- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-23
- Bylos Nr.
- 1S-240-317/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00124-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- V. D.
nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-jame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. D. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas ir nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos, t. y. 2013 m. kovo 21 d.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. kovo 21 d., pabaiga – 2025 m. kovo 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2023 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija pažymėjo, jog V. D. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra maža, stebimas šios rizikos pokytis teigiama mažėjimo linkme, nes nuteistasis yra motyvuotas lankyti pozityvaus užimtumo priemones, dalyvavo uždaruose anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, baigė smurto prevencijos grupę, įstaigoje yra motyvuotas nenusikalsti. „Mąstymas ir elgesys“ srityje stebimas jo noras siekti tikslų, nuteistojo elgesiu ir veiksmais matomas jo tikslų siekimas ir motyvacija laisvės atėmimo vietų įstaigoje motyvuotai elgtis. Jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu buvo šešis kartus skatintas, vykdo laisvės individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi Komisijos nutarimą atsisakyta patvirtinti, konstatavus, jog nors nuteistasis V. D. daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.
5. Nuteistasis V. D. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutartį, ir, kaip galima suprasti iš skundo turinio, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2023 m. kovo 10 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Jis nurodo nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, kadangi visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, įgijo siuvėjo kvalifikaciją, neatsisakė dirbti, tačiau nedirbo, nes yra pensinio amžiaus, neturi finansinių įsipareigojimų, lėšų kasdienėms išlaidoms pakanka. Nuteistasis pažymi ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, jo rizika pakartotinai nusikalsti žema, yra baigęs priklausomybių prevencinę grupę AA, smurto prevencinę grupę, yra motyvuotas vykdyti individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, lankytis renginiuose. Be to, jis įžvelgia ne tik neigiamas, bet ir teigiamas savo puses, daug laiko skiria savišvietai, savęs tobulinimui. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad, lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis turėtų kur gyventi, nes turi būstą, yra sutaupęs lėšų.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. D. skundas tenkintinas
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 paskirtos bausmės). Ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Tačiau, remiantis ankstesniame punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. D., apylinkės teismas nurodė, jog nors nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui. Taigi, žemesnės instancijos teismas padarė išvadą, jog V. D. lygtinis paleidimas nėra galimas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo. Visų pirma apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad V. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkios ir negrįžtamas pasekmes sukėlusios nusikalstamos veikos padarymą – nužudymą, kad ši veika padaryta prieš šeimos narį, ir sprendė, kad šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Taip pat teismas pažymėjo, jog nors V. D. buvo skatintas, tačiau taip pat kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo skirta nuobauda, ir padarė išvadą, kad ši aplinkybė neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Atsisakymą patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas motyvavo ir tuo, kad išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai (smurtinio elgesio istorija; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), atkreipdamas dėmesį, kad šie kriminogeniniai veiksniai jam nustatyti vertinant ne tik praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Pasisakydamas dėl nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių, apylinkės teismas taip pat nurodė, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Žemesnės instancijos teismas, spręsdamas V. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, atsižvelgė ir į jo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią įvertinus ir tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą, bei nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, sprendė, jog dar negalima daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
10. Skundžiamos nutarties 2-ojo lapo paskutinėje pastraipoje, persikeliančioje ir į 3-ąjį lapą, taip pat perrašyta dalis informacijos, pateiktos V. D. socialinio tyrimo išvadoje. Minėta informacija yra susijusi su aplinkybėmis, apibūdinančiomis nuteistojo padarytą nusikaltimą, jo gyvenimo stilių iki sulaikymo, taip pat iki sulaikymo jį supusią aplinką, socialinius ryšius, be to, ir mąstymą, elgesį ir nuostatas, emocinės gerovės aspektus, pasireiškusius tiek nuteistajam būnant laisvėje, tiek jau atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Nors ši informacija apylinkės teismo buvo perrašyta skundžiamoje nutartyje, tačiau jokia jos analizė nėra atlikta ir apibendrintos išvados nepadarytos, todėl visiškai neaišku, ar ji/jos dalis turėjo reikšmę ir kokią reikšmę žemesnės instancijos teismo sprendimui atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Dėl šios priežasties apygardos teismas nevertina minėtoje pastraipoje nurodytų aplinkybių kaip argumentų, kuriais buvo motyvuotas apylinkės teismo sprendimas atisakyti taikyti V. D. lygtinį paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
11. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs teismui pateiktą teikimo medžiagą, Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog priešingai nei nurodė žemesnės instancijos teismas, nuteistasis V. D. jau šioje bausmės vykdymo stadijoje atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus. Apygardos teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju būtent Komisija tinkamai įvertino V. D. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei dedamas pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko pagrįstai sprendė, jog jau šiuo metu galima jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant jam lygtinį paleidimą. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismo nutartyje paminėtos ir šios nutarties 9 punkte dar kartą perrašytos aplinkybės buvo žemesnės instancijos teismo netinkamai įvertintos arba pernelyg sureikšmintos, jas akivaizdžiai nusveria teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga.
12. V. D. bausmę iš tiesų atlieka už labai sunkų smurtinį ir negrįžtamas pasekmes sukėlusį nusikaltimą, įvykdytą atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šis nusikaltimas buvo įvykdytas spontaniškai, tarp V. D. ir nukentėjusiosios kilusio buitinio konflikto metu, abiem buvus neblaiviems. Mirtinos pasekmės kilo vos dėl vieno dūrio peiliu nukentėjusiajai į krūtinės kairiąją pusę. Nors nuteistasis suvokė, kad tokiais savo veiksmais jis kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, tačiau jis nenorėjo sutuoktinės nužudyti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Taip pat svarbu paminėti, kad iki nusikaltimo, dėl kurio jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdymo 2013 metais nuteistasis nebuvo teistas nei už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nei už kokias nors kitas baudžiamajame įstatyme įtvirtintas veikas. Pastarosios aplinkybės neleidžia sutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, o kartu ir vertinti jo kaip itin pavojingo asmens visuomenei. V. D. inkriminuoto nusikaltimo sunkumas ir pobūdis šiuo atveju negali būti pernelyg sureikšmintas ir dėl to, kad į šią aplinkybę jau buvo atsižvelgta nuteistajam paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose numatytą bausmę.
13. Be to, pagal šiuo metu galiojančią BVK 82 straipsnio redakciją lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose. Nors aplinkybės, susijusios su kriminogenine nuteistojo praeitimi, iš tiesų sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, jos gali ir turi būti vertinamos, sprendžiant šį klausimą, tačiau vis tik jos turėtų būti vertinamos tik tiek, kiek atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji būtų neskatinami pasitaisyti. Tas pats pasisakytina ir apie nuteistajam paskirtos ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį. Pažymėtina, kad V. D. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Vien neatliktos bausmės dalies dydis (šiai dienai mažiau nei 2 metai), kuris šiuo atveju netgi yra santykinai nedidelis, lyginant su jam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžiu (nuteistajam buvo paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė), taip pat savaime nesuponuoja ir išvados, jog tolimesnis nuteistojo pataisos procesas nėra galimas taikant jam probaciją, kuriuos metu bausmės tikslai taip pat gali būti efektyviai įgyvendinami.
14. Neabejotina, jog, sprendžiant laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra privaloma įvertinti duomenis, kurie buvo gauti atlikus šios rizikos vertinimą pagal OASys metodiką. Vis tik pažymėtina, jog vien nuteistojo priskyrimas konkrečiai (žemai, vidutinei ar aukštai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis, nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangą, daromą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizikos taškai nemažėja. Didelis nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių, tame tarpe ir dinaminių, skaičius, taip pat savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama sprendimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimui, kadangi tam tikri kriminogeniniai veiksniai, net ir tuomet, kai nuteistasis bausmės atlikimo metu juos valdo (tai reiškia, kad jų įtaka nusikalstamam elgesiui yra sumažinta arba mažinama), vis tiek yra jam priskiriami, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami.
15. Taigi, vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog nors apylinkės teismas ir nurodė, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau realiai V. D. pastangų, jo veiksmų ir jų įtakos mažinant savo pakartotinio nusikalstamumo riziką, jis taip ir neanalizavo, o vertino išimtinai tik nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičių, neatsižvelgdamas į socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją apie tai, kaip nuteistajam sekėsi valdyti jam išskirtus kriminogeninius veiksnius, kokių priemonių jis tam ėmėsi, kokias konkrečias aplinkybes įvertinus nuteistajam jie buvo priskirti.
16. Iš socialinio tyrimo išvados 7.2 punkto matyti, kad vienas iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių – smurtinio elgesio istorija, yra statinis, kas reiškia, jog jokios įtakos jo mažinimui/panaikinimui nuteistojo elgesys nebegali turėti. Didžioji dalis likusių kriminogeninių veiksnių, nors ir įvardijami dinaminiais, tačiau yra taip pat susiję būtent su jo elgesio dar iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo aspektais.
