Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam D. P., jo gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui

viešame teisiamajame posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį - laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose - (duomenys neskelbtini), nuo 23 iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju R. K.;

2) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo įsakymu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2025 m. rugpjūčio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 9 mėn. laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose - (duomenys neskelbtini), nuo 23 iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju R. K. bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. P. 2025 m. balandžio 8 d. apie 16.50 val. akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) garažų patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), rankos kumščiu tyčia smogė R. Ž. į veidą, ko pasekoje pastarajam suklupus ant žemės, tyčia spyrė R. Ž. ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlės srityje, pereinančiu į akių apatinius vokus, dešiniame skruoste, kairiame dilbyje, krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, odos nubrozdinimais kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, nosies kaulų lūžiu. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2025 m. gegužės 23 d. apklausos metu D. P. parodė, kad 2025 m. balandžio 8 d. dirbo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), į kurią buvo įsidarbinęs prieš kokį mėnesį. Tą dieną, t. y. 2025 m. balandžio 8 d. dirbo (duomenys neskelbtini) gamyklinėse patalpose, mechanizatoriumi. Apie 16.40 val. baiginėjo savo darbus ir ėjo į gamyklos persirengimo patalpas. Persirengimo patalpose susitiko su R. Ž., kuris taip pat dirbo (duomenys neskelbtini). Būdamas persirengimo patalpoje, jis išgirdo, kaip maždaug už 5 metrų nuo jo buvęs R. Ž. pradėjo kalbėtis su kitais darbuotojais apie jį. Šalia jo buvo kokie penki žmonės, kurių jis nepažįsta, nežino nei vardų, nei pavardžių. Girdėjo, kaip R. tiems žmonėms pasakoja apie jį ir sako tokius žodžius: "nebijau aš to snargliaus", "gaus į sprandą". Tada jis atsisuko ir jam (R. Ž.) pasakė, jog tegul prieina ir jam tai pasako į akis. Tada matė kaip jisai numetė savo švarką ant žemės ir pribėgo prie jo sakydamas: "nu dabar tai gausi, snargly". Pribėgęs R. jį puolė, sugriebė savo abejomis rankomis už megztino ties krūtinės sritimi ir pradėjo tąsyti. Pajutęs grėsmę, jog R. gali jį pradėti mušti, pirmas iš savo kairės rankos kumščio trenkė jam į veidą. Nuo smūgio R. nukrito ant žemės ir tuo metu prie jo priėjo darbuotojas, kurio nepažįsta, ir jam pasakė, kad daugiau nereikia, kad daugiau nemuštų. Kiti darbuotojai priėjo prie R., kuris gulėjo ant žemės, matė jog iš nosies jam bėgo kraujas. Įmonėje dirbo tik mėnesį laiko, todėl darbuotojų, buvusių tuo metu persirengimo patalpoje įvardinti negali, nes jų nepažįsta. Kai darbuotojai jį patraukė nuo R., jis pasitraukė nuošaliau. Matė, kaip R. atsistojo ir nuėjo į šalia esančią patalpą nusiprausti kraują. Tuo metu dar pakvietė jį padirbti su traktoriumi, todėl nuėjo dar padirbėti. Už kokių 10-15 min. atvažiavo policija. Nori pasakyti, jog kai įsidarbino į (duomenys neskelbtini), jau nuo pirmų dienų R. Ž. prie jo kabinėjosi, visaip negražiai jį vadino, tokiais žodžiais kaip "snargly, gausi per sprandą", "snargly, nesupranti ką aš tau sakau" ir panašiai. Jis visą laiką tylėdavo ir nieko jam nesakydavo. Kabinėjosi R. prie bet kokių jo darbų, jam niekaip neįtiko, nors jisai nebuvo jo viršininkas. Stengdavosi išvengti bet kokio konflikto su juo. Tą dieną, t. y. 2025 m. balandžio 8 d. prieš 8 val., rytinio susirinkimo metu, kai dar žmonės prieš darbą susirenka aptarti dienos darbus, R. pradėjo vėl prie jo kabinėtis dėl darbo reikalų. Tuomet R. atsakė, jog baigtų prie jo kabinėtis, jeigu kas gali ką pasakyti, tai viršininkas. Už kokių 10 minučių, jam sėdint ant kėdės, R. Ž. priėjo prie jo ir savo abejomis rankomis įsikibo į megztinį bei pradėjo jį tąsyti. Tuo metu aplink esantys žmonės pasakė jam, jog nustotų ir nusiramintų. Tuomet R. atstojo nuo jo. Kokie tai buvo žmonės, nepasakys, nieko nepažįsta iš ten buvusių darbuotojų. Nenorėjo trenkti R. į veidą, tačiau tuo metu tikrai manė, jog jeigu netrenks, tai jis pirmas jam trenks, buvo išsigandęs. Visą laiką stengėsi išvengti konflikto, tačiau ši kartą nepavyko. Taip pat nori pasakyti, jog sudavė jam tik vieną smūgį iš rankos į veidą, su kojomis jo nespardė ir jokių kitų fizinių veiksmų prieš jį neatliko. Nepripažįsta savo kaltės ir nesutinka su jam pareikštu įtarimu. Mano, jog neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip tik pirmam smogti, jog R. Ž. nepultų jo pirmas. Daugiau neturi ką pasakyti ar pridurti (1 t., b. l. 185-188).

