- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-26
- Bylos Nr.
- 1-1176-1108/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36243-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Kaltinamasis
- M. K.
- Advokatai
- Ramūnas Gudašius, Karina Račkauskienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1994 m. kovo 11 d. Kaišiadorių raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės,
kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 01.44 val. restorane-klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą smogė kumščiu L. S. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam L. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimu.
Be to, M. K. 2018 m. vasario 18 d. apie 01.47 val. adresu (duomenys neskelbtini)., ties namu (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,91 promilės etilo alkoholio), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. M. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1942-888/2018 pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), padarymo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, perduodant A. K. atsakomybėn, nustatant dvejų metų laidavimo terminą su 500 Eur užstatu.
Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu M. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Kaltinamasis parodė, kad rugpjūčio 24 d. su draugais atvažiavo į barą „(duomenys neskelbtini)“, jame sėdėjo, šnekėjo. Nuėjo į tualetą ir grįžęs pamatė prie merginų priėjusį nukentėjusįjį. Jis L. S. kelis kartus paprašė, kad pasitrauktų, o nukentėjusiajam nepaklausius, sudavė smūgį. Smūgio sudavimo metu su nukentėjusiuoju stovėjo vienas šalia kito, o per vidurį stovėjo draugas. Tada nukentėjusysis išėjo ir grįžo su policija. Tuomet jis (kaltinamasis) su policija išėjo į lauką, lauke su nukentėjusiuoju susitarė, kad vienas kitam neturi pretenzijų, ir išsiskirstė. Klube buvo su J. B., M. ir Jūratės seserimi Laura. Smūgio sudavimą matė visi jo draugai, viskas įvyko greitai. Kur nukentėjusysis eina, nesidomėjo, taip pat nežino, kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nepagalvojo, kad nukentėjusysis gali būti sužeistas, nes ant jo sužalojimų nesimatė, smūgis nebuvo stiprus, tačiau pripažįsta, kad nuo jo galėjo lūžti žandikaulis. Tuo metu jis buvo išgėręs vieną bokalą alaus ir mano, kad tai turėjo įtakos jo veiksmams – jei būtų buvęs blaivas, būtų kitaip reagavęs į nukentėjusiojo elgesį. Pareigūnai ir greitoji pagalba atvyko gal per pusvalandį nuo įvykio, gal mažiau. Nukentėjusiojo atsiprašė medikų automobilyje. Su nukentėjusiuoju pasikeitė telefono numeriais. Kaltinamasis parodė, kad savo poelgį vertina blogai ir labai gailisi.
Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio kaltinamasis paaiškino, kad apie prašomos priteisti turtinės žalos dydį nieko negali pasakyti, o prašoma priteisti 5000 Eur neturtinė žala yra per didelė. Nors ir sutinka, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinės žalos, tačiau nukentėjusysis ją įvertino per didele suma. Pažymėjo, kad jo darbinės pajamos yra 430 Eur per mėnesį. Gyvena su tėvais, jo tėtis serga kraujo vėžiu, todėl turi tėvams padėti tiek finansiškai, tiek buityje.
Civilinis ieškovas L. S. dėl civilinio ieškinio teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dėl sužalojimo patyrė turtinės žalos – kadangi jo darbas susijęs su kalbėjimu, negalėjo eiti į darbą, du mėnesius negalėjo dirbti. Tuo metu darbe kaip tik buvo keliamas darbo užmokestis, atitinkamai, jis du mėnesius negalėjo gauti didesnio darbo užmokesčio ir dėl to nukentėjo finansiškai. Be to, SODRA nedarbingumo atveju kompensuoja tik dalį darbo užmokesčio, todėl negautų pajamų skirtumas taip pat laikytinas turtine žala.
Reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis taip pat adekvatus – dėl nusikalstamos veikos patyrė neigiamų išgyvenimų, žandikaulio lūžis sukėlė kurį laiką besitęsusį skausmą, itin didelį diskomfortą kasdieniniame gyvenime, pvz., kurį laiką turėjo valgyti per šiaudelį, negalėjo kalbėti, negalėjo susitikti ir normaliai bendrauti su savo vaiku. Pirmas dienas po traumos klibėjo dantys. Apie du mėnesius buvo su įtvarais ir su gumomis. Kai nuėmė gumas, tai geležys trynėsi į lūpas, žalodamos burną iš vidaus. Žandikaulio deformacija liks visam gyvenimui.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Sprendžiant M. K. kaltės dėl jam inkriminuojamos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos klausimą be jo prisipažinimo bei parodymų svarbūs ir kiti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai.
Iš policijos informacinės sistemos duomenų (t. 2, b. l. 8-12) matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. 01.44 val. bendruoju pagalbos telefonu „112“ paskambinęs asmuo iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad ką tik bare nepažįstamas asmuo išmušė dantis, sutrenktas žandikaulis.
2019 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 2, b. l. 13-14) užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 01.44 val. restorane-klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas L. S.. LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje po apžiūros L. S. nustatytas kairės pusės apatinio žandikaulio lūžis, dėl ko jis buvo perkeltas į Veido ir žandikaulių chirurgijos kliniką.
