Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. spalio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis buvo atidėtas 3 metams, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį (9 mėnesius) švelnesnės bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 3 metams 9 mėnesiams bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas D. G. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. birželio 11 d. 4.21 val. iki 2019 m. birželio 12 d. 15.25 val. (1 para), kuris, vadovaujantis BK 65 straipsnio bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, atitinka 1 laisvės atėmimo dieną.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio D. G. sulaikymo momento.

D. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiosios E. N. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, jai iš D. G. priteista 66,73 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Tenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir valstybei iš D. G. priteista 536,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

2.7. Teismas nenustatė D. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nors akivaizdu, kad santykius lėmė provokuojamas nukentėjusiosios E. N. elgesys, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas paskyrė D. G. bausmę, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui. Remdamasis BK 63 straipsniu teismas bausmes subendrino su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Tačiau tuo nuosprendžiu D. G. buvo paskirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė, todėl teismas privalėjo bausmes subendrinti vadovaudamasis BK 64 straipsniu.

2.8. Teismas visiškai tenkino nukentėjusiosios E. N. civilinį ieškinį, priteisė jai 66,73 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl turtinės žalos atlyginimo ieškinys tenkintas nepagrįstai, nes: 2019 m. birželio 12 d. už 11,49 Eur buvo nupirktas testas dėl narkotikų nustatymo, 16,66 Eur sumokėta už tabletes dėl nėštumo nutraukimo, o pirkimo kvito nėra; 2019 m. liepos 4 ir 11 dienomis pirkti kažkokie vaistai už 4,36 Eur ir 4,22 Eur, tačiau jie su nusikalstama veika ryšio neturi, o sugadintą 30 Eur vertės kuprinę ji pati išmetė per balkoną. Dėl reikalavimo atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą E. N. viso teismo posėdžio metu net nebuvo paklausta, ji nepaaiškino, kaip tokią žalą apskaičiavo. Ieškinyje tik aptakiai nurodoma, kad dėl patirtų traumų ir atsiradusio streso ji gavo vartoti papildomus vaistus, bet net nenurodoma kokius vaistus, nepateikti jokie duomenys, kad tie vaistai apskritai buvo pirkti, neįrodyta, kad ji juos vartojo. Tai, kad ji po įvykio gydėsi stacionariai, dar nereiškia, kad to priežastis buvo lytiniai santykiai. Ji labiau jaudinosi dėl nesusiklosčiusių santykių su tėvais, nepavykusios draugystės su D. G., jos organizmas neadekvačiai sureagavo ir dėl kelias paras nevartotų vaistų. Šias susirgimo priežastis būtina išsiaiškinti ir tarpusavyje atriboti. Jos turtinė padėtis yra gana sunki, pragyvena tik iš gaunamo minimaliojo atlyginimo(apie 500 Eur), todėl tokia didelė suma yra daugiau pasipinigavimas, o ne neturtinės žalos atlyginimas už patirtus vakarėlio malonumus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą – teismo posėdyje apklaususi ekspertus L. Šliožienę ir M. Ridiką, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Tačiau yra pagrindas sumažinti nuosprendžiu D. G. paskirtą bausmę, nustačius, jog jam pareikšto kaltinimo mastas sumažėja dėl byloje neįrodytos ir šalintinos kaltinimo dalies, jog D. G. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja E. N. prieš jos valią kitaip atimdamas galimybę priešintis.