2026 m. vasario 19 d. teisiamajame posėdyje teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis teigė, kad iš dalies norėtų pataisyti parodymus. Jis teigė, kad galima sakyt pripažįsta, kad nukentėjusiajam trenkė, bet jis jam trenkė ne su kumščiu, o su delnu. Trenkė todėl, kad jis pas jį atėjo ir jį pirmas griebė ir jis turėjo gintis. Gal jam per stipriai trenkė, bet neturėjo kur trauktis. Šis asmuo, galima sakyt, nuo pirmos savaitės jį užgauliojo, jis vis vengė, vengė, bet galiausiai neišvengė ir dar turėjo dėl visos šios situacijos išeiti iš darbo. Nukentėjusysis pirmas pradėjo. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis psichologiškai jį užgauliojo visokiais žodžiais, kad vis kažkas negerai, nors jis yra toks pats darbuotojas ir jam niekas, o jis pastoviai aiškindavo ką daryti. Paskui jis jį puolė ryte ir kiti darbuotojai jį atitraukė, jau tada jis labai stipriai išvengė visų šitų pasekmių. Vakare jis metė švarką ir akinius, griebė kaltinamajm už megztinio ir pradėjo jį tąsyti. Jau metai laiko praėjo, jau negali taip konkrečiai papasakoti, bet jis pirmas prie jo priėjo ir jį puolė. Puolimas pasireiškė megztinio griebimu ir tąsymu. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis griebė jį už rūbų, paskui pargriovė ir pradėjo smaugti. Nukentėjusysis jį pargriovė, jie abu pargriuvo. Paskui nukentėjusysis jam trenkė, nes jam kraujas bėgo, bet nesikreipė medicinos pagalbos. Ir kažkiek smaugė, galima sakyt. Kaltinamasis teigė, kad jis atsakomuosius veiksmus atliko, jis norėjo nukentėjusįjį nuo savęs nustumti. Nepamena, ar jam sudavė. Viskas vyko persirengimo patalpoje. Toliau neatsimena, negali nieko pasakyti. Nepamena, ar prausykloje daugiau kažkas vyko. Tikrai nebuvo smūgių kojomis. Kaltinamasis teigė, kad neatsimena kas buvo prausyklos patalpoje, bet tikrai nespardė nukentėjusiojo. Smulkiai įvykių neatsimena, bet tikrai nespardė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. P. parodė, kad, kaltę pripažįsta iš dalies, jam suprantama kuo jis kaltinamas, su kaltinamuoju aktu yra susipažinęs. Kaltinamasis parodė, kad nuo įsidarbinimo (duomenys neskelbtini) (toliau – ŽŪB, Bendrovė) nukentėjusysis jį veikė psichologiškai, nes nuolat užgauliojo žodžiais. Kaltinamajam nežinomas nukentėjusiojo vardas. Žino, kad tai tas pats žmogus, kuris byloje dalyvauja kaip nukentėjusysis. Tik prasidėjus posėdžiui sužinojo, kad nukentėjusysis yra R. Ž.. Nuo pirmųjų darbo dienų bendrovėje nukentėjusysis jam sakydavo „snargly, tu nemoki dirbt, aš galiu tave pamokyt“. Nukentėjusysis nesisiūlė pamokyti dirbti, jis piktybiškai užgauliodavo. Ir kaltinamasis ir nukentėjusysis dirbo traktorininkais. Nukentėjusysis toje įmonėje dirbo jau seniau. Iki 2025 balandžio 28 d. kaltinamasis buvo išdirbęs 3 mėnesius. Dirbti apmokė kažkuris kitas darbuotojas. Apmokymai vyko apie savaitę laiko. R. Ž. kitiems darbuotojams sakydavo, kad reikia kaltinamąjį „pamokyti“, „duoti per ausį“, taip pat keikė kaltinamąjį. Pats kaltinamasis su nukentėjusiuoju nelabai bendravo. 