Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-400-869/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-02-12
Bylos Nr.: e2-400-869/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00076-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Jocienė
Ieškovas: D. Š.
Atsakovas: R. Z.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Kęstutis Černiauskas, Dainius Židanavičius

Kategorijos

2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-400-869/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00076-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.3.8 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2024 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,

sekretoriaujant Karinai Stokaitei, Linai Kelevišienei, Viktorijai Beduchai, Astai Zacharevičienei,

dalyvaujant ieškovei D. Š., ieškovės atstovui, advokatui Dainiui Židanavičiui,atsakovui R. Z., atsakovo atstovui, advokato padėjėjui Kęstučiui Černiauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui R. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. Z., kuriuo teismo prašė: 1) pakeisti 2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Teismo sprendimas) dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui R. Z. priteisimo ir nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (t. y., nuo 2023 m. sausio 2 d.) padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. Z. iki 983,17 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 2) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. Z. tvarką; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė, kad nuo 2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį, praėjo daugiau nei 3 metai. Per tą laką pragyvenimas pabrango, vaikas paaugo ir dėl to jo poreikiai tiek maistui, aprangai, tiek socialinėms reikmėms padidėjo. Be to, 2022 m. sausio 14 d. Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba pateikė išvada apie specialiųjų ugdymosi poreikių grupę R. Z. Nepilnamečiui buvo nustatytas kompleksinis sutrikimas: (duomenys neskelbtini). Švietimo pagalbą vaikui teikia privatūs mokytojai (logopedas ir specialusis pedagogas), kurių paslaugos per mėnesį kainuoja 280 Eur. Ieškovė nurodė, jog sūnaus R. Z. mėnesinės apibendrintos išlaidos šiuo metu siekia 2052,10 Eur, o pagal 2018 m. poreikių lentelę analogiškos išlaidos sudarė 717,92 Eur per mėnesį. Vaikas, lankantis (duomenys neskelbtini), patiria būtinąsias kasmėnesines išlaidas mokykloje – maisto išlaidos siekia 187 Eur, kanceliarinėms prekėms, pratyboms ir vadovėliams skiriama 25 Eur. 2018 m. duomenimis vaikas lankė darželį, tuo tarpu šiai dienai lanko progimnaziją ir mėnesinės išlaidos vien maitinimui mokykloje siekia 58 Eur. Sūnus nemažai laiko skiria užmokyklinei veiklai, kurios išlaidos yra: futbolo būrelio lankymas - 40 Eur (2018 m. duomenimis futbolo treniruotės mėnesio kaina siekė taip pat 40 Eur), apsilankymai įvairiuose renginiuose (45 Eur) ir išlaidos vaikiškiems žurnalams, knygutėms, ir kt. lavinimo priemonėms namuose (10 Eur). Maistui skiriamos išlaidos taip pat ženkliai išsaugo – nuo 80 Eur iki 187 Eur. Drabužių ir avalynės išlaidos vidutiniškai per mėnesį sudaro 76,50 Eur (2018 m. duomenimis šios išlaidos sudarė 85,75 Eur), iš šios sumos avalynei (vasarinei, žieminei, rudeninei, pavasarinei), lauko rūbams (striukėms, kepurėms, pirštinėms) ir viršutiniams drabužiams (džinsams, džemperiams, megztukams) yra išleidžiama po 66,50 Eur, o apatiniams drabužiams (trumpikėms, pižamoms, maikutėms ir pan.) po 10 Eur. Išlaidos, susijusios su medicinine priežiūra, t. y., masažų, vaistų ir vitaminų išlaidos anksčiau siekė po 50,92 Eur. Be to 2018 m. vaikui nuo gimimo pripažinta alergija ir kojų raumenų įtempimas. Naujausiais duomenimis šių išlaidų grupei skiriama 336 Eur, iš kurių po 280 Eur spec. pedagogės logopedės paslaugoms, 18 Eur odontologo paslaugoms, 36 Eur vaistams, vitaminams ir papildams. Draudimas nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų kainuoja 2 Eur per mėnesį. Pasak ieškovės, 2018 m. nepilnametis lankė logopedą 1 kartą per savaitę. Tokio apsilankymo kaina sudarė 15 Eur, t. y., iš viso per metus logopedo paslaugoms buvo išleidžiama 720 Eur. Šiai dienai metinė spec. pedagogės logopedės paslaugų kaina išaugo iki 3360 Eur. Metinė poilsiui skiriama suma išaugo nuo 455 Eur iki 984 Eur t. y., 41 Eur per mėnesį skiriama atostogoms ir 41 Eur per mėnesį skiriama stovykloms, o vidutinės mėnesinės švenčių (gimtadienio, Kalėdų, naujametinių dovanų, vaišių ir draugų gimtadienio dovanų) išlaidos siekia 192 Eur. Kitos smulkios išlaidos 2018 m. sudarė 41 Eur: kosmetikos ir higienos reikmenims 15 Eur, asmens dokumento išdavimui (per metus) 26 Eur. Tuo tarpu dabar tokių išlaidų grupei skiriama didesnė suma – 185 Eur: išlaidos lauko žaislams ir kitam sporto ir laisvalaikio praleidimo inventoriui (dviračiams, riedučiams, paspirtukams, rogėms, slidinėjimo inventoriui) siekia 55 Eur per mėnesį, kirpėjo paslaugos (20 Eur), higienos priemonės (rankšluosčiai, muilas, šampūnas, skalbimo milteliai, dantų pasta, patalynė ir kt.) po 20 Eur, naminio augintinio išlaikymas (44 Eur), ryšio paslaugos/mobilusis įrenginys (33 Eur), televizorius (13 Eur). Buto komunalinės išlaidos, tenkančios vaiko daliai siekia 50 Eur, o būsto nuomos kaina išaugo nuo 150 Eur iki 425 Eur per mėnesį. Taip pat padidėjo transporto išlaidos. Ieškovė iki teismo sprendimo gyveno (duomenys neskelbtini), vaikas ten pat lankė ugdymo įstaiga (2018 m. duomenimis kuro išlaidos siekė 40 Eur). Šiuo metu ieškovė nuomojasi butą esantį (duomenys neskelbtini), o vaikas vežiojamas į Vilniaus centre esančią ugdymo įstaigą, todėl kuro išlaidos išaugo iki 150 Eur. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad mašinos lizingas vaiko vežiojimui į mokyklą sudaro 64 Eur. Pasak ieškovės, vertinant vienkartinių vaiko poreikių iki pilnametystės išlaidas, didžiąją jų dalį sudaro sumos skirtos įsigyti mobiliuosius telefonus - 2400 Eur (vaikui iki pilnametystės jų reikės mažiausiai 3 vnt.), kompiuterių - 2000 Eur (iki pilnametystės jų prireiks mažiausiai 2 vnt.) ir baldų (1215 Eur, t. y.: lova 300 Eur, čiužinys 200 Eur, rašomasis stalas 200 Eur, kėdė 165 Eur, spinta 200 Eur, komoda 100 Eur, lentynos 50 Eur). Be to, spausdintuvo (150 Eur), priedų prie kompiuterio (435 Eur) išlaidos. Bendra vienkartinių vaiko poreikių iki pilnametystės išlaidų suma siekia 8410 Eur. Atsižvelgiant į faktą, kad iki pilnametystės sūnui yra likę 96 mėnesiai, ieškovė apskaičiavo, kad iki pilnametystės vienkartiniai vaiko poreikiai sudaro, t. y., po 87,60 Eur per mėnesį. Ieškovė pažymėjo, kad vaikas auga, keičiasi tiek drabužių dydžiai, tiek avalynės, tiek maisto racionas, atsiranda vis kitų pomėgių ir būtinų poreikių, dėl ko išauga išlaikymo išlaidos, prie kurių turėtų prisidėti ir atsakovas. Vaikui nustatyti specialieji poreikiai, todėl, ieškovės vertinimu, yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį, padidinant jį nuo 250 Eur iki 983,17 Eur per mėnesį.

Pareikštame ieškinyje D. Š. nurodė, jog 2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konkreti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka nebuvo nustatyta, tikintis, kad ši aplinkybė neribos atsakovo aktyvaus bendravimo su sūnumi, skatins jį matytis su sūnumi kuo dažniau. Ieškovė pažymėjo, kad toks neaiškumas ypatingai kenkia vaikui, kuris jaučia nestabilumo jausmą, nes iš anksto negali žinoti, kada bendraus su tėvu. Siekiant išlaikyti aiškų bendravimo su vaiku ritmą, ieškovė prašė teismo nustatyti konkrečią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, nurodyta ieškinio rezoliucinės dalies 2 punkte (DOK-73).

