- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- 1S-311-616/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00010-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- A. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atmestas A. V. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu A. V. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo A. V. pripažino kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. gruodžio 31 d., nuo 22 val. iki 24.00 val. (vietos laiku), laivo „(duomenys neskelbtini)“, plaukusio su Panamos Respublikos vėliava iš Turkijos į Pusiaujo Gvinėją, buvusio Atlanto vandenyne (Gvinėjos įlankoje), netoli Afrikos vakarinės pakrantės, kajutėje Nr. 204, Lietuvos Respublikos pilietis A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu su T. P., tyčia sudavė ne daugiau kaip keturis smūgius rankomis į galvą, pilvą ir kitas kūno vietas, sugriebė už rankų ir taip padarė nukentėjusiam poodines kraujosruvas veide, viršugalvyje, pakaušyje, kairiame smilkinyje, dešiniame petyje, žaste, alkūnėje, dilbyje bei plaštakoje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje ir abiejuose keliuose, odos nubrozdinimus kairiame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinėje pėdoje, dėl ko nuo smūgio į pilvą nukentėjusiajam plyšo žarnų pasaitas ir išsivystė ūmus vidinis kraujavimas ir jis 1 – 2 valandų laikotarpiu, tualete tarp kajučių Nr. 203 ir Nr. 204, mirė.
1.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi nuteistojo A. V. kasacinis skundas atmestas.
2. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2020 m. liepos 20 d. gautas pareiškėjo A. V. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo A. V. pareiškimą.
3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atmestas nuteistojo A. V. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Apygardos teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog bylą nagrinėję teisėjai būtų nusikalstamai piktnaudžiavę. Įvairios apelianto nurodytos versijos buvo ištirtos bylą nagrinėjant tiek apeliacine, tiek ir kasacine tvarka. Apygardos teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo iš naujo ar kitaip vertinti A. V. kaltinančius įrodymus, kurie kaip jau buvo minėta, buvo įvertinti įsiteisėjusiame apkaltinamajame nuosprendyje. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis bei jo gynėjas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, teisė naudotis jiems įstatymo garantuojamomis procesinėmis teisėmis apribota nebuvo, todėl apeliantas galėjo teikti kartu su skundu pateiktus duomenis ir bylą nagrinėjant teisme. Skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo prielaidoms, jog T. P. galėjo mirti dėl kitų, nei apeliacinės instancijos teismo nustatytų priežasčių. Apelianto pateikti duomenys, o būtent jo ligos istorija, taip pat Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus E. Š. 2020-03-31 rašto Nr. 1.15-74 kopija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro direktoriaus R. J. 2020-06-23 rašto Nr. 01-312 kopija ir Higienos instituto duomenų iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ apie ligonių, gydytų stacionare dėl pasaito traumų 2012-2019 metais, kopija, kaip teisingai nurodyta generalinio prokuroro nutarime, nesusiję su baudžiamąja byla, kurioje A. V. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, ir negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Tai, kad po bylos išnagrinėjimo apeliantas teikia naujų, jo nuomone, jį teisinančių argumentų, nėra pagrindas nustatyti atsiradus naujai paaiškėjusias aplinkybes BPK 444 straipsnio prasme.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis A. V. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą: pripažinti, kad yra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą (proceso Nr. 1-69-1-00010-2011-2) pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-205-396/2017, sustabdyti teismo sprendimą ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš esmės.
4.1. Nuteistasis nesutinka su Generalinio prokuroro 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi. Skunde nurodoma, kad jo bylą išnagrinėję teismai vadovavosi vienu iš teismų praktikoje išimtinais atvejais taikomu principu, t. y. nesant galimybės tiksliai atkartoti labiausiai tikėtinus veiksmus, kurie galimai turėjo tiesioginį ryšį su padariniais, konstatuojant išvadas pasinaudota tikimybių teorijos principu, išvedant labiausiai tikėtiną rezultatą. Anot nuteistojo, teismams pakako byloje surinktų įrodymų tik tikimybių teorijos lygmenyje, kad galėtų neabejotinai nuspręsti dėl nuteistojo A. V. kaltės. Net atlikus baudžiamojoje byloje kompleksinę ekspertizę, ekspertai nepateikė nenuginčijamų išvadų, todėl baudžiamojoje byloje visa apimtimi nepaneigus abejonių, vadovaujantis tik išvestinėmis teorijomis, yra pagrindo manyti, kad pareiškėjo pateiktos naujos aplinkybės, kurios nebuvo ištirtos baudžiamojo proceso metu, gali būti patikrintos tik bylą atnaujinus ir baudžiamąją bylą paskyrus nagrinėti iš esmės. Apygardos teismas nenurodė jokių aplinkybių, jog pareiškėjo pateiktos naujos aplinkybės negalėtų paneigti kaltinimo. Nuteistojo manymu, apygardos teismas, netenkindamas nuteistojo prašymo, pažeidė baudžiamojo proceso nuostatas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimą.