2025 m. balandžio 8 d. ryte, apie 7.50 val. atėjo toks agronomas paaiškinti kaip kam dirbti, paskirstė darbus. R. Ž. pradėjo kitiems darbuotojams apie jį kalbėti visokius dalykus. Prie kaltinamojo priėjęs R. Ž. griebė kaltinamąjį už rūbų, kiti darbuotojai atitraukė. 2025 m. balandžio 8 d., apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), garažų patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), po darbų nukentėjusysis žodžiais kaltinamąjį užgauliojo. Kitiems darbuotojams sakė, kad „ką čia tas snarglys mandravoja“, „per ausį reikia duoti“. Kaltinamasis jo nepažįsta, bet iš kitų darbuotojų ir iš direktoriaus girdėjo, kad nukentėjusysis yra konfliktiškas ir jau ne pirmą kartą prie naujo darbuotojo kabinėjasi. Taip pat girdėjo, kad jis ankščiau nepilnametį buvo užkabinęs, bet ten gražiuoju išsisprendė. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju asmeniškai nebendravo tik pasisveikindavo ir viskas. Iš direktoriaus girdėjo, kad kai ateina naujas darbuotojas, nukentėjusysis nori parodyti kad jis viską labai gerai žino, ir nori visus mokyti, taip pat šis visokius keiksmažodžius darbo metu vartodavo. Kitomis dienomis nekreipė dėmesio, bet tą dieną nukentėjusysis abiem rankom kibo jam į rūbus. Kaltinamajam nežinoma, kodėl nukentėjusysis taip pasielgė. Kaltinamajam atėjus į salę, kažkuris darbuotojas pasakė, kad „tu nevažiuok taip, nes nesaugiai važiuoji“, jis tam darbuotojui atsakė, kad „galbūt, ateis darbų skirstytojas ir paaiškins“. Tas darbuotojas nesiliovė, pasakė dar kažką, kaltinamasis jam nieko neatsakė. Galvoja, kad tas darbuotojas tiesiog prie jo „prikibo“, jam tai pasirodė nelabai normalus elgesys. Tam darbuotojui kiti darbuotojau pasakė, kad „tu čia, raminkis“ ir atitraukė. Vakare, kai baigėsi darbai prieš 17.00 val. kaltinamasis ėjo persirenginėjimo koridoriumi, kuris labai ilgas, ėjo pro duris, nukentėjusysis kitam gale rengėsi, taip pat kiti darbuotojai rengėsi, ir girdėjo kaip kitiems darbuotojams sakė, kad „ką jis ten snarglys naglavoja, reikia per ausį duot, nebijau jo“. Kaltinamajam buvo aišku, kad kalbama apie jį, girdėjo, kad buvo paminėtas jo vardas. Nelabai klausėsi ką kalbėjo, tačiau tik nugirdo truputį ir pasakė, kad nukentėjusysis ateitų ir jam į akis pasakytų. Nepamena ką sakė. Buvo tikras kad apie jį buvo kalbama. Tada nukentėjusysis metė savo rūbus ir atbėgęs prie kaltininko, bandė jį mušti. Ateidamas turėjo akinius, juos nusiėmė, atėjo greitu žingsniu ir norėjo kaltinamajam trenkt su kaire ranka. Buvo užsimojęs kaire ranka. Kaltinamasis jį nuo savęs pastūmė, bet jis vėl puolė, tada nukentėjusiajam trenkė. Sakė, „dabar tai snargly ateik čia“. Taip pasakęs bandė su kaire ranka užsimoti ir trenkti kaltinamajam. Taip, buvo judesys į kaltinamojo pusę. Nepataikė, gal nespėjo. Tuomet kaltinamasis su kairės rankos, delno apačia trenkė nukentėjusiajam į nosį ir pataikė. Nukentėjusiajam pargriuvus jį kiti darbuotojai patraukė. Sakė „neprasidėk, nekreipk dėmesio“. Kaltinamasis nuėjo pas