Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkes teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovams M. S. ir R. R., trečiajam asmeniui V. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.2. Ieškovo ieškinio faktinis pagrindas – buto sudeginimas ir neatsargus elgimasis su degiomis medžiagomis. Tai reiškia, kad ieškovas privalėjo įrodyti aplinkybes, sudarančias ieškinio pagrindą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas neįrodė ieškinio pagrindo.

13.7. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atsakovė M. S. nurodė, kad ji jau gulėjo lovoje, kai trečiasis asmuo V. S. rūkė balkone ir buvo apsigaubusi pledu. Nors trečiasis asmuo neigia rūkymą ir alkoholio vartojimą, tačiau šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai. Tokiu būdu ji siekia išvengti atsakomybės už savo veiksmus.

13.8. Nei šioje byloje, nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad gaisras galėjo kilti dėl atsakovės M. S. veiksmų ar elgesio. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas R. R. įvykio metu bute nebuvo ir byloje nebuvo nustatyta, kad dėl jo veiksmai galėjo turėti įtakos gaisrui.

13.9. Apeliaciniame skunde nepasisakoma dėl nuostolių dydžio, nors abu atsakovai ginčijo nuostolių dydį ir nurodė, kad ieškovas yra nesąžiningas, nes ieškinyje nurodytas nepagrįstai didelis nuostolių dydis, kuris deliktinės atsakomybės pagrindu galėtų būti priteistas tik iš atsakingo už gaisrą asmens. Ieškovo pateikta į bylą turto vertintojo statybos darbų sąmatą yra parengta naudojant atitinkamą programą, tačiau ta programa skirta apskaičiuoti būsimų statybos darbų kainą, kuri gali realiai skirtis nuo faktinių darbų kainos. Ši programa skirta juridiniams asmenims, todėl tai nėra tinkamas dokumentas, pagrindžiantis fizinio asmens išlaidas, patirtas atliekant einamąjį buto remontą.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

14.1. Trečiasis asmuo V. S. nėra ginčijamų sutartinių santykių dalyvė. Apeliaciniu skundu yra prašoma taikyti sutartinę atsakomybę, todėl sprendžiant klausimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo, dėl V. S. veiksmų neturėtų būti pasisakoma, kadangi tai nepatenka į apeliacinio skundo ribas (CPK 320 str. 1 d.).

14.2. Ieškovas neįrodė, jog gaisras kilo dėl atsakovų ar trečiojo asmens kaltės, todėl teismas pagrįstai ieškinį atmetė, nurodydamas, jog ieškovas neįrodė atsakovų kaltės. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikta gaisro kilimo priežastis yra spėjimas, prielaida ir tai tėra viena iš gaisro kilimo versijų. Gaisro priežastis nustatyta abejotinu atmetimo principu, atmetant elektros instaliacijos sugedimo ir kitas versijas, bei paliekant labiau tikėtiną neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi versiją. Liudytojo D. A. nurodyta išvada, jog gaisro techninių priežasčių nebuvo nustatyta, nes specialistui nepavyko rasti trumpo jungimo požymių prie sofos esančioje rozetėje, nėra nenuginčijama, nes išsamesnių tyrimų, kiek tai liečia bute esančių elektrinių prietaisų patikrinimą, nebuvo atlikta. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos gedimo. Tokia gaisro priežasties kilimo versija nėra atmesta ar paneigta.

14.3. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų galima spręsti, jog 1 kambario gyvenamasis plotas yra 11.20 kv. m. Todėl mažai tikėtina, kad du asmenys būdami tokio dydžio kambaryje, kuriame tam tikrą laiką galėjo smilkti nepastebėta žarija ir įsiplieksti ugnis, negalėjo tokio gaisro židinio pastebėti. Todėl ši aplinkybė daro D. A. spėjimą mažai tikėtinu, o teismo atliktą vertinimą pagrįstu ir teisingu. Atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių yra prieštaringi, todėl ir liudytojo D. A. išvada dėl gaisro kilimo priežasties yra abejotina.

14.4. Nei viena iš bylos šalių neprašė teismo skirti ekspertizę, siekiant gauti atsakymus į klausimus, reikalaujančius specialių mokslo bei technikos žinių. Ieškovas, norėdamas įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, turėjo inicijuoti ekspertizės paskyrimą, kuri padėtų atsakyti į iškeltus klausimus dėl gaisro kilimo priežasties.

14.5. Ieškovo pateikti į bylą rašytiniai įrodymai dėl žalos ir jos dydžio nėra tinkami įrodymai, kadangi ieškovas savo reikalavimą dėl buto remonto grindžia ne faktiškai patirtomis išlaidomis atkuriant turtą į buvusią jo būklę, o teorinėmis išlaidomis – sąmata.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai R. R. ir M. S., kaip buto nuomininkai iš vienos pusės, ir ieškovo D. Ž. sugyventinė E. K., kaip buto nuomotoja iš kitos pusės, 2021 m. gegužės 27 d. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovams buvo išnuomotas ieškovui nuosavybės teise priklausantis vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) (t. 1, b. l. 129-131, 133).

17. Sutartimi atsakovai, be kita ko, įsipareigojo laikytis nuomojame bute priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos, taip pat higienos bei sanitarinių normų reikalavimų, atsakyti už šių taisyklių bei normų nesilaikymo pasekmes ir atlyginti dėl to atsiradusią žalą; pilnai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų (Buto) pabloginimu, jeigu tai įvyksta dėl nuomininkų kaltės (Sutarties 3.2.1 ir 3.2.6 punktai).

