Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Anitos Sereikienės ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens V. S. apeliacinį skundą ir atsakovės M. S. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovams M. S. ir R. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje V. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Dėl neteisėtų veiksmų

Dėl neteisėtų veiksmų ir bylos nagrinėjimo ribų

Dėl gaisro kilimo priežasties

17.3. Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011).

18.12. Dėl kaltės kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Priešingai, nei baudžiamojoje teisėje, kurioje galioja nekaltumo prezumpcija, taikant civilinę atsakomybę skolininko kaltė yra preziumuojama. Vadinasi, atsakovų kaltė šiuo laikoma įrodyta. Atsakovai šios prezumpcijos neneigė ir nebandė paneigti. Bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmos instancijos teismo posėdyje atsakovai žodžiu pripažino, kad ieškovui kilusią žalą turi atlyginti kaltas asmuo. Aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas nenustačius, kad vienas iš atsakovų ar jie abu padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, per se neeliminuoja jų civilinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo iš dalies tenkintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. 2021 m. lapkričio 20 d. naktį kilo gaisras 1 kambario bute, 20,02 kv. m, bendrojo ploto, esančiame (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo 9 auktšte (toliau – ir butas). Šis butas priklauso ieškovui D. Ž. asmeninės nuosavybės teise nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. (NTR duomenys, 1 t. 32 l.). Pagal 2021 m. gegužės 27 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – ir sutartis) butas buvo išnuomotas atsakovams R. R. ir M. S. (1 t. 129-131). Sutartį nuomotojo vardu sudarė ieškovo sugyventinė E. K., ieškovas patvirtino nuomos sandorio sudarymą. Gaisras kilo nuomos laikotarpiu.

21.6. pilnai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų (Buto) pabloginimu, jeigu tai įvyksta dėl nuomininkų kaltės (Sutarties 3.2.6 punktas).

22. 2021 m. lapkričio 20 d. apie 4.20 val. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdyboje gautas pranešimas apie gaisrą, kilusį daugiabučio gyvenamojo namo bute, devintame aukšte, (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą nurodytame bute buvo nustatytas gaisras, degimas matėsi kairėje pusėje – gaisro metu degė sofa-lova, žurnalinis staliukas bei dvigulė lova, intensyviausias degimas sofoje-lovoje (1 t. 13 l.).

26. Gaisro padarytos žalos likvidavimo sąnaudas (11 087 Eur) ieškovas grindžia 2021 m. gruodžio 10 d. UAB „Skena“ Gaisro metu padarytos žalos nustatymo aktu Nr. 21-12/04 ir Lokaline sąmata, sudaryta 2021 m. spalio mėnesio kainomis. Šiuos dokumentus sudarė ekspertas A. Z., turintis teisę eikti statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas (1 t. 59-72 l.). Ieškovas patyrė 500 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą (1 t. 57-58).

27. Ieškovas pateikė įrodymus dėl 4 956,25 Eur išlaidų, patirtų patenkinus draudikų reikalavimus, šiems dėl gaisro išmokėjus draudimo išmokas kaimyninių butų savininkams (1 t. 88-96 l.).

28. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas 3 607,67 Eur išlaidas už sugadintus daiktus ir po gaisro susidariusių šiukšlių surinkimą (1 t. 97-107 l.): kasetinis roletas įgytas 2019-11-05 iš MB „Simena“ – 53 Eur (1 t. 97, 107 l.), durų gaminiai, pirkti 2019-09-12 iš UAB „Durų namai“ – 96 Eur (1 t. 98-99 l.), CHO MILANO čiužinys, 140x200 (baltas užvalkalas), pirktas 2019-11-07, – 139 Eur (1 t. 100 l.), Sofa dvivietė Cupido 2 FBK, spalva Novara, su transporto paslauga, pirkta 2019-01-06 iš UAB „Klaipėdos baldų prekyba“ – 516,30 Eur (1 t. 101 l.), kaitlentė Berk (duomenys neskelbtini) MB/M, pirkta 2019-09-13 iš UAB „Simplea“, – 69,99 Eur (1 t. 102 l.), langai, montavimas, medžiagos, 3 vnt., pirkti 2021-12-14 iš UAB „Langų projektai“ – 750 Eur (1 t. 103 l.), laikikliai radiatoriams, radiatoriai 5500x800, 550x1000, pirkti 2019-09-10 iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“, – 154,68 Eur (1 t. 104 l.), unitazo komplektas Cersanit Inteo, potinkinis rėmas, pirktas 2019-09-07 iš UAB „Ermitažo“ – 129 Eur (1 t. 106 l.), šiukšlių surinkimas 2021-12-20, 12 kub. m, - 800 Eur; 2021-12-22, 13 kub. m, - 900 Eur (1 t. 105 l.)

