- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- e2S-872-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14291-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- P. J.
- Ieškovas
- E. J.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, R. D., S. D., notarė Z
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
P. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui P. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, R. D., S. D., notarė Z. R., ir atsakovo P. J. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, trečiųjų asmenų R. D., S. D. ieškinį atsakovui P. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. J. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui P. J. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, trečiųjų asmenų R. D., S. D. ieškinį atsakovui dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: 1) nustatyta laikinoji nepilnamečių vaikų G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnamečiai vaikai, šalių vaikai), gyvenamoji vieta su jų motina (ieškove); 2) priteista iš atsakovo nepilnamečių vaikų laikinam išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškovę paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) iki teismo sprendimo priėmimo nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka (kuri Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi panaikinta ir šis klausimas pirmosios instancijos teismui perduotas nagrinėti iš naujo).
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2022 m. kovo 28 d. prašymu prašė pakeisti teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo vaikams dydį ir priteisti iš atsakovo vaikams laikiną išlaikymą po 250 Eur/mėn. kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Nurodė, kad nuo 2020 m. rudens išaugo energijos (elektros, dujų, degalų) išteklių kainos, kas turėjo įtakos kitų kainų, įskaitant maisto produktų bei paslaugų kainų, didėjimui. Vaikai paaugo, dukrai greitai bus 12 m., o sūnui 10 m. Vaikai yra aktyvūs, jiems nuolat reikia naujų rūbų, avalynės, medicininių paslaugų, priemonių įvairiems popamokiniams užsiėmimams. Abu vaikai yra alergiški (diagnozuotas alerginis rinitas), todėl reikalingi vaistai; dukrai reikėtų taikyti imunoterapiją; ji lankosi pas psichologą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepimu teismo prašė ieškovės prašymą atmesti. Nurodė, kad ieškovė gauna 70 Eur išmoką kiekvienam vaikui, kurie skiriami vaikų poreikių tenkinimui. Atsakovas vaikams perka drabužius, dviračius, paspirtukus, leidžia laisvalaikį. Dukrai alerginės reakcijos atsiranda nuo saldumynų. Vaikams nustatyta alergija žiedadulkėmis, kuri yra sezoninė ir nereikalauja papildomų išlaidų visus metus. Ieškovė dukterį pas psichologę veda ne dėl psichologinių problemų, o profilaktiškai. Atsakovo turtinė padėtis šiuo metu nėra gera; du mėnesius sirgo ir negavo jokių pajamų; vaikus išlaikyti jam padėjo jo draugė.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties dalį, kuria priteista iš atsakovo nepilnamečių vaikų laikinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškovę paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, pakeitė ir išdėstė 2 punktą taip: „2) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų laikiną išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškovę paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise“.
6. Teismas sprendė, kad 10 ir 12 metų vaikams skiriama išlaikymo suma po 150 Eur kas mėnesį nėra pakankama laikinai užtikrinti tokio amžiaus vaikų poreikius. Teismas atsižvelgė į prašyme nurodytas aplinkybes dėl išaugusių vaikų poreikių ir kainų kilimo, įvertino vaikų specialiuosius poreikius. Nurodė, kad priteistas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis neviršija nustatytos orientacinio kriterijaus ribos (nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) – 730 Eur, apie 518 Eur „į rankas“.
3. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovė, prašydama pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, tik nurodė bendro pobūdžio aplinkybes apie tai, kad dėl infliacijos auga kainos, tačiau ji sąmoningai ir nesąžiningai nutylėjo aplinkybes apie tai, kiek laiko vaikai praleidžia kartu su atsakovu, bei kad atsakovas tuo metu vaikus išlaiko visiškai.
