- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- 1A-223-579/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00022-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- K. J.
- Nukentėjusysis
- L. K., G. M.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė, Jurgita Mačiulskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis bausmės vykdymas K. J. atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti.
Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies.
Iš K. J. nukentėjusiosios G. M. naudai priteista 40 (keturiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimui ir 2000 (du tūkstančiai) eurų neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje G. M. civilinis ieškinys atmestas.
Iš K. J. nukentėjusiosios L. K. naudai priteista 30 (trisdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimui ir 2000 (du tūkstančiai) eurų neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje L. K. civilinis ieškinys atmestas.
Iš K. J. priteista 1140,63 (tūkstantis šimtas keturiasdešimt eurų 63 eurocentai) eurų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai turėtas išlaidas advokato darbui apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
K. J. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 21 d., apie 5 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti, būdamas S. Š. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje kartu su nukentėjusiąja L. K. gėrė alkoholinius gėrimus, o L. K. apsvaigus nuo alkoholio ir praradus sąmonę, ant sofos - lovos, pasinaudodamas L. K. bejėgiška būkle, nustatytas girtumas 2,41 promilių, (sąmonę atgavus tik Kauno medicinos universiteto klinikose), numovė jos kelnes ir apatines kelnaites bei įvedė savo lytinį organą L. K. į makštį, taip prieš jos valią atliko lytinį aktą, t. y. ją išžagino, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje, po to, kai pasinaudojus nukentėjusios L. K. bejėgiška būkle ją išžagino, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti, ant sofos - lovos, pasinaudodamas nukentėjusios G. M. bejėgiška būkle nustatytas (girtumas 1,08 promilių), miegančiai numovė jos kelnes ir apatines kelnaites bei įvedė savo lytinį organą G. M. į makštį, taip prieš jos valią atliko lytinį aktą, t. y. ją išžagino.Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes jo veiksmuose nėra BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Tuo atveju, jei teismas nepriimtų išteisinamojo nuosprendžio, apeliantas prašo baudžiamąją bylą dalyje dėl L. K. atžvilgiu padarytos veikos nutraukti, nesant nukentėjusiosios skundo ar jos teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį ar bylą nutraukus, apeliantas prašo nukentėjusiųjų G. M. ir L. K. civilinius ieškinius atmesti, kitu atveju – sumažinti, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką ir apelianto turtinę padėtį, priteistos sumos sumokėjimą išdėstyti penkerių metų laikotarpiui. Apeliantas taip pat prašo sumažinti priteistą sumą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirto advokato darbui apmokėti. Skunde teigiama, jog nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir baudžiamojo proceso įstatymą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bei pažeidė teisingumo principą. Teismo išvados, turinčios esminę reikšmę nusikalstamos veikos požymių konstatavimui, apelianto teigimu, nepagrįstos visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Skunde apeliantas nurodo, jog vadovaujantis teismų praktika, kai lytiškai santykiaujama su nuo alkoholio ar narkotikų apsvaigusiu asmeniu, bejėgiška būkle gali būti pripažintas tik toks apsvaigimo laipsnis, kai asmuo dėl to negali suvokti aplinkos, su juo daromų veiksmų esmės arba negali pasipriešinti. Tačiau, jeigu asmuo suvokdamas kito asmens ketinimus su juo lytiškai santykiauti, pats sąmoningai save pastato į tokią būseną – nusigeria, panaudoja stiprią dozę narkotikų, lytinis santykiavimas su nors ir praradusius sąmonę asmeniu nelaikomas išžaginimu. Be to, kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią, t. y. veika padaroma tiesiogine tyčia. Jei asmuo nesuvokė bent vieno išžaginimo sudėties požymio, veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnį. Byloje nustatyti objektyvūs duomenys (nukentėjusiųjų atvykimas vėlai vakare į S. Š. namus, alkoholio vartojimas, pasyvumas, seksualiai provokuojančių judesių demonstravimas) rodo, kad apeliantas turėjo pagrindą manyti, jog lytiniai santykiai vyksta abipusiu sutarimu, o ne prieš nukentėjusiųjų valią. Apeliantas teigia su nukentėjusiomis prievarta, prieš jų valią lytiškai nesantykiavęs ir neketinęs to daryti. Tiek su G. M., tiek su L. K. lytiškai santykiavo jų iniciatyva. Iš jų glamonių, kitų aktyvių, gundančių, lytiškai sujaudinančių veiksmų suprato, kad abi jos suvokė ką daro ir to siekė. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė anksčiau paminėtos teismų praktikos, apelianto kaltės klausimo atskirai neanalizavo, nesigilino į kaltės turinį atskleidžiančius veikos objektyviuosius požymius (kaltininko ir nukentėjusiųjų elgesį), kaltininko ir nukentėjusiųjų charakterizuojančius duomenis, kaltės formą.Apeliantas teigia, kad nuosprendyje nurodoma, jog nuteistojo kaltė įvykdžius LR BK 149 straipsnio l dalyje numatytą nusikaltimą pilnai įrodyta nukentėjusiųjų G. M. ir L. K. parodymais, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, specialistų išvadomis, nuteistojo parodymais ir kitais įrodymais. Apelianto teigimu, neaišku kurių liudytojų parodymais teismas grindžia jo kaltę, kokiu parodymų patikrinimo vietoje protokolu grindžiama jo kaltė, kodėl teismas neanalizavo liudytojų E. D., V. D., S. S., I. L. parodymų ir jų objektyviai nevertino. Neaišku, kokie duomenys leidžia vertinti nukentėjusiųjų G. M. ir L. K. prieštaringus ir nenuoseklius parodymus kaip patikimus, kodėl nebuvo vertinami ir analizuojami kaltinamojo parodymai, kuriuos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuosekliai ir išsamiai. Prieštaravimai tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo parodymų, kurie iš esmės sutampa su kitų liudytojų parodymais, liko nepašalinti ir nuosprendyje neaptarti. Apeliantas akcentuoja, kad teismas rėmėsi kaip patikimais nukentėjusiųjų parodymais, nors byloje nustatyta, kad G. M. girtumas buvo 1,08 promilių, o L. K. – 2,41 promilių. Jau vien dėl šių aplinkybių jų parodymai, apelianto manymu, turėtų būti vertinta kritiškai, atsižvelgiant į neblaivaus asmens galimybes sakyti tiesą ir teisingai suprasti savo ir kitų veiksmus bei juos valdyti. Nuteistasis mano, kad teismas nepakankamai motyvavo savo išvadas, apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, nepagrįstomis įrodymais, kurie neginčytinai patvirtintų jo kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes, tuo pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 “Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 p., kuriame nurodyta, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė neturi sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų, liečiančių asmens nusikalstamos veikos padarymo faktą ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimą jo padarytoje veikoje; abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.Skunde nurodoma, jog, nors nukentėjusiosios G. M., L. K. parodė, kad nuteistasis atliko lytinį aktą pasinaudojęs jų bejėgiška padėtimi, tačiau objektyviais bylos