- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-13
- Bylos Nr.
- 2K-303/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nuosprendis ir apygardos teismo nutartis
- Teisėjai
- Benediktas Stakauskas (pirm.), Gintaras Goda, Egidijus Bieliūnas (pran.)
- Nuteistasis
- D. I., K. Š.
- Nukentėjusysis
- E. G.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Gintaro Godos ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. G. įstatyminės atstovės O. G. atstovo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3–ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. I. (D. I.) nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir, pritaikius BK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės; vadovaujantis BK 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jam paskirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės: įspėjimas ir elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose;
K. Š. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir, pritaikius BK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės; vadovaujantis BK 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jam paskirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės: įspėjimas ir elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose;
Priteista solidariai iš D. I. ir K. Š. 2475,69 Lt turtinės žalos ir 1000 litų neturtinės žalos, o nesant jų turto ar darbo užmokesčio, priteista iš A. Š. 1237,85 Lt turtinės ir 500 litų neturtinės žalos bei iš A. I. (A. I.) 1237,85 Lt turtinės žalos ir 500 Lt neturtinės žalos O. G.
Priteista iš D. I. ir K. Š. solidariai 150 litų turtinės ir 200 Lt neturtinės žalos, o nesant jų turto ar darbo užmokesčio, priteista iš A. Š. 75 Lt turtinės ir 100 Lt neturtinės žalos bei iš A. I. 75 Lt turtinės ir 100 Lt neturtinės žalos J. G.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartis, kuria O. G. ir J. G. bei jų atstovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir Vilniaus miesto 3–ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio pakeista:
O. G. priteista iš D. I. ir K. Š. solidariai 870,69 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o nesant jų turto ar darbo užmokesčio šios sumos priteistos solidariai iš A. Š. ir A. I.
J. G. priteista solidariai iš D. I. ir K. Š. 326 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos, o nesant jų turto ar darbo užmokesčio, šios sumos priteistos solidariai iš A. Š. ir A. I.
J. G., vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteista 1000 Lt, o O. G. – 1860 Lt už suteiktą teisinę pagalbą byloje solidariai iš D. I. ir K. Š., o nesant jų turto ar darbo užmokesčio šios sumos priteistos solidariai iš A. Š. ir A. I.
Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, kasatoriaus ir nukentėjusiojo atstovės, prašiusių skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą tenkinti iš dalies, ir nuteistųjų, jų atstovų pagal įstatymą ir gynėjo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. I. ir K. Š. pripažinti kaltais ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2004 m. rugsėjo 1 d. apie 15 val. šalia „Lokomotyvo“ stadiono Liepkalnio g. 13/2, Vilniuje, naudodami smurtą, D. I. prieš nukentėjusiuosius E. G. ir E. G., o K. Š. – prieš nukentėjusįjį E. G., sukėlė didelį išgąstį aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį; taip pat už tai, kad toje pat vietoje ir tuo pat metu veikdami kartu iš chuliganiškų paskatų, K. Š. priėjęs prie nukentėjusiojo E. G. spyrė jam vieną kartą į veidą, o kai E. G. nuo šio smūgio nugriuvo, D. I. spyrė E. G. du kartus į veidą, taip bendrais veiksmais padarydami E. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kaulų lūžiu su nosies deformacija bei aplinkine poodine kraujosruva nosies nugarėlėje ir akių vokuose.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusiojo E. G. įstatyminės atstovės O. G. atstovas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir priteisti nukentėjusiojo E. G. įstatyminei atstovei O. G. iš D. I. ir K. Š. įstatyminių atstovų solidariai atsisakytą priteisti 49 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti ir nepriteistą 1000 Lt sumą už teisines ir atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, taip pat 400 Lt sumą už teisines ir atstovavimo išlaidas kasacinėje instancijoje.