29. Ieškovas 10 104,52 Eur nuostolių sumą už sugadintus daiktus ir baldus grindžia baldų pagaminimo pasiūlymais, internetiniais panašių daiktų pardavimo skelbimais (1 t. 108-126 l.). Ieškovas pagal skelbimus internete pagrindė panašių daiktų, buvusių jo bute iki gaisro, įsigijimo kainą už 2302,82 Eur sumą: TV Samsung – 259 Eur (1 t. 108 l.), vonios spintelė su praustuvu – 69,99 Eur (1 t. 109 l.), praustuvo maišytuvas Thema Lux Zoe – 31,99 Eur (1 t. 110 l.), vonios maišytuvas Aqualine New Start su ilgu snapu, su dušo sistema – 57,99 Eur (1 t. 111 l.), kavos staliukas LACK 55x54 cm (IKEA) – 17,99 Eur (1 t. 112 l.), pufas Auning – 9,97 Eur (1 t. 113 l.), komplektas Cersanit 213,85 (ranka įrašyta) – 129 Eur (1 t. 114 l.), kėdė Brava – 19,99 Eur (1 t. 115 l.), apvalus staliukas (JYSK) – 24,99 Eur (1 t. 116 l.), veidrodis 65x85 cm (IKEA) – 34,99 Eur (1 t. 117 l.), pakabinamas šviestuvas MARI, sidabrinis H58-130, D60 cm E14 6x40 W (Alandeko) – 159 Eur (1 t. 118 l.), baro kėdė HAMMEL (JYSK) – 89,99 Eur (1 t. 119 l.), kilimas Shaggy Grey, 140x190 (Pigu.lt) – 59,99 Eur (1 t. 120 l.), dujinė kaitlentė Allenzi – 69,99 Eur (1 t. 121 l.), plautuvė Alveus Victoria+ maišytuvas + sifonas, akmuo 505 mm+505 mm x206 mm, – 90,35 Eur (1 t. 122 l.), įmontuojamas gartraukis Eleyus Storm 120 60 BL LED – 164 Eur (1 t. 123 l.), įmontuojamas šaldytuvas BEKO BU1153HCN – 259 Eur (1 t. 124 l.), skalbimo mašina BEKO WUE6511XWW1 – 241 Eur (1 t. 125 l.), Chesterfield sofa 440625 (Berry baldai) – 513,60 Eur (1 t. 126 l.). Pagal individualų užsakymą pagamintų virtuvės baldų, spintos, lovos, baro stalo, kurie sudegė gaisro metu, vertę nurodė 6814,67 Eur (1 t. 56 l.), jai pagrįsti ieškovas pateikė baldų gamintojų pasiūlymus baldų gamybai: MB „Eineros Baldai“ 2022 m. gegužės 26 d. pasiūlymą 8208,74 Eur sumai su PVM, UAB „Eigida“ 2022 m. birželio 1 d. pasiūlymą 5420 Eur sumai (1 t. 73, 74-75, 76-79 l.), užuolaidų (naktinių ir dieninių) vertę nurodė 260 Eur (1 t. 56 l.).

30. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas nenustačius, kad vienas iš atsakovų ar jie abu padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

31. Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje ieškovas pateikė papildomus įrodymus (2024-11-25 DOK-2728) – fotonuotraukas, rodančias buto būklę, skelbiant apie buto nuomą portale aruodas.lt, buto būklę gaisro metu ir jo būklę po gaisro. Šias fotonuotraukas ieškovas pateikė, atskirsdamas į apeliantės ir atsakovės argumentus dėl tariamo nusidėvėjimo iki pradedant butą nuomotis. Ieškovas papildomai nurodė, kad dėl lėšų trūkumo jis neturėjo galimybių butą atstatyti taip pat kokybiškai, kaip jis buvo įrengtas iki gaisro.

32. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

33. Apeliantė nesutinka, kad byloje buvo visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas neteisingai vertino neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį ir nuostolius. Sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo tinkamas įvertinimas sudarytų pagrindą konstatuoti, jog atsakovės veiksmuose nebuvo visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantės argumentais.

34. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

35. Apeliantės teigimu, teismas neteisėtais veiksmais laikė ne konkrečių nuomos sutarties nuostatų pažeidimą, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 28 d. įsakymo dėl draudimo rūkyti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) balkonuose, terasose ir lodžijose, Nr. A-2652 pažeidimą, tačiau ši nuostata nebuvo ieškovų ir atsakovų nuomos sutarties dalis, todėl tai negali būti laikoma neteisėtais veiksmai sutartinės atsakomybės kontekste. Minimas įsakymas nėra priešgaisrinis, aplinkos apsaugos ar higienos reikalavimas. Šio reikalavimo pažeidimas negali būti laikomas neteisėtais veiksmais šio ginčo kontekste, kurio įsipareigojo laikytis nuomininkai nuomos sutarties 3.2.1 punktu. Byloje nėra duomenų, jog buto savininkas (ieškovas) būtų informavęs nuomotojus (atsakovus) apie tai, jog buto balkone yra draudžiama rūkyti nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. Nuomos sutartis sudaryta 2021 m. gegužės 27 d., įsakymas įsigaliojo 2021 m. rugpjūčio 28 d., gaisras kilo 2021 m. lapkričio 20 d. taigi, nuomos sutarties sudarymo metu (2021-05-27), buto balkone nebuvo draudžiama rūkyti. Byloje nėra jokių duomenų, ar name buvo įrengti specialūs ženklai, informuojantys apie draudimą rūkyti balkone. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.

36. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

37. 2021 m. gegužės 27 d. nuomos sutarties 3.2.1 punkte nuomininkai (atsakovai) įsipareigojo laikytis nuomojamose patalpose priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos, taip pat higienos bei sanitarinių normų; nuomininkai atsako už šių taisyklių bei normų nesilaikymo pasekmes ir atlygina dėl to patirtą žalą.

38. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 28 d. įsakymu dėl draudimo rūkyti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) balkonuose, terasose ir lodžijose, Nr. A-2652 nustatyta, kad draudžiama rūkyti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams. Įsakymas įsigaliojo nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d.

39. Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo tarnybos pareigūnai, atlikę gaisro tyrimą konstatavo, kad gaisras kilo sofoje-lovoje ir išplito į šalia stovinčią dvigulę lovą, žurnalinį staliuką, įtempiamas lubas bei virtuvinius baldus; gaisro židinio zona - sudegusi sofa lova; tikėtina gaisro priežastis - neatsargus žmogaus elgesys (1 t. 33-35, 36 l.).

40. CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalis įpareigoja dėl žalos atsiradimo atsakingą asmenį visiškai atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, valdytojo nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019, 21 punktas ir jame nurodyta praktika).

41. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantės neteisėtus veiksmus, vertino ne tik minėtą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, bet ir pačios apeliantės veiksmus, t. y. pastaroji nedrausmino trečiojo asmens dėl rūkymo balkone. Nuomos sutarties 3.2.1 punkte nuomininkai (atsakovai) įsipareigojo laikytis nuomojamose patalpose priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos, taip pat higienos bei sanitarinių normų; nuomininkai atsako už šių taisyklių bei normų nesilaikymo pasekmes ir atlygina dėl to patirtą žalą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės veiksmų neteisėtumą.

42. Apeliantė nurodo, kad byloje buvo sprendžiamas atsakovų, o ne trečiojo asmens atsakomybės klausimas, todėl konstatuodamas trečiojo asmens padarytą teisės pažeidimą, teismas išėjo už ieškiniu suformuoto ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, ir be teisinio pagrindo viršijo ginčo ribas.

43. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad aplinkybė, jog gaisro sukėlėjas galėjo būti ir trečiasis asmuo, nesudaro jokios teisinės reikšmės, vertinant atsakovės veiksmų neteisėtumą, kadangi atsakovė, į butą kviesdama pašalinius asmenis prisiėmė riziką atlyginti dėl tokių asmenų veiksmų (neveikimo) ieškovui padarytus nuostolius.

44. Apeliantės teigimu, dėl gaisro kilimo priežasties yra abejonių, ekspertizė nebuvo atlikta. Iš sprendimo neaišku, kaip teismo nurodyti neteisėti veiksmai (draudimas rūkyti daugiabučio namo balkone) siejosi su atsakovės ir trečiojo asmens nurodytomis gaisro kilimo aplinkybėmis. Specialisto D. A. vertinimas, jog nurodyta gaisro kilimo priežastis yra tikėtina, nėra pakankamas konstatuoti atsakovės ar trečiojo asmens kaltę dėl gaisro kilimo, nesant tai patvirtinančių kitų duomenų. D. A. nurodyta aplinkybė, jog techninių priežasčių kilti gaisrui nenustatyta, reiškia tik tai, jog specialistui nepavyko rasti trumpo jungimo požymių prie sofos esančioje rozetėje, tačiau nebuvo atlikta jokių išsamesnių tyrimų. D. A. spėjimo dėl galimos gaisro priežasties atveju, žiežirba kurį laiką smilktų, ir cigaretės žiežirbą yra nesunku užgesinti. Tai nesutampa su įvykio liudininkių nurodytomis aplinkybėmis, jog buvo pamatyti dūmai ir ugnis, kuri gesinant negeso. Pagrindinės gaisro kilimo priežasties nustatymui ieškovas turėjo inicijuoti ekspertizės paskyrimą, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai yra deklaratyvūs ir neteikia pagrindo atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo vertinti priešingai, nei tai darė pirmosios instancijos teismas.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad apeliantė kitaip vertina minėto liudytojo parodymus, nei juos vertino pirmosios instancijos teismas visų byloje esančių įrodymų kontekste, nėra pakankama spręsti, kad gaisro kilimo priežastis tyrusio D. A., priešgaisrinės gelbėjimo tarnynbos vyriausiojo specialisto, nurodyta aplinkybė, jog techninių priežasčių kilti gaisrui nenustatyta reiškia tik tai, jog specialistui nepavyko rasti trumpo jungimo požymių prie sofos esančioje rozetėje. Liudytoju apklaustas D. A. taip pat parodė, kad gaisras staigiai plėtėsi dėl daugybės degių medžiagų aplinkui; apžiūrint laidus nenustatyti jokie vizualūs avarinio darbo požymiai; ant pledo pakliuvusi žarija nebūtinai iš karto užsiliepsnoja – gali smilkti. 2021 m. lapkričio 24 d. PAGD prie VRM Kauno PGV vyriausiojo specialisto D. A. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad gaisro židinio zona – bute Nr. 99 sudegusi sofa, o tikėtina gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. A. atmetė kitas versijas: kad gaisras galėjo kilti dėl neatsargaus elgesio su žvakėmis (žvakės rastos kitoje vietoje); kad gaisras kilo dėl avarinio darbo režimo elektros instaliacijoje (į prailgintuvą įjungtus prietaisus apžiūrint nebuvo rasta avarinio darbo režimo gedimo požymių). D. A. paaiškino, kad pagal tyrėjų taikomą gaisro priežasčių metodiką išvados dėl priežasčių būna kategoriškos-nenuginčijamos, labai tikėtinos, tikėtinos ir mažai tikėtinos, o šiuo atveju priežastis tikėtina – ji nustatyta pagal žmonių apklausas, pagal tai, kas degė, apanglėjimą daiktų, terminį poveikį (šiuo atveju, kur tinkas nubyrėjęs); šiuo atveju jokių daiktų, galinčių padėti nustatyti gaisro priežastį nebuvo rasta. Taigi, gaisro priežasties tikėtinumo byloje nepaneigia jokie kiti įrodymai. Apeliantė jokiais objektyviais duomenimis nepaneigė nustatytos tikėtinos gaisro kilimo priežasties.

Dėl kaltės kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos

46. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo taikyti atsakovės nekaltumo prezumpciją, t. y. atsakovės kaltės įrodymo pareigą perkeliant ieškovui. Esant nuomos teisiniams santykiams ir sprendžiant dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta skolininko kaltės prezumpcija nėra taikoma, ir ieškovas, be kitų civilinės atsakomybės sąlygų, privalo įrodyti ir nuomininko kaltę. Teismas turėjo vertinti, ar buvo aplinkybių, paneigiančių atsakovės nekaltumo prezumpciją. Teismas kaltę siejo su draudimu, kuris neturėtų būti laikomas neteisėtas veiksmu, taikant sutartinę atsakomybę ginčo santykiams. Kadangi teismas sprendė byloje taikyti sutartinę atsakomybę, kaltė turėtų būti siejama su sutarties pažeidimu, o ne draudimo rūkyti daugiabučio balkone nesilaikymu. Teisėjų kolegija atmeta nurodomus argumentus kaip nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo.

47. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Apeliantė nenurodė įstatymo išimčių, kurių pagrindu atsakovės kaltė turėjo būti įrodinėjama.

48. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės kaltės, įvertino tai, kad buvo pažeistas draudimas rūkyti daugiabučio namo balkonuose, o atsakovė būdama tokiame name esančio buto nuomininke, buvo atsakinga užtikrinti, kad jos pakviesti tretieji asmenys laikytųsi teisės aktų reikalavimų, taip pat įvertinęs tai, kad ieškovą ir atsakovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai, sprendžiant dėl sutartinės civilinės atsakomybės pagrįstai nurodė, kad taikoma atsakovės kaltės prezumpcija.

Dėl priežastinio ryšio

49. Apeliantė nekvestionuoja sprendimo dalies kuria pasisakoma dėl priežastinio ryšio, todėl apeliacinės instancijos teismas šios sprendimo dalies nevertina ir plačiau dėl jos nepasisako.

Dėl žalos fakto

50. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

51. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas, į tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, kad ieškovas byloje įrodė visas tris atsakovės civilinei atsakomybei kilti reikalingas sąlygas, t. y. atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

52. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kilęs gaisras sukėlė ieškovui žalą. Nustačius žalos faktą, toliau vertinami apeliacinio skundo argumentai dėl žalos dydžio ir jo pagrįstumo.

Dėl žalos dydžio

54. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus tenkino iš dalies: iš viso priteisė ieškovui iš atsakovės 24 201,92 Eur. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija priteistos žalos dydį.

55. Teismas tenkino ieškinio reikalavimo dalį dėl 4956,25 Eur sumos, kurią ieškovas sumokėjo draudimo bendrovėms dėl išmokėtų draudimo išmokų kaimyninių butų savininkams, patyrusiems nuostolius dėl kilusio gaisro. Apeliaciniu skundu šios sumos dydis neginčijamas.

56. Teismas tenkino iš dalies likusią ieškovo reikalavimo dalį: dėl 13 712,19 Eur už sugadintus baldus (priteisė 11 690,67 Eur), dėl 11 578,10 Eur už buto remontą (priteisė 7555 Eur) ir dėl 500 Eur už eksperto darbą.

56.1. Teismas nurodė, kad 500 Eur už ekspertizės atlikimą nėra pagrindo priteisti kaip žalos atlyginimą, nes ši suma yra ikiteisminės bylinėjimosi išlaidos.

56.2. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 13 712,19 Eur sumos už sugadintus baldus ir buitinę techniką, teismas nurodė, kad ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė 3607,67 Eur vertės daiktų įsigijimą. Dėl likusios 10 104,52 Eur sumos teismas nurodė, kad ieškovas ją grindė internetiniais skelbimais, kiek galėtų kainuoti panašūs daiktai, ir baldų gamintojo pasiūlymu pagaminti virtuvės baldus, spintą ir lovą, todėl šią sumą sumažino 20 procentų, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, t.y. iki 8083 Eur. Iš viso iš reikalautos 13 712,19 Eur sumos už sugadintus daiktus priteisė 11 690,67 Eur.

56.3. Ieškovo reikalavimą priteisti 11 578,10 Eur už buto remonto darbus ir medžiagas, teismas tenkino iš dalies: priteisė 7555 Eur sumą. Teismas, įvertinęs, kad šis ieškovo reikalavimas grindžiamas teoriniais specialisto skaičiavimais, o remontas atliktas ūkio būdu, sprendė, kad ieškovas nepatyrė išlaidų socialiniam draudimui ir PVM, todėl nurodė nesant pagrindo jas priteisti kaip žalos atlyginimą. Be to, priteisiant 3607,67 Eur žalos atlyginimą, jau yra priteistos išlaidos spynos durims (sąmatos 11 p. - 678,51 Eur), durų blokams (sąmatos 14 p. - 151,61 Eur), langams (sąmatos 18 p. - 366,95 Eur), plieniniams radiatoriams (sąmatos 35 p. - 340,22 Eur), todėl išminusavo šias sąmatoje nurodytas sumas. Sąmatoje nurodyta darbų su medžiagomis suma be PVM yra 9162,89 Eur. Atėmus socialinio draudimo išlaidas (70,53 Eur) ir išvardintas medžiagas (678,51 Eur, 151,61 Eur, 366,95 Eur, 340,22 Eur) priteisiama 7555,07 Eur suma.

2. Apeliantė nurodo, kad teismas 500 Eur už UAB „Skena“ paslaugas du kartus įtraukė į nuostolių atlyginimo skaičiavimą: dalyje dėl baldų (13 712,19 Eur) ir dalyje dėl remonto darbų (11 587,10 Eur), ir taip pat įtraukė prie bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apeliantės arumentais:

57.1. Kaip nurodyta šios nutarties 56.6 punkte, pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą priteisti 13 712,19 Eur už sugadintus daikus, ir priteisdamas 11 690,67 Eur, rėmėsi ieškovo sudarytu daiktų ir patirtų išlaidų sąrašu (1 t. 55-56 l.). Šio sąrašo 29 punkte nurodyta 500 Eur suma pagal UAB „Skena“ sąskaitą už eksperto paslaugas. Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas pagrįstai priskyrė prie bylinėjimosi išlaidų, tačiau jos neišminusavo iš priteisiamos sumos už sugadintus baldus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad rašytiniais įrodymais yra pagrįsta 3607,67 Eur suma, o likusią reikalavimo dalį – 10 104,52 Eur (grindžiamą internetiniais skelbimais ir baldų gamintojų sąmata), sumažino 20 procentų ir priteisė jos dalį (8083 Eur). Įvertinus, kad į šią sumą buvo įtraukta 500 Eur suma už UAB „Skena“ paslaugas, todėl iš bendros priteistos sumos atimama 400 Eur (500 Eur x 0,8=400).

57.2. Apeliantės argumentas, kad 500 Eur už UAB „Skena“ paslaugas įtrauktas ir į reikalavimo dalį dėl remonto darbų (11 587,10 Eur), atmetamas kaip nepagrįstas, nes teismas, iš dalies tenkindamas šią ieškovo reikalavimo dalį, 500 Eur sumos už UAB „Skena“ paslaugas nepriteisė. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 77 punkte nurodyti motyvai dėl ieškovo reikalavimo priteisti 11 587,10 Eur už remonto darbus bei medžiagas. Ieškovas šią sumą grindžia UAB „Skena“ Gaisro metu padarytos žalos nustatymo aktu Nr. 21-12/04 ir jo priedu - Lokaline sąmata Nr. S001, kuriuose nurodyta, kad rangos būdu likviduoti padarytą žalą reikalinga 11 087,10 Eur. Atlikus aritmetinius skaičiavimus ir išminusavus visas sumas, kurias pirmosios instancijos teismas nurodė, nesant pagrindo priteisti, matyti, kad skaičiavimai atlikti ne pagal ieškovo nurodytą sumą (11 587,10 Eur), bet pagal Akte ir Lokalinėje sąmatoje nurodytą sumą – 11 087,10 Eur. Sąmatoje nurodyta bendra darbų ir medžiagų vertė be PVM yra 9162,89 Eur, iš jos atėmus socialinio draudimo išlaidas ir sąmatos 11, 14, 18 ir 35 punktuose nurodytas sumas, lieka 7555 Eur suma, kurią ir priteisė pirmosios instancijos teismas: (9162,89–70,53– 678,51–151,61– 366,95– 340,22=7555). Taigi, į teismo nurodomą priteisti 7555 Eur sumą nėra įtraukta 500 Eur suma už UAB „Skena“ paslaugas.

