Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

uždarame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis “Yazaki“, teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metų laikotarpiui ir skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant tęsti mokslus bei būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-16 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šią bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-18 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams ir skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslus bei būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-20 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., vadovaujantis BK 64(1) str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį tęsti mokslus bei būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-16 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams ir skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslus, o juos pabaigus ar nutraukus, dirbti arba registruotis darbo biržoje,

4) 2019-10-07 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2020-03-12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. bei pritaikius BK 64-1 str., taip pat subendrinus šią bausmę su 2017-10-16 nuosprendžiu paskirta bausme - laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsnius paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, skiriant BK 82 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant elgesio apribojimo laikotarpiu mokytis, dirbti arba būti užsiregistravus užimtumo tarnyboje bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu,

kaltinamas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2019-06-09, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu tiksliu laiku, Klaipėdoje, bute, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su E. N., šiai apsvaigus nuo alkoholio ir užmigus kambaryje ant lovos, numovė E. N. kelnes bei kelnaites ir siekdamas įvesti savo lytinį organą E. N. į makštį rankomis praskėtė jos kojas, o nukentėjusiajai atsibudus ir suvokus su ja atliekamų veiksmų prieš jos valią esmę ir ėmus priešintis rankomis ir kojomis stumiant D. G. nuo savęs, D. G. panaudojo fizinį smurtą, t.y. rankų pirštais spaudė E. N. kaklą, rankas, krūtinę, pilvą bei kojas, padarydamas poodines kraujosruvas kaklo dešinėje, abiejose rankose, krūtinėje, nugaroje, abiejose kojose, pilve, ne mažiau kaip septynis kartus įkando į nukentėjusiosios krūtinės, nugaros bei rankų sritis, padarydamas puslankio formos odos nubrozdinimus nugaroje, abiejose krūtyse, kairio peties srityje, kairiajame žaste, sukėlusius nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko užgulė ją visu savo kūnu ir taip atimdamas galimybę priešintis jėga vėl praskėtė nukentėjusiosios kojas, padarydamas poodines kraujosruvas šlaunų vidinių paviršių viršutinėse dalyse ir įvedė savo lytinį organą į E. N. makštį, padarydamas nukentėjusiajai E. N. mergystės plėvės plyšimą bei prievarta atliko lytinį aktą su nukentėjusiąja. Tokiu būdu D. G., pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle, panaudodamas fizinį smurtą bei kitaip atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja E. N. prieš jos valią.

Liudytoja I. B. parodė, kad pažįsta E. N., su ja buvo policijoje. Datos tikslios nepamena, bet E. po įvykio papasakojo, kad ji buvo pas L.. E. buvo dingusi trims dienoms. Po 3 dienų ji E. pasikvietė ir tada ji jai papasakojo, kad ją išprievartavo. E. pasakojo, kad ją mušė, buvo mėlynėmis nusėtas kūnas. Viršutinė kūno dalis buvo nusėta mėlynių. E. po šio įvykio norėjo nusižudyti, iš balkono iššokti, buvo blogos būsenos. Tai sergantis žmogus, o tas įvykis dar labiau pablogino jos sveikatos būklę. E. jai pasakė, kad ją prievartavo, veido nepamena, tik žino, kad ją prievartavo tas, kur atsibudo šalia. Tiksliai negalėjo pasakyti, lyg tai D. įvardijo. Ji nepažinojo to prievartautojo. Paskutinį kartą iki įvykio, E. nematė savaitę. E. dingo, neskambino, po to tik ėmė bendrauti per „Facebook“, ir kai E. atvažiavo, viską papasakojo. Prieš tai, kai susitikusios buvo, nebuvo jokių mėlynių pas E. ant kūno. Kai susitiko, E. pasakojo, kad viskas įvyko pas L., kuri gyveno su E., bute. Jie kažkur važiavo, važinėjosi, buvo bute. E. nepasakojo, kur ją išprievartavo. Ji buvo pirmas žmogus, kam ji papasakojo apie išprievartavimą. L. žinojo, kad E. išprievartavo. Kai E. atsikėlė, L. jai pasakė „Tu miegojai su E.“, gal susimaišė taip sakydama. Po to įvykio kalbėjo su E. - ji gulėjo ligoninėje. E. mažai ką prisiminė, nes jai davė vaistų, ji daugiau miegojo. Šiai dienai šiek tiek bendrauja su E.. Klausė, kodėl ji nenori eiti į teismą, E. nori, kad greičiau viskas pasibaigtų. Kai E. buvo ligoninėje, jai D. G. siuntė kažkokias nuotraukas, per kažkokią programėlę. E. niekada nesakė, kad jai patiko D.. Kai po įvykio susitiko, pamatė, kad E. buvo nubrozdintas smakras, buvo labai sublogusi. Kai nuvyko į Bangų g., matė ant E. rankų mėlynes. E. sakė, kad ją išžagino, sakė, kad ją mušė. Teismas gali remtis duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Po įvykio su E. bendravo, lankė ją psichiatrijos ligoninėje. E. sakė, kad ji nuo vaistų tuoj viską pamirš, nes vaistai slopino atmintį. Ji neįvardino, kas ją išprievartavo, bet ji sakė “veido nemačiau, bet kai pabudau, šalia buvo tas vaikinas“, tai galėjo būti D.. Kai kalbėjosi su E., jai nepasirodė, kad ji fantazuotų ir apkalbėtų D.. Po įvykio E. sveikatos būklė buvo pablogėjusi. Kai E. pavartoja alkoholio, tampa linksmesnė, daugiau šneka, bet šiaip ji yra tyli, agresyvumo nėra. Kai vykdavo vakarėlis, tada E. vaistų negerdavo. E. niekada tris dienas nebuvo pasilikusi vakarėlyje, tai buvo pirmas kartas. E. sakė, kad vakarėlyje ji vartojo „žolę“. Po įvykio, E. sakė, kad ją vertė gerti degtinę. Kas vertė-nežino. E. sakė, kad ją mušė E..