Dėl nuteistojo D. G. kaltės įrodymų, padarius išžaginimą, vertinimo

5. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tai suponuoja išvadą, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. G. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo neigia. Nurodo, kad D. G. su E. N. mylėjosi abipusiu sutarimu ir netgi daugiau jos iniciatyva, prieš ją fizinio smurto nevartojo, o tai, kad E. N. buvo neblaivi, savaime nepatvirtina, jog dėl to buvo bejėgiškos būklės ir (ar) negalėjo tinkamai pasipriešinti, o D. G. suprato tokią jos būseną. E. N. pati nupirko degtinės butelį, visą įvykio vakarą, kaip ir prieš tai kelis vakarus, elgėsi akivaizdžiai seksualiai provokuojamai – D. G. žnaibė, glostė, sėdėjo ir miegojo jam ant kelių, niekieno neverčiama gėrė alkoholį, atsiminė, ką gėrė, eidavo parūkyti – rūkė „žolę“ ir cigaretes, adekvačiai bendravo su aplinkiniais, nepasijuto blogai dėl išgerto alkoholio, pati sutiko bute nakvoti ir miegoti vienoje lovoje su D. G., o nebuvo į ją nunešta ir paguldyta, pati nusirengė, nešaukė ir nesipriešino, nors turėjo galimybę tai padaryti. E. N. sąmoningai keletą parų nevartojo vaistų, aktyviai dalyvavo išgertuvėse, atmetinėjo tėvų skambučius, o tai rodo savanorišką elgesį dalyvauti vakarėlyje, o kartu ir jos sąmoningumą, adekvatų situacijos vertinimą. Nė vienam vakarėlio dalyviui nebuvo nustatytas neblaivumas, todėl sunku įvertinti kiekvieno iš jų neblaivumo laipsnį. Per visą vakarą keturiese išgėrė tik vieną butelį degtinės. Atlikus E. N. šlapimo tyrimą narkotinių medžiagų nerasta. Pašaliniai asmenys D. G. ir E. N. lytinio akto tiesiogiai nematė. Tik po paros laiko, norėdama pasiteisinti prieš savo griežtus tėvus dėl negrįžimo į namus tris paras, dėl baimės, kad tėvai sužinos, jog ji negėrė vaistų, o vartojo alkoholį, rūkė „žolę“, E. N. sukūrė istoriją apie jos išžaginimą. E. N. sumušimai, mėlynės galėjo atsirasti maudynių metu, įlipant į valtį ir šią aplinkybę patvirtino 2020 m. vasario 25 d. posėdyje apklausto teismo eksperto R. P. paaiškinimai. D. G. kaltę teismas grindė tik asmens, kuriam byla išskirta į kitą bylą, E. D., liudytojų L. P. ir I. B. parodymais, specialisto išvada Nr. G 988/2019(03), Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-132/2021. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų skundo argumentais ir išžaginimo situacijos aplinkybių vertinimu.

7. Vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik jo paaiškinimais nėra tikslinga. Natūralu, kad asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Akcentuodami ir keldami versijas, jog pati nukentėjusioji elgėsi seksualiai provokuojamai, kartu vartojo alkoholį, rūkė, o susižalojo maudynių metu lipdama į valtį, apeliantai nutyli ir niekaip nepaaiškina, iš kur ant nukentėjusiosios kūno atsirado tokia daugybė smurtinių, būtent išžaginimui būdingų, pėdsakų. Šių jos kūno sužalojimų pobūdis – lokalizacija, kiekis, stiprumas – puslankio formos odos nubrozdinimai nugaroje, abiejose krūtyse, ties kairiuoju petimi, kairiajame žaste, poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, abiejose rankose, krūtinėje, nugaroje, abiejose kojose, pilve, taip pat ir poodinės kraujosruvos šlaunų vidiniuose paviršiuose viršutinėse dalyse, poodinės kraujosruvos ties abiem dilbiais, kartu įvertinus apylinkės teismo tinkamai posėdyje ištirtus ir įvertintus kitus bylos įrodymus bei apygardos teisme apklaustų ekspertų paaiškinimų turinį, nepalieka abejonių, jog byloje patikimai įrodyta D. G. kaltė lytiškai santykiavus su E. N. prieš jo valią, t. y. pasinaudojus jos bejėgiška būkle ir pavartojus prieš ją fizinį smurtą. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, apylinkės teismo išanalizuoti ir įvertinti juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių kontekste.

8. Apylinkės teismas, priešingai, nei teigia apeliantai, išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik nukentėjusiosios E. N., asmens, kuriam byla išskirta į kitą bylą, E. D., liudytojų L. P. ir I. B. parodymus, specialisto išvadoje Nr. G 988/2019 (03), Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-132/2021 pateiktas išvadas, bet ir visų surinktų duomenų visumą ir aiškiai nurodė, kodėl tiki būtent nukentėjusiosios, o ne nuteistojo ir jo gynybos pateikiama įvykio versija. Visapusiškas ir objektyvus bylos įrodymų vertinimas lėmė tai, kad apylinkės teismas padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Pagal teisingai nustatytas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl D. G. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje.

