Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) atstovės Aušros Gubarytės-Girgždės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria V. R. skundas tenkintas iš dalies, pakeistas Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-295403-2023 administracinio nusižengimo byloje ir V. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kitoje dalyje nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi V. R. skundas tenkintas iš dalies, pakeistas Institucijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimas ir V. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kitoje dalyje nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Institucijos atstovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. R. 2022 m. sausio 28 d. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta 85 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 30 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. (b. l. 16–23). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 8 d. pateiktos pažymos Nr. 22/04/08 matyti, kad artėjant specialiosios teisės atėmimo termino pabaigai, V. R. išklausė papildomą vairuotojų mokymą pagal 2022 m. sausio 28 d. policijos nutarimą Nr. 39_ANR-P-12527-2022 (b. l. 13), tačiau, išklausęs papildomą vairuotojų mokymą, V. R. į VĮ „Regitra“ dėl teisės vairuoti susigrąžinimo nesikreipė, todėl administracinio nusižengimo padarymo metu – 2023 m. rugpjūčio 27 d. teisė vairuoti transporto priemones V. R. minėto Aprašo nustatyta tvarka, t. y. VĮ „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu, nebuvo grąžinta ir jis buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės. V. R. tokį prašymą VĮ „Regitra“ pateikė kitą dieną po Tarnybos 2023 m. lapkričio 28 d. priimto nutarimo, t. y. 2023 m. lapkričio 29 d. (b. l. 14).

12. Įvertinus minėto Įsakymo 15 punkte įtvirtintą tvarką, numatančią mokymosi įstaigai pateikti duomenis VĮ „Regitra“ apie papildomą vairuotojų mokymą išklausiusį asmenį, savaime nereiškia, kad norinčiam susigrąžinti prarastą teisę vairuoti vairuotojui į VĮ „Regitra“ nebereikia kreiptis, kadangi minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad mokymo įstaiga atsakinga tik už informacijos apie vairuotojo, kuriam teisė vairuoti buvo atimta, užbaigtą papildomą vairuotojų mokymą perdavimą VĮ „Regitra“. Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis Aprašo 9 punktu, asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, ne bet kam, o būtent VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui pateikia prašymą grąžinti teisę vairuoti ir nurodytus dokumentus. Aplinkybę, kad šio formalaus veiksmo neatliko, patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. pateiktame skunde pirmosios instancijos teismui. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Todėl tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. prašymą grąžinti teisę vairuoti pateikė po administracinio nusižengimo padarymo ar kad išklausė papildomą mokymą, nepašalina jo atsakomybės, todėl V. R. neatsakingas elgesys negali būti laikomas kaip aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu.

14. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Paprastai išskirtinėmis aplinkybėmis, vertinamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.

15. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. R. administracinio poveikio priemonės neskiriant, įvertino aplinkybes, susijusias su mažesniu V. R. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog V. R. padarė pavojingą administracinį nusižengimą, tačiau savo veiksmais žalos niekam nesukėlė, taip pat tai, kad jis laiku neįvykdė Apraše nustatyto formalaus reikalavimo pateikti VĮ „Regitra“ prašymą grąžinti teisę vairuoti, tačiau šį reikalavimą nedelsiant įvykdė jau padaręs administracinį nusižengimą, nusižengimą padarė ne dėl tyčios, o dėl neapdairumo, nepakankamo atidumo ir rūpestingumo. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir paties pažeidėjo V. R. asmenybę, t. y. teismas nurodė, jog nėra duomenų apie tai, kad jis anksčiau būtų padaręs šiurkščius administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, pažymėdamas, kad turi galiojančių nuobaudų už tam tikrų Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, tačiau paskirtas baudas sumokėjo.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti V. R. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tokiu būdu administracinio poveikio priemonės jam neskirti, netinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti apskritai neskiriant administracinio poveikio priemonės.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo ANK 34 straipsnio 6 dalies aspektu įvertinos aplinkybės, gali būti reikšmingos tik sprendžiant klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam V. R. skirtinos nuobaudos dydžio ir (ar) administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo ANK 424 straipsnio 3 ir 7 dalyse termino nustatytų sankcijų ribose, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje svarstant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą ir administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skyrimą, turi būti vadovaujamasi ne formaliais motyvais, o visapusiškai įvertinus susidariusią situaciją, o būtent padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pažymėta, kad paprastai išskirtinėmis aplinkybėmis, vertinamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino padaryto V. R. administracinio nusižengimo pobūdį, neįvertindamas jo, kaip eismo dalyvio, charakteristiką. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad pažeidėjo V. R. charakteristika nėra išskirtinai teigiama, kadangi jis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, tarp jų ir už KET pažeidimus, nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų. Matyti, kad V. R. per pastaruosius penkerius metus baustas, be kita ko, ir už analogiškų nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnyje, padarymą, t. y. 2021 m. rugsėjo 9 d., 2019 m. spalio 22 d., 2019 m. rugpjūčio 7 d. 15.30 val. ir 08.26 val. (du nusižengimai), 2019 m. rugpjūčio 1 d. 13.22 val. ir 07.59 val. (du nusižengimai), 2019 m. liepos 17 d. (b. l. 16–23). Priešingai nei pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad šie KET pažeidimai savo pobūdžiu nėra itin šiurkštūs, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jų kiekis ir sistemiškumas, rodo, kad V. R. nėra drausmingas eismo dalyvis, linkęs laikytis saugaus elgesio kelyje taisyklių. Duomenys apie ankstesnius V. R. baustumus, charakterizuoja jį kaip nedrausmingą eismo dalyvį ir leidžia daryti išvadą, kad V. R. padarytas pažeidimas nebuvo atsitiktinis ir vienkartinis, V. R. yra linkęs nepaisyti teisės aktais įtvirtintų, ypatingai su eismo dalyvių elgesiu susijusių, privalomų elgesio taisyklių.