7.2. Nėra ginčo dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, jog kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nors ieškovė savo procesiniuose dokumentuose cituoja kitą kasacinio teismo praktiką, numatančią, kad ne visais atvejais į išlaikymo dydį įskaičiuojamos išmokos vaikui, tačiau jos cituojamoje kasacinio teismo praktikoje aiškiai nurodoma, kad išmokos neskaičiuojamos tik tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia teikti didesnį išlaikymą, kas neatitinka šios bylos faktinių aplinkybių. Nei vienas iš tėvų yra finansiškai nepajėgus teikti po 500 Eur išlaikymą dviem vaikams, nes likusios sumos nepakaktų net pačių tėvų gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimui, todėl akivaizdu, kad valstybės teikiama parama vaikui privalo būti įskaičiuojama iš vaiko poreikių, kuriuos turi tenkinti tėvai.
7.3. Kadangi ieškovė apeliuoja, kad vaikų poreikių užtikrinimui yra reikalinga minimali mėnesinė alga (nors ir ji pati neturi jokių galimybių tokios sumos skirti vaiko poreikių užtikrinimui), bei atsižvelgiant į tai, kad ji dar gauna po 72 Eur mėnesines išmokas kiekvienam vaikui, todėl laikinai, kol nebus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas iš esmės, vaiko poreikiai, kuriuos turi dengti tėvai proporcingai jų gaunamoms pajamoms, negali sudaryti daugiau nei 430 Eur. Tokia suma visiškai užtikrintų minimalius ir būtinuosius vaikų poreikius, o būtent toks ir yra laikino išlaikymo tikslas.
7.4. Teismas nurodė, kad jis siekia patenkinti ieškovės interesus (net ne vaikų), visiškai neatsižvelgdamas į proporcingumo principą. Atsakovo interesai skundžiama nutartimi yra pažeidžiami. Tokia teismo nutartis iš esmės yra neteisinga, kadangi buvo visiškai nevertinamas atsakovo indėlis tenkinant vaiko poreikius. Be to, kad atsakovas jau skiria kiekvienam iš vaikų po 150 Eur, jis papildomai prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo. Būtinybę atsižvelgti į šią aplinkybę buvo nurodžiusi ir Vaiko teisių apsaugos institucija savo atsiliepime į ieškovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas daug laiko praleidžia su vaikais ir tuo metu visiškai tenkina jų poreikius į maistą, būstą, užklasinę veiklą, laisvalaikį.
Atsiliepimas
7.5. Atsakovas kartu su atsiliepimu teikė bendravimo su vaikais grafiką, kuriame žalia spalva sužymėtos dienos, kuriomis nepilnamečiai vaikai gyveno pas atsakovą ir kuriomis atsakovas visiškai vaikus išlaikė. 2022 metų kovo mėnesį vaikai pas atsakovą buvo 14 dienų ir dvi dienas atsakovas su jais bendravo nepilną dieną, taigi iš esmės pusę laiko nepilnamečiai vaikai buvo visiškai išlaikomi atsakovo. Sausio mėnesį vaikai su atsakovu buvo 12 dienų, vasario mėn. – 7 dienas, 2020 m. spalio mėn. – 13 dienų, lapkričio mėn. – 12 dienų. Suma, kurią turi mokėti tėvai vaiko poreikiams užtikrinti, atskaičiavus valstybės paramą sudaro 430 Eur, tai kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 215 Eur. Atsakovas moka 150 Eur kiekvienam vaikui, skirtumas būtų 65 Eur, kurį atsakovas tikrai dengia tuo metu, kai vaikai būna su juo.
7.6. 2022 m. kovo 25 d. vaikai iš ieškovės atvažiavo visiškai neparuošti. Sūnus atvažiavo su suplyšusia striuke, be pirštinių ir vasarine kepure, todėl atsakovas nupirko kepurę ir striukę. Dukra skundėsi, kad jai netinka ieškovės perkamos liemenėlės, todėl atsakovas paprašė savo draugės nupirkti dukrai liemenėlę. Atsakovas nepilnamečiams vaikams pirko dviračius, sportinius paspirtukus, kartu su vaikais turiningai pagal išgales leidžia laisvalaikį (lanko muziejus, keliauja į žygius ir t.t.).
