Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės L. B. skundą dėl 2024 m. sausio 25 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-690 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė L. B. prašo pakeisti 2024 m. sausio 25 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-690 kuriuo nutarta nuteistajam D. G. taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Prokurorė skunde nurodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones, elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, nebaustas, daug kartų skatintas, jo požiūris į darbą yra teigiamas, įgijo specialybę, dirba. Šios nustatytos aplinkybės parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau tai nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jam lyginį paleidimą. Prokurorės teigimu, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. už išžaginimą (BK 149 str. 1 d.), kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo nepripažino, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusius teistumus už tyčines nusikalstamas veikas. Nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus (visas nusikalstamas veikas įvykdė, būdamas nepilnametis). Teistumai susiję su turtiniais nusikaltimais ar baudžiamaisiais nusižengimais, tačiau net 3 teistumai yra susiję ir su fizinio smurto panaudojimu (plėšimai), kas rodo nuteistojo polinkį į smurtavimą. Pažymėtina ir tai, kad net ir laisvės atėmimo metu jis vis tiek neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teigė, jog yra nekaltas, kas rodo, jog jo elgesyje nėra atgailos prieš auką ir visuomenę. Prokurorė pažymi, kad visais ankstesniais teismo nuosprendžiais nuteistajam buvo paskirti bausmės vykdymo atidėjimai su auklėjamojo poveikio priemonių paskyrimu, tačiau tai jo nemotyvavo elgtis tinkamai, nenusikalsti. Šios aplinkybės apibūdina nuteistojo asmenybę, kaip linkusią nusikalsti, jo veikos nebuvo atsitiktinės ar padarytos dėl neatsargumo. Šių aplinkybių kontekste nuteistajam turi būti keliami aukšti reikalavimai, kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant „OASys“ metodiką, nuteistajam buvo atliekamas 2022 m. rugsėjo 13 d., 2023 m. birželio 27 d. ir 2024 m. sausio 16 d. Visų šių vertinimų metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad 2024 m. sausio 16 d. atlikus vertinimą jam konstatuoti net keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos (turimi dideli finansiniai įsiskolinimai); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai bendrininkų grupėje; įtaka asocialios grupės); piktnaudžiavimas alkoholiu (paskutiniai nusikaltimai įvykdyti pavartojus alkoholio); mąstymas ir elgesys (smurtinis elgesys; impulsyvumas; negebėjimas atpažinti problemų; savo elgesio pasekmių nesuvokimas; problemų sprendimo įgūdžių stoka; pasitikėjimas savo tiesioginiu patyrimu). Prokurorės teigimu, nuteistasis nededa maksimalių pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Prokurorės teigimu, vertinant D. G. paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės santykį, nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį (sunkus smurtinis nusikaltimas), atliktos bausmės dydžio proporcingumą, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės bei nukentėjusiųjų interesų gynimu. Įvertimus visumą nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė tokią pažangą, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas.

Nustatytu terminu bylos šalys nepateikė atsiliepimų, prašymų ar nušalinimų teismui.

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, jog D. G. teistas 2021 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis skirta bausmė subendrinta su 2019 m. spalio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nusprendžiu, pakeistu 2020 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos nuosprendžiu ir paskirta - galutinė bausmė 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. 2022 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pakeista 2021 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžio dalis: pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 1 metų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su 2019 m. spalio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 10 mėnesių 1 diena.

Komisija priėmė skundžiamą nutarimą atsižvelgdama į tai, nuteistasis bausmę kalėjime atlieka pirmą kartą. Palaiko socialinius ryšius su broliais, paleistas iš kalėjimo turtės gyvenamąją vietą. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas, vykdo Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, įgijęs profesinę kvalifikaciją, dirba, mokosi, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, neturi patvarkymų dėl skolos išieškojimo. Komisijos manymu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Prokurorė nesutinka su skundžiamu nutarimu ir prašo pakeisti 2024 m. sausio 25 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-690 kuriuo nuarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Prokurorės teigimu, Komisija netinkamai vertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, neįvertino nuteistojo ankstesnių teistumų, jo elgesio iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, požiūrio į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.

Teismas pritaria prokurorės skundo argumentams ir sprendžia, jog šiuo metu nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas nėra galimas. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir pirmojo vertinimo metu. Svarbu paminėti, kad išlieka 4 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (didelis teistumų skaičius jauname amžiuje; smurtinio, seksualinio pobūdžio nusikaltimai; nusikaltimų modelis); lėšų tvarkymas ir pajamos (turimi dideli finansiniai įsiskolinimai); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai bendrininkų grupėje; įtaka asocialios grupės); piktnaudžiavimas alkoholiu (paskutiniai nusikaltimai įvykdyti pavartojus alkoholio); mąstymas ir elgesys (smurtinis elgesys, impulsyvumas, negebėjimas atpažinti problemų, savo elgesio pasekmių nesuvokimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, pasitikėjimas savo tiesioginiu patyrimu). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Tik vienas iš nuteistajam nustatytų kriminogeninės rizikos veiksnių – kriminalinė istorija (didelis teistumų skaičius jauname amžiuje; smurtinio, seksualinio pobūdžio nusikaltimai; nusikaltimų modelis), yra statinis, visi likusieji yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis tinkamu savo elgesiu gali pakeisti. Apsauginiai veiksniai nustatyti 6: gyvenimo sąlygos (turi gyvenamąją vietą); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (įgijo specialybę, lavina darbinius įgūdžius); ryšiai (šiuo metu socialiai nėra atsiskyręs); nevartoja narkotikų; emocinė gerovė (adekvati savivertė); nuostatos (teigiama nuostata į priežiūrą; nereiškia diskriminacinių nuostatų). Teismo vertinimu, nustatyti apsauginiai veiksniai šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo teigi, kad nuteistojo elgesys pakankamai pasikeitė teigiama linkme ir šiuo metu užtikrintų, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikals.

Svarbu paminėti, jog nuteistasis ankščiau buvo teistas 4 kartus. Jo atžvilgiu ankščiau buvo taikytos švelnesnės bausmės, tačiau kaip matyti šios bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka pirmą kartą. Dabartinis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai ir yra sunkiausias nuteistojo įvykdytas nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, baigtas. Dabartinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusius teistumus už tyčines nusikalstamas veikas. Nors visi ankstesni teistumai susiję su turtiniais nusikaltimais ar baudžiamaisiais nusižengimais, tačiau net trys teistumai susiję su fizinio smurto panaudojimu (plėšimu), kas rodo nuteistojo polinkį į smurtavimą. O polinkis kartoti tą pačią nusikalstamą veiką traktuojamas kaip nusikalstamų veikų modelis. Teismo vertinimu nurodyto duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, matyti jog asmuo nėra linkęs pasitaisyti, kadangi daro vis naujas nusikalstamas veikas, teismo vertinimu šiuo metu nuteistajam lygtinio paleidimo instituto taikymas dar nėra galimas, kadangi yra nustatyta nemažai kriminogeninių veiksnių, taip pat nuteistajam vis dar nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, dėl ko daroma išvada, kad nuteistasis deda ne pakankamas pastangas siekdamas sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kriminogeninius veiksnius.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju Komisijos nebuvo įvertinta tinkamai. Asmens byloje yra duomenų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir pan., todėl skundžiamame nutarime išvardintos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas mano, kad Komisija tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas ir nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų bei nenusikals.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2024 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. RV-20-690 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prokurorės L. B. skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. RV-20-690 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. G. ir jam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.