei formavimą. Be to, apygardos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra drausmingas vairuotojas, o padaryti administraciniai nusižengimai yra atsitiktiniai įvykiai jo gyvenime, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo A. S. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo 9 mėnesiams termino.

17. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. atstovo advokato U. Čižiūno apeliacinis skundas netenkinamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. atstovo advokato Ugniaus Čižiūno skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.