- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-09
- Bylos Nr.
- 1S-28-557/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00010-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- A. V.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. (A. V.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-12 nuosprendžiu, kuriuo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-17 nuosprendis, A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2017-05-12.
2. A. V. bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, bausmės pradžia – 2019-10-27, bausmės pabaiga – 2026-10-16.
Šalies argumentai
4. Nesutikdamas su Komisijos 2023-11-27 nutarimu, nuteistasis A. V. šį nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas skundžiamą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde, be kita ko, nurodė, kad jis atitinka visus BVK 82 straipsnyje nurodytus kriterijus, yra vertas pasitikėjimo ir todėl galėtų būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, kadangi bausmės atlikimo metu jis vykdė paskirtas resocializacijos priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, korekcinėse programose ir individualiuose pokalbiuose su specialistais, drausmine tvarka nebuvo baustas, 4 kartus skatintas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sutaria su tėvais ir broliu, didžioji nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dalis jau yra atlyginta (skolas moka tiek jis pats, tiek už jį jo brolis), todėl, jo nuomone, per atliktą bausmės laiką jau yra pasiektas bausmės paskirties tikslas laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti. Pažymėjo, kad skundžiamame Komisijos nutarime nurodytos jo asmeninės savybės, kurios jam buvo būdingos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. prieš 13 metų, todėl jomis remtis negalima. Nuteistojo nuomone, patirtas ilgalaikis kalinimas ir pakankamai neigiami padariniai sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Žemesnės instancijos teismas
5. Skundžiama 2024-01-08 nutartimi Kauno apylinkės teismas A. V. skundo netenkino, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau užtikrina, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismo vertinimu, nustatyti tokie nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, kaip negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, kaltės neigimas, perkėlimas kitam asmeniui, taip pat ir tvirtinimas, jog nusikaltimu padarytą žalą jis sėkmingai stengiasi atlyginti, nors tai daro jo artimieji, neabejotinai leidžia teigti, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatyti neigiami nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ir jiems artimi rizikos veiksniai egzistuoja ir nuteistasis privalo maksimaliai stengtis sumažinti jų įtaką savo elgesiui ir mąstymui. Be to, nuteistajam yra būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, kurie yra aktualūs ir sietini su nuteistojo kriminogeniniais poreikiais, reikalaujančiais tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir kalbėdamas apie nusikalstamą veiką, savo kaltės nepripažįsta, teigia gynęsis ir nors pakeitė savo neigiamą požiūrį į jam taikomą priežiūrą, buvo pastebėta jo motyvacija keistis, tačiau minėtas požiūris į padarytą nusikaltimą leidžia teigti, kad nuteistasis, net ir atlikęs daugiau nei pusę jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, vis dar yra linkęs sumenkinti savo nusikalstamo elgesio priežastis ir kaltinti nukentėjusįjį dėl savo paties veiksmų. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Teismo nuomone, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka padaryti išvadą, kad A. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš kalėjimo neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
II. Skundo argumentai ir prašymai
6. Skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024-01-08 nutartį kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
7. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi, nes ji grindžiama ne objektyviu ir nešališku bylos medžiagos išnagrinėjimu, o abstrakčiomis formuluotėmis ir neatitinka bylos duomenų. Todėl galima teigti, kad ir prašymas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos iš esmės nebuvo išnagrinėtas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024-01-08 nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
Dėl pakartotinio nusikalstamumo
7.1. Vienas iš dažnai eskaluojamų stereotipų yra teiginys, kad lygtinai paleidžiami asmenys dažnai nusikalsta pakartotinai, neva nepateisina vilčių ir lūkesčių, todėl lygtinis paleidimas yra beprasmis ir pavojingas visuomenei. Tačiau tokio stereotipo nepatvirtina statistika.
7.2. Pagal naują teisinį reguliavimą, formalus lygtinio paleidimo kriterijus – atlikta minimali laisvės atėmimo bausmės dalis – siejamas su nusikaltimo sunkumu. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo neturėtų būti dar kartą atsižvelgiama į nusikaltimo sunkumą. Faktiškai į nusikaltimo sunkumą tokiais atvejais atsižvelgiama 3 kartus: pirmą kartą į tai jau atsižvelgė įstatymų leidėjas, formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą – atliktinos bausmės dalį – susiedamas su nusikaltimo sunkumu. Asmens nusikalstamo elgesio riziką vertinančiose metodikose nusikaltimo sunkumo (tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai – per įvairias sunkinančias aplinkybes) lyginamasis svoris taip pat yra didelis. Galiausiai trečią kartą į nusikaltimo sunkumą dėmesį atkreipia teismas, priimdamas savo sprendimą. Toks teismų argumentavimas yra akivaizdžiai neteisingas ir prieštarauja non bis in idem principui.