Iš 2019-06-10 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad E. N. kreipėsi į Klaipėdos apskrities policijos komisariatą dėl išžaginimo (t. 1 b. l. 1-4).

2019-06-11 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo atlikta dviejų kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini),., apžiūra. Viename iš kambarių rastas popieriaus lapas su augalinės kilmės medžiaga, kuri buvo paimta ir supakuota į specialų paketą Nr. 447943, taip pat rožinis rankšluostis, suplėšyta juodai baltos spalvos palaidinė, pilkos spalvos palaidinė, užtiesalas bei popierinės servetėlės, suteptos biologiniais skysčiais, galimai kraujo (rastos šiukšlių maišuose bei kambaryje, po lova). Suplėšytos palaidinės skiautė aptikta ir kambaryje, po kilimu. (1 t., b. l. 30-44 )

Iš 2019-06-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 988/2019 (03) matyti, kad objektyvios E. N. ginekologinės apžiūros metu rastas mergystės plėvės plyšimas ties 6 val. su kraujavimo požymiais ir pavieniais krešuliais. Sužalojimai mergystės plėvėje padaryti 1-2 parų bėgyje. Išeinamosios angos srityje sužalojimų nekonstatuota. Be mergystės plėvės pažeidimų, konstatuoti šie išoriniai mechaniniai sužalojimai: odos nubrozdinimai pasmakrio srityje, dešinėje rankoje ir dešinėje kojoje, lokalūs ribotais bukabriauniais daiktais padaryti puslankio formos odos nubrozdinimai nugaroje, abiejose krūtyse, kairio peties srityje, kairiajame žaste, poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, abiejose rankose, krūtinėje, nugaroje, abiejose kojose, pilve. Odos nubrozdinimai padaryti ne mažiau trijų poveikių pasėkoje, lokalūs riboti puslankio formos odos nubrozdinimai padaryti ne mažiau septynių trauminių dinaminių poveikių pasėkoje, poodinės kraujosruvos padarytos ne mažiau penkiasdešimt septynių trauminių poveikių pasėkoje. Odos nubrozdinimai pasmakrėje, dešinėje rankoje ir dešinėje kojoje padaryti trauminių dinaminių poveikių pasėkoje kietais bukabriauniais daiktais sudavimo ar atsitrenkimo pasėkoje. Lokalūs puslankio formos odos nubrozdinimai padaryti nedideliais bukabriauniais daiktais (dantimis), sukandant įvardintas kūno sritis. Poodinės kraujosruvos padarytos kietų bukų turinčių ribotą paviršių daiktų poveikyje sudavimo ar suspaudimo pasėkoje. Poodinės kraujosruvos šlaunų vidiniuose paviršiuose viršutinėse dalyse buvo padarytos prievarta skečiant kojas. Poodinės kraujosruvos abiejų dilbių srityse galėjo būti padarytos nukentėjusiajai pasyviai ginantis nuo ją žalojusio įrankio ar daikto. Mergystės plėvės sužalojimas padarytas kietu buku turinčiu pailgą formą daiktu tiesiogiai veikiant į ją, veržimosi į makštį metu. Visi konstatuoti išoriniai mechaniniai sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. E. N. tepinėliuose ir tamponėliuose su makšties turiniu spermos nerasta. (1 t., b.l. 40-42; 2 t. b. l. 40-42)