sekretorę nunešė lapus ir nuėjo persirengti. Kai persirengė, nuėjo pas direktorių į kabinetą, aptarė susidariusią situaciją, direktorius pasakė, kad nukentėjusysis irgi buvo atėjęs pas direktorių, sakė, kad „dabar tai tą snarglių papjausiu“. Pats nuėjo pas direktorių pasikalbėti dėl šios situacijos, direktorius jo nekvietė. Taip pat direktorius paaiškino, kad nukentėjusysis yra konfliktinis žmogus. Žino, kad direktorius jam pasakė, „nu tu gali pjaut, bet tu sėsi ilgam“. Įvykis įvyko persirengimo patalpoje, kurioje yra spintelės, suoliukai, negali tiksliai pasakyti ar yra tualetas ir kriauklės. Nepamena kokie žmonės toje patalpoje buvo. Kai trenkė nukentėjusiajam nieko nesakė nei prieš smūgį, nei po jo. Trenkė tik delno apačia, kitomis kūno dalimis nelietė. Kojomis tikrai nespardė. Trenkė vieną kartą su delno apačia. Nepamena kokie darbuotojai atitraukė nuo nukentėjusiojo. Nurodo, kad nuo suduoto smūgio negalėjo atsirasti nukentėjusiojo įvardyti sužalojimai, galvoja, kad jis griūdamas atsitrenkė į tuos suoliukus ar spinteles ir susižalojo. Kaltinamasis nematė, kaip nukentėjusysis griuvo, bet patalpa yra siaura, todėl tokį spėjimą dėl griuvimo sugalvojo. Matė, kad po jo smūgio nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Trenkė, nes gynėsi. Galvoja, kad jeigu nebūtų trenkęs pirmas, nukentėjusysis jam būtų trenkęs. Tuo momentu jo reakcija buvo tokia. Suprato, kad nukentėjusiajam gali skaudėti, bet vis tiek trenkė, nes norėjo save apginti. Toje situacijoje, kitokių būdu save apsiginti nesugalvojo. Iš matymo pažintų darbuotojus, kurie tuo metu buvo patalpoje, darbuotojų vardų nežino. Direktoriaus ten nebuvo. Žino, jog penki darbuotojai buvo traktorininkai, bet jų vardų ir pavardžių nežino, nes neilgai toje darbovietėje dirba. Iš darbo išėjo dėl 2025 m. balandžio 8 d. įvykio. Išėjo savo noru. Nenorėjo kad situacija vėl pasikartotų. Su kitais įmonės darbuotojais konfliktų nebuvo. Tik su nukentėjusiuoju konfliktavo. Taip sureagavo, nes trūko kantrybė, jis tiesiog norėjo išvengti konflikto, bet jį nukentėjusysis užkabino ryte, vakare dar daugiau užkabino. Buvo užsiminęs direktoriui, kad yra užgauliojamas, bet direktorius sakė nekreipti į tai dėmesio. Pagalbos įvykio dieną nedrįso paprašyti, nes nelabai pažįsta kitus darbuotojus, nežino ar kas norėtų padėti. Galbūt galėjo žodžiu paprašyti pagalbos, bet neišdrįso. Trenkė nes gynėsi. Nematė, kad nukentėjusysis būtų griuvęs. Kai jam trenkė paėjo toliau, nusisuko ir nuėjo. Nespardė nukentėjusiojo. Nežino, kodėl nukentėjusysis sako, jog jį spardė. Po konflikto nuėjo persirengti ir pas direktorių pasakyti apie situaciją. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, bet jo nesulaikė. Bylų dėl smurto naudojimo neturi. Buvo priimtas baudžiamasis įsakymas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kaltinamasis pripažįsta tik vieną smūgį ir nemano, kad dėl šio smūgio galėjo lūžti nosis. Nurodė, jog sutinka apmokėti „Sodros“ ir ligonių kasų ieškinius, nesutinka su nukentėjusiojo ieškiniu.

