- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- 1A-311-165/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00010-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Elena Vainienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Sigita Bieliauskienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Nukentėjusysis
- R. P., V. P., D. P., T. P.
- Advokatai
- Irmantas Balčiūnas
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
- 2.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. (A. V.) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, nukentėjusiųjų R. P., D. P., V. P. ir T. P. civiliniai ieškiniai atmesti.
Nukentėjusiųjų V. P., R. P. ir T. P. prašymai dėl patirtų 1 448,10 Eur dydžio išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atmesti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kaltinant jį tuo, kad nužudė T. P., t. y. naktį iš 2010 m. gruodžio 31 d. į 2011 m. sausio 1 d., laikotarpiu tarp 21–00.50 val. (vietos laiku), laivo „R.E.“, plaukusio su Panamos Respublikos vėliava iš Turkijos į Pusiaujo Gvinėją, buvusio Atlanto vandenyne (Gvinėjos įlankoje), netoli Afrikos vakarinės pakrantės, kajutėje Nr. 204 Lietuvos Respublikos pilietis A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio pobūdžio konflikto metu su T. P., pastarajam tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis į galvą, pilvą ir kitas kūno vietas, sugriebė už rankų bei 4 kartus smogė aštriu duriančiu-pjaunančiu tyrimo metu nenustatytu daiktu į nugarą ir padarė nukentėjusiam poodines kraujosruvas veide, viršugalvyje, pakaušyje, kairiame smilkinyje, dešiniame petyje, žaste, alkūnėje, dilbyje bei plaštakoje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje ir abiejuose keliuose, odos nubrozdinimus kairiame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinėje pėdoje, dvi paviršines pjautines ir dvi durtines-pjautines žaizdas ant nugaros, stuburo ir juosmens, sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o nuo smūgio į pilvą plyšus žarnų pasaitui ir išsivysčius ūmiam vidiniam kraujavimui, T. P. apie 1–2 valandų laikotarpį tualete tarp kajučių Nr. 203 ir Nr. 204 mirė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu A. V. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisino, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad byloje nėra abejonių nekeliančių, patikimų įrodymų, kad A. V. padarė jam inkriminuotą, BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Taip pat byloje nenustatyta, kad A. V. savo veiksmais nežymiai sužalojo T. P., todėl A. V. negali atsakyti ir pagal BK 140 straipsnio1 dalį.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: A. V. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtas 2 paras (2011-01-25–26).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 3 434,91 Eur turtinei žalai atlyginti; D. P. 1 498,16 Eur turtinei ir 57 924 Eur neturtinei žalai atlyginti;R. P. 3 109,69 Eur turtinei ir 28 962 Eur neturtinei žalai atlyginti; V. P. ir T. P. kiekvienam po 28 962 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš A. V. V. P. nukentėjusiųjų V. P., R. P. ir T. P. patirtas 1 448,10 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Šalies argumentai
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, teigia, kad skundžiamame teismo nuosprendyje iškeltos abejonės dėl T. P. mirtinu tapusio sužalojimo (žarnų pasaito plyšimo) padarymo aplinkybių ir jį padariusio asmens, bei išvada, kad A. V. neturėjo motyvo sužaloti T. P., neatitinka bylos aplinkybių.
Skunde nurodoma, kad byloje nustatyta, kad 2010-12-31 vakare įvyko konfliktas tarp T. P. ir A. V. dėl to, kad T. P. norėjo sulaikyti (neišleisti iš kajutės) A. V. nuo santykių aiškinimosi su kapitono vyr. padėjėju P. J.. Liudytojas A. B. ir išteisintasis A. V. vienodai parodė, kad A. V. pareiškus, kad jis eis aiškintis su P. J., T. P. užstojo kajutės duris ir jam neleido išeiti bei perspėjo, kad jei šis eis, jis jam trenks. Tačiau apie vėsesnius įvykius A. V. ir liudytojas A. B. nurodė skirtingai.
