Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įrodymų tyrimo teisme metu kaltinamasis J. R. dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino tyčia sužalojęs nukentėjusiąją, aiškino, kad sužalojimus nukentėjusiajai padarė nuo jos gindamasis. Parodė, kad su nukentėjusiąja J. C. nebendrauja, jų santykiai blogi. Jo žemės sklypas ribojasi su nukentėjusiosios žemės sklypu. Konfliktą pradėjo nukentėjusioji J. C.. Ji išsakė grasinimus, sakydama, kad neliks nei jų, nei jų namų. Konfliktas vyko nukentėjusiosios žemės sklype. Jis 2019 m. rugsėjo 23 d. pamatęs automobiliu atvažiuojant nukentėjusiąją J. C. stabdė. Nukentėjusioji nesustojo ir nuvažiavo prie savo kūdros netoli jo žemės sklypo. Esant tarp jų įtemptiems santykiams jis nuėjo pas nukentėjusiąją paklausti, kodėl ji užsėjo pravažiavimą. Jis nepagalvojo, kad nukentėjusioji gali jį užpulti. Tuo keliuku, kuris užsėtas, važiuodavo ir jis, ir nukentėjusiosios technika. Nuo senų laikų ten buvo pravažiavimas. Keliukas yra jų bendras. Nuėjus, nukentėjusioji jam pasakė dingti, sakė, kad tai jos žemė, puolė jį, griebė jam už atlapų, taikė įspirti į tarpkojį, spardė kojas, draskė. Buvo išdraskyta jo lūpa. Jis gynėsi, traukėsi atbulas, užkliuvus kojai, pargriuvo. J. C. užgriuvo ant jo ir draskė. Jis nusivertė nukentėjusiąją nuo savęs ir atsisėdęs ant jos klausė, ko ji draskosi, norėjo keltis, stūmė ją nuo savęs. Jis atsistojo, nukentėjusioji įsikibusi į jį irgi atsistojo, jo nepaleido, daužė, draskė, spardė, išdraskė marškinių sagas. Jis vieną kartą sudavė kumščiu J. C. į pilvo sritį, norėdamas, kad jį paleistų. Jis atsisėdęs ant nukentėjusiosios smūgių jai nesudavė. Nukentėjusiosios rankos nykštį gal ir buvo sugriebęs, nepamena. Atsistūmęs nuo nukentėjusiosios nueidinėjo. Nukentėjusioji paėmusi nuo žemės akmenį ir sakydama, kad jam galvą suskaldys, metė į jį, pataikė jam į šlaunį. Jam labai skaudėjo, todėl jis nesusivaldęs paėmė tą patį akmenį ir metė į nukentėjusiąją, pataikė į pilvą. Akmuo kilogramo svorio. Atstumas tarp jų buvo apie 4 metrus. Nereikėjo jam taip daryti, bet jis buvo ištiktas šoko. Po konflikto ant nukentėjusiosios sužalojimų nematė, šlubuojančios taip pat nematė. Jis po sužalojimo buvo kruvinas. Nukentėjusioji jam sudavė kumščiais į veido sritį, smūgių skaičiaus negali pasakyti. Sėdėdamas ant nukentėjusiosios neimitavo lytinio akto judesių, tai būtų absurdas. Atsikėlusi nuo žemės nukentėjusioji bandė jam įspirti į tarpkojį, kai jis traukėsi nuo jos. Jo lūpos buvo išdraskytos tiek iš viršaus, tiek iš vidaus. Atvykusi policijos pareigūnė jam patarė kreiptis į medikus dėl ekspertizės. Jis vyko pas gydytojus, buvo vežamas į Kauną. Jam buvo nustatyti sužalojimai, buvo mėlynės, buvo sužalotos lūpos, sutrenktas kojos sąnarys. Skausmą jaučia lipdamas laiptais. Kitų žmonių, galėjusių matyti įvykį nebuvo. Apie tai, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas prieš nukentėjusiąją, jis jokio pranešimo negavo. Jokių veiksmų jo atžvilgiu nukentėjusioji iki įvykio nėra atlikusi, yra tik jam grasinusi. Sužalojimai, kurie padaryti nukentėjusiajai, galėjo atsirasti tik jam ginantis nuo jos. Kumščiu nukentėjusiosios jis nedaužė, jis tik gynėsi. Smūgius, kurie nurodyti kaltinime, galėjo nukentėjusiajai suduoti gindamasis. Nukentėjusioji buvo su akiniais. Jis nepastebėjo, kada jie nukrito, nematė ar buvo sugadinti. J. C. vilkėjo striukę su gobtuvu. Taip nebuvo, kad jis būtų griebęs už gobtuvo ir lenkęs nukentėjusiąją prie žemės. Negali pasakyti, ar jis įspyrė nukentėjusiajai. Jis nukentėjusiosios buvo spardomas, gal ir jis įspyrė atgal. Negali visko prisiminti. Jis nenorėjo mušti nukentėjusiosios, jis negalėjo iš jos ištrūkti. Dėl nukentėjusiosios kojos kelio raiščio plyšimo nieko negali pasakyti. Mano, kad jeigu būtų raištis trūkęs, nukentėjusioji būtų šlubavusi, o netampiusi jo. Jis nėra stabdęs važiuojančią nukentėjusiosios techniką. Su Kauno teritorinės liginių kasos civiliniu ieškiniu 69,02 eurų sumai nesutinka. Jis J. C. nepuolė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civiliniu ieškiniu 153,34 eurų sumai nesutinka. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu (nukentėjusiajai sumažinus pateiktame ieškinyje nurodytą sumą 188,74 eurais) turtinei žalai atlyginti ir 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidomis nesutinka.

Liudytojas N. E. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad vyko pas nukentėjusiąją į Karaliūnų kaimą purkšti pasėlių. Pas ūkininkę J. C. dirba 12 metų. Atvykdamas matė J. R. nueinantį nuo prūdo ir pamatė pasilenkusią J. C., kažko ieškančią. Jis sėdėdamas aukštai traktoriuje pamatė saulėje žibant akinius. Akiniai buvo persukti, stiklai kažkiek laikėsi. Nukentėjusioji pati akinius pasisuko ir tikriausiai juos užsidėjo, nepamena. Jis nukentėjusiosios klausė, kas įvyko, nukentėjusioji buvo šoke, pasakė, kad ją sumušė J. R. ir skambino pareigūnams. Palei nukentėjusiosios nosį, akis buvo kraujuota, veido srityje buvo matyti įbrėžimai. Nukentėjusioji ėjo lyg taisyklingai. Kai atvyko policija jis dirbo kitame lauke. Jis neatkreipė dėmesio į nukentėjusiosios rūbus, akivaizdžiai suplyšusių nepastebėjo. Važiuojant link prūdo J. R. nuo jo buvo apie 10 metrų atstumu, jokių sužalojimų ant jo nepastebėjo. Bendradarbis J. G. yra kalbėjęs, kad nuvykus į laukus, J. R. grubiai su J. G. kalbėdavo. J. R. yra sustabdęs jį važiuojant, kai su sėjamąja sėjo kviečius, lindo po traktoriumi, todėl jis turėjo sustoti. J. R. kalbėjo su juo negražiai, puolė ant jo sakydamas, kam jis keliuką užsėjo.