7.7. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad visos aplinkybės bus sprendžiamos nagrinėjant bylą iš esmės. Atsakovo pateikti įrodymai leido teismui preliminariai spręsti apie atsakovo papildomą prisidėjimą tenkinant vaikų poreikius. Tuo tarpu teismas siekė apsaugoti tik ieškovės interesus, nepaisydamas atsakovo interesų. Nors pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė savo pobūdžiu yra laikina ir yra procesinė, jos taikymas pažeidžiant proporcingumo principą aiškiai užtruks. Byla yra nagrinėjama nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio ir šiuo metu taip ir nėra pradėta nagrinėti iš esmės. Dėl to atsakovo teisės, neatsižvelgiant į tai, kiek jis prisideda prie vaikų išlaikymo papildomai, bus pažeidžiamos neproporcingai ilgą laiką.
Šalies argumentai
7.8. Teismas nurodė, kad vaikai turi specialiųjų poreikių ir dėl to sprendė, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Tačiau ta aplinkybė, kad vaikams yra nustatytos alerginės reakcijos negali būti pagrindu spręsti, kad vaikams reikia padidinti teikiamą išlaikymą. Ieškovė savo prašyme nurodė, kad abu vaikai yra alergiški, o dukrai reikės taikyti imunoterapiją. Ieškovė pateikė išrašą iš vaikų medicininių dokumentų, kuriame ranka yra padarytas prierašas apie imunoterapiją. Tai sukėlė dideles abejones atsakovui, nes didelių alerginių vaikų reakcijų jis niekada nėra stebėjęs. Su atsiliepimu atsakovas pateikė išrašus ir iš e.sveikatos, kuriose nėra jokių įrašų apie alergijos gydymą imunoterapija. Kaip matyti iš įrašo po apsilankymo pas šeimos gydytoją, dukrai alerginės reakcijos atsiranda nuo saldumynų – guminukų, kuriuos dukrai leidžia valgyti ieškovė. Gydytoja alergologė nustatė vaikų alergiją žiedadulkėmis, kuri yra sezoninė ir nereikalauja papildomų išlaidų visus metus, dėl to nebuvo pagrindo keisti laikino išlaikymo dydį.
7.9. Ieškovė nurodė, kad dukra lankosi pas psichologę, tačiau nepateikė įrodymų, kad toks lankymasis yra būtinas. Atsakovas apsilankė pas dukters psichologę, kad geriau suprastų priežastis, dėl kurių mergaitei reikalinga psichoterapija. Psichologė patikino atsakovą, kad ieškovė dukterį pas psichologę veda ne dėl psichologinių problemų, o profilaktiškai (ieškovė ir jos šeima yra psichologai).
7.10. Teismas net preliminariai nevertino atsakovo turtinės padėties, pakeisdamas laikino išlaikymo dydį. Atsakovo turtinė padėtis šiuo metu nėra gera. Jis verčiasi individualia veikla, 2021 m. gruodžio – 2022 m. sausio mėnesiais jis sirgo ir negavo jokių pajamų, dėl karantino 2020-2021 metais atsakovo, kaip dizainerio veikla dar nėra visiškai atsigavusi. Šiuo laikotarpiu vaikus išlaikyti atsakovui padėjo jo draugė. Be to, atsižvelgtina į tai, kad išlaikymą reikia teikti dviem vaikams, todėl teismo priteistas 500 Eur išlaikymas yra per sunki našta atsakovui. Byloje pateikta atsakovo pajamų deklaracija, patvirtinanti, kad atsakovo mėnesinės pajamos 2020 m. buvo apie 600 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Pajamos už 2021 metus dar nėra deklaruotos, tačiau jos sudarys apie 689,50 Eur atskaičius mokesčius per mėnesį. Todėl priteisus tokio dydžio laikiną išlaikymą, yra ribojama atsakovo galimybė visiškai išlaikyti vaikus, kai jie gyvena su atsakovu ir bent minimaliai tenkinti paties atsakovo poreikius.