9. Apeliantų argumentai, jog E. N. elgėsi provokuojamai seksualiai su D. G., vartojo alkoholį, rūkė, vertinami kaip nepagrįstai menkinantys jaunos, pilnametės (įvykio metu (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), darbingos E. N. asmenybę ir tikrai nepateisina smurtinių, brutalių D. G. veiksmų prieš ją. Nuketėjusiosios kūno fotonuotraukose aiškiai išsiskiria daugybiniai jai padaryti kūno sužalojimai vidinėse šlaunų pusėse, taip pat ant rankų dilbių (2 t., b. l. 46–54). Poodinės kraujosruvos šlaunų vidiniuose paviršiuose viršutinėse dalyse, ties abiem dilbiais yra itin ryškios, masyvios. Be to, specialistas išvadoje kartu su šiais sužalojimais nustatė mergystės plėvės plyšimo su kraujavimo požymiais faktą. Tokie nukentėjusiosios kūno sužalojimai patvirtina buvus smurtinį, prievartinį D. G. elgesį išžaginimo metu ir leidžia pagrįstai teigti, jog jis su E. N. lytiškai santykiavo prieš jos valią. E. N. priešinosi D. G. veiksmams tiek, kiek ji galėjo tuo metu dėl apsvaigimo nuo alkoholio, o ne lytiškai su juo santykiavo abipusiu sutarimu, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Byloje nėra asmenų, kurie būtų tiesiogiai matę D. G. veiksmus E. N. išžaginimo metu. Tačiau apylinkės teismo posėdyje ištirtų netiesioginių įrodymų grandinės visiškai pakanka įsitikinti tuo, kad E. N. išžagino būtent D. G. ir tai padarė prieš jos valią.

10. Nukentėjusiojo bejėgišką būklę išžaginimo veikoje gali lemti ir miegas. Ši aplinkybė inkriminuota D. G. ir byloje patikimai įrodyta tiek jo paties parodymais, tiek kitame kambaryje miegojusių liudytojų E. D. ir L. P. parodymais. Visa keturių asmenų kompanija, iki nuėjo miegoti – D. G. su E. N., o E. D. su L. P., vartojo alkoholį. Todėl kaip teisingi vertinami apylinkės teismo motyvai, jog E. D. su L. P. tą vakarą taip pat buvo neblaivūs, dėl to įmigę galėjo ir negirdėti, kas vyko tarp D. G. ir E. N.. Šių liudytojų parodymus, jog ryte jie matė ant E. N. kūno kraujosruvas, ji guodėsi jiems dėl patirto skausmo, kraujavimo iš genitalijų, ir kartu jų teiginius, kad lytiniai santykiai negalėjo būti prieš E. N. valią, apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip jų siekį sušvelninti D. G. baudžiamąją atsakomybę. Toks vienoje kompanijoje šėliojusių draugų E. D. ir L. P. siekis užmaskuoti tikrąjį D. G. smurtinių veiksmų turinį, pasekmes, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo jų nenorą pakenkti draugui.