2019 m. rugpjūčio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole (t. 2, b. l. 17-22) užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matyti dviejų aukštų pastatas, ant kurio sienos matyti užrašas „(duomenys neskelbtini)“, pastato dešinėje matyti pagrindinės įėjimo durys, kurių viršuje yra padarytas stogelis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, šalia ant sienos matyti užrašas „Restoranas“, aukščiau užrašo ant sienos matyti pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta į įėjimą, priešais pastatą matyti įrengti suolai su stalais ir skėčiais, už jų yra asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė.
2019 m. rugpjūčio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. S. parodė (t. 2, b. l. 25-27), kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 23.00 val. kartu su savo draugu M. T. atėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)“. Ten būdami vartojo alkoholį, linksminosi. Apie 01.35 val. klube „(duomenys neskelbtini)“ jis priėjo prie merginos antrame aukšte ir pakvietė merginą pašokti. Kol kvietė merginą šokti, vienas vaikinas pradėjo jį tempti. Jis nuėmė vaikino ranką, kad netemptų ir besisukdamas į juos sulaukė iš kito vaikino smūgio į žandikaulį. Vyras, kuris jį tempė, buvo apsirengęs tamsios spalvos marškinėlius, dėvėjo tamsios spalvos kelnes, stambaus kūno sudėjimo, apie 185 cm ūgio. Vyras, kuris jam trenkė, buvo apsirengęs baltos spalvos marškinėlius, džinsines kelnes, buvo tamsių plaukų, smulkaus kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio. Šiuos abu vyrus galėtų atpažinti. Po šio įvykio atvyko policijos pareigūnai, kurie bendravo su asmenimis, kurie jį sužalojo. Jis buvo pristatytas į Kauno klinikas, kur buvo konstatuotas žandikaulio lūžis.
2019 m. gruodžio 11 d. ikiteisminiame tyrime liudytojo papildomos apklausos metu L. S. parodė (t. 2, b. l. 51-52), kad iš karto po įvykio naktiniame klube „Žemyn upe“, kuomet jam nepažįstamas jaunuolis smogė vieną kartą kumščiu į veido sritį, jis su juo apsikeitė telefono numeriais. Tačiau kaltininko skambučio nesulaukė. Po suduoto smūgio jį GMP pristatė į LSMUL KK SPS, ten jam buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžis, buvo operuotas. Po operacijos ir taikyto gydymo jo apatinis žandikaulis nėra atsistatęs į pirminę būseną, gydytojai teigė, kad po lūžio žandikaulis neatgaus pradinės padėties, liks deformuotas, t. y. pasviręs į burnos ertmę. Dėl to patiria sąkandžio problemų. Taip pat po smūgio dėl žandikaulio lūžio jam ištrupėjo ant dviejų krūminių dantų, esančių kairiame apatiniame žandikaulyje, uždėti vaistai. Po gydymo jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, du mėnesius negalėjo dirbti ir dėl to nukentėjo finansiškai, nes sumažėjo pajamos. Jo darbo funkcijos yra bendravimas su žmonėmis, klientais, darbuotojais, informacijos perdavimas – kadangi po nedarbingumo į darbą turėjo eiti su metaliniais įtvarais burnoje, jam buvo apsunkintas jo darbo funkcijų atlikimas, t. y. tiesioginis bendravimas su žmonėmis.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. specialisto išvadoje Nr. G2378/2019(02) (t. 2, b. l. 49-50), atlikus nukentėjusiojo tyrimą (tyrimas pradėtas ir baigtas 2019 m. rugsėjo 3 d.) konstatuota, kad L. S. padarytas apatinio žandikaulio lūžimas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir kumštis, paveikiant apatinio žandikaulio sritį, galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. rugpjūčio 24 dieną. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
2019 m. rugpjūčio 24 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (t. 2, b. l. 79-80) užfiksuotas greitosios medicinos pagalbos ekipažo vykimas adresu (duomenys neskelbtini), pas pacientą L. S.. Taip pat užfiksuotas L. S. būklės vertinimas.
2020 m. vasario 28 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. M. parodė (t. 2, b. l. 86-87), kad iš 2019 m. rugpjūčio 24 d. kvietimo kortelės kopijos mato, jog 2019 m. rugpjūčio 24 d. gautas kvietimas 01.46 val., išvykta į kvietimą 01.48 val., atvyta į vietą (duomenys neskelbtini), 01.56 val. 01.57 val. apžiūrėtas pacientas, prisistatęs L. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Jis teigė, kad sukonfliktavo klube „(duomenys neskelbtini)“, teigė, kad buvo sumuštas į kairį žandą. Apžiūros metu nustatyta: pacientas sąmoningas, susijaudinęs. Alkoholio kvapas pajaustas nebuvo. L. S. skundėsi kairio žando sumušimu. Stebėta paraudimas jo kairio žandikaulio pusėje. Akivaizdžių lūžių, žaizdų, kraujavimo, sutinimo nestebėta. Jeigu būtų buvusi matoma žandikaulio deformacija, būtų padariusi įrašą kvietimo kortelėje. Pacientui buvo pasiūlyta vykti į gydymo įstaigą išsitirti tiksliau, jis sutiko. L. S. buvo transportuotas į LSMUL KK SPS 02.16 val. ir ligonį priėmė SPS darbuotoja T. B..
