Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Audronės Šukienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 nuosprendžio, kuriuo K. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies1 punktas).

Paliktas galioti K. R. atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-27 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-3231-865/2018, kuriuo K. R., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiąja L. B., ir baudžiamoji byla nutraukta.

Nukentėjusiosios I. R. civilinis ieškinys dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 2 816,41 Eur I. R. gydymo išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

-Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti K. R. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

-Priteisti iš K. R. 2 500 Eur nukentėjusiajai I. R. neturtinei žalai atlyginti.

-Priteisti iš K. R. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 2 816,41 Eur turtinę žalą dėl nukentėjusiosios gydymo.

5.1. Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes neišsamiai ištyrė, išanalizavo ir įvertino byloje esančius duomenis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Nagrinėjamu atveju prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį priimtą K. R. atžvilgiu ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

8. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu K. R. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisino nepagrįstai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 nuosprendis dėl K. R. išteisinimo naikinamas ir jo atžvilgiu priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir bylos teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, todėl padarė neteisingas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, išteisinamąjį nuosprendį K. R. atžvilgiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, grįsdamas nukentėjusiosios nenuosekliais parodymais, kurių nepatvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, kurie nors iš dalies patvirtintų nukentėjusiosios parodymus ir leistų paneigti kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusiosios jis nestūmė, o ji nukrito pati.

Dėl įrodymų vertinimo

11. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tai būtent dėl K. R. veiksmų, t. y. pastarajam nukentėjusiąją pastūmus, ji nukrito ir patyrė dešinio šlaunikaulio pergubrinį lūžį, tačiau teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentu, kad apylinkės teismas tokią išvadą padarė išsamiai neištyręs ir neįvertinęs byloje esančių duomenų.

12. Išteisintasis K. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme aiškino, kad jis smurto nukentėjusiosios I. R. atžvilgiu nenaudojo, ji nugriuvo pati galimai atsistojusi į prie bortelio esančią duobę. Šias aplinkybes K. R. nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 85-86, 87-89), tokios pozicijos jis laikėsi ir apeliacinio proceso metu. Teisėjų kolegija tokį išteisintojo aiškinimą vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, nes jo nepatvirtina objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Kaip pagrįstai skunde pažymi prokurorė, nukentėjusioji I. R. viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad nugriuvo būtent dėl to, kad ją pastūmė išteisintasis, pastarajai esant prie konteinerių Karoliniškių mikrorajono turgelyje. K. R. prie jos pribėgo kažką šaukdamas, stipriai pastūmė iš nugaros, dėl ko ji, neturėdama už ko įsikibti, pargriuvo. Nors išteisintasis, prie jos priėjęs, bandė jai padėti atsistoti, tačiau ji to padaryti dėl jaučiamo skausmo nepajėgė. K. R., nuėjęs pas vieną iš turgaus prekiautojų, paprašė, kad ji iškviestų greitąją medicinos pagalbą, kuri, atvykusi gana greitai, konstatavo šlaunikaulio lūžį (b. l. 128-129). Būtent tai, kad nukrito pastumta K. R., nukentėjusioji nurodė ir 2019-03-09 protokole-pareiškime (b. l. 1). Tokios aplinkybės nurodytos ir pranešime apie įvykį (b. l. 10). Specialisto išvados Nr. G1532/2019(01) tiriamojoje dalyje užfiksuoti duomenys iš VšĮ RVUL ligos istorijos Nr. 2019-32953, kurioje nurodyta, kad pacientė paaiškino, jog Karoliniškių turgavietėje ją pastūmė vyras, dėl ko ji nugriuvo (b. l. 32). Taigi I. R. nuo to momento, kai ji iš karto po įvykio buvo apžiūrėta medikų, aiškino, kad ji pargriuvo būtent dėl to, jog ją pastūmė K. R.. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti nukentėjusiosios siekį išteisintąjį apkalbėti. Nei I. R., nei pats K. R. nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie kokius nors tarp jų iki įvykio buvusius konfliktinius santykius ar nesutarimus, dėl kurių nukentėjusioji, norėdama pastarajam pakenkti, būtų suinteresuota melagingai jį apkaltinti, todėl nesivadovauti nukentėjusiosios parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo.