2019-09-02 kitų objektų apžiūros protokolu bei jo priedais nustatyta, kad apžiūrėtos nukentėjusiosios E. N. kūno nuotraukos (sužalojimų lokalizacija), darytos 2019-06-10 objektyvios apžiūros metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriuje. (1 t., b.l. 43-54; 2 t. b. l. 46-54).

Iš 2019-08-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. pG 1533/2019 (03) matyti, kad remiantis specialisto išvados Nr. G 988/2019(03) duomenimis bei atsižvelgiant į papildomai pateiktas bylos aplinkybes, pirminėje specialisto išvadoje E. N. konstatuoti išoriniai mechaniniai sužalojimai padaryti 1 - 3 paros iki objektyvios apžiūros. Pirminio tyrimo metu konstatuoti išoriniai mechaniniai sužalojimai rankose padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų poveikyje, suspaudimo ar sudavimo pasėkoje. Pagal poodinių kraujosruvų formą negalima tiksliai nurodyti sužalojimo patyrimo mechanizmo. Masyvios poodinės kraujosruvos šlaunų vidiniuose paviršiuose viršutiniuose trečdaliuose negalėjo susidaryti rankos pirštų vieno suspaudimo pasekoje, tuo labiau neskečiant kojų. Tokio pobūdžio ir lokalizacijos pažeidimai dažniausiai susidaro kojų skėtimo į šalis metu, jeigu neįvardyta kitų sužalojimų patyrimo aplinkybių. (1 t., b.l. 59 )

Iš 2019-06-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto pateiktos išvados Nr. G 996/2019 (03) matyti, kad apžiūrėjus D. G., rasti smulkūs odos nubrozdinimai kairio žasto vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kairio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, kairio dilbio vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dešinio žasto apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, smulki poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje spenelio aukštyje užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje. Sužalojimai padaryti paveikus D. G. kūną kietais bukabriauniais daiktais, galimai ir nagais. Apžiūros metu stebėtas odos nubrozdinimų gijimo laipsnis, poodinės kraujosruvos spalva leidžia teigti, kad sužalojimai padaryti maždaug 1-3 parų laikotarpyje iki objektyvios apžiūros. D. G. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. D. G. sužalojimai gauti ir nukentėjusiajai priešinantis. (1 t., b.l. 70)

Iš 2019-09-09 daiktų apžiūros protokolo bei jo priedų matyti, kad apžiūrėti E. N. įvykio metu dėvėti apatiniai rūbai: šviesiai violetinės spalvos liemenėlė bei apatinės, margos spalvos kelnaitės. Jokie mechaniniai pažeidimai ir dėmės nefiksuotos. Taip pat 2019-06-11 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtos popierinės servetėlės, tualetinio popieriaus gniužulas, ant kurio fiksuotos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo, nukentėjusiosios E. N. juodai baltos spalvos marškinėliai ilgomis rankovėmis, kurių audinys pažeistas mechaniškai – suplėšytas, pilkos spalvos marškinėliai ilgomis rankovėmis, rožinės spalvos rankšluostis ir šviesios spalvos paklodė. Ant paklodės fiksuota dėmė, kurios biologinė kilmė gali būti nustatyta tik specialių biologinių tyrimų metu, tačiau užfiksuota, kad dėmės spalva antklodėje yra gana šviesi ir nebūdinga kraujo spalvai. Taip pat apžiūrėta E. N. šviesios spalvos kuprinė - fiksuota, kad kuprinės užtrauktukas su mechaniniu pažeidimu. (2 t., b.l. 1-9 ).

Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo fiksuoti sužalojimai – įdrėskimai ant D. G. rankų. (t. 2 b. l. 71-75).

Iš įtariamojo apklausos protokolų matyti, kad D. G. buvo apklaustas kaip įtariamasis (t. 2 b. l. 117-119; 127-128; 138-140).

Iš įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad E. D. buvo apklaustas kaip įtariamasis (t. 2 b. l. 194-197).

Iš 2021-06-21--07-19 Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2021 matyti, kad E. N. psichikos būsena iki nagrinėjamo įvykio nebuvo sutrikusi, iki byloje nagrinėjamo įvykio jos būsena vertinama kaip jai nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo-paranoidinės šizofrenijos-medikamentinė remisija (t.y. ligos simptomų nebuvimas); E. N. psichikos būsena sutriko po nagrinėjamo įvykio, t.y. po 2019-06-09. Iš kart po byloje nagrinėjamo įvykio E. N. konstatuota: kitos reakcijos į stiprų stresą, šiuo metu konstatuotas: potrauminio streso sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su tiriamais D. G. veiksmais; E. N. laikotarpiu nuo 2019-06-08 iki 2019-06-09 (kada įvyko lytiniai santykiai su D. G.) nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, ūminė intoksikacija. Ši būsena turėjo esminės įtakos E. N. gebėjimui suprasti D. G. su ja atliktų veiksmų socialinę, etinę-moralinę ir juridinę reikšmę; šių veiksmų pasekmes ir atitikimą jos pačios motyvams, vertybėms, ateities tikslams bei sutrikdė jos gebėjimą priešintis šiems veiksmams, t.y. E. N. negalėjo suprasti su ja atliktų seksualinių veiksmų reikšmės bei negalėjo šiems veiksmams pasipriešinti. Dėl tuometinės psichikos būsenos (psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, ūminė intoksikacija) bei E. N. išgyvenamų neigiamų jausmų, susijusių su tiriamais įvykiais (šiuo metu jai nustatyto potrauminio streso sutrikimo), ji gali suteikti tik fragmentinę informaciją apie byloje nagrinėjamą įvykį. Dėl antrinio traumavimo bei didelės suicido rizikos E. N. daugiau apklausti nerekomenduojama, jos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra pakankami ir adekvatūs; Nėra duomenų, kad E. N. dėl savo psichinio (intelektinio, socialinio, emocinio) išsivystymo negalėtų adekvačiai vertinti susidariusią situaciją dėl galimų nusikalstamų veikų padarymo jos atžvilgiu; nenustatyta, kad E. N. turėtų polinkį fantazuoti ar būtų padidintai įtaigi; Suicido rizika E. N. po byloje nagrinėjamo įvykio, t.y. po 2019-06-09 padidėjo nuo mažos iki didelės, nes atsirado papildomų suicido rizikos komponentų (t. 4 b. l. 36-46).

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Lytinis santykiavimas aptariamojo straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, tai yra vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusio asmens valią, tai yra nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-495/2021). Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi lytiniu santykiavimu prieš nukentėjusio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą, 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, 3) kitaip atimant galimybę priešintis, 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

Lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui, o taip pat ir miegas. Lytinis santykiavimas su apsvaigusiu nuo alkoholio (ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo) asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnį, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ir priešintis kaltininkui ir lytinis santykiavimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią. Subjektyvusis išžaginimo požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasipriešinimui įveikti panaudoja fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atima galimybę priešintis arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori tokių lytinių santykių. Nukentėjusio asmens nesutikimas lytiškai santykiauti turi būti išreikštas (žodžiais, veiksmais). Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai ir neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2013, 2K-128/2014, 2K-16-895/2016 ir kt.).