4.2. Anot nuteistojo, skundžiama nutartis kelia pagrįstų abejonių, nes joje nenurodyta motyvų, kodėl teismas besąlygiškai vadovavosi prokuratūros nurodytomis aplinkybėmis ir išvadomis. Nuteistojo manymu, kad Generalinė prokuratūra ir apygardos teismas formaliai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei tokiu būdu pažeidė BPK normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimą.
4.3. Nuteistasis nesutinka su apygardos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesusijusios su minėta baudžiamąja byla. Apeliantas teigia, kad Generalinis prokuroras nurodė kitokią išvadą, negu pateikė apygardos teismas, t. y. jog pateiktos pareiškėjo aplinkybės teismams buvo žinomos ir ištirtos, būtent todėl, anot Generalinio prokuroro, aplinkybės nelaikytinos pagrindu baudžiamojo proceso atnaujinimui. Apeliantas pažymi, kad BPK 444 straipsnio išvardintų aplinkybių, dėl kurių negalima atnaujinti baudžiamąją bylą, sąrašas nėra išsamus. Baudžiamosios bylos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinimo institutas numato bet kokius duomenis, atitinkančius BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, kaip pagrindą panaikinti teismo nuosprendį ar nutartį. Nuteistojo manymu, jo pateiktos aplinkybės, paaiškinimai ir dokumentiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog apkaltinamasis nuosprendis buvo pagrįstas prielaidomis, o įrodymai, kurie patvirtina nuteistojo kaltę nėra nenuginčijami. Pareiškėjas pažymi, jog įstatymo leidėjas įtvirtino aplinkybę BPK 444 komentuojamo straipsnio 1 dalies 4 punkte dėl žinomai neteisingo vertinimo, kuris susijęs su įrodymais byloje, kuriais pagrįstas nuosprendis. Be to, BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas apima naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis padarė lengvesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat yra liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų neteisingumas arba neišsamumas, ekspertizės akto ar (ir) specialisto išvados neteisingumas arba neišsamumas, neteisingas ar nepakankamas vertinimas. Šioje baudžiamojoje byloje nuosprendžio pagrindas laikomas ekspertizės aktas, kuris nėra išsamus, nes nėra galimybių atkurti visų būtinų aplinkybių, tikslioms priežastims nustatyti.
4.4. Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pablogindamas nuteistojo padėtį, panaikindamas išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį (skirdamas nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę), neužtikrino nuteistojo A. V. dalyvavimo teismo posėdyje, kaip tai yra imperatyviai nustatyta įstatymu, jog nuteistasis turi išklausyti nuosprendį. A. V. neišklausė naujo nuosprendžio, kuris pablogino nuteistojo teisinę padėtį. Nuteistasis A. V. neišklausė naujo nuosprendžio ir nebuvo supažindintas su savo naujomis teisėmis, bausmės atlikimo sąlygomis (BPK 308 straipsnio 3 ir 4 dalys). Apeliacine tvarka bylos nagrinėjimas vyksta BPK 324 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, sprendimas priimamas vadovaujantis BPK 266 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Byla nedalyvaujant kaltinamajam gali būti nagrinėjama BPK 246 straipsnyje numatytu atveju (BPK 433 straipsnis). Nuteistojo manymu, Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai išsprendė nuteistojo dalyvavimo bylos nagrinėjime užtikrinimo klausimą, paskelbiant baudžiamojoje byloje apkaltinamąjį nuosprendį, kuris iš esmės pablogino nuteistojo teisinę padėtį. Nuosprendžio paskelbimas neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų, todėl, anot apelianto, jis yra neteisėtai vykdymas.