7.3. Imantis prognozuoti asmens elgesį ateityje ir šios prognozės pagrindu spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo galimybes, svarbu remtis ne statiniais probleminiais asmens elgesio požymiais praeityje, juos perkeliant į ateitį, bet prognozuoti galimą lygtinio paleidimo poveikį ir palyginti asmens galimybes sėkmingai integruotis visuomenėje, toliau atliekant bausmę uždaroje įstaigoje ir laisvėje.
7.4. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 4 metus, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jie atliko pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Šiuo konkrečiu atveju, nuteistojo nuomone, yra labai svarbu tai, kad jis jau yra atlikęs 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
7.5. Atsižvelgiant į tai, jog vienas iš laisvės atėmimo bausmės tikslų yra paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstų, laisvės atėmimo vietoje yra nustatomos nuteistojo resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos ir jų įgyvendinimo terminai. A. V. nurodo, jog per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką jis vykdė jam paskirtas resocializacijos priemones, nė karto nebuvo svarstytas dėl padarytų pažeidimų, 4 kartus buvo skatintas ir šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Atsižvelgiant į tai, A. V. nuomone, galima pagrįstai teigti, kad per atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką jis jau pasiekė bausmės paskirties tikslą laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, tuo labiau kad pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą galimas terminas tokiam tikslui pasiekti yra pusės paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas.
Dėl ieškinių atlyginimo ir kriminogeninių veiksnių
7.6. A. V. nuomone, teismas kaip vieną iš motyvų netenkinti jo skundo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos nurodydamas tai, kad jis turi skolų, ieškinių, šiuo atveju visiškai formaliai pasižiūrėjo į situaciją, nevertindamas realios situacijos.
7.7. Lygtinio paleidimo sąlygos pagal BVK siejamos su: 1) padarytos nusikalstamos veikos sunkumu ir pobūdžiu; 2) atitinkamai padarytam nusikaltimui atliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi; 3) elgesiu bausmės atlikimo metu. Taikant lygtinį paleidimą neturi įtakos dėl nusikaltimo padarytos žalos atlyginimas. Nuteistasis, neatlyginęs net ir dalies nusikaltimu padarytos žalos, esant kitoms įstatyme numatytoms sąlygoms, gali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimai sprendžiami remiantis civilinės teisės normomis.
7.8. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-12 nuosprendžiu žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimui ir už advokato paslaugas iš jo, A. V., yra priteista 64 505,86 Eur. Šiuo metu likusi skolos dalis yra apie 10 000 Eur, t. y. per 5 metų laikotarpį jis jau yra atlyginęs didžiąją dalį žalos.
7.9. A. V. pažymi, jog, būdamas laisvės atėmimo vietoje ir turėdamas visiškai ribotas galimybes užsidirbti, jis pats ieškojo būdų, kaip pradėti mokėti priteistas sumas, t. y. pradėjo vykdyti individualią veiklą, iš kurios gauna pajamų, tačiau jo sąskaita yra areštuota ir palikta galimybė disponuoti tik 325 Eur suma, todėl vien savo jėgomis jis nebūtų galėjęs sumokėti tokios didelės sumos. Šeimos nariai juo visiškai pasitiki ir jį palaiko, todėl šiuo metu skolas už jį moka jo brolis. Visiško žalos atlyginimo principas suprantamas kaip žalą padariusio ar už ją atsakingo asmens pareiga sukurti situaciją, kiek įmanoma prilygstančią tai, kurią nukentėjęs asmuo būtų turėjęs, jei žala nebūtų buvusi padaryta. Akivaizdu, kad jis stengėsi įvykdyti savo pareigą atlyginti žalą kuo greičiau, ieškojo būdų, kaip tai padaryti, todėl tai, kad neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems mokėjo jo brolis, nėra pagrindas manyti, kad jis negali dėl to būti lygtinai paleistas. Priešingai, šią aplinkybę teismas turėtų vertinti kaip pozityvią, nes jeigu šiuo atveju jis neturėtų artimų žmonių, kurie padeda padengti skolą, žalos atlyginimo principas būtų buvęs pažeistas. Be to, būnant laisvės atėmimo vietoje ir turint visiškai ribotas galimybes užsidirbti, jam vienam pačiam būtų neįmanoma atlyginti tokią sumą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu.