Skunde kasatorius nurodo, kad tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismai netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, padarė esminių baudžiamojo ir baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir priėmė neteisingą nuosprendį bei nutartį. Nuosprendyje nėra jokios argumentacijos, dėl kokių bylos aspektų teisingumo ir protingumo principai nulėmė sprendimą sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokia argumentacija yra nepakankama, bet nurodė, kad ji pagrįsta, nors jokių argumentų nuosprendyje dėl 1000 Lt moralinės žalos priteisimo nebuvo. Nutartyje nurodyta priešingai, kad E. G. įstatyminei atstovei J. G. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti priteista suma prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir turi būti padidinta iki 500 Lt. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nekomentuoja nei nuosprendžio išvadų neatitikimų, nei išvadų teisingumo. Kasatorius skunde pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė sutinkąs su apeliaciniame skunde išdėstytu nukentėjusiojo E. G. suvaržymų ir nepatogumų įvertinimu, tačiau priteistos neturtinės žalos dydį „nustatė“ atsižvelgdamas į skolininkų interesus, jų galimą sumokėti sumą neturtinei žalai atlyginti. Kasatoriaus nuomone, vien dėl nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepakankamai ir netinkamai atsižvelgė į bylos aplinkybes. Siedamas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų taikymą su bylos aplinkybėmis, teismas pirmiausia turėjo atsižvelgti į aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo įvykio metu ir po įvykio patirta žala. Iš apeliacinės nutarties matyti, kad 1000 Lt nukentėjusiajam E. G. gali kompensuoti neabejotinai siaubingus dėl D. I. ir K. Š. smurto patirtus ir iki šiol patiriamus išgyvenimus. Tačiau, kasatoriaus teigimu, tokio dydžio kompensacija neatlygina net mažiausios dalies patirtos neturtinės žalos, o greičiau yra pagrindas E. G. ir jo šeimos narių išgyvenimams sunkėti ir neturtinei žalai didėti. Netinkamai ir nepakankamai įvertinta tai, kad besigydančiam E. G. teko daugybę kartų iškęsti didelį fizinį skausmą, jam atliktos dvi nosies – veido operacijos, yra nemaža tikimybė, jog gali prireikti ir trečios, kad faktiškai nuo įvykio iki šiol jis vis dar gydosi, kad iki sužalojimo buvusios sveikatos būklės bei veido–nosies formos nebus galima atstatyti. Neatsižvelgta, kad ilgą laiką po sumušimo buvo ne tik žymiai apribotos E. G. mokymosi galimybės, bet jis negalėjo atlikti paprasčiausių veiksmų: pasirūpinti savimi, įprastai maitintis, iki šiol dėl sveikatos apribota jo galimybė judėti, sportuoti, nes E. G. yra priverstas ypač saugoti veidą, dėl patirtų traumų yra apsunkintas kvėpavimas. Atsižvelgiant į E. G. amžių, tai sukelia papildomą ir nemažą moralinę žalą. Kasatorius pažymi, kad visiškai neaišku, ar aktyvesnio judėjimo, sportavimo galimybė E. G. bus įmanoma kada nors ateityje. Jis buvo sumuštas ir pažemintas viešai draugų akivaizdoje, jo artimieji dėl to patyrė dvasinį skausmą, žymiai pagilinusį paties E. G. patirtus dvasinius išgyvenimus ir moralinę žalą. Jis ilgai negalėjo susitikti ir bendrauti su draugais, pažįstamais ir kitais žmonėmis. Net praėjus penkiolikai mėnesių nuo įvykio iki šiol E. G. jaučia emocinės depresijos ir patirto sukrėtimo bei patirtų pergyvenimų pėdsakus. Bet koks prisiminimas apie įvykį sukelia depresiją, o dėl tęsiamo ir šiuo metu gydymo minėti išgyvenimai yra patiriami vėl ir vėl. Teismas neatsižvelgė į byloje esančią Viešosios įstaigos „Centro poliklinika“ pažymą, kad dėl sumušimo E. G. patyrė ne tik fizinės, bet ir psichinės sveikatos sutrikimą–potrauminio streso sutrikimą.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas D. I. ir K. Š. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, taip nusikaltimą padariusiems asmenims išreiškė didelį atlaidumą bei gailestį. Tačiau nuosprendžiu jie visiškai nepagrįstai didžia dalimi atleisti nuo padarytos žalos atlyginimo. Dėl šių priežasčių nuo nusikalstamų veiksmų nukentėję asmenys nukenčia pakartotinai. Tai aiškiai prieštarauja teisingumo, teisėtumo ir visiško žalos atlyginimo principams.