2020 m. sausio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. J. parodė (t. 2, b. l. 83-84), kad jis dirba VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje vairuotoju-paramediku. Į jo pareigas įeina ir pirminis pacientų gaivinimas ir pirmosios medicininės pagalbos jiems suteikimas. Iš 2019 m. rugpjūčio 24 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos mato, kad tą dieną dirbo ekipaže kartu su skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialiste R. M.. Pagal padarytus įrašus mato, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. 01.46 val. jam buvo perduotas iškvietimas vykti adresu (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“. Pranešimas gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Atvykus nurodytu adresu pasitiko vaikinas, prisistatęs L. S., kuris skundėsi, kad buvo užpultas klube. R. M. atliekant jo apžiūrą, L. S. teigė, kad buvo sumuštas į kairį žandą, buvo matyti, kad žandikaulio sritis šiek tiek paraudus. Jeigu pacientas skundžiasi skausmu, jie pasiūlo vykti į ligoninę, ir jeigu pacientas pageidauja vykti, jie privalo jį vežti, nebent pacientas pats atsisako vykti. Šiuo atveju, L. S. sutiko vykti į ligoninę, ir jis ekipažo buvo pristatytas į LSMUL KK SPS. Taip pat pagal padarytas atžymas mato, kad brigados vadovė R. M. į kvietimo kortelę įrašiusi preliminarią diagnozę – S00.80.
2020 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokole (t. 2, b. l. 91-92) užfiksuota garso įrašo su L. S. skambučiu į Bendrąjį pagalbos centrą perklausa. Matyti, kad vyriškas balsas bendrojo pagalbos centro operatorei sako: „aaa, žiūrėkit, „(duomenys neskelbtini)“ klube man išmušė ką tik dantis ir sutrupino žandikaulį“.
2019 m. rugpjūčio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. T. parodė (t. 2, b. l. 96-98), kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. apie 23.00 val. jis su draugu L. S. nuvyko į klubą „(duomenys neskelbtini)“. Atvykę nuėjo į klubo antrą aukštą, ten išgėrė alaus. Tuomet pamatė apačioje šokančias pažįstamas drauges, nusileido į apačią ir nuėjo su jomis pašokti. Po šokio nuėjo prie baro užsisakyti dar gėrimų, o jo draugas Lukas buvo kažkur klube, kur tiksliai jis buvo, pasakyti negali. Išgėręs gėrimus, išėjo į lauką parūkyti, o Lukas liko klube. Lauke sutiko pažįstamas merginas, su kuriomis bendravo. Jam būnant lauke ir bendraujant su merginomis, prie jų atėjo Lukas ir pasakė, kad išsikvietė policiją, nes jam būnant klube ir bendraujant su mergina, kažkas trenkė į veidą. Tai įvyko apie 01.30 val. Tuomet Lukas nuėjo atgal pas klubo „Žemyn upe“ apsaugos darbuotojus, o jis toliau šnekėjo su draugėmis lauke. Šnekėdamas su merginomis, pamatė, kaip Lukas išeina iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ su policijos pareigūnais ir dar vienu vaikinu. Matė, kaip jie visi ėjo link policijos automobilio, o jis grįžo atgal į klubą.
2019 m. rugsėjo 30 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. V. parodė (t. 2, b. l. 100-101), kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. dirbo radijo šaukiniu „1725“ kartu su kolega vyr. patruliu R. K., kai apie 01.46 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą vykti į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), kur įvyko susistumdymas ar muštynės. Operatyviai nuvykus nurodytu adresu, juos prie klubo pasitiko jaunuolis, kuris prisistatė L. S.. Pranešėjas buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio. Jis paaiškino, kad jam trenkė klube esantis jaunuolis ir kad jam skauda žandikaulį. Jokių kraujo pėdsakų ar sumušimų L. S. veide išoriškai nebuvo matyti. Su juo nuėjo į klubą, kur jis nurodė jam trenkusį jaunuolį. Jie pasikvietė tą jaunuolį išsiaiškinti aplinkybes į lauką. Jaunuolis prisistatė M. K.. Jis neigė trenkęs L. S. ir sakė, kad tai L. S. jam trenkė. Ant M. K. taip pat nebuvo matyti jokių sužalojimų. L. S. rodė savo burną, sakydamas, kad jam išmušti dantys, tačiau jam pasirodė, kad tai seni sužalojimai ir dantys galimai išmušti jau prieš kurį laiką. Kadangi L. S. skundėsi žandikaulio skausmu, jis iškvietė greitąja medicinos pagalbą.
