Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas A. K. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-30431-2023 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniame skunde prašoma: 1) priimti pateiktus papildomus rašytinius įrodymus; 2) pakeisti skundžiamą nutartį dalyje ir apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei neskirti administracinio poveikio priemonės; šio prašymo netenkinus taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nuo 9 mėnesių iki 1 mėnesio.

3.7. Papildomai pažymima, kad apeliantas labai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, suprato jo pavojingumą bei pradėjo visapusiškai ir atsakingai vertinti iš teisės vairuoti kylančias pareigas, todėl mano, kad įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant apeliantui administracinio poveikio priemonės.

4. Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti A. K. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad skunde nėra pateikiami jokie nauji esminiai duomenys, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje bei kurie leistų abejoti teismo išvadomis. Nutartyje padarytos teisingos išvados, jog nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų A. K. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. nesutinka su paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) – terminu bei apylinkės teismo atliktu jo nurodytų aplinkybių vertinimu, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendrų apeliacinio skundo argumentų

6. Pirmiausia akcentuotina tai, jog A. K. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai yra iš esmės analogiški argumentams, nurodytiems skunde pirmosios instancijos teismui. Kaip yra matyti iš skundžiamos 2024 m. kovo 4 d. nutarties turinio, į pagrindinius apelianto keliamus klausimus ir nurodomas aplinkybes yra atsakyta detaliai ir visapusiškai, teismo teiginius ir išvadas pagrindžiant rašytinės administracinio nusižengimo bylos medžiagos analize. Įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentų visumą darytina išvada, jog nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino A. K. pateiktą versiją, kad apie specialiosios teisės atėmimą administracinio nusižengimo padarymo dieną jis nežinojo. Įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismo išvados apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių bei yra tinkamai motyvuotos, šioje nutartyje jos nėra nurodomos pakartotinai.

7. Pabrėžtina, jog pats apeliantas nurodo, kad apie teisės vairuoti atėmimą sužinojo 2023 m. kovo 5 d., t. y. beveik 1,5 mėnesio iki aptariamo administracinio nusižengimo padarymo. Tačiau skunde taip pat teigiama, kad jam nebuvo tinkamai išaiškinta specialiosios teisės susigrąžinimo tvarka, o apie tam tikras šio proceso detales apeliantas sužinojo tik vėliau eigoje. Šioje dalyje atkreipiamas apelianto dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį: „Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“. Apeliantas nepateikia jokių argumentų, kodėl, sužinojęs apie jam atimtą specialiąją teisę, negalėjo kreiptis į atitinkamas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, VĮ „Regitra“ ar policiją) ar pasinaudoti internetu, siekdamas išsiaiškinti teisės vairuoti atgavimo tvarką. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, vadovaujantis KET 5 punktu, eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET bei jų laikytis. Pabrėžtina, kad iš specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – kyla ne tik teisės, tačiau ir pareigos. Pripažintina, kad vieną iš šių pareigų – pareigą įsikinti, kad teisę vairuoti praradęs asmuo tinkamai ją susigrąžino – šiuo atveju A. K. neabejotinai pažeidė. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas mano, kad jo atlikti veiksmai (susitarimo su advokato padėjėju sudarymas, Institucijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimo apskundimas, taip pat papildomų vairuotojų mokymų baigimas) savaime sudarė pagrįstą pagrindą manyti, kad aptariamą teisę A. K. susigrąžino. Aukštesnysis teismas pakartotinai pabrėžia tai, kad vairavimo teisės tinkamą susigrąžinimą gali patvirtinti tik įgaliotas VĮ „Regitra“ darbuotojas, į kurį turi kreiptis asmuo, siekiantis susigrąžinti prarastą specialiąją teisę. Tai, jog A. K. nesielgė pakankamai rūpestingai, pakartotinai nesusipažino su teisės aktų nuostatomis (kurias, turėdamas teisę vairuoti, ir taip turėjo išmanyti) bei lengvabūdiškai tikėjosi, kad yra susigrąžinęs teisę vairuoti, nors tokio patvirtinimo nebuvo gavęs iki administracinio nusižengimo padarymo dienos, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, o apelianto nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai ar kaip kitaip tinkamai jų neįvertinus.

8. Nors sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad apeliantui pateikti VĮ „Regitra“ duomenys (1 t., b. l. 62–63) dalinai neatitinka Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 6 d. rašte (2 t., b. l. 4–6) nurodytų duomenų, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad abi institucijos nurodė, jog bylai aktualiu laiku, t. y., 2023 m. balandžio 19 d. apeliantas teisės vairuoti neturėjo. Apeliantas teigia, kad teismas į aplinkybę dėl duomenų neatitikimo nekreipė pakankamo dėmesio, tačiau nepateikia argumentų (be apelianto įtarimų, jog VĮ „Regitra“ vadovautųsi turimais neteisingais duomenimis, nors antrą kartą po pirmojo VĮ „Regitra“ atsisakymo grąžinti apeliantui atimtą specialiąją teisę, apeliantas į šią instituciją nesikreipė), kokias konkrečias jo teises minėtas neatitikimas pažeidė. Sutinkant su skundžiamos nutarties išvada, kad dėl šių duomenų pateikimų buvo kreiptasi praėjus ženkliam laiko tarpui nuo aptariamo administracinio nusižengimo padarymo, pažymėtina, jog apeliantas turėjo visas galimybes kreiptis į VĮ „Regitrą“ su policijos jam pateiktais duomenimis (tuo atveju, jeigu į šias institucijas būtų kreipęsis greitai po to, kai teigia sužinojęs apie atimtą teisę vairuoti transporto priemones), tačiau jis aktyvių ėmėsi po ilgo laiko tarpo.

9. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į ankstesnius jo atžvilgiu priimtus teismų sprendimus, kuriais buvo atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminą, teigdamas, jog taip buvo pažeistos jo teisės į gynybą ir situacija išnagrinėta išimtinai formaliai. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog įsiteisėjusių kitų sprendimų vertinimas bei jose padarytų išvadų kvestionavimas ne tik, kad neįeina į šį skundą nagrinėjančio teismo kompetenciją, tačiau taip pat neturi esminės reikšmės aptariamo klausimo teisingam išsprendimui. Kaip matyti iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų, apelianto nurodomi teismų sprendimai – Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nutartis, Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis – šiuo metu yra įsiteisėję, žemesniųjų teismų priimti sprendimai patvirtinti aukštesniųjų teismų nutartimis, pakartotinai įvertinant apelianto skundo argumentus, todėl aukštesnysis teismas dėl šių apeliacinio skundo motyvų papildomai nepasisako ir šių sprendimų nevertina.

Dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės termino

10. Apeliaciniame skunde papildomai nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta dėl A. K. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio, paskirtos dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Taip pat yra prašoma sušvelninti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą nuo 9 mėnesių iki 1 mėnesio ar jos neskirti. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas: 1) nepagrįstai nesutrumpino paskirtos administracinio poveikio priemonės termino, nors panaikino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas); 2) nepagrįstai apelianto atžvilgiu nepritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, taip nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, jog šie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti, taip pat paneigti išsamiomis skundžiamos nutarties išvadomis.

11. ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta tai, kad šioje dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur. Kaip yra matyti iš Institucijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimo, A. K. buvo paskirta 375 Eur dydžio bauda, t. y. bauda, kurios dydis lygus ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam vidurkiui.

12. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į pačio administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kuomet yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

13. ANK 424 straipsnio 7 dalyje yra numatyta tai, kad už ANK 423 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Kaip matyti iš Institucijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimo, apeliantui buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 9 mėnesiams, t. y., terminas, lygus ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam vidurkiui.

14. ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

15. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas iš dalies pakeitė Institucijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimą ir panaikino apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog tame pačiame ANK straipsnyje numatyta administracinį nusižengimą šis padarė pakartotinai, kol dar nėra pasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Taigi nagrinėjamu atveju apeliantui nustatyta tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apeliantui gali būti nustatoma ne didesnis nei vidurkis baudos dydis, kuris, pagal ANK 423 straipsnio 7 dalį, lygus 375 Eur. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliantui gali būti nustatoma ne ilgesnė nei vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, kuri, pagal ANK 423 straipsnio 7 dalį, lygi 9 mėnesiams. Įvertinus tai, kad A. K. paskirta 375 Eur dydžio bauda bei nustatytas specialiosios teisės atėmimas 9 mėnesiams, darytina išvada, kad pirmiau nurodytos ANK normos nepažeistos.

16. Nagrinėjamu atveju A. K. teigia, kad teismas neįvertino jo gailėjimosi dėl administracinio nusižengimo bei nurodo, kad suprato savo elgesio pavojingumą ir pradėjo atsakingai vertinti iš teisės vairuoti kylančias pareigas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip matyti iš 2024 m. sausio 19 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo (1 t., b. l. 177–198), per paskutinius 5 metus A. K. administracine tvarka baustas 27 kartus, tame tarpe dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 3-4 dalyse, 418 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje ir 431 straipsnio 1-2 dalyse, t. y., dėl administracinių nusižengimų, susijusių su transportu ir kelių ūkiu. Ne visos apeliantui paskirtos baudos yra sumokėtos. Minėtos aplinkybės parodo, jog jis iš esmės nėra pavyzdingas vairuotojas bei nėra linkęs laikytis ANK nuostatų ar, kaip teigia pats A. K., tinkamai suvokia jam, kaip atsakingam eismo dalyviui, kylančias pareigas. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą, kurias, priešingai nei teigia apeliantas, įvertino ir skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas.

17. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kitas jo nurodomas aplinkybes ir įvertino tai, kad teisė vairuoti A. K. yra būtina vykdyti darbinę veiklą, taip pat tai, jog jis turi vežioti mažametį vaiką į toli nuo namų esantį darželį bei tai, kad 2023 m. balandžio 19 d. įvykis jokių pavojingų padarinių nesukėlė. Vien tik tai, kad kitu atveju kitoje byloje sprendimą priėmęs teismas apelianto nurodytas aplinkybes vertino kitaip ir priėmė sprendimą sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, savaime nėra pagrindas teigti, jog aptariamu atveju buvo nukrypta nuo teismų praktikos, o apelianto lūkesčiai buvo nepagrįstai pažeisti.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, kurios gali pagrįsti A. K. prašymą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kuriose yra numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) gali paskirti mažesnę baudą nei ANK sankcijoje numatyta minimali bauda ar asmeniui paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas, yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios konkretaus asmens atsakomybę, konstatavimui. Išimtis iš nurodytų bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

19. Vertintina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir mažinti jam paskirtos baudos dydį arba sušvelninti paskirtą specialiosios teisės atėmimo terminą. Spręstina, kad paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežtos ar neatitinkančios teisingumo bei proporcingumo principų, yra individualizuotos tinkamai ir vien tai, kad apeliantas nesutinka su jų dydžiu, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog jos yra nepagrįstos. Tai, kad A. K. šiuo metu išklausęs papildomus vairuotojų mokymus, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirba ir turi šeimą, nėra esminės ar išimtinės aplinkybės, kurios pagrindžia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą ir baudos ar specialiosios teisės atėmimo terminą švelninimą.

20. Vadovaujantis pirmiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei priimta nepažeidus ANK nuostatų, todėl nėra jokio pagrindo ją keisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.