Liudytojas A. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra J. R. kaimynas. Jis įvykio nematė. J. R. apibūdina, kaip nekonfliktišką žmogų. Jie padeda vienas kitam darbuose, su juo J. R. nekonfliktuoja, ar konfliktuoja J. R. su kitais žmonėmis, nežino. Su J. R. kalbėjosi apie šį konfliktą. J. R. jį pakvietė paliudyti. Jis anksčiau yra girdėjęs J. C. sakant, jei ne telefonas, kurį laikė rankoje, J. R. būtų kraują paleidusi.

Liudytojas Č. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltinamasis J. R. kaimynas. Su nukentėjusiąja nėra bendravęs. Žino, kad nukentėjusioji apdraskė J. R.. Jis pats to nematė, J. R. atėjęs kitą dieną po įvykio jam pasakojo. J. R. verkė, prašė ateiti į teismą paliudyti, sakė, kad susimušė su nukentėjusiąja, susipyko dėl žemės. Matė J. R. apdraskytu veidu, skundėsi kojos skausmu. J. R. turėjo kelias bičių šeimas, nukentėjusiajai tai trukdė, todėl turėjo jas perkelti. Ne vienas konfliktas tarp jų buvo. J. R. labai geras, lėtas, ramus, niekur nelenda. Netiki, kad J. R. nukentėjusiąją galėjo užpulti.

Specialistas ekspertas Ą. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad yra teismo medicinos gydytojas, dirba Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriuje. Išvadą surašė 2019 m. rugsėjo 24 d. o įvykis buvo 2019 m. rugsėjo 23 d. Tuo metu apžiūrint dar neturėjo visos informacijos apie patirtus nukentėjusiosios sužalojimus. Vėliau, gavus papildomą informaciją, situacija pakito. Iš bylos aplinkybių matyti, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo fizinis kontaktas: pastūmimas, užsėdimas, bandymas keltis. Tikėtina, kad dėl tokių veiksmų galėjo plyšti raištis. Raiščio plyšimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, visi kiti sužalojimai vertinami kaip paviršiniai, nežymūs. Jis savo 2019 m. lapkričio 22 d. išvadą tvirtina. Labai mažai tikėtina, kad kelio raiščio plyšimas įvyko vėliau, nei įvykio metu. Nukentėjusioji skundėsi skausmu. Kelio raiščio plyšimas nustatomas atliekant specialius tyrimus. Ambulatorijoje gydytojas mato tik išorinius sužalojimus, deformacijas, lūžimus. Tiksliai pasakyti, ar raištis plyšo, ar įplyšo negali. Pirminėje išvadoje parašė, kad patarta kreiptis į traumatologą, nes reikalauti, kad žmogus kreiptųsi negali. Sąnario raiščių plyšimas gali atsirasti koją nikstelint ar netiksliai pastatant. Tikimybė, kad sukant koją plyštų raištis, šiuo atveju labai menka. Gali raištis plyšti ir spontaniškai, paprastai tai būna vyresniame amžiuje. Ar įvykį ir nukentėjusiosios traumą galima susieti priežastiniu ryšiu, kategoriškai teigti negali. Žmogus po užpuolimo traukiantis gali nikstelėti koją. Nustatyti, ar dėl spyrio, ar dėl smūgio plyšo kelio raištis, negali. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą, tai galėjo tęstis minutėmis ar sekundėmis. Nuo stipraus spyrio į kelį gali plyšti raištis, taip pat gali plyšti ir susistumdymo, ir grumtynių metu.

Liudytoja A. R. apklausta teisiamajame posėdyje paaiškino, dirba VšĮ greitosios medicinos pagalbos stotyje, skubios medicinos pagalbos slaugos specialiste. Pamena kvietimą, buvo konfliktas tarp kaimynų. Atvykus jau buvo policijos ekipažas. Policijos automobilyje sėdėjo nukentėjusi moteris. Ji visus nukentėjusiosios nusiskundimus įrašė į kortelę. Apžiūra buvo atlikta vizualiai, apžiūrėtos sumušimų vietos. Vizualiai sumušimų, sužalojimų nesimatė, tą pamena gerai. Nukentėjusiajai buvo pasiūlyta vykti į gydymo įstaigą, tačiau nukentėjusioji atsisakė. Nukentėjusioji išsakė nusiskundimus dėl nosies ir pilvo sumušimų. Nepamena dėl pleistro klijavimo. Jei buvo klijuojamas pleistras, turėjo būti įrašyta į kortelę. Visi sužalojimai, kuriuos įrašė į kortelį, buvo įrašyti pagal nukentėjusiosios nusiskundimus. Kad nukentėjusioji būtų rodžiusi koją, nepamena. Kito asmens, dalyvavusio konflikte, nematė. Diagnozių nerašo, rašo simptomus. Diagnozės patikslinimui ligonis vežamas į gydymo įstaigą. Nepamena tokių sužalojimų, kaip matyti nuotraukoje. Jei medicininės kortelės 4 p. pažymėtas veido kraujavimas tai matomai jis buvo. Prašo remtis aprašymu medicinėje kortelėje, aplinkybių pilnai nepamena. Nepamena, ar nukentėjusiajai iš nosies bėgo kraujas. Iš medicininės praktikos yra tokios nuomonės - žmogui atsisakius vykti į priėmimo skyrių, skaitoma, kad nusiskundimai dėl sveikatos nėra rimti. Nukentėjusioji neatrodė blogos būsenos. Sužalojimai nebuvo stiprūs, dėl to ji atsisakė vykti į gydymo įstaigą.