11. Kitos liudytojos – I. B. parodymus apeliantai taip pat nepagrįstai vertina kaip nepakankamus daryti išvadą, jog D. G. išžagino E. N. ar pastaroji jai pasipasakojo nebūtas ar pačios išgalvotas jos išžaginimo aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, jog ši liudytoja davė nuoseklius parodymus tiek tyrėjams, tiek apylinkės teismo posėdyje. Jos parodymai, jog: E. niekada nesakė, kad jai patinka D.; E. sakė, kad ją išžagino, sakė, kad ją mušė; ji neįvardijo, kas ją išprievartavo, bet sakė „veido nemačiau, bet kai pabudau, šalia buvo tas vaikinas“, tai galėjo būti D.; kai kalbėjosi su E., jai nepasirodė, kad ji fantazuotų ir apkalbėtų D.; po įvykio su E. bendravo, lankė ją psichiatrijos ligoninėje; E. niekada tris dienas nebuvo pasilikusi vakarėlyje, tai buvo pirmas kartas; E. sakė, kad vakarėlyje ji vartojo „žolę“; po įvykio E. sakė, kad ją vertė gerti degtinę. Kas vertė, nežino. E. sakė, kad ją mušė E., dera tiek su nukentėjusiosios parodymais apie įvykio naktį patirtą fizinį smurtą, kurio pasekmes ryte matė minėtieji liudytojai E. D. ir L. P., tiek su tokių sužalojimų mechanizmu, kurį patvirtino ekspertų pateiktos išvados ir jų duoti paaiškinimai. Apeliantų iš aptartų liudytojos E. B. parodymų selektyviai išskirta aplinkybė, jog E. sakė, kad ją mušė E. (E. D.), teisėjų kolegijai nesukelia abejonių, jog byloje patikimai įrodyta išžaginimo sudėtis būtent D. G., o ne E. D. veiksmuose. E. D. 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį nutrauktas, nustačius, jog jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., b. l. 11–15).

12. Nors nė vienam iš minėtų keturių draugų kompanijos narių nenustatytas neblaivumas, tačiau faktinę aplinkybę, jog alkoholį jie vartojo, rūkė „žolę“, cigaretes, patvirtino ir pats D. G.. Tai, kad E. N. kartu su kompanija vartojo alkoholį, rūkė, su D. G. bendravo artimiau nei įprasta draugams, lietėsi prie jo būdama kompanijoje ir pan., savaime nereiškia, kad, nuėjusi neblaivi miegoti ir užmigusi, ji tokiu būdu per se (savaime) išreiškė sutikimą lytiškai santykiauti su D. G.. Toks E. N. elgesys draugų kompanijoje negalėjo sukurti D. G. pagrįstų prielaidų manyti, jog ji nori su juo lytiškai santykiauti. Teigdami, jog išžaginimo versiją E. N. išsigalvojo, apeliantai nepagrįstai tai susieja su tuo, jog ji iki įvykio sirgo depresija, nevartojo vaistų kelias dienas, nebuvo namie tris dienas ir dėl to bijojo tėvų reakcijos, jog jai buvo gėda prieš drauges, pikta dėl neva nepasisekusios draugystės su D. G.. Šios aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, yra šalutinės ir teisinės reikšmės kitokiam D. G. išžaginimo veikos kvalifikavimui neturi, jo kaltės nemažina ir nešalina.

13. Kaip šalutinius, prieštaringus ir nepatikimus D. G. kaltės įrodymus apeliantai vertina 2019 m. birželio 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 988/2019 (03) ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1533/2019 (03) (toliau – Specialisto išvada) bei 2021 m. birželio 21–liepos 19 d. Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-132/2021 (toliau – Ekspertizės aktas) pateiktas išvadas apie nukentėjusiosios E. N. kūno sužalojimų pobūdį, jos psichinę būklę iki ir po lytinių santykių su D. G.. Tačiau apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti nešališkų, ilgametę ekspertinio darbo patirtį turinčių ekspertų – Specialisto išvadą parengusio teismo eksperto R. P., Ekspertizės aktą parengusių 1-os kategorijos teismo psichiatrės ekspertės L. Šliožienės ir 1-os kategorijos teismo psichologo eksperto M. Ridiko, motyvuotais atsakymais į jiems pateiktas užduotis.