2025 m. balandžio 15 d. apklausos metu nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad 2025 m. balandžio 8 apie 07.45 val. adresu(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje su kitu darbuotoju D. įvyko kivirčas dėl to, kad kiti darbuotojai D. pasakė pastabą, kad nevažinėtų su iškelta krautuvo strėle. Jis kitiems darbuotojams nieko nesakė ir nesiginčijo su jais. Tada jis pakartojo iš draugiškumo, kad asmuo nedarytų darbe klaidų. Tada jis jam pradėjo grasinti, kad ,,batus suvalgys“, pradėjo kabinėtis, kad turi auskarą ausyje, išvadino ,,mikmerge“ ir kivirčas pasibaigė. Apie 08:20 val. jis su traktoriumi išvažiavo dirbti į laukus jam paskirtų darbų. Visą dieną buvo laukuose ir D. nematė, susitikęs nebuvo. Galvojo, kad kivirčas, kuris su D. įvyko ryte, pasibaigė ir užsimiršo. Pietų nebuvo grįžęs, nes pietauja laukuose, kur dirba su traktoriumi. Iš laukų su traktoriumi į minėtą įmonę (duomenys neskelbtini) grįžo apie 16:45 val. Pastatė traktorių įmonės kieme ir išėjo į garažą. Patekus į garažo koridorių jame buvo ir daugiau darbuotojų, su kuriais kalbėjosi. Iš niekur niekur prieš jį atsirado D. ir staiga pajuto smūgį į nosies sritį. D. trenkė su kumščiu su kuria ranka negali pasakyti, nes nespėjo sureaguoti. Po smūgio atsidūrė prausykloje, suklupo prie kriauklės, nes jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir pasidarė silpna. Tuo metu skausmo nejuto, nes buvo didelis šokas, stresas. Kai klūpėjo išgirdo žodžius iš D., kuris sakė: ,,dabar žinosi kaip susidurti su tikru vyru“ ir tada D. pradėjo jį spardyti su kojomis, kiek spyrių buvo negali pasakyti, kadangi neskaičiavo, bet daugiau nei vienas. D. atitraukė kitas darbuotojas vardu L., pavardės nežino. L. neseniai atėjęs dirbti į įmonę (duomenys neskelbtini), jis dirba apie metus laiko. Kiek girdėjo, L. sakė, kad taip negalima daryti ir po šių žodžių pajuto kaip smūgiai pasibaigė. Tuomet atsistojo, išėjo į garažo koridorių, griuvo link spintos ir jam pradingo atmintis. Neatsimena kaip atsidūrė direktoriaus T. B. kabinete, o kai buvo jo kabinete, tuomet staiga atsirado sąmonė ir nesuprato kaip jis čia atsidūrė. T. B. pasakė: ,,matot, ką jūsų jaunuolis padarė"? Direktoriaus atsakymas buvo: ,,kreipkis į policija’’. Išėjo iš kabineto, pasiėmė savo telefoną skambinti policijai, bet įvykio pasekoje nebežinojo pirmosios pagalbos numerio. Direktoriaus paklausė kokiu numeriu paskambinti, jis atsakė, kad 112. Paskambinus tel. Nr. 112 jo paklausė budintis asmuo, kokiu adresu įvyko įvykis, kad galėtų atvykti pagalba, bet adreso taip pat neatsiminė, vėl paklausė direktoriaus. Jis atsakė ir pasakė adresą budinčiam asmeniui su kuriuo kalbėjo telefonu. Tuo metu direktorius paliko kabinetą ir išvažiavo. Nepamena kaip atsidūrė kitoje prausykloje, tik pajuto, kad tupi kitoje vietoje prie kitos kriauklės, o kaip ten atsidūrė, net nežino, buvo dingusi atmintis. Praėjo pro šoną inžinierius ir nekreipė dėmesio, kad jis tupi kruvinas. Neužilgo sulaukė skambučio iš greitosios pagalbos, kurie pasidomėjo ar jis gali prieiti prie jų automobilio. Nuėjus prie atvykusių medikų jie jį apžiūrėjo. Gydytojams apžiūrint pajuto skausmą veido srityje, nosies, dešinės veido pusės žandikaulio apatinėje dalyje buvo ištinimas (guzas), kairės pusės