Dėl integracijos į visuomenę
7.10. Teismas skundžiamoje 2024-01-08 nutartyje nurodė, kad nuteistojo elgesyje vis dar išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (smurtinio elgesio istorija; būdingas rizikingas / pavojingas, agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti problemų; elgesio pasekmių, tinkamų problemų, konfliktų sprendimo įgūdžių stoka). Tačiau A. V. pažymi, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad visos šios savybės jam buvo būdingos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y prieš 13 metų. Tad kyla klausimas, ar per tokį ilgą laiko tarpą jis ir jo supratimas apie gyvenimą nepasikeitė ir svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo galima remtis jo elgesio savybėmis, buvusiomis prieš 13 metų.
7.11. Komisijos 2023-11-27 nutarime Nr. RV-22-11337 nurodyta, kad, atlikus nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistojo elgesyje vis dar išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių. Nors nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau to nepakanka neabejotinai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vien tai, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš patisos įstaigos sąlygas, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
7.12. Tačiau A. V. atkreipia dėmesį į tai, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo komisijos 2023-05-11 posėdyje (protokolo Nr. RV-22-4565) buvo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, nurodant, kad šiuo metu nuteistojo savitvardos problemų nėra pastebima, bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis geba valdyti savo impulsus, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Visos nurodytos aplinkybės akivaizdžiai įrodo jo, A. V., pastangas integruotis į visuomenę ir pagrįstai leidžia teigti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir pakartotinai nebenusikals.
7.13. A. V. nurodo, kad per visą bausmės atlikimo laiką jis nė karto nebuvo baustas drausmine tvarka, tuo tarpu buvo skatintas 4 kartus, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, korekcinėse programose ir individualiuose pokalbiuose su specialistais, šiuo metu vykdo individualią veiklą (dirba logistikos konsultantu) ir gauna darbo užmokestį, o byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus raštas patvirtina, kad, paleidus jį lygtinai, jis iš karto bus įdarbintas šioje logistikos bendrovėje vadybininku. Jo santykiai su tėvais, broliu, draugais yra artimi, šilti ir paremti pasitikėjimu, artimieji su juo bendrauja, juo visiškai pasitiki ir palaiko, be to, jis turi draugę ir planuoja kurti šeimą. Svarbu ir tai, kad 2023-09-12 jis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir savaitgaliais jam yra leidžiama išvykti į namus pasimatyti su artimaisiais ir nebuvo nustatytas nė vienas išvykimo be palydos iš bausmės atlikimo vietos sąlygų pažeidimo atvejis. Tai pagrindžia, kad jo vertybinėms nuostatoms nėra būdingas aiškiai išreikštas asocialumas ar negatyvus nusiteikimas visuomenėje deklaruojamoms normoms, priešingai, jis jaučia poreikį save realizuoti socialiai priimtinais būdais, integruotis į visuomenę, laisvės atėmimo vietų įstaigoje stengiasi užsiimti prasminga veikla, dirba, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, supranta, kad ateityje turi laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų. Taigi visos nurodytos aplinkybės iš tiesų teigiamai jį charakterizuoja ir akivaizdu, kad tai yra neabejotinai teigiami veiksniai sėkmingai integracijai į visuomenę po bausmės atlikimo, todėl į jas, kaip į labai svarbias aplinkybes, vertinant tikimybę, kad jis galėtų ir vėl nusikalsti ar pažeisti probacijos sąlygas, būdamas lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos, turėjo būti atsižvelgta sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.
III. Apygardos teismo išvados ir argumentai
8. Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Apygardos teismas, susipažinęs su A. V. skundo argumentais, skundžiama nutartimi, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą konstatuoja, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nuteistojo A. V. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia pagrįstai spręsti, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau koreguoti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.