Išteisintojo A. V. parodymai apie konflikto su T. P. eigą viso proceso metu nebuvo vienodi ir nekintantys. A. V. apklaustas teisme, praėjus 5 metams po įvykio, parodė, kad jis T. P. tik pastūmė nuo savęs ir neigė konfliktą peraugus į muštynes. Tačiau tyrimo metu A. V. įvykio situaciją ir savo veiksmus apibūdino kaip muštynes. A. V. netrukus po įvykio laivo kapitonui, kuris atliko T. P. mirties aplinkybių pirminį tyrimą, konfliktą įvykusį tarp jo ir T. P. apibūdino kaip muštynes. Nepraėjus mėnesiui po įvykio, A. V., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, dalyvaujant jo pakviestam advokatui, pripažino, kad jis, gindamasis, T. P. galėjo ne tik pastumti ir suimti rankomis, bet ir smūgiuoti.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip neteisingus atmetė A. B. viso tyrimo metu duotus parodymus, kad jis buvo išėjęs iš kajutės, palikęs kajutėje T. P. ir A. V.. Apeliantas pripažįsta, kad teisme liudytojas A. B. apie konflikto pabaigą nurodė skirtingai nei tyrimo metu, t.y., teisme jis nurodė, jog konfliktą stebėjo iki pabaigos ir iš kajutės išėjo kartu su A. V., tačiau tokį liudytojo parodymų neatitikimą apeliantas vertina kaip suklydimą dėl ilgo laiko praėjusio nuo įvykio (teisme apklaustas po 4 metų), dėl naujų įvykio aplinkybių sužinojimo (tame tarpe ir akistatos metu su A. V.) ir jų analizės. Apeliantas mano, kad teisingi yra liudytojo A. B. parodymai duoti tyrimo metu, nes juos patvirtina kaltinamasis A. V., kuris visą laiką teigė, kad konflikto eigoje A. B. iš kajutės išėjo, o jis liko su T. P.. Be to, liudytojas A. B. viso proceso eigoje liudijo, kad tarp T. P. ir A. V. įvyko intensyvus, net kelias minutes trukęs konfliktas, kurio metu abipusiai buvo naudojamas fizinis smurtas, suduodami smūgiai kumščiais, stumdomasi, daužomasi į kajutėje esančius aplinkos daiktus. Netikėti tokiais liudytojo A. B. parodymais, apelianto nuomone, nėra pagrindo, nes jie atitinka Teismo medicinos specialisto išvadas bei teisme apklaustų ekspertų D. V. ir R. R. paaiškinimus dėl T. P. mirties priežasties ir nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmo.
Specialistų išvadomis ir paaiškinimais nustatyta, kad T. P. mirties priežastimi galėjo būti ūmus vidinis nukraujavimas nuo trauminio žarnų pasaitų plyšimo(-ų). Labiausiai tikėtina kraujavimą sukėlusio žarnų pasaito plyšimo(-ų) priežastis – smūgis(-iai) kietu buku riboto paviršiaus daiktu(-ais) į pilvą. Be to, T. P. kūne buvo užfiksuoti ir kiti, neužilgo iki mirties padaryti sužalojimai, kurie atsirado mušimo, spaudimo bei atsitrenkimo pasėkoje, ir galėjo būti padaryti liudytojo A. B. nurodytomis aplinkybėmis.
Apelianto nuomone, liudytojo A. B. apsvaigimas nuo alkoholio įvykio vakarą neturėjo įtakos jo parodymų teisingumui, nes byloje nėra duomenų, kad A. B. įvykio vakarą būtų išskirtinai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to objektyviai negalėtų suvokti ir atsiminti įvykių.
Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad T. P. sužalojimus būtų patyręs iki ar po konflikto su A. V.. Liudytojas A. B. parodė, kad iki T. P. ir A. V. susimušimo ant T. P. sužalojimų nebuvo, tai jis tiksliai matė; T. P. pilvo skausmais tą vakarą nesiskundė. Liudytojas D. K. parodė, kad prieš tai jis nematė, kad T. P. būtų sužalotas ir T. P. dėl jokių skausmų nesiskundė. Apeliantas atkreipia dėmesys į tai, kad po to, kai D. K. karininkų kambaryje rado miegantį T. P., šis buvo nuvestas į savo kajutę, kur jau buvo A. V. su P. J.. Po to T. P. niekur išėjęs nebuvo ir neužilgo įvyko konfliktas tarp T. P. ir A. V.. Byloje nenustatyta, kad T. P. konfliktavo su kitais įgulos nariais. Byloje taip pat nėra duomenų, kad T. P. prieš užmiegant karininkų kambaryje ar po konflikto su A. V. būtų su kuo nors susimušęs arba įsivėlęs į konfliktą.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, aplinkybę, kad T. P. negalėjo patirti žarnų pasaito plyšimo po konflikto su A. V. patvirtina ir eksperto R. R. teisme duoti paaiškinimai, kad po žarnų pasaito plyšimo iki mirties turėjo praeiti laikas skaičiuojamas valandomis. Byloje apkaustų liudytojų ir A. V. parodymais nustatyta, kad konfliktas tarp T. P. ir A. V. įvyko ne anksčiau kaip 22.30 val., o T. P. lavonas buvo rastas 00.50 val. Tokie duomenys, apelianto nuomone, leidžia teigti, kad T. P. patirtas sužalojimas po konflikto su A. V. nebūtų išsivystęs iki mirtinų pasekmių. Aplinkybė, kad T. P. laive su nieku kitu, išskyrus A. V., nekonfliktavo nustatyta ir remiantis laivo įgulos narių kapitonui pateiktais paaiškinimais, kuriais netikėti nėra pagrindo.
Byloje nėra jokių duomenų, kad T. P. N. metų naktį laive būtų agresyvus, kažkuo nepatenkintas, paveiktas alkoholio prie ko nors kabinėtųsi, ieškotų nuotykių ar pan. Priešingai, A. V. tamsiu paros metu blaškėsi po laivo denį, neklausė vyr. kapitono padėjėjo nurodymų, jam priešinosi, dėl ko jį jėga reikėjo nuvesti į kajutę, ten mosikavosi rankomis. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojai P. J., D. K. ir pats A. V..
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad T. P. A. V. fiziškai neleido išeiti iš kajutės ir sudavė jam į veidą, buvo A. V. motyvas atkeršyti už suduotą smūgį, t.y. tikslas smurtauti prieš T. P. taip jį žalojant. A. V. apsvaigimas nuo alkoholio neleido jam teisingai įvertinti susidariusios situacijos, pasirinkti tinkamo elgesio varianto ir konflikto sprendimo būdo.
Nors A. V. neigia konflikto metu sudavęs smūgius T. P., jį sugriebęs už rankų, stumdęs, tačiau šie jo parodymai paneigti liudytojo A. B. parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys: T. P. lavono tyrimo specialisto išvados, teismo medicinos ekspertų paaiškinimai teisme, liudytojų P. J., D. K., nukentėjusiųjų R. P. ir V. P. paaiškinimai teisme, teisme pagarsinti liudytojų O. K. ir P. J. parodymai, O. K. pateikti įvykio tyrimo dokumentai: įvykio vietos fotonuotraukos, schema, ekipažo narių paaiškinimai, bendravimo su A. V. vaizdo įrašas bei laivo „R. E.“ žurnalo kopijos. Todėl remiantis paminėtų įrodymų visuma darytina išvada, kad A. V. atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai, smūgis rankos kumščiu į pilvą, buvo T. P. žarnų pasaito plyšimo ir jo mirties priežastimi.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo A. V. iš kaltinimo pašalinti aplinkybes, kad jis sudavė smūgius T. P. kojomis ir smogė aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu į nugarą, padarydamas pjautinius-durtinius sužalojimus nugaroje, nes šios aplinkybės byloje objektyviai nenustatytos. Taip pat apeliantas prašo patikslinti kaltinime nurodytą veikos padarymo laiką, nurodant, kad veika buvo padaryta laikotarpyje tarp 22 - 24 val. ir nusikaltimo faktinės aplinkybės suformuluoti sekančiai:
naktį iš 2010 m. gruodžio 31 d. į 2011 m. sausio 1 d., laikotarpyje tarp 22 - 24 val. (vietos laiku), laivo „R. E.“, plaukusio su Panamos Respublikos vėliava iš Turkijos į Pusiaujo Gvinėją, kuris buvo Atlanto vandenyne (Gvinėjos įlankoje) netoli Afrikos vakarinės pakrantės, kajutėje Nr. 204, Lietuvos Respublikos pilietis A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio pobūdžio konflikto metu su T. P., pastarajam tyčia sudavė smūgius rankomis į galvą, pilvą ir kitas kūno vietas, sugriebė už rankų ir padarė nukentėjusiam poodines kraujosruvas veide, viršugalvyje, pakaušyje, kairiame smilkinyje, dešiniame petyje, žaste, alkūnėje, dilbyje bei plaštakoje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje ir abiejuose keliuose, odos nubrozdinimus kairiame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinėje pėdoje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, o nuo smūgio į pilvą plyšus žarnų pasaitui ir išsivysčius ūmiam vidiniam kraujavimui T. P. apie 1-2 (vienos – dviejų) valandų laikotarpyje tualete, tarp kajučių Nr. 203 ir 204, mirė.
Prokuroro nuomone, byloje nustatytos aplinkybės, kad tarp smūgio nukentėjusiajam į pilvą ir jo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, kad šie padariniai buvo tyčinio pobūdžio veiksmų - smūgio į pilvą, kur yra daug gyvybiškai svarbių organų, padarinys ir jis nepriklausė nuo jokio kito veiksnio, taip pat išteisintojo asmeninės savybės (amžius, gyvenimo patirtis, išsilavinimas) leidžia spręsti, kad jis, smurtaudamas prieš T. P., t.y. suduodamas smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į galvą bei pilvą, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t.y. jis atėmė gyvybę kitam žmogui veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 129 straipsnio 1 dalį
A. V. atsako pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą, remiantis BK 5 straipsniu, kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą.
Skiriant A. V. bausmę atsižvelgtina į tai, kad nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, sužalojimai padaryti, nenaudojant jokių įrankių, mirtį lėmė vienas smūgis kumščiu, nusikaltimas padarytas kilus staigiai tyčiai. A. V. neteistas, neigiamų duomenų apie jo asmenį nėra, dirbo ir šiuo metu dirba. Tokie duomenys, apelianto teigimu, leidžia daryti išvadą, kad tai atsitiktinis ir nedėsningas atsitikimas A. V. gyvenime, kurį iš esmės nulėmė apsvaigimas nuo alkoholio ir ši aplinkybė turi būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Prokuroro nuomone, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą nužudymų kontekste, A. V. asmenybę, ilgai trukusį procesą, kurio metu kardomosiomis priemonėmis buvo ribojamas A. V. laisvas judėjimas, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, A. V. skirtina BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nesiekianti jos vidurkio.
Apeliantas prašo tenkinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, sumažinant civilinės ieškovės D. P. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo suma (laidojimo išlaidos), kuriai reikalavimą pareiškė R. P., o R. P. civilinį ieškinį turtinei žalai sumažinant gautos laidojimo pašalpos dydžiu; A. V. turtui taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taip pat iš A. V. priteisti nukentėjusiųjų turėtas atstovavimo išlaidas.
Išteisintasis A. V. atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir padarė teisingas išvadas, jog byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų duomenų, kad jis (A. V.) nužudė T. P.. Išteisintasis teigia, jog jis neturėjo jokio motyvo sužaloti ar nužudyti T. P., nes jie buvo geri draugai. T. P. galėjo būti sužalotas kito laivo įgulos nario veiksmais arba galėjo pats susižaloti griūdamas ir atsitrenkdamas į laivo konstrukcijos buko paviršiaus detalę. Išteisintasis prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-17 nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė ir nukentėjusieji R. P. ir V. P. prašė tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą.