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tikslas yra bylos nagrinėjimo metu užtikrinti pačius būtiniausius nepilnamečių vaikų poreikius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vieno MMA dydžio suma yra reikalinga tik būtiniausių vaiko poreikių užtikrinimui ir prašant tokio dydžio išlaikymo vaikams, nereikia įrodinėti vaikų poreikių (2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje). Ieškovė prašė pačios minimaliausios sumos nepilnamečių vaikų išlaikymui, kuri net yra mažesnė nei 1 MMA (1 MMA – 518 Eur, ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 250 Eur). Dėl to ginčijama nutartis yra pagrįsta, nes tokia išlaikymo suma teismų praktikoje pripažįstama kaip užtikrinanti tik būtiniausius vaiko poreikius. Atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad ankstesnis laikinas išlaikymas buvo priteistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi, t.y. daugiau nei prieš pusantrų metų. Byla dar nebuvo nagrinėjama iš esmės, nebuvo apklausti dalyvaujantys byloje asmenys, liudytojai. Ši aplinkybė, kad daugiau nei pusantrų metų vaikai gavo iš tėvo tik po 150 Eur/mėn. išlaikymą, kas neužtikrina jų būtiniausių poreikių tenkinimo, sąlygojo ieškovės kreipimąsi į teismą.
8.2. Dėl atsakovo atskirojo skundo teiginių, kad išlaikymas vaikams mažintinas 70 Eur valstybės išmoka, pasakytina, kad šis klausimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiamas nevienareikšmiškai ir priklauso nuo skirtingų bylos faktinių aplinkybių. Atsakovas nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, tačiau šio vėlesnėje 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 yra suformuluota kitokia teisės taikymo taisyklė. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos yra skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Šios bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas, turi galimybes teikti būtiniausius vaikų poreikius užtikrinantį išlaikymą. Ieškovės pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius, sudaro apie 1300 Eur, todėl atsakovo teiginiai, kad ieškovės gaunamos pajamos yra apie 800 Eur, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Atsakovas užsiima individualia veikla, jo teikiamos paslaugos yra aukštos kvalifikacijos, nes atsakovas yra baigęs architektūros studijas ir teikia projektavimo ir interjero dizaino paslaugas. Visuotinai žinoma, kad šios paslaugos yra brangios. Taip pat yra žinoma aplinkybė, kad teikiant individualias paslaugas, kai atsiskaitymai vyksta grynaisiais pinigais, yra galimybė ne visas gautas pajamas deklaruoti, todėl galimai atsakovo deklaruotos pajamos gali nesutapti su atsakovo realiomis faktinėmis pajamomis. Atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, turi išsilavinimą, todėl turi galimybę gauti tokias pajamas, kurios galėtų užtikrinti būtiniausius vaikų poreikius. Ieškovės nuomone, jei atsakovas turi sunkumų su pajamomis, užsiimant individualia veikla, visada yra galimybė dirbti darbą pagal darbo sutartį ir gauti fiksuotą bei stabilų atlyginimą, turėti socialines garantijas bei nepatirti išlaidų darbo vietos sukūrimui.
8.3. Nepilnamečiai šalių vaikai turi ir papildomų poreikių, kuriems tenkinti nepakanka 500 Eur/mėn. sumos vienam vaikui. Pvz., dukra Greta vasaromis vyksta į šokių studijos „Basse“ organizuojamas šokių stovyklas, kurių kaina 2021 metais buvo 230 Eur, o 2022 m. – 280 Eur, o jei mokama po 2022 m. gegužės 1 d. – 300 Eur. Tokių papildomų poreikių dėl vaikų lavinimo, fizinės ir psichinės sveikatos atsiranda nuolat.