rankos nuo žastikaulio iki delno plaštakos ranka buvo ištinusi. Skausmo palyginimo skalėje nuo 1-10 skaičiuje, skausmą juto 9 balų. Skausmas buvo ne momentinis, o ilgalaikis, skausmą jaučia dar iki dabar. Pirmos pagalbos med. darbuotojai pristatė jį į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Jį apžiūrėję daktarai nustatė: nosies nugarėlė deformuota, sumušimo požymiai, apatinio žandikaulio dešinėje pusėje patinimas, palpuojant skausminga sumušimo vietose. K. rankos judesiai riboti, palpuojant skausminga viršut. Žąsto dalis, kaklinė viršut. Torakalinė palei stuburą k. pusėje. Dėl įvykusio incidento turi nedarbingumą. Šiuo metu jaučia sveikatos sutrikimus, skauda nosį, pro vieną pusę negali kvėpuoti, daktarė pasakė, kad galimai gali tekti operuoti nosį. Taip pat skauda kairės pusės ranką, negali pakelti rankos aukštyn. Šiuo metu gydosi namuose, vartoja vaistus nuo skausmo. Asmenį pažįsta tik kaip bendradarbį, žino jo vardą – D., pavardės nežino, kontaktų taip pat nežino. D. įmonėje dirba apie pusę metų. Pirmą kartą tarp jo ir D. įvyko konfliktas, anksčiau nekonfliktavo, bendros kalbos nebūdavo. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Civilinį ieškinį teiks proceso eigoje. (1 t., b. l. 43-46)

2025 m. birželio 12 d. apklausos metu nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad 2025 m. balandžio 8 d. apie 16 val. 40 min., tiksliai laiko nepamena, būdamas savo darbo įmonėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), po darbo dienos ėjo persirengti į garažų patalpas, kuriose yra persirengimo patalpa, kur darbuotojai persirenginėja. Ten, patalpoje, kartu su bendradarbiais kalbėjosi, persirengęs dar nebuvo. D. tuo metu patalpoje nematė, tačiau persirengimo patalpoje buvo daug bendradarbių. Taip stovint ir kalbantis prie jo staiga priėjo D. P. ir nieko nesakęs savo rankos kumščiu trenkė jam į veidą, kuria ranka trenkė tiksliai pasakyti negali, neprisimena. Pajuto stiprų skausmą veide, nuo smūgio apie vieną metrą paėjo atbulomis ir atsitrenkęs į sieną suklupo ant žemės. Abejomis rankomis užsidengė veidą, pajuto, kaip D. savo kojomis smūgiuoja jam į kairę kūno pusę. Smūgių buvo daug, negali pasakyti kiek, tačiau skaudėjo visą kūną, daugiausia smūgiavo į kairę kūno pusę, ties petimi, tačiau juto skausmus ir dešiniame petyje, ties krūtine, ties dešiniu žandikauliu. Viso mušimo metu abejomis savo rankomis buvo užsidengęs veidą, jog jis daugiau netrenktų į veidą. Juto, jog iš nosies jam stipriai bėga kraujas. Tuo metu, kol D. savo kojomis smūgiavo jam į įvairias kūno vietas, prie jo priėjo L., kurio pavardės nežino, jisai visą įvykį matė, tai jis atitraukė D. nuo jo. Daugiau smūgių iš D. nebebuvo, kur jisai nuėjo, nežino. Visą konfliktą tarp jo ir D. tikrai matė L., tačiau kas daugiau matė įvykį, tiksliai pasakyti negali, nors patalpoje ir daug buvo žmonių, tiksliai dabar įvardinti kurie, negali. Gali įvardinti bendradarbį, kuris buvo taip pat persirengimo patalpoje kartu su juo, tai R. R., daugiau jokių kontaktinių duomenų neturi, tačiau ar jisai matė visą įvykį, nežino. Daugiau nieko papildyti ar pasakyti neturi (1 t., b. l. 49-52).

2026 m. vasario 19 d. teisiamajame posėdyje teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis R. Ž. juos patvirtino.