Išteisintasis A. V. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu teismo nuosprendžiu A. V. išteisintas dėl T. P. nužudymo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai leidžiančių konstatuoti, kad A.V. naktį iš 2010 m. gruodžio 31 d. į 2011 m. sausio 1 d. laikotarpiu tarp 21–00.50 val. (vietos laiku), laivo „R.E.“, plaukusio su Panamos Respublikos vėliava iš Turkijos į Pusiaujo Gvinėją, kuris buvo Atlanto vandenyne (Gvinėjos įlankoje), netoli Afrikos vakarinės pakrantės, kajutėje Nr. 204 nužudė T. P..
Apeliantas - prokuroras nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad ji neatitinka bylos aplinkybių. Prokuroras skunde nepateikia naujų reikšmės bylai teisingai išspręsti turinčių duomenų, tik ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, dėsto savitą byloje surinktų įrodymų vertinimo versiją ir remiantis ja teigia, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad A. V. suduotas smūgis rankos kumščiu T. P. į pilvą buvo T. P. žarnų pasaito plyšimo ir mirties priežastimi, todėl prašo A. V. pripažinti kaltu ir nuteisti už T. P. nužudymą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Prokuroro prašymas atmestinas.
Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir neprieštaringos. Visi byloje nepašalinti prieštaravimai, abejonės, prielaidos aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2013, 2K-517-303/2015, 2K-587-697/2015).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, tiesiogiai apklausė kaltinamąjį A. V., nukentėjusiuosius, liudytojus A. B., D. K., P. J., ištyrė specialistų ir ekspertų išvadas, išklausė teismo medicinos ekspertų D. V. ir R. R. paaiškinimus, ištyrė procesinių veiksmų protokolus ir kitus rašytinius bylos įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 3 dalies 2, 3, 4 punktų nuostatos, teismas nuosekliai išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pateikė jų vertinimo analizę ir remiantis ja padarė motyvuotas, bylos faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje įrodymų tyrimo, tikrinimo ir vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatė. Tokių pažeidimų apeliaciniame skunde nenurodo ir prokuroras, minėta, kad nagrinėjamu atveju prokuroras tiesiog kitaip nei teismas vertina byloje surinktus įrodymus.
Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai įvertino išteisintojo A. V. ir liudytojo A. B. parodymų turinį, nepagrįstai suabejojo pakartotinos teismo medicinos specialisto išvadomis dėl T.P. mirties priežasties ir sužalojimų padarymo mechanizmo bei be pagrindo sureikšmino aplinkybę, kad A. V. neturėjo motyvo sužaloti (nužudyti) R. P.. Apelianto nuomone, liudytojo A. B., iš dalies ir išteisintojo parodymai, pakartotinės teismo medicinos specialisto išvados ir teisme duoti teismo medicinos ekspertų paaiškinimai, įvertinti kitų bylos įrodymų kontekste, įrodo, kad A. V. veikdamas netiesiogine tyčia nužudė T. P..
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus bylos įrodymus ir jų visumą, sprendžia, kad prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje nepakanka neabejotinų A. V. kaltumo įrodymų.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-532/2012, 2K-232/2014, 2K-455/2014 ir kitose bylose).
Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Būtina sąlyga kilti atsakomybei už žmogaus gyvybės atėmimą yra priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jų atsirandantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-292-489/2015). BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Visi nusikalstamos veikos požymiai privalo būti BPK nustatyta tvarka ir neginčijamai įrodyti.
Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, kad 2011-01-01 anksti ryte laive „R.E.“, plaukusiame su Panamos Respublikos vėliava iš Turkijos į Pusiaujo Gvinėją, buvusio Atlanto vandenyne (Gvinėjos įlankoje), netoli Afrikos vakarinės pakrantės, tarp kajučių Nr. 203 ir Nr. 204 esančioje tualeto patalpoje buvo rastas mirusio Lietuvos Respublikos piliečio T. P. lavonas.