13. Sutiktina su prokurorės skundo argumentu, kad nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Šį įrašą peržiūrėjus apeliacinės instancijos teisme matyti, kaip 05:50 min. prie konteinerių prieina moteris, apsirengusi baltos spalvos striukę, mėlynos spalvos kelnes, dėvi rausvos spalvos beretę. Netrukus prie jos greitu žingsniu prieina prie turgavietės kiosko darbavęsis išteisintasis, dėvintis pilką megztinį ir tamsios spalvos kelnes, su baltomis pirštinėmis, kuris 06:03 min., rankomis atlikęs stūmimo veiksmą, grįžo prie kiosko. 07:20 min. matoma pargriuvusi nukentėjusioji, kuri negali atsistoti, bando įsikibti į metalinį vamzdį, prie jos sugrįžęs išteisintasis I. R. bando pakelti (b. l. 99). Tačiau minėtas vaizdo įrašas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu ištirtas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį K. R. atžvilgiu, vadovavosi byloje esančiu vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad vaizdo įraše matyti dešinėje pusėje stovintys 4 juodos spalvos konteineriai, šiukšlių krūva, viduryje žalios spalvos atramos, kairėje pusėje sukrautos kelios dėžės 1.03 min. pasirodo vyras su pilku megztiniu, tamsios spalvos kelnėmis, kuris tvarko šiukšles. 7.55 min. vaizdo įraše matyti, kaip moteris baltos spalvos striuke, mėlynos spalvos kelnėmis, keliasi nuo žemės, vėl atsigula, veido nesimato 8.59 min. praeina moteris su telefonu rankoje, rožinės spalvos kepure, mėlynos spalvos striuke, tamsiomis kelnėmis. 15.59 min. greitosios pagalbos darbuotojai atvažiavo ir išsivežė ant žemės gulinčią moterį (b. l. 49-50, 52-55, 56), tačiau nefiksuota, kaip K. R. prieina prie nukentėjusiosios, esančios prie konteinerio, ir pastarąją abejomis rankomis stumia. Kaip teigė išteisintasis, jis prie I. R. priėjo, norėdamas apsaugoti prie konteinerių paties paliktą juodą polietileninį maišelį, manydamas, kad nukentėjusioji, pati kažko ieškodama, gali jį paimti. Taigi K. R. teigė, jog tikslas buvo apsaugoti jam priklausantį daiktą, tuo jis paaiškino savo agresyvų elgesį, žodžiais vejant nuo konteinerių prie jų priėjusią I. R. ir abejomis rankomis pastarąją nuo jų pastumiant. Gi apeliacinės instancijos teisme, peržiūrėjus vaizdo įrašą, K. R. pripažino, jog jis jokio maišelio neturėjo ir prie konteinerių nelaikė. Specialisto išvadoje Nr. G1532/2019(01) nurodyta, kad I. R. nustatytas dešinio šlaunikaulio pergubrinis lūžis, kuris galėjo susidaryti griuvimo metu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 32). Kaip jau minėta, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad I. R. yra pargriuvusi ir negali atsikelti iš karto po to, kai K. R. ją abejomis rankomis, su jėga pastūmė. Išskyrus pačio K. R. išsakytą versiją, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti apylinkės teismo daromą prielaidą, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, užkliuvusi už grindinyje esančių nelygumų. Tai, kad danga prie pat konteinerių, kur įvyko nukentėjusiosios pastūmimas, yra lygi, joje nestebimos išteisintojo nurodytos duobės, matyti ir iš 2019-03-09 įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 11-16).

14. Nors apylinkės teismas nurodė, kad liudytojos V. K. nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina išteisintojo K. R. aiškinimą, o ne nukentėjusiosios parodymus, tačiau teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. paaiškino, kad ji paties įvykio nematė, greitąją medicinos pagalbą iškvietė paprašyta K. R. (b. l. 129-130). Tai, kad greitąją medicinos pagalbą iškvietė turgavietės darbuotoja, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir I. R. (b. l. 128). Liudytoja V. K. nei patvirtino, nei paneigė nukentėjusiosios aiškinimo dėl įvykio mechanizmo, negalėdama prisiminti, kokias kritimo aplinkybes nurodė pastaroji, ar kad pargriuvo užkliuvusi už grindinio, ar pastumta išteisintojo (b. l. 130 ). Nors iš tiesų byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad liudytoja buvo priėjusi prie nukentėjusiosios, ką pastaroji neigė teisiamojo posėdžio metu, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. R. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs ir nesikeitė. Akivaizdu, kad patyrusi sužalojimą nukentėjusioji jautė ne tik skausmą, bet ir buvo šoke, todėl vien tai, kad ji negalėjo prisiminti, jog liudytoja prie jos buvo priėjusi ir siūlė pagalbą, savaime neleidžia laikyti jos aiškinimo nepatikimu ir/ar jį atmesti.

15. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad objektyvūs bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad I. R. nustatyti sužalojimai buvo padaryti išteisintojo K. R. veiksmais. K. R., abejomis rankomis pastumdamas už save silpnesnę garbaus amžiaus nukentėjusiąją, suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius jos sveikatai, tačiau byloje nėra nustatyta, kad jis siekė konkrečių padarinių – būtent nesunkiai sutrikdyti sveikatą, todėl spręstina, kad jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nustačius priežastinį ryšį tarp K. R. veiksmų ir I. R. padaryto sužalojimo - dešinio šlaunikaulio pergubrinio lūžio, atsakomybė kyla pagal atsiradusius padarinius. Taigi K. R. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

16. K. R. nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiąja L. B., todėl atsakomybė jo atžvilgiu kyla už abiejų nusikaltimų padarymą.

17. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-1073/2018).

18. Dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, K. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.16 promilių girtumas) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino įvykdęs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19. K. R., būdamas neteistas (b. l. 73-74), padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai. Jis baustas administracine tvarka (b. l. 67-69). K. R. nevedęs, turi 8 klasių išsilavinimą, nedirba (b. l. 71), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 70). Nors aptartos aplinkybės K. R. charakterizuoja, kaip esantį socialiai nemotyvuotą asmenį, tačiau nesudaro pagrindo jį laikyti linkusiu piktybiškai nekeisti savo elgesio, nesilaikyti visuotinai priimtinų taisyklių ir daryti nusikaltimus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti K. R. už abi nusikalstamas veikas paskyrus su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus: nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies tvarka, t. y. K. R. palankesniu daliniu bausmių sudėjimo būdu.

Dėl civilinių ieškinių

20. Nukentėjusioji I. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 36).

21. Pažymėtina, jog neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

22. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

23. Nukentėjusioji dėl K. R. veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą - dešinio šlaunikaulio pergubrinį lūžį, dėl ko ji buvo gydoma stacionare, vėliau jos atžvilgiu buvo taikoma reabilitacija, ilgą laiką judėjo su ramentais. Tačiau sužalojimo pasekmes nukentėjusioji jaučia ir dabar: negali pasilenkti, daug buitinių dalykų negali pasidaryti pati (b. l. 129). Akivaizdu, kad garbaus amžiaus nukentėjusiajai iki dabar jaučiamos sužalojimo pasekmės sukelia didelių nepatogumo buityje ir trukdo gyventi pilnavertį gyvenimą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad ji dėl K. R. veiksmų, negalėdama atsikelti nuo grindinio ir laukdama pagalbos, jautė stresą, įvykio negali pamiršti iki šiol (b. l. 129). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog K. R. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala.

24. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

25. Kaip pagrįstai skunde nurodė prokurorė, sprendžiant dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, svarbu įvertinti ir K. R. turtinę padėtį, t. y. pastarojo realias galimybes atlyginti nustatytą žalos dydį. K. R. niekur nedirba, neturi turto, todėl jo galimybės atlyginti žalą iš tiesų yra gana abejotinos.

26. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja nuo 289,62 Eur iki 2 606,58 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019). Nagrinėjamu atveju, įvertinus I. R. padaryto sužalojimo pobūdį, dėl sužalojimo iki dabar jaučiamas pasekmes, K. R. turtinę padėtį bei realias galimybes atlyginti padarytą žalą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir atlygintinos žalos dydis mažintinas iki 2 500 Eur.

27. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareikštame civiliniame ieškinyje prašo atlyginti PSDF biudžetui padarytą 2 816,41 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo (b. l. 59). Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios gydymas bei reabilitacija viso kainavo 2 816,41 Eur (b. l. 60). Todėl iš K. R. priteistina 2 816,41 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo K. R. atžvilgiu priimtą 2019-09-24 nuosprendį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

K. R. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 1) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

- pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 1) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, K. R. paskirti galutinę subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Nukentėjusiosios I. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš K. R. nukentėjusiosios I. R. naudai priteisti 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš K. R. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisti 2 816,41 Eur turtinei žalai dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginti.

K. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.