14. Ekspertas R. P. Specialisto išvadoje pateiktas išvadas dėl E. N. kūno sužalojimo laiko, prievartinio jos kūno sužalojimo pobūdžio patvirtino apklausiamas pirmosios instancijos teisme, be kita ko, paaiškindamas jog: pagal vietas, kuriose užfiksuotos E. N. kraujosruvos, jos yra būdingos kraujosruvoms, padarytoms skečiant kojas; gal ir galėjo tos kraujosruvos atsirasti ir nuo valties, dabar neturi su kuo sugretinti; kadangi atsirado gelsvas kraujosruvų atspalvis, o gelsvas atspalvis atsiranda į antrą parą, todėl taip ir nustatė. Ta kraujosruva yra gelsvai violetinės spalvos; merginoms kraujosruvos susidaro greičiau negu vyrams; šlaunų vidinėje pusėje yra masyvių magistralinių kraujagyslių, kurios maitina kitas kraujagysles; nurodytu laikotarpiu kraujosruvos galėjo susidaryti; viršutinis trečdalis yra arti liemens. Plotis buvo daug kartų didesnis, negu gali būti vieno paspaudimo jėga metu; jei pasipriešinimo nėra, nėra ir kraujagyslių traiškymo. Jei yra pasipriešinimas, yra tikimybė, kad kraujagyslės trūkinės; galėjo įsiremti abiem keliais į šlaunis. Pakanka kūno svorio, kuris užgula, lytinės varpos stangrumo, priklauso nuo to, ar pirmas kartas, ar ne: kaltinamojo svoris 50 kg, jei jis įsiremia organu į tą vietą, bet kuri mergystės plėvė neatlaikys; asmuo rėmėsi ir alkūnėmis, jis galėjo tam tikru judesio metu perkelti didesnį svorį būtent į tą atramą; mergina turi funkcinį susirgimą, ne organinį, tai yra galvos smegenų neuronų jungčių neatitikimas, ta liga gali suteikti merginai skirtingą suvokimą, ji skirtingai gali matyti kai kuriuos įvykius.

15. Ekspertai L. Šiožienė ir M. Ridikas apygardos teismo posėdyje patvirtino Ekspertizės akto išvadas apie E. N. psichikos būklę iki ir po išžaginimo, jos gebėjimą suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir esmę, gebėjimą duoti adekvačius parodymus, apie polinkį fantazuoti ir neigiamas įvykio pasekmes jos fizinei ir psichinei sveikatai. Ekspertė L. Šliožienė apygardos teisme, be kita ko, parodė, jog iki įvykio E. N. psichinė būsena buvo visiškai stabili, jos parodymai ganėtinai išsamūs ir ji juos patvirtino. E. N. nurodė, kad su D. G. labai artimo kontakto nebuvo. Ekspertizės metu buvo išreikšti ryškūs jos potrauminio streso sindromai. Veikos su ja atlikimo metu ji buvo intoksikacijos būsenos ir prisiminimai apie tą laikotarpį yra fragmentiški, ji galėjo neprisiminti dėl šoko reakcijos. Iš karto po įvykio vertinta jos poemocinio sujaudinimo būsena. Iki dabar apie tai ji sunkiai kalba, nenori prisiminti. Melavimas bendražmogiška funkcija, tai ne patologija. Į E. N. ir jos tėvų santykius atsižvelgė vertindami bendrą būseną. Probleminiai santykiai su tėvai yra daugiau dėl jos psichinės būsenos. 2019 m. lapkričio 3 d. stebėtas suicidinis E. N. bandymas – vertinamas derinys su traumuojančiu įvykiu, vertinant jo kliniką, dinamiką, visą eigą, nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys su įvykiu. Įvykiai vertinami pagal svarbą asmeniui, išrenkamas nulemiantis faktorius. Suicidas daugiapriežastinis, išrenkama reikšmingiausia asmeniui priežastis. Jos klinika tiesiogiai susijusi su tais įvykiais. Potrauminis stresas dažniausiai susijęs su vienu konkrečiu įvykiu. E. N. dabartinė būsena, prisiminimai susiję su byloje nagrinėjamu įvykiu. Ekspertas M. Ridikas apygardos teisme parodė, jog ekspertizės metu jam nesusidarė įspūdis, kad E. N. imitavo savižudybę. Matė, kad ji bet kokiu būdu nori išeiti iš šitos situacijos, į kurią pakliuvusi, nenustebtų, jei ji pradėtų save kaltinti. Kai situacija užsitęsia, atsiranda savęs kaltinimas dėl visko ir pateisinimas tų žmonių, kurie tą situaciją sudarė. Tai vadinamas Stokholmo sindromas. Atmintis turi ir rekonstrukcinę, ir konstrukcinę puses. Kiekvieną kartą turi sukurti detales ir pateikti kaip vieną visumą, prisiminti, konstruoti, rekonstruoti. Vertino E. N. parodymus ir atsižvelgdami į visus kitus, nenustatė, kad įvykį ji išsigalvotų ir meluotų. Neturi duomenų, kad dėl aplinkinių žmonių kalbų E. N. patikėjo, kad ją išprievartavo, apie tai spręsti negali.