Nukentėjusysis R. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), traktorininku. D. nepažįsta, bet žino iš matymo, matydavo jį darbe. Žino, kad kaltinamasis dirbo apie du mėnesius, bet nelabai jį matydavo, nes kaltinamojo darbo vieta buvo fermoje. Abu dirbo tuo pačiu metu, toje pačioje bendrovėje. Viskas prasidėjo 2025 m. balandžio 8 d., ryte. D. P. įėjo į patalpą, vienas traktorininkas pasakė, „tu nevažinėk su pakrovėju iškelta strėle“, paskui dar kitas perspėjo. Niekas nieko jam daugiau nesakė. Jį perspėjo G. G., taip pat K., kurio pavardė nukentėjusiajam nežinoma. Jie perspėjo kaltinamąjį, kad šis važinėja su pakelta strėle su pakrovėju, jog negalima taip elgtis. Kaltinamasis nukentėjusiajam pasakė: „ką tu čia mandras su auskaru prasivėręs“. Vėliau pasakė: „nori paragauti batą? Gali atvažiuot chebra“, „paragausi bato, tikro vyro“. Traktorininkai D. P. sakė nusiramint su gąsdinimais. Ryte viskas tuo ir baigėsi. Nebuvo jokio fizinio kontakto, nes tuo metu jie buvo garaže, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo atstumas, jie sėdėjo prie skirtingų stalų. Vėliau nukentėjusysis dirbo laukuose, visą dieną nebuvo garaže. Kai grįžo vakare prie prausyklos kalbėjosi su bendradarbiais. Pokalbyje dalyvavo R. R., kitų nepamena, buvo 5-6 žmonės. Toje vietoje yra koridorius ir prausykla. Persirengiama koridoriuose, pro ten vaikšto visi. Nukentėjusysis persirengia atskirame kambaryje. Pokalbis vyko apie darbus, techniką, o apie D. P. net nebuvo užsiminta, nebuvo paminėtas jo vardas. Iš tamsaus koridoriaus netikėtai pribėgo kaltinamasis ir trenkė nukentėjusiajam į veidą. Kuria ranka trenkė nepamena. Trenkė kumščiu, ne delnu. Nuo to smūgio nukentėjusysis atsidūrė prausykloje, kuri buvo už jo. Prausykloje, jam pasidarė silpna, pradėjo bėgti kraujas, jis suklupo prie kriauklės. Skaudėjo nosį, stipriai kraujavo. O po to prasidėjo kojų smūgiai. D. P. spardė nukentėjusįjį, tuo metu sakė „žinosi ką reiškia tikro vyro batai“. Nežino, kas būtų nutikę, jei kaltinamojo nebūtų atitraukęs L. Girdėjo, jog sakė: „šitaip nesidaroma“. Paskui nukentėjusysis atskėlė, atsitrenkė į spintelę. Nuėjęs pas direktorių pasakė: „va, ką jūsų jaunuolis padarė“, taip pat informavo direktorių jog kvies greitąją medicinos pagalbą, policiją. Iš streso neprisiminė kokiu numeriu kviesti, tai paklausė direktoriaus. Nukentėjusysis pats išsikvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Pamena, jog buvo vieną kartą trenkta kumščiu į nosį, vėliau jį spardė kojomis. Nepamena, kiek kartų jam spyrė, penkis kartus tikrai įspyrė, daugiausiai spyrių buvo į kairę ranką. Taip pat buvo spirta į dešinįjį skruostą, kairįjį dilbį. Visi sužalojimai įvardyti kaltinamajame akte. Nėra kaltinamajam grasinęs. Nebuvo prieš jį užsimojęs, rankom negestikuliavo. Buvo primuštas netikėtai. Prisimena, kad kaltinamasis du mėnesius fermoje dirbo, vėliau buvo perkeltas į garažus, kur iki įvykio dirbo apie vieną mėnesį. Per tą mėnesį nebendravo, jokių pastabų dėl kaltinamojo darbo nereiškė, tik tą rytą pasakė pastabą dėl pakeltos strėlės. Su kitais bendradarbiais santykiai buvo normalūs, nėra konfliktiškas, nekonfliktuoja. Nurodo, kad direktorius galbūt pyksta, nes jį apskundė Valstybinei darbo inspekcijai. Dirba toje pačioje darbovietėje. Pastabą kaltinamajam pasakė, nes jo tikslas buvo saugumas. Dėl visų saugumo pergyveno. Dėl darbo nieko nesakė, tik dėl iškeltos strėlės. Nesugriebė