Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), ir nuteistas:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir M. K. paskirta subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nukentėjusiojo L. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies - iš M. K. L. S. priteista 210,11 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. K. Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 640,30 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai byloje apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir iš M. K. L. S. naudai priteista 600 eurų turėtoms advokato teisinių paslaugų teikimo išlaidoms padengti.

Taip pat nustatyta, kad už M. K. laiduotojo A. K. į teismo depozitinę sąskaitą 2018 m. birželio 28 d. įmokėta 500 Eur užstato suma, nuosprendžiui įsiteisėjus, pereina valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 01.44 val. restorane-klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą smogė kumščiu L. S. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam L. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimu.

1.2. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. vasario 18 d. apie 01.47 val. adresu (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,91 promilės etilo alkoholio), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovė palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Nuteistasis, jo gynėjas bei prokuroras prašė nukentėjusiojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo L. S. apeliacinis skundas atmestinas.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė tik nukentėjusysis L. S., kuris prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl jam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

7. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog M. K. kaltė dėl L. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta, kaltę dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta ir pats nuteistasis, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad būtent M. K. yra atsakingas už L. S. padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis L. S. pareiškė byloje patikslintą civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam iš M. K. 600 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam 210,11 Eur turtinės žalos bei 2 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniu skundu L. S. prašo padidinti priteistą neturtinės žalos dydį iki 5 000 Eur.

8. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.

9. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. K., veikdamas tyčia, vieno rankos smūgio sudavimu į veidą nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį apatinio žandikaulio lūžimu. Iš medicinos dokumentų išrašų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. nukentėjusysis buvo stacionarizuotas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos kliniką, 2019 m. rugsėjo 2 d. iš jos išleistas ambulatoriniam gydymui. 2019 m. rugpjūčio 24 d. L. S. atlikta apatinio žandikaulio lūžio uždara repozicija su fiksacija (operacija praėjo be komplikacijų), 2019 m. rugpjūčio 26 d. atliktas chirurginis danties šalinimas (eiga sklandi, be komplikacijų). Nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 29 d. nukentėjusysis buvo nedarbingas, 2019 m. spalio 3 d. jam pašalinti antdantiniai įtvarai, mėnesį rekomenduota laikytis minkštos dietos, vengti apatinio žandikaulio apkrovimo. Nukentėjusysis apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dėl patirtos traumos jis patyrė neigiamų išgyvenimų, žandikaulio lūžis sukėlė kurį laiką besitęsusį skausmą, itin didelį diskomfortą kasdieniniame gyvenime, kurį laiką jis turėjo valgyti per šiaudelį, negalėjo kalbėti, susitikti ir normaliai bendrauti su savo vaiku, įtvarai ir gumos žalojo vidinę burnos dalį, po traumos klibėjo dantys.

11. Įvertinusiai į bylą pateiktų medicininių dokumentų turinį, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų M. K. veiksmų, kurie nulėmė ir dvejų chirurginių operacijų būtinybę, L. S. iš karto po sužalojimo ir jo gydymosi laikotarpiu patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, savęs realizavimo darbinėje veikloje, visavertiško bendravimo galimybių sumažėjimą. Tačiau, vis tik, šie sužalojimo padariniai, apygardos teismo nuomone, nėra pakankami žemesnės instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžio didinimui. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų, nukentėjusiajam atliktos operacijos nebuvo itin sudėtingos, jų metu jis nepatyrė jokių komplikacijų, sklandžiai pašalinti ir įtvarai, kuriais buvo fiksuotas sąkandis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl žandikaulio lūžio nukentėjusysis dar turės būti operuojamas ar kaip nors kitaip gydomas ateityje. Nenustatyta ir jokių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie iš esmės pakeistų L. S. gyvenimo kokybę ateities aspektu. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų 2019 m. spalio 7 d. išraše/siuntime nurodoma, jog apžiūrėjus pacientą nustatyta, kad pažeidimų nesimato, lūžgalių paslankumo nėra, dislokacijos (t. y. pakitimų) nėra, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad žandikaulio sužalojimo pasekmes nukentėjusysis jaus ir ateityje. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad šiuo atveju nuteistasis M. K. nenaudojo jokių įrankių, galinčių sužaloti žmogų. Nukentėjusiajam smūgis buvo suduotas kumščiu, smūgiuota tik vieną kartą. Sudavęs smūgį, M. K. tolesnius smurtinius veiksmus nutraukė. Taigi, nuteistojo nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotas smurtas nebuvo intensyvus, juo M. K. nesiekė sunkiai sutrikdyti L. S. sveikatą. Be to, nuteistasis pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino, kritiškai įvertino savo poelgį, nurodė besigailintis.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas L. S. priteistiną neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į paties nukentėjusiojo elgesį analizuojamo įvykio metu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, pateikdamas motyvus dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio tenkinimo tik iš dalies, be kita ko nurodė, jog, spręsdamas L. S. priteistino neturtinės žalos dydžio klausimą, jis įvertina ir tai, kad smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas kuomet jis ignoravo prie nuteistojo M. K. ir jo draugų rezervuoto staliuko sėdėjusių asmenų prašymus palikti merginas ramybėje, nekreipė dėmesio į pastabas, kad yra nepageidaujamas prie minėto staliuko, t. y. jis pats prisidėjo prie konflikto ir smurtinio elgesio išprovokavimo. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis teigia, kad apylinkės teismas išvadą, jog dėl kilusių padarinių yra kaltas ir jis pats, padarė pažeisdamas BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles. Grįsdamas šį savo argumentą, L. S. nurodo, kad bet kokias išvadas teismas gali grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo patikrinti teisiamajame posėdyje, o šiuo atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl ko nukentėjusysis apie konflikto, įvykusio tarp jo ir nuteistojo bei pasibaigusio smurtinių veiksmų prieš jį panaudojimu, pradžios aplinkybes nebuvo apklaustas, neturėjo galimybės šiuo klausimu išdėstyti savo pozicijos. Sutikti su tokia nukentėjusiojo nuomone teisėjų kolegija pagrindo neįžvelgia ir konstatuoja, jog apylinkės teismo išvada, kad nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, įvykdymui turėjo įtakos ir nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, yra padaryta nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