2019 m. rugpjūčio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. M. parodė (t. 2, b. l. 103-104), kad 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje jis kartu su gyvenimo drauge J. B., jos seserimi L. D. ir draugu M. K. Lauros grįžimo atgal į Didžiąją Britaniją proga iš anksto rezervavo staliuką klube „(duomenys neskelbtini)“. Visi atvyko apie 22.00 val. Prie staliuko sėdėjo tik jų kompanija, staliukas buvo antrame aukšte. Klube linksminosi, šoko, vartojo alkoholinius gėrimus, bet girtas nesijautė ir visą vakaro eigą gerai prisimena. Po 24.00 val. jiems sėdint prie stalelio prie L. D. priėjo nepažįstamas vaikinas, pradėjo prie jos kabinėtis, dėti rankas jai ant pečių. Iš jo elgesio matėsi, kad vaikinas stipriai apsvaigęs, beveik nesiorientavo aplinkoje. Tą vaikiną, kurio veido neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų, jis kelis kartus perspėjo, kad jis atsitrauktų nuo Lauros ir apskritai pasišalintų nuo jų stalelio, kadangi jį rezervavo sau ir nenorėjo jokių pašalinių asmenų. Tačiau vaikinas neklausė ir toliau kibo prie Lauros. Jis atsistojo, švelniai suėmė jį už pečių ir atitraukė nuo stalelio į šoną. Vaikinas, elgdamasis neadekvačiai, pradėjo plūstis įžeidžiančiais žodžiais, mosikuoti rankomis, „skeryčiotis“. Tokio jo elgesio neapsikentęs M. K. atsistojo ir dešine ranka sudavė tam vaikinui per kairį skruostą. Kiek atsimena, Marius jam sudavė delnu, ne kumščiu, viskas vyko labai staigiai, nespėjo tinkamai užfiksuoti. Po šito vaikinas nueidamas jiems pagrasino. Klube dirba apsaugos darbuotojų, jie budi prie įėjimo. Vienas apsaugos darbuotojas buvo ir antrame aukšte, bet kadangi konflikto tarp to vaikino ir jų nebuvo, apsaugos darbuotojas nereagavo ir prie jų priėjęs nebuvo. Po gero pusvalandžio, jiems visiems sėdint prie stalelio, priėjo tas pats vaikinas ir du policijos pareigūnai. Tas vaikinas parodė pareigūnams į Marių sakydamas, kad „čia šitas“. Pareigūnai paprašė Mariaus išeiti į lauką išsiaiškinti. Kartu ėjo ir jis su Jūrate bei Laura. Vaikinas pareigūnams aiškino, kad Marius jam trenkė, išmušė dantis ir sulaužė žandikaulį. Marius tai neigė, sakė, kad nieko panašaus nebuvo. Pareigūnai matė, kad jokio sumušimo, sužalojimo ar kraujavimo vaikino veido srityje ar kitur nebuvo matyti. Atvykę medikai apžiūrėjo tą vaikiną. Marius priėjo prie vaikino, kuris buvo greitosios medicinos pagalbos automobilyje, pasikalbėjo su juo, apsikeitė telefono numeriais. Viską išsiaiškino, niekas niekam jokių pretenzijų nepareiškė ir išsiskirstė.
2020 m. sausio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausta J. B. parodė (t. 2, b. l. 106-107), kad 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje apie 23.00 val. ji kartu su seserimi L. D., gyvenimo draugu P. M. ir jo draugu M. K. nuvyko pasilinksminti į naktinį klubą „Žemyn upe“. Jos sesuo Laura gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, į Lietuvą grįžta retai, tuo metu kaip tik buvo grįžusi ir ruošėsi išvykti. Kadangi beveik visiškai nevartoja alkoholio, viską puikiai prisimena. Tam vakarui buvo rezervavę staliuką ir sėdėjo antrame klubo aukšte. Jau gerokai po 24.00 val. prie sesers Lauros pradėjo kibti nepažįstamas vaikinas, kuris atrodė stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Tas vaikinas atsitūpė šalia Lauros, apsikabino ją per pečius, kažką kalbėjo jai į ausį. Matė iš sesers veido, kad jai tas nepatiko, kad ji kažką jam piktai atsakė, tačiau vaikinas nesiliovė kibęs. Ji pati jam pasakė, kad eitų nuo jų stalelio, nes yra nepageidaujamas. Jis į jos žodžius nekreipė dėmesio. Tada atsistojo jos sugyventinis P. M., priėjęs prie vaikino, padėjo jam ranką ant peties ir pasakė, kad eitų nuo jų stalelio, kad yra nepageidaujamas. Vaikinas, kai tik Pranas jam uždėjo ranką, įširdo, pradėjo „skeryčiotis“ rankomis. Ji prisitraukė Praną prie savęs, kad išvengtų konflikto. Tačiau tuo metu atsistojo M. K. ir būdamas tarpe tarp suolelio ir staliuko, nes neturėjo galimybės išeiti iš už stalelio dėl sienos, matė, kad ištiesė ranką norėdamas suduoti tam vaikinui. Ji nematė, ar Marius pataikė vaikinui, ar ne, nes sėdėjo nugara į visą veiksmą, matė tik ištiestą Mariaus ranką link vaikino, kuris nuo Mariaus stovėjo maždaug apie 1 metro atstumu. Mano, kad jeigu Mariaus smūgis ir pasiekė tikslą, t. y. jeigu jis sudavė vaikinui į veidą, ko ji pati asmeniškai nematė, tai smūgis dėl atstumo ir Mariaus fizinių duomenų tikrai nebuvo tokio stiprumo, kad nuo jo lūžtų žandikaulis. Tuo metu antrame aukšte klubo apsaugos darbuotojo nebuvo. Vaikinas nueidamas nuo jų pasakė, kad „dabar pamatysit, kas jums bus“. Netrukus po šio incidento ji su Laura išėjo į kiemą parūkyti. Ten matė, kaip tas pats vaikinas buvo netoliese ir kalbėjo mobiliuoju telefonu. Jo kalba, tarsena buvo aiški, normali, be jokių sutrikimų. Tuo metu pagalvojo, kad jis galimai kviečiasi draugus į pagalbą. Pamatė, kaip į klubą įėjo tas pats vaikinas su dviem policijos pareigūnais, suprato, kad tai dėl buvusio incidento. Ji nusekė paskui, matė, kaip Marius ir Pranas bei pareigūnai su tuo vaikinu išeina iš klubo. Ji liko prie stalelio, kadangi buvo palikti jų asmeniniai daiktai. Tada prie jos priėjo klubo apsaugos darbuotojas ir paklausė, kas čia įvyko. Ji jam trumpai papasakojo situaciją. Apsaugos darbuotojas pasakė jai, kad pasaugos jų daiktus, ir kad ji eitų ir paaiškintų, kas įvyko, nes buvo blaivi. Kai išėjo į lauką, girdėjo, kaip vaikinas kaltino Marių jam išmušus dantis ir sulaužius žandikaulį. Marius tą kategoriškai neigė. Kadangi jis skundėsi, kad labai skauda, ji paprašė vaikino išsižioti ir parodyti burną, ar matosi kraujo, kas turėjo būti po dantų išmušimo. Vaikinas išsižiojo, matė, kad jo burna visiškai švari, nesimatė jokių sužalojimų nei burnoje, nei ant veido. Jo kalba, tarimas buvo nesutrikęs, pareigūnai taip pat neįžvelgė jokios patirtos traumos. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, ji medikų paklausė, ar tikrai tam vaikinui yra kažkokia rimta trauma, medikė atsakė, kad dabar jie nieko nemato. Pareigūnai pasiūlė visiems susitaikyti. Vaikinas paprašė Mariaus jo telefono numerio. Marius padiktavo jam savo telefoną ir duomenis. Kadangi situacija buvo išsiaiškinta, atsisveikino ir grįžo atgal į klubą, kur buvo pasilikusi jos sesuo Laura.
M. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos BK 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatytos nusikalstamos veikos patvirtina Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1942-888/2018 nurodyti, aptarti ir įvertinti įrodymai, ištirti nagrinėjant šią bylą teisiamojo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. K. nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo L. S. sveikatą, pasitvirtino.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir davė išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes. Jis parodė, kad konfliktas su nukentėjusiuoju kilo 2019 m. rugpjūčio 24 d. klube „(duomenys neskelbtini)“, Kaune. Nukentėjusysis pradėjo kibti prie merginų, su kuriomis kaltinamasis buvo atvykęs į klubą, paprašytas nesitraukė nuo kaltinamojo ir jo draugų stalelio. Kaltinamasis būdamas išgėręs alkoholio nesusitvardė ir sudavė nukentėjusiajam į veidą. Šiuos kaltinamojo parodymus iš esmės atitinka ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog jis su draugu vakarojo klube, norėjo merginą pakviesti šokti, tačiau buvo sumuštas su ja buvusio vaikino. Šias aplinkybes patvirtina ir įvykį mačiusio liudytojo P. M. parodymai – nors, jo manymu, kaltinamojo nukentėjusiajam į veidą suduotas smūgis nebuvo stiprus ir nuo jo negalėjo lūžti žandikaulis, tačiau liudytojas patvirtino patį smūgio sudavimo faktą. Iš 2020 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusysis po įvykio skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą iš karto išsakė nusiskundimą dėl sužaloto žandikaulio. Šį nusiskundimą jis išsakė ir atvykusiems medikams (šią aplinkybę patvirtina ne tik greitosios medicinos pagalbos darbuotojų parodymai, bet ir 2019 m. rugpjūčio 24 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys), o taip pat ir savo draugui M. T.. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. B. duodama parodymus taip pat patvirtino, kad konfliktas kilo nukentėjusiajam priėjus prie jų stalelio ir įkyriai rodant dėmesį jos seseriai, kad kaltinamasis atsistojo priešais nukentėjusįjį ir per ištiestą ranką galėjo jam suduoti, nors ji smūgio sudavimo momento ir nematė. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam žandikaulis buvo sužalotas būtent įvykio metu kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.
Kaltinamojo parodymų apie tai, kad nukentėjusiajam į veidą sudavė vieną smūgį, bei nukentėjusiojo parodymų apie tai, kad jam kaltinamasis suduodamas smūgį į veidą sužalojo žandikaulį, teisingumą patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. specialisto išvada Nr. G2378/2019(02). Specialisto išvadoje atlikus nukentėjusiojo tyrimą konstatuota, kad L. S. padarytas apatinio žandikaulio lūžimas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir kumštis, paveikiant apatinio žandikaulio sritį, galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. rugpjūčio 24 dieną. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. specialisto išvada Nr. G2378/2019(02) patvirtina ir aplinkybę, kad L. S. padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.
Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Nustatydamas aptariamo nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas remiasi bylos duomenimis, rodančiais, kad sužalojimas L. S. padarytas suduodant smūgį į veidą – suduodamas nukentėjusiajam į galvą, t. y. į gyvybiškai svarbų organą, kaltinamasis neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą bei tai, kad nukentėjusysis gali būti sužalotas ir norėjo taip veikti (taip elgėsi norėdamas, kad nukentėjusysis įvykdytų reikalavimą pasitraukti nuo jų staliuko bei nuo merginų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiajam suduota buvo staiga, jam to nesitikint ir nesiginant. Visos šios aplinkybės aiškiai patvirtina veikos pavojingumą. Kaltinamajam veikiant tokiomis aplinkybėmis, pasekmių kilimas buvo labai tikėtinas. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.