Išanalizavęs ir įvertinęs surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. G. 2019-06-09 lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja E. N. prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą bei pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Nors kaltinamasis D. G. neneigė, kad turėjo lytinių santykių su nukentėjusiąja, tačiau kaltinamojo teigimu, lytinis aktas buvo atliktas abipusiu sutikimu, nukentėjusiajai neprieštaraujant. Vis dėlto, teismas tokius D. G. teiginius vertina kritiškai ir traktuoja juos kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nukentėjusiosios, paties kaltinamojo, asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į kitą bylą E. D., bei liudytojos L. P. parodymais nustatyta, kad įvykio vakarą E. N. buvo labai neblaivi, nes „užsivertusi gėrė degtinę“, buvo „prisiuosčiusi dezodoranto“, „kritinėjo nuo lovos“. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji buvo ne tik, kad akivaizdžiai neblaivi, bet ir dėl apsvaigimo negalėjo tiek detaliai paaiškinti su įvykiu susijusių aplinkybių, tiek aktyviau pasipriešinti kaltinamajam. Teismas, vertindamas E. N. parodymus, pastebi, kad nors nukentėjusiosios parodymai ir nėra nuoseklūs, daugelio aplinkybių ji neprisimena, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios pozicija, jog lytiniai santykiai vyko prieš jos valią, nesikeitė. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į psichiatrijos- psichologijos ekspertizės aktą, kuriame be kita ko nurodyta, kad nėra duomenų, jog E. N. dėl savo psichinio išsivystymo negalėtų adekvačiai vertinti susidariusią situaciją dėl galimų nusikalstamų veikų padarymo jos atžvilgiu bei nenustatyta, kad nukentėjusioji turėtų polinkį fantazuoti ar būtų padidinamai įtaigi (t. 4 b. l. 46 išvados 4, 5 punktai). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iškart po įvykio, E. N. liudytojai L. P. guodėsi, kad D. G. ją išprievartavo ir domėjosi dėl kontraceptinių vaistų. Be to, liudytoja L. P. parodė, kad sekmadienio rytą E. pamatė tik su kelnaitėmis ir suplėšytais marškiniais. Pamačiusi E., išsigando, nes draugė buvo visa mėlyna - mėlynės buvo ant rankų, kojų (t. 3 b. l. 167). Kaltinamasis E. D., kurio atžvilgiu byla išskirta, taip pat patvirtino, kad E. ryte skundėsi dėl kraujosruvų, sakė, kad jos galėjo būti dėl D., ir kad nieko neatsimena iš praeito vakaro (t. 3 b. l. 164). Nors tiek L. P., tiek E. D. teisiamojo posėdžio metu be kita ko parodė, kad tarp D. G. ir E. N. negalėjo būti prievartinių lytinių santykių, nes jų kambarys buvo šalia ir būtų girdėję nukentėjusiosios nesutikimą, riksmus ar grumtynes, tačiau šiame kontekste teismas pastebi, kad pirma, abu minėti liudytojai tą vakarą taip pat buvo neblaivūs, dėl ko įmigę galėjo ir negirdėti, kas vyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios. Antra, iš abiejų minėtų asmenų parodymų matyti, kad L. P. ir E. D. reakcija į situaciją prieštaringa – abu stebisi nukentėjusiosios kraujosruvomis, girdi, kad nukentėjusioji guodžiasi dėl skausmų, kraujavimo iš genitalijų, o L. P. dar ir siūlo kreiptis į policiją, tačiau tuo pat metu tvirtina, kad įvykę lytiniai santykiai negalėjo būti prieš E. N. valią. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad L. P. ir E. D. tokiu būdu siekia ne tik sušvelninti D. G. atsakomybę, bet ir leidžia daryti išvadą, kad abu minėti asmenys, skirtingai nei nurodė, įvykio metu miegojo ir negirdėjo, kas vyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios. Taigi L. P. ir E. D. teiginiai, kad lytiniai santykiai negalėjo būti prievartiniai, grindžiami tik prielaida, kuri prieštarauja tiek jų pačių parodymams, tiek kitiems objektyviems įrodymams.