kaltinamojo už megztinio ir neužsimojo. Yra dešiniarankis, tai jei užsimotų, tai iš dešinės pusės. Toje vietoje nepersirenginėjo, nežino kodėl kaltinamasis sakė, kad jis rūbus metė, jeigu jis net nebuvo nusirengęs. Atsakydamas į prokurorės klausimus nurodė, jog jo reabilitacija susijusi su rankos sužalojimu. Nurodo, kad jam buvo taikyta narkozė, nes nebevaldė rankos. Ankščiau jokių nusiskundimų neturėjo. Rankos judesiai riboti, skausmai buvo. Atsakydamas į teismo klausimus nurodė: skausmą jaučia jau tris mėnesius ir dabar skausmas rankoje yra, galvoja, kad visam gyvenimui. Nosį irgi skauda, tačiau skausmas ne nuolatinis. Tris mėnesius jautė ištisinį skausmą, gėrė vaistus. Bus reikalinga operacija, nes sunku kvėpuoti. Buvo pas gydytoją Kaune, sakė neskubėti, žiemą geriau. Taip yra dėl patirto sužalojimo. Jaučia nerimą, gėda prieš bendradarbius. Bendradarbiai kažkaip kitaip žiūri. Jaučia baimę, kad situacija nepasikartotų. Nors kaltininkas nebedirba, bet baimė išliko. Bijo patirti fizinį skausmą. Šiuo metu jau dirba. Peties sąnario trauma išgydyta. Uždegimas labai stiprus buvo. Jį nevisai išgydė, dar saugoti reikia.

Liudytojas T. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis dirbo (duomenys neskelbtini) mechanizatoriumi. Nurodo, kad traktorininkas ir mechanizatorius yra tas pats. Liudytojas yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Nurodo, kad kaltininkas jo vadovaujamoje bendrovėje dirbo apie tris mėnesius: kovą, balandį, gegužę. Nukentėjusysis vis dar dirba bendrovėje. Iš viso bendrovėje dirba apie 80 žmonių. Nukentėjusysis taip pat yra mechanizatorius, traktorininkas. Tiesiogiai bendrauja su agronomais, inžinieriais. Nurodo, kad vienas yra jaunas karštas, kitas pagyvenęs, abudu karšti. Iš viso dirba 30 mechanizatorių, visko būna ir pasistumdo ir pasižodžiuoja, to nefiksuoja, kiekvieną dieną būna tokie įvykiai. Konkrečių nusiskundimų negali įvardyti. R. Ž. gali apibūdinti kaip konfliktišką žmogų. Turi raštą dėl R. Ž., kuris prieš metus laiko gautas, dėl įvykusio konflikto. Tą raštą dėl konflikto pateikė jaunas vaikinukas, rašte viskas yra užfiksuota. Kaltinamojo išsamiai charakterizuoti negali, nes neilgai dirbo. Gali apibūdinti, kad yra greitas, už save stovintis. Pamena, kad 2025 m. balandžio 8 d. R. Ž. 16.55 val. atėjo pas jį į kabinetą, labai supykęs ir sakė: „aš tą jaunuolį papjausiu“, tuomet jis jam atsakė: „nu, gal pjaut nereikia, reikia kviesti tarnybas“. Kiek pamena jis pasakė tarnybų numerį. R. Ž. buvo sąmoningas, jis pasakė, kad įvyko konfliktas su tuo vaikiu, neįvardino asmens. Vėliau sužinojo, kad su D. Pasakė, kad išsikviestų medikus, esant reikalui būtų pats iškvietęs, bet matė, kad sąmoningas, jis pats išsikvietė. Atvažiavo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, policija. Daugiau nukentėjusysis jam nieko nepasakojo. Matė, kad iš nosies bėgo kraujas. Pamena, kad pirmi nukentėjusiojo žodžiai buvo „aš jį papjausiu“, pamena, kad šiam sakė, kad to tikrai daryti nereikia, pasekmės bus dar liūdnesnės. Pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet jis buvo sąmoningas, situacijoje orientavosi gerai. R. Ž. buvo labai piktas, labai užsigavęs, įsižeidęs, susinervinęs. Matėsi, kad susinervinęs. Pagalbą išsikvietė pats. Tą dieną nebendravo su D. Vėliau, tiksliai nepamena kada, gal sekančią dieną, bendravo su kaltinamuoju, kalbėjo apie tai, kad apsižodžiavo, kad jį ten provokavo jau kuris laