Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vietoj intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti patirtą nukentėjusiosios J. C. 374,84 eurų (trijų šimtų septyniasdešimt keturių eurų 84 euro centų) turtinę žalą.

J. R. išteisintas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pilnai, priteisiant iš J. R. Kauno teritorinei ligonių kasai 69,02 eurų (šešiasdešimt devynių eurų dviejų centų) žalos atlyginimą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus patikslintas civilinis ieškinys tenkintas pilnai, priteisiant iš J. R. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 1482,31 eurų (vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų ir trisdešimt vieno cento) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimą.

J. C. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš J. R. 374,84 eurų (trys šimtai septyniasdešimt keturi eurai ir aštuoniasdešimt keturi centai) turtinės žalos ir 1000 eurų (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos, likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Priteista nukentėjusiajai J. C. iš J. R. 1000 eurų (vienas tūkstantis eurų) patirtų išlaidų advokato, advokato (padėjėjo), kurie dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovai, paslaugoms apmokėti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu J. C. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir priteistų išlaidų advokato, advokato (padėjėjo), kurie dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovai, paslaugoms apmokėti, padidinat nuteistajam J. R. priteistos neturtinės žalos dydį iki 10000 Eur, turtinės žalos dydį iki 6398,35 Eur ir atstovavimo išlaidas iki 2352,44 Eur. Skunde taip pat prašoma iš nuteistojo J. R. nukentėjusios J. C. naudai priteisti patirtas proceso (bylinėjimosi bei kitas su bylos nagrinėjimu susijusias) išlaidas apeliaciniame procese.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

5. Nukentėjusiosios J. C. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas susijęs su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, taip pat nuteistajam J. R. paskirta bausme, tačiau nukentėjusioji pateiktame skunde nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas jos pareikštas civilinis ieškinys, prašydama padidinti priteistą tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį, taip pat proceso išlaidas patirtas dėl advokato, advokato (padėjėjo) dalyvavo baudžiamajame procese, kartu priteisiant ir proceso išlaidas susijusias su apeliaciniu procesu.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji J. C. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš J. R. turtinės žalos - 6587,09 Eur bei neturtinės žalos - 10000 Eur atlyginimą (2 t., b. l. 25-48). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad J. R. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra įrodyta ir ji nėra ginčijama, neturi pagrindo abejoti, kad būtent J. R. yra atsakingas už J. C. padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė klausimą susijusį su turtinės žalos priteisimu nukentėjusiajai dėl sugadintų akinių, todėl J. C. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o apylinkės teismo nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Pažymint, kad klausimai dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos, negautų pajamų bei proceso išlaidų dydžio, apygardos teismo vertinimu, išspręstas tinkamai.

Dėl turtinės žalos

9. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir pagrįstos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje reikalavimą atlyginti dėl J. R. nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą pareiškė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (2 t., b. l. 61-63), Kauno teritorinė ligonių kasa (1 t., b. l. 102-103) bei nukentėjusioji J. C.. Kadangi nuosprendžio dalis, kuria buvo visiškai tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus bei Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai, nėra ginčijama, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu pasisako. Toliau analizuodama tik nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį, kurį apylinkės teismas tenkino iš dalies. Iš nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad ji apylinkės teismo prašė priteisti jai iš nuteistojo 6587,09 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi nukentėjusioji J. C. yra ūkininkė, vykdo individualią veiklą, dėl J. R. neteisėtų veiksmų ji buvo nedarbinga 32 dienas, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. spalio 25 d. ir dėl nedarbingumo patyrė 5823,51 Eur turtinę žalą, nes jos vienos dienos vidutinės pajamos (vertinant 2019 m. gautas pajamas) sudarė 242,71 Eur. Bei nurodė, kad jos pajamos 2019 m. - 393366,52 Eur, pelnas – 80822,25 Eur. Prarastos pajamos už 32 dienas - 7766,70 Eur, grynosios prarastos pajamos – 5823,51 Eur, todėl prašė apylinkės teismo priteisti šį nedarbingumo išmokos skirtumą. Taip pat nukentėjusioji nurodė, jog jai buvo atlikti magnetinio rezonanso tyrimai, už kuriuos sumokėjo 310 Eur, vaistams, tvarsčiams, tepalams išleido 64,84 Eur. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jai taip pat buvo sugadinti akiniai – 200 Eur vertės (atsisakius ieškinio dalyje dėl 188,74 Eur nuo prašomos priteisti 388,74 Eur sumos) (2 t., b. l. 25-48). Šį reikalavimą apylinkės teismas tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajai 374,84 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl turėtų gydymosi išlaidų, civilinio ieškinio dalį susijusią su turtinės žalos atlyginimu už sužalojimo metu sugadintus akinius bei negautas pajamas atmetė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas pasisakydamas dėl sugadintų akinių, pažymėjo, jog nebūtų teisinga, protinga ir sąžininga priteisti nukentėjusiajai už akinius prašomą 200 Eur sumą, nes pasak apylinkės teismo jie galėtų būti sutaisyti už ženkliai mažesnę kainą, tačiau aukštesnysis teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai už sugadintus akinius nebuvo priteista jokia suma, toliau pasisako turtinės žalos, susijusios su sugadintais akiniais, klausimu.

Dėl sugadintų akinių

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. C. teismui kartu su civiliniu ieškiniu pateikė 2015 m. sausio 9 d. akinių įsigijimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pirkimo čekį, kuriuose nurodyta, jog akinių ir jų priedų įsigijimo kaina yra 388,74 Eur (2 t., b. l. 45) bei bylos nagrinėjimo metu atsisakė ieškinio dalies, t. y. 188,75 Eur dėl sugadintų akinių, prašydama priteisti 200 Eur. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, jog sugadintus akinius vežė taisyti į optiką „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jai buvo pasakyta, jog akinių neremontuos, nes jie stipriai deformuoti. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad sugadinti akiniai buvo pirkti prieš 5 metus, už juos buvo mokėta 388 Eur, tačiau įvertinus nusidėvėjimą ji juos įvertino 200 Eur (1 t., b. l. 48-49). Apylinkės teismui bylos nagrinėjimo metu kilus abejonių dėl sugadinto turto vertės, teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistas G. M., kuris apžiūrėjęs akinius patvirtino, jog akinių kairės pusės ienelė išėjusi iš vietos, sulankstyta dėl fizinio kontakto. Paaiškino, kad šį apgadinimą galima pataisyti specialių replių pagalba ir tai užtruktų kelias sekundes. Nurodė, kad už akinių pataisymą pagal kainoraštį būtų - 6 Eur ir pažymėjo, jog jeigu taisant nulūžtų ienelė, kas šiuo atveju mažai tikėtina, remonto kaina būtų virš 20 Eur (3 t., b. l. 9). Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas civilinio ieškinio pagrįstumą susijusį su sugadintų akinių verte išskirtinę reikšmę suteikė ne akinių įsigijimą patvirtinantiems duomenims, o specialisto duotiems parodymams ir jo nurodytai sugadintų akinių taisymo kainai. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog sunaikinto turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorio kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo parodymus bei kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, 2K-147-511/2016), tačiau padaryti nuostoliai visuomet turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Pažymint, kad CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusioji pateikdama teismui akinių įsigijimo kvitą bei pirkimo čekį, kuriuose nurodyta akinių įsiginimo kaina 381,44 Eur be priedų bei pripažindama akinių nusidėvėjimo faktą tinkamai įrodė patirtų nuostolių dydį, t. y. 200 Eur, kuriuo abejoti pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo. „(duomenys neskelbtini)“ specialisto duoti parodymai, tik patvirtino priežastinio ryšio buvimą tarp J. R. neteisėtų veiksmų ir sugadintų akinių, kadangi buvo patvirtintas akinių sugadinimo faktas atsiradęs nuo fizinio kontakto, niekaip neįrodantis mažesnio patirtų nuostolių dydžio, kartu pažymint, kad iš specialisto duotų parodymų taip ir lieka neaišku kiek tiksliai kainuotų sugadintų akinių taisymas. Todėl apygardos teismas įvertinęs aukščiau aptartus duomenis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo už sugadintus akinius ir nukentėjusiajai nepriteisdamas jokios turtinės žalos, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl šios priežasties, nuosprendžio dalis susijusi su turtinės žalos nukentėjusiajai priteisimu keičiama, J. C. naudai papildomai priteisiant 200 Eur turtinės žalos už sužalojimo metu sugadintus akinius.

Dėl negautų pajamų

12. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurių asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti teisinę reikšmę byloje turinčias aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su negautomis pajamomis, tenka reikalavimą dėl jų priteisimo pareiškusiam ieškovui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją.

13. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409–454). Pažymint, kad deliktinės atsakomybės atveju asmuo, kuriam yra padaryta žala, turi teisę reikalauti atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau nukentėjusysis neturi atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kokia buvo iki jo teisių pažeidimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409–454).

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji negautas pajamas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde grindžia tuo, jog ji dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. spalio 25 d., t. y. 32 dienas, todėl per šį laikotarpį negavo 5823,51 Eur grynųjų pajamų, kadangi pagal jos pateiktą metinę pajamų deklaraciją jos pajamos 2019 m. sudarė 393366,52 Eur, išlaidos – 312544,27 Eur, pelnas – 80822,25 Eur, todėl J. C. skaičiavimu jos vienos dienos uždarbis 2019 m. siekė 242,71 Eur. Tuo tarpu VSDFV dėl nedarbingumo jai išmokėjo tik 1635,65 Eur, todėl jos negautos pajamos už 32 dienas sudarė 7766,70 Eur, iš kurių 5823,51 Eur buvo grynųjų pajamų. Todėl apeliantės teigimu prašomos priteisti negautos pajamos yra realios ir įrodytos, kiek jas įmanoma įrodyti. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios pateikta pajamų mokesčio deklaracija už 2019 m. bei pačios atlikti skaičiavimai (2 t., b. l. 32-34) niekaip neįrodo, jog nukentėjusiosios ūkinė veikla patyrė kokių nors nuostolių būtent dėl to, kad J. C. buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. spalio 25 d. Pažymint, kad ir nukentėjusioji apklausiama pirmosios instancijos teisme negautas pajamas siejo su tuo, jog ji pati negalėjo važiuoti į laukus rinkti akmenų, dėl to gedo technika. Bei pažymėjo, kad negalėdama normaliai vaikščioti, negalėjo išvykti į gamyklas dėl technikos atnaujinimo. Tačiau nukentėjusioji taip pat nurodė, jog kol ji turėjo nedarbingumą, jos anksčiau ūkyje įdarbinti darbuotojai dirbo, ūkio veikla sustabdyta nebuvo (2 t., b. l. 170-171), todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog nukentėjusioji nagrinėjamu atveju neįrodė, kad turėdama nedarbingumą realiai neteko 5823,51 Eur uždarbio. Su tuo visikai sutinka ir teisėjų kolegija pažymėdama, kad J. C. nepateikė jokių dokumentų įrodančių, kad J. C. nenurinkti akmenys ar laiku neatnaujinta įranga įtakojo nuostolių atsiradimą. Byloje taip pat nėra jokių dokumentų patvirtinančių, kad technika buvo sugedusi ir taisoma, kaip ir duomenų įrodančių, jog nukentėjusioji dėl nedarbingumo butų neįvykdžiusi kokių nors sutartinių įsipareigojimų, laiku neatlikusi iš anksto numatytų darbų ar turėjusi papildomų išlaidų susijusių su ūkine veikla. Todėl teisėjų kolegija spendžia, kad nukentėjusiosios nurodyti deklaratyvūs teiginiai bei pateikti duomenys niekaip neįrodo 5823,51 Eur negautų pajamų, kurias nukentėjusioji būtų tikėjusis iš anksto gauti, tačiau negavo dėl neteisėtų J. R. veiksmų, įtakojusių jos nedarbingumą. Kartu pažymint, jog kasacinio teismo praktikoje yra preziumuojama, jog socialinio draudimo išmoka visiškai kompensuoja nukentėjusiojo patirtą žalą, nebent ši prezumpcija nuginčijama, tačiau pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta socialinio draudimo išmoka nepadengia visos žalos arba ją viršija (kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-405/2014; Nr. 3K-7-496/2008), nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nukentėjusiosios pateikti duomenys bei skundo argumentai, niekaip neįrodo, jog J. C. patirta turtinė žala buvo didesnė už kompensuotą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

15. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.

16. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką. Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde teigiama, jog jai priteista 1000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka formuojamos teismų praktikos, kadangi skundžiamame nuosprendyje nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nagrinėjamos aplinkybės nėra tapačios šios bylos aplinkybėms bei nuo cituojamos teismų praktikos praėjo 5 metai ir ženkliai pakito ekonominiai rodikliai šalyje, tačiau teisėjų kolegija nesutikdama su šiuo skundo argumentu pažymi, kad pirmosios instancijos teismo cituojamos Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys parodo priteistinus neturtinės žalos dydžių vidurkius, kurie paprastai priteisiami už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, todėl apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje spręsdamas neturtinės žalos dydžio nustatymą pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama ir aptarta teismų praktika. Šiame kontekste pažymint, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą priteisiami neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Atitinkamai galima teigti, jog ir nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 10000 Eur, yra akivaizdžiai per didelis. Kadangi išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Iš pastarųjų kelerių metų priimtų procesinių sprendimų baudžiamosiose bylose susijusiose su nesunkiu sveikatos sutrikdymu, matyti, kad situacija net ir pasikeitus ekonominiai padėčiai šalyje nėra ženkliai pasikeitusi, sumos siekiančios 4000-2200 eurų neturtinės žalos atlyginimą priteisiamos nukentėjusiesiems, kuriems dėl patirtų sužalojimų buvo atliekamos operacijos arba jos neišvengiamai bus reikalingos ateityje, taip pat kai padarytas sužalojimas buvo labai pavojingas žmogaus gyvybei (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-290/2020; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje Nr. byloje 1A-13-576/2021; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-317/2021). Tuo tarpu sumos siekiančios 2500-1500 eurų priteisiamos nukentėjusiesiems, kuriems buvo nustatyti kaulų lūžiai bei gijimo procesas buvo ilgas (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-682-468/2019; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-487-626/2019; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-367-843/2021). Ir nors J. C. skunde nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo kėsinamasi į gyvybiškai svarbų organą – galvą, ji galėjo netekti regėjimo bei gyvybės, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad J. C. iškarto po įvykio paskambinusi bendruoju pagalvos telefonu patvirtino, kad jai medikų nereikia (1 t., b. l. 34-35), vėliau atvykus greitajai medicinos pagalbai ji vykti į gydymo įstaigą atsisakė (1 t., b. l. 74-76). Iš byloje esančių 2019 m. rugsėjo 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 72) ir 2019 m. lapkričio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 97-99) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadų matyti, jog J. C. buvo konstatuota poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai nosyje, odos nubrozdinimas viršutinės lūpos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešinėje pasmakrės pusėje, trys kraujosruvos priekinėje pilvo sienoje, dvi poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies išoriniame bei vidiniame paviršiuose, kraujosruva kairėje blauzdoje, kairio kelio sąnario medialinio kolateralinio raiščio plyšimas. Pažymint, kad kairio kelio sąnario raiščių plyšimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus, o visi kiti konstatuoti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Todėl teigti, kad nukentėjusiosios patirtini sužalojimai buvo pavojingi gyvybei nėra pagrindo, pabrėžiant, kad nukentėjusioji nagrinėjamu atveju nebuvo gydomai nei stacionariai, nei operuota, jos nedarbingumas tęsėsi tik kiek ilgiau nei mėnesį, jos sužalojimai buvo gydomi vaistais ir pagalbinėmis priemonėmis (kelio įtvaru, elastiniu tvarsčiu). Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusiajai ateityje bus reikalingas koks nors gydymas ar intervencija. Iš jos duotų parodymų teisme, matyti, jog jai buvo nepatogu vaikščioti, skaudėjo koją, nosį, galvą, ilgai gijo žaizda ant nosies, fizinį skausmą intensyviai juto apie pusantro mėnesio, tačiau nedarbingumą prašė gydytojos nutraukti, nes jos su dukra laukė ilga kelionė (2 t., b. l. 56-57). Visa tai teisėjų kolegijos vertinimu parodo, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės susijusios su gyvybei pavojingais sužalojimais ar liekamaisiais reiškiniais bei ilgu ar sudėtingu gydymu J. C. nustatytos ir taikytos nebuvo. Tuo tarpu apylinkės teismas vertindamas neturtinės žalos dydį nėra saistomas teismų praktikoje nurodoma įprastai priteisiama 2896,20 Eur suma, kadangi padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti neįmanoma, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018; 2K-105-222-2019). Todėl teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartą, daro išvadą, jog nukentėjusiosios skundo argumentai, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos bei nepagrįstai priteisė tris kartus mažesnę žalos atlyginimo sumą nei priteisiama įprastai, yra nepagrįsti.

17. Nors tiek civiliniame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nukentėjusioji pateikia argumentus dėl emocinių išgyvenimų po nusikalstamos veikos padarymo praėjus ilgam laiko tarpui, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas šie J. C. argumentai yra deklaratyvūs. J. C. argumentai apie iki šiol juntamą baimę, nesaugumo jausmą likti ir dirbti vienai, nervinį sukrėtimą, stiprius dvasinius išgyvenimus, depresiją, nerimą, nemigą, blogą nuotaiką, socialinių ryšių sumažėjimą ir pan. įprastai yra būdingi visiškai kitokio pobūdžio baudžiamosioms byloms, kuriuose dėl patirtų nusikalstamų veikų prarandamos įstatymo saugomos vertybės, tokios kaip artimo netektis, sveikata, seksualinio apsisprendimo laisvė ir pnš.. Šiuo konkrečiu atveju nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei dveji metai, nukentėjusioji su apeliaciniu skundu nepateikė jokių papildomų duomenų patvirtinančių ilgalaikius psichologinio pobūdžio liekamuosius padarinius. Pažymint, kad J. C. nurodomi padariniai jos psichinės sveikatai būklei, tokie kaip depresija, turi būti konstatuoti specialių žinių turinčių asmenų, o nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie J. C. diagnozuotus psichinės sveikatos sutrikimus priežastiniu ryšiu susijusius su nusikalstama veika. Nors nukentėjusioji ir buvo apsilankiusi pas psichologą, tačiau nėra duomenų, jog jai buvo taikomas koks nors gydymas ar tolimesnės pagalbos teikimas. Tuo tarpu teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl neteisėtų J. R. veiksmų, nukentėjusioji iš karto po sužalojimo ir jos gydymosi laikotarpiu patyrė fizinį skausmą, nepatogumus tiek kelionėje, tiek ir buityje, dvasinį, emocinį sukrėtimą, savęs realizavimo darbinėje veikloje, visavertiško bendravimo galimybių sumažėjimą, tačiau teigti, kad pirmosios instancijos teismo priteista 1000 Eur neturtinė žala yra akivaizdžiai pernelyg maža, neteisinga ar neproporcinga bei pažeidžianti protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesus, nėra jokio teisinio pagrindo.

18. Sutinkama, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo nepagrįstai aptarė ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, tačiau akivaizdu, jog buvo įvertinta ir J. R. turtinė padėtis, nurodant ne tik jo gaunamą senatvės pensiją (3 t., b. l. 16-18), bet ir turimą turtą (3 t., b. l. 19-36), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad spendžiant žalos atlyginimo klausimą yra vertinama ne tik kaltinamojo turtinė padėtis, bet visos bylai reikšmingos aplinkybes, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad nuteistojo turtinė padėtis yra gera ir jis turi galimybę atlyginti visą nukentėjusiosios prašomą neturtinės žalos dydį nesudaro pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą dėl apeliantei priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kaip ir skundo argumentas susijęs su atsisakymu priimti J. C. teikiamus kelionės bilietus, pažymint, kad pats kelionės faktas ir nukentėjusiosios joje patirti nepatogumai buvo nurodyti pačiame civiliniame ieškinyje, todėl teisėjų kolegija negali daryti išvados, jog bilietų neprijungimas prie bylos turėjo įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui.

19. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas J. C. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo J. R. atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi CK 6.250 straipsnio nuostatomis, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, taip pat atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus bei juos tinkamai taikė, todėl apeliacinio skundo dalis, susijusi su neturtinės žalos dydžio netinkamu nustatymu, atmetama, kaip nepagrįsta bei neatitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo jai priteistos proceso išlaidos buvo nepagrįstai sumažintos, kadangi teisinė pagalba jai buvo suteikta, tinkamai atstovaujant tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Baudžiamasis procesas prasidėjo dar 2019 m., o teisiamieji posėdžiai užtruko dešimt valandų, byloje taip pat buvo reiškiamas civilinis ieškinys, teikiamos konsultacijos, analizuojama teismų praktika bei kt. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad advokato ir advokato padėjėjos paslaugų kainos pagrįstumą reikėtų vertinti be PVM mokesčio, kartu pažymint, kad pirmosios instancijos teismui pateiktoje sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) su civilinės bylos numeriu buvo įsivėlusi klaida, kuri ištaisyta pateikiant apeliaciniam teismui sąskaitą faktūrą iš kurios matyti, kad ją apmokėjo pati nukentėjusioji bankiniu pavedimu.

21. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį, kadangi priteisiant patirtas išlaidas susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, turi būti atsižvelgiama ir į konkrečios bylos sudėtingumą bei advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017).

22. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas nukentėjusiosios prašomą priteisti proceso išlaidų sumą nuo 2352,44 Eur iki 1000 Eur detaliai pagrindė savo sprendimą aptardamas tiek bylos sudėtingumą (inkriminuotas nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, pagal kurį kaltinamasis išteisintas), tiek teismo posėdžių trukmę (byla išnagrinėta per keturis posėdžius, kurių bendra trukmė neviršijo dešimties valandų). Įvertindamas ir ikiteisminio tyrimo metu advokato padėjėjos teiktą epizodinę teisinę pagalbą dalyvaujant daiktų, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pateikime, akistatoje bei laiką skirtą susipažinimui su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad advokatas ir advokato padėjėja teismui neteikė aukštesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų analizės, o tiesiog apsiribojo teisinės pozicijos, palankios nukentėjusiajai, išsakymu. Bei nurodė, kad 2021 m. gegužės 18 d. sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), prašoma priteisti 242 Eur suma yra išrašyta už teiktas teisines paslaugas kitoje byloje. Ir nors nukentėjusioji su apeliaciniu skundu pateikė pataisytą 2021 m. gegužės 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), su nurodyta 242 Eur suma už atstovavimą teismo posėdžiuose, kuri nukentėjusiosios buvo apmokėta bankiniu pavedimu tą pačią dieną (3 t., b. l. 4), tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aukščiau aptartų duomenų pagrįstumą bei apeliacinio skundo argumentus, nesutikti su pirmosios instancijos teismo priteista proceso išlaidų suma neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi akivaizdu, jog apylinkės teismo išvados dėl priteistinos sumos advokato ir advokato padėjėjos išlaidoms apmokėti pagrįstos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų aiškinimu, nukentėjusiosios atstovų dalyvavimo procese apimties ir kitų aplinkybių įvertinimu, kurių nepaneigia apeliaciniame skunde nurodyti argumentai bei pateikta pataisyta sąskaita faktūra, konstatuojant, kad nukentėjusiajai J. C. apylinkės teismo priteisina proceso išlaidų suma nagrinėjamu atveju yra teisinga bei protinga.

23. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis nenustato ribų, proporcijų, kiek teismas, priimdamas nuosprendį, gali sumažinti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo už advokato pagalbą patirtų išlaidų dydį, tačiau teismo sprendimas sumažinti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo už advokato pagalbą patirtų išlaidų dydį turi būti motyvuotas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl nukentėjusiosios J. C. patirtų atstovavimo išlaidų dydžio sumažinimo skundžiamame nuosprendyje motyvavo pakankamai pačiai ir pagrįstai, todėl keisti šią nuosprendžio dalį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir didinti nukentėjusiosios prašomas priteisti proceso išlaidas nėra jokio teisinio pagrindo, kartu įvertinus ir aukščiau aptartą mokėjimų nepagrįstumą.

24. Nukentėjusioji J. C. su apeliaciniu skundu taip pat pateikė sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvito kopiją už teisines paslaugas ruošiant apeliacinį skundą 242 Eur sumai (3 t., b. l. 118-119) bei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pateikta sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas 302,50 Eur sumai (3 t., b. l. 144-145) už nukentėjusiosios atstovavimą aukštesnės instancijos teisme, prašant visas šias išlaidas priteisti iš nuteistojo J. R..

25. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Aukščiau aptartos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja nagrinėjant bylą ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-373-976/2018). Be to, bylinėjimosi išlaidos turi būti teisėtos ir pagrįstos, atitikti bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinis skundas šioje byloje buvo pateiktas nukentėjusiosios ginčijant civilinio ieškinio dydžio klausimus. Todėl įvertintina tai, kad nagrinėjamu atveju skundas tenkinamas iš dalies, atmetant tris nukentėjusiosios reikalavimus (dėl negautų pajamų, neturtinės žalos dydžio bei bylinėjimosi išlaidų priteistų apylinkės teisme), tenkinant tik vieną skundo reikalavimą – dėl sugadintų akinių. Atsižvelgiant ir į tai, kad J. C. atstovai nukentėjusiąją atstovavo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminiame tyrime, todėl jiems visos baudžiamosios bylos aplinkybės jau buvo žinomos ir labai ilgo bei sudėtingo ruošimosi apeliaciniam procesui nereikėjo, kadangi nuteistasis priimto sprendimo neskundė. Pažymint ir tai, kad apeliaciniame procese nukentėjusiosios atstovas dalyvavo tik viename teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 15 min. ir kuriame buvo skelbiamos tik baigiamosios kalbos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 544,50 Eur suma už advokato pagalbą, atstovaujant nukentėjusiajai apeliacinės instancijos teisme bei advokato padėjėjos darbą ruošiant apeliacinį skundą, yra aiškiai per didelė, neatitinkanti darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl nukentėjusiosios J. C. prašoma priteisti bylinėjimo išlaidų suma susijusi su apeliaciniu procesu mažintina iki 200 Eur, šią sumą priteisiant iš nuteistojo J. R..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios J. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti:

priteisti iš nuteistojo J. R. nukentėjusiosios J. C. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo už sugadintus akinius ir taip padidinti nukentėjusiajai priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydį iki 574,84 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt keturių eurų aštuoniasdešimt keturių centų) bei įpareigoti nuteistąjį J. R. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti patirtą nukentėjusiosios J. C. turtinę žalą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo J. R. nukentėjusiosios J. C. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) proceso išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.