8.4. Nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o atsakovui 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka – atsakovas su vaikais bendrauja du savaitgalius per mėnesį, pasiimdamas vaikus penktadienį iš ugdymo įstaigos į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas vaikus į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Taip pat atsakovui priklauso visos rudens atostogos, ½ dalis žiemos ir vasaros atostogų, neporinių metų Kalėdos, Velykos, vaikų gimtadieniai, atsakovo gimtadienis, Tėvo diena. Atsakovas pateikė kartu su vaikais praleistų dienų skaičių, tačiau tam tikrais mėnesiais tų dienų susidarė daugiau dėl vaikų atostogų. Ši aplinkybė negali mažinti skyrium gyvenančio tėvo teikiamo išlaikymo vaikams dydžio.
8.5. Atsakovas reikalauja iš ieškovės labai gero vaikų materialinio aprūpinimo, remdamasis aplinkybe, kad jis moka vaikams išlaikymą. Atsakovas nurodo ieškovei paruošti vaikams neperšlampamas, neperpučiamas striukes, sportines kelnes, timpas, kelionių batus. Taip pat nurodo, kad „kadangi tau moku vaikų išlaikymą, tu ir privalai juos viskuo aprūpinti“ (2022-01-31 žinutė). Todėl atsakovo atskirojo skundo teiginiai, kad vaikai praleidžia pas jį pusę laiko ir tuo metu jis juos visiškai išlaiko ir viskuo aprūpina, neatitinka faktinės padėties ir prieštarauja pačio atsakovo ieškovei siųstoms žinutėms.
8.6. Pats atsakovas pripažino, kad dukrai reikalinga psichologinė pagalba ir sutiko, kad dukrai reikia lankytis pas psichologą. Iš psichologės sąskaitos už 2022 m. kovo mėnesį matyti, kad buvo patirtos 175 Eur išlaidos, nes dukra lankėsi kovo mėnesį pas psichologę 5 kartus (1 kartą per savaitę). Taigi, vien psichologo paslaugos kainuoja daugiau nei anksčiau priteistas išlaikymas. Vaikai turi ir kitų pagrįstų poreikių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikti tyrimai vaikams, už kuriuos sumokėta po 26,60 Eur, siekiant ištirti vitamino D ir feritino kiekį. Šie tyrimai yra būtini, siekiant teisingai skirti vitaminus augantiems vaikams. Vaikai 2022 m. balandžio mėn. sirgo ir vien vaistams ieškovė išleido 102,77 Eur. Vaikai auga, todėl jiems dažniau reikia keisti batus bei drabužius.
8.7. Vaikai lanko papildomus užsiėmimus. Dukra lanko K. A. M. dailės mokyklą. Ieškovė moka už šį dukros lavinimą vidutiniškai apie 20 Eur/mėn. Sūnus lanko VšĮ Nacionalinę krepšinio akademiją, už kurią taip pat yra mokama vidutiniškai apie 20 Eur/mėn. Tiek dailės mokyklos užsiėmimams, tiek krepšinio treniruotėms reikia nupirkti būtinas priemones, aprangą. Pradinių klasių mokinio sūnaus maitinimas mokykloje kainuoja vidutiniškai 25 Eur/mėn. Dukros pietūs mokykloje kainuoja apie 3,50 Eur kiekvieną dieną (per mėnesį apie 77 Eur). Vaikams taip pat reikalingas ir visavertis maitinimas namuose. Be to, vaikai turi turėti kišenpinigių. Kai vaikai buvo pas atsakovą ieškovės komandiruotės metu ar kitu metu, ieškovė pervedė už maitinimą mokykloje bei davė vaikams grynųjų pinigų. Atsakovas už tą laikotarpį, kai vaikai būna pas jį, nei už būrelius, nei už vaistus, nei už psichologo konsultacijas ar maitinimą mokykloje nemokėjo.