3. Apeliantė nurodo, kad teismas tenkinęs dalį reikalavimo dėl 11 587,10 Eur už remonto darbus bei medžiagas, ir priteisdamas 7 555 Eur, nepagrįstai priteisė sąmatoje nurodytas sumas: 436,33 Eur pelną ir 652,55 Eur statybvietės išlaidas (1 t. 66 l.). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais šiuos argumentus ir nurodytomis sumomis mažina priteistos žalos dydį. Ieškovas nepateikė įrodymų apie jo faktiškai patirtas remonto išlaidas, nepateikė duomenų, kad buvo samdomi kiti asmenys darbų atlikimui, todėl nėra pagrindo priteisti sąmatoje nurodyto 436,33 Eur pelno. CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja visišką nuostolių atlyginimą, tačiau teisės į nuostolius patyrusio asmens pelną CK nuostolių atlyginimo normos nenumato. Nėra pagrindo priteisti ir 652,55 Eur statybvietės išlaidų, kadangi specialisto sąmata paskaičiuota naudojantis programa, skirta juridinių asmenų statybos darbų kainos paskaičiavimui, įvertinant teorines statybvietės aptvėrimo, sandėliavimo, pastolių, transportavimo ar kt. išlaidass, kurių ieškovas šiuo atveju negalėjo patirti.

4. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas priteisė per didelę 750 Eur sumą už langus, t.y. priteista už daugiau langų, nei faktiškai reikėjo keisti. Specialisto išvados (1 t. 60-72 l.) 18 punkte yra įvertinama, jog bute reikia keisti 1 kv. m dydžio langą už 366,95 Eur sumą. Ieškovas pateikė sąskaitą už 2 vnt. langų keitimą 750 Eur sumai (1 t. 103 l.) ir teismas reikalavimą tenkino pilnai. Langai įsigyti 2021 m. gruodžio 14 d. (po gaisro), ir ieškovas įsigijo naujus langus, nors byloje nėra duomenų, kada langai buvo keisti. Byloje nėra duomenų, jog ieškovui reikėjo keisti daugiau nei vieną langą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka iš dalies.

5. Atmetami apeliantės argumentai dėl netinkamai įvertinto pakeistų langų kiekio (ploto). Iš byloje pateiktų fotonuotraukų, buto plano aiškiai matyti, kad yra du langai ir vienas balkono langas/durys. Iš sąmatos (1 t. 63-64 l.) matyti, kad 18 punkte įrašyta plastikinių langų, varstomų, kiekis 4,2 kv. m, 1 kv. m kaina – 83,37 Eur, bendra kaina – 366,95 Eur. Tačiau be langų kainos sąmatoje įtraukti ir kiti būtini darbai: pakeičiamų langų vidaus palangių montavimo darbai (sąmatos 15 punktas: darbų su medžiagomis kaina – 30,84 Eur), laminuotos palangės (sąmatos 16 punktas: medžiagų kaina – 19,50 Eur), langų keitimas mūro sienose plastiko langų blokais, nudaužant tinką, kai angos plotas daugiau kaip 2 kv.m (sąmatos 17 puntas: darbų kiekis – 4,2 kv. m, bendra darbų kaina 111,60 Eur, medžiagų (medsraigčių) kaina – 1,76 Eur, iš vios – 113,37 Eur). Be to, sąmatos 9 punkte yra įtrauktos ir balkono durys, kaina – 105,62 Eur, kiekis – 1,8 kv.m, bendra kaina 190,12 Eur. Sąmatos 8 punkte įrašyta – balkonų durų blokų iki 2 kv. m pakeitimas – 43,33 Eur. Apeliantė neįvertino langų (įskaitant ir balkono langą) ploto, jų pakeitimui reikalingų papildomų medžiagų ir darbų kainos.

6. Pirmosios instancijos teismui iš dalies tenkinus ieškovo reikalavimą dėl 11 578,10 Eur sumos už buto remontą ir priteisiant 7555 Eur sumą pagal lokalinę sąmatą, buvo išminusuota su langų pakeitimu susijusi 14 sąmatos punkte nurodyta 366,95 Eur suma už langus, kadangi už langų įdėjimą 750 Eur suma jau priteista ir įskaičiuota į ieškovui priteisiamą 11 690,67 Eur sumą už sugadintus baldus. Iš UAB „Langų projektai“ 2021-12-14 sąskaitos matyti, kad į 750 Eur sumą įtraukta langų kaina, montavimo ir medžiagų kaina (1 t. 103 l.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos duomenis, ir atsižvelgęs į tai, kad kartu su langais buvo pakeistos ir balkono langas/durys, pirmosios instancijos teismo priteistą 7555 Eur sumą už buto remontą sumažina bendra 346,82 Eur suma, kurią sudaro išbrauktinos sumos, susijusios su langų pakeitimu, nurodytos lokalinės sąmatos 8, 9, 17 punktuose (8 p. – balkonų durų blokų iki 2 kv. m ploto pakeitimas – 43,33 Eur; 9 p. – balkonų durys, 1,8 kv. m – 190,12 Eur; Eur, 17 p. - langų keitimas mūro sienose plastiko langų blokais, nudaužant tinką, kai angos plotas daugiau kaip 2 kv.m – 113,37 Eur).

7. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas negalėjo nurodyti, kada iki gaisro buvo keičiami langai, byloje tokių duomenų nėra. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo priteista 750 Eur suma už langų pakeitimą mažinama 20 procentų nusidėvėjimo dydžiu, t. y. 150 Eur suma. Apeliantė ir atsakovė objektyviais duomenimis nepagrindė savo argumentų, kodėl turėtų būti taikomi kitokio dydžio amortizaciniai atskaitymai, nei taikė pirmosios instancijos teismas.

8. Apibendrindamas šioje nutartyje nurodytus argumentus, dėl kurių mažinamas pirmosios instancijos teismo priteistas žalos dydis, apeliacinės instancijos teismas priteistą žalos dydį sumažina bendra 1985,7 Eur suma (kurią sudaro pagal lokalinę sąmatą priskaičiuotas: 436,33 Eur pelnas ir 652,55 Eur stataybvietės išlaidos; 346,82 Eur ir 150 Eur už langų pakeitimą; 400 Eur už „Skena“ paslaugas).

9. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai neskaičiavo nusidėvėjimo reikalavimo daliai dėl statybos darbų ir medžiagų (11 587,10 Eur). Gaisro metu butas buvo nudėvėtas, bet teismas leidžia ieškovui butą susiremontuoti naujai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad prieš sudarant nuomos sutartį (2021 m. gegužės 27 d.) butas buvo suremontuotas. Tą patvirtina ieškovo pateikti remontui skirtų medžiagų pirkimo dokumentai (1 t. 97, 98-99, 100, 104, 106 l.): 2019-11-05 iš MB „Simena“ pirktas kasetinis roletas už 53 Eur, 2019-09-12 pirktos durys iš UAB „Durų namai“ už 96 Eur; 2019-09-13 pirkta kaitlentė Berk (duomenys neskelbtini) MB/M iš UAB „Simplea“ už 69,99 Eur; 2019-11-07 pirktas CHO MILANO čiužinys; 140x200 (baltas užvalkalas) už 139 Eur; 2019-01-06 pirkta Sofa divietė Cupido 2 FBK, spalva Novara, su transporto paslauga iš UAB „Klaipėdos baldų prekyba“ už 516,30 Eur; 2019-09-10 pirkti laikikliai radiatoriams ir du radiatoriai 5500x800, 550x1000 iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ už 154,68 Eur; 2019-09-07 pirktas unitazo komplektas Cersanit Inteo, potinkinis rėmas, pirktas iš UAB „Ermitažo“ už 129 Eur. Medžiagos remontui pirktos 2019 m. rudenį, tai patvirtina, kad butas buvo naujai suremontuotas iki sudarant nuomos sutartį butas maždaug prieš vienerius metus. Medžiagų pirkimo dokumentai ir ieškovo pateiktos buto fotonuotraukos iki nuomos sutarties sudarymo paneigia apeliantės ir atsakovės argumentus, kad butas buvo nudėvėtas. Apeliantė ir atsakovė jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė savo teiginių, kad gaisro metu butas ir jame buvę daiktai jau buvo nudėvėti, kad bute buvo seni baldai. Be to, iš ieškovo prašomos priteisti sumos, priteista žymiai mažesnė suma.

10. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus, kurie patvirtintų realius ieškovo nuostolius, kadangi butas, kuriame gaisras kilo, jau yra suremontuotas ir ieškovas galėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius realius patirtus nuostolius. Šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad po gaisro privalėjo skubiai atlikti gaisro padarinių šalinimo darbus, nes buvo kilusi grėsmė gretimų butų savininkų turtui: po gaisro reikėjo skubiai sutvarkyti vamzdynus, pakeisti langus, išvežti iš buto po gaisro šiukšles; ieškovas buto remonto darbus buvo atlikęs 2019 metų pabaigoje ir negalėjo numatyti, kad jam vėl reikės skirti didelę pinigų sumą buto remontui antrą kartą - po gaisro, todėl antrą kartą atlikti remonto darbai ir medžiagos buvo žymiai prastesnės kokybės. Ieškovas patyrė žalą dėl atsakovės kaltės, todėl jam privalo būti atlyginti nuostoliai visa apimtimi. Remiantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, ieškovas turi teisę pasirinkti įrodinėti patirtą žalos dydį jo pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis – bute gaisro metu padarytos žalos nustatymo aktu, lokaline sąmata, jo surinktais rašytiniais įrodymais dėl buto remonto išlaidų ir įsigytų daiktų iki gaisro ir kt., ir šia teise pasinaudojo. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė 13 712,19 Eur už sugadintus baldus ir buitinę techniką, nes kai kurie daiktai pirkti dar 2019 m. lapkričio mėn, dar prieš gaisro kilimą. Apeliantė jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad butas ir jame esantys daiktai buvo nusidėvėję, ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus (CPK 178 straipsnis).

11. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tačiau, net ir taikant išlaidų (kaštų) metodą, neturi būti apsiribojama kaštų, reikalingų objektui atkurti, apskaičiavimu. Jie turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo (sunaikinimo) metu objekto fizinę būklę. Jei sugadintas (sunaikintas) daiktas yra (buvo) naujas, tai jo sugadinimo (sunaikinimo) metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas arba eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to yra sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas (sunaikinamas) ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė jokių duomenų, kuriais grindžia atsikirtimus bei poziciją dėl reikalaujamos per didelės žalos (nuostolių) sumos bei reikalingumo taikyti turto nusidėvėjimą. Byloje yra vertinami šios bylos procesiniuose dokumentuose nurodyti duomenys, todėl nagrinėjamas ieškovo ieškiniu prašomos priteisti žalos pagrįstumo klausimas. Ieškovo teismui pateiktų su žalos butui apskaičiavimu susijusių dokumentų pakanka žalai apskaičiuoti.

Dėl teismo sprendimo motyvavimo

13. Apeliantė nurodo, kad teismas keletoje vietų maišo šalių vardus ir pavardes, tačiau taip pat tai daro ir konstatuodamas svarbias faktines aplinkybes, pavyzdžiui Sprendimo 62 punkte konstatuoja faktinę aplinkybę: „Iš atsakovės M. S. ir trečiojo asmens paaiškinimų pateiktų tiek tiriant gaisro priežastis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nekyla abejonių, kad 2021 m. lapkričio 20 d. V. S. rūkė balkone.“ Pavardė atsakovės M., o vardas trečiojo asmens V.. Konstatuojama sprendimui svarbi faktinė aplinkybė, su kuria pirmosios instancijos teismas sieja neteisėtus veiksmus. Klausimas šiuo atveju lieka, kieno rūkymą balkone teismas sprendimu konstatavo - ieškovės ar trečiojo asmens.

14. Aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimo motyvuojamojoje dalyje padaryti nežymūs rašymo apsirikimai sprendimo esmės ir išvadų visumos pagrįstumo nekeičia, nes iš motyvų aiškiai galima suprasti, apie kurio asmens veiksmus pasisakoma.

Dėl rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų

16. Apeliantės teigimu, teismas iš esmės už ieškovą atliko civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo pareigą, tuo pažeidžiant rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus. Atitinkamai atsakovų ir trečiojo asmens teisė į teisminę gynybą yra apribota, kadangi gintis nuo to, ką teismas nuspręs laikyti neteisėtais veiksmais, priežastiniu ryšiu ar kitomis civilinės atsakomybės sąlygomis, kita šio proceso pusė, iš esmės gali tik apeliaciniu skundu.

17. Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar netinkamai paskirstė civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo pareigą. Ieškovas ieškiniui pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus, byloje teikė paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvetrino ir atsakovės ar trečiojo asmens nurodytas aplinkybes. Šalių argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

21. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės ir atsakovės argumentus, susijusius su žalos dydžio nustatymu, byloje surinktus įrodymus, remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą žalos dydį (24 201,92 Eur) sumažina bendra 1985,7 Eur suma. Esant šioms aplinkybėms, trečiojo asmens apeliacinis skundas ir atsakovės prisidėjimas prie apeliacinio skundo tenkinami iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nurodant kad ieškovui iš atsakovės priteisiama 22 216,22 Eur žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

23. Ieškovas D. Ž. apeliacinės instancijos teisme patyrė 871,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2024-06-17 DOK-14534).

24. Apeliantė V. S. (trečiasis asmuo) apeliacinės instancijos teisme patyrė 1345 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 545 Eur žyminio mokesčio ir 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2024-05-08 DOK-56887, 2025-01-07 DOK-419).

25. Atsakovė M. S., pateikusi prisidėjimą prie apeliacinio skundo, patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (2024-08-28 DOK-19362).

26. Šalių ir apeliantės (trečiojo asmens) patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių.

27. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo reikalavimų atmesta 92 procentai (22 216,22/24 201,92 x 100 proc.), proporcingai atmestų reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis):

82.1. Ieškovui priteisiama iš apeliantės 92 proc. ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 801,5 Eur.

82.2. Iš ieškovo apeliantei priteisiama 8 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 107,6 Eur.

82.3. Iš ieškovo atsakovei priteisiama 8 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 64 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį dėl priteisiamo žalos atlyginimo dydžio pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtąją pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22 216,22 Eur (dvidešimt du tūkstančius du šimtus šešiolika Eur 22 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių procesinių palūkanų nuo už priteistą sumą (22 216,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.”

Priteisti iš trečiojo asmens V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 801,50 Eur (aštuonis šimtus vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 64 Eur (šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Priteisti iš ieškovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 107,60 Eur (šimtą septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.