Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aldonos Rakauskienės, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. N., R. T., E. K. kasacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. N., R. T., E. K. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, nuteistiesiems paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir kiekvienam nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Ž. N. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2003 m. spalio 18 d. iki 2004 m. kovo 19 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, R. T. ir E. K. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Solidariai iš Ž. N., R. T., E. K. priteista 10 000 Lt Ž. S. neturtinei žalai atlyginti ir 2096 Lt žalos atlyginimas priteistas Valstybinei ligonių kasai.

Skundžiama taip pat Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, kuria nuteistųjų Ž. N., R. T., E. K. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo Ž. N. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. N., R. T., E. K. nuteisti už tai, kad 2003 m. birželio 1 d., apie 15.20 val. (duomenys neskelbtini) kartu su kitais apie 17 nenustatytų asmenų bendrininkų grupe, matant aplinkiniams, panaudodami fizinį smurtą prieš Ž. S., iš viso sudavė Ž. S. apie 50 smūgių rankomis, kojomis, lazdomis į įvairias kūno vietas, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomeninę rimtį bei tvarką.

Be to, Ž. N., R. T., E. K. nuteisti už tai, kad 2003 m. birželio 1 d., 15.20 val. (duomenys neskelbtini) kartu su kitais apie 17 nenustatytų asmenų iš chuliganiškų paskatų, Ž. N. sudavus kumščiu vieną smūgį Ž. S. į apatinio žandikaulio dešinę pusę, E. K. sudavus rankomis, kojomis, metaliniu strypu nenustatytą smūgių skaičių Ž. S. į galvą, krūtinę, rankas, kojas, R. T. sudavus rankomis, kojomis, metaliniu strypu nenustatytą smūgių skaičių Ž. S. į galvą, krūtinę, rankas, kojas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims sudavus rankomis, kojomis, metaliniais strypais, lazdomis nenustatytą smūgių skaičių Ž. S. į galvą, krūtinę, rankas, kojas, iš viso suduodami Ž. S. penkiasdešimt smūgių, bendrais veiksmais padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą - apatinio žandikaulio dešiniosios pusės, nosies kaulų ir dešiniojo jo alkūnkaulio lūžimus, odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, nosyje, krūtinėje, dilbiuose, kelių sąnariuose, poodines kraujosruvas krūtinėje, dilbiuose, odos nubrozdinimus plaštakoje.

Dėl BK normų pažeidimo

Negalima sutikti su kasatoriaus Ž. N. argumentu, kad teismai nenurodė, kokius konkrečius viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus jis atliko. Šie veiksmai teismų sprendimuose yra nurodyti. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistieji Ž. N., R. T., E. K. su nenustatytais asmenimis viešoje vietoje be priežasties įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, t. y. 2003 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) matant aplinkiniams, panaudojo fizinį smurtą prieš Ž. S., iš viso suduodami jam apie 50 smūgių į įvairias kūno vietas. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas Ž. N. apeliacinio skundo argumentus dėl BK 284 straipsnio 1 dalies netaikymo, teisingai nurodė, kad nuteistieji kartu su nenustatytais asmenimis savo neteisėtais veiksmais ne tik sužalojo Ž. S., bet ir sutrikdė visuomenės rimtį bei viešąją tvarką E. S., R. G., D. G. atžvilgiu, todėl teisingai tokius nuteistųjų veiksmus papildomai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimą. Kita vertus, būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 19 punkte esantį išaiškinimą, kur pasakyta, kad jei kal­ti­nin­kas vie­nu me­tu dėl chu­li­ga­niškų pa­ska­tų nužudė vie­ną as­me­nį, o ki­tiems su­trik­dė svei­ka­tą, be to, su­trik­dė vi­suo­me­nės rim­tį ar tvar­ką, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal 129 straips­nio 2 da­lies 8 punk­tą ir pri­klau­so­mai nuo jo ty­čios rūšies ki­tų nu­ken­tėju­siųjų atžvil­giu – ar­ba pa­gal BK 22 straips­nį ir 129 straips­nio 2 da­lies 5 ir 8 punk­tus, ar­ba pa­gal BK 135 straips­nio 2 da­lies 8 punk­tą, ar­ba pa­gal 138 straips­nio 2 da­lies 8 punk­tą ir 284 straips­nį. Taigi R. T., E. K., Ž. N. padarytos veikos kvalifikavimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį neprieštarauja šios nusikaltimų sutapties sampratos aiškinimui ir susiformavusiai praktikai.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, kad pagal faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas R. T., E. K., Ž. N. pritaikytas tinkamai, padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, sutaptį.

