Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-04-08 · Administracinė byla Nr. AS-930-1047/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-08
Bylos Nr.
AS-930-1047/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06994-2025-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Beata Martišienė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
R. R.
Atsakovas
Lietuvos kalėjimų tarnybai
Administracinė byla Nr. AS-930-1047/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06994-2025-0Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. R. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2025 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. NĮ-18-1686 „Dėl nuteistajam R. R. darbinės veiklos nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 2S-9228 „Dėl skundų“.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi priimtas pareiškėjo skundas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2026 m. vasario 26 d. teismui padavė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko Sprendimo vykdymą ir įpareigoti atsakovą tęsti darbinę veiklą pareiškėjui – nuteistajam R. R., kuris iki teismo sprendimo/nutarties įsiteisėjimo dienos. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog nuo pareiškėjo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo praeis netrumpas laikotarpis, todėl objektyviai susidarys sąlygos pareiškėjo teisių tęstiniams pažeidimams: 1) teisių dėl darbinės veiklos vykdymo pažeidimai; 2) teisių dėl nuteistojo prasmingo ir pozityvaus užimtumo darbine veikla pažeidimai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas); 3) bus padaryta žala pareiškėjo turtiniams interesams, nes darbinės veiklos vykdymas ir už tai gaunamas atlyginimas yra vienintelės pareiškėjo pajamos; 4) pareigų vykdyti finansinius įsipareigojimus, dengti finansines skolas, mokėti civilinius ieškinius pažeidimai; 5) kiti turtinių ir konstitucinių teisių tęstiniai pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu. Kuo daugiau laiko praeis iki teismo sprendimo visiško įsiteisėjimo dienos, tuo daugiau ir didesnės žalos patirs pareiškėjas dėl Sprendimo negalėdamas vykdyti darbinės veiklos, ir tuo bus sunkesni dvasiniai bei materialiniai nuostoliai (pasekmės) pareiškėjui. Dėl praėjusio laiko teismo sprendimo (įsiteisėjusio) įgyvendinimas taps sunkesnis (pasunkės), be to, žalos, kurią patirs pareiškėjas dėl Sprendimo, bus nebeįmanoma atkurti. Tokia situacija yra nepriimtina ir netoleruotina. Alytaus kalėjime nevykdomas joks užimtumas, pareiškėjas laikomas rakinamoje kameroje be jokios prasmingos veiklos, be jokio užimtumo, tokiu būdu daroma didelė žala pareiškėjo dvasiniam gyvenimui ir pareiškėjo pataisai apskritai, pareiškėjo resocializacijos, socializacijos, integracijos į visuomenę procesams. Pareiškėjui kiekvieną dieną traumuojama psichika, tenka rašyti skundus dėl kalinimo nevykdant visiškai jokio užimtumo.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatas ir aptaręs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, akcentavo, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamo pobūdžio pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Skunde nurodomi prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvai nepagrindžia neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo. Pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo ją taikyti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kokia reali žala jam kils nesustabdžius skundžiamo Sprendimo vykdymo, kaip tai darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjas neįrodė jam kylančios neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, teismas nusprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – skundžiamo Sprendimo vykdymo sustabdymą.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo iš esmės panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: sustabdyti skundžiamo Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko Sprendimo vykdymą; arba grąžinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo Regionų administraciniam teismui išnagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjo materialinė padėtis yra sunki, darbinė veikla yra vienintelis pajamų šaltinis pareiškėjui, todėl nutraukus darbinę veiklą pareiškėjas yra paliktas apskritai be jokio pajamų šaltinio. Pareiškėjas yra valstybės išlaikomas asmuo, jokių artimųjų, šeimos, giminaičių neturi, visi socialiniai ryšiai nutrūkę.

2. Pareiškėjas kartu su skundu teismui yra pateikęs kalinimo įstaigose pareiškėjui atliktą nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kuriame yra nustatyti (išskirti) kriminogeniniai poreikiai. Tarp išskirtų poreikių taip pat yra nustatytas poreikis įsidarbinti, kuris vertinime yra motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas turi stengtis turėti legalų ir pastovų / nuolatinį pajamų šaltinį, jog nereikėtų galvoti kaip prasimanyti pinigų neteisėtais būdais ar nusikalstamu keliu. Nepaisant nusikalstamo elgesio rizikos vertinime numatytų poreikių / veiksnių, bus padaryta akivaizdi neatitaisoma žala pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos suvokimui ir valdymui, taip pat ir visam bausmės atlikimui.

