- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- 1S-676-928/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46005-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- M. M.
nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. RV-23-8008 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. M. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – 8 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. rugsėjo 23 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugsėjo 22 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2023 m. rugsėjo 22 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-8008 nutarta taikyti nuteistajam M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 1 dienos (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 21 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, galiojančių nuobaudų neturi, tris kartus skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, savanoriškai įsitraukė į mokymosi procesą. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį iš dalies įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. RV-23-8008 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas motyvavo tuo, kad nors nuteistasis M. M. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertino tai, kad M. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, nors pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nustatytas rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad M. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (būdamas apsvaigęs nužudė žmogų), kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Be to, atkreipė dėmesį, kad M. M. neatliktos bausmės dalis (3 metai 1 diena), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis M. M. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde nurodo, kad apeliantas atitinka visus kriterijus, kuriais remiantis jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Pabrėžė, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbo, lankė įvairias programas, yra tris kartus skatintas už gerą elgesį, gerą mokymąsi, stengiasi elgtis nepriekaištingai, kas duoda pagrindo išvadai, kad daroma akivaizdi pažanga. Nesutinka su teismo argumentais, kad dar turi galimybę mažinti balus pagal „OASys“ metodiką, kadangi jam nustatyta žema elgesio rizika, todėl reikalavimas dar labiau mažinti riziką yra perteklinis. Be to, teismas nenurodė, kurioje vietoje apeliantui reikia pasitempti, kad rizika sumažėtų dar labiau. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių visumos, nesigilino į Komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes, o akcentavo tik neigiamus aspektus, bandydamas parodyti, jog nuteistasis nesilaiko teisės aktų, ar bausmės atlikimo metu nededa pastangų pasitaisyti. Pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo iš esmės nekonkretizuotas, formuluojamos prielaidos be konkrečių įrodymų ar užfiksuotų aplinkybių. Dėl to įžvelgia diskriminaciją šiuo aspektu. Mano, kad teismas buvo neobjektyvus, šališkas, o nutartį priėmė formaliai.
5.2. Kritiškai vertina skundžiamos nutarties motyvus atsisakant taikyti lygtinį paleidimą ir motyvuojant tai padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, jos padarymo aplinkybėmis. Sutinka, jog padarytas itin sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes, nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Visgi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdamas bausmę, teismas jau įvertino visas aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, pakartotinis šių aplinkybių vertinimas sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo negali būti esminiu faktoriumi įtakojančiu priimamą sprendimą. Mano, kad toks vertinimas yra nepagrįstas, kadangi prilygsta baudimui antrą kartą, neatsižvelgiant į Konstitucijos 31 straipsnio ir Konvencijos nuostatas.
5.3. Atkreipia dėmesį, kad BVK 82 straipsnyje aiškiai nurodyta kokią bausmės dalį turi atlikti nuteistieji, jog jų atžvilgiu galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pabrėžė, jog apeliantas yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, tai yra pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, nesutinka su teismo vertinimu dėl tariamai likusios didelės neatliktos bausmės dalies.
5.4. Skunde taip pat kritiškai vertina ir itin akcentuojamus nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius – smurtinio elgesio istorija, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, piniginės baudos, savitvardos problemos. Pabrėžė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę nei karto nevartojo alkoholio, pažada ir ateityje jo nebevartoti. Be to, visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo užfiksuoti jokie smurtiniai poelgiai kitų asmenų atžvilgiu. Dėl piniginių baudų pažymėjo, jog turi priteistą ieškinį 22 000 Eur, kurį baigia padengti, liko 6124,87 Eur skolos likutis, kas leidžia manyti, jog žalos atlyginimas efektyvus ir sklandus. Dėl savitvardos, atliekant laisvės atėmimo bausmę jokių problemų nėra kilę. Mano, kad šiuo atveju nėra kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis dar turėtų mažinti.
5.5. Pabrėžia, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms CM/Rec (2010) 1 dėl Europos Tarybos probacijos taisyklių taip pat nurodoma, kad siekiama integruoti nusikaltėlį į visuomenę, taip pat prisidėti prie visuomenės saugumo. Bausmių vykdymas preziumuoja pozityvų poveikį nuteistajam, kad siektų savo gyvenimo tikslų, o ne savitikslį atpildą, kerštą, izoliavimą, nubaudimą, gniuždymą, stigmatizaciją, „atsėdėjimą“ ir pan., bausmių vykdymas suponuoja gyvenimo tikslų siekimui teisėtų būdų ir priemonių mokymą(si) ir įsisavinimą, sukuriant tam tinkamas sąlygas ir erdves, galutinis bausmės vykdymo tikslas orientuojamas į gyvenimą atlikus bausmę. Taigi kalinimo tikslas orientuojamas į tai, kas bus po įkalinimo, į gyvenimą laisvėje, o ne į siaurą laisvės atėmimo bausmės atlikimo periodą. Visa tai, apibendrintai galima laikyti nuteistųjų socialine integracija ir (arba) resocializacija, būtent tokį visų bausmių, įskaitant ir laisvės atėmimo bausmės, vykdymo tikslą užprogramuoja minėta BVK 1 straipsnio 2 dalies nuostata. Tuo tarpu valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių.