duomenims tai neįrodyta. Nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusiąsias, kad atėmė galimybę suprasti su jomis daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui, ir lytinis santykiavimas galėjo vykti prieš nukentėjusiųjų valią. Nenustatyta, kad nukentėjusiosios būdamos neblaivios, bent išoriškai reiškė savo nesutikimą bendrauti su nuteistuoju – sakė apie lytinių santykių nenorą, šaukėsi pagalbos, verkė, stūmė nuo savęs ar stengėsi pabėgti nuo apelianto. Nėra įrodymų, kad nuteistasis suvokė, jog nukentėjusiosios nenorėjo su juo lytiškai santykiauti, todėl apeliantas mano, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 149 straipsnio l dalyje, turi būti išteisintas. Dėl nusikalstamos veikos, padarytos L. K. atžvilgiu, nuteistasis akcentuoja tai, kad L. K. veiksmai – buvimas vėlyvu paros metu vakarėlyje poromis, alkoholio vartojimas, glamonės ir lytinį aktą imituojantys veiksmai (L. K. parodymai, kad ji savanoriškai vartojo alkoholį, visi vakarėlio metu buvo porose ir ji neprieštaravo, kad K. J. atvyktų S. Š. kvietimu jai į porą, liudytojos I. L. parodymai, kad L. K. elgėsi provokuojamai, šoko su K. J., bučiavosi ir glamonėjosi, ant jo kojos imitavo jojimą) leido nuteistajam tikėtis abipusiai savanoriškų lytinių santykių su L. K.. Iš liudytojų V. D., E. D., S. Š. apklausų matyti, kad pati L. K. nuteistojo asistavimui jos atžvilgiu neprieštaravo nei žodžiu, nei veiksmais, nei kitokiais būdais. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta, kada L. K. ištiko bejėgiška būklė. Tai, apelianto teigimu, patvirtino ir specialistė S. Bielevičienė, nurodydama, kad negalima nustatyti, ar įvykio metu merginos buvo sąmoningos. L. K. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,41 promilės, o remiantis medicininiais duomenimis, esant vidutiniam girtumo laipsniui, būdinga sutrikusi orientacija aplinkoje su kontrolės sau praradimu, kuklumo jausmo praradimas, nesivaržymas, iššaukiantis elgesys, seksualumo, fiziologinių poreikių demonstravimas. Būtent tokį elgesį patvirtina teisme apklausti liudytojai I. L., E. A., V. D., E. D. bei paties nuteistojo apklausa. Teisme apklausta teismo medicinos specialistė S. Bielevičienė parodė, jog, esant vidutiniam girtumo laipsniui, galima suvokti su asmeniu daromus veiksmus, bet kažin, ar asmuo tai atsimins, asmuo būdamas vidutinio girtumo laipsnio gali sujaudinti, bet kažin, ar tai atsimins. Tad, negalėjimas atsiminti negali būti tapatinamas su bejėgiška būkle lytinio akto metu. Tai, kad L. K. lytinio akto metu buvo sąmoninga, patvirtina ir GMP kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys, jog L. K. apžiūrima priešinosi. Be to, specialisto išvadoje jokių lytinei prievartai būdingų požymių ant nukentėjusiosios kūno nenustatyta, išskyrus tai, kad buvo paraudusi ryklė, dėl ko neatmetama galimybė, kad ji savanoriškai nuteistąjį tenkino oraliniu būdu. O tai, apelianto teigimu, patvirtina paties nuteistojo parodymus ir aplinkybę, kad L. K. buvo sąmoninga. Apelianto manymu, iš pačios L. K. parodymų akivaizdu, kad ji suvokė, jog vakarojo trys poros, jautė rodomą nuteistojo dėmesį ir, būdama pilnametė, lytiškai subrendusi, tam neprieštaravo jokiais žodžiais ar ženklais, ir turėdama galimybę nelikti įvykio vietoje (E. A. siūlėsi ją parvežti namo), namo negrįžo, o liko su keliais jai nepažįstamais vyrais nepažįstamoje vietoje. Apeliantas neatmeta galimybės, kad L. K. suviliojo apeliantą ir santykiavo su juo kerštaudama savo draugui J. J., su kuriuo buvo susipykusi, ar tiesiog po to apkalbėjo nuteistąjį siekdama pasipelnyti, arba tiesiog paveikta suvartoto alkoholio. Kad ji santykiavimo metu buvo sąmoninga, apelianto manymu, patvirtina ir E. A. parodymai, jog L. K., pasakiusi, kad ją išprievartavo, užmigo. Vertinant laisvabūdišką nukentėjusiosios elgesį, apelianto teigimu, svarbi ir ta aplinkybė, kad L. K. nesukūrusi šeimos, susilaukė jau antro vaiko. Be to, apeliantas nurodo, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gautas L. K. ar jos teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas, nebuvo nustatytas smurtas artimoje aplinkoje, todėl dėl L. K. išžaginimo apeliantas teigia esąs nuteistas nepagrįstai. Dėl nusikalstamos veikos G. M. atžvilgiu, nuteistasis taip pat nesutinka su įrodymų vertinimu. Pažymi, jog G. M. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,08 promilės, o tai, remiantis medicininiais duomenimis, lemia neapgalvotus poelgius, tačiau nelemia bejėgiškos būklės. Be to, specialistė S. Bielevičienė parodė, jog esant lengvam girtumo laipsniui G. M. negalėjo būti bejėgė. Tą patvirtina ir G. M. parodymai apie detales, kur ir kaip gulėjo vakarėlio dalyviai, kaip apsirengusi ji nuėjo miegoti, kur pasidėjo savo ir L. K. telefonus, nors prieš tai, toje pačioje apklausoje buvo nurodžiusi, kad ji neprisimena, kas vyko po to, kai išvyko iš baro „L.“, pabudo tik pajutusi, kad jai į makštį nuteistasis kiša varpą. Specialisto išvadoje Nr. G3261/14(02) jokių sužalojimų, būdingų prievartiniam lytiniam aktui, nenustatyta, kas apelianto teigimu, patvirtina nukentėjusiąją buvus sąmoninga lytinio akto metu. Be to, ji teigė atsivežusi persirengti bliuzelę ir megztuką, kas suponuoja išvadą, jog ji iš anksto siekė likti nakvoti, tikėjosi vyriško dėmesio ar net lytinių santykių ir neketino grįžti namo. Ji taip pat nepasinaudojo galimybe grįžti namo, o liko su vos kelias valandas pažįstamais vyrais jai nepažįstamoje vietoje. Ji nebuvo bejėgiškos būklės įvykio metu, todėl turėjo visas galimybe priešintis, tačiau liudytojas A. S., gyvenantis netoli įvykio vietos, jokių triukšmų, riksmų, pagalbos šauksmo negirdėjo. G. M. savo elgesiu – vėlus grįžimas poromis į S. Š. nuomojamą butą, savanoriškas alkoholio vartojimas, rodomas moteriškas dėmesys ir vilionės apeliantui davė pagrindą manyti, jog lytiniai santykiai vyksta abipusiu sutarimu. Liudytojai I. L., E. D., V. D., S. Š. nurodo supratę, jog L. K. ir G. M. intymių santykių siekia laisva valia, tą parodydamos savo elgesiu. Apelianto teigimu, byloje nepaneigta versija, jog G. M. pareiškė esanti išžaginta tik dėl to, jog jos lytinį santykiavimą su nuteistuoju K. J. pamatė jos draugas S. Š., su kuriuo ji yra buvusi pora (tai patvirtino pati G. M. ikiteisminio tyrimo metu). Apeliantas taip pat pažymi, jog G. M. taip pat nesukūrusi šeimos augina mažametį vaiką, kas rodo jos lengvabūdišką elgesį, o kad atsitiktinių lytinių santykių turėjusi ir anksčiau, patvirtina pačios teiginiai specialisto apžiūros metu apie tai, kad santykių turėjusi savaitę prieš įvykį. Apelianto manymu, teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio remdamasis nenuosekliais ir prieštaraujančiais tarpusavyje G. M. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti duomenys. Skunde nuteistasis teigia, jog turtinė žala nukentėjusiosioms priteista už dingusius daiktus – rūbus, tačiau byloje nesurinkta duomenų, kad jos šiuos daiktus apskritai turėjo, kad jie dingo nusikalstamu būtu ir kad dėl to kaltas būtent nuteistasis. Nukentėjusiosioms neva tai padaryta neturtinė žala po 4600 eurų nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis, todėl civiliniai ieškiniai turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti. Apeliantas taip pat nurodo, jog nukentėjusiąja G. M. pripažinta 2014 m. gruodžio 21 d., o ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2015 m. sausio 31 d., todėl mano, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą ir G. M. nesant pripažintai nukentėjusiąja, tai užkerta jai kelią pareikšti civilinį ieškinį. Apeliantas teigia, jog iš jo nepagrįstai priteista 1140,63 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai advokato darbui, atstovaujant nukentėjusiąsias, apmokėti. Nurodo, jog minėtos tarnybos 2016 m. balandžio 28 d. pažymoje Nr. NTP-7-4764 (dėl L. K. atstovavimo) nurodyta suma – 179,49 eurai yra patisklinta, paskutinė, todėl 2016 m. balandžio 4 d. Nr. NTP-7-3707 pažymoje nurodyta suma – 150,54 eurai papildomai neturėtų būti įskaičiuoti. Taip pat galutinė, patikslinta yra ir 2016 m. balandžio 28 d. pažyma Nr. NTP-7-4765 (dėl G. M. atstovavimo), kur nurodyta suma – 167,91 eurai, todėl nuosprendyje nurodytose pažymose 2016 m. vasario 3 d. Nr. NTP-7-1368 – 283,71 eurai ir 2016 m. sausio 6 d. Nr. NTP-7-102–208,44 eurai papildomai į valstybės naudai priteistiną sumą neįskaičiuotini.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti, nukentėjusiosios G. M. atstovė advokatė Ingrida Maldeikienė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo K. J. apeliacinis skundas tenkinamas.K. J. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 20 d. paskambino S. Š. ir pasiūlė pavakaroti. Pasakė, kad bus šis liudytojas, jo mergina su drauge, taip pat E. D. su žmona. Jis nupirko butelį degtinės ir nuvažiavo pas E. D. į namus, kur jau buvo susirinkę visi paminėti asmenys – S. Š., L. K., G. M., E. D. ir V. D.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, rūkė, šnekučiavosi. Buto šeimininkei pareiškus, kad jie triukšmauja, visi nurodyti asmenys išvažiavo pas S. Š. į pastarojo nuomojamą nedidelį vieno kambario butą. Toliau tęsė vakarėlį, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie vidurnaktį, pritrūkus alkoholio, jis pats, taip pat S. Š., L. K. ir G. M. nusprendė nuvykti į naktinį barą „L.“. E. D. su žmona liko S. Š. namuose. Bare „L.“ toliau vakarojo, vartojo alkoholinius gėrimus, šoko. Visą vakarą bendravo su L. K., o S. Š. su G. M.. Bare nukentėjusioji L. K. jam rodė dėmesį, šoko su juo, bučiavosi, jį glamonėjo, taip pat sėdint prie stalo glaustėsi prie jo sėdmenimis, vienu metu jis net sudrausmino nukentėjusiąją, paprašė taip laisvai nesielgti, nes barmenė pažįsta jo sutuoktinę. Apie 3 - 4 val. su taksi visi grįžo į S. Š. gyvenamą vietą. Merginoms buvo galimybė grįžti į namus, tačiau visi buvo sutarę važiuoti pas šį liudytoją. Grįžus visi keturi susėdo ant lovos, dar išgėrė alkoholio. Tuomet S. Š. pradėjo bučiuotis su G. M., o jis pradėjo glamonėtis su L. K.. S. Š. su G. M. buvo vienoje lovos pusėje, o jis su L. K. kitoje. Nukentėjusioji L. K. ir nuteistasis nusirengė iki pusės. Nukentėjusioji pradėjo jį glamonėti, tenkinti jo aistrą oraliniu būdu, po to jie abipusiu sutikimu lytiškai santykiavo. Po lytinių santykių, L. K., tenkindama jo aistrą oraliniu būdu, užmigo. Tuomet šią nukentėjusiąją paguldė šalia, užklojo. Kitoje pusėje gulėjo G. M.. Po kiek laiko pajuto kaip G. M. jį apkabino ranka, tuomet jis atsisuko į šios nukentėjusiosios pusę, jie pradėjo bučiuotis, glamonėtis. G. M. iniciatyva pradėjo lytiškai santykiauti. Nukentėjusioji netgi prašė tyliau, kad nepabustų šalia jos (kitoje pusėje) miegojęs S. Š., taip pat prašė nuo šio liudytojo pasislinkti. Po kiek laiko, lytinių santykių metu, S. Š. prabudo. Tuomet G. M. pasakė, kad ją prievartauja, tačiau liudytojas nepatikėjo, pasakė, kad jis viską matė. G. M. pradėjo panikuoti, ėmė šaukti, skambinti policijai. Kita nukentėjusioji – L. K., tuo metu miegojo. E. D. buvo paskelbta paieška, jo ieškojo policijos pareigūnai, todėl kai suprato, kad G. M. skambina pagalbos telefonu, visi, išskyrus nukentėjusiąsias, pasišalino iš buto. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu K. J. paaiškino iš esmės analogiškai. Nukentėjusioji L. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad su nuteistuoju susipažino įvykio vakarą. 2014 m. gruodžio 19 d. ji susipyko su savo draugu J. J. ir paskambino draugei G. M., prašė pagalbos. Nagrinėjamo įvykio išvakarėse G. M. susirašinėjo su S. Š., tarėsi susitikti. Ši nukentėjusioji pasiūlė ir jai važiuoti kartu. Netrukus minėtas asmuo atvyko, pasiūlė kartu vykti ir jai, paaiškino, kad bus ir daugiau asmenų. Ji sutiko. Vykdama į vakarėlį lytinių santykių nesitikėjo, važiavo atsipalaiduoti, namo tikėjosi grįžti su taksi paryčiais, nakvoti neplanavo. Važiuodami nusipirko butelį degtinės. Trise – nukentėjusiosios ir S. Š. apie 21.30 val. atvyko pas E. D. į namus. Visi bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko S. Š. pakvietė atvykti K. J.. Šiam prisijungus, tęsė vakarėlį, ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Buto šeimininkei pareiškus, kad jie triukšmauja, nusprendė tęsti bendravimą pas S. Š.. Tik atvykus į šio liudytojo nuomojamą butą, ji pasijuto blogai, vėmė. Dar po kiek laiko jai paskambino E. A., prašė nevartoti alkoholio, tačiau ji tęsė vakarėlį, ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Degtinę gėrė neverčiama. K. J. jai rodė dėmesį – kalbino, bučiavo į kaklą. Nukentėjusioji G. M. paprašė nuteistojo nelįsti prie jos, tačiau K. J. paprieštaravo, atsakė, kad ji pati nuspręs. Pritrūkus alkoholio, S. Š. pasiūlė važiuoti į naktinį barą „L.“. Kiek tuo metu buvo valandų, nežino. Nuo to momento, kai įsėdo į taksi automobilį, nieko neprisimena. Atsibudo tik ligoninėje, be kelnių. Prieš važiuojant į barą atsimena K. J. ir S. Š. rusų kalba pasakytus žodžius, kad bus „seksodromas“. Tarp jos ir S. Š. dėl pasakytos frazės kilo ginčas, tačiau nuteistasis patikino, kad juokauja. Sutikimo ar pasiūlymo dėl lytinių santykių nedavė. Po įvykio dingo jos striukė, kelnės. Buvo nubrozdinta dešinė ranka, skaudėjo kojas, krūtinę, gerklę.Nukentėjusioji G. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 20 d. vakare susitarė susitikti su S. Š. ir L. K.. Susitikus visi nuvyko pas E. D.. Važiuodama pasiėmė drabužius persirengti. Po valandos atvyko K. J., kuris atsivežė ir butelį degtinės. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo tarpusavyje. Vakaro metu ji išgėrė apie 10 stikliukų (degtinės),tiek pat ir draugė L. K.. Buto šeimininkei papriekaištavus dėl jų keliamo triukšmo, visi nuvyko tęsti vakaro pas S. Š. į jo nuomojamą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko E. D. su V. D. nuėjo miegoti, o jie tęsti vakaro nuvyko į naktinį barą „L.“. Bare toliau visi vartojo alkoholinius gėrimus. Kaip grįžo į (duomenys neskelbtini) gatvę, neprisimena. Atsimena tik tiek, kad grįžus iš baro į S. Š. namus, E. D. su V. D. miegojo ant patiesto čiužinio. Visi grįžusieji atsigulė vienoje lovoje. Ji atsigulė prie sienos, šalia – S. Š., K. J. ir jos draugė L. K.. Su K. J. apie lytinius santykius nebuvo kalbėjusi. Atsigulė į lovą, nes tikėjosi išsimiegoti ir grįžti namo. Prabudo pajutusi, kad jai kažką daro. Ji gulėjo ant nugaros, kelnės buvo numautos, o K. J. buvo atsigulęs ant jos, įkišęs savo lytinį organą jai į makštį. Bandė nuteistąjį nustumti, o šis ją ramino, sakė, kad netrukus baigs. Ji pradėjo šaukti. Nuteistasis pasitraukė. Jai šaukiant, kad iškvies policiją, E. D. pavadino ją „žiurke“, liepė nutilti. Taip pat sviedė kažkokį daiktą, kuris pataikė jai į kaktą. Jai ir toliau šaukiant, grasinant, kad iškvies policijos pareigūnus, visi iš buto pabėgo. Tuo metu jos draugė L. K. gulėjo ant pilvo, apatinė jos kūno dalis buvo nuoga. Bandė draugę prikelti, tačiau ši nejudėjo. Paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, prašė padėti. Kadangi negalėjo nurodyti adreso, o durų nepavyko atidaryti, iššoko per langą. Ant namo kampo buvo parašytas gatvės pavadinimas, kurį nurodė su ja bendravusiam policijos pareigūnui. Pareigūnai atvažiavo po 5 minučių. Liudytojas E. D. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad K. J. yra jo draugas. Įvykio vakarą liudytojas buvo nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su V. D.. Kartu su dviem merginomis atvyko S. Š., visi vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko pasikvietė K. J., kuris atvykęs irgi atsivežė butelį degtinės. Ir toliau visi bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Buto šeimininkei papriekaištavus dėl keliamo triukšmo, visi išvažiavo pas S. Š., ten toliau vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo. Iš L. K. pasakytų žodžių, prisilietimų, atsisėdimo K. J. ant kelių, suprato, jog ši nukentėjusioji rodė dėmesį nuteistajam. Vakaro metu merginos alkoholio vartojo tiek pat, kiek ir vaikinai, viso buvo 4-5 buteliai stipraus alkoholio. Vienu metu L. K. pasijuto prastai, ji vėmė. Apie vidurnaktį jis su V. D. nuėjo miegoti, o likusieji išvažiavo į barą. Kai nukentėjusiosios, nuteistasis ir S. Š. grįžo, jis nuo triukšmo prabudo. Grįžę minėti asmenys dar išgėrė degtinės. Pas S. Š. bute buvo viena lova, į kurią atsigulė nuteistasis, nukentėjusiosios ir S. Š.. S. Š. atsigulė prie sienos, šalia – G. M., po to K. J. ir L. K.. Merginos pačios taip atsigulė. Kambarį apšvietė iš koridoriaus sklindanti šviesa. Jis, gulėdamas ant grindų patiesto čiužinio, maždaug 1 metro atstumu, matė, kaip K. J. su L. K., abipusiu sutikimu lytiškai santykiavo. Taip pat matė kaip ši nukentėjusioji nuteistojo aistrą tenkino ir oraliniu būdu. Tokio veiksmo metu ši ir užmigo. Tuomet nuteistasis patraukė L. K., paguldė ją šalia. Po kiek laiko prie K. J. pradėjo glaustytis G. M., su nuteistuoju pradėjo bučiuotis, po to abipusiu sutikimu lytiškai santykiavo. Lytinių santykių metu prabudo S. Š., kuris papriekaištavo nukentėjusiajai G. M., pavadino ją „žiurke“. Tuomet ši pradėjo šaukti, kad ją išprievartavo, skambino policijai. Bandė nukentėjusiąją nuraminti, tačiau G. M. vis tiek šaukė. Tuomet jis, V. D., S. Š. ir K. J. pasišalino iš buto. Kaip buvo sužalota G. M., nematė.Liudytoja V. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad su K. J. yra draugai. 2014 m. gruodžio 20 d. su E. D. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Paskambino S. Š. ir netrukus atvyko kartu su dvejomis merginomis, t. y. G. M. ir L. K.. Visi vakarojo, vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko atvažiavo K. J.. Ir toliau visi bendravo, vartojo alkoholį. Buto savininkei papriekaištavus dėl jų keliamo triukšmo, visi išvažiavo pas S. Š. į jo nuomojamą vieno kambario butą, kuriame toliau tęsė vakarėlį. Buvo susiskirstę į poras. Ji su E. D., S. Š. – su G. M., o L. K. laiką leido su K. J., netgi buvo atsisėdusi šiam ant kelių. Ji norėjo miego, todėl su E. D. pasiklojo čiužinį ant grindų netoli lovos ir atsigulė miegoti. Kai prabudo, jai pasakė, kad reikia išeiti. Prieš išeidama matė ant lovos prie sienos sėdinčią G. M., L. K. tuo metu miegojo.Liudytojas E. A. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad su L. K. yra pora. Atsimena, kad 2014 m. gruodžio 21 d. kalbėjo telefonu su L. K.. Ji pasakė, kad yra mergvakaryje. Jie susipyko ir jis padėjo telefoną. Vėliau ji pasakė, kad ją išprievartavo, išgėrė, užmigo, aiškiai aplinkybių nepasakojo. Pirmosios dukros vaiko tėvas J. J.. Liudytojas E. A. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad su L. K. yra draugai. 2014 m. gruodžio 21 d. su nukentėjusiąja kalbėjosi telefonu. Ši pasakė, kad švenčia mergvakaryje. Pasiūlė atvažiuoti ją pasiimti, tačiau nukentėjusioji nesutiko. Tuomet jie susipyko ir jis išjungė telefoną. Vėliau L. K. pasakė, kad išgėrė, užmigo ir ją išprievartavo, tiksliai aplinkybių nepasakojo. Liudytoja I. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad su nukentėjusiosiomis susipažino nagrinėjamo įvykio metu, K. J. pažįsta jau seniai. Įvykio metu ji dirbo naktiniame bare „L.“ barmene. Apie 23 val. į barą atvyko S. Š., K. J. ir nukentėjusiosios, užsisakė degtinės, sulčių, susėdo prie stalo ir visi vartojo alkoholinius gėrimus. Bare minėti asmenys prabuvo iki 3-4 val. Visi bendravo tarpusavyje, šoko, kartu ėjo parūkyti, merginos ir į tualetą. S. Š. bendravo su G. M. – dažnai bučiavosi, šoko. L. K. šoko su nuteistuoju. Kadangi nukentėjusioji žemo ūgio, šokdama bandė rankomis apkabinti K. J. kaklą, prie stalo buvo atsisėdusi nuteistajam ant kelio veidu į jį, vienu metu sėdėdama ant jo kojos imitavo jojimą. Liudytojai ši mergina pasirodė laisvo elgesio, iš bare buvusių klientų girdėjo apibūdinimą „geros kekšės“. Apie 4 val. ryto ji iškvietė taksi ir minėti asmenys išvažiavo. Iš baro L. K. išėjo pati, prilaikoma už parankės. Liudytojas S. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 125-127). paaiškino, kad su G. M. yra pažįstamas, kurį laiką su ja draugavo. Į nuomojamą butą 2014 m. gruodžio 20 d. vakare pasikvietė K. J., G. M., L. K.. Kartu su nukentėjusiosiomis nuvažiavo į naktinį barą „L.“, kur nusipirko alkoholių gėrimų. Bare sutiko pažįstamą E. D. su V. D. ir visi nusprendė vakaroti pas E. D. namuose. Nuvykę pas pastarąjį į namus, bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko paskambino K. J., kuriam pasakė, kad švenčia, kad kartu yra G. M. ir šios draugė L. K., pakvietė atvykti. Nuteistasis netrukus atvyko. Toliau visi vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo. Buto šeimininkei papriekaištavus dėl jų keliamo triukšmo, visi paminėti asmenys nuvažiavo toliau švęsti pas jį (S. Š.) į namus. Atvykę susėdo už stalo, toliau vartojo alkoholį, kalbėjosi. Apie 2 val. nakties E. D. su V. D. atsigulė miegoti (tame pačiame kambaryje) ant sulankstomo čiužinio, o jis, K. J. ir abi merginos toliau vakarojo. Pritrūkus alkoholio nusprendė nuvykti į naktinį barą „L.“. Nuvykę į minėtą barą visi ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus, po to išvažiuodami nusipirko dar vieną butelį degtinės. Vakarojant L. K. daugiau dėmesio rodė K. J., o G. M. daugiau dėmesio rodė jam. Dėl to, kad tą naktį abi nukentėjusios merginos nakvos pas jį kambaryje, buvo nuspręsta dar prieš švenčiant, nes jis G. M. buvo pasakęs, kad nebus kam parvežti jas namo. Dėl to nebuvo kilę jokių nesutarimų, todėl iš baro „L.“ visi keturi vėl grįžo pas jį į namus. Grįžę pabaigė gerti nusipirktą butelį degtinės. Tik atsigulęs jis iš karto užmigo. Prabudo nuo garso, kurį kėlė G. M. aimanavimas. Pamatė, kad šalia jo guli ši nukentėjusioji, o ant jos – K. J.. Jie buvo užsikloję antklode, tačiau iš šių asmenų veiksmų suprato, kad jie lytiškai santykiauja. G. M. buvo sąmoninga, atliko įvairius valinius veiksmus. Kai ši atsisuko, jis garsiai pasakė, kad nukentėjusioji atvažiavo su juo, o lytiškai santykiavo su K. J.. Po šių žodžių G. M. skubiai pakilo iš lovos ir pareiškė, kad ją išžagino bei, paėmusi mobilų telefoną, pradėjo skambinti į policiją. Jis paprieštaravo, kad niekas jos nežagino. Tą patį atsikėlęs pasakė ir K. J.. Toje pačioje lovoje gale kojų gulėjo L. K.. Tuo metu pakilo ir E. D. su V. D. ir jie visi, išskyrus nukentėjusiąsias, pasišalino.