Šalies argumentai
Kasatorius pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodė prašymą priteisti nukentėjusiojo E. G. įstatyminei atstovei O. G. 1000 Lt sumą už apeliacinėje instancijoje patirtas teisines ir atstovavimo išlaidas, pridėjo išlaidas patvirtinantį dokumentą, bet teismas nenurodė jokio argumento, kodėl nepriteisė šios sumos. D. I. ir K. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, o apeliacinės instancijos teismas pakeitė savo nutartimi pirmosios instancijos nuosprendį, todėl toks prašymas turėjo būti tenkinamas.
Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi Nr. 2K–474 /2004 baudžiamojoje byloje asmenims, autoįvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo priteista 10 000 Lt neturtinės žalos, civilinėse bylose kasacinėmis nutartimis Nr. 3K–255/2005 ir 3K–3–371/2003 asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista 114 000 Lt ir po 200 000 Lt. Atsižvelgiant į šias nutartis, akivaizdu, kad šioje byloje paliktas sumažintas neturtinės žalos dydis 1000 Lt visiškai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, jis neproporcingas šiomis nutartimis priteistam neturtinės žalos atlyginimui.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Teismų sprendimai keistini: padidintinas neturtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo E. G. patirtu smurtu, atlyginimo dydis, priteistinas teisinių ir atstovavimo išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose atlyginimas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. BPK 44 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
BPK X skyriaus nuostatos reglamentuoja svarbiausius klausimus, susijusius su žalos atlyginimu, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys. Jos šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomos, nes teise pareikšti civilinį ieškinį pasinaudota, ieškinys išnagrinėtas, o kasaciniame skunde teismų sprendimai ginčijami būtent dėl civilinio ieškinio motyvuojant tuo, kad šiuose sprendimuose padaryta įstatymo taikymo klaidų, nukrypta nuo teismų praktikos.
BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina, nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Visos minėtos BPK nuostatos šioje konkrečioje byloje yra reikšmingos.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje civilinio ieškinio klausimai buvo išspręsti nedėmesingai. Pripažinta, kad nukentėjusiesiems padaryta ir materialinė, ir moralinė žala. Atskirai konstatuota, kad nukentėjusysis E. G. ir jo tėvai patyrė moralinę žalą, E. G. negali sportuoti, gydymosi laikotarpiu patyrė įvairių nepatogumų, yra nepilnametis. Daugiau ši žala nebuvo konkretizuojama, o išvardintos aplinkybės pateiktos kaip tokios, kurias nusveria kitos priešingą reikšmę turinčios aplinkybės, nes toliau nuosprendyje rašoma: “... tačiau atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, už patirtą moralinę žalą priteistina 1000 Lt.“. Ši suma parinkta nuosprendyje net nenurodžius, kokio dydžio moralinės žalos atlyginimo yra prašoma. Beje, šiuo aspektu ir dėl kito nukentėjusiojo patirtos moralinės žalos nuosprendyje rašoma: „J. G. prašymas priteisti už patirtą moralinę žalą 30 Lt mažintinas atsižvelgiant į padarytą sužalojimą, teisingumo bei protingumo kriterijus, priteistina 200 Lt.“. Pažymėtina, kad pirmuoju atveju buvo prašoma 50 000 Lt, o antruoju – 30 000 Lt moralinės (neturtinės) žalos atlyginimo. Kriterijai, reikšmingi neturtinės žalos atlyginimui, nuosprendyje paminėti neišsamiai ir vien deklaratyviai. Tai rodo, kad į neturtinės žalos atlyginimo klausimą nuosprendį priėmęs teismas neįsigilino nei fakto, nei teisės aspektais.