Kaip matyti iš liudytojos I. B. parodymų, ji buvo pirmoji, kam E. detaliau papasakojo apie įvykį. Liudytojos teigimu, I.. jai pasakė, kad nors veido nepamena, tačiau ją išprievartavo tas, kuris buvo šalia, kai ji pabudo (t. 4 b. l. 13-14). Bylos duomenimis nustatyta, kad ryte šalia nukentėjusiosios buvo būtent D. G.. Teismas pastebi ir tai, kad minėtai liudytojai buvo žinomos aplinkybės dėl L. P. siūlymo E. N. kreiptis į policiją. Taigi, nors įvykio metu liudytojos I. B. kartu ir nebuvo, tačiau iš nukentėjusiosios pasakojimo jai iš esmės buvo žinomos analogiškos aplinkybės, kurios buvo žinomos ir vakarėlyje dalyvavusiems asmenims. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos I. B. parodymais, nes jie nuoseklūs, pakankamai išsamūs ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytoja I. B. teisme parodė, kad nukentėjusioji jai sakė, jog iškart po įvykio dėl vartojamų vaistų, ji, t.y., nukentėjusioji, tuoj viską pamirš, nes vaistai slopina atmintį (t.4 b. l. 77) Minėta aplinkybė, teismo vertinimu, yra labai svarbi vertinant nukentėjusiosios duotų parodymų patikimumą ir tuo pačiu pateisina tam tikrą parodymų neišsamumą. Vertindamas nukentėjusiosios ir kaltinamojo lytinių santykių buvimą baudžiamuoju aspektu, teismas be kita ko atsižvelgia ir į 2019-06-10 specialisto išvadą Nr. G 988/2019 (03), kurioje be mergystės plėvės plyšimo su kraujavimo požymiais, taip pat konstatuoti puslankio formos odos nubrozdinimai nugaroje, abiejose krūtyse, kairio peties srityje, kairiajame žaste, poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, abiejose rankose, krūtinėje, nugaroje, abiejose kojose, pilve. Išvadoje detalizuota, kad lokalūs puslankio formos odos nubrozdinimai padaryti nedideliais bukabriauniais daiktais (dantimis), sukandant įvardintas kūno sritis; poodinės kraujosruvos padarytos kietų bukų turinčių ribotą paviršių daiktų poveikyje sudavimo ar suspaudimo pasėkoje; poodinės kraujosruvos šlaunų vidiniuose paviršiuose viršutinėse dalyse buvo padarytos prievarta skečiant kojas; poodinės kraujosruvos abiejų dilbių srityse galėjo būti padarytos nukentėjusiajai pasyviai ginantis nuo ją žalojusio įrankio ar daikto; mergystės plėvės sužalojimas padarytas kietu buku turinčiu pailgą formą daiktu tiesiogiai veikiant į ją, veržimosi į makštį metu (1 t., b.l. 40-42; 2 t. b. l. 40-42). Išvardinti ant nukentėjusiosios kūno fiksuoti sužalojimai, taip pat mergystės plėvės plyšimas rodo, kad lytiniai santykiai buvo grubūs, naudojant fizinę jėgą. Nors kaltinamasis nurodė, kad tiek jis, tiek nukentėjusioji lytinių santykių metu buvo aistringi, kandžiojo vienas kitą, kas galėjo lemti kraujosruvų susidarymą, tačiau tokia kaltinamojo versija atmestina kaip neįtikima. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji iki D. G. lytinių santykių nebuvo turėjusi, taigi visiškai neturėjo patirties šioje srityje. Visuotinai žinoma, kad merginos pirmųjų lytinių santykių metu būna drovios, mažiau aktyvios ir linkusios į švelnų, atsargų lytinį aktą. Šiuo gi atveju 2019-09-02 apžiūros protokolas bei jo priedai, kuriuose pateikiamos E. N. kūno nuotraukos (sužalojimų lokalizacija) (1 t., b.l. 43-54; 2 t. b. l. 46-54), aiškiai paneigia bet kokius kaltinamojo D. G. teiginius dėl aistringų lytinių santykių. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu be kita ko nurodė, kad kraujosruvos nukentėjusiosios vidinėje šlaunų pusėje galėjo atsirasti ir maudynių Ketvergių karjere metu, keliant nukentėjusiąją iš vandens, suėmus už apatinės kūno dalies. Tačiau ir šie kaltinamojo teiginiai neatlaiko kritikos. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas R. P. patvirtino, kad vidinėje šlaunų pusėje esančių kraujosruvų atsiradimas būdingas skečiant kojas, kai didele jėga paveikiamas nedidelis plotas (t.3 b. l. 180). Tuo tarpu keliant nukentėjusiąją iš vandens ir suimant ją už šlaunų, kojos būtų ne skečiamos, o priešingai – glaudžiamos, kad būtų galima patogiau suimti ir lengviau iškelti iš vandens. Be to, akivaizdu, kad tokiu būdu pirštais/plaštaka paliktų kraujosruvų lokalizacija būtų kitokia. Galiausiai teismas atkreipia dėmesį ir į paties kaltinamojo elgesį po šio įvykio: kitą rytą, D. G. apžiūrinėjo paliktas kraujosruvas ant nukentėjusiosios kūno, išreiškė susirūpinimą dėl to, nors kaip matyti tiek iš paties kaltinamojo, tiek liudytojos L. P., asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, t.y. E. D., nukentėjusiosios parodymų – iki šio įvykio, jie buvo abejingi E. N. skausmui ir išgyvenimams (juokėsi iš jos girtumo, fotografavo ją ir pan.). Visos šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis puikiai suprato iš kur atsirado sužalojimai ant E. N. kūno. Taigi aukščiau aptartų ir išanalizuotų įrodymų visuma patvirtina, kad D. G. lytinį aktą atliko prieš nukentėjusiosios valią. Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 nustatyta, kad E. N. įvykio metu dėl jai diagnozuotų psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, ūminės intoksikacijos, negalėjo suprasti su ja atliktų seksualinių veiksmų reikšmės bei negalėjo šiems veiksmams pasipriešinti (t. 4 b. l. 36-46). Taigi aplinkybė, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo bejėgiškos būklės įrodyta ne tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir minėtu ekspertizės aktu. Asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta - E. D. bei liudytojos L. P. parodymais nustatyta, jog kaltinamasis dar iki įvykio sakė, kad tikisi turėti lytinių santykių su nukentėjusiąja, kas pagrindžia, kad D. G. tyčia buvo susiformavusi iš anksto, t.y. nepaisydamas akivaizdaus nukentėjusiosios neblaivumo (esant nukentėjusiajai bejėgiškos būklės) ir nesugebant aktyviau pasipriešinti kaltinamojo veiksmams, nors kaltinamojo apžiūros protokolu nustatyta, kad nesutikimą nukentėjusioji, kiek ji, būdama bejėgiškos būklės, sugebėjo, išreiškė, ir nepaisydamas to, D. G. lytinį aktą vis vien atliko. Taigi nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad D. G. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis D. G. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, baigtas. Taip pat atsižvelgiama ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo nepripažino, kas rodo, jog savo elgesio kritiškai nevertina ir nereiškia dėl to atgailos. Nors jauno amžiaus, tačiau D. G. teisiamas 5 kartą (visas nusikalstamas veikas įvykdė, būdamas nepilnametis), šią nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusius teistumus už tyčines nusikalstamas veikas. Nors visi teistumai susiję su turtiniais nusikaltimais ar baudžiamaisiais nusižengimais, tačiau net 3 teistumai yra susiję ir su fizinio smurto panaudojimu (plėšimai), kas rodo D. G. polinkį į smurtavimą. Vis dėlto teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis dirba, darbovietės charakterizuojamas kaip pareigingas, stropus ir darbštus (t. 4 b. l. 89). Iš 2020-09-08 pateiktos pažymos matyti, kad D. G. mokėsi (duomenys neskelbtini), pagal pirminio profesinio mokymo programą (t. 4 b. l. 87). Iš 2020-02-24 UAB „(duomenys neskelbtini),“ pateiktos charakteristikos matyti, kad kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, linkęs keistis, rodo iniciatyvą spręsti iškilusias problemas (t. 4 b. l. 88). Galiausiai atsižvelgiama ir į tai, kad byloje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad šią nusikalstamą veiką D. G. įvykdė būdamas nepilnametis, taip pat į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės D. G. elgesiui įtakos neturėjo, D. G. iš ankstesnių teistumų išvadų ne tik, kad nepadarė, bet priešingai, būdamas teistas įvykdė šį, sunkų, nusikaltimą. Įvertinęs išdėstytą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti D. G. paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, nustatytinas artimas šio straipsnio sankcijos viduriui, t.y. 3 metai. Vadovaujantis, BK 92 straipsnio 3 dalimi, skirtinos bausmės dydis mažintinas per pusę ir D. G. už šią nusikalstamą veiką skirtinas laisvės atėmimo bausmės dydis - 1 metai ir 6 mėnesiai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, skirtina bausmė bendrintina su 2019-10-07 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2020-03-12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis buvo atidėtas 3 (trejiems) metams, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės, pridedant dalį (9 mėnesius) švelnesnės bausmės ir nustatytina D. G. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams ir 9 mėnesiams. Nustatydamas pridėtinos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jauną D. G. amžių, kitą kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą. Į bausmės laiką įskaitytinas D. G. laikiname sulaikyme nuo 2019-06-11 04.21 val. iki 2019-06-12 15.25 val. (1 para) išbūtas laikas (t. 2 b. l. 143, 151), kuris, vadovaujantis BK 65 straipsnio bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, atitinka 1 laisvės atėmimo dieną.