Liudytojas P. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdžio paaiškino, jog dirba patrulių rinktinėje Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Įvykio neprisiminė. Pagarsinus tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 31) patvirtino, jog atvykus pagal iškvietimą, vieną nukentėjusiąją rado apsiverkusią, išsigandusią, matėsi, kad ji neblaivi. Su ja išvyko ieškoti pabėgusių vaikinų. Ši nukentėjusioji minėjo, kad su vienu iš ten buvusių vaikinų buvo draugavusi, sakė, kad į ją buvo mestas butelis, tačiau vizualių sužalojimų nesimatė. Kita mergina kambario viduje gulėjo be sąmonės. Liudytojas A. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinėje. Atvykus į nagrinėjamo įvykio vietą, juos pasitiko mergina, kuri verkė, buvo išsigandusi. Kita mergina gulėjo lovoje, buvo nesąmoninga. Liudytojas A. V. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko nukentėjusioji, kuri buvo išsigandusi, sunkiai aiškino įvykio aplinkybes, sakė, kad jai skauda galvą, matė sumušimo žymę. Mergina minėjo, kad buvo išgertuvės, kad ji yra pažįstama su kažkuriuo iš buvusių vaikinų, todėl nesitikėjo, kad taip gali nutikti.Liudytojas A. U. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Santakos policijos komisariate tyrėju, teko ligoninėje apklausinėti nukentėjusias merginas. Viena mergina ilgą laiką miegojo, o atsibudusi įvykio aplinkybių neprisiminė, pasakė, kad pareiškimo rašyti šiuo metu nenori, kad nieko neatsimena, nežino, kas įvyko.Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas kambarys (duomenys neskelbtini). Tai vieno kambario patalpa. Kambaryje kairėje matoma sujaukta sofa-lova. Ant lovos patalynė: dvi antklodės, dvi pagalvės. Po viena iš antklodžių rastos šviesiai oranžinės spalvos moteriškos kelnaitės. Prie sekcijos ant grindų čiužinys, dvi pagalvės ir antklodės užvalkalas (1 t., b. l. 16 - 30).2014 m. gruodžio 21 d. apžiūrėjus K. J., pastarojo kūne rasti odos nubrozdinimai krūtinės ląstos dešinėje. Sužalojimai padaryti atsikišusiu bukabriauniu daiktu, galimai nagais (1 t., b. l. 158).2014 m. gruodžio 21 d., 7.05 val. K. J. nustatytas 0,76 promilių girtumas (1 t., b. l. 136).Iš specialisto išvados (1 t., b. l. 45) matyti, kad G. M. padaryta poodinė kraujosruva kaktos kairėje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.2014 m. gruodžio 21 d., pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas patvirtina, kad G. M. 7.38 val. nustatytas 1,08 promilių girtumas (1 t., b. l. 34).Kaip matyti iš 2014 m. gruodžio 21 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, 7.10 val. L. K. nustatytas 2,41 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 117).2014 m. gruodžio 21 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu L. K. 9.50 val. nustatytas 1,88 promilių girtumas (2 t., b. l. 116 ).Iš 2014 m. gruodžio 21 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad G. M. 8.30 val. nustatytas 1,47 promilių girtumas (2 t., b. l. 118 ).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (1 t., b. l. 77 - 80) nukentėjusioji L. K. iš jai parodytų atpažinimui keturių asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 3, paaiškindama, kad tai asmuo vardu K., kuris 2014 m. gruodžio mėnesį prieš pat šv. Kalėdas jai su G. M. švenčiant kartu su S. prie jos priekabiavo.Iš specialisto išvados Nr. 140-(2301)-4358 (1 t., b. l. 100 - 104) matyti, kad ant tirti pateiktų dviejų tamponų su L. K. makšties turiniu žmogaus kraujo nerasta, rasta spermos, susimaišiusios su didesne dalimi moters biologinių pėdsakų, todėl netinkamos asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant dviejų tamponų su L. K. makšties turiniu rastos spermos Y haplotipas sutampa su K. J. Y haplotipu, todėl pagal Y haplotipo lyginamojo tyrimo rezultatus negalima paneigti mėginiuose Nr. 6, Nr. 7 rastos spermos priklausymo K. J., tačiau nėra galimybės mėginiuose Nr. 6, Nr. 7 rastos spermos priskirti konkrečiam asmeniui, nes toks pats Y haplotipas yra visų giminės vyrų, turinčių bendrą protėvį vyrą. Ant tirti pateikto tampono su L. K. burnos turiniu spermos nerasta. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo K. J. varpos rasta trijų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir spermos, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tampono su nuoplova nuo K. J. varpos rastų trijų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų dalelių rinkinys sutampa su K. J., L. K. ir G. M. genotipų sudėtiniu dalelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti trys asmenys, kurių genotipai sudarytų alelių rinkinį, sutampantį su nustatytuoju ant tampono su nuoplova nuo K. J. varpos, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000004 proc. Ant tampono su nuoplova nuo K. J. varpos nustatytas Y haplotipas sutampa su K. J. Y haplotipu. Ekspertė Sigita Bielevičienė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad lengvo girtumo laipsnis bejėgiškos būklės asmeniui negali sukelti. Esant vidutiniam girtumo laipsniui asmuo gali atlikti valingus veiksmus, atlikti lytinį aktą, bet ne visais atvejais tokius veiksmus gali prisiminti. Ar įvykio metu nukentėjusios merginos buvo sąmoningos, nėra galimybių nustatyti. Nukentėjusiajai G. M. sužalojimas galvos srityje yra paviršinis, po sužalojimo ji galėjo atlikti sąmoningus veiksmus. Apeliaciniame skunde nuteistasis kelia baudžiamojo persekiojimo dėl L. K. išžaginimo pagrįstumo klausimą, nurodo, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gautas L. K. ar jos teisėto atstovo pareiškimas, nebuvo ir prokuroro reikalavimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šis skundo argumentas nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Kaip matyti iš prokurorės Kristinos Mockienės 2015 m. sausio 13 d. nutarimo panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 2), prokurorė motyvavo sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą – nurodė, kad prievartinis lytinis aktas atliktas pasinaudojus L. K. bejėgiška būkle. Būtent ši aplinkybė lėmė prokurorės sprendimą (reikalavimą) ginti nukentėjusiosios interesus. Taip pat L. K. apklausiama liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 66-68) prašė nubausti asmenį, kuris ją išžagino, t. y. aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią. Be to, L. K. dalyvavo procese, davė parodymus, byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašė jį tenkinti. Visa tai rodo nukentėjusiosios valią, kad būtų patrauktas atsakomybėn kaltas asmuo, todėl ta aplinkybė, jog nebuvo atskiro rašytinio L. K. pareiškimo dėl galimai jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, nepaneigia baudžiamojo proceso pradžios pagal BK 149 straipsnio 1 dalį K. J. atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas skunde taip pat teigia, jog nuosprendis priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, todėl išvados tiek dėl paties įvykio faktinių aplinkybių, tiek ir dėl jo kaltės nepagrįstos. Teisėtu ir pagrįstu yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). Pagrįstomis laikytinos tos teismo išvados, kurios padarytos remiantis šiomis taisyklėmis įvertinus ir išanalizavus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį K. J. atžvilgiu pažeidė šias įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė nukentėjusiųjų parodymams ir juos vertino kaip patikimus įrodymus, remdamasis vien ta aplinkybe, kad jokių nesutarimų iki įvykio tarp jų ir nuteistojo nebuvo, tačiau visiškai nevertino šių įrodymų visumoje su kitais bylos duomenimis – liudytojų E. D., V. D. parodymais, S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojos I. L. parodymais. Pažymėtina, jog I. L. parodymų teismas apskritai nevertino. Liudytojo E. D. parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kaip nepatikimus vien dėl to, jog jis yra nuteistojo draugas, ir, remdamasis vien šia aplinkybe, sprendė, jog E. D. siekė, kad K. J. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Be to, šio liudytojo parodymus teismas laikė prieštaraujančiais skundo autoriaus parodymams, nurodydamas, kad E. D. neužsiminė apie tai, kad K. J. tenkino savo lytinę aistrą su L. K. oraliniu būdu, tačiau tai neatitinka teisiamojo posėdžio protokole bei garso įraše užfiksuotų duomenų. Vertindamas E. D. parodymus dėl G. M. išžaginimo, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje citavo ištraukas iš E. D. ir K. J. parodymų, tačiau aiškių išvadų dėl prieštaravimų šiuose parodymuose nepadarė, nenurodė, kokie būtent prieštaravimai nustatyti, ar jie esminiai vertinant tiek E. D., tiek ir nuteistojo K. J. parodymus. Be to, apylinkės teismas vertindamas asmenų parodymus nevertino jų išsamumo, nuoseklumo, logiškumo, ar jie kito viso baudžiamojo proceso metu, ar ne. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles ir tai turėjo esminę reikšmę priimant nepagrįstą sprendimą, jog K. J. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį, arba kitais būdais. Lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui. Nukentėjusiojo bejėgišką būklę gali lemti ir miegas. Remiantis teismų praktika, lytinis santykiavimas su apsvaigusiu nuo alkoholio (ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo) asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnį, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ir priešintis kaltininkui ir lytinis santykiavimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2014, 2K-441-677/2016).Išžaginimas yra nusikalstama veika, padaroma tiesiogine tyčia. Išžaginimas suponuoja kaltininko suvokimą, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju pasinaudodamas bejėgiška jo būkle ir nori tokių lytinių santykių, t. y. kaltininkas supranta, jog nukentėjusysis negali suprasti su juo daromų veiksmų ar jiems priešintis. Tokiu būdu santykiaudamas kaltininkas suvokia, kad tai daro neturėdamas nukentėjusiojo sutikimo, t. y. lytiškai santykiauja prieš jo valią.Šioje byloje K. J. nuteistas už tai, kad pasinaudojo L. K. bejėgiška būkle dėl jos girtumo (girtumas 2,41 promilių), šiai praradus sąmonę, prieš jos valią, įvedė varpą į makštį ir lytiškai su ja santykiavo, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, pasinaudojo G. M. bejėgiška būkle dėl jos girtumo (girtumas 1,08 promilių), miegančiai įvedė savo lytinį organą į makštį ir taip prieš jos valią lytiškai santykiavo.Byloje pristatyto asmens testo alkoholiui protokolais, medicininiais duomenimis, liudytojų, nuteistojo, nukentėjusiųjų parodymais neginčytinai nustatyta, jog tiek L. K., tiek G. M. įvykio metu buvo neblaivios. Nukentėjusiosios neneigė, kad gėrė alkoholinius gėrimus – sidrą, degtinę, kad išgertuvės truko ilgą laiką – nuo maždaug 20 val. iki 3-4 val. ryto. G. M. nurodė, jog dar vakarėlio pradžioje, pas E. D. namuose buvo išgėrusi apie 10 stikliukų degtinės, kad panašiai tiek buvo išgėrusi ir L. K.. Vėliau vartojo alkoholinius gėrimus pas S. Š. namuose, o pritrūkus svaigalų nuvyko į naktinį barą „L.“ (2 t., b. l. 123). Ten taip pat tiek G. M., tiek ir L. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Išrašai iš medicininių dokumentų (2 t., b. l. 115,119) bei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar pasvaigimui nustatyti aktai (2 t., b. l. 116-118), patvirtina, jog L. K. 7.10 val. nustatytas 2,41 promilių girtumas, G. M. 8.30 val. nustatytas 1,47 promilių neblaivumas (7.38 val. G. M. nustatytas 1,08 promilių girtumas). Tai, kad alkoholiniai gėrimai buvo vartojami pas E. D., o po to ir pas S. Š. namuose patvirtino ir K. J., ir kartu vakaroję liudytojai E. D., V. D., S. Š.. Pastarasis liudytojas, apeliantas, o taip pat ir G. M. vienodai nurodė, jog, pritrūkus alkoholio, visi nusprendė dar važiuoti į naktinį barą „L.“. Visi šie asmenys patvirtino, jog šiame bare toliau buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, gėrė tiek vaikinai (K. J., S. Š.), tiek merginos (G. M., L. K.). Šias aplinkybes patvirtino ir bare tuo metu dirbusi liudytoja I. L.. Nors ji ir pažįsta K. J., tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu, nes šie jos parodymai sutampa su skundo autoriaus K. J., S. Š. bei G. M. parodymais, kad jie bare visi vartojo alkoholinius gėrimus. Taigi byloje neabejotinai nustatyta, jog nukentėjusiosios buvo išgėrę nemažą kiekį alkoholio (apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji L. K. patvirtino, kad viso vakaro metu išgėrė apie 750 ml stiprių alkoholinių gėrimų), jog įvykio metu jos iš tiesų buvo neblaivios, tačiau vien ši aplinkybė pati savaime neaptvirtina, jog dėl to nukentėjusiosios buvo bejėgiškos būklės, t. y. nesuvokė, kas su jomis vyksta ir (ar) negalėjo tinkamai pasipriešinti. Be to, vien tai, kad nukentėjusiosios buvo neblaivios, nepatvirtina, jog nuteistasis suprato, kad jos yra bejėgiškos būklės. Merginų neblaivumas nepatvirtina, kad K. J. suprato, kad nukentėjusiosios nesiorientuoja aplinkoje, nesupranta, kas su jomis vyksta. Vertinant šį subjektyvųjį požymį būtina atsižvelgti į tai, kaip nukentėjusiosios elgėsi tiek iki apsvaigimo, tiek ir būdamos apsvaigusios. Nors nukentėjusiosios G. M., L. K. teigia, kad jos neprisimena dalies to vakaro įvykių, tačiau tai nepaneigia aplinkybių, kad jos, nors ir būdamos apsvaigusios, atliko aktyvius fizinius veiksmus, iš kurių aplinkiniai galėjo spręsti, jog jos yra pakankamai sąmoningos ir suprantančios savo veiksmus, nors šių veiksmų jos vėliau ir neprisimena. L. K. tvirtina, kad ji neprisimena nieko, kas buvo po to, kai jie įsėdo į taksi automobilį važiuoti į barą „L.“ ir teigia atsibudusi tik ligoninėje, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad ji buvo fiziškai aktyvi tiek bare, tiek ir grįžus pas S. Š. ir lytiškai santykiaujant su K. J.. Nukentėjusioji G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, kad jie išvažiavo į barą „L.“, bare vartojo alkoholinius gėrimus. Analogiškas aplinkybes nurodė ir K. J. bei S. Š.. Kad bare „L.“ vakarojo visi keturi minėti asmenys, patvirrtino ir liudytoja I. L.. Šios liudytojos parodymai šioje dalyje sutampa tiek su K. J., tiek ir su liudytojo S. Š., tiek ir su nukentėjusiosios G. M. parodymais. S. Š., K. J. ir G. M. parodė, jog visi keturi vakarojo, vartojo alkoholinius gėrimus, kad bare grojo muzika. Liudytoja I. L. taip pat nurodė, jog šie asmenys ne tik vartojo alkoholį, tačiau ir šoko, bendravo tarpusavyje, linksmai leido laiką. Iš šios liudytojos parodymų taip pat matyti, kad G. M. dažnai bučiavosi su S. Š. ir elgėsi kaip pora, o L. K. daugiau bendravo su K. J., su juo šoko, o šokdama bandė apkabinti rankomis kaklą, taip pat buvo atsisėdusi jam ant kelių. Tokie liudytojos teisminio bylos nagrinėjimo metu išsakyti parodymai nuoseklūs, išsamūs ir neprieštarauja jos ikiteisminio tyrimo metu nurodytoms įvykio aplinkybėms, S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, sutampa su K. J. parodymais apie nukentėjusiųjų elgesį bare „L.“. Liudytojas S. Š. paaiškino, jog pritrūkus alkoholio visi nusprendė važiuoti į naktinį barą „L.“, išvažiavo taksi automobiliu, tenai vartojo alkoholinius gėrimus, o išvažiuodami dar nusipirko degtinės, kad viso vakaro metu L. K. daugiau dėmesio rodė K. J., o G. M. jam (liudytojui), kad jie bučiavosi, bendravo. Nuteistasis K. J. iš esmės vienodai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog V. D. ir E. D. nuėjus miegoti, jie keturiese (S. Š., L. K., G. M. ir jis, t. y. nuteistasis) nusprendė važiuoti įsigyti alkoholinių gėrimų, nuvyko į barą „L.“, kur ne tik nusipirko alkoholių gėrimų, sulčių, bet ir juos vartojo, šoko, jis šoko su L. K., o S. Š. – su G. M., bendravo, bučiavosi, buvo ir glamonių. Be to, apeliantas nurodė, kad L. K. elgėsi provokuojančiai – rodė iniciatyvą, trynė į jo kūną savo sėdmenis, glostė (2 t., b. l. 143). Šie nuteistojo parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs, aiškūs, neprieštaringi viso baudžiamosios bylos proceso metu, be to, jie sutampa ir su liudytojos I. L. parodymais apie nukentėjusiųjų elgesį bare bei su V. D. parodymais, jog dar pas S. Š. L. K. elgėsi provokuojančiai, sėdėjo K. J. ant kelių, todėl netikėti šia jo parodymų dalimi nėra pagrindo. Be to, bare visi užtruko apie 3 val., nei vienas iš paminėtų asmenų nenurodė, kad per tokį ilgą laiko tarpą nors vienas iš vakaro dalyvių būtų ar nugriuvęs, ar užmigęs prie stalo, ar pasijutęs visiškai blogai dėl išgerto alkoholio. I. L. patvirtino, jog nukentėjusioji L. K. buvo akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio, matė, kad K. J. netgi norėjo jai užsakyti kavos, tačiau byloje nėra duomenų, kad L. K. per visą bare praleistą laiką būtų buvusi vangi, užsnūdusi ar pan. Priešingai, kaip nurodė liudytoja I. L., nukentėjusioji L. K. ne tik vartojo alkoholinius gėrimus, bet ir šoko, eidavo parūkyti. Apeliantas taip pat nurodė, jog L. K., nors ir būdama neblaivi, buvo fiziškai aktyvi, atliko provokuojančius seksualinio pobūdžio veiksmus. Liudytoja I. L. taip pat paaiškino, jog nukentėjusioji L. K. elgėsi akivaizdžiai seksuliai ir provokuojančiai – šokdama rankomis kabinosi už kaklo, sėdėdama ant nuteistojo K. J. kojos imitavo jojimą. Tiek liudytojas S. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nuteistasis bei liudytoja I. L. paaiškino, jog aktyvi bare buvo ir G. M.. I. L. ji su S. Š. atrodė pora, jie elgėsi kaip pora, daug bučiavosi. Liudytoja I. L. taip pat nurodė, jog L. K. iš baro išeiti pačiai dėl neblaivumo buvo sudėtinga – ją išvedė prilaikant už parankių, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad ji tuo metu buvo sąmoninga ir nebuvo visiškai bejėgė. Nors liudytoja I. L. yra K. J. pažįstama, o S. Š. – jo draugas, netikėti jų parodymais dėl nukentėjusiųjų elgesio bare nėra pagrindo, nes visų jų parodymai iš esmės neprieštarauja vieni kitiems, vieni kitus papildo ir yra logiškai susiję. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nors L. K. teigia nebeprisimenanti, kad buvusi bare, o G. M. teigia nebeprisimenanti kaip grįžo iš baro, tai nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusiosios buvo aktyvios ir pakankamai savarankiškos – šoko, gėrė, ėjo parūkyti, iš ko aplinkiniams jos neatrodė nesuprantančios, ką daro, ir neatrodė bejėgiškos būklės. Taip pat pažymėtina, jog G. M. parodymai dėl jos bejėgiškos būklės nenuoseklūs. Teisiamojo posėdžio metu apklausiama ši nukentėjusioji nurodė, jog nepamena kaip grįžo iš baro į namus pas S. Š., tačiau nurodė ką vilkėjo grįždama, kaip nusirengė, kaip atsigulė. G. M. paaiškino, jog grįždama iš baro vilkėjo paltą, jį pakabino ant pakabos, grįžę ėjo miegoti, nurodė nesigulusi ant grindų, nes ten nebuvo vietos, kad miegoti atsigulė su maikute ir džinsais (2 t., b. l. 124). Šie jos parodymai iš esmės neprieštarauja S. Š., K. J. (taip pat ir E. D.) parodymams, jog grįžę jie dar šiek tiek išgėrė alkoholinių gėrimų ir ėjo miegoti, kad visi keturi atsigulė į vieną dvivietę sofą-lovą. Pažymėtina, jog nei vienas iš kambaryje buvusių asmenų nenurodė, jog nors viena iš merginų būtų nunešta, paguldyta. G. M. taip pat nenurodė, kad ją ar L. K. būtų kas paguldę, atnešę į lovą. K. J., S. Š., L. K. ir G. M. į tą pačią lovą atsigulė savo valia, neverčiami. Tai taip pat leidžia daryti išvadą, jog tiek G. M., tiek ir L. K., nepaisant jų neblaivumo, nebuvo tokios būsenos, kad nesuprastų savo veiksmų (nebuvo bejėgiškos). Kas vyko atsigulus, nei L. K., nei G. M. teigia nepamenančios. Tiek liudytojas S. Š., tiek liudytoja V. D. tvirtina aptariamų įvykių metu miegoję. Pažymėtina, jog K. J. parodymai buvo nuoseklūs, detalūs ir išsamūs, neprieštaraujantys tarpusavyje viso baudžiamojo proceso metu. Jis nuosekliai nuo pat baudžiamojo proceso pradžios nurodė, jog pirma jis abipusiu sutikimu turėjo lytinius santykius su L. K., po to – su G. M.. Nuteistasis dar tą pačią naktį sulaikytas (netrukus po įvykio) paaiškinime nurodė, jog iš pradžių turėjo lytinius santykius su viena mergina, po to prie jo pradėjo glaustytis ir antra mergina. Jie pradėjo lytinį aktą, bet netrukus pabudo S. Š. ir G. M. pradėjo šaukti, kad ją prievartauja (1 t., b. l. 137). K. J. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme teigė, kad lytiniai santykiai buvo abipusiu sutikimu, davė išsamius, aiškius, logiškus, detalius parodymus apie visas įvykio aplinkybes. Nurodė, kad grįžus iš baro ir atsigulus į sofą-lovą, jis pradėjo su L. K. glamonėtis, nusirengė iki pusės, L. tenkino jo aistrą oraliniu būdu. Kaip paaiškino apeliantas, tuo metu jis su L. K. buvo vienoje lovos pusėje, o G. M. su S. Š. – kitoje pusėje. K. J. nurodė, kad lytinių santykių metu jie keitė kūnų pozicijas, kol galiausiai nukentėjusioji, tenkindama jo lytinę aistrą oraliniu būdu, užmigo. Tuomet L. K. paguldė šalia. Po kiek laiko pajuto, kad jį apsikabino kita nukentėjusioji – G. M., gulėjusi kitoje pusėje. Jis atsisuko, pradėjo su šia nukentėjusiąja bučiuotis, glamonėtis, G. M. pradėjo nusirenginėti, po to jie pradėjo lytiškai santykiauti. Po kiek laiko, lytinių santykių metu, prabudo S. Š., ir tik tuomet G. M. pradėjo šaukti, kad ją prievartauja. Kaip jau minėta, tokie nuteistojo K. J. parodymai detalūs, išsamūs, nuoseklūs ir nekito viso baudžiamojo proceso metu. Be to, jie iš esmės neprieštarauja įvykio metu kambaryje buvusio liudytojo E. D. parodymams. Šis liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jis su V. D. liko pas S. Š. namuose, į barą nevažiavo. Jis su V. D., pasitiesę čiužinį, atsigulė ant grindų. Kaip ir K. J., liudytojas E. D. nurodė, kad kambarį apšvietė šviesa sklindanti iš koridoriaus, ir jis matė kaip grįžę K. J. su L. K., abipusiu sutikimu lytiškai santykiavo – matė kaip šie asmenys bučiavosi, nukentėjusioji nusirengė ir padėjo nusirengti K. J., kaip pradėjo lytinius santykius, kaip L. K. oraliniu būdu tenkino nuteistojo lytinę aistrą, nurodė, kad dar lytinių santykių metu nukentėjusioji, gulėdama ant nuteistojo K. J., užmigo. Tuomet K. J. ją patraukė. Šis liudytojas nurodė ir tai, kad po kiek laiko prie K. J. pradėjo lįsti kita mergina – G. M.. Matė kaip šie asmenys bučiavosi, po to pradėjo lytiškai santykiauti. Tokių santykių metu prabudo S. Š. ir nusistebėjo, ką nukentėjusi daranti. Tuomet G. M. pradėjo šaukti, kad ją išprievartavo, iškvietė policijos pareigūnus. Nors E. D. parodymai nėra visiškai analogiški apelianto parodymams, tačiau prieštaravimai nėra esminiai. Liudytojas nurodė, kad G. M. lytinių santykių metu buvo ant K. J., nors tiek nuteistasis, tiek ir pati G. M. teigė, kad tuo momentu, kai buvo nutrauktas lytinis aktas (G. M. teigimu dėl to, kad ji prabudo, K. J. ir E. D. teigimu, kad prabudo S. Š. ir juos pamatė), K. J. buvo ant G. M., o ne atvirkščiai, tačiau vertinant liudytojo E. D. parodymus taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad šviesa sklido tik iš koridoriaus, pats kambarys nebuvo apšviestas, jis įvykį stebėjo gulėdamas ant grindų. Be to, nuteistasis K. J. nurodė, jog lytinių santykių su nukentėjusiosiomis metu jie keitė kūnų pozicijas vienas kito atžvilgiu. Nors apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad E. D. parodymai prieštarauja K. J. parodymams, nes šis liudytojas neužsimena apie tai, kad L. K. tenkino apelianto lytinę aistrą oraliniu būdu, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog tokia teismo išvada prieštarauja tiek teisiamojo posėdžio protokole, tiek ir šio protokolo priede – garso įraše užfiksuotiems duomenims, iš kurių matyti, jog liudytojas E. D. nurodė matęs, kad L. K. tenkino nuteistojo lytinę aistrą oraliniu būdu (2 t., b. l. 54). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, jog byloje nėra pagrindo netikėti liudytojo E. D. parodymų patikimumu. Šio liudytojo parodymai iš esmės neprieštarauja ir K. J. parodymams, taip pat buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, jo parodymai, jog G. M. pradėjo šaukti apie išprievartavimą būtent dėl to, kad prabudo ir juos pamatė S. Š., sutampa ir su S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir su K. J. parodymais. Todėl vien ta aplinkybė, kad E. D. yra K. J. draugas, nesudaro pagrindo jo parodymus atmesti kaip nepatikimus. Ir nors byloje nustatyta, jog L. K. iš tiesų neatsiminė įvykio aplinkybių, tačiau anksčiau aptartų aplinkybių visuma neleidžia daryti kategoriškos ir neginčytinos išvados, jog ši nukentėjusioji buvo akivaizdžiai bejėgiškos būklės, o K. J. tuo pasinaudojo. Nors E. D., L. K. nurodė, kad dar būnant pas S. Š. namuose prieš vykstant į barą „L.“ ji dėl girtumo pasijuto blogai, vėmė, tačiau visi tolesni veiksmai, jos elgesys rodo, jog nukentėjusioji buvo fiziškai aktyvi – pati vaikščiojo, šoko, ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus, rūkė, pati atsigulė. Be to, teisiamojo posėdžio metu ekspertė Sigita Bielevičienė paaiškino, jog, esant vidutiniam girtumo laipsniui, asmuo gali sujaudinti kitą asmenį, pats gali suvokti ką daro tuo metu, tačiau vėliau gali neatsiminti kokius veiksmus atliko. Nors nukentėjusiosios G. M. ir L. K. teigė, jog dar būnant pas E. D. L. K. jai rodžiusiam dėmesį K. J. buvo pasakiusi, kad jis prie jos nelįstų, tačiau tolesnis sąmoningas, nors ir suvokiant apelianto K. J. ketinimus, šios nukentėjusiosios elgesys – kartu išvyko į naktinį barą, ten dar apie 3 val. toliau savo noru vartojo alkoholinius gėrimus, šoko būtent su nuteistuoju, žinodama nuteistojo ketinimus, netgi elgėsi seksualiai, provokuojančiai, tai yra pati rodė dėmesį, be to neišreiškė noro, pageidavimo, kad ją parvežtų namo (nors tokia galimybė buvo – tai siūlė padaryti paskambinęs liudytojas E. A.) – neleido K. J. suprasti, jog ši nukentėjusioji lytiškai santykiauja su apeliantu prieš savo valią. Aukščiau aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog L. K., nors ir buvo neblaivi įvykio metu, tačiau elgėsi fiziškai aktyviai, sąmoningai, savo atliktais veiksmais leido suprasti, jog ji neprieštarauja lytiniams santykiams. Tai, kad ji dėl girtumo nepamena, ką darė, kaip elgėsi ir būdama blaivi teigia, jog negalėjo sutikti lytiškai santykiauti su K. J., nepaneigia, kad ji būdama neblaivi elgėsi taip, kaip jau aptarta anksčiau, t. y. taip, kaip būdama blaivi nebūtų pasielgusi. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau aptartų aplinkybių visuma taip pat neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad lytinio akto metu G. M. buvo bejėgiškos būklės, o K. J. tai suvokė ir tuo pasinaudojo. Kaip jau aptarta anksčiau, G. M. parodymai dėl to, jog ji neprisimena vakaro įvykių nuo to momento kai buvo bare, nebuvo nuoseklūs. Tiek K. J., tiek ir liudytojas E. D. nurodė, jog G. M. atrodė sąmoninga, neatrodė, jog būtų nesuvokusi, ką daranti. Tai matyti ir iš S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Be to, G. M. nustatytas lengvas girtumo laipsnis, o ekspertė Sigita Bielevičienė nurodė, kad lengvas girtumo laipsnis negali sukelti bejėgiškos būklės. 1,47 promilių neblaivumas G. M. nustatytas 8.30 val. t. y. praėjus daugiau nei trims valandoms po įvykio, kas leidžia manyti, jog įvykio metu neblaivumas galėjo būti didesnis (nors beveik valanda anksčiau, 7.38 val., šiai nukentėjusiajai nustatytas tik 1,08 promilių girtumas), tačiau akivaizdžiai aktyvūs G. M. veiksmai iš karto po įvykio – paskambino bendruoju pagalbos telefonu, paaiškino, kur ji yra, nurodė, kad vartojo alkoholį su pažįstamais vaikinais, kad ji su drauge išprievartautos, pati išlipo per langą, po to vėl įlipo į butą, sulaukusi pareigūnų kartu su jais ieškojo K. J., nurodė, kad buvo naktiniame bare, nuvažiavo prie to baro, leidžia pagrįstai abejoti vos prieš keliasdešimt minučių G. M. buvus bejėgiškos būklės. Kaip jau aptarta anksčiau, tiek E. D., tiek S. Š., tiek ir K. J. parodymai, kad G. M. santykiaudama neatrodė bejėgiškos būklės, o apie prievartavimą pareiškė tik po to, kai prabudo jos draugas S. Š., tarpusavyje sutampa ir neprieštarauja. Be to, jie logiškai susiję ir su I. L. parodymais, kad G. M. su S. Š. bare elgėsi kaip pora, bučiavosi, bei S. Š. parodymais, kad jis vakarą leido su G. M., su ja bučiavosi, buvo pora, o taip pat ir K. J. parodymais, jog G. M. vakaro metu daugiausia dėmesio rodė ne jam, o S. Š., su juo bučiavosi, glamonėjosi. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog G. M. nors ir buvo neblaivi įvykio metu, tačiau elgėsi fiziškai aktyviai, sąmoningai, todėl prabudus S. Š., su kuriuo ji praleido kartu visą vakarą, be to, ir anksčiau draugavo, ir, šiam pamačius tokią situaciją bei papriekaištavus, išsigando šio asmens reakcijos ir, siekdama save pateisinti, apkaltino K. J. prievartiniais lytiniais santykiais. Tai, kad mergina buvo susijaudinusi, išsigandusi, patvirtina ir skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašas bei pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą (liudytojo P. Š., A. Š., A. V.) parodymai, tačiau tai nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių dėl G. M. elgesio iki lytinių santykių su K. J.. Be to, vertinant visą situaciją, atsižvelgtina į tai, kad pati nukentėjusioji G. M. taip pat buvo neblaivi, pavartojusi nemažai alkoholio, alkoholį vartojo mažiausiai paskutines penkias valandas iki įvykio, ne viską atsimena, todėl neatmestina, jog, būdama neblaivi, galėjo elgtis taip, kaip būdama blaivi nebūtų pasielgusi, tačiau visų aplinkybių neprisimena.Apibendrinant aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje išnaudojus visas įmanomas procesines įrodinėjimo priemones nepavyko nustatyti būtinojo K. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymio – pasinaudojimo bejėgiška nukentėjusiųjų būkle. Byloje surinkti ir aukščiau aptarti bei išanalizuoti įrodymai neleidžia daryti neginčytinos kategoriškos išvados dėl to, kad nukentėjusiosios L. K. ir G. M. lytinio akto su K. J. metu buvo bejėgiškos būklės, ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad K. J. suvokė, jog jos santykiauja prieš savo valią, nes jų, nors ir neblaivių aktyvus, iniciatyvus elgesys leido suprasi priešingai, kad nukentėjusiosios sąmoningai, savo noru lytiškai santykiauja su K. J.. Esant šioms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendis naikintinas ir priimamas šioje byloje naujas – išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nukentėjusiųjų G. M. ir L. K. civilinius ieškinius paliktini nenagrinėtus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos advokato darbui, atstovaujant nukentėjusiųjų interesus, apmokėti, iš K. J. nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
nuteistojo K. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – K. J. dėl BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiųjų G. M. ir L. K. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų apmokėti advokato darbui, atstovaujant nukentėjusiųjų interesus, nepriteisti.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) panaikinti.
G. M. marškinėlius, džinsus, liemenėlę, kelnaites, grąžinti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
L. K. marškinėlius, liemenėlę, grąžinti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nuorūkas, 2 butelius, 1 plastikinį butelį „Coca-cola“, pakelį nuo sulčių, 4 pagalvių užvalkalus, 3 antklodžių užvalkalus, 1 paklodę, kelnaites, sunaikinti kaip menkaverčius.
3 mobilaus ryšio telefonus, grąžinti S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kompaktinius diskus, 2 vienetus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.