2011-01-07 Pusiaujo Gvinėjos Respublikos Malabo apskrities notariato komisija kartu su medikais apžiūrėjusi laive T. P. kūną padarė išvadą, kad T. P. mirtis įvyko dėl kaukolės pamato lūžio kaip kritimo arba smūgio pasekmė (,,akinių“ simptomai). Tai sukėlė širdies – kvėpavimo sistemos veiklos nutrūkimą. Atitinkamas skrodimas nebuvo daromas dėl priemonių stygiaus (4 t. 166-167, 176-177 b. l.). T. P. kūnas buvo balzamuotas (4 t. 168,169 b. l.).
2011-01-18 VTMT Klaipėdos ekspertiniame skyriuje buvo atliktas T. P. lavono teismo medicininis tyrimas, kurio metu konstatuota ir Specialisto išvadoje Nr. M40/11 nurodyta, kad sužalojimų galėjusių sukelti mirtį nerasta, aptikti liguisti širdies pakitimai. Kraujyje rasta 3,82 promilės etilo alkoholio, todėl tikėtina, kad T. P. mirė nuo apsinuodijimo alkoholiu. Mirusiojo kūne rastus įvairius sužalojimus ekspertas įvertino kaip galėjusius gyvam žmogui sukelti nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 38–49).
2011-02-21 buvo atliktas toksikologijos tyrimas ir Specialisto išvadoje Nr. T-V 69/11(01) konstatuota, kad T. P. lavono kraujyje rasta 4,13 promilių etilo alkoholio ir 0,28 promilių metilo alkoholio, tulžyje rasta 34,82 promilių etilo alkoholio ir 1,94 promilių metilo alkoholio. Pastabose nurodoma, kad toksikologinio tyrimo rezultatams įtakos galėjo turėti aplinkybė, jog mirusiojo palaikai buvo balzamuoti nežinomos sudėties medžiaga (1 t., 55 b.l.).
2011-02-14 atlikus T. P. vidaus organų histologinį tyrimą, Specialisto išvadoje Nr. H78/11 (01) konstatuota vidaus organuose vyraujanti mažakraujystė (1 t., 56-57 b. l.).
Teismo medicinos specialisto pateiktoje konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-146-17 nurodoma, kad specialisto išvados Nr. M 40/11 (03) ir T-A 66/11 (03) teismo medicinine prasme kelia labai didelių abejonių. Daryti kategorišką išvadą apie galimą T. P. mirties laiką, kaip nurodyta Specialisto išvadoje Nr. M 40/11 (03), kad ,,T. P. mirė 2011-01-01 naktį“, praktiškai neįmanoma, nes palaikų tyrimas buvo atliktas tiktai 2011-01-18 ir tyrimo metu aprašyti pomirtiniai reiškiniai tokių galimybių nesudaro. Specialisto išvadoje Nr. M 40/11 (03) nurodyta mirties priežastis – ūmus apsinuodijimas alkoholiu yra netiksli. Lavono tyrimo metu pilvo ertmėje surasti 3 litrai tamsiai raudono skysčio su tamsiais raudonai rudais krešuliais, o histologinio tyrimo metu gautas patvirtintas, kad šie krešuliai priešmirtiniai, todėl labai didelė tikimybė, kad T. P. mirtis įvyko nuo stipraus pilvo sumušimo, lydimo vidinio nukraujavimo (1 t., 119, 121–133 b.l.).
2011-04-27 atlikta T. P. palaikų ekshumacija (t. 1, b. l. 138–148).
2011-04-28 atliktas pakartotinis teismo medicininis tyrimas ekshumuotiems T. P. palaikams tirti. Specialisto išvadoje Nr. KM 3(8/77)/13 konstatuota, kad T. P. mirties priežastimi galėjo būti ūmus vidinis nukraujavimas nuo trauminio žarnų pasaitų plyšimo (-ų). Nuo ko T. P. mirė kategoriška forma tvirtinti negalima kaip dėl pomirtinio lavono balzamavimo, taip ir dėl su tuo susijusio apsunkinto lavono ištyrimo jo pirminio skrodimo metu. Labiausiai tikėtina kraujavimą sukėlusio žarnų pasaito plyšimo (-ų) priežastis – smūgis (-iai) kietu buku riboto paviršiaus daiktu (-ais) į pilvą. Pakartotino T. P. lavono tyrimo metu esminiai naujų, mirties priežastį įgalinančių nustatyti, požymių nekonstatuota (t. 2, b. l. 70–82).