Liudytoja V. R., apklausta teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad kaltinamasis J. R. jos sutuoktinis, nukentėjusiąją J. C. žino kaip ūkininkę. Paties įvykio nematė. Ji pamatė savo vyrą ateinantį iš lauko. Vyras buvo kruvinas. Iš apatinės lūpos bėgo kraujas, buvo krūtinė kruvina, marškinių, švarko sagos išdraskytos. Lūpa nuo įdrėskimo buvo atvėpusi. Ant kojos buvo raudona dėmė, veidas buvo raudonas, matėsi įdrėskimai, matėsi žymės ties akių vokais. Vyras sakė, kad J. C. griebė už lūpų. Vyras jai papasakojo, kad ėjo išsiaiškinti su nukentėjusiąja dėl keliuko. J. C. jį puolė, jis ėjo atatupstas, kojai užsikabinus jis parkrito, tada jį gulintį ėmė draskyti. Sakė nukentėjusiąją šiaip taip nustūmęs, o kai ruošėsi eiti namo, J. C. metė į jį akmenį ir pataikė į koją. Sakė, kad iš skausmo, iš inercijos, pagriebęs tą patį akmenį metė į jos pusę, nematė ar jai pataikė. Atvykusi policijos pareigūnė vyrui sakė vykti į gydymo įstaigą. Vyrui pradėjo labai skaudėti koją toje vietoje, kur buvo pataikyta akmeniu. Grįžtant iš ligoninės skambino tyrėja, sakė, kad reikia parašyti pareiškimą, liepė atvykti. Su nukentėjusiąja J. C. yra buvę konfliktų ir anksčiau. Dėl keliu važiuojančių traktorių niekas neprotestuoja. Gatvė siaura, nustatytas leistinas greitis 20 km/h. Kiti traktoriai lekia ir nesilaiko leistino greičio. Jos vyras nieko nedaro, tik paprašo, kad nelėktų. Ji negalėtų patikėti, kad jos vyras gali užpulti moterį.

Liudytojas J. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, paaiškino kad jis pas nukentėjusiąją J. C. dirba mechanizatoriumi. Datos nepamena, atvykęs pamatė, kad nukentėjusiosios akiniai sulankstyti, skruostas buvo kruvinas. J. C. šlubavo, buvo persigandusi, streso būsenos. J. C. sakė, kad ją sumušė J. R., smulkiai nieko nepasakojo. Jis patarė kviesti policiją, ji pasakė, kad jau iškvietusi. Jis matė J. R., vaikštantį prie savo traktoriaus. J. R. yra priekabus. Važiuojant traktoriais išbėgdavo ant kelio, rėkdavo, kad tuo keliu negalima važinėti. Jie važiuodavo per valstybinį kelią. Tokie išpuoliai dažnai pasikartoja. Apie 9 metus jis dirba pas ūkininkę J. C., tiek laiko vyksta J. R. išsišokimai.

Liudytoja K. T., apklausta teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad kaltinamojo J. R. ir nukentėjusiosios J. C. nepažįsta. Datos nepamena, su kolege pagal gautą iškvietimą vyko į Karaliūnų kaimą. Policiją iškvietė moteris. Atvykus į įvykio vietą pasitiko pranešėja ir paaiškino, kad jai būnant laukuose, savo žemėje, priėjęs šalia gyvenantis vyriškis pradėjo konfliktuoti dėl žemės, puolė ją mušti rankomis, buvo pargriuvę ant žemės. Asmenį, sumušusį nukentėjusiąją matė, prie jo buvo priėjusi. Ant to asmens veido matėsi paraudimai. Asmuo sakė, kad jis nukentėjo nuo tos pačios moters ir, kad jis kreipsis į medikus. Ant moters veido matė paraudimą palei nosį, moteris skundėsi kojos skausmu. Atvykę greitosios pagalbos medikai apžiūrėjo moterį. Nepamena, ar nukentėjusioji šlubčiojo, vykstant apklausai ji jautėsi pakankamai normaliai. Kai nukentėjusioji skundėsi kelio skausmu, nuo įvykio buvo praėję virš valandos.

Specialistas G. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu ir apžiūrėjęs daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiosios akinius paaiškino, kad akinių kairės pusės ienelė išėjusi iš vietos, atlenkta, ienelės sulankstymas paprastai atsiranda nuo kontakto, fizinio veiksmo. Akinių konstrukcija gana stambi, ją atlenkti reikia nemažos jėgos. Abi akinių ienelės turi laisvumo, o tai atsiranda nuo nešiojimo. Daugiau akivaizdžių apgadinimų nesimato. Šį apgadinimą galima pataisyti. Dėl išlaidų rėmelio pataisymui – būna, kad tokį sugadinimą jis pataiso nemokamai, specialių replių pagalba viskas atstatoma į savo vietą. Darbas užtruktų kelias sekundes. Už akinių pataisymą pagal kainininką būtų minimalūs remonto kaštai - 6 eurai. Jei taisant nulūžtų ienelė, kas šiuo atveju mažai tikėtina, remonto kaina būtų virš 20 eurų. Akinių taisymas jų nešiojimui, matymui nekenktų.

2019 m. rugsėjo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus dirbamos žemės laukus Karaliūnų k., Bukonių sen., Jonavos r., tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 25-26).

2020 m. vasario 28 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas garso įrašas (išklausyta jame esanti informacija) gautas iš Bendrojo pagalbos centro, sudaryta garso įrašo suvestinė. Įraše užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjos (galimai J. C.) ir BPC operatorės. Pranešėja nurodė, kad ją laukuose užpuolė, sumušė kaimynas J. R. (1 t., b. l. 32-35).

2020 m. sausio 6 d. akistatos tarp nukentėjusios J. C. ir įtariamojo J. R. protokolu nustatyta, kad prieštaravimų pašalinti nepavyko, kiekvienas pasiliko prie anksčiau duotų parodymų (1 t., b. l. 146-149).

2020 m. sausio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji J. C. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė striukę ir megztą kepurę (1 t., b. l. 55-56), kurie apžiūrėti 2020 m. sausio 16 d. daiktų apžiūros protokolu, taip pat apžiūrėti ir akiniai, kurie skirti regėjimo korekcijai, taip pat apžiūrėta moteriška striukė ir megzta baltos spalvos kepurė (1 t., b. l. 57-59).

2020 m. sausio 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusiosios J. C. įgaliota atstovė advokato padėjėja Olita Remeikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė nuotraukas - 3 vnt. (b. l. 64), kurios apžiūrėtos 2020 m. vasario 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu: pirmojoje nuotraukoje užfiksuota moteris, kuri užsidėjusi baltos spalvos kepurę, užsidėjusi akinius. Pirmojoje nuotraukoje ant moters veido akivaizdžių sužalojimų nematyti. Antrojoje nuotraukoje užfiksuotas moters veidas iš arti, matyti, kad moteriai ant nosies dešinėje pusėje ir prie dešinės akies yra paraudimai. Trečiojoje nuotraukoje užfiksuota moteris, rudos spalvos trumpai kirptų plaukų, matyti, kad kairėje ausyje įvertas geltonos spalvos auskaras, nuotraukoje matyti, kad ant moters kaklo kairėje pusėje yra paraudimas, o ant kairės pusės apatinio žandikaulio matyti patamsėjimas (1 t., b. l. 65-67).

2019 m. rugsėjo 24 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2573/2019(02) nustatyta, kad J. C. sužalojimai nosies nugarėlėje, paviršiniai nubrozdinimai ir kraujosruva galėjo išsivystyti nuo vieno poveikio smūgiuojant ranka į akinius. Odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje greičiausiai padarytas rankos pirštais ir vienu poveikiu. Kraujosruvos kojose padarytos trimis smūgiais kietu buku daiktu ir greičiausiai spyriais. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą ir atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes. Turimais duomenimis sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 72).

2019 m. lapkričio 22 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG3137/2019(02) nustatyta, kad J. C. konstatuoti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai nosyje, odos nubrozdinimas viršutinės lūpos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešinėje pasmakrės pusėje, trys kraujosruvos priekinėje pilvo sienoje, dvi poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies išoriniame bei vidiniame paviršiuose, kraujosruva kairėje blauzdoje, kairio kelio sąnario medialinio kolateralinio raiščio plyšimas. Atskirai vertinant kiekvieną iš nustatytų sužalojimų, tai kairio kelio sąnario raiščių plyšimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Visi kiti konstatuoti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 97-99).

2020 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos nutartimi nustatyta, kad pareiškėjo J. R. skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria buvo paliktas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimas, atmestas (2 t. b. l. 161-164).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko, nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų bei tarp jų kilusio konflikto. Iš kaltinamojo J. R., nukentėjusiosios J. C. paaiškinimų teisme, liudytojų N. E., J. G., taip pat byloje esančių kitų rašytinių įrodymų – nukentėjusiosios pareiškimo, medicinos duomenų, nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2019 m. rugsėjo 23 d., apie 15.45 val. žemės sklype, esančiame Karaliūnų kaimo ribose, Jonavos r., Bukonių sen. Tarp šių asmenų kilo žodinis konfliktas dėl užarto pravažiavimo keliuko, kuriuo nebegalėjo naudotis kaltinamasis, nes keliukas buvo užsėtas pasėliais. Bylos duomenimis, tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų nėra. Dėl to, kas įvyko kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitikus nukentėjusiosios žemės sklype, kaltinamojo ir nukentėjusiosios versijos skiriasi iš esmės.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad tarp kaltinamojo J. R. ir nukentėjusiosios J. C. kurį laiką yra įtempti bei konfliktiški santykiai, šios aplinkybės neginčija nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė, jog tarp jų vyksta nesutarimai dėl žemės sklypo ribų, dėl suarto keliuko, kuriuo nebegali pravažiuoti kaltinamasis, dėl trukdymo gatve pravažiuoti nukentėjusiosios technikai, dėl kaltinamojo laikomų bičių, ir t.t. Kaltinamasis apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis įvykio dieną, nukentėjusiajai būnant savame žemės sklype, nenusiteikęs konfliktuoti, nepagalvodamas, kad nukentėjusioji gali jį užpulti, tačiau esant įtemptiems tarp jų santykiams, vis tik nuėjo pasiaiškinti, kodėl nukentėjusioji užsėjo pravažiavimą; nukentėjusioji jam liepė dingti iš jos žemės ir puolė jį, taikės įspirti į tarpkojį, spardė į kojas, draskė lūpas, o jis gynėsi, traukėsi atbulas, užkliuvus kojai, pargriuvo; J. C. užgriuvusi ant jo toliau jį draskė, o jam atsikėlus jo nepaleido, draskė, spardė, sudavė kumščiais į veido sritį; jis norėdamas, kad jį paleistų vieną kartą sudavė kumščiu J. C. į pilvo sritį, galėjo sugriebti nukentėjusiosios rankos nykštį; atsistūmęs nuo nukentėjusiosios nueidinėjo, o nukentėjusioji, sakydama, kad suskaldys jam galvą paėmė akmenį ir metė į jį, pataikė jam į koją; jis nuo skausmo, būdamas šoko būsenoje, tuo pačiu akmeniu metė į nukentėjusiąją ir pataikė į pilvą; sužalojimai, kurie padaryti nukentėjusiajai, galėjo atsirasti tik jam ginantis nuo nukentėjusiosios, kaltinime nurodytus smūgius galėjo nukentėjusiajai suduoti tiktai nuo jos gindamasis; kumščiu nukentėjusiosios nedaužė, tik nuo jos gynėsi.

Tuo tarpu nukentėjusioji J. C. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė kitokias įvykio aplinkybes, nei nurodė kaltinamasis. Aiškino, kad prie jos staiga atbėgęs J. R. išvadino ją necenzūriniais žodžiais trenkė kumščiu į veidą, nuo smūgio nukrito akiniai, kuriuos bandė pasilenkusi ieškoti; tuo metu kaltinamasis griebė už striukės kapišono, užtraukęs kepurę ant akių lenkė prie žemės, palenkęs spardė; mėgindama atsitiesti pajuto stiprų smūgį į pilvo duobutę; kaltinamasis viena ranka laikė kapišoną, kita smūgiavo, smūgių skaičiaus ir eiliškumo tiksliai įvardinti negali; buvo smūgis ir į kelį, po to suėmęs už pečių metė ją į žemę; nukritus ant žemės kaltinamasis atsisėdęs ant jos dubens ir užtraukęs kapišoną smūgiavo, sudavė 5 smūgius į galvą, smūgį į barzdą; gindamasi ir bandydama nuo savęs nustumti kaltinamąjį, rankomis apdraskė jam veidą, lūpas; jai atsikėlus nuo žemės, kaltinamasis metė į ją akmenį ir pataikė po krūtine; ji paėmusi tą patį akmenį, esant jos prastam regėjimui, metė į kaltinamąjį ir netyčia pataikė jam į kojas.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, daugiau niekas, be kaltinamojo ir nukentėjusiosios, įvykio nematė. Kas konkrečiai įvyko nukentėjusiosios laukuose, yra J. R. ir J. C. parodymai, kurie yra priešingi, todėl ypatingą reikšmę įgyja kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų analizė, ar parodymai kito ir kaip kito ikiteisminio tyrimo eigoje bei teisme, jų sugretinimas. Teismas turi atsargiai įvertinti nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje tiek kaltinamasis tiek ir nukentėjusioji gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų.

Kaltinamasis J. R. neneigia padaręs nukentėjusiajai sužalojimus, bei sudavęs kaltinamajame akte nurodytus smūgius, tačiau tvirtina, kad sužalojo nukentėjusiąją ir sudavė smūgius gindamasis nuo jos užpuolimo, t.y. veikdama būtinosios ginties sąlygomis. Teigia, kad fizinį smurtą prieš jį pirma pradėjo J. C..

Nukentėjusioji J. C. 2019 m. rugsėjo 23 d. pranešdamas policijai apie įvykį, nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 23 d. apie 15.45 val. atvykus į jai priklausančius laukus, prie jos atėjęs J. R. priekaištavo dėl žemės ribų, rankos kumščiu trenkė vieną kartą į veidą, o ji trenkė jam atgal; J. R. koja jai spyrė į kairės kojos kelią, parvertė ant žemės; atsisėdęs ant jos ir užtraukęs striukės gobtuvą ant galvos, viena ranka jį laikė, o kita ranka trankė į įvairias kūno vietas - pilvą, krūtinę, galvą; buvo suduota apie 10-15 smūgių; ji nuo J. R. gynėsi, ranka draskė jam veidą, kad ją paleistų; draskant veidą J. R. užsuko rankos nykštį; išgirdęs atvažiuojančio traktoriaus garsą ją paleido; atsistojęs paėmė akmenį ir metė į ją, pataikė į pilvą; po įvykio atvykęs GMP ekipažas jai diagnozavo nosies bei lūpos nubrozdinimus ir pilvo sumušimą (1 t., b. l. 1-2). 2020 m. vasario 28 d. iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. 2020 m. rugsėjo 23 d., 15.59 val., užfiksuotas pranešėjos pranešimas iš telefono numerio 861580216, dėl smurto; garso įraše matyti, kad pranešėja operatorei nurodo, kad „ nežinau kur kreiptis, sumušė kaimynas, užpuolė laukuose”, Operatorė: o dabar jus muša?”, Pranešėja: ne, tai dabar pasitraukė, nes atvažiavo mano darbuotojas ir pamatė muštynes”, Operatorė: “bet jūs konfliktavot ir jus muša? Pranešėja: “ tai taip, jis čia atėjo, aš laukuose dirbu, atėjo į mano žemę ir pakėlė čia skandalą ir puolė man čia veidą daužyt kumščiais, tai aš irgi stipri, apdraskiau, tai dabar nulėkė namo”. Pranešėja: “J. R., toks senis”. Operatorė: “ taip, tarp jūsų kilo konfliktas “ Pranešėja:” ne konfliktas, mes, puolė aiškint dėl žemių”. Operatorė: ”tai konfliktas, kurio metu puolė jus”. Pranešėja: “puolė kumščiais man į veidą daužyt, nu tai aš nelikau skoloj”. Operatorė:” puolė muštis: Pranešėja: ”taip”. Operatorė: ”rankomis ?”. Pranešėja: “spardė man dar, spyrė į pilvą, kumščiais daužė” Operatorė: “o medikų pagalbos nereikės”. Pranešėja: ne, medikų nereikės, nes man striukę ant galvos užtraukė, akinius tik sulankstė”. Operatorė: “medikų nereikia? ”. Pranešėja: “ne” (1 t. b. l. 32-35). Nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 23 d. nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir papildomai nurodė, jog ji atvažiavusiam savo darbuotojui N. E. pasakė, kad ją sumušė J. R.; J. R. ją mušdamas nuo veido numušė akinius, kuriuos vėliau rado N. E. laukuose; akiniai nebuvo sulaužyti, dėl to jokia žala nepadaryta (1 t. b. l. 44-45). Nukentėjusioji ikiteisminiame tyrime 2019 m. spalio 7d. papildomos apklausos metu nurodė, kad konfliktas su kaltinamuoju prasidėjo dėl jos žemių ribų; kaltinamasis aiškino, kad tarp jos žemės ir kaltinamojo žemės sklypų turi būti keliukas, ji kaltinamajam pasiūlė kreiptis į žemėtvarką ir ten aiškintis; J. R. pradėjo koliotis, ją vadino “aferiste”, “kurva“, o jai atsakius, kad šlykštesnio žmogaus ji nėra mačiusi gyvenime ir paliepusi eiti ir nevaikščioti po jos žemę, staiga rankos kumščiu trenkė smūgį į veido sritį, pataikė į akinius; akiniai nuo smūgio nukrito į arimus; ji rankos pirštais perbraukė kaltinamajam per veidą; J. R. sugriebė jai už striukės kapišono, uždėjo jį ant galvos ir tempdamas už kapišono lenkė ją prie žemės, koja vieną kartą spyrė į kairės kojos kelią, ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į pilvo sritį; po to parvertė ją ant žemės ir atsisėdęs ant dubens, laikydamas viena ranka užtrauktą ant galvos kapišoną, kita ranka sudavinėjo smūgius; sudavė ranka 5 smūgius į galvos sritį, bei ranka sudavė po krūtine kairėje pusėje du smūgius; J. R. sudavinėjant smūgius, ji visą tą laiką nuo jo gynėsi, bandė ištrūkti, kaire ranka stipriai drėskė jam veidą, norėdama, kad ją paleistų; ginantis ir draskant veidą, J. R. ranka sugriebė ir užsuko kairės rankos nykštį; atsistojęs metė į ją akmenį, pataikė į pilvo sritį; ji pagriebus tą patį akmenį metė į J. R., pataikė į koją; atvykusiam savo darbuotojui N. E. papasakojo, kad ją užpuolė J. R., paprašė jo surasti jos akinius; darbuotojas dirvoje rado sulankstytus akinius, akiniai buvo deformuoti; ji atsisakė su medikais vykti į ligoninę, nes jos automobilio bagažinėje buvo cheminių medžiagų, skirtų laukams purkšti; privačioje klinikoje UAB „Affidea Lietuva“ atliko kelio sąnario ir galvos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus, buvo nustatytas kairės kojos raiščio dalinis plyšimas; nedarbinga nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. spalio 25 d; 2019 m. rugsėjo 27 d. pakartotinai nuvyko pas teismo med. ekspertą, nes praėjus kelioms dienoms po grumtynių su J. R. pastebėjo ant savo kūno kraujosruvas, t.y. kairėje pusėje po krūtine, smakro apačioje dešinėje pusėje, tuos kraujosruvos atsirado nuo J. R. veiksmų, kai buvo ją parvertęs ir jai smūgiavo; patikslino, kad pirmos apklausos metu sakė, kad jos akiniai nebuvo sulaužyti, tačiau taip sakė, nes dėl prasto regėjimo negalėjo pareigūnei palikti akinių ir pareigūnei pasakė, kad akiniai nesulaužyti; akinių metaliniai rėmeliai buvo stipriai deformuoti, dėl šios priežasties optikoje „Vision Expres“ akinių rėmelių neremontavo; akinių vertė - 200 eurų, juos pirko prieš 5 metus už 388 eurų; akiniai buvo nusidėvėję, todėl juos vertina 200 eurų.

2020 m. sausio 6 d. akistatos tarp nukentėjusiosios J. C. ir kaltinamojo J. R., nukentėjusioji J. C. parodė, kad atėjus J. R. aiškintis dėl užsėto keliuko pasakė jam, kad jis išeitų iš jos žemės, J. R. ją išvadino aferiste, jos atžvilgiu pavartojo necenzūrinius žodžius ir vieną kartą sudavė smūgį į akinius, prie kairės pusė smilkinio; ji tuomet delnu nustūmė J. R. nuo savęs, liesdama pirštais jo veidą; jai sukantis pasiimti akinius, J. R. nutvėrė ją už striukės kapišono, laikydamas už kapišono tąsė, kojomis spardė, pataikė į dešinės kojos šlaunį, ir kelį, ranka sudavė apie 5 smūgius į galvą, (buvo su kepure ir kapišonu ant galvos), kumščiu sudavė smūgį į pilvą ir jai atrodo, kad dar ir antrą smūgį sudavė į pilvą; parvertęs ant žemės ir jai gulint ant nugaros J. R. užlipo ant jos, apžergė ją, laikė kapišoną užtraukęs jai ant galvos, atlikinėjo seksualinius judesius; J. R. kojos kelius galėjo susižaloti užsėdęs ant jos, nes keliais rėmėsi į žemę, J. R. jos nepaleido; ji kairės rankos pirštais braukė J. R. per veidą, užkabino lūpą; išgirdęs ar pamatęs atvažiuojantį traktorių J. R. nuo jos atsitraukė; jai atsikėlus J. R. rėkė “užmušiu, daugiau nerašinėsi skundų”, ir metė į ją akmenį, pataikė po krūtine, į kairės pusės šonkaulius; ji išsigandusi tuo pačiu akmeniu paleido į J. R., pataikė į kojas; atvažiavus jos darbuotojui paprašė surasti akinius.

J. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 5 d. kaip įtariamasis, parodė, kad jis J. C. smūgių nesudavė, akinių jai nesugadino, o tik norėjo su ja pasikalbėti; tarp jų kilo grumtynės, nes J. C. jį užpuolė, pradėjo draskyti jam veidą; grumtynių metu J. C. nuo veido galėjo nukristi akiniai; tyčia tikrai jų negadino, ir tyčia jų nuo veido nenumušė; pamatęs keliuku važiuojant ūkininkės J. C. automobilį jį stabdė rankos mostu, bet Jolanta nesustojo, nuvažiavo link savo žemės prie kūdros; jis priėjęs prie J. C. paklausė, kodėl užsėtas pravažiavimui skirtas keliukas; J. C. pradėjo šaukti; tarp jo ir J. C. kilo žodinis konfliktas; J. C. abiem rankom puolė jį draskyti; mosikavosi rankomis, nagais draskė jam veidą; abiejų rankų kumščiais jam sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į veido sritį, spardėsi, koja taikėsi jam įspirti, pataikė koja tik vieną kartą; norėjo jam įspirti į tarpkojį, bet jis spėjo užstatyti koją, tada įspyrė į kairę koją virš girnelės; J. C. jam apdraskė nagais lūpas, veidą, išplėšė marškinių sagas; po to paleidusi marškinius sugriebė jam už abiejų rankų nykščių, tempė į save; norėdamas atstumti J. C. nuo savęs nugriuvo nugara ant žemės; Jolanta užgriuvo ant jo, atsisėdusi ant jo nagais draskė jam veidą, o jis pagavęs rankas laikė, kad ji nusiramintų; jis nuvertė J. C. nuo savęs nugara ant žemės ir atsisėdęs ant jos dubens laikė jos abi rankas; jiems abiems atsikėlus nuo žemės, J. C. abiem rankomis sugriebė jam už marškinių ir laikė, sakydama, kad atvažiuoja traktorininkas ir paliudys, kad jis ją užpuolė; jis matė, kad traktorius artėja link jų; nuo savęs nustūmęs J. C. norėjo eiti link namų, tuomet J. C. nuo žemės paėmusi akmenį ir jį laikydama rankoje pasakė: „tuoj aš tau galvą suskaldysiu“, ir metė akmenį į jį, pataikė į šlaunikaulį; jis iš to stipraus skausmo taip pat pagriebė nuo žemės tą patį akmenį ir jį metė į J. C.; pataikė jai į pilvo sritį ir nuėjo namo; grįžęs papasakojo savo žmonai, kad jį užpuolė J. C.; žmona jam sakė skambinti į policiją, bet jis pasakė, kad nereikia policijos; jis neskambino į bendrąjį pagalbos centrą; jis atvykusioms policijos pareigūnėms paaiškino kas įvyko tarp jo ir J. C.; dėl kojos skausmo tą patį vakarą kreipėsi į VŠĮ Jonavos ligoninė priėmimo skyrių; medikai nustatė stiprų kairės kojos sumušimą; 2019 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Jonavos policijos komisariatą, parašė pareiškimą nurodydamas, kad jį užpuolė J. C.; tą pačią dieną kreipėsi pas teismo med. ekspertą; jis tik gynėsi nuo J. C. veiksmų, jos nepuolė, neturėjo tyčios jos sužaloti; nežino ir nepastebėjo, kada grumtynių, kilusių tarp jos ir J. C. metu, nuo jos veido nukrito ar galėjo nukristi akiniai; jos akinių tikrai nesugadino; galėjo būti, kad jis gindamasis nuo J. C. veiksmų, galėjo suduoti rankų delnais jai per veidą, bet jis to tikrai neatsimena, nes buvo šoke, patyrė stresą; jis yra senyvo amžiaus, J. C. už jį yra stipresnė; J. C. konflikto metu jam sakė „aš taip padarysiu, kad čia neliks nei jūsų namų, nei jūsų, jus čia ubagai, pas mane 700 hektarų, aš čia jums padarysiu taip, kad jus čia nenorėsit gyvent“; po šio įvykio jis yra sukrėstas, išsigandęs, geria raminančius vaistus; po J. C. smūgių sudavimo jam į veido sritį pablogėjo regėjimas (1 t. b. l .143-144).

2020 m. sausio 6 d. akistatos tarp nukentėjusiosios J. C. ir kaltinamojo J. R. metu, kaltinamasis J. R. parodė, kad atėjus pasiaiškinti J. C. liepė jam dingti ir puolė jį draskyti, abiem rankomis įsikabino į striukę, su nagais draskė veidą, apdraskė lūpas, kumščiais sudavė apie 4-5 smūgius į veido sritį; J. C. jį laikė įsikabinusi į striukę, o jis eidamas atbulas nugriuvo nugara ant žemės, tada J. C. nugriuvo ant jo; jis stengėsi ją nuversti nuo savęs; nuvertęs ant žemės ir apžergęs kojomis atsisėdo ant J. C., laikė už jos abiejų rankų riešų, klausė, kodėl ji šitaip elgiasi; jam atsistojus, J. C. jo nepaleido, laikė už striukės; jis stengėsi rankomis ją nustumti, tačiau ji draskėsi, koja bandė ne kartą įspirti į tarpukojį, jis ranka dengėsi, tada J. C. koja įspyrė į kairę koją virš kelio; jis atsistūmė ranka nuo J. C. ir apsisuko eiti namo; J. C. pasiėmė nuo žemės akmenį ir pasakiusi, “aš tau galvą suskaldysiu”, sviedė į jį; akmuo pataikė jam į kairės kojos šlaunikaulį ir jam stipriai suskaudo; jis paėmęs tą patį akmenį paleido jį į J. C., pataikė kažkur į šoną ir išėjo namo (1 t. b. l. 146-147).

Vertinant kaltinamojo parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek bylos nagrinėjimo teisme metu matyti, kad jie nėra nuoseklūs. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuėjęs pas J. C. paklausė, kodėl užsėtas keliukas, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu vartojo necenzūrinius žodžius. Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė kitokią konflikto su nukentėjusiąja pradžią, nei nurodė ikiteisminio tyrimo metu, teigdamas, kad nuėjus pas J. C. paklausti, kodėl užsėtas keliukas, ji pasakė jam dingti ir iš karto puolė jį draskyti. Ikiteisminio tyrimo metu J. R. nurodė, kad jam nugriuvus ant žemės, J. C. užgriuvo ant jo, atsisėdusi ant jo su nagais draskė jam veidą, tačiau akistatos metu tokių aplinkybių kaltinamasis nenurodė. Taip pat apklaustas ikiteisminio tyrimo J. R. parodė, jog jam pakilus nuo žemės, J. C. jo nepaleido, laikė už marškinių, jis nustūmė nuo savęs J. C. ir tik tuomet jį paleido, ir paėmusi akmenį metė į jį, tačiau apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė kitokias aplinkybes, aiškindamas, kad atsikėlus nuo žemės nukentėjusioji jo nepaleido, daužė, draskė ir spardė. J. R. gynėjas teisiamojo posėdžio pateikė teismui Parodymų patikrinimo vietoje protokolą, (ikiteisminiame tyrime, kuris buvo pradėtas dėl to paties įvykio pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo J. R.) iš kurio matyti, kad J. R. atliekant parodymų patikrinimą vietoje nurodė dar kitokias įvykio aplinkybes (2 t. b. l. 123-125). Aiškino, kad J. C. abiem rankom sugriebė už marškinių ir abiem rankom pradėjo draskyti jam veidą; draskė ir kaire ir dešine ranka pakaitomis; po šių veiksmų abiejų rankų kumščiais pakaitomis sudavė daugybinius smūgius, suduota buvo ne mažiau 10 smūgių į veido sritį, smūgius į veido dešinę ir kairę pusę sudavinėjo keisdama rankas; bijodamas, kad daugiau nesmurtautų, atstūminėjo J. C. nuo savęs, o ji laikė jam už marškinių; sugriebė J. C. už pečių, laikė už rankų J. C. jam kelis kartus spyrė, bet smūgių išvengė; eidamas atbulas nugriuvo, J. C. užgriuvo ant jo; jis nuvertė J. C. nuo savęs; atsisėdęs ant jos laikė už riešų, kad nedraskytų jam veido; kai J. C. nusiramino, jis atsistojo, atsistojo ir J. C.; jam nueidinėjant, J. C. vėl priėjo prie jo ir abiem rankom suėmė už marškinių ir laikė, kai J. C. jį paleido jis ėjo namo, bet paėjus apie 6 metrus J. C. vėl prie jo priėjo, sugriebė abiem rankomis už marškinių, taip laikydama bandė įspirti į tarpukojį, bet nepateikė; norėdamas ištrūkti jis vieną kartą kumščiu sudavė J. C. į pilvo sritį, tada jį paleido jį; jam nueidinėjant J. C. metė į jį akmenį ir pateikė jam į kairės kojos šlaunį; jis iš skausmo tuo pačiu akmeniu paleido į J. C. (2 t. b. l. 123-125).

Nukentėjusioji J. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kokius fizinio pobūdžio smurtinius veiksmus jo atžvilgiu atliko kaltinamasis, paaiškino kokius kūno sužalojimus patyrė. Nukentėjusioji J. C. viso proceso metu: tiek 2019 m. rugsėjo 23 d. protokole - pareiškime policijai apie įvykį, kur pranešėja nurodė, kad laukuose prie prūdo tarp jos ir J. R. įvyko konfliktas, kaimynas puolė ją mušti rankomis per veidą, spyrė iš kojos į pilvą, (1 t., b. l. 1-2), tiek apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kurios dalis parodymų buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 48-49), tiek teisiamojo posėdžio metu, nekeisdama esminių faktinių aplinkybių nurodė, jog būtent J. R. pirmas pradėjo konfliktą ir padarė sužalojimus, konstatuotus kaltinamajame akte, t.y. sudavė kumščiu smūgį į veido sritį, pataikydamas į akinius, koja spyrė į kairės kojos kelį, sudavė kumščiu smūgį į pilvo sritį, parvertęs ant žemės sudavinėjo smūgius į galvą, krūtinę, užsuko kairės rankos nykštį, o atsikėlus nuo žemės, metė į ją akmenį ir pataikė į pilvo sritį.

Nukentėjusiosios J. C. parodymai dėl jai padarytų sužalojimų iš esmės sutampa su specialisto išvadose konstatuotomis aplinkybėmis. Nusikalstamos veikos pasekmės – nukentėjusiosios sužalojimų pobūdis ir mastas (nesunkus sveikatos sutrikdymas) – nustatyti teismo medicinos eksperto pateiktomis išvadomis ir tyrimą atlikusio specialisto paaiškinimais, kurių patikimumas teismui nekelia abejonių. Iš 2019 m. rugsėjo 24 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2573/2019(02) matyti, kad J. C. sužalojimai nosies nugarėlėje, paviršiniai nubrozdinimai ir kraujosruva galėjo išsivystyti nuo vieno poveikio smūgiuojant ranka į akinius, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje greičiausiai padarytas rankos pirštais ir vienu poveikiu; kraujosruvos kojose padarytos trimis smūgiais kietu buku daiktu ir greičiausiai spyriais; sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą ir atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 2019 m. lapkričio 22 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG3137/2019(02) J. C. konstatuoti sužalojimai: poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai nosyje, odos nubrozdinimas viršutinės lūpos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešinėje pasmakrės pusėje, trys kraujosruvos priekinėje pilvo sienoje, dvi poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies išoriniame bei vidiniame paviršiuose, kraujosruva kairėje blauzdoje, kairio kelio sąnario medialinio kolateralinio raiščio plyšimas. Kairio kelio sąnario raiščių plyšimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus, o visi kiti konstatuoti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ekspertas teisiamojo posėdžio metu 2019 m. lapkričio 22 d. savo išvadą patvirtino ir parodė, kad surašant pirmą išvadą kitą dieną po įvykio - 2019 m. rugsėjo 24 d., apžiūrint nukentėjusiąją dar neturėjo visos informacijos apie nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, vėliau, gavęs papildomą informaciją, situacija pakito. Eksperto teigimu, esant tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo fiziniam kontaktui - pastūmimui, užsėdimui, bandymui keltis, galėjo plyšti kelio raištis. Raiščio plyšimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, visi kiti sužalojimai yra paviršiniai, nežymūs. Teisiamojo posėdžio metu duoti eksperto paaiškinimai nepaneigia išvados, jog nukentėjusiajai J. C. įvykio metu, po kaltinamojo įspyrimo į kojos kelį, galėjo plyšti kelio sąnario raištis. Iš eksperto paaiškinimų posėdžio metu matyti, kad nustatant nukentėjusiajai padaryto sužalojimo laipsnį, nukentėjusiąją apžiūrėjo betarpiškai, neturėjęs visos informacijos, išsamių tyrimų apie patirtą sužalojimą, vėliau, gavęs papildomą informaciją, nustatė nukentėjusiajai kairio kelio sąnario medialinio kolateralinio raiščio plyšimą. Ekspertas aiškino, kad jis kategoriškai teigti, kad patirtas smurtas sukėlė raiščių plyšimą, negali, tačiau nurodė, kad gali plyšti raištis stipriai spiriant į kelį, taip pat gali plyšti ir susistumdymo ir grumtynių metu. Taip pat ekspertas nurodė, kad kelio raiščio plyšimas įvyko vėliau, nei įvykio metu, labai mažai tikėtina, nukentėjusioji skundėsi skausmu. Taigi teisiamojo posėdžio metu duoti eksperto paaiškinimai nepaneigia išvados, jog nukentėjusiajai J. C. įvykio metu po kaltinamojo įspyrimo į kojos kelį galėjo plyšti kelio sąnario raištis. Ekspertas patvirtino, kad toks sužalojimo mechanizmas, kokį parodė nukentėjusioji yra galimas.

Pirmiau aptartais objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai kaltinamasis koja spyrė į kelį, nukentėjusioji šią aplinkybę nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, teigdama, kad po kaltinamojo spyrio ji jautė skausmą. Šios aplinkybės neneigė nei kaltinamasis, tačiau nurodė, kad fizinį smurtą naudojo gindamasis nuo jos užpuolimo. Taigi sugretinus nukentėjusiosios parodymus su specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, padaryti jos nurodytomis aplinkybėmis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad iki konflikto su J. R., nukentėjusioji J. C. buvo susižalojusi, sumušta ar buvo patyrusi konstatuotus sužalojimus. Pažymėtina ir tai, kad apie įvykį pranešė ir pagalbos kreipėsi į policijos pareigūnus būtent nukentėjusioji J. C., būtent ji kvietė ir greitosios medicinos pagalbą po konflikto su J. R..

Apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis J. R. tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai J. C. į veido sritį, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis koja vieną kartą spyrė jai į kairės kojos kelį, kumščiu vieną kartą sudavė į pilvo sritį, parvertęs nugara ant žemės, užsėdo visu kūno svoriu ant jos dubens, ranka sudavė smūgius nukentėjusiajai J. C. į galvos sritį, ranka sudavė smūgius po krūtine, bei ranka sugriebęs užsuko rankos nykštį, metė akmenį ir pataikė į pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą nosyje, odos nubrozdinimą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas dešinėje pasmakrės pusėje, trys kraujosruvas priekinėje pilvo sienoje, dvi poodines kraujosruvas dešinės šlaunies išoriniame bei vidiniame paviršiuose, kraujosruvą kairėje blauzdoje, kairio kelio sąnario medialinio kolateralinio raiščio plyšimą, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Kaltinamasis apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konflikto metu nukentėjusioji buvo su akiniais, kada akiniai nukrito jis nepastebėjo, nematė ar jie buvo sugadinti. Nukentėjusioji apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis smūgį sudavė į veidą, pataikė į akinius, nuo smūgio akiniai nukrito ant žemės, buvo sulankstyta akinių kojelė. Akinius vežė taisyti į optiką, ten nurodė, kad taisant gali lūžti, įvertinus 5 metų nusidėvėjimą, akinius įvertino 200 eurų. Atkreiptinas dėmesys, jog žalos dydžio klausimu J. C. parodymai yra prieštaringi. Iš karto po įvykio 2019 m. rugsėjo 23 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad nuo jos veido numušti akiniai sulaužyti nebuvo, dėl to jai jokia žala nepadaryta (1 t. b. l. 44-45). Tačiau 2019 m. spalio 7 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji jau nurodė, kad akiniai vis tik buvo sugadinti, vežė juos taisyti į optiką „Vision Expres“, tačiau jai buvo pasakyta, kad akiniai stipriai deformuoti ir yra netaisytini (1 t. b. l. 48-49). Nukentėjusioji pateikdama teisme civilinį ieškinį jame padidino sugadintų akinių vertę ir nurodė, kad padaryta jai žala yra 388,74 Eur. Kadangi ši civiliniame ieškinyje nurodyta padarytos žalos suma neatitiko tos, kuriai esant asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo, teisiamojo posėdžio metu atsisakė nuo dalies -188,74 Eur civilinio ieškinio, nurodydama sugadinto turto vertę - 200 Eur. Byloje teismui kilo pagrįstų abejonių dėl sugadinto turto vertės, todėl teisiamajame posėdyje buvo apklaustas UAB „Vision Express“ specialistas G. M., kuris apžiūrėjęs akinius nurodė, kad akinių kairės pusės ienelė išėjusi iš vietos galimai dėl fizinio kontakto. Paaiškino, kad šis apgadinimą galima pataisyti specialių replių pagalba ir tai užtruktų kelias sekundes. Nurodė, kad už akinių pataisymą pagal kainoraštį būtų - 6 eurai ir pažymėjo, jog jeigu taisant nulūžtų ienelė, kas šiuo atveju mažai tikėtina, remonto kaina būtų virš 20 eurų.