5.6. Teigia, kad teismo nutartyje nėra nurodyta, jog nuteistasis deda pastangas valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, yra orientuotas į resocializacijos ir integracijos procesą, todėl intervencinių priemonių tęstinumas gali būti įgyvendinamas ir ne struktūruotoje aplinkoje. Tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšį su artimaisiais, tai yra jo socialiniai ryšiai yra stiprūs, leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo atžvilgiu galima taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos institutą, kadangi apeliantas atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo instituto taikymo kriterijus. Šiame kontekste pabrėžia ir tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į įkalinimo įstaigą likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui.
5.7. Skundo autoriaus nuomone, teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą nevertino aplinkybių kaip jis elgėsi laisvės atėmimo laikotarpiu, o vertino tik kaip jis elgėsi laisvėje prieš patekdamas į įkalinimo vietą, ko teismas negalėjo daryti. Teigia, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas neatleidžia nuteistojo nuo bausmės, o tiktai ją sušvelnina kaip tai ir numatyta BVK 9 straipsnyje. Nuteistasis kuriam taikomas lygtinio paleidimo institutas toliau atlieka bausmę tiktai švelnesnėmis sąlygomis ir prižiūrimas bei kontroliuojamas Probacijos tarnybos ir jam taikomi apribojimai, o pažeidus juos, jis vėl gali būti grąžintas į įkalinimo įstaigą. Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma prabuojamojo priežiūra. Taigi lygtinis paleidimas pritaikomas asmeniui, kuris jau patyrė atitinkamos trukmės realų laisvės atėmimą įkalinimo įstaigoje, bausmė nepanaikinama, todėl negali suponuoti nebaudžiamumo atmosferos, kuri turėtų būti sietina su atsakomybės išvengimu, o vykdant bausmes siekiama vienintelio tikslo – asmens resocializacijos.
6. Atsiliepimas, pareiškimas dėl nušalinimo ir kiti prašymai nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. M. skundas tenkinamas
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, būtent Komisija tinkamai įvertino nuteistojo M. M. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau koreguoti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.
9. Iš skundžiamos nutarties turinio darytina išvada, kad teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių M. M. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia pakankama, nors visgi ir pripažino, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė M. M. padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui bei likusios neatliktos bausmės dydžiui, tačiau visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su sumažėjusia nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kadangi nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę, gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
10. Apylinkės teismas, tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą bei teisėtumą, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog šiuo metu M. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tris kartus skatintas, nedirba dėl pensinio amžiaus, tačiau mokosi, įgijo siuvėjo specialybę, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi finansinių įsipareigojimų, per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime paskirtas rekomendacijas. Vis dėlto, šias bei kitas nuteistąjį pozityviai apibūdinančias aplinkybes apylinkės teismui nusvėrė M. M. nustatyti kriminogeniniai veiksniai (smurtinio elgesio istorija; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; skolų, piniginių baudų, ieškinių turėjimas; savitvardos problemos), padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei likusios neatliktos bausmės dalis. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pernelyg sureikšmino aplinkybes, kurios jau nebegali būti pakeistos, ir nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo pastangas reintegruotis į visuomenę. Visi M. M. asmenybę apibūdinantys duomenys turi būti vertinami visos jį charakterizuojančios medžiagos kontekste, nesuteikiant kuriam nors duomeniui išskirtinės reikšmės. Kadangi apylinkės teismas nevisapusiškai įvertino nuteistojo asmenybę bei jo elgesį bausmės atlikimo metu, todėl nepagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Aukštesniojo teismo vertinimu, M. M. šiuo metu atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindus.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. M. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl, priešingai nei skundžiama nutartimi sprendė pirmosios instancijos teismas, negalima daryti išvados, jog neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Tokiu būdu, sprendžiant M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju pagal „OASys“ metodiką yra žema. Be to, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad apie nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, iš esmės spręstina pagal konkrečius nuteistojo veiksmus bausmės atlikimo metu mažinant savo pakartotinio nusikalstamumo riziką.
12. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad M. M. aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo ir elgesio korekcijos programose, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, stebimas disciplinuotas elgesys. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, o Komisijai dėl lygtinio paleidimo taikymo jis buvo pristatytas pakartotinai. Sutiktina, kad M. M. ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes padarymą. Vis dėlto, dar priimant apkaltinamąjį nuosprendį M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino, tai kad M. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl padaryto nusikaltimo atgailauja, be to, atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinta ir tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Apygardos teismo vertinimu, nėra abejonių, kad jau pirminėje stadijoje nuteistasis savo elgesį vertino kritiškai ir pilnai suprato, kad itin šiurkščiai pažeidė baudžiamąjį įstatymą. Šiame kontekste svarbu tai, kad apeliantas pirmą kartą nuteistas būdamas 73 metų amžiaus, kadangi tai pirmas asmens teistumas nusikalstamo elgesio modelis ar nusikaltimų sunkėjimas nenustatytas. Duomenų, kad M. M. būtų pažeidęs priežiūros bendruomenėje sąlygas, taip pat nėra.
13. Kaip teisingai pažymėta M. M. skunde, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ji niekada ir nebuvo pasiekusi vidutinės rizikos grupės, todėl akivaizdus tendencingai pozityvus nuteistojo elgesys. Riziką mažina tinkamos nuteistojo gyvenimo sąlygos laisvėje, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, aukšta motyvacija nebevartoti alkoholinių gėrimų, pozityvi emocinė gerovė, mąstymo ir elgesio pokyčiai, realios pastangos koreguoti savo elgesį, diskriminacinių nuostatų neturėjimas, motyvuotas įsitraukimas į resocializacijos procesą. Akivaizdžią M. M. pažangą pataisos įstaigoje rodo ir tai, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka už pataisos įstaigos taisyklių pažeidimus nuteistasis nebuvo baustas, priešingai, už gerą elgesį jis buvo paskatintas net 3 kartus. Be to, praeityje M. M. teistas nebuvo, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, teigiamai priima priežiūrą, dėl to stebima nuosekli ir teigiama pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamika. Resocializacijos skyriaus psichologės pažymoje nurodyta, jog M. M. pakankamai logiško mąstymo, socialiniai įgūdžiai geri, motyvuotas diskutuoti, geba analizuoti savo poelgius praeityje ir dabartinius, pykčio agresijos nedemonstruoja, komunikabilus, impulsyvumo asmens kalboje, nėra stebima. Asmuo nepiktybiškas, su kasdieninėmis rutinomis susitvarko savarankiškai. Dėl padaryto nusikaltimo savęs pateisinančių aplinkybių neieško. Visa tai, teigiamai charakterizuoja M. M. ir leidžia pagrįstai spręsti, kad jis stengiasi elgtis teigiamai ir deda visas įmanomas pastangas tinkamai savo elgesio korekcijai ir resocializacijai.
14. Šią išvadą betarpiškai patvirtina ir didelis M. M. įsitraukimas į savo resocializacijos procesą ir jam priskiriamų kriminogeninių rizikos veiksnių mažinimą. Nuteistasis lanko tiek privalomas, tiek papildomas pataisos programas, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose. Atvykęs į įkalinimo vietą, sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, tačiau kadangi asmuo yra pensininkas (78 metai), įdarbintas nebuvo. Visgi, M. M. motyvuotas mokytis 2021 m. aktyviai dalyvavo vokiečių kalbos užsiėmimuose, 2021 – 2022 mokslo metais įgijo siuvėjo specialybę. Kaip matyti nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, specialybę, motyvuotas mokytis, turi įvairios bei ilgalaikės darbinės patirties. Dalyvavimas pozityvaus užimtumo veiklose (Dailės terapija „Emocijų tapymas“, maldos grupės užsiėmimai, negatyvių emocijų valdymo užsiėmimai, edukacinis renginys „Kaip suvaldyti pyktį“ ir pan.) taip pat patvirtina stiprią nuteistojo motyvaciją koreguoti savo elgesį. Nors skundžiamoje nutartyje akcentuojama nuteistojo savitvardos problema, tačiau socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis geba atpažinti stresą keliančias situacijas, valdyti savo emocijas ir išvengti konfliktinių situacijų. Pokalbio metu stebima, jog asmuo aiškiai suvokia savo elgesio pasekmes, orientuojasi ne tik į sau ar savo šeimai sukeltus padarinius, tačiau išgyvena nuoširdų kaltės jausmą, geba atpažinti problemas su kuriomis susidūrė bei žino kaip jas reikia spręsti. Įkalinimo įstaigoje, bausmės atlikimo metu, siekdamas kontroliuoti savo elgesį, baigė smurto prevencijos grupę, 3 užsiėmimų elgesio keitimo terapijos ciklą. Toks nuteistojo elgesys aukštesnės instancijos teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad jo mąstymas jau yra pakitęs pakankamai, jis suvokia veiksnius, galinčius paskatinti jo nusikalstamą elgesį laisvėje ir stengiasi jų išvengti visomis pataisos įstaigoje nuteistiesiems prieinamomis priemonėmis, kas neabejotinai didina sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę tikimybę.
