Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), išteisintas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendis ir pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 17 d., bausmės pabaiga – 2026 m. spalio 16 d.

Anksčiau teismo neteistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. lapkričio 4 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nustatytų elgesio taisyklių nepažeidė, buvo paskatintas, šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei įsitraukdamas į resocializacijos procesą siekia valdyti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas teigti, kad nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, jog toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, taip pat neatliktos bausmės dalis, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija atsižvelgdama į tai, padarė išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus i laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų lik teigiamą jo elgesį.

Nuteistasis A. V. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad nuteistasis stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nes dalyvauja elgesio korekcinėse programose, pozityvaus užimtumo, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidinėja, drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, ne kartą kreipėsi raštu į pataisos įstaigos administraciją dėl įsidarbinimo, bet dėl vietų trūkumų nebuvo įdarbintas. Taip pat paleistas lygtinais bus įdarbintas, turės gyvenamą vietą. Nuteistojo nuomone, tai sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalis). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 4 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, šiuo metu nedirba, tačiau raštiškai yra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl įsidarbinimo, paleistas lygtinai bus įdarbintas ir turės gyvenamą vietą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas nuteistojo A. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. lapkričio 4 d. priimto nutarimo, iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos gauta informacija, jog nuteistasis laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. gruodžio 13 d. nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebuvo baustas. 2022 m. lapkričio 23 d. buvo paskatintas. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nors A. V. bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, nebaustas drausmine tvarka, du kartus skatintas, pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija; turi skolų, ieškinių; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys (buvo būdinga nusikalstamos veikos metu); būdingas impulsyvus elgesys (buvo būdinga nusikalstamos veikos metu); būdingas agresyvus /kontroliuojantis elgesys (buvo būdinga nusikalstamos veikos metu); savitvardos problemos (buvo būdinga nusikalstamos veikos metu); negeba atpažinti problemų (buvo būdinga nusikalstamos veikos metu); stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių (buvo būdinga nusikalstamos veikos metu); negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių (buvo būdinga nusikalstamos veikos metu); stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių (buvo būdinga nusikalstamos veikos metu). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamo veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis niekada nebuvo priklausomas nuo alkoholio vartojimo, jį vartodavo retai, per šventes, tačiau dabartinis nusikaltimas įvykdytas esant neblaiviam. Nors ir nuteistajam nėra būdingas dažnas alkoholio vartojimas, tačiau siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, nuteistojo motyvacija atsisakyti alkoholio turi tapti esmine vertybe. Ypač, kai yra padarytas labai sunkus nusikaltimas sukėlęs asmens mirtį. Pažymėtina, kad nuteistasis geba atpažinti problemas, įvardina sritis sukėlusias jo nusikalstamą elgesį, linkęs apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau nusikaltimo metu nepagalvojo apie savo elgesio galimas pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis dėl savo padaryto nusikaltimo kaltės nepripažįsta, jaučiasi nekaltai nuteistas, linkęs kaltę perkelti aplinkybėms, kitam asmeniui, kas, teismo vertinimu, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. V. neatliktos bausmės dalis (3 metai 11 mėnesių 13 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo A. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.