8.8. Vaikams reikia užtikrinti ir būstą. Ieškovė viena dengia solidarią sutuoktinių prievolę „Swedbank“, AB bei moka visas būsto išlaikymo išlaidas – už šildymą, elektrą bei kitas komunalines paslaugas, kurios yra reikalingos ir vaikams. Atsakovas prašė dukrai užsakyti pasą ar ID kortelę ir norėjo, kad tai būtų padaryta skubos tvarka, kas susiję su aukštesne kaina (4 kartus brangiau). Ieškovė pasielgė pagal atsakovo pageidavimus.
8.9. Visuotinai žinomos aplinkybės dėl energijos kainų kilimo, maisto ir kitų prekių kainų didėjimo, infliacijos dydžio Lietuvoje yra neįrodinėtinos pagal CPK 182 straipsnį.
8.10. Kasacinis teismas yra savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vaikams dydžio, svarbi aplinkybė yra tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas dviem šalių nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės, UAB „Pilėnų klinika“ kvitus, mokėjimo nurodymus vaistinėms, mokėjimus už batus ir rūbus; psichologės sąskaitą, duomenis apie šokių stovyklą, žinutes dėl psichologo, dėl atsakovo teikiamo išlaikymo ir dėl ID kortelės, mokėjimo nurodymus už vaikų maitinimą, komunalinius mokesčius, būrelius.
Žemesnės instancijos teismas
13. Kauno apygardos teisme 2022 m. birželio 21 d. gautas atsakovo prašymas priimti naujus įrodymus – sms susirašinėjimą ir vaikų priežiūros kompiuterinės programos išrašus (tarp šių įrodymų yra nuotraukos). Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, neišreiškė aiškaus sutikimo dėl atsakovo pateikto kalendoriaus atitikimo tikrovei, iškilo būtinybė teikti papildomus įrodymus.
14. Kauno apygardos teisme 2022 m. birželio 22 d. gautas ieškovės prašymas nepriimti į bylą atsakovo 2022 m. birželio 21 d. pateiktų dokumentų. Nurodė, kad atsakovas šiuos įrodymus privalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su savo atsiliepimu į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Šių dokumentų atsakovas nepateikė ir prie savo atskirojo skundo dėl skundžiamos nutarties, todėl ieškovė negalėjo į šiuos dokumentus atsikirsti. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Atsakovo 2022 m. birželio 21 d. pateikti dokumentai iš esmės sudaro/papildo atskirojo skundo faktinį pagrindą, o CPK 323 straipsnis numato draudimą keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Atsakovo atskirojo skundo nagrinėjimas dėl skundžiamos nutarties paskirtas 2022 m. birželio 28 d. Atsakovas papildomus dokumentus (50 lapų) pateikė prieš 3 darbo dienas iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka (birželio 24-26 yra nedarbo dienos). Ieškovei bei jos atstovei 3 darbo dienos yra nepakankamas terminas susipažinti su pateiktais dokumentais, sulyginti visus duomenis, kuriuos atsakovas pateikė anksčiau su 2022 m. birželio 21 d. pateiktais dokumentais bei surašyti rašytinius paaiškinimus.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, kad nebūtų pažeisti vaikų interesai, priima ieškovės pateiktus naujus įrodymus ir atsisako priimti atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus, kadangi: 1) jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui tiek su atsiliepimu į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tiek su atskiruoju skundu, atsakovo pavėluoto pateikimo priežastys (ieškovė, teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, neišreiškė aiškaus sutikimo dėl atsakovo pateikto kalendoriaus atitikimo tikrovei) nepripažintinos reikšmingomis; 2) atsakovui pateikus didelės apimties įrodymus tik 2022 m. birželio 21 d., t. y. prieš 3 darbo dienas iki paskirto teismo posėdžio, ieškovė neturėjo galimybės dėl šių įrodymų pateikti savo nuomonę. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
17. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
19. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių tėvai tenkina savanoriškai. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/ pakeitimo), teismas privalo užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Šalių argumentai dėl vaikams reikalingo išlaikymo dydžio ir tėvų turtinės padėties bus įvertinti, sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš skyrium gyvenančio tėvo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atsakovo atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatė laikinąją nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina (ieškove); 2) priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškovę paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo priėmimo nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: - atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo pirmojo mėnesio savaitgalio po teismo procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, panaikino ir perdavė šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: 1) tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais du savaitgalius per mėnesį, pasiimdamas vaikus penktadienį iš ugdymo įstaigos į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas vaikus į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; 2) du savaitgalius per mėnesį su vaikais praleidžia mama. Šie savaitgaliai parenkami tėvų susitarimu. Tėvams nesusitarus, tėvas praleidžia su vaikais kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalius, mama praleidžia su vaikais kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtą savaitgalius; 3) tėvas su nepilnamečiais vaikais praleidžia visas rudens atostogas, o per visas pavasario atostogas nepilnamečiai vaikai būna su mama; 4) tėvas su nepilnamečiais vaikais praleidžia ½ dalį vaikų žiemos atostogų ir ½ dalį vasaros atostogų, iš anksto suderinus atostogų laiką su vaikų mama. Kitą ½ dalį žiemos ir vasaros atostogų vaikai leidžia su mama; 5) 2020 m. Kalėdas ir Naujuosius Metus (poriniais metais) nepilnamečiai vaikai praleidžia su mama, o 2021 m. Kalėdas ir Naujuosius Metus (neporiniais) - su tėvu; 6) 2021 m. Velykas (neporiniais metais) nepilnamečiai vaikai praleidžia su tėvu; poriniais metais – su mama; 7) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja per savo gimtadienį (04-24) bei per Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį); 8) per mamos gimimo dieną (06-10) ir Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) vaikai leidžia laiką su mama; 9) vaikų gimtadienius vaikai praleidžia kas antrą vaikų gimtadienį poriniais metais – su mama, neporiniais su tėvu. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi civilinę bylą perdavė teisminei mediacijai.
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra maždaug 533 Eur (apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad tiek šalys, tiek pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė MMA, atskaičius mokesčius (518 Eur) dydį (nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 730 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Visgi, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, šis klausimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiamas nevienareikšmiškai ir priklauso nuo skirtingų bylos faktinių aplinkybių. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
23. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį perveda 300 Eur sumą, t.y. po 150 Eur per mėnesį. Tokį laikiną iš atsakovo priteistiną išlaikymo dydį nustatė Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad papildomai prisideda prie vaikų išlaikymo, pasak jo, 2022 m. kovo mėn. vaikai pas atsakovą buvo 14 dienų ir dvi dienas atsakovas su jais bendravo ne visą dieną, taigi iš esmės pusę laiko nepilnamečiai vaikai buvo visiškai išlaikomi atsakovo. Sausio mėnesį vaikai su atsakovu buvo 12 dienų, vasario 7 dienas, 2020 m. spalio mėn. 13 dienų, lapkričio mėn. 12 dienų. Atsakovo teigimu, jis vaikų buvimo pas jį metu visiškai tenkina jų poreikius maistui, būstui, užklasinei veiklai, laisvalaikiui. Sutiktina su atsakovu, kad tuo metu, kai vaikai būna pas jį, jis galimai taip pat patiria išlaidų, tačiau atsakovui nenurodžius konkrečių patirtų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas negali jų įvertinti ir nustatyti, kokią dalį jos sudaro iš bendros vaikų poreikiams reikalingų išlaidų sumos. Atsakovas pateikė parduotuvių kvitus, tačiau iš jų nėra galimybės nustatyti, kokią dalį sudaro būtent vaikų maisto poreikiams skirtos išlaidos. Sūnui nupirkta striukė už 16 Eur ar dukrai liemenėlė už 4,49 Eur taip pat nepatvirtina, kad atsakovas reikšmingai prisidėjo prie vaikams reikalingų drabužių įsigijimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad kai vaikai būna pas jį ieškovės komandiruotės metu ar kitu metu, jis mokėtų vaikams už maitinimą mokykloje, būrelius ar psichologo konsultacijas, pirktų medikamentus ar mokėtų už kitas paslaugas (pvz., vaikų dokumentus).