16. Apibendrindama aptartas visų trijų ekspertų išvadas, jų duotus paaiškinimus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, jog toks E. N. elgesys šiuo atveju būdingas asmenims, sergantiems depresija, nes „tokių ligonių seksualinis libido yra ryškiai didesnis“. Ekspertas R. P., priešingai, nei teigia apeliantai, teismo posėdyje apie tokį neva aktyvesnį seksualinį E. N. elgesį įvykio metu neparodė ir Specialisto išvadoje tokios išvados nėra. Aplinkybė, jog byloje nenustatyta valtis, kurią šis ekspertas būtų galėjęs apžiūrėti ir spręsti apie tai, ar E. N. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti, apeliantų teigimu, lipant į šią valtį maudynių metu, nesudaro pagrindo abejoti Specialisto išvadoje jai nustatytų kūno sužalojimų smurtine kilme, t. y. tuo, kad jie padaryti D. G. jos išžaginimo metu. Pažymėtina, jog fotonuotraukose ant E. N. kūno – ant rankų, kojų išorėje, yra matyti smulkių kraujosruvų. Tokie pavienei, neintensyvūs kraujosruvų pėdsakai objektyviai galėjo (gali) susidaryti maudynių metu įlipant į valtį iš vandens – atsitrenkiant kūnu į plastikinės ar medinės valties korpuso dalis. Tačiau tokie smulkūs E. N. kūno sužalojimai neįsikomponuoja į aptartą šio nuosprendžio 9 punkte E. N. kūno sužalojimo mechanizmą, kurį atskleidžia kiti masyvūs, intensyvūs, smurtiniai išžaginimo veikos pėdsakai.

17. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl D. G. kaltės ir tėra jo ir jo gynėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų ir įvykio aplinkybių interpretacija. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

18. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, papildomo įrodymų tyrimo metu apygardos teisme surinktus duomenis, konstatuotina, kad apylinkės teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus dokumentus bei teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis, pagrįstai atmesdamas nuteistojo D. G. ir jo gynybos pateiktas analizuojamo įvykio versijas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl D. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija ir panaikinti apylinkės teismo sprendimą, remiantis apeliantų skunde pateikiamais motyvais, kurie buvo ištirti pirmosios instancijos teisme ir aprašyti nuosprendyje, nėra pagrindo.

Dėl šalintinos iš kaltinimo aplinkybės

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad D. G. kaltės padarius išžaginimą nešalina tai, jog iš jam pareikšto kaltinimo šiuo nuosprendžiu yra šalintina aplinkybė, jog jis lytiškai santykiavo su E. N. prieš jos valią kitaip atimdamas galimybę priešintis. Išžaginimo nusikaltimo sudėties alternatyvusis požymis – „kitaip atimdamas galimybę priešintis“ apylinkės teismo nuosprendyje yra neatskleistas, neįrodytas, todėl šalintinas. Apeliantai skunde nuo šio kaltinime nurodyto išžaginimo veikos sudėties alternatyvaus požymio ginasi, teigdami, jog E. N. nebuvo nunešta į lovą ir paguldyta, nusirengė pati, nešaukė ir nesipriešino D. G., nors turėjo galimybę tai padaryti.