17. Kriminogeniniai veiksniai – smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, V. D. buvo nustatyti įvertinus tai, kad nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio buitinio konflikto metu, nesuvaldęs savo emocijų ir pykčio, neapgalvojęs savo elgesio pasekmių, t. y. veikdamas impulsyviai, įvykdė smurtinį nusikaltimą, būdamas laisvėje, apskritai turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Taigi, šie kriminogeniniai veiksmai skundo autoriui buvo priskirti atsižvelgus į su jo elgesio iki bausmės atlikimo metu susijusias aplinkybes, kurių nuteistasis nebegalės pakeisti net ir atlikęs visą jam paskirtą bausmę. Tuo tarpu iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad, siekdamas sumažinti šių jo riziką nusikalsti didinančių veiksnių įtaką jo tolimesniam elgesiui, nuteistasis baigė priklausomybių prevencijos grupę, dalyvavo anoniminių alkoholikų savipagalbos grupėje, anoniminių alkoholikų susitikime ir smurto prevencijos grupėje. Be to, bausmės atlikimo metu nebuvo užfiksuota, kad V. D. vartojo alkoholinius gėrimus ar jų surogatus. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat yra nurodoma, jog šiuo metu nuteistasis kritiškai vertina ankstesnį savo gyvenimo būdą bei elgesį, deklaruoja neigiamą nusistatymą alkoholio atžvilgiu. Neabejotina, jog šios aplinkybės nuteistąjį ir jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką charakterizuoja teigiamai, rodo, jog jis, atlikdamas bausmę, savo elgesiu stengiasi eliminuoti būtent tuos veiksnius, kurie paskatino jo nusikalstamus veiksmus, todėl jos turi būti vertinamos V. D. naudai. Be to, tai, kad nuteistasis suvokia alkoholio neigiamą žalą, pataisos namuose lankė užsiėmimus, padedančius sveikti nuo alkoholizmo, alkoholiu pataisos namuose nepiktnaudžiavo, leidžia manyti, kad ir paleistas lygtinai jis gali sugebėti atsilaikyti nuo nesaikingo alkoholio vartojimo, o tuo pačiu tai mažins ir pakartotinio smurtinio nusikaltimo įvykdymo tikimybę. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra numatyta, jog lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistieji privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų. Taigi, Probacijos tarnyba privalės kontroliuoti kaip V. D. laikosi šio draudimo, o, nuteistajam vis tik piktnaudžiaujant alkoholiu laisvėje, Probacijos tarnybos iniciatyva teismas galės panaikinti nuteistajam taikytą lygtinį paleidimą. Taigi, nuteistasis, nenorėdamas būti pasiųstas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės, privalės visą lygtinio paleidimo laikotarpį susilaikyti nuo alkoholio vartojimo. Teismui pateiktoje medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis būtų linkęs konfliktuoti ir bausmės atlikimo metu, konfliktų metu ar dėl kokių nors kitų priežasčių praradęs savikontrolę, juo labiau, vartojęs smurtą kokio nors kito nuteistojo ar pataisos įstaigos darbuotojo atžvilgiu. Įvertinus visa, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad šiame punkte aptartais kriminogeniniais veiksniais motyvuoti atsisakyti taikyti V. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra teisinga, kadangi jie iš esmės yra susiję su nuteistojo praeitimi, ir, nors ir gali būti aktyvinti ateityje, todėl ir priskirti dinaminiams veiksniams, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistasis dėjo pastangas juos suvaldyti.