3. Pareiškėjas yra pateikęs teismui į bylą jam sudarytą individualų resocializacijos planą. Viena iš plane numatytų priemonių – užsiimti darbine veikla. Nepaisant individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymo, pareiškėjui bus padaryta akivaizdi neatitaisoma žala pareiškėjo pataisos procese nusikalstamo elgesio rizikos suvokimui ir valdymui, taip pat ir visam bausmės atlikimui.

4. Darbinė veikla kaip užimtumo priemonė yra numatyta Bausmių vykdymo kodekse. Neturėdamas jokio užimtumo prasminga, pozityvia, visuomenės poreikius atitinkančia veikla, pareiškėjas jaučiasi kankinamas, žeminamas prigimtinis orumas. Tęsiantis tokiai situacijai, jeigu nebus pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, bus padaryta akivaizdi neatitaisoma žala pareiškėjo psichologinei, dvasinei, emocinei savijautai / būklei, bus sukelta dar daugiau dvasinių kančių pareiškėjui.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad, įvertinus pareiškėjo pateikto atskirojo skundo argumentus, nekyla pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Atsakovo nuomone, Regionų administracinis teismas teisingai taikė ABTĮ nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2025 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. NĮ-18-1686 „Dėl nuteistajam R. R. darbinės veiklos nutraukimo“ vykdymą ir įpareigoti atsakovą tęsti darbinę veiklą pareiškėjui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šioje byloje priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko Sprendimą ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 2S-9228 „Dėl skundų“.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę, priėjęs prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė, kokia reali žala jam kils nesustabdžius skundžiamo Sprendimo vykdymo, kaip tai darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės turėjo būti patenkintas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pripažinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-382-1047/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-968/2023).

LVAT praktikoje pažymėta, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021, 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-471-968/2024). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-886-520/2024).

Įvertinusi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės.

Pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti skundžiamą Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2025 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. NĮ-18-1686 „Dėl nuteistajam R. R. darbinės veiklos nutraukimo“ vykdymą kaip prevencinę priemonę, kuri užkirstų kelią materialinei žalai ar kitiems neigiamiems padariniams (pareiškėjo teigimu, bus padaryta akivaizdi neatitaisoma žala pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos suvokimui ir valdymui, taip pat ir visam bausmės atlikimui, pareiškėjo psichologinei, dvasinei, emocinei savijautai / būklei) atsirasti.

Tikrinamu atveju pareiškėjo prašoma priemone reikalavimui užtikrinti pareiškėjas siekia, kad būtų sustabdytas Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko Sprendimo, kuriuo nuteistajam (pareiškėjui) nutraukta darbinė veikla, vykdymas ir atsakovas būtų įpareigotas tęsti darbinę veiklą pareiškėjui. Pažymėtina, kad, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-470-415/2021). Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kuriais reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju grindžiamas Sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, šioje stadijoje nesudaro pagrindo tenkinti prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šie pareiškėjo argumentai turės būti įvertinti bylą nagrinėjant iš esmės, surinkus ir ištyrus visus bylai reikšmingus įrodymus. Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti ir antrą sąlygą, t. y. kad, nesiėmus užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo esmę, pareiškėjo prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, pareiškėjo argumentus dėl galbūt kilsiančios neatitaisomos žalos, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodęs individualaus pobūdžio aplinkybes, dėl kurių priimtas Sprendimas ir jo vykdymas padarys jam neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, pareiškėjas nepateikė tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonės reikalavimui užtikrinti. Pareiškėjo argumentai pripažintini nepagrįstais bei deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo spręsti, kad po teismo sprendimo šalių grąžinimas į buvusią padėtį nebus įmanomas (nebeįgyvendinamas). Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jeigu pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Pareiškėjas neįrodė, kad tuo atveju, jeigu Sprendimas dėl pareiškėjui darbinės veiklos nutraukimo būtų panaikintas, pareiškėjo patirta žala (jeigu tokia atsirastų), negalėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas – Sprendimo vykdymo sustabdymas bei įpareigojimas atsakovą tęsti darbinę veiklą pareiškėjui – šiuo metu nebūtų proporcingas, neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonės paskirties ir jos taikymo sąlygų, numatytų ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia šios išvados, dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata MartišienėArūnas SutkevičiusSkirgailė Žalimienė