2023 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovo R. Z. atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y., sutinka, kad išlaikymo dydis būtų padidintas iki 280 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystė. Atsakovas pažymėjo, kad įrodymai ir duomenys kuriuos pateikia ieškovė (didžioji jų dalis), vertintini itin kritiškai ir yra nepagrįsti, nes dalis įrodymų patvirtina arba perteklinius vaiko poreikius, arba net ne paties vaiko, bet pačios ieškovės poreikius, įgeidžius, jos norą gyventi aukščiau jos pačios finansinių galimybių, o tokių perteklinių vaiko poreikių ar pačios ieškovės poreikių patenkinimo naštą perkelti atsakovui, nėra teisinio pagrindo. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai kad ieškovė laikosi pozicijos, jog 2018 m. vaiko poreikiai sudarė 717,92 Eur per mėnesį, tačiau Teismo sprendime teismo buvo kritiškai įvertinta tokia ieškovės nurodyta vaiko poreikių suma. Bylą išnagrinėjęs teismas sprendė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai (tiek kasdieniai, tiek papildomi, bei specialieji) sudaro 500 Eur, kuriuos, įvertinęs panašią abiejų šalių turtinę padėtį, teismas paskirstė po lygiai priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį. Kadangi Teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis, ieškovė nepagrįstai remiasi aplinkybėmis, jog sūnaus poreikiai 2018 m. sudarė 717 Eur, nes jie tuo metu sudarė apie 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko poreikiai yra padidėję dėl jam nustatytų specialiųjų poreikių ir logopedės teikiamų paslaugų, atsakovas nurodė, neprieštaraujantis, kad vaiko būtiniesiems poreikiams reikalingos ieškovės 2023 m. poreikių lentelėje grafose Nr. 1, 2, 4, 5, 7, 8, 9, 11, 12, 14, 15, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, taip pat vienkartinių poreikių lentelėje nurodytos išlaidos spausdintuvui, tačiau jo nuomone, visos šios sumos sudaro ne daugiau kaip 875 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, jog tik iš dalies sutinka su neva vaiko poreikiais renginiams (45 Eur per mėnesį), žaislams ir sporto inventoriui (55 Eur per mėnesį), kirpyklai (20 Eur per mėnesį), mobiliems telefonams (3 vnt.) (2400 Eur iki pilnametystės), nešiojamiems kompiuteriams (2 vnt.) (2000 Eur iki pilnametystės). Atsakovo vertinimu, vaikui pilnavertiškam lavinimui, pasaulėžiūros formavimuisi pilnai pakaktų 1-2 kartus per mėnesį apsilankyti kine, teatre, kam pakaktų ne didesnės kaip 15 Eur per mėnesį sumos. Juo labiau, vaikui bendraujant su atsakovu pagal ieškovės prašomą bendravimo tvarką, jis taip pat pagal galimybes su vaiku papildomai lankysis renginiuose, kam skirs savo papildomas išlaidas. Žaislams, sporto inventoriui taip pat būtų pakankama ne daugiau kaip 15 Eur per mėnesį suma. Kirpyklą vaikui pakaktų aplankyti nes kas mėnesį (12 kartų į metus), bet kas 1,5 mėnesio (8 kartai į metus), ko pasekoje išlaidos sudarytų ne daugiau kaip 13 Eur per mėnesį sumą. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės siekis vaikui pirkti 800 Eur vertės mobilų telefoną, kurių jos manymu iki pilnametystės reikės net 3 vnt., bei kompiuterį už 1000 Eur, kurių reikės 2 vnt. – yra aiškiai perteklinis ir absoliučiai niekuo nepagrįstas. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tokio prabangaus telefono/kompiuterio būtinybę tokio amžiaus vaikui. Pagrindines funkcijas - skambinimo, žinučių rašymo, naršymo internete, vaizdo įrašų peržiūrą, ir kitas funkcijas vaikui visiškai gali užtikrinti ir kur kas pigesnis nei 800 Eur mobilus išmanusis telefonas, kainuojantis iki 100 Eur, kurių vaikui iki pilnametystės pakaktų 2 vnt., taigi išlaidos mobiliam telefonui iki pilnametystės sudarytų apie 2 Eur per mėnesį. Pagrindines nešiojamojo kompiuterio funkcijas vaikui visiškai gali užtikrinti ir kur kas pigesnis nei 1000 Eur nešiojamas kompiuteris, kainuojantis iki 370 Eur, kurio vaikui iki pilnametystės pakaks 1 vnt., taigi išlaidos nešiojamam kompiuteriui iki pilnametystės sudarytų apie 4 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, jog jei, ieškovės manymu, vaikui būtinas konkretus, žinomo prekės ženklo, prabangus mobilus telefonas/kompiuteris, tokiu atveju ji gali tokiems pirkiniams skirti savo lėšas, jų neperkeldama atsakovui, nesutinkančiam, kad vaikui būtina pirkti tokius brangius įrenginius. Atsiliepime atsakovas nurodė, jog jis kategoriškai nesutinka su ieškovės lentelėje nurodomomis sumomis šiems kasdieniams vaiko poreikiams: vaiko gimtadienio/Kalėdų dovanos (159 Eur per mėnesį), atostogos, kelionės (41 Eur), augintinio išlaikymas (44 Eur per mėnesį), bei su vienkartiniais vaiko poreikiais iki pilnametystės: Playstation konsolė (600 Eur), išmanusis laikrodis (300 Eur), ausinės Airpods (340 Eur), televizorius (470 Eur), baldai (1215 Eur), dviratis (500 Eur). Atsakovas taip pat nurodė, kategoriškai nesutinkantis, kad vaiko dalis būsto nuomoje/komunaliniuose mokesčiuose sudaro net 514 Eur, bei kad transporto išlaidos sudaro net 150 Eur per mėnesį, o vaiko dalis ieškovei dengiant automobilio lizingą sudaro 64 Eur per mėnesį. Pasak atsakovo, panašų būstą (2-3 kambarių, apie 60 kv. m. ploto) Vilniuje įvairiuose rajonuose galima išsinuomoti už 380-420 Eur per mėnesį nuomos kainą, t. y., daugiau nei dvigubai pigiau, nei tą daro ieškovė. Juo labiau, pigesnis būstas būtų kur kas arčiau vaiko ugdymo įstaigos, tokiu būdu būtų galima ženkliai sutaupyti išlaidas kurui. Atsakovo nuomone, adekvati ir protinga suma būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams šiuo atveju turėtų būti ne daugiau kaip 450 Eur per mėnesį (sūnaus dalis 225 Eur per mėnesį), kuro išlaidų tenkinant vaiko poreikius suma neturėtų viršyti 30 Eur per mėnesį. Į vaiko poreikių dalį neturėtų būti įtrauktos automobilio lizingo išlaidos, juolab, ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kokį būtent automobilį ji įsigijusi/vairuoja, kokia jo vertė, ir ar tikrai tokį (tikėtina – apynaujį ir pakankamai brangų) automobilį vairuoti yra būtinybė vaiko atžvilgiu, ar siekiant sutaupyti nėra galimybės įsigyti pigesnį automobilį. Be to, tai ieškovės sau išperkamas turtas, todėl jis liks ieškovei, o ne vaikui. Be to, vaikui gyvenant arčiau mokyklos, galėtų būti išvengta būtinybės naudoti automobilį kasdieniams vaiko poreikiams, nes į ugdymo įstaigą galima vykti ir Vilniaus mieste puikiai išvystytu viešuoju transportu kur kas pigiau (iki 30 Eur per mėnesį). Atsakovas pažymėjo, jog objektyviai įvertinus, tai, kad vaikui buvo nustatyti specialieji poreikiai, bei kad per 4 metus vaikui augant padidėjo kai kurie jo kasdieniai poreikiai, šiuo metu vaikui per mėnesį reikalinga suma galėtų sudaryti ne daugiau kaip 1180 Eur per mėnesį (atsiliepimo pastraipose 10-14 atsakovo nurodytų poreikių suma). Iš šios sumos atėmus valstybės skiriamą išmoką vaikui, kurią gauna ieškovė (85 Eur per mėnesį), vaiko poreikių suma, kurią turėtų dengti abudu tėvai, galėtų sudaryti ne daugiau kaip 1095 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, arba tikrovės neatitinka ieškovės nurodomi poreikiai vaikui (kurie iš tiesų yra mažesni nei nurodomi), arba tikrovės neatitinka ieškovės turtinė padėtis (kuri iš tiesų yra geresnė nei nurodoma), arba tikrovės neatitinka ir vaiko poreikiai ir ieškovės turtinė padėtis.

Šalies argumentai

R. Z. nurodė, kad nuo 2020 m. liepos 23 d. darbo sutarties pagrindu dirba (duomenys neskelbtini) ir jo pajamos sudaro apie 612 Eur per mėnesį. Šiuo metu neturi objektyvios galimybės susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti daugiau pajamų. Jam nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: 19/440 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir 18/454 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė sudaro apie 700 Eur, tačiau visam šiam turtui nuo 2014 m. yra taikytas prokuratūros apribojimas, be to, dėl turimų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, yra areštuotas įvairių antstolių, bei artimiausiu metu bus parduotas iš varžytynių. Atsakovas nėra įgijęs transporto priemonių, neturi jokių akcijų ar kito turto. Šiuo metu turi daug nepadengtų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kurių bendra suma sudaro apie 41500 Eur, todėl pardavus jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, bus padengta tik nežymi skolų dalis (apie 700 Eur), o likusias skolas (apie 40800 Eur) jis privalės dengti iš gaunamų pajamų savarankiškai. Atsakovas taip pat nurodė, kad be sūnaus R. Z., turiu dar vieną išlaikytinę – dukrą A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai kas mėnesį moka išlaikymą po 160 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir suprasdamas, kad jo sūnaus poreikiai iš tiesų padidėjo dėl specialių poreikių jam nustatymo, atsakovas sutinka išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui padidinti iki 280 Eur per mėnesį. Atsakovas pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos nustatymo nurodė, kad iš esmės sutinka su ieškovės nurodoma bendravimo su vaiku tvarka, tačiau papildomai prašo į bendravimo tvarką įtraukti sąlygą, jog esant objektyvioms aplinkybėms ir negalint vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos apie tai informuojant ieškovę, atsakovas būtų atleistas nuo bendravimo su vaiku (DOK-42600).