20. Šių aplinkybių kontekste kartu pažymėtina, kad išvados dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo daryti neleidžia nei pirmosios instancijos teismo nustatyta V. R. padaryto administracinio nusižengimo kaltės forma, nei tai, kad jo veiksmais niekam nebuvo padaryta žala. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, kilę padariniai nėra šio nusižengimo būtinieji padariniai, todėl vien tai, kad vairuodamas transporto priemonę neturint tam teisės V. R. nepadarė kitų administracinių nusižengimų, nesudaro pagrindo apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės. Įstatymo leidėjas, nustatydamas ANK 424 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įpareigojimą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų, rodo, kad šis administracinis nusižengimas, kitų su transportu ir kelių ūkiu susijusių administracinių nusižengimų kontekste, vertinamas kaip gana pavojingas. Pagrindą taip manyti sustiprina ir ta aplinkybė, kad asmenims, netekusiems teisės vairuoti transporto priemones, teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.

21. Apygardos teismui nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones, pažeidėjui, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, bus sunkiau organizuoti savo kasdienę veiklą ar atlikti darbines funkcijas, tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad V. R. žinojo apie jam ankstesniu sprendimu taikytą administracinio poveikio priemonę, todėl prieš sėsdamas vairuoti turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti jam sugrąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Kitaip tariant, jis, būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui, anksčiau netekusiam teisės vairuoti dėl padaryto administracinio nusižengimo, nustatytas atitinkamas ne tik ANK 686 straipsnio 4 dalyje pareigas (pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama SEAKĮ), bet ir specialiame teisės akte (Apraše) nustatytą teisės vairuoti sugrąžinimo tvarką, o kartu ir taikomą atsakomybę. Pritariant apeliacinio skundo argumentams, priešingas aiškinimas sudarytų nepagrįstas prielaidas tik pagal asmens deklaruojamą subjektyvų teisės aktų suvokimą ar nesuvokimą netaikyti administracinio poveikio priemonės iš esmės kiekvienam panašioje situacijoje atsidūrusiam transporto priemonės vairuotojui ir taip keltų sumaištį teisinėje sistemoje bei neatitiktų teisingumo principo reikalavimų. Apygardos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios tiek V. R. padaryto nusižengimo pavojingumui, tiek ir jo asmenybei. Šiuo konkrečiu atveju administracinio poveikio priemonės paskyrimas yra būtinas, siekiant ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų, be asmens nubaudimo taip pat siekiant atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir asmenį paveikti laikytis įstatymų, taip pat atimti ar apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo balandžio 18 d. nutarties dalis dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo V. R. negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta. Nors iš Tarnybos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimo matyti, kad V. R. buvo skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas devyniems mėnesiams, t. y. iš esmės laikantis ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatų, nenustačius V. R. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir paskyrus ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės trukmės vidurkį. Tačiau pažymėtina, kad toje pačioje straipsnio dalyje yra įtvirtinta pareiga nuobaudą skiriančiai institucijai atsižvelgti ne tik į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau ir į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės iš esmės detaliai aptartos pirmosios instancijos teismo nutartyje, taikant V. R. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

24. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad skundžiamoje nutartyje paminėtos aplinkybės, susijusios su mažesniu V. R. padaryto administracinio nusižengimo rūšiniu pavojingumu ir pobūdžiu, nustatyta neatsargia kaltės forma, aplinkybės, susijusios su V. R. elgesiu išklausant papildomus mokymus, nėra pakankamos ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, tačiau sudaro pagrindą skirti jam administracinio poveikio priemonę, lygią ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytam šios administracinio poveikio priemonės minimumui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad V. R. už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirta nuobauda – 375 Eur dydžio bauda, o tokio dydžio nuobauda ir teisės vairuoti atėmimas minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui bus pakankamos poveikio priemonės, siekiant ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis pirmiau išdėstytais motyvais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis ir Tarnybos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimas keistini ir V. R., padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas nustatytinas lygus ANK 424 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui, t. y. 6 (šešiems) mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovės Aušros Gubarytės-Girgždės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria V. R., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, neskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, panaikinti.

Pakeisti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimo dalį dėl V. R. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ir šį terminą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Kitas nutarties ir nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.