11. Iš skundžiamos nutarties turinio darytina išvada, kad apylinkės teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių A. V. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, tik lakoniškai konstatavo, kad nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi (nors kartu ir pripažino, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką) ir pastangos integruoti į visuomenę dar nėra pakankamos, jog būtų galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Konstatuodamas, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo A. V. požiūriui į padarytą nusikaltimą, nurodydamas, kad jis savo kaltės nepripažino, teigė gynęsis, taigi jis vis dar yra linkęs sumenkinti savo nusikalstamo elgesio priežastis ir kaltinti nukentėjusįjį dėl savo paties veiksmų, tačiau kartu nurodė, jog buvo pastebėta jo motyvacija keistis, tačiau, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistojo pastangų nepakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, akcentuodamas, kad nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime rekomendacijas, ne tik gali, bet ir privalo mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Be to, apylinkės teismas pažymėjo, kad socialinio tyrimo išvadoje pažymėti kaip išlikę ir nusikalstamos veikos metu buvę būdingi kriminogeniniai veiksniai: būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, tačiau, kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023-11-13 socialinio tyrimo išvados Nr. RV-22-108888 (b. l. 23–32) ir Komisijos 2023-11-27 nutarimo (b. l. 15–18), šie nurodyti kaip vis dar nuteistojo elgesyje išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, taip pat skolų, ieškinių turėjimas buvo būdingi nusikalstamos veikos metu, o tokių duomenų, kad nuteistojo elgesyje vis dar išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, vertinant jo elgesį bausmės atlikimo metu, nenustatyta. Todėl ir šių duomenų pagrindu apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, negalima. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant ir į tai, kad toje pačioje socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime nurodyta, jog savitvardos problemos nėra stebimos, šiuo metu nuteistasis geba valdyti savo impulsus, nesusiduria su emociniais sunkumais, stebima motyvacija keistis, įsitraukti į resocializacijos procesą ir jame aktyviai dalyvauti, siekiant koreguoti savo elgesį, taip pat į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, drausmine tvarka nebuvo baustas, 4 kartus skatintas, dalyvauja korekcinėse programose ir individualiuose pokalbiuose su specialistais, vykdydamas Komisijos rekomendacijas, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, tęsia darbinę veiklą, palaiko teigiamus santykius su artimaisiais. Vis dėlto šias ir kitas nuteistąjį pozityviai apibūdinančias aplinkybes apylinkės teismui nusvėrė A. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, dinaminių kriminogeninių veiksnių (smurtinio elgesio istorija; savitvardos problemos, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, kaltės neigimas, perkėlimas kitam asmeniui) egzistavimas, kurie, kaip minėta, buvo būdingi nusikalstamos veikos padarymo metu. Tačiau apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, grįsdamas savo išvadas, pateikė formalius motyvus, visapusiškai neįvertindamas visų duomenų, susijusių su nuteistojo elgesio pokyčiais ir nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistasis iki šiol išlieka pavojingas visuomenei. Tokie apylinkės teismo motyvai vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę taikant jam lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pernelyg sureikšmino aplinkybes, kurios jau nebegali būti pakeistos, ir nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo pastangas reintegruotis į visuomenę. Visi nuteistojo A. V. asmenybę apibūdinantys duomenys turi būti vertinami visos jį charakterizuojančios medžiagos kontekste, nesuteikiant kuriam nors iš jų išskirtinės reikšmės. Tačiau apylinkės teismas nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų ir jo elgesio bausmės atlikimo metu visapusiškai neįvertino, o išvadą, kad byloje esančios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamos vienareikšmiškai pripažinti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje, padarė iš esmės formaliais, deklaratyviais teiginiais, neįvertinęs visų aktualių duomenų apie nuteistojo A. V. asmenybės ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu.
12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad šiuo metu nuteistasis A. V. yra atlikęs daugiau kaip ketverius metus iš jam paskirtų septynerių metų laisvės atėmimo bausmės, todėl, apygardos teismo vertinimu, vienas iš BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas - yra pasiektas, nes A. V. laisvė yra suvaržyta jau pakankamai ilgą laiko tarpą. Kaip minėta, nuteistasis bausmės atlikimo metu 4 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinėse programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (b. l. 33), bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, drausmine tvarka nebuvo baustas (b. l. 34). 2023-09-12 nuteistasis buvo perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, duomenų, kad trumpalaikių išvykų už laisvės atėmimo įstaigos ribų jis būtų padaręs pažeidimų, nenustatyta. Taigi bausmės atlikimo metu fiksuojamas tik teigiamas nuteisto asmens elgesys, o tai pagrindžia, jog asmuo deda pastangas įrodyti, jog elgesio pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje nebėra tikslingas, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios likusios bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o jo elgesį kontroliuojant probacijos metu.