Žemesnės instancijos teismas

2023 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) išvada, kurioje nurodyta, kad Tarnybos darbuotojai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog D. Š. su vaiku gyvena nuomojamame kotedžo tipo bute su visais patogumais. Bute yra du miegamieji ir virtuvės su svetainės kambariu. Namuose švaru ir tvarkinga, yra reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buities prietaisai. Vaikui yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra dviaukštė lova, rašomasis stalas, stacionarus ir nešiojamas kompiuteriai, rūbų spinta, lentynos su žaislais ir knygomis, mikrofonas, teleskopas. Sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. D. Š. paaiškino, kad sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, papildomai lanko futbolo treniruotes (apie 40 Eur per mėnesį), baseiną (apie 140 Eur per mėnesį, 2 kartai per savaitę). Pasak ieškovės, vaikui nustatyta (duomenys neskelbtini). Vaiko sveikatos priežiūra atliekama VšĮ (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu Tarnybos darbuotojai individualiai bendravo su vaiku. R. nurodė, jog gyvena su mama D., katinu Zefyru ir katinu Kuba. Pasak mažamečio, su tėčiu R. jis nebendrauja. Vaiko teigimu, tėtis gyvena Vilniuje, dirba (duomenys neskelbtini). Berniukas patikslino, jog paskutinį kartą su tėčiu matėsi prieš metus laiko, per Šv. Kalėdas. Vaikas sakė, jog jo tėtis yra labai užsiėmęs, todėl su juo susiskambina tik 1 kartą per mėnesį. R. sakė, jog norėtų su tėčiu susiskambinti ir susitikti dažniau, nuvažiuoti pas tėtį į svečius ir likti su nakvyne. Berniukas sakė, jog norėtų pažinti tėtį. R. tėtį apibūdino – stiprus, išmintingas ir linksmas; o mamą – drąsi, išmintinga, kukli. Tarnybos darbuotojams bendraujant su atsakovu, jis nurodė, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), būstas nuosavybės teise priklauso jo motinai būste yra 4 kambariai, apie 59 kv. m., jame gyvena du asmenys – atsakovas ir jo motina. Vyras nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), vadovu, o jo pajamos yra apie 600 Eur per mėnesį. R. Z. dėl ieškinio paaiškino, kad teikė sūnui išlaikymą ir mokėjo apie 300 Eur per mėnesį, tačiau paskutinius pusę metų išlaikymo nebeteikia. Vyras nurodė, jog nesutinka su prašoma išlaikymo suma, patvirtino, jog su sūnumi susitinka ir susiskambina retai, paskutinį kartą vaiką matė prieš metus laiko. Tarnybos teritorinio skyriaus, aptarnaujančio (duomenys neskelbtini) miesto teritoriją, atstovas apsilankė atsakovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad šiame 4 kambarių bute gyvena R. Z. motina. Pasak moters, atsakovas su ja negyvena, tik kartais atvažiuoja. Buities sąlygos atsakovo motinos namuose yra tinkamos anūkui svečiuotis. D. Š. ir R. Z., auginantys nepilnametį vaiką R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nebuvo įtraukti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Tarnyboje taip pat negauta tėvų ir/ar trečiųjų asmenų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Tarnyba mano, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka neprieštarauja nepilnamečio interesams ir tėvams jos laikantis, galėtų būti pakankama užtikrinti R. teisę nuolat ir betarpiškai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime. Tarnyba negali pasisakyti dėl to, kokio dydžio išlaikymas vaikui turėtų būti nustatytas, tačiau sutinka, kad tokios aplinkybės kaip pragyvenimo lygio augimas, vaikui nustatyti specialūs ugdymosi poreikiai, vaikui augant objektyviai besikeičiantys jo poreikiai sudaro faktinį ir teisinį pagrindas spręsti dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), o periodinės tėvo teikiamos išmokos dydis turi būti nustatytas įvertinus R. poreikius, objektyviai jiems tenkinti būtinas išlaidas, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį bei turimus išlaikytinius (DOK-46049).

Ieškovė bei jos atstovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė pilnai, prašė juos tenkinti, o taip pat papildomai pasisakė dėl sūnaus poreikių, juos detalizuodama. Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus aplinkybei, kad atsakovas yra išvykęs į užsienio valstybę (Kirgiziją) vienerių metų terminui, ieškovės bei jos atstovas 2023 m. spalio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu patikslino prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. 2023 m. spalio 24 d. teismo posėdyje atsakovas detalizavo savo poziciją dėl ieškovės nurodomų vaiko poreikių bei siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos, atsakovui esant užsienyje.

Žemesnės instancijos teismas

Išvadą teikiančios institucijos atstovai nagrinėjant bylą teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžių datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, byloje pateikti prašymai bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (DOK-136847, DOK-164507, DOK-190549), todėl byla išnagrinėta Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi nepilnametį sūnų R. Z., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam teismo sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) metų (tomas 1, e. b. l. 18).

2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies tenkimo ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui R. Z. dėl išlaikymo priteisimo ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismas priimtu sprendimu nebuvo sprendžiama dėl konkrečios atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, todėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarka teismo nėra nustatyta (tomas 1, e. b. l. 9-17).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (2013 m. kovo 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindas pakeisti išlaikymo dydį konstatuojamas nustačius konkrečias faktines aplinkybes, t. y., esminius skolininko turtinės padėties pasikeitimus arba vaiko poreikių pasikeitimą; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (2013 m. kovo 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad visų pirma teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštą ieškinį iš esmės grindė pasikeitusiais vaiko poreikiais. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovė įrodinėjo visų šalių nepilnamečio sūnaus poreikių (išskyrus, futbolo būrelio išlaidų) padidėjimą, nagrinėjamu atveju teismas vertino šiuos poreikių bei jų pasikeitimą.

Žemesnės instancijos teismas

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vertindamas byloje surinktus įrodymus.

Ieškovė padidėjusius vaiko nurodė teismui pateiktame ieškinyje, o detalizavo bylos nagrinėjimo teisme metu. Ieškovė bei jos atstovas paaiškino, kad po teismo sprendimo ženkliai padidėjo praktiškai visi šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai, išskyrus futbolą, kadangi čia atsižvelgiant į taikomą neformalaus vaikų švietimo (NVŠ) 20 Eur kompensuojamą sumą, mokėtina 40 Eur per mėnesį suma išliko nepasikeitusi. Pasak ieškovės atstovo, 2022 m. sausio 14 d. Pedagoginės psichologinės tarnybos vaikui buvo nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, ko pasėkoje atsirado išlaidų logopedui, socialiniam pedagogui, kurios per mėnesį sudaro 280 Eur. Atstovas pažymėjo, kad šalims gyvenant kartu, buvo palaikomas tam tikras pragyvenimo standartas, t. y., šalys nuomojosi būstą gerame rajone, kuriame vaikui buvo skirtas atskiras kambarys, drabužius ir avalynę sūnui pirkdavo brangiose parduotuvėse, pramogoms, žaislams, būreliams buvo negailima lėšų, todėl ir dabar ieškovė stengiasi sudaryti sūnui analogiškas gyvenimo sąlygas.

Siekdama pagrįsti sūnaus išlaikymo išlaidas, ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, t. y., pažymą dėl specialiojo ugdymo (tomas 1, e. b. l. 19-24), buvusių 2018 metais, bei dabar esamų vaiko poreikių lenteles (tomas 1, e. b. l. 26-29, 30-32), gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei atliktus mokėjimus (tomas 1, e. b. l. 33-38, 43), banko sąskaitų išrašus, mokėjimų pavedimų, kvitų kopijas bei jas apibendrinančias lenteles (tomas 1, e. b. l. 60-147).

Atsakovas bei jo atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir su ieškovės nurodytomis išlaidomis sutiko tik iš dalies. 2023 m. spalio 24 d. teismo posėdžio metu atsakovas išdėstė savo poziciją dėl kiekvieno iš ieškovės poreikių lentelėje nurodomų sūnaus poreikių, išskyrus vienkartinius vaiko poreikius.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Nuo 2024 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) sudarė 924 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 709 Eur. Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarančios 96,25 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 612,75 Eur (709 Eur – 96,25 Eur = 612,75 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 306,37 Eur iš kiekvieno iš tėvų (612,75 Eur / 2 = 306,37 Eur). 2023 metais ši suma sudarė 274 Eur per mėnesį (840 Eur MMA – mokesčiai = 633 Eur – 85,75 Eur išmoka vaikui = 547,25 Eur / 2 = 273,63 Eur).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimais, teismo prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą nuo 250 Eur iki 983,17 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo didesnę, nei minimali, teismų praktikoje neįrodinėtina išlaikymo suma, ji šią sumą privalo pagrįsti ir įrodyti.

Būtinuoju vaiko poreikiu pripažintinos išlaidos būsto išlaikymui. Vaiko poreikį turėti gyvenamąjį būstą turi užtikrinti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametis sūnus kartu su ieškove gyvena nuomojamame dviejų kambarių, 64 kv. m. ploto bute (vadovaujantis Tarnybos išvados duomenimis – kotedžo tipo bute), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 33-38), kurio nuomos mokestis per mėnesį sudaro 850 Eur per mėnesį (nuomos sutartis 5.1 punktas). Papildomai yra mokama už šio būsto komunalinius mokesčius, interneto, kabelinės ir kitas paslaugas, kurie pasak ieškovės, vidutiniškai sudaro 186 Eur per mėnesį, atitinkamai vaiko dalis – 89 Eur per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas su šiais vaiko poreikiais (425 Eur per mėnesį nuomos mokesčio dalis ir 89 Eur komunalinių mokesčių dalis, iš viso 514 Eur per mėnesį) nesutiko, nurodydamas, jog ieškovės pasirinkto būsto kaina yra itin didelė, jog analogiško ploto būstą būtų galima išsinuomoti už daugiau nei du kartus mažesnę sumą (tomas 2, e. b. l. 39-65). Spręsdamas dėl šių ieškovės nurodomų išlaidų įtraukimo į pasikeitusius vaiko poreikius, sutiktina su atsakovo pozicija, jog ieškovės pasirinkto būsto nuomos išlaidos yra ženkliai didesnės nei vidutinės klasės analogiško ploto buto nuomos išlaidos. Nepaisant to, jog bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovas būtinybę nuomotis prabangų būstą gerame rajone grindė būtinybe palaikyti tam tikrą aukštesnį pragyvenimo standartą, prie kurio šalims gyvenant kartu, sūnus buvo įpratęs, iš 2018 metais nagrinėtoje civilinėje byloje pačios ieškovės nurodytų ir 2018 m. Teismo sprendime išdėstytų aplinkybių nustatyta, jog šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, kai vaikui buvo vieneri metai (Teismo sprendimo 1 psl.), todėl atsižvelgiant į tuometinį vaiko amžių, akivaizdu, jog šalių nepilnamečiui sūnui, šalims faktiškai pradėjus gyventi skyrium, nebuvo susiformavęs joks „aukštesnis pragyvenimo standartas“ ir tik ieškovė pati yra atsakinga už tai, kokį gyvenimo būdą ir vertybes ji formuoja nepilnamečiui sūnui. Kartu pažymėtina, jog Teismo sprendime nustatyta, kad 2018 metais šalys bei jų nepilnametis sūnus taip pat gyveno nuomojamame dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurio nuomos kaina per mėnesį sudarė 450 Eur, o komunaliniai mokesčiai sudarė 90 Eur, kas atitinkamai vienam žmogui sudarytų po 150 Eur nuomos mokesčio ir po 30 Eur komunalinių mokesčių, tuo tarpu dabar ieškovė, gyvendama dviese su sūnumi, su sūnumi nuomojasi gerokai erdvesnį naujos statybos, kotedžo tipo būstą, kurį sudaro du miegamieji kambariai ir virtuvės su svetaine kambarys (Tarnybos išvados duomenys). Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovo išdėstytais argumentais, jog dėl padidėjusių išlaidų sūnaus teisei į būstą užtikrinti yra iš dalies atsakinga pati ieškovė, nagrinėjamu atveju vienasmeniškai priėmusi sprendimą apsigyventi bangesniame būste, todėl jai turėtų tekti dalis su tuo susijusių pasekmių bei išlaidų, neperkeliant jų naštos atsakovui, prisidengiant šalių nepilnamečio sūnaus poreikiais. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktus duomenis apie iš esmės analogiško ploto būsto nuomos kainas kituose Vilniaus rajonuose, teismas sprendžia, jog į šalių nepilnamečio vaiko poreikius trauktina nuomos išlaidų bei komunalinių mokesčių dalis neturėtų viršyti 250 Eur per mėnesį, o likusi šių išlaidų dalis turėtų tekti sprendimą nuomotis pasirinktą būstą priėmusiai ieškovei.

Tiek pateiktoje vaiko poreikių lentelėje, tiek ir apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog sūnaus maitinimui namuose per mėnesį yra skiriama apie 187 Eur. Atsakovas su ieškovės nurodyta suma maitinimui namuose nesutiko, nurodydamas, jog jo nuomone, išlaidos sūnaus maitinimui namuose neturėtų viršyti 100 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, įvertinus visuotinai žinomas, maisto prekių ir produktų kainas bei į bylą ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus apie maisto prekių parduotuvėse ir prekybos centruose patiriamas išlaidas, teismas sprendžia, jog tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) metų sportuojančio (lankančio futbolo treniruotes), paauglio maitinimui namuose yra reikalinga ieškovės nurodyta 187 Eur per mėnesį suma, todėl ją pripažįsta įrodyta ir pagrįsta.

Ieškovė taip pat nurodė, kad sūnaus maitinimui mokykloje per mėnesį yra reikalinga apie 58 Eur (2,80 Eur per dieną). Atsakovas su šiomis išlaidomis sutiko, todėl jos pripažįstamos įrodytomis (CPK 187 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas).

Ieškovei nepateikus 2022 metais patirtas išlaidas stovykloms patvirtinančių įrodymų (tomas 1, e. b. l. 89), tačiau pateikus įrodymus apie 2023 metais patirtas 369 Eur išlaidas sūnaus stovyklai (duomenys neskelbtini) (tomas 3, e. b. l. 131, 144, 169-171, 175, tomas 6, e. b. l. 2-3), t. y., per dvejus metus buvo patirta 369 Eur išlaidų, kas atitinkamai sudaro apie 15 Eur per mėnesį (369 Eur / 24 mėn. = 15,38 Eur), ir atsakovui 2023 m. spalio 24 d. teismo posėdyje pripažinus, jog šio vaiko poreikio patenkinimui yra reikalinga skirti apie 200-250 Eur per metus, kas atitinkamai sudarytų apie 19 Eur per mėnesį, teismas šias atsakovo pripažintas išlaidas (19 Eur per mėnesį) pripažįsta įrodytomis (CPK 187 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas) ir įtraukia į šalių nepilnamečio sūnaus poreikius.

2024 m. spalio 24 d. teismo posėdžio metu atsakovui sutikus su ieškovės nurodytomis išlaidomis kanceliarinėms prekėms (15 Eur per mėnesį), pratyboms, vadovėliams (10 Eur per mėnesį), žurnalams, knygutėms ir kitoms lavinimo priemonėms namuose (10 Eur per mėnesį), futbolo būreliui (40 Eur per mėnesį), odontologo išlaidoms (18 Eur per mėnesį), draudimui nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų (2 Eur per mėnesį), tarp šalių nesant ginčo, šios sumos įtrauktinos į šalių nepilnamečio vaiko poreikius.

Teismui pateiktame ieškinyje D. Š. nurodė, jog sūnaus drabužiams (viršutiniams, apatiniams, lauko rūbams) ir avalynei per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga apie 76,50 Eur suma (30 Eur + 22 Eur + 14,50 Eur + 10 Eur). Ieškovė pateikė teismui duomenis apie 2021 m. gruodžio – 2022 mėnesio laikotarpiu drabužių ir avalynės įsigijimui patirtas išlaidas, sudarančias 817,29 Eur, kas vidutiniškai sudaro 68,11 Eur per mėnesį (tomas 1, e. b. l. 60, 65, 83, 95,101-147). Atsakovas su šia ieškovės nurodoma suma nesutiko ir nurodė, jog jo manymu, bendros išlaidos drabužiams ir avalynei neturėtų viršyti 45 Eur per mėnesį (avalynė – 15 Eur per mėnesį, lauko drabužiai – 200 Eur metams, viršutiniai drabužiai – 100 Eur metams, apatiniai drabužiai – 5 Eur per mėnesį). Spręsdamas dėl išlaidų šalių nepilnamečio sūnaus drabužiams ir avalynei dydžio nustatymo, teismas pažymi, jog atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio sūnaus amžių bei poreikius, vertina, jog tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) metų paauglio, turinčio papildomų išlaidų futbolo priemonėms įsigyti, aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 70 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra paauglys, aktyviai sportuoja (reikalinga futbolo apranga ir avalynė), auga (drabužių ir avalynės dydžiai nuolat kinta) ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai (drabužiams ir avalynei) per mėnesį sudaro apie 70 Eur.

Teismui pateiktame atsiliepime atsakovas nurodė, jog neginčija ieškovės nurodomų, naujai atsiradusių 280 Eur išlaidų spec. pedagogui, pasisakydamas 2023 m. spalio 24 d. teismo posėdžio metu R. Z. nurodė, jog apie šias išlaidas jam yra žinoma. Jis ne kartą prašęs ieškovės duomenų, kad galėtų apmokėti patirtas išlaidas tiesiogiai paslaugas suteikusiems specialistams. Atsakovas nurodė, jog viena vertus, dėl šių išlaidų klausimo nekelia, jas yra ne kartą apmokėjęs, kita vertus, pasisakydamas minėto posėdžio metu atsakovas išreiškė abejonę, dėl išlaidų socialinės pedagogės, logopedės paslaugoms būtinumo. Spręsdamas dėl ieškovės nurodytų išlaidų būtinumo, teismas pažymi, jog vadovaujantis 2022 m. sausio 14 d. Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos pateiktos pažymos duomenimis (tomas 1, e. b. l. 19-24), nustatyta, jog šalių nepilnamečiui sūnui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Buvo pateikta išvada apie nustatytus (duomenys neskelbtini) poreikius, logopedo, psichologo, specialiojo pedagogo paslaugų būtinumą. Vadovaujantis ieškovės teismui pateiktais rašytiniais įrodymais apie 2022 m. rugsėjo pabaigoje – gruodžio mėnesiais patirtas 840 Eur išlaidas spec. pedagogės D. V. paslaugoms apmokėti, kas vidutiniškai sudarytų 210 Eur per mėnesį (tomas 1, e. b. l. 88), taip pat įvertinus aplinkybę, jog vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (1999 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 357 ,,Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ (žr. aktualią redakciją), 1998 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 132 „Dėl kalbos korekcijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (žr. aktualią redakciją)), vienam pacientui tenkančių kalbos korekcijos (t. y., logopedo) paslaugų, už kurias mokama privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, bendra teikimo trukmė negali viršyti 20 valandų per metus, kas atitinkamai sudaro tik 1,6 karto per mėnesį ir per kalendorinius metus išnaudojus 20 valandų, visos sekančios logopedo išlaidos jau nėra kompensuojamos valstybės ir yra teikiamos papildomai už jas sumokėjus, todėl byloje esant duomenims, apie logopedo, psichologo, specialiojo pedagogo paslaugų būtinumą, bylos nagrinėjimo teisme metu abiem šalims patvirtinus, jog mokamos specialiojo pedagogo paslaugos šalių nepilnamečiui sūnui buvo teikiamos, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus įrodymus apie faktiškai patirtas išlaidas spec. pedagogės D. V. paslaugoms apmokėti, taip pat įvertinus aplinkybę, jog šios paslaugos nėra teikiamos visus metus nepertraukiamai (pvz., 2022 m. pirmasis mokėjimas buvo atliktas tik rugsėjo mėnesio pabaigoje, 2023 m. mokslo metais šias išlaidas planuojama patirti tik nuo spalio mėnesio, t. y., vasarą ir rugsėjo mėnesį jos nėra patiriamos – tomas 6, e. b. l. 72) ir teismas sprendžia, jog įrodytomis ir pagrįstomis pripažintinos 187 Eur išlaidos per mėnesį (280 Eur x 8 mėn. = 2240 Eur / 12 mėn. = 186,66 Eur per mėnesį), kurios įtrauktinos į šalių nepilnamečio sūnaus poreikius.

Tarp šalių kilo ginčas dėl patiriamų išlaidų kirpėjo paslaugoms: ieškovė įrodinėjo, kad šioms paslaugoms yra reikalinga 20 Eur per mėnesį, tuo tarpu atsakovas atsiliepime teigė, jog pakaktų ir 13 Eur per mėnesį, kirpykloje apsilankant kas pusantro mėnesio. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktus įrodymus apie patiriamas sūnaus apsilankymo pas kirpėją išlaidas, 2022 m. gegužės – lapkričio mėnesiais sudariusias iš viso 100 Eur (tomas 1, e. b. l. 77), bei 2023 metų birželį-rugpjūtį, sudarančias 50 Eur (tomas 3, e. b. l. 176), teismas įrodytomis ir pagrįstomis pripažįsta 15 Eur sumą šalių nepilnamečio sūnaus kirpimui (100 Eur / 7 mėn. = 14,28 Eur per mėnesį 2022 metais; 50 Eur / 3 mėn. = 16,66 Eur per mėnesį 2023 metais).

Nepaisant to, jog teismui pateiktame atsiliepime atsakovas su ieškovės nurodomomis 36 Eur išlaidomis vaistams, vitaminams, papildams sutiko, o bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino jau tik dalį šių išlaidų (t. y., 20 Eur per mėnesį), vadovaujantis ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais apie patirtas išlaidas sveikatos priežiūros paslaugoms ir priemonėms įsigyti (tomas 1, e. b. l. 92, tomas 3, e. b. l. 140-141, tomas 6, e. b. l. 77-78), teismas ieškovės nurodytas 36 Eur per mėnesį išlaidas pripažįsta įrodytomis ir pagrįstomis. Taip pat teismas protingomis ir atitinkančiomis visuotinai žinomas kainas, pripažįsta 20 Eur vaiko higienos išlaidas bei bendras 35 Eur per mėnesį išlaidas laisvalaikiui, t. y., sūnaus gimtadienio šventei ir jo draugų gimtadienio sveikinimams, įvairių renginių (kino, teatro ir kt. lankymui).

Nepaisant to, jog į sūnaus poreikių lentelę ieškovė įtraukė išlaidas atostogoms, kelionėms, išvykoms (17 punktas) bei sūnaus gimtadienio ir kalėdinėms dovanoms sūnui (16 punktas), sudarančias atitinkamai 41 Eur ir 159 Eur per mėnesį, atsižvelgdamas į kiekvienos iš šalių teisę bendrauti su vaiku švenčių, atostogų metu, organizuoti vaiko poilsį, pasirinkti jo praleidimo būdus bei savo nuožiūra, atsižvelgiant į finansines galimybes, dovanoti dovanas, teismas šių išlaidų nepripažįsta būtinomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis ir pažymi, jog tokio pobūdžio išlaidas vaikui kiekviena iš šalių turi teisę skirti savarankiškai, bendravimo su vaiku metu, atsižvelgdama į savo įpročius ir finansines galimybes.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog sūnui tenkanti transporto išlaidų dalis per mėnesį vidutiniškai sudaro 150 Eur, taip pat dar apie 64 Eur per mėnesį sudaro sūnui tenkanti automobilio lizingo dalis (poreikių lentelės 13 pozicija). Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė teismui 2016 m. gamybos automobilio Citroen C4, ilgalaikės nuomos sutarties kopiją su priedais (tomas 6, e. b. l. 4-17, tomas 3, e. b. l. 168) bei skaičiavimus apie patirtas kuro išlaidas (tomas 1, e. b. l. 93-94, tomas 3, e. b. l. 173). Atsakovas su automobilio lizingo išlaidomis nesutiko, o su ieškovės nurodomu transporto (kuro) išlaidų dydžiu sutiko tik iš dalies. Teismui pateiktame atsiliepime atsakovas nurodė, jog tuo atveju, jei ieškovė nuomotųsi būstą arčiau sūnaus ugdymo įstaigos, kuro išlaidos būtų gerokai mažesnės (iki 30 Eur per mėnesį), be to į mokyklą vaikas galėtų atvykti ir viešuoju transportu, o bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nurodė, kad transporto išlaidos bet kuriuo atveju neturėtų viršyti 50-60 Eur per mėnesį.

Spręsdamas dėl ieškovės nurodomų lizingo išmokų (1/2 jų dalies) priskyrimo vaiko poreikiams, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ilgalaikės nuomos sutartis, numatanti galimybę įvykdžius ilgalaikės nuomos mokėjimus, įsigyti transporto priemonę nuosavybės teise. Išdėstytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog nagrinėjamu atveju buvo sudarytas sandoris, turintis lizingo sutarties elementų, t. y., atlikęs visus mokėjimus sutartyje nustatyta tvarka nuomininkas turi teisę turtą įsigyti nuosavybės teise. Vadovaujantis teismų praktika, pripažintina, jog tokios įmokos, kai daiktas yra įgyjamas vieno iš tėvų, o ne vaiko nuosavybės teise, neturėtų būti priskiriamos prie šalių nepilnamečio vaiko poreikių, kadangi jos būtų patiriamos bet kuriuo atveju, t. y., net ieškovei neturint vaikų.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendžiant dėl ieškovės nurodomų kuro išlaidų dydžio bei jų įtraukimo į nepilnamečio vaiko poreikius pagrįstumo, pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės teismui pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti tik jos patirtos išlaidos degalinių produkcijai įsigyti, iš kurių nėra aišku, kiek šių išlaidų ji patiria savo asmeninėms reikmėms, o kiek vaiko. Atitinkamai nėra aišku, kaip ieškovė apskaičiavo sūnui tenkančią išlaidų dalį. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovė automobilį naudoja ne tik šalių nepilnamečio vaiko poreikiams (kelionėms į ugdymo įstaigą, papildomo ugdymo būrelį ir pan.), tačiau ir savo reikmėms (veždama sūnų į ugdymo įstaigą, kartu vyksta į darbą ir pan.), atsižvelgiant į atstumą nuo ieškovės gyvenamosios vietos iki ugdymo įstaigos (apie 9 km – tomas 23, e. b. l. 38), viešai skelbiamus duomenis apie nedideles analogiškų automobilių (Citroen C4) kuro sąnaudas (apie 5 l/100 km), įvertinus vidutines kuro kainas (apie 1,5 Eur už degalų litrą), kartu įvertinus aplinkybę, jog sprendimą gyventi pasirinktoje vietoje priėmė ieškovė, todėl turėtų prisiimti ir pablogėjusio susisiekimo papildomas išlaidas, teismas protingomis ir pagrįstomis išlaidomis šalių nepilnamečio sūnaus transportui pripažįsta 35 Eur sumą per mėnesį.

Ieškovė į vaiko poreikius įtraukė 44 Eur per mėnesį išlaidas augintinio(-ių) išlaikymui (tomas 1,e. b. l. 66), su kuriomis atsakovas nesutiko. Spręsdamas dėl šių išlaidų pagrįstumo bei įtraukimo į vaiko poreikius, teismas pažymi, jog išlaidos augintiniams nėra priskiriamos prie būtinųjų vaikų poreikių ir paprastai į išlaikymo sumą neįtraukiamos (pvz., 2020 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1605-854/2020). Kiekviena šeima savarankiškai priima sprendimą dėl augintinio įsigijimo ir laikymo, todėl šaliai (nagrinėjamu atveju – ieškovei) priėmusiai sprendimą namuose įsigyti bei auginti katiną, kuriam bylos duomenimis, šalių nepilnametis sūnus yra alergiškas (tomas 6, e. b. l. 93-95), turėtų tekti ir visos su tuo susijusios išlaidos.

Kasacinis teismas yra pateikęs aiškinimus, kad vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tik tuo atveju, jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas (2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 30–32 punktai). Nagrinėjamu atveju ieškovei šių aplinkybių neįrodžius, nurodytos augintinio išlaikymo išlaidos turėtų tekti pačiai D. Š..

Žemesnės instancijos teismas

Sprendžiant dėl ieškovės nurodomų vienkartinių sūnaus poreikių iki pilnametystės (lentelės 2 dalis – tomas 1, e. b. l. 28-29), pažymėtina, jog byloje nustačius, kad bendras šalių gyvenimas kartu baigėsi, kai vaikui tebuvo vieneri metai, pripažintina, jog tokio amžiaus vaikui nebuvo susiformavęs poreikis turėti tik brangius, didelės vertės bei pasaulyje garsių prekių ženklų daiktus, kuris turėtų būti išlaikomas ir šalims gyvenant skyrium. Atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, visuotinas žinomas prekių ir paslaugų kainas, sutiktina su atsakovo pozicija, jog ieškovės siekis vaikui pirkti 800 Eur vertės mobilų telefoną, kurių jos manymu iki pilnametystės reikės net 3 vnt., bei 1000 Eur vertės kompiuterį, kurių reikės 2 vnt., ir kitus poreikių lentelėje nurodytus itin brangius ilgalaikio naudojimo daiktus: „Playstation“ konsolę (600 Eur), išmanųjį laikrodį (300 Eur), ausines „Airpods“ (170 Eur, kurių pasak ieškovės, reikės net 2 vnt.), televizorius (šiuo metu įsigytas 795 Eur vertės televizorius (13,25 Eur per mėn. x 60 mėn. – tomas 1, e. b. l. 91), ateityje planuojamas įsigyti 470 Eur vertės televizorius), baldų (1215 Eur), dviračio (500 Eur), yra aiškiai perteklinis ir niekuo nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie tokių prabangių daiktų, kurių neretai ir dirbantys suaugę asmenys negali sau leisti įsigyti, būtinybę vienuolikmečiui šalių vaikui. Teismo vertinimu, pagrindines funkcijas - skambinimo, žinučių rašymo, naršymo internete, vaizdo įrašų peržiūrą, ir kitas funkcijas vaikui visiškai gali užtikrinti ir kur kas pigesnis išmanusis telefonas, kainuojantis iki 100-150 Eur, kurių vaikui iki pilnametystės pakaktų 2 vnt., taigi išlaidos mobiliam telefonui iki pilnametystės sudarytų apie 3 Eur per mėnesį, dar papildomai iki 7 Eur sumą per mėnesį galėtų sudaryti mobilaus telefono planas. Sutiktina su atsakovu, jog pagrindines nešiojamojo kompiuterio funkcijas vaikui visiškai gali užtikrinti ir kur kas pigesnis nei 1000 Eur nešiojamas kompiuteris, kainuojantis iki 370 Eur, kurio vaikui iki pilnametystės pakaks 1 vnt., kadangi šiuo, vadovaujantis Tarnybos išvados duomenimis, vaikas tiek stacionarų, tiek ir nešiojamą kompiuterį turi. Tokiu atveju, išlaidos nešiojamam kompiuteriui iki pilnametystės sudarytų apie 4 Eur per mėnesį. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie būtinybę įsigyti ir kitus, ieškinyje nurodomus, didelės vertės daiktus („Playstation“ konsolę (600 Eur), išmanųjį laikrodį (300 Eur), kurį šalių nepilnamečiui vaikui buvo nupirktas 2022 m. lapkričio 30 d (tomas 1, e. b. l. 69), ausines „Airpods“ (170 Eur, kurių pasak ieškovės, reikės net 2 vnt.), televizorių (šiuo metu įsigytas 795 Eur vertės televizorius, ateityje planuojamas įsigyti 470 Eur vertės televizorius), baldus (1215 Eur), dviratį (500 Eur). Teismo vertinimu, ieškovė nepateikia į bylą jokių įrodymų, kad vaikui yra būtina „Playstation“ konsolė, juolab, kad įvairius kompiuterinius žaidimus vaikas gali žaisti telefonu arba turimais nešiojamuoju ir stacionariuoju kompiuteriu, jog vaikui yra būtinas išmanusis laikrodis, tuo tarpu pagrindinę laikrodžio funkciją (rodyti valandas) vaikui gali užtikrinti įprastas laikrodis, arba mobilusis telefonas). Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų apie būtinybę vaikui pirkti dar vienas ausines („Airpods“ ausines), juolab, kad įprastos ausinės jau yra įtrauktos kompiuterio priedų skiltyje, dar vieną televizorių, kai dal nėra pilnai išmokėtos įmokos už šiuo metu įsigyjamą (yra likę neatliktos 24 mėnesių įmokos – tomas 1, e. b. l. 91), ar dar kartą pakeisti visus vaiko kambario baldus, kuriuos šiuo metu šalių nepilnametis sūnus turi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus aplinkybę, jog iš esmės visi ieškovės nurodomi daiktai (telefonas, kompiuteris, ausinės ir kt.) gali būti įsigyjami ir kitų gamintojų už kur kas žemesnes, nei ieškovės nurodomas kainas ir jie tarnauja ne vienerius metus, dalimi šių daiktų faktiškai naudojasi ar gali naudotis keli šeimos nariai (televizorius, kompiuteris ir pan.), vienkartinių, ilgalaikio naudojimo daiktų bei laisvalaikio prekių (dviratis, paspirtukas, rogės ir kt.) įsigijimui aukščiau aptartiems poreikiams patenkinti į šalių nepilnamečio sūnaus poreikius įtrauktina vidutinė 50 Eur per mėnesį suma.

Vadovaujantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, atsižvelgdamas į tai, kad vaikų išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, jog šalių nepilnamečio sūnaus R. Z. poreikiams tiek būtiniesiems, tiek ir papildomiems bei specialiesiems patenkinti reikalingas apie 1060 Eur išlaikymas per mėnesį. Pažymėtina, jog iš esmės su analogiška vaiko poreikių patenkinimo suma, sudarančia 1100 Eur per mėnesį, teismui pateiktame atsiliepime sutiko ir pats atsakovas, o jos atstovas baigiamųjų kalbų metu akcentavo 1000 Eur sumą per mėnesį, reikalingą vaiko poreikiams patenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama socialinė išmoka. Kreipimosi į teismą metu (t. y., nuo 2023 m. sausio1 d.) kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui, kuri tam tikrais atvejais gali būti didinama. Nuo 2024 m. sausio1 d. ši išmoka sudaro 96,25 Eur.

Teismo vertinimu, kadangi mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nustatytas vertinant vaiko poreikius bei įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaikų poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko R. Z. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga iki 1000 Eur suma.

Toks šalių nepilnamečio sūnaus poreikių pasikeitimas, lyginant su 2018 m. Teismo sprendime nustatytais 500 Eur poreikiais, teismo vertinimu, pripažintinas esminiu bei sudarančiu pagrindą spręsti dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo.

Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo pagrįstumo, teismas sutinka su ieškovės išdėstyta pozicija, jog po 2018 m. gruodžio 6 d. Teismo sprendimo priėmimo faktinė situacija bei šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai yra pasikeitę. Vaikui augant, pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, atsirado papildomų poreikių, susijusių vaiko ugdymu, popamokine veikla, laisvalaikiu. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, atsirado daugiau išlaidų, susijusių su mokymosi priemonėmis, maitinimu. Be to, 2022 m. sausio 14 d. šalių nepilnamečiui sūnui buvo nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai. Teismo vertinimu, šiuo metu nustatytas išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis, sudarantis po 250 Eur per mėnesį, nebėra pakankamas net minimaliems būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl tai sudaro pagrindą spręsti klausimas dėl jo padidinimo.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), turimų išlaikytinių skaičių. Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant dėl vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vadovaujantis teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, nustatyta, kad ieškovė D. Š. dirba VĮ (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, 2023 m. kovo - liepos mėnesiais vidutiniškai sudarė 4297 Eur per mėnesį (tomas 4, e. b. l. 25-26), kas atskaičius mokesčius atitinkamai sudarytų apie 2600 Eur per mėnesį. Be šalių nepilnamečio sūnaus ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Teikdama ieškinį ieškovė į bylą pateikė 2022 m. vasario 7 d. darbo sutartį pasirašytą tarp ieškovės ir darbdavio VĮ (duomenys neskelbtini), kurioje nurodomas jos darbo užmokestis yra 3200 Eur per mėnesį. Vadovaujantis teismo išreikalautais VĮ „Registrų centro“ duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai (vienas žemės sklypas ir ¼ antrojo žemės sklypo dalis) esantys (duomenys neskelbtini). (tomas 3, e. b. l. 179-184). Teismui išreikalavus informaciją iš Kelių transporto priemonių registro, nustatyta, kad tiek ieškovė transporto priemonių nuosavybės teise nėra įgijusi (tomas 3, e. b. l. 197), o automobiliu Citroen C4 naudojasi ilgalaikės išperkamosios nuomos pagrindu (tomas 6, e. b. l. 4-17).

2018 m. Teismo sprendimo duomenimis, 2018 metais sprendžiant dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui priteisimo, ieškovei priskaičiuotas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) sudarė 1277 Eur ir 30 Eur teikiama išmoka vaikui (Teismo sprendimo 3 psl.), ieškovė nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturėjo, buvo įgijusi tik automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Teismo sprendimo 4 psl.).

Vadovaujantis išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, nustatyta, kad atsakovas R. Z. nuo 2020 m. liepos 23 d. (tomas 3, e. b. l. 91-93) iki 2023 m. spalio 20 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, vidutiniškai sudarė artimą minimaliam darbo užmokesčiui sumą, pvz., nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730 Eur mėnesį, nuo 2023 m. sausio 1 d. – 850 Eur mėnesį (tomas 3, e. b. l. 94). Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) yra gavęs atleidimo lapelį, kadangi įmonė nebevykdo veiklos Lietuvoje, tačiau iš teismui paties atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog darbo santykiai buvo nutraukti išimtinai atsakovo valia ir pasirinkimu. Byloje atsakovas pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo, kuriame nurodoma, kad nuo 2023 m. spalio 20 d. R. Z. jo paties prašymu atleidžiamas iš direktoriaus pareigų įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) (tomas 6, e. b. l. 116). Be šalių nepilnamečio sūnaus atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą – dukrą A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (tomas 3, e. b. l. 90).

Vadovaujantis teismo išreikalautais VĮ „Registrų centro“ duomenimis, atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso du žemės sklypai (19/440 vieno žemės sklypo dalys ir 18/454 kito žemės sklypo dalys), esantys (duomenys neskelbtini) (tomas 3, e. b. l. 185-193), kurių vienas, pasak atsakovo jau yra parduotas iš varžytinių, ir gauta apie 3600 Eur suma paskirstyta atsakovo kreditoriams. Teismui išreikalavus informaciją iš Kelių transporto priemonių registro, nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nėra įgiję transporto priemonių (tomas 3, e. b. l. 196).

Teismui išreikalavus informaciją iš Antstolių informacinės sistemos registro nustatyta, kad atsakovo R. Z. atžvilgiu yra vykdomos 24 vykdomosios bylos, kuriose iš R. Z. vykdomi piniginiai išieškojimai kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Mažeikių skyrius, VĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, VMI prie LR FM, UAB ,,Ignitis“, UAB ,,Akmenės vandenys“, UAB ,,Akmenės energija“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Klaipėdos skyrius, D. Š., UAB ,,Akmenės būstas“, UAB ,,Naujosios Akmenės komunalininkas“ naudai (tomas 5, e. b. l. 115-158). Vadovaujantis Turto arešto aktų registro duomenimis, nustatyta, kad R. Z. valdomas nekilnojamasis turtas, t. y., du žemės sklypai (atitinkamos jų dalys), esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra areštuoti (tomas 5, e. b. l. 1-114).