Byloje nenustatyta, jog teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma išvada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Visi aukščiau aptarti įrodymai, o taip pat ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri sudaro pagrindą pripažinti, jog byloje įrodyta, kad M. K. 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 01.44 val. restorane-klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą smogė kumščiu L. S. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam L. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimu. Šiais veiksmais M. K. nukentėjusiajam L. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo M. K. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl pripažintina, jog M. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Išvadą dėl nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo teismas daro remdamasis kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais apie tai, kad klube vartojo alkoholį ir jei įvykio metu būtų buvęs blaivus, tikrai būtų kitaip reagavęs į nukentėjusiojo elgesį.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.)
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) BK 40 straipsnio pagrindais. Nustačius, kad asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, turi būti sprendžiamas klausimas dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu nustatytas 2 (dvejų) metų laidavimo terminas, tuo tarpu naujas tyčinis nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas M. K., padarytas 2019 m. rugpjūčio 24 d., t. y. nepraėjus dvejiems metams nuo ankstesnio nuosprendžio paskelbimo.
Sujungta byla nagrinėjama vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui).
Teismui nustačius, kad M. K. laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti. Kaltinamasis pripažintinas kaltu padaręs veiką, dėl kurios buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, tai yra pripažintinas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) minėtame nuosprendyje nurodytų ir ištirtų įrodymų pagrindu, ir jam skirtina bausmė.
Šiuo metu, po BK 281 straipsnio 7 dalies pakeitimo, atsakomybė už veiką, kurios padarymu kaltinamas M. K., yra numatyta BK 281¹ straipsnyje. Tačiau teismas M. K. atžvilgiu taiko veikos padarymo metu galiojusią BK 281 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), kadangi po veikos padarymo įsigaliojęs BK 281¹ straipsnis M. K. teisinės padėties niekaip nepalengvina lyginant jį su BK 281 straipsnio 7 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) (BK 3 straipsnio 2 dalis).
Dėl bausmių
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
BK 281 straipsnio 7 dalies (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Skiriant bausmes kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
M. K. padarė du nesunkius baigtus tyčinius nusikaltimus veikdamas tiesiogine tyčia. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vertinant M. K. asmenybę, pažymėtina, kad kaltinamasis yra dirbantis, nurodo, kad gyvena su tėvais, rūpinasi savo sergančiu tėvu. Neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 141). Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (t. 2, b. l. 143), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (t. 2, b. l. 145). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje 2020 m. gegužės 25 d. charakteristikoje (t. 3, b. l. 22) pažymima, kad M. K. įmonėje dirba nuo 2020 m. sausio 6 d. autošaltkalvio pareigose ir kaip darbuotojas pasižymi atsakingumu, kruopštumu, sugeba greitai ir operatyviai priimti sprendimus, kurie susiję su atliekamu darbu, laiku atlieka pavestą darbą. Tai ramus, tvarkingas, pareigingas, draugiškas, drausminių nuobaudų neturintis ir ne kartą skatintas darbuotojas.
Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės jis atsakomybės nevengė, dar įvykio vietoje nukentėjusiajam paliko savo kontaktus, o teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, bandė tartis su nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, pažymi, kad M. K. padarė du nusikaltimus, nurodo, kad jo finansinė padėtis nėra gera, darbo užmokestis nedidelis. Esant paminėtoms aplinkybėms, straipsnių sankcijose numatytos švelniausios bausmių rūšys (bauda ir laisvės apribojimas) kaltinamajam neskirtinos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, prižiūri savo sergantį tėvą, arešto bausmė, dėl kurios būtų suvaržyta kaltinamojo laisvė ir kurios vykdymo atidėjimo šiuo metu galiojančios BK nuostatos nenumato, taip pat neskirtina. Atitinkamai, kaltinamajam už abu nusikaltimus skirtina prokuroro pasiūlyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant lygų bei artimą nustatytam bausmės vidurkiui.