13. Kaip matyti iš nuosprendyje, o konkrečiai toje nuosprendžio dalyje, kurioje teismas pasisakė dėl M. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pateiktų motyvų, apelianto ginčijamą išvadą, apylinkės teismas padarė įvertinęs nuteistojo M. K. teisme duotus parodymus bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų J. B. bei P. M. parodymus apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. klube „(duomenys neskelbtini)“ smūgį kumščiu į veidą nuteistasis sudavė nukentėjusiajam po to, kai pastarasis pradėjo įkyriai kibti prie merginų, su kuriomis į klubą buvo atvykęs nuteistasis, ypač L. D., ne kartą paprašytas nepasitraukė nuo kaltininko ir jo draugų stalelio, pradėjo vartoti įžeidžiančius žodžius, mosikuoti rankomis. Tokie nuteistojo bei liudytojų parodymai akivaizdžiai paneigia L. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytą versiją, jog fizinė jėga prieš jį buvo panaudota iš karto po to, kai jis priėjęs prie M. K. ir jo draugų staliuko tiesiog pakvietė merginas šokti, prieš tai neišreiškiant jam jokių pastabų dėl rodomo, tačiau merginų nepageidaujamo dėmesio, nepaprašius pasišalinti nuo jų stalelio bei jam pačiam nepradėjus agresyviai elgtis. Iš bylos medžiagos matyti, kad apklausus nuteistąjį, jam pripažinus savo kaltę bei visiems proceso dalyviams, tame tarpe ir nukentėjusiajam bei jo atstovei advokatei KarinaKrius Račkauskienei, sutikus, kad byloje būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka ištyrė ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis (nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialistų išvadas, apžiūros protokolus ir t. t.), juos išvardydamas. Nagrinėjimo teisme dalyviai prašymų ikiteisminio tyrimo metu surinktus dokumentus ar jų dalis paskelbti perskaitant ir/ar apžiūrėti nepareiškė. Taigi, teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, savo išvadas, tarp jų ir išvadą, jog nukentėjusysis savo veiksmais iš dalies pats išprovokavo kaltininko nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta remiantis ir liudytojų J. B. bei P. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, grindė BPK numatytais proceso veiksmais gautais, bei teismo posėdyje tiesiogiai išnagrinėtais ir patikrintais įrodymais.

14. Apibendrinant visa, kas išdėstyta aukščiau, daroma išvada, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam L. S. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde ar apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu nukentėjusysis jokių naujų aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nenurodė. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais. Įvertinus padaryta nusikalstama veika nukentėjusiojo sveikatai sukeltas pasekmes, nuteistojo atliktų veiksmų intensyvumą, paties žalą patyrusio asmens neatsargumą, skirtingų nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, manytina, jog žemesnės instancijos teismo apeliantui iš M. K. priteista 2 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga kompensacija už jo patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

15. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde pateikė prašymą iš nuteistojo priteisti jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei kartu su skundu apeliacinės instancijos teismui bei apygardos teisme vykusio posėdžio metu pateikė pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius, kad jis advokatei Karinai Račkauskienei sumokėjo viso 350 Eur už apeliacinio skundo surašymą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

17. Kadangi nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, atsižvelgiant į aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką dėl išlaidų priteisimo ir jų dydžio nustatymo, prašomos iš nuteistojo M. K. priteisti nukentėjusiojo turėtos išlaidos už suteiktas advokatės teisines paslaugas apeliaciniame procese (viso 350 Eur) nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiajam L. S. 350 Eur turėtų išlaidų už suteiktas advokatės teisines paslaugas apeliaciniame procese nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.