Pagal BK 66 straipsnį, skirdamas asmeniui bausmę, teismas privalo į paskirtą bausmę įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką. Šio straipsnio prasme kardomajam kalinimui (suėmimui) yra prilyginamas bei į paskirtą bausmę turi būti įskaitomas ir laikino sulaikymo laikas. Kasatorių E. K., Ž. N. argumentai, kad į jiems paskirtos bausmės laiką neįskaitytas jų laikino sulaikymo, suėmimo laikas, yra visiškai nepagrįsti. Kelmės rajono apylinkės teismas byloje iškilusius klausimus dėl Ž. N. paskirto suėmimo ir E. K. pritaikyto sulaikymo ir suėmimo įskaitymo į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką išsprendė BPK 361 ir 362 straipsnių nustatyta tvarka priimtomis nutartimis: 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi (T. 4, b. l. 132) į Ž. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2004 m. gruodžio 10 iki 2004 m. gruodžio 22 d., 2005 m. lapkričio 28 d. nutartimi (T. 4, b. l. 147) į E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2003 m. rugpjūčio 20 d. iki 2004 m. vasario 19 d.

Dėl kasaciniame skunde nurodomų BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų

BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl byloje esančių įrodymų kolegijai abejonių nekelia. Minėtas išvadas pripažino teisingomis ir apeliacinės instancijos teismas.

Kasatoriai teigia, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Šie teiginiai atmestini. Apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytus įrodymus teismas įvertino nepažeisdamas BPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą apeliacinės instancijos teismas patikrino pagal BPK reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išsamiai pasisakė dėl kasatorių argumentų, susijusių su nukentėjusiojo, liudytojų parodymų vertinimu, BPK 1 straipsnio pažeidimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingas išvadas. Kasatorių parodymus teismai vertino kartu su kitais įrodymais. Teismų sprendimuose yra išdėstyti pagrįsti motyvai, kuriais vadovaudamiesi teismai atmetė liudytojo J. K., nuteistojo Ž. N. nuomone, patvirtinančio jo nekaltumą, parodymus. Taigi teigti, kad šioje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, nėra pagrindo.

R. T., E. K. argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nevisiškai išnagrinėjo jų apeliacinius skundus, yra deklaratyvūs. Teismas atsakė į visus jų skundų argumentus.

Kasaciniame skunde kasatorius Ž. N. taip pat tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nevisiškai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą. Kaip šio teiginio pagrindą kasatorius nurodo tai, kad teismas nepasisakė dėl skundo motyvų, susijusių su jo rankų kaulų sužalojimais ir galimybe padaryti jam inkriminuojamus veiksmus bei dėl suėmimo laiko įskaitymo į bausmės laiką.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punkte nurodoma, kad „apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalaus atsakymo į kiekvieną argumentą.“ Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija atsakė į esminį Ž. N. apeliacinio skundo argumentą: ar pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl jo kaltės atitinka faktines bylos aplinkybes, ir konstatavusi, kad nagrinėjant bylą baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadaryta ir nuteistiesiems baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, visiškai pagrįstai plaučiau neanalizavo Ž. N. rankų kaulų sužalojimo klausimo, kuris, kolegijos nuomone, nėra esminis apeliacinio skundo argumentas. Juo labiau, kad apylinkės teismas nuosprendyje argumentuotai specialisto parodymais paneigė Ž. N. teiginį, kad jis nevaldė rankų.

Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistųjų Ž. N., R. T., E. K. kasacinius skundus.