13. Vertinant lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę svarbu tai, kad nuteistajam nuo 2022-10-26, vertinant jo elgesį pagal OASys metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (2020-12-07 buvo vidutinė). Kaip matyti, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 2023-04-07 ir 2023-11-13 vertinimų metu mažėjo, nes buvo fiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos valdymas ir pokytis (vertinant nuteistojo „Mąstymo ir elgesio“ sritį, nustatyta, kad nuteistasis geba analizuoti savo elgesio pasekmes ir stengiasi rinktis problemų sprendimus atsižvelgdamas į jas; įkalinimo įstaigoje nebuvo stebimas agresyvus elgesys), stebimas nuteistojo disciplinuotas, pozityvus elgesys (laikosi vidaus tvarkos taisyklių), kuris įkalinimo įstaigos administracijos buvo įvertintas skiriant paskatinimo priemones (iš viso skatintas 4 kartus, paskutinį kartą – 2023-06-14), taip pat nuteistojo iniciatyvos ir pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, įsitraukimas į resocializacijos procesą, darbinė veikla (vykdo individualią veiklą įkalinimo įstaigoje), finansinių įsipareigojimų dengimas. Šios aplinkybės rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, akivaizdu, kad nuteistasis daro pažangą ir savo elgesiu mažina jam nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamam elgesiui.
14. Nors nuteistajam nustatytas vienas jo elgesį įtakojantis kriminogeninis statinis veiksnys – smurtinio elgesio istorija, tačiau, kaip jau pažymėta anksčiau, šis veiksnys yra nekintantis, todėl būtina vertinti ne tik nuteistojo praeities aspektus, tačiau ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dabartinėje aplinkoje nuteistasis nė karto nebuvo praradęs savitvardos, smurtinio pobūdžio veiksmų nenustatyta.
15. Nors nuteistajam nustatyti ir kiti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi skolų, ieškinių, būdingas rizikingas / pavojingas, agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti problemų; elgesio pasekmių, tinkamų problemų, konfliktų sprendimo įgūdžių stoka, tačiau, kaip minėta, šie socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime nurodyti kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai buvo būdingi nusikalstamos veikos metu (b. l. 31–32), be to, nustatytas ne vienas apsauginis veiksnys, t. y. darbinė veikla (laisvės atėmimo vietoje vykdo individualią veiklą; patvirtinta darbinė veikla paleidus į laisvę), ieškinių dengimas, palaiko socialinius ryšius su šeima, patvirtinta gyvenamoji vieta paleidus į laisvę, bausmės atlikimo metu stebima motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą ir jame aktyviai dalyvauti, siekiant koreguoti savo elgesį. Nustatyti apsauginiai veiksniai yra svarbūs ir aktualūs šiuo metu sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nes jie sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, pragyvenimo šaltinį ir socialinius ryšius. Nustatyta, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeima (tėvais, broliu (jis padeda mokėti priteistą žalos atlyginimą)), lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi pas vieną iš šeimos narių, turi darbo pasiūlymą, tai palengvins nuteistojo resocializacijos ir integracijos į visuomenę procesą. Teigiamai vertinama ir nuteistojo darbinė motyvacija, pastangos savarankiškai ir padedant šeimos nariams (broliui) atlyginti priteistą žalos atlyginimą. Tai leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis sugebės dirbti, užsidirbti pragyvenimui ir vykdyti finansinius įsipareigojimus.
16. Apygardos teismas, įvertinęs aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz. Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-240-317/2023, 1S-676-928/2023, 1S-32-993/2024, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-151-768/2023, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-11-651/2024), daro išvadą, kad nuteistasis koreguoja savo elgesį, deda pastangas mažinti nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui ir jo daroma pažanga yra pakankama išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Todėl yra pagrindas manyti, jog įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jam taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo jam paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo A. V. skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024-01-08 nutartis ir Komisijos 2023-11-27 nutarimas Nr. RV-23-11337 netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kuris, pažymėtina, buvo priimtas iš esmės tuo pagrindu, kad ankstesnis Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą teismo nebuvo patvirtintas, naikintini ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartį ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. RV-23-11337 netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti nuteistajam A. V. (A. V.) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis neskundžiama.