18. Visiškai nesuvaldytu kriminogeniniu veiksniu išlieka tik šis – negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, kuris nuteistajam buvo priskirtas atsižvelgus į tai, jog jis stengiasi minimalizuoti savo nusikaltimą, ieško jo padarymą pateisinančių aplinkybių, vertindamas savo elgesio pasekmes jas labiau sieja su asmenine patirtimi. Vis tik, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu savo dalyvavimu tikslingose prevencinėse ir intervencinėse priemonėse ir kitais aukščiau aptartais veiksmais suvaldė net tris iš keturių jam priskirtų dinaminių kriminogeninių veiksnių, kas lėmė ir jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytį teigiama mažėjimo linkme, be to, kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje – kriminogeninį veiksnį, susijusį su nepakankamu savo veiksmų pasekmių įvertinimo bei problemų sprendimo įgūdžiais, V. D. nuosekliai koreguoja, vykdydamas tam tikras tikslines intervencines priemones, aukštesnės instancijos sprendžia, jog likęs nesuvaldytas kriminogeninis veiksnys, negali sudaryti pagrindo išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama ir užkirsti kelio lygtinio paleidimo instituto taikymui. Juo labiau, kad šiuos mąstymo ir elgesio aspektus nuteistasis toliau gali koreguoti ir laisvėje, probacijos laikotarpiu paskiriant kelias tarpusavyje suderintas pareigas, baudžiamojo poveikio priemones, elgesio pataisos programas bei resocializacijos priemones, kuriose tikslinga dalyvauti šiam nuteistajam ir kurios padėtų V. D. toliau lavinti socialiai reikšmingus įgūdžius ir toliau valdyti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius.
19. Nors nuteistasis buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka, kas rodo, jog viso bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, tačiau ši aplinkybė tinkamos V. D. elgesio korekcijos nepaneigia, kaip ir nesudaro pagrindo tvirtinti, kad prieš daugiau nei 2 metus padarytas pažeidimas rodo, jog nuteistojo požiūris į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi yra neigiamas ir šiuo metu. Atvirkščiai, apygardos teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Kaip matyti iš pažymos apie V. D. pažeidimus ir paskatinimus, po drausminės nuobaudos jam paskyrimo 2021 m. vasario 11 d. daugiau nuteistasis baustas nebuvo, buvo tik skatintas už gerą elgesį. Tai rodo, jog V. D. jau pakankamai ilgą laiką geba išlaikyti savo elgesį išimtinai pozityvų, kad jo nuostatos į priežiūrą ir apribojimus šiuo metu yra teigiamos, kas pažymėta ir socialinio tyrimo išvadoje. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka daugiau nei dešimt metų, o vidaus taisyklėms ir režimo reikalavimams nusižengė tik kartą.
20. Pritardamas Komisijos nutarime padarytai išvadai, jog V. D. atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį pagrindą lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, apygardos teismas, be jau paminėtų aplinkybių, taip pat pažymi, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė jo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse (vien per 2022 m. nuteistasis dalyvavo dvidešimt penkiose pozityvaus užimtumo priemonėse, įvairiuose užsiėmimuose). Teigiamai vertintina ir tai, kad jis, atlikdamas bausmę mokėsi ir įgijo siuvėjo kvalifikaciją, kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje – stengėsi laiką išnaudoti savišvietai, savęs tobulinimui bei interesų plėtrai, siekiant palengvinti savo tolesnes realizavimo galimybes laisvėje, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti, tačiau įdarbintas nebuvo dėl pensinio amžiaus, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog nuteistasis sutinka su priežiūra ir supranta, kad ji gali būti naudinga, yra motyvuotas nenusikalsti. Šie aptarti duomenys leidžia objektyviai tikėtis, jog ir probacijos atveju V. D. sugebės paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, toliau darys pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
21. Spręsdamas dėl V. D. galimybių sėkmingai integruotis laisvėje, apygardos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis turi nuosavą gyvenamąjį būstą, neturi jokių įsiskolinimų, kas galėtų tapti jam papildoma finansine našta išėjus į laisvę. Be to, nuteistasis yra pensinio amžiaus, todėl bausmės atlikimo metu jis gavo senatvės pensiją, dėl ko, kaip nurodo, yra susitaupęs lėšų. Taigi, nuteistasis turi ir turės pragyvenimo šaltinį laisvėje, kas mažina turtinių nusikalstamų veikų darymo tikimybę. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog V. D. turi pakankamą išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją, jo nuostatos į darbinę veiklą yra teigiamos, kas sudaro pagrindą tikėtis, jog, susidūręs su finansiniais sunkumais, nuteistasis pirmiau išnaudotų galimybę lėšų įgyti teisėtu, o ne nusikalstamu būdu.
22. Taigi, aukštesnės instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį V. D., jo pataisos procesą bausmės atlikimo vietoje teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, sutinka ne su teismo padarytomis išvadomis, o su Komisijos sprendimu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju neįžvelgtina priežasčių toliau taikyti V. D. laisvės atėmimą, nes nėra aišku kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų.
23. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2023 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. D..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
tenkinti nuteistojo V. D. skundą.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-jame kalėjime 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.