Bausmės, paskirtos už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir už BK 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatytas nusikalstamas veikas, bendrintinos taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, bausmes iš dalies sudedant.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, sujungta byla teismui perduota ir išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, o esama byla taip pat išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracinių nuobaudų neturi. Dirba, darbdavio yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Tai rodo, kad kaltinamasis gyvena iš esmės laikydamasis visuomenės normų bei teisės aktų reikalavimų. Abi nusikalstamos veikos gali būti vertinamos kaip labiau atsitiktinės ir nebūdingos kaltinamojo elgesiui. Dėl paminėtų motyvų teismas tiki, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus M. K. nuo visuomenės, pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams bei paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Skirdamas įpareigojimus kaltinamajam teismas atkreipia dėmesį į tai, kad abiejų nusikaltimų padarymui įtakos turėjo kaltinamojo vartotas alkoholis. Teismo požiūriu būtent tokia bausmė M. K. atveju labiausiai atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis L. S. šioje byloje pateikė patikslintą civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 186-188), kuriuo teismo prašo priteisti jam iš kaltinamojo M. K. 600 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl patirtos turtinės žalos nukentėjusysis L. S. civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl taikyto chirurginio gydymo, įdėtų įtvarų jis negalėjo kalbėti bei dirbti, kadangi jo darbo funkcijos yra bendravimas su žmonėmis, klientais, darbuotojais, informacijos perdavimas. Po gydymo buvo nedarbingas mėnesį laiko. Teisiamojo posėdžio metu dėl reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydžio civilinis ieškovas paaiškino, kad tai jo negautos pajamos, kurias paskaičiavo apytiksliai, įvertindamas iki traumos savo atskaičius mokesčius gautą darbo užmokestį ir tai, kad jam mokėta ligos išmoka buvo mažesnė, nei gautas atlyginimas, be to, nuo priskaičiuotų ligos išmokų sumų dar buvo išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Civilinis ieškovas taip pat pažymėjo, kad kaip tik tuo laikotarpiu, kai jis gydėsi traumos padarinius, jo darbovietėje buvo keliamas darbo užmokestis – atitinkamai, darbo užmokesčio padidėjimas, kurio jis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos negalėjo gauti, taip pat įtrauktas į prašomą priteisti 600 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Spręsdamas, kokios dalies pajamų civilinis ieškovas negavo dėl to, kad kaltinamojo nusikalstama veika buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, teismas remiasi civilinio ieškovo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Kaip matyti iš prie patikslinto civilinio ieškinio pridėtos UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 30 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (t. 2, b. l. 189), L. S. už 2019 m. birželio mėnesį buvo išmokėta 667,97 Eur, o už 2019 m. liepos mėnesį buvo išmokėta 654,41 Eur. Atitinkamai, vertinant civilinio ieškovo į bylą pateiktus duomenis, iki įvykio per mėnesį L. S. vidutiniškai gaudavo 661,19 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius (667,97+654,41=1322,38; 1322,38/2=661,19). L. S. už 2019 m. rugpjūčio mėnesį darbdavys išmokėjo 589,91 Eur, be to, kaip matyti iš 2019 m. spalio 16 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ1E-10790 (t. 2, b. l. 67), L. S. už rugpjūtį buvo išmokėta 101,17 Eur dydžio ligos išmoka. Vadinasi, už rugpjūčio mėnesį L. S. gautos pajamos ne tik kad nebuvo mažesnės už jo vidutiniškai iki sužalojimo gautą mėnesinį darbo užmokestį, bet ir jį viršijo, kadangi viso už rugpjūtį jam buvo išmokėti 691,08 Eur (589,91+101,17=691,08). L. S. už 2019 m. rugsėjo mėnesį darbdavys išmokėjo 46,42 Eur, be to, kaip matyti iš 2019 m. spalio 16 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ1E-10790 (t. 2, b. l. 67), L. S. už rugsėjį buvo išmokėta 404,66 Eur dydžio ligos išmoka. Vadinasi, už rugsėjo mėnesį L. S. gautos pajamos sudarė 451,08 Eur (46,42+404,66=451,08) ir buvo 210,11 Eur mažesnės už jo vidutiniškai iki sužalojimo gautą darbo užmokestį (661,19-451,08=210,11). Teismas sprendžia, kad būtent 210,11 Eur priteistini L. S. naudai iš kaltinamojo kaip turtinės žalos atlyginimas, t. y. kaip jo negautos pajamos. Tuo tarpu likusioje dalyje civilinio ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Teismas kritiškai vertina civilinio ieškovo motyvus, kad sprendžiant atlygintinos turtinės žalos dydžio klausimą turėtų būti įvertinta ir tai, kad jam nedarbingumo laikotarpiu turėjo būti pakeltas darbo užmokestis ir jis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų negalėjo gauti darbo užmokesčio atitinkamo padidėjimo. Visų pirma, į bylą nebuvo pateikta įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad darbdavys tikrai būtų padidinęs darbo užmokestį nukentėjusiajam jau nuo 2019 m. rugsėjo, jei jis tuo metu nebūtų turėjęs nedarbingumo. Visų antra, nepateikta jokių duomenų apie tai, kiek konkrečiai buvo numatyta didinti nukentėjusiojo darbo užmokestį nuo 2019 m. rugsėjo. Visų trečia, iš UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 30 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (t. 2, b. l. 189) matyti, kad už 2019 m. birželio mėnesį L. S. paskaičiuotas darbo užmokestis (1085 Eur) yra netgi didesnis už darbo užmokestį, paskaičiuotą už 2019 m. spalio mėnesį (1044 Eur), o didesnis darbo užmokestis nukentėjusiajam pastoviai pradėtas mokėti tik nuo 2020 m. sausio mėnesio.
Dėl patirtos neturtinės žalos civiliniame ieškinyje nurodoma, kad jos priteisimo pagrindas yra civilinio ieškovo patirti fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai. Civilinis ieškovas pažymi, kad dėl įvykio, dėl žandikaulio lūžio patyrė daug nepatogumų, skausmą, stresą. Mėnesį laiko turėjo per šiaudelį valgyti skystą maistą, negalėjo matytis ir bendrauti su sūnumi. Be to, po atliktos operacijos ir taikyto gydymo įvykio metu sulaužytas žandikaulis nėra visiškai atsistatęs, o gydytojai prognozuoja, kad žandikaulis niekada neatgaus pirminės padėties ir liks deformuotas, t. y. pasviręs į burnos ertmę. Nusikalstama veika pasikėsinta į vieną didžiausių vertybių – sveikatą, nusikalstama veika padaryta tyčia.