20. Lytinis santykiavimas kitaip atimant galimybę priešintis yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja būdus, kurių neapima terminai „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuo pat panaudoti fizinį smurtą“, ar „pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle“, tačiau jais palaužiama nukentėjusiojo asmens valia priešintis ir pažeidžiama jo seksualinė laisvė, dėl to lytinis santykiavimas įvyksta prieš nukentėjusiojo valią. Tai gali būti nukentėjusiojo surišimas (jei tam nenaudojamas smurtas), migdomųjų ar kitokių valią paralyžiuojančių vaistų, narkotinių arba psichotropinių medžiagų sugirdymas nukentėjusiajam be jo žinios ar apgaule arba kitaip prieš jo valią, melagingas kokios nors reikšmingos nukentėjusiojo apsisprendimui žinios pranešimas, uždarymas į izoliuotą patalpą atimant laisvę. Kitoks galimybės priešintis atėmimas gali būti grasinimas tuoj pat sunaikinti ar atimti turtą, palikti vieną be pagalbos miške ar kitoje nuošalioje vietoje ir pan.

21. Iš nustatytų byloje aktualios išžaginimo situacijos aplinkybių matyti, kad tokio nukentėjusiosios E. N. valios palaužimo būdo – kitaip atimdamas galimybę priešintis – D. G. nepanaudojo, o lytiškai su ja santykiavo prieš jos valią, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, kurią lėmė jos miegas, o po to, dar ir pavartodamas fizinį smurtą, nes atsibudusi ir suvokusi su ja atliekamų veiksmų prieš jos valią esmę, ji ėmė priešintis – rankomis ir kojomis stūmė D. G. nuo savęs. Apylinkės teismo posėdyje ištirtame asmens apžiūros protokole užfiksuoti D. G. sužalojimai – įdrėskimai ant abiejų rankų (2 t., b. l. 71–75), kurie 2019 m. birželio 11 d. Specialisto išvadoje Nr. G 966/2019 (03) įvertinti kaip galbūt padaryti nagais 1–3 parų laikotarpiu iki apžiūros (2 t., b. l. 70), leidžia pagrįstai manyti, jog atsibudusi E. N. priešinosi D. G. smurtui, tačiau, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, neįveikė jo moteriška fizine jėga ir buvo jo išžaginta. Taigi, E. N. apsvaigimas nuo alkoholio taip ją paveikė, jog ji nuėjo miegoti ir iš pradžių būtent miegas atėmė iš jos galimybę suprasti su ja D. G. daromų veiksmų esmę ar priešintis jam ir toks lytinis santykiavimas vyko prieš jos valią, o atsibudusi ji fiziškai priešinosi D. G., tačiau jį įveikti buvo per silpna.

22. Aptartos alternatyvios išžaginimo sudėties aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo nekeičia D. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau, atsižvelgiant į kaltinimo masto sumažėjimą, tai turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl jam skirtinos bausmės dydžio (BPK 328 straipsnio 3 punktas)

Dėl bausmės

23. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, pašalinusi iš nuosprendžio aprašomosios dalies kaltinimo dalį, jog D. G., kitaip atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja E. N. prieš jos valią, turi pagrindą sumažinti nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę, kadangi kaltinimo mastas, o kartu nuteistojo ir jam inkriminuotų veiksmų pavojingumas sumažėjo. Todėl apylinkės teismo nuosprendžio dalis keistina. Sumažintinas nuteistajam paskirtos bausmės dydis ir kartu iš naujo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, išspręstinas jam šiuo ir ankstesniu nuosprendžiu skirtų bausmių subendrinimo klausimas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

24. Apeliantų teiginys, jog apylinkės teismas taikė netinkamą bausmių subendrinimo būdą, t. y. bausmės turėjo subendrinti vadovaudamasis ne BK 63, o BK 64 straipsnio nuostatomis, nes Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu jam skirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė, atmetamas kaip juridiškai klaidingas.

25. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys).