Apeliacinės instancijos teismas, argumentuotai pasisakęs dėl turtinės žalos bei teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, nuosprendžio trūkumus dėl neturtinės žalos atlyginimo pastebėjo, tačiau ištaisė juos tik iš dalies. Teisės taikymo požiūriu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, teisingai nusakęs neturtinės žalos vertinimo kriterijus, kurie kaip bendri principai ar detalesnės normos yra išdėstyti įstatymuose, taip pat ir Civiliniame kodekse, jais ir apsiribojo, vertindamas atitinkamus šioje baudžiamojoje byloje konstatuotus faktus. Tokia teismo pozicija pernelyg susiaurino juridinius neturtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis, vertinimo kriterijus. Per laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo naujasis BPK, išnagrinėta, taip pat ir kasacine tvarka, nemažai baudžiamųjų bylų, kuriose buvo sprendžiami neturtinės žalos atlyginimo klausimai. Kasatorius nurodo kai kurias iš tokių kasacinių nutarčių, priimtų tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose. Jo pozicija priimtina ta prasme, kad, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką bent iš dalies jau patikrinta ir įtvirtinta, ar, priešingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Tokiose nutartyse išreikšta pozicija ir dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių. Kasacinės nutartys yra skelbiamos ir prieinamos susipažinti. Kaip nurodo kasatorius, pateikdamas nutarties pavyzdį, nukentėjusiajai, dėl eismo įvykio patyrusiai nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitu atveju nukentėjusiajam, patyrusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, iš dviejų tyčinę nusikalstamą veiką padariusių kaltininkų priteista 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (nutartis 2K-533/2005). Kasacinės instancijos teismas tokių sprendimų motyvų nepaneigė. Bylose dėl patirtų sunkesnių sveikatos sutrikdymų ar nukentėjusiojo mirties neturtinės žalos atlyginimo sumos, kaip matyti iš kasacinių nutarčių, sudaro kelias dešimtis tūkstančių litų ar net ir daugiau. Kita vertus, yra nutarčių (2K-60/2006), kuriose nepaneigti teismų sprendimai priteisti, pavyzdžiui, nukentėjusiajai 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo už tai, kad jai teko patirti keikimą necenzūriniais žodžiais ir spjūvį į veidą. Tokiu būdu, atsižvelgiant į kasatoriaus iškeltu aspektu sukauptą teisės taikymo patirtį, darytina išvada, kad šioje konkrečioje byloje teismai nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų visų nepanaudojo ir dėl to nustatė neproporcingai menkus atlyginimo dydžius. Žinant teismų sprendimuose konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes ir motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, susijusią su nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį E. G., šiuo konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydis, vadovaujantis įstatymu ir teismų praktikos patirtimi, nustatytinas 12 000 Lt.
Dėl teisinių ir atstovavimo išlaidų atlyginimo
Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad, nepaisant motyvuoto ir dokumentu pagrįsto prašymo priteisti nukentėjusiojo E. G. atstovei pagal įstatymą O. G. 1000 Lt sumą už apeliacinėje instancijoje turėtas teisines ir atstovavimo išlaidas, apeliacinėje nutartyje dėl šio prašymo sprendimo nėra. Ši suma, taip pat 400 Lt suma už teisines ir atstovavimo išlaidas kasacinės instancijos teisme, priteistinos iš nuteistųjų, o jiems neišgalint sumokėti – iš jų atstovų pagal įstatymą A. I. ir A. Š.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 3-jo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį pakeisti:
Iš nuteistųjų D. I. ir K. Š. solidariai priteisti nukentėjusiojo E. G. atstovei pagal įstatymą O. G. dvylika tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti, o nesant nuteistųjų turto ar darbo užmokesčio šią sumą išieškoti iš A. I. ir A. Š.
Iš nuteistųjų D. I. ir K. Š. priteisti O. G. po penkis šimtus litų apeliacinio proceso išlaidų ir po du šimtus litų kasacinio proceso išlaidų atlyginimo, o nesant nuteistųjų turto ar darbo užmokesčio šias sumas išieškoti iš A. I. ir A. Š.
Nuosprendžio ir apeliacinės nutarties kitas dalis palikti nepakeistas.