15. Skundo nagrinėjimui pateiktoji medžiaga taip pat liudija, kad nuteistasis stengiasi palaikyti emociškai visaverčius, pozityvius santykius su artimaisiais – žmona, seserimi, bei sūnumi. Teigia, kad žmona ir sesuo turi sveikatos problemų, su jomis bendrauja telefonu kiekvieną savaitę po kartą, o su sūnumi tiek skambučių pagalba, tiek pasimatymų metu, pastarasis aprūpina jį reikiamais daiktais. Santykius apibūdina kaip palaikančius ir gerus. Akivaizdu, jog nuteistojo socialiniai ryšiai tvirti, pastovūs ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamo elgesio. Dėl gyvenamosios vietos problemų taip pat nėra, nuteistasis turi nuosavą būstą, moka už jį mokesčius net ir būdamas įkalinimo įstaigoje, nepaisant to, kad būstui taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, visgi gautas patvirtinimas, jog lygtinio paleidimo atveju asmuo galės grįžti gyventi į šį būstą.
16. Nors smurtinis nusikaltimas, už kurio padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra įvykdytas jam esant apsvaigus nuo alkoholio, tačiau kaip teisingai pažymėta nuteistojo skunde, bausmės atlikimo metu nei alkoholio vartojimo atvejų, nei apsvaigimas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nėra fiksuotas. Siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, įkalinimo įstaigoje, asmuo dalyvavo anoniminių alkoholikų savipagalbos grupėje. Stebint nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei vertinant pokalbio metu išsakytas mintis nustatyta aukšta asmens motyvacija nebevartoti alkoholinių gėrimų. Taigi asmuo pripažįsta ir supranta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams. Akivaizdu, kad M. M. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir savo pozityviu elgesiu koreguoja šią sritį. Be to, Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis savo gyvenime stengdavosi vengti galimų rizikingų situacijų, realizuoti save socialiai priimtinais būdais bei priemonėmis. Tai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnio nusikalstamumo.
17. Apylinkės teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taip pat itin akcentavo nuteistojo M. M. atžvilgiu turimus skolinius įsipareigojimus, tačiau šios aplinkybės negali užkirsti kelio nuteistajam pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu. Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, kad skoliniai įsipareigojimai yra dengiami tiek iš nuteistojo gaunamos pensijos, tiek daromos savanoriškos įmokos. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis vertinamojo pokalbio metu pateikė pavedimo kopiją, kurioje matoma, jog nuteistojo sesuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. antstolei pervedė 4000 Eur, nuteistasis taip pat pateikė išklotinę, kurioje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. nuteistasis sistemingai dengė turimus įsiskolinimus. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, iš pateiktos medžiagos matyti, kad turimi finansiniai įsipareigojimai pagal galimybes yra nuosekliai dengiami. M. M. neneigia skolinių įsipareigojimų ir yra pasiryžęs juos padengti, nurodo, kad prireikus finansiškai paremtų šeima. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis stengiasi tinkamai tvarkytis su turimomis pajamomis, motyvuotas padengti įsiskolinimus, daroma išvada, kad nuteistojo turimos skolos yra įveikiamos, juo labiau, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie M. M. polinkį azartiniams lošimams ar psichiką veikiančioms medžiagoms.
18. Apygardos teismo vertinimu, teismui pateiktoji medžiaga patvirtina nuteistojo puoselėjamus socialius gyvenimo tikslus bei jų siekimo būdus, todėl objektyvių priežasčių netvirtinti Komisijos nutarimo nėra. Be to, pažymėtina, kad Komisija nutarimą, taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė vienbalsiai. Taigi, nėra jokio pagrindo abejoti Komisijos, kuri tiesiogiai susijusi su nuteistojo pataisymu ir perauklėjimu, padaryta išvada apie galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tuo labiau, kad jam bus taikomos papildomos poveikio priemonės.
19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apygardos teismas sprendžia, kad teigiamai M. M. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jo elgesį galima koreguoti šiam būnant laisvėje. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Taikydama nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Komisija pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
20. Esant šioms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai neturėjo pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą, o skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikinama ir dėl nuteistojo M. M. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2023 m. rugsėjo 22 d. priimtas nutarimas Nr. RV-23-8008 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. M. skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2023 m. rugsėjo 22 d. priimtą nutarimą Nr. RV-23-8008 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.