24. Tarp šalių nėra ginčo, kad šalių vaikai lanko papildomus užsiėmimus. Dukra lanko Kauno A. M. dailės mokyklą ir tai kainuoja vidutiniškai apie 20 Eur/mėn. Sūnus lanko VšĮ Nacionalinę krepšinio akademiją, už kurią mokama vidutiniškai apie 20 Eur/mėn. Akivaizdu, kad tiek dailės mokyklos užsiėmimams, tiek krepšinio treniruotėms reikia nupirkti būtinas priemones, aprangą. Šalių dukra taip pat lankosi pas psichologą (vien 2022 m. kovo mėn. buvo patirtos 175 Eur išlaidos). Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas pripažino, kad dukrai reikalinga psichologinė pagalba. Iš medicininių dokumentų taip pat matyti, kad abu vaikai yra alergiški (diagnozuotas alerginis rinitas), taigi ieškovė tikėtina, kad patiria ir su šiuo vaikų poreikiu susijusių išlaidų.
25. Reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl 2022 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo nustatyta 730 Eur minimalioji mėnesinė alga, priimtas 2021 m. spalio 13 d., tačiau nuo šio laikotarpio reikšmingai padidėjo infliacija. Pvz. 2022 m. gegužės mėn., palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, ji padidėjo 18,9 proc. (https://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-salies-rodikliai), o tai rodo vien per paskutinius dvylika mėnesių žymiai išaugusias produktų (ypač maisto), energetinių resursų, paslaugų kainas.
26. Atsakovas nurodo, kad jo mėnesio pajamos už 2020 m. buvo apie 600 Eur, o už 2021 m. apie 689,50 Eur atskaičius mokesčius, todėl nėra pajėgus teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 250 Eur kiekvienam, t.y., iš viso 500 Eur per mėnesį.
27. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuo atsakovo argumentus, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
28. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai vertindamas atsakovo turtinę padėtį ir su tuo susijusias aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas, būdamas jaunas ir darbingo amžiaus (41 metai), įgijęs paklausią darbo rinkoje architekto profesiją (ieškovės teigimu, vykdydamas individualią veiklą teikia projektavimo ir interjero dizaino paslaugas) turi galimybę uždirbti didesnes nei 689,5 Eur pajamas (kurios yra nedaug didesnės nei Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, kuris mokamas už nekvalifikuotą darbą). Atsakovo argumentai dėl jo gaunamų nepakankamų pajamų iš vykdomos individualios veiklos vaikų ir jo paties poreikių patenkinimui, negali pateisinti atsakovo, kaip tėvo, pareigos prisidėti prie savo vaikų išlaikymo ta apimtimi, kuri užtikrintų jo nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą. Atsakovas neteikė į bylą įrodymų, kad to jis negalėtų padaryti dėl galimai blogos jo sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių, kurios nebūtų nulemtos tik atsakovo valios (CPK 178 straipsnis).
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į šiuo metu esantį minimalios mėnesinės algos dydį, šalių vaikų amžių bei tokio amžiaus įprastinius vaikų poreikius, į tai, kad kiekvienas iš tėvų proporcingai turi prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti po 250 Eur kiekvienam vaikui. Kadangi atsakovo pateikti įrodymai dėl jo gaunamų pajamų nepagrindžia, jog šioje proceso stadijoje jis yra finansiškai nepajėgus mokėti vaikų išlaikymui po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, o atsakovo prisidėjimas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo nelaikytinas tinkamu prisidėjimu prie būtinųjų vaikų poreikių patenkinimo, nėra pagrindo patenkinti atsakovo atskirąjį skundą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
31. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi įtakos ginčo iš esmės sprendimui, kuomet išsamiai bus įvertintos faktinės bylos aplinkybės, ištirti įrodymai, taip pat neturi įtakos pakartotiniam prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/pakeitimo nagrinėjimui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.