18. Ieškovo bute 2021 m. lapkričio 20 d., apie 04 val. kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas butas ir jame esantis turtas. Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo tarnybos pareigūnai, atlikę gaisro tyrimą, be kita ko, konstatavo, kad gaisras kilo sofoje-lovoje ir išplito į šalia stovinčią dvigulę lovą, žurnalinį staliuką, įtempiamas lubas bei virtuvinius baldus; gaisro židinio zona - sudegusi sofa lova; tikėtina gaisro priežastis - neatsargus žmogaus elgesys (t. 1, b. l. 33-35, 36).

20. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį dėl 30 755,54 Eur žalos atlyginimo atmetė, o ieškinio dalį dėl ieškovo prašomų priteisti negautų pajamų ir delspinigių priteisimo paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovų ir trečiojo asmens kaltė nebuvo nustatyta, gaisro kilimo priežastimi galėjo būti netvarkinga buto elektros instaliacija, ieškovas neskundė Kauno apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-42363-21, todėl nutarime nustatyti faktai yra reikšmingi nagrinėjamai civilinei bylai ir įrodinėti jų iš naujo nereikia.

21. Apeliacinius skundu ieškovas prašo panaikinti teismo sprendimą, kadangi sprendimo išvados yra prieštaringos ir nepagrįstos, nes įstatyminis ginčijamo teisinio santykio reguliavimas suteikia ieškovui teisę į žalos atlyginimą, kurią jis patyrė dėl išnuomoto atsakovams buto ir jame esančio turto sugadinimo dėl gaisro.

Dėl civilinės atsakomybės sampratos

22. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis).

23. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

24. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

25. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

26. CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalis įpareigoja dėl žalos atsiradimo atsakingą asmenį visiškai atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis).

27. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, valdytojo nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019, 21 punktas ir jame nurodyta praktika).

28. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas (valdytojas) turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi gaisro priežastį turi įrodyti asmuo, kurio patalpose kilo gaisras ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).

29. Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį. Taigi teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-611/2020).

30. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime, be kita ko, konstatavo, kad jis remiasi specialistų, tiriančių gaisro kilimo ir gesinimo pasekmes, parodymais, kurių parodymai pagrindžia faktą, kad gaisras kilo dėl rūkančios M. S. įsineštos iš balkono ant pečių užsigaubto pledo nukritusios žiežirbos. Tai, kad atsakovė paliko butą užrakintą ir neturėjo degiųjų medžiagų, neįrodo, kad ji pati ar jos atsivesta draugė (trečiasis asmuo V. S.), abi berūkydamos ir gerdamos alkoholį iki 3.40 val. nakties, nesukėlė gaisro, nes pati aprūkusiu veidu išbėgo į laiptinę prašyti kaimynų gesinti gaisrą, o bute sudegė dokumentai ir likęs jos telefonas (sprendimo 5 psl.). Kita vertus, toliau teismas sprendime nurodo, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui grįžus iš miesto į butą ir jame radus degančias šviesas, ši aplinkybė įrodo faktinį elektros instaliacijos gedimą, nes duris jos rado užrakintas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas, nurodant, kad nepadaryta veika, neturinti nusikalstamos veikos požymių ir šio nutarimo Nr. 01-1-42363-21, priimto 2022 m. birželio 3 d. neapskundimas yra pagrindas neatlyginti žalai, kilusiai dėl neatsargaus elgesio, būnant atsakovei bute, rūkant kartu su trečiuoju asmeniu V. S. (Sprendimo 6 psl.). Aptariamam kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų galimą elektros instaliacijos gedimą, todėl tokia teismo išvada neturi nei faktinio, nei teisinio konstatuoto fakto pagrindimo (CPK 185 straipsnis).

32. Be to, teismo išvada apie ikiteisminio tyrimo nutarimo, kuriuo tyrimas buvo nutrauktas, prejudicinę galią padaryta netinkamai taikius ir aiškinus įstatymą, kadangi pagal įstatymą nereikia iš naujo įrodinėti tik tų aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; arba asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Kitaip tariant, nereikia įrodinėti prejudicinių faktų, nustatytų įsiteisėjusiais teismų sprendimais nurodyto pobūdžio bylose (CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai). Ikiteisminio tyrimo nutarimai prejudicinės galios neturi, todėl ieškinyje nurodytų aplinkybių tyrimas ir vertinimas turėjo būti atliktas vadovaujantis civilinio proceso teisės normomis (CPK 183, 185 straipsniai), tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Minėta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas įstatymu (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nepasisakė dėl ginčo atvejui taikytinų teisės normų, neanalizavo jų taikymo sąlygų, nepasisakė dėl pateiktos į bylą buto nuomos sutarties ir jos teisinės reikšmės.

34. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).

35. Kaip minėta, šiuo atveju teismas iš esmės nepasisakė dėl civilinės atsakomybės sampratos, tinkamai netyrė civilinės atsakomybės sąlygų, savo išvadas grindė prieštaringais argumentais ir nenurodė įstatymo, kurio pagrindu padarė ginčijamas išvadas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nusprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Vis dėlto šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas tam, kad ginčas būtų perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

36. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje aptartą procesinę situaciją, nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir teisiškai neįvertino esminių bylos aplinkybių, susijusių su ieškovo pareikštais reikalavimais, konstatuoja, kad priimant skundžiamą sprendimą teismas neatskleidė bylos esmės, o dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

37. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.