Pirmosios instancijos teisme buvo išsamiai apklausti teismo medicinos ekspertai D. V. ir R. R.. Abu ekspertai nurodė, kad T. P. lavono tyrimas buvo labai apsunkintas dėl to, kad kūnas buvo balzamuotas. Ekspertas R. R. paaiškino, kad tiek teismo medicinos eksperto D. V. pateikta Specialisto išvada Nr. M40/11, tiek jų pateikta Specialisto išvada Nr. KM 3(8/77)/13 yra tikimybinė, nes nerastas kraujavimo šaltinis. Faktas, kad įvyko vidinis kraujavimas, tačiau kraujavimo šaltinis nežinomas ir nustatyti jo neįmanoma. Kaip labiausiai tikėtinas kraujavimo šaltinis buvo nurodytas pasaito plyšimas, nes nebuvo rasta kitų plyšusių vidaus organų. Pastebėti pasaito plyšimą, struktūrą, aiškią kraujosruvą, net kai lavonas nėra balzamuotas, vizualizuoti sudėtinga, o balzamuotame lavone visi audiniai ir organai dehidratuoti, todėl, jei buvo koks plyšimas, pats pasaitas susitraukė, todėl gali vizualiai nesimatyti. Kategoriškai tvirtinti, kad asmuo mirė nuo pilvo sumušimo, pasireiškusio pasaito plyšimu ir nukraujavimu, galima būtų tik tuo atveju, jei kūno tyrimo metu būtų surastas pasaito plyšimas, šiuo atveju toks plyšimas nerastas, todėl išvada nekategoriška. Paprastai pasaito plyšimai atsiranda nuo smūgio kietu buku riboto paviršiaus daikto, tai gali būti kumštis, alkūnė, kelis, pėda. Tiek ekspertas D. V., tiek ekspertas R. R. atmetė galimybę pasaito plyšimą patirti griuvimo metu (8 t. 202-203; 203-204 b. l.).
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartų bylos įrodymų visumą, padarė išvadą, kad bylos įrodymais tiksli T. P. mirties priežastis nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Byloje yra trys specialisto išvados dėl T. P. mirties priežasties ir visos jos iš esmės skirtingos ir prieštaringos. Visos galimybės pašalinti prieštaravimus ir nustatyti tikslią T. P. mirties priežastį byloje išnaudotos. Nenustačius tikslios T. P. mirties priežasties, negalima daryti vienareikšmės ir kategoriškos išvados, kad T. P. mirtis buvo smurtinė.
Byloje nustatyta, kad 2010-12-31 vakare, Naujųjų Metų išvakarėse, laivo „R.E.“ kajutėje Nr. 204, kurioje gyveno A. B., laivo įgulos nariams: T. P., A. V. ir A. B. vartojant alkoholį, tarp T. P. ir A. V. įvyko konfliktas. Konflikto pradžia buvo T. P. suduotas smūgis A. V. į veido sritį, kai pastarasis norėjo eiti atsiprašyti kapitono vyr. padėjėjo P. J. dėl prieš tai tarp jų įvykusio konflikto, o T. P. neleido to daryti, neišleisdamas A. V. iš kajutės. Šias aplinkybes vienodai nurodė išteisintasis ir liudytojas A. B.. A. V. veido sužalojimo faktą patvirtina Specialisto išvada Nr. G 1669/13 (7 t. 94 b. l.) bei byloje esanti A. V. daryta fotonuotrauka, kurioje matosi sužalotas jo veidas (7 t. 84, 85-90 b. l.). Taip pat tiek išteisintasis, tiek liudytojas A. B. vienodai parodė, kad jiems po konflikto išėjus iš A. B. kajutės, T. P. buvo sąmoningas, jokiais skausmais nesiskundė. Tačiau išteisintojo A. V. ir liudytojo A. B. parodymai apie konflikto eigą yra skirtingi ir prieštaringi.
Išteisintasis A. V. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apklaustas papildomai apeliacinės instancijos teisme apie konflikto su T. P. aplinkybes parodė, kad po to, kai T. P. jam sudavė smūgį į veidą, o jis, gindamasis, T. P. atstūmė nuo savęs, galimai sugriebė jam už rankų, jokių grumtynių, ar muštynių tarp jų nebuvo. Išteisintasis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo paaiškinimas, kad T. P. trenkus jam į dešinę akį, prasidėjo muštynės, yra netikslus jo išsireiškimas. Jis muštynėmis apibūdino T. P. veiksmus savo atžvilgiu, t.y. T. P. suduotą smūgį jam į veidą.
Betarpiškai konfliktą tarp T. P. ir A. V. matęs liudytojas A. B., priešingai nei išteisintasis, teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po to, kai T. P. sudavė smūgį A. V. į veidą, šis jam trenkė atgal į veido sritį, o po to jie mušėsi, stumdėsi, daužėsi į sienas, kajutės daiktus, daužė vienas kitam galimai į šonus, veidą, jų padėtis kajutėje keitėsi, jie vienas kitam sudavė keturis smūgius, tačiau kur tiksliai buvo suduoti smūgiai nematė, nes kajutėje buvo prieblanda.
Byloje liudytojų, kurie galėtų paneigti išteisintojo A. V. ar patvirtinti liudytojo A. B. parodymus nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad liudytojo A. B. parodymai apie A. V. ir T. P. tarpusavio veiksmus konflikto metu, t.y. vienas kitam suduotų smūgių pobūdį, intensyvumą nėra išsamūs ir detalūs, o šios aplinkybės, atsižvelgiant į tikimybinę ekspertų išvadą dėl T. P. mirties priežasties ir sužalojimų padarymo mechanizmą, yra itin svarbios. Byloje nesant liudytojų, kurie patvirtintų A. B. parodymus apie jo nurodytą muštynių tarp A. V. ir T. P. faktą ir aplinkybes (smūgių sudavimo skaičių, pobūdį (sudavimo vietą), jų intensyvumą), išteisintajam iš viso neigiant muštynių faktą, ir nesant kategoriškos specialisto išvados dėl T. P. mirties priežasties, teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, visas abejones ir neaiškumus, kurių pašalinti nėra galimybės, vertina išteisintojo naudai, ir konstatuoja, kad byloje faktinės T. P. sužalojimo aplinkybės nenustatytos.
Išteisintasis A. V. parodė, kad konfliktas tarp jo ir T. P. įvyko 22.30 val., o apie T. P. mirtį jis iš A. B. sužinojo maždaug po dviejų valandų. Liudytojas A. B. parodė, kad jis negyvą T. P. rado apie 23.50 val. laivo laiku. Laivo ,,R. E.“ žurnalo 2011-01-01 įraše užfiksuota, kad A. B. apie mirusį jūrininką T. P. pranešė 00.50 val. Teismo medicinos ekspertai tikslaus T. P. mirties laiko nenustatė. Tokie bylos duomenys liudija, kad T. P. mirties laikas byloje surinktais įrodymais taip pat nenustatytas.
Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais ir juos pagrindžiančiais argumentais, kad byloje nėra duomenų, kad T. P. iki ar po konflikto su A. V. būtų konfliktavęs su kitais laivo įgulos nariais, tačiau tokių duomenų nebuvimas nėra besąlygiška vada išvadai, kad T. P. mirė nuo sužalojimo (-ų), galimai padaryto (-ų) jo konflikto su A. V. metu.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais nenustatytos faktinės aplinkybės: T. P. sužalojimų padarymo mechanizmas, jo mirties priežastis ir laikas. Bylos duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad T. P. galėjo būti mirtinai sužalotas konflikto su A. V. metu, nepakanka išvadai apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos taikymą baudžiamajame procese (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis).
Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, kad A. V. tyčia nužudė T. P.. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.