26. Aplinkybė, kad D. G. 2019 m. spalio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, atidėtas 3 metams, nekeičia fakto, kad priimant 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį jis šios bausmės atlikęs nebuvo ir dabar nėra atlikęs, o naują nusikaltimą (išžaginimą) padarė 2019 m. birželio 9 d., t. y. iki 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo jis buvo nuteistas už 2018 m. gruodžio 24 d. padarytą nusikalstamą veiką ir kuris įsiteisėjo 2020 m. kovo 12 d. Todėl paskirtos D. G. bausmės iš naujo bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. G. skirtina sumažinta iki 1 metų laisvės atėmimo bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, koreguos jo elgesį teigiama linkme, apribos jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima dar labiau švelninti jo teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta. D. G. padarė sunkų nusikaltimą – išžaginimą, juo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, pakenkė jos psichinei sveikatai. Kaltės dėl padaryto sunkaus nusikaltimo D. G. nepripažino. Jo požiūris į padarytą sunkų nusikaltimą (proceso metu laikėsi nuostatos ir skunde teigia, neva nukentėjusioji lytiškai santykiauti norėjo pati), padaryto nusikaltimo sunkumas, galiausiai, pačios nukentėjusiosios interesai neleidžia nuteistajam skirti švelnesnės bausmės rūšies, nei numatyta BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Todėl D. G. už šį sunkų nusikaltimą turi būti skiriama būtent laisvės atėmimo bausmė, kuri, beje, labiau artima sankcijoje numatytam tokios bausmės rūšies minimumui (sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė).

Dėl civilinio ieškinio

28. Priešingai, nei teigia apeliantai, tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo dydžiai nustatyti teisingai, šis žalos atlyginimas iš nuteistojo priteistas tinkamai motyvuojant šį sprendimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kiekviena situacija yra individuali, savita, todėl ir priteistino (ne)turtinės žalos atlyginimo dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjamoje byloje E. N. pripažinta nukentėjusiąja, taigi ji pagrįstai, remdamasi įstatymo suteiktomis teisėmis, pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (3 t. b. l. 139–140).

29. Turtinė žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies, CPK 178 straipsnio nuostatas, šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, o jei negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Kvestionuojama skundu turtinė žalos atlyginimo suma vertinama kaip pagrįsta. Apylinkės teismui pagrįstai nekilo abejonių, jog nukentėjusioji turėjo pirkimo kvitais pagrįstų išlaidų dėl medikamentų įsigijimo (pirko vaistus, tabletes galimam nėštumui nutraukti, testą dėl narkotikų), dėl lankymosi pas ginekologą. Tokių išlaidų faktą patvirtino ir nukentėjusiosios mama, apklausiama 2020 m. vasario 25 d. apylinkės teismo posėdyje (3 t., b. l. 141, 142, 183).

30. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, atsižvelgdama į tai, jog nukentėjusioji išžaginimo metu patyrė fizinį skausmą, toks skausmas ir kartu po įvykio kilusios neigiamos pasekmės jos psichinei sveikatai neišnyko net iki dabar, daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė ir priteisė jai iš nuteistojo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas atsižvelgė į visus teisiškai reikšmingus kriterijus, būtinus nustatant neturtinės žalos dydį, t. y. atsižvelgė į pavartotą fizinį smurtą, prievartinį lytinį aktą, sukeltą fizinį skausmą, ilgalaikius psichologinius liekamuosius reiškinius. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, nukentėjusiajai iš nuteistojo priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis vertinamas kaip pagrįstas, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nukentėjusiosios ir jauno, darbingo nuteistojo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusioji, be patirto fizinio skausmo ir išžaginimo, dėl D. G. veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą ir kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu.

31. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad D. G. veikoje yra visi būtinieji nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog D. G. padarė BK 149 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, yra teisingos, o apeliacinio skundo argumentai, kad D. G. kaltė neįrodyta patikimais faktiniais duomenimis, yra nepagrįsti. Aptartos anksčiau aplinkybės dėl nuosprendžiu neteisingai paskirtos bausmės ir kartu nustačius, kad iš kaltinimo šalintina neįrodyta jo dalis dėl alternatyvaus išžaginimo sudėties požymio buvimo kaltinamojo veikoje, sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį pakeisti BPK 328 straipsnio 2 ir 3 punkte nustatytais pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3 punktais,

nusprendžia:

Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti kaltinimo dalį, jog D. G., atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja E. N. prieš jos valią.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti – D. G. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2019 m. spalio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis atidėtas 3 metams, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį (6 mėnesius) švelnesnės bausmės, ir paskirti D. G. subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.