4.5. Pasak apelianto, apygardos teismas, be motyvų ir argumentų atmesdamas nuteistojo prašymą, pažeidė teismams priimant sprendimus nustatytas rekomendacijas, numatytas „Teismų procesinių sprendimų standartuose“ (Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 13P-65(7.1.21)), o būtent, kad teismo sprendimas turi būti: teisingas ir teisėtas, įtikinamas, skaidrus, nuoseklus ir motyvuotas, turėti aiškią struktūrą ir formą, būti lingvistiškas ir teisiškai korektiškas, pasižymėti pirmos instancijos teismo ypatumais. Nuteistojo nuomone, skundžiama nutartis neatitinka minėtų rekomendacijų. Anot apelianto, apygardos teismas nepagrįstai pakeitė (iškraipė) Generalinio prokuroro nutarimo išvadą, nenurodė argumentų, kodėl naujai pateiktos aplinkybės yra nesusijusios su baudžiamąja byla, motyvuotai neatsakė į skundo pagrindinį iškeltą teisinį klausimą. Apelianto manymu, apygardos teismas atliko formalų tyrimą, nedetalizavo Generalinio prokuroro motyvo, netinkamai taikė įstatymo leidėjo baudžiamosios bylos atnaujinimo instituto įstatymo reikalavimus.
5. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. spalio 12 d. gautas nuteistojo A. V. papildomas prašymas, kuriame jis nurodo, kad palaiko savo skundą visa apimtimi. Nuteistasis teigia, kad tik atnaujinus baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bus galima ištaisyti įsiteisėjusiame nuosprendyje ir nutartyje teismų padarytas klaidas, bei įgyvendinti teisingumo principą. Nuosprendžių grindimas specialistų išvadomis, kuriose daromos tikėtinos išvados, nėra pagrindas teigti, kad buvo pažeistos BPK nuostatos ir kad buvo remtasi neleistinais įrodymais. Tikėtinų išvadų įrodomoji reikšmė yra mažesnė, teismas tokia išvada gali grįsti baudžiamojoje byloje, tik jei tokiomis išvadomis įrodinėjamos bylos aplinkybės yra nustatomos įvertinus ir kitus bylos įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015). Nuteistasis pažymi, kad naujausioje kasacinės instancijos teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-1073/2020) išaiškinta, kad teismų sprendimuose pasisakant apie subjektyviųjų BK straipsnyje nurodytų nusikalstamos veikos požymių buvimą, grindžiant asmens kaltę, nuosprendis negali būti paremtas vien tik specialisto išvada. Šiuo konkrečiu nagrinėjamoje byloje atveju teismai nepagrįstai laikė nuosprendžio pagrindu būtent eksperto išvadą, kurią tas pats ekspertas pateikė kaip tikėtiną, bet nepatvirtintą dėl nesant galimybių atkurti ir patikrinti pradinių aplinkybių. Nuteistajam pateikus naujai nustatytus duomenis (įrodymus), kurie atitinka kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, ir kurie byloje nebuvo patikrinti, apie šiuos duomenis nebuvo žinoma ir jie nebuvo vertinti, teismai paliko neišspręstas reikšmingas abejones ir prieštaravimus. Nuteistojo manymu, Vilniaus apygardos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skundą ir nepagrįstai laikė Generalinės prokuratūros nutarimą pagrįstu, visapusiškai ir išsamiai neištyrė pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Anot nuteistojo, apygardos teismas neteikė pakankamai dėmesio skundo daliai, kuri susijusi su suabsoliutinto prioriteto eksperto išvadai suteikimu, apygardos teismas ignoravo esmines teisingam bylos išsprendimui aplinkybes, kurios išsamiai nebuvo visa apimtimi ištirtos ir nuosekliai aptartos, įrodymus vertint kiekvieną atskirai ir jų visumą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. V. skundas atmetamas
6. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, išanalizavusi skunde išdėstytus nuteistojo A. V. argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus bei tvarką, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.
7. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis (ekstraordinarus) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-58-307/2018, 1S-124-449/2019, 1S-236-387/2019 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Bratyakin prieš Rusiją, peticijos Nr. 72776/01 ir kt.).
8. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuriomis remiantis galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, įstatymo leidėjo yra įtvirtintos BPK 444 straipsnio 1 dalyje. Iš nuteistojo A. V. skundo argumentų matyti, kad aptariamu atveju nuteistasis siekia, jog baudžiamoji byla būtų atnaujinta, nes, jo manymu, jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas tik tikėtina, neišsamia specialisto išvada, apkaltinamasis nuosprendis buvo pagrįstas prielaidomis, o įrodymai, kurie patvirtina nuteistojo kaltę, nėra nenuginčijami, anot apelianto, nuosprendyje yra abejonių ir nepašalintų prieštaravimų. Be to, pasak apelianto, jis pateikė naujus duomenis, kurie įrodo jo nekaltumą ir kurie nebuvo ištirti baudžiamojo proceso metu.
9. BPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. BPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant teismo nuosprendį. Šios aplinkybės turi pasižymėti ne tik naujumu, bet ir specifine įrodomąja reikšme – vertinant šias aplinkybes atskirai arba kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, turi būti pakankamas pagrindas padaryti priešingą išvadą asmens kaltės klausimu, negu padaryta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje. Tokios aplinkybės – tai įsiteisėjusiu nuosprendžiu kitoje byloje arba prokurorui atlikus tyrimą nustatyti faktai, dėl kurių įsiteisėję sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Pagal BPK 445 straipsnį baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos.
10. Nagrinėjamu atveju tokių faktinių duomenų šioje baudžiamojoje byloje nėra.
11. Sprendžiant klausimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bylai atnaujinti.
12. Susipažinus su pateikta medžiaga matyti, kad iš tiesų baudžiamojoje byloje esančio specialistų išvados buvo vienos iš įrodymų šaltinių, nustatant faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šių įrodymų patikimumo įvertinimui apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose buvo skirtas didelis dėmesys. Priešingai nei nurodoma skunde ir papildomame prašyme, baudžiamąją bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nesuabsoliutino specialistų išvadų, tai Lietuvos apeliacinis teismas nurodė ir savo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendyje, konstatuodamas, kad specialisto išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje, kuri turi būti vertinama kartu su kita bylos medžiaga ir neturi jokios prioritetinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuteistojo A. V. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, be specialistų išvadų, vadovavosi ir kitais byloje esančiais įrodymais, o būtent: liudytojo A. B. parodymais, specialistų paaiškinimais ir kita rašytine bylos medžiaga bei kitais duomenimis. Specialistų išvadose specialistai negalėjo pateikti tikslios (kategoriškos) nukentėjusiojo T. P. mirties priežasties dėl objektyvių priežasčių, nes pirminė lavono apžiūra užsienyje buvo atlikta neatsakingai ir neprofesionaliai, kūnas buvo balzamuotas (visi lavono audiniai ir organai buvo dehidratuoti). Tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvados, kad šiuo atveju specialistų išvadose buvo pateiktos melagingos išvados. Specialistai, įvertinę turimus duomenis, pateikė labiausiai tikėtiną nukentėjusiojo T. P. mirties priežastį. Be to, teisiamajame posėdyje specialistai įtikinamai paaiškino padarytas išvadas.
13. Iš medžiagos esančių nuosprendžių matyti, kad apie dvi valandas iki nukentėjusiojo T. P. mirties, tarp nuteistojo A. V. ir nukentėjusiojo T. P. vyko konfliktas, A. V. susimušė su T. P., muštinės vyko apie 3 minutes, A. V. smūgiavo T. P. kumščiais į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į pilvo sritį. Iš specialisto R. Raudžio paaiškinimų matyti, kad nuo sužalojimų padarymo T. P. iki jo mirties galėjo praeiti iki dviejų valandų. Atlikus pirminę ir pakartotinę ekspertizes, apklausus teismo medicinos ekspertus, buvo nustatyta labiausiai tikėtina išvada, kad T. P. mirties priežastis yra stiprus pilvo sumušimas, lydimas vidinio nukraujavimo (lavono tyrimo metu pilvo ertmėje surasta 3 litrus tamsiai raudono skysčio su tamsiai raudonai rudais krešuliais, kurie pagal histologinio tyrimo duomenis yra priešmirtiniai). 2011 m. balandžio 28 d. specialisto išvadoje Nr. KM 3(8/77)/13 konstatuota, kad T. P. mirties priežastis galėjo būti ūmus vidinis nukraujavimas nuo trauminio žarnų pasaitų plyšimo. Labiausiai tikėtina kraujavimą sukėlusio žarnų pasaito plyšimo (-ų) priežastis yra smūgis (-iai) kietu buku riboto paviršiaus daiktu (-ais) į pilvą. Teismo medicinos specialistas R. Raudys paaiškino, kad įvyko vidinis kraujavimas, bet kraujavimo šaltinis nežinomas ir nustatyti jo neįmanoma, tačiau kaip labiausiai tikėtiną kraujavimo šaltinį nurodė pasaito plyšimą, nes nebuvo rasta kitų plyšusių vidaus organų. Lavono mikroskopinio tyrimo metu T. P. buvo nustatyta mažakraujystė, tai patvirtina, kad kraujavimas vyko iki nukentėjusiojo mirties. Specialistas paaiškino, kad pastebėti pasaito plyšimą, struktūrą, aiškią kraujosruvą vizualizuoti sudėtinga net tada, kai lavonas nėra balzamuotas. Balzamuotame lavone visi audiniai ir organai buvo dehidratuoti, todėl, jei ir buvo koks plyšimas, pats pasaitas susitraukė, taigi vizualiai gali nesimatyti. Todėl kategoriškai tvirtinti, kad asmuo mirė nuo pilvo sumušimo, pasireiškusio pasaito plyšimu ir nukraujavimu, galima būtų tik tuo atveju, jei kūno tyrimo metu būtų surastas pasaito plyšimas, kuris šiuo atveju nerastas, todėl išvada yra nekategoriška. Pažymėjo, kad paprastai pasaito plyšimai atsiranda nuo smūgio kietu buku riboto paviršiaus daiktu, tai gali būti kumštis, alkūnė, kelis, pėda. Abu teismo medicinos specialistai paaiškino, kad galimybės žarnų pasaito plyšimą patirti griūvant nėra arba ji labai mažai tikėtina. Tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismai, įvertinę byloje esančių duomenų visetą, konstatavo, kad tarp A. V. veiksmų ir kilusių padarinių – T. P. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys.
14. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek kasacinės instancijos teismas patikrino nuteistojo A. V. iškeltas versijas apie galimas kitas nukentėjusiojo T. P. mirties aplinkybes (kad mirtinas sužalojimas galėjo atsirasti dėl nelaimingo atsitikimo nugriuvus, dėl girtumo, sveikatos būsenos ar trečiųjų asmenų smurto) ir jas motyvuotai atmetė. Apeliacinės instancijos teismas vertino tiek nuteistąjį teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, dalį aplinkybių iš kaltinimo pašalino kaip neįrodytus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, šalino tarp jų esančius prieštaravimus. Byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti aiškinamos nuteistojo A. V. naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas A. V. kasacinį skundą, patikrino apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisės taikymo aspektu, tačiau esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, bylos apeliacinį nagrinėjimą, pažeidimų nenustatė.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išvada, kad pridėti prie pareiškimo dokumentai: A. V. sveikatos istorijos kopija, Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus E. Š. 2020-03-31 rašto Nr. 1.15-74 kopija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro direktoriaus R. J. 2020-06-23 rašto Nr. 01-312 kopija ir Higienos instituto duomenų iš „privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ apie ligonių, gydytų stacionare dėl pasaito traumų 2012-2019 metais, kopija, nesusiję su baudžiamąja byla, kurioje A. V. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, ir negali būti pripažįstami naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kaip kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
16. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra naujai paaiškėjusios, vertintinos tik kaip jo išreikšta nuomonė dėl teismo jau ištirtų įrodymų vertinimo. Tuo tarpu įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Baudžiamosiose bylose teisingumą vykdo tik teismas (BPK 6 straipsnio 1 dalis), kuris įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tai, kad teismas, priimdamas nuosprendį, bylos aplinkybes, įrodymus vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam ir / arba kitaip, nei jis juos aiškina bei suvokia, nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių.
17. Nors nuteistasis A. V. skunde nurodo, kad paskelbiant apkaltinamąjį nuosprendį jam nedalyvaujant buvo pažeistos jo teisės, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis A. V. kartu su savo gynėju dalyvavo paskutiniame teisiamajame posėdyje, kuris vyko 2017 m. kovo 31 d., ir buvo tinkamai informuotas apie nuosprendžio paskelbimo laiką ir vietą. Nuteistasis A. V. nebuvo suimtas, nebuvo kitaip suvaržyta jo laisvė, todėl turėjo galimybę atvykti į nuosprendžio paskelbimą, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. 2017 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio protokole nurodyta, kad į sprendimo paskelbimą proceso dalyviai neatvyko. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendyje išaiškinta bausmės atlikimo pradžia, todėl A. V. teisės, paskelbiant nuosprendį jam nedalyvaujant, nebuvo pažeistos, o padavęs kasacinį skundą jis realizavo savo teisę apskųsti nuosprendį kasacine tvarka.
18. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas nėra priemonė, suteikianti galimybę vis iš naujo ir iš naujo įrodinėti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes iki tol, kol teismo atliktas įrodymų vertinimo rezultatas bus palankus nuteistajam. Kaip minėta anksčiau, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę sieja tik su esmine klaida, kuri šiuo atveju nenustatyta.
19. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo nuteistojo A. V. nurodytų aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nuteistojo skunde aptartos aplinkybės ir pateiktų dokumentų kopijos nėra tos, kurios vienos ar kartu su nustatytomis aplinkybėmis įrodo, jog A. V. yra nekaltas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo A. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nėra įstatyminio pagrindo .
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.