Kaltinamajam D. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio D. G. sulaikymo momento.

Nukentėjusioji E. N. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti kaltinamojo D. G. nusikalstamais veiksmais padarytą 66, 73 Eur turtinę ir 5000 Eur neturtinę žalą (t. 3 139-142). Teismo posėdžio nukentėjusiosios įgaliota atstovė advokatė civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį priteisti.

Civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Nukentėjusiosios prašoma turtinė žala įrodyta kaltinamojo kaltės įrodymais bei pagrįsta vaistų įsigijimo kvitais. Atsižvelgiant į tai, kad čekiuose fiksuoti vaistai yra tiesiogiai susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais, o D. G. kaltė dėl įvykdyto nusikaltimo įrodyta, todėl E. N. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

Nustatant neturtinės žalos dydį, visų pirma, turi būti stengiamasi kiek įmanoma teisingiau bei adekvačiau kompensuoti nukentėjusiajam padarytą žalą, sušvelninti jo patirtas kančias, neutralizuoti negatyvius išgyvenimus bei neteisėtų veiksmų pasekmes, o taip pat suteikti galimybę įgyti materialius ir/ar nematerialius gėrius, t. y. nukreipti pinigines lėšas į moralinį ar materialinį pasitenkinimą bei teigiamas emocijas galinčius atnešti dalykus. Svari reikšmė turėtų būti teikiama ir prevencinei neturtinės žalos kompensavimo paskirčiai, kurios įgyvendinimo konkrečioje situacijoje sumetimais gali būti pateisinamas ir didesnės, negu įprasta, piniginės kompensacijos iš žalą padariusio asmens priteisimas.

Nustatyta, kad kaltinamasis D. G. atliko lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią, panaudodamas smurtą bei E. N. esant bejėgiškos būklės, taip pat nustatyta, kad E. N. iki šio įvykio nebuvo turėjusi lytinių santykių, kad po šio įvykio nukentėjusiosios sveikata pablogėjo, atsirado didelė suicido rizika (t. 4 b. l. 36-46). Akivaizdu, kad šie nukentėjusiosios išgyvenimai turės liekamųjų reiškinių bei atitinkamai gali turėti įtakos ateityje (ne)užmezgant santykius su vyrais. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata - tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl neabejotinai E. N. be fizinio skausmo, patyrė ir dvasinių išgyvenimų, kančių, pažeminimą, prarado saugumo jausmą. Visi šie išgyvenimai tiesiogiai susiję su kaltinamojo veiksmais. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir E. N. priteistina 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo D. G. priteistinos 536,08 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą E. N. (4 tomas b. l. 59-62).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – popierinės vienkartinės servetėlės, tualetinio popieriaus gniužulas, rankšluostis, antklodė, juodai baltos spalvos marškinėliai, pilkos spalvos marškinėliai, liemenėlė, apatinės kelnaitės, kuprinė – saugomi Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2019-10-07 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2020-03-12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis buvo atidėtas 3 (trejiems) metams, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridedant dalį (9 mėnesius) švelnesnės bausmės ir nustatyti D. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti D. G. laikiname sulaikyme nuo 2019-06-11 04.21 val. iki 2019-06-12 15.25 val. (1 para) išbūtą laiką, kuris, vadovaujantis BK 65 straipsnio bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, atitinka 1 laisvės atėmimo dieną.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. G. sulaikymo momento.

Kaltinamajam D. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiosios E. N. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. G. 66,73 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo D. G. 536,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – popierines vienkartines servetėles, tualetinio popieriaus gniužulą, rankšluostį, antklodę, juodai baltos spalvos marškinėlius, pilkos spalvos marškinėlius, liemenėlę, apatines kelnaites, kuprinę – saugomus Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.