Vadovaujantis 2018 m.. Teismo sprendimo duomenimis, 2017 m atsakovo gautos pajamos sudarė 1425, 52 Eur per mėnesį, 2018 m. Teismo sprendimo priėmimo metu be dabar turimų žemės sklypų (jų dalių) atsakovui nuosavybės teise priklausė du butai ir vienas žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (Teismo sprendimo 4 psl.).

Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo padidinti iš atsakovo priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymą nuo 250 Eur per mėnesį iki 983,17 Eur per mėnesį. Atsakovas sutinka teikti sūnui 280 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, kuris iš esmės yra netgi mažesnis už 2018 m. Tesimo sprendimu priteistą ir indeksuotą išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą.

Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui dydžio pakeitimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį bei jos pasikeitimus sąlygojusias aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, jos atsakovas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus (vadovaujantis į bylą pateiktais medicininiais duomenimis, tam tirki susirgimai atsakovui nustatyti dar 2018 metais (tomas 6, e. b. l. 163-168) iki pirmojo Teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo, bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas patvirtino, jog jo darbingumas nėra ribotas, neįgalumo atsakovas neturi), įgijęs aukštąjį ekonominį išsilavinimą, turėdamas nemažai vadovaujančio darbo patirties nesiekia dirbti ir užsidirbti bei gauti pajamas, kurių dalį galėtų skirti šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Nepaisant anksčiau gebėto uždirbti darbo užmokesčio, nagrinėjamos civilinės bylos metu atsakovas dirba už minimalią algą, tokiu būdu siekdamas išvengti prievolių kreditoriams, o taip pat ir išlaikymo prievolės savo nepilnamečiui sūnui vykdymo.

Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o taip pat dėl proporcijų, kuriomis tėvai turėtų prisidėti prie padidėjusių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo, teismas taip pat atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, numatančią, jog motinai (tėvui), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas/motina (nagrinėjamu atveju – atsakovas) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai.

Bylos duomenimis, ieškovė turi vieną nepilnametį vaiką, o atsakovas – turi du nepilnamečius vaikus, tačiau ši aplinkybė, buvusi jau 2018 m. Teismo sprendimo priėmimo metu, iš esmės neįtakojo iš atsakovo 2018 metais priteisto išlaikymo dydžio. Spręsdamas dėl išlaikytinių skaičiaus įtakos, nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, teismas pažymi, jog viena vertus, atsakovo turimų išlaikytinių skaičius yra didesnis, tačiau tai, kad atsakovas turi dar du išlaikytinius, neatleidžia jo nuo pareigos teikti tinkamo dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Pažymėtina, jog atsakovo nesąžiningumą bei siekį neatskleisti savo tikrosios turtinės padėties ir išvengti išlaikymo sūnui tiekimo patvirtina ir šie faktai, jog atsakovas savo iniciatyva nutraukė sudarytą darbo sutartį (tomas 6, e. b. l. 116) bei nesudaręs jokio kito susitarimo dėl darbo (arba jo neatskleidęs) teismui deklaravo išvykęs į Kirgiziją ieškoti darbo, tačiau laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 24 d. teismo posėdžio iki 2023 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio, t. y., beveik du mėnesius vieši (duomenys neskelbtini), kuriame pragyvenimo lygis yra vienas iš didžiausių pasaulyje. Taip pat atsakovo siekį išvengti išlaikymo prievolės sūnui vykdymo patvirtina aplinkybė, jog jis, per savo motinos banko sąskaitą, 2021 m. sausio 11 d. suteikė 3000 Eur išlaikymą (tomas 6, e. b. l. 136), o 2023 m. sausio 9-10 dienomis suteikė 5000 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai (tomas 6, e. b. l. 153), tuo pat laikotarpiu iš esmės neskirdamas lėšų šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui, kuriam jau yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas (tomas 6, e. b. l. 59-60).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie šalių nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimus nuo 2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, teismas pažymi, jog tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė, duodama paaiškinimus nurodė, jog abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus R. Z. išlaikymo. Atsakovas su šia pozicija nesutiko, ir teismo prašė, atsižvelgiant į blogesnę jo turtinę padėtį, įpareigoti atsakovą prie vaiko poreikių patenkinimo prisidėti 20 proc. suma, o ieškovę įpareigoti 80 proc. išlaikymo sumą. Byloje nustačius, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga bendra apie 1000 Eur suma, įvertinus tiek bendruosius, tiek specialiuosius vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, aplinkybę, jog atsakovas šiuo metu yra deklaravęs išvykimą į užsienį, su vaiku tiesiogiai nebendrauja, todėl ieškovei tenka iš esmės visa rūpinimosi vaiku našta, atsakovas savo turtinės padėties teismui pilnai neatskleidė, būdamas sveikas, darbingas, aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir didelę vadovavimo versle patirtį turintis asmuo nesistengė maksimaliai išnaudoti galimybes užsidirbti, ir dalį lėšų skirti sūnaus išlaikymu, priešingai, dirbdamas vadovaujantį darbą, gavo tik artimas minimalioms pajamas, o vėliau darbo sutartį nutraukė savo iniciatyva, vengė išlaikyti šalių nepilnametį sūnų, prioritetą teikdamas nepilnametės dukters išlaikymui, teismas sprendžia, jog abu tėvai turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie padidėjusių sūnaus poreikių patenkinimo, todėl ieškovės ieškinį tenkina iš dalies, pakeisdamas 2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ir nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2023 m. sausio 2 d.) padidina iš atsakovo priteistiną išlaikymo nepilnamečiui sūnui R. Z. nuo 250 Eur iki 500 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų turtinę padėtį, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant, o taip pat ir pakeičiant jau nustatytą vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Nagrinėjamu atveju atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka teismo nebuvo nustatyta, todėl ieškovė kreipėsi į teismą ne tik dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bet ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo, ieškinyje prašydama nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią:

,,Bendravimas savaitgaliais ir darbo dienomis:

2.1. tėvas kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiima vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o vaikui ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 17:00 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą iki 19 val.;

Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių vasaros atostogų metu.

Bendravimas Švenčių dienomis:

2.2. tėvas bendrauja su vaiku porinių metų: pirmąją Šv. Velykų dieną, gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos), pasiimdamas vaiką gruodžio 25-ąją nuo 10.30 val. iki 11 val. ir grąžindama gruodžio 26-ąją nuo 19.00 val. iki 19.30 val. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su mama.

2.3. tėvas bendrauja su vaiku neporinių metų: birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), antrąją Šv. Velykų dieną; gruodžio 24-ąją (Kūčių diena), pasiimdamas vaiką šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas gruodžio 25 – ąją dieną nuo 10 val. iki 11 val. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su mama.

2.4. tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena).

Bendravimas atostogų metu:

2.5. tėvas bendrauja su vaiku 28 kalendorines dienas vaiko vasaros atostogų metu, skaidomas į 2 atskirus ne paeiliui einančius laikotarpius po 14 dienų. Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su mama suderina nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 30 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas tėčio pageidavimui dėl atostogų laiko.

2.6. Ketindamas išvykti su vaiku į kitą valstybę, tėvas bent prieš 7 kalendorines dienas turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti vaiko mamą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kitos Šalies bendravimo laikotarpiu, išvykstanti į užsienį šalis turi raštu (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) suderinti kelionės datą su kita šalimi.

2.7. Aukščiau nurodyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma Motinos dieną, motinos gimimo dieną ir motinos atostogų su vaiku metu.

2.8. Tėvo bendravimas su vaiku kitu laiku (nenumatytu aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje) paliekamas bendram šalių susitarimui“.

Teismui pateiktame ieškinyje D. Š. nurodė, jog nenustatyta bendravimo tvarka ypatingai kenkia vaikui, kuris jaučia nestabilumo jausmą, nes iš anksto negali žinoti, kada bendraus su tėvu. Siekiant išlaikyti aiškų bendravimo su vaiku ritmą, Ieškovė mano esant tikslinga nustatyti konkrečią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką.

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškovės nurodyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką sutinka, tačiau prašo papildomai į bendravimo tvarką įtraukti sąlygą, jog: „Atsakovas, dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės, darbo reikalų Lietuvoje ar užsienyje, artimo giminaičio netekties ar ligos ir pan. atvejų) ar ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių negalintis atvykti nustatytu laiku pasiimti vaiko ar kitaip vykdyti šios tvarkos, privalo nedelsiant apie tai informuoti Ieškovę telefonu arba žinute, ko pasėkoje Atsakovas atleidžiamas nuo teisės ir pareigos bendrauti su vaiku aukščiau nurodytu atitinkamu laiku.“ Ieškovė bei jos atstovas su šiuo atsakovo siūlymu nesutiko, nurodydami, jog esant tokiai formuluotei, atsakovas praktiškai bet kuriuo atveju galės pateisinti nebendravimą su vaiku.

Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka neprieštarauja nepilnamečio interesams ir tėvams jos laikantis, galėtų būti pakankama užtikrinti R. teisę nuolat ir betarpiškai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime.

Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, jog atsakovas išvyko metams š užsienio valstybę, ieškovė pareikštą reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo 2023 m. spalio 24 d. teismo posėdyje patikslino, nurodydama, jog ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką prašo nustatyti atsakovo buvimo Lietuvoje laikotarpiu. Tuo tarpo atsakovui daugiau nei tris savaites gyvenant užsienyje, ieškovė prašė nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrauja vieną savaitgalį per mėnesį, konkretų bendravimo savaitgalį suderinus su ieškove likus 5 dienoms iki mėnesio pradžios, ketvirtadienio vakarą paimdamas sūnų iš vaiko iš ugdymo įstaigos ir gražindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val.; o taip pat pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos penktadienį ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 19:00 val. Rudens, pavasario ir žiemos (vasario mėnesio atostogos yra dalijamos tėvams paeiliui, t. y., poriniais metais pavasario atostogas su vaiku praleidžia atsakovas, rudens atostogas – ieškovė, žiemos atostogas – atsakovas ir toliau ta pačiu tvarka. Kalėdų atostogos dalijamos tėvams lygiomis dalimis, o vasarą atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi 28 dienas, tačiau tuo atveju, jei vasaros atostogų metu vaikas vyksta į užsienio valstybę, atsakovas turėtų savo sąskaita pasirūpinti bilietų įsigijimu bei lydinčiu asmeniui. Pasak ieškovės bei jos atstovo, taip pat turėtų būti numatytas nuotolinis atsakovo bendravimas su vaiku – kiekvieną sekmadienį nuo 19:00 val. iki 19:30 val.

Atsakovas bei jo atstovas su tokia siūlome bendravimo tvarka nesutiko, nurodydami, jog atsižvelgiant į Lietuvą ir Kirgiziją skiriantį atstumą, skrydžio(-ių) trukmę ir bilietų kainas (apie 2000 Eur), ji yra neracionali, atsakovas pažymėjo, jog darbo užsienyje metu jis turės galimybę į Lietuvą grįžti tik jam suteiktų vasaros atostogų metu, o likusiu laiku norėtų, jog teismas nustatytų nuotolinį bendravimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y., kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (pvz., 2002 m. kovo 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

Spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, tarp šalių nesant ginčo, teismas nustato ieškovės ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kurią papildo nuostata, jog Atsakovas, dėl objektyvių priežasčių (t. y., dėl savo ligos, artimo giminaičio netekties ar ligos) negalintis atvykti nustatytu laiku pasiimti vaiko ar kitaip vykdyti šios tvarkos, privalo nedelsiant apie tai informuoti Ieškovę telefonu arba žinute, ko pasėkoje Atsakovas atleidžiamas nuo teisės ir pareigos bendrauti su vaiku aukščiau nurodytu atitinkamu laiku.“ Likusioje dalyje atsakovui nevykdant teismo nustatytos bendravimo tvarkos (pvz., dėl atsakovo komandiruotės, darbo reikalų Lietuvoje ar užsienyje ir pan. atvejų), bendravimo tvarkos nevykdymo klausimas būtų sprendžiami ir priežastys teismo vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju (esant antstolio kreipimuisi).

Atsakovui esant daugiau kaip 14 dienų išvykus į užsienio valstybę, teismas numato šią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi ne mažiau nei vieną kartą per metus, dvidešimt aštuonias dienas, kurios gali būti skaidomos dalimis, apie planuojamą grįžimo į Lietuvą ir bendravimo su sūnumi laiką informuodamas ieškovę raštu ne vėliau nei prieš 14 d. iki planuojamo bendravimo su vaiku tvarkos, kartu numatant, jog atsakovas bendrauja su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną sekmadienį nuo 19:00 iki 19:30 val. Lietuvos laiku bei vieną pasirinktą darbo dieną, konkrečią dieną ir bendravimo laiką suderinęs su ieškove iki prasidedant savaitei, kurią bus bendraujama. Šalims nesutariant geruoju, teismas nustato, jog atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja trečiadienį nuo 20:00 val. iki 20:30 val. Lietuvos laiku.

Nustatydamas šią bendravimo tvarką, teismas iš esmės sutinka su atsakovo argumentais, jog jam esant išvykus į Kirgiziją, atsižvelgiant į Lietuvą ir Kirgiziją skiriantį atstumą, skrydžio(-ių) trukmę ir bilietų kainas, atsakovas neturėtų realių galimybių kartą per mėnesį grįžti į Lietuvą, tačiau galėtų palaikyti ryšį su sūnumi nuotoliniu būdu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, jog CK 3.170 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką tuo atveju, jei tėvai dėl to nesusitaria, todėl paminėtina, kad šalys pačios gera valia gali susitarti dėl kitokios ir papildomos bendravimo su vaikais tvarkos. Be to, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ar papildymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y., 42 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkintas 34 proc., kadangi buvo prašoma padidinti išlaikymą 733,17 Eur per mėnesį suma, o teismas priteistą išlaikymą padidino 250 Eur per mėnesį suma, o reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo buvo patenkintas 50 proc., t. y.: 34 proc. + 50 proc. = 84 proc. / 2 = 42 proc.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 40,50 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kuris buvo apskaičiuotas sekančiai: ((500 Eur – 250 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) = 67,50 Eur.

Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje turėjo sumokėti 105 Eur žyminė mokestį už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau ieškovė taip pat sumokėto 198 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo). Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Atsižvelgiant į tai, jog reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo ar priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 5 dalis), ieškovei D. Š. grąžintinas 198 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovė pateikė į bylą pateikė teismui įrodymus apie 4050,48 Eur patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (DOK-167645, DOK-189633), o atsakovas byloje patyrė 1425 Eur (DOK-191004). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę bei apimtų, abiejų šalių patirtos išlaidos advokato bei advokato padėjėjo pagalbai apmokėti iš esmės neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovės reikalavimus patenkinus 42 proc., ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 1745,30 Eur (4050,48 Eur +105 Eur = 4155,48 Eur x 42 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo reikalavimus patenkinus 58 proc., atsakovo naudai iš ieškovės išlaidos priteistina 826,50 Eur (1425 Eur x 58 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 918,80 Eur (1745,30 Eur - 826,50 Eur = 918,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 13,28 Eur, kas atitinkami sudarytų po 7,70 Eur iš ieškovės ir 5,58 Eur iš atsakovo, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog šios išlaidos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), šios išlaidos iš pareiškėjų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, ir priteisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 500,00 (penkis šimtus) Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (nuo 2023 m. sausio 2 d.) iki sūnaus pilnametystės.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, numatančią, jog:

1. Atsakovo R. Z. buvimo Lietuvoje metu taikoma ši bendravimo su sūnumi R. Z. tvarka:

1.1. Tėvas kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiima vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o vaikui ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 17:00 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą iki 19 val.;

1.2. Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių vasaros atostogų metu.

1.3. Tėvas bendrauja su vaiku porinių metų: pirmąją Šv. Velykų dieną, gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos), pasiimdamas vaiką gruodžio 25-ąją nuo 10.30 val. iki 11 val. ir grąžindama gruodžio 26-ąją nuo 19.00 val. iki 19.30 val. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su mama.

1.4. Tėvas bendrauja su vaiku neporinių metų: birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), antrąją Šv. Velykų dieną; gruodžio 24-ąją (Kūčių diena), pasiimdamas vaiką šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas gruodžio 25 – ąją dieną nuo 10 val. iki 11 val. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su mama.

1.5. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena).

1.6. Tėvas bendrauja su vaiku 28 kalendorines dienas vaiko vasaros atostogų metu, skaidomas į 2 atskirus ne paeiliui einančius laikotarpius po 14 dienų. Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su mama suderina nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 30 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas tėčio pageidavimui dėl atostogų laiko.

1.7. Ketindamas išvykti su vaiku į kitą valstybę, tėvas bent prieš 7 kalendorines dienas turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti vaiko mamą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kitos Šalies bendravimo laikotarpiu, išvykstanti į užsienį šalis turi raštu (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) suderinti kelionės datą su kita šalimi.

1.8. Aukščiau nurodyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma Motinos dieną, motinos gimimo dieną ir motinos atostogų su vaiku metu.

1.9. Tėvas, dėl objektyvių priežasčių (t. y., dėl savo ligos, artimo giminaičio netekties ar ligos) negalintis atvykti nustatytu laiku pasiimti vaiko ar kitaip vykdyti šios tvarkos, privalo nedelsiant apie tai informuoti ieškovę telefonu arba žinute, ko pasėkoje Tėvas atleidžiamas nuo teisės ir pareigos bendrauti su vaiku aukščiau nurodytu atitinkamu laiku.

1.10. Tėvo bendravimas su vaiku kitu laiku (nenumatytu aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje) paliekamas bendram šalių susitarimui.

2. Atsakovo R. Z. ilgesniam nei 14 dienų terminui išvykus į užsienio valstybę, taikoma ši bendravimo su sūnumi R. Z. tvarka:

2.1. Tėvas bendrauja su vaiku ne mažiau nei vieną kartą per metus 28 kalendorines dienas, kurios gali būti skaidomos dalimis.

2.2. Apie planuojamą grįžimo į Lietuvą ir bendravimo su vaiku laiką tėvas informuoja ieškovę raštu ne vėliau nei prieš 14 dienų iki planuojamo bendravimo su vaiku.

2.3. Tėvas bendrauja su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną sekmadienį nuo 19:00 iki 19:30 val. Lietuvos laiku bei vieną pasirinktą darbo dieną, konkrečią dieną ir bendravimo laiką suderinęs su ieškove iki prasidedant savaitei, kurią bus bendraujama.

2.4. Šalims nesutariant geruoju, teismas nustato, jog tėvas su vaiku bendrauja trečiadienį nuo 20:00 val. iki 20:30 val. Lietuvos laiku.

Priteisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 918,80 Eur (devynis šimtus aštuoniolika eurų 80 euro centų bylinėjimosi išlaidų).

Priteisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 67,50 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 50 euro centų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Grąžinti ieškovei, D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paduodant ieškinį sumokėtą 198 Eur (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), sumokėtą 2022 m. gruodžio 30 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu, mokėtoja D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šiuo papildomu teismo sprendimu.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Jocienė