Kaltinamasis pripažįsta, kad jo nusikalstamais veiksmais civiliniam ieškovui buvo padaryta neturtinės žalos, tačiau, jo įsitikinimu, patirta neturtinė žala yra mažesnė, nei prašoma priteisti civiliniu ieškiniu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Šios veikos padarymas sukėlė padarinius – nukentėjusiojo L. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Spręsdamas civiliniam ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl žandikaulio lūžio nukentėjusysis neabejotinai patyrė didelių nepatogumų savo kasdieniame gyvenime – mėnesį laiko negalėjo eiti į darbą, turėjo vartoti vien tik skystą maistą per šiaudelį, kentė skausmą, dėl tokios būklės negalėjo matytis su sūnumi. Manytina, kad iki įvykio sveikas bei darbingas buvęs jaunas vyras dėl to patyrė pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nepilnavertiškumą. Matyti, kad 2019 m. spalio 7 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio, nuketėjusiajam vis dar buvo rekomenduojama minkšta dieta (t. 3, b. l. 14).
Tačiau spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad nukentėjusiajam taikytas gydymas yra neefektyvus ir kad sveikata sutrikdyta negrįžtamai. Priešingai, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2019 m. rugsėjo 9 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodoma (t. 3, b. l. 56-57), kad pacientas (L. S.) jaučiasi gerai, ekstraoraliai infiltracija išnykusi, skundų neišsako. Ekstraoraliai veidas simetriškas. Intraoraliai sąkandis fiksuotas Tigeršteto įtvarais. Be to, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas, kuomet jis ignoravo prie kaltinamojo ir jo draugų rezervuoto staliuko sėdėjusių žmonių prašymus palikti merginas ramybėje, nekreipė dėmesio į pastabas, kad jis yra nepageidaujamas prie minėto staliuko, t. y. jis pats prisidėjo prie konflikto ir smurtinio elgesio išprovokavimo.
Dėl aukščiau nustatytų aplinkybių nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, civiliniam ieškovui L. S. priteistina iš kaltinamojo M. K. 2200 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, būtent ši suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo dėl nusikaltimo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, užtikrina pusiausvyrą tarp pažeistų vertybių svarbos ir kaltinamojo interesų.
Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamojo 640,30 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 61). Nurodytos išlaidos patirtos nukentėjusiajam išmokant ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Byloje nustatyta, jog L. S. buvo sužalotas neteisėtais tyčiniais, nusikalstamais M. K. veiksmais, todėl už žalą, padarytą jam mokant ligos išmoką laikino nedarbingumo laikotarpiu, atsakingas kaltas asmuo, t. y. M. K.. Ieškinio dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo M. K. Kauno teritorinei ligonių kasai priteisiama 640,30 Eur turtinei žalai atlyginti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nukentėjusysis L. S. prašė pripažinti jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir šias išlaidas išieškoti iš kaltinamojo M. K.. Šis prašymas yra išdėstytas civilinio ieškovo į bylą pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje.
BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Į bylą pateiktas 2020 m. gegužės 4 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1068808 (t. 3, b. l. 59) patvirtina, kad už teisines paslaugas nukentėjusysis advokatei sumokėjo 400 Eur ir 2020 m. gegužės 26 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1068815 (t. 3, b. l. 60) patvirtina, kad už teisines paslaugas nukentėjusysis advokatei sumokėjo 200 Eur, t. y. viso 600 Eur. Advokatė nukentėjusįjį atstovavo teisiamajame posėdyje, rengė patikslintą civilinį ieškinį byloje, sakė baigiamąją kalbą. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti teismas pripažįsta proceso išlaidomis, laiko jas proporcingomis atliktam darbui ir priteisia jas iš kaltinamojo M. K..
Ikiteisminio tyrimo metu M. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 128-129), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
M. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1942-888/2018 pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), padarymo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, perduodant A. K. atsakomybėn, nustatant dvejų metų laidavimo terminą su 500 Eur užstatu. BK 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Kadangi M. K., už kurį laidavo A. K., laidavimo laikotarpiu padarė naują nusikaltimą, todėl A. K. į teismo depozitinę sąskaitą už M. K. 2018 m. birželio 28 d. įmokėta 500 Eur užstato suma (t. 1, b. l. 92) nuosprendžiui įsiteisėjus pereina valstybei. Ši suma pervestina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų su 2020 m. gegužės 29 d. lydraščiu Nr. S-(1.23)-4999 (t. 3, b. l. 30) į bylą pateikta paciento L. S. gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2019-0498429 grąžintina Kauno klinikoms po nuosprendžio paskelbimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, (2019 m. rugpjūčio 24 d. veika) ir paskirti jam bausmę – 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), (2018 m. vasario 18 d. veika) ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti prie griežtesnės 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskirti M. K. subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant M. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo L. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti L. S. iš kaltinamojo M. K. 210,11 Eur (du šimtus dešimt eurų 11 ct) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 2200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo M. K. Kauno teritorinei ligonių kasai 640,30 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų 30 ct) kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai byloje apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiojo L. S. naudai 600 eurų turėtoms advokato teisinių paslaugų teikimo išlaidoms padengti.
Nustatyti, kad už M. K. laiduotojo A. K. į teismo depozitinę sąskaitą 2018 m. birželio 28 d. įmokėta 500 Eur užstato suma nuosprendžiui įsiteisėjus pereina valstybei, pervedant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Į bylą pateiktą paciento L. S. gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2019-0498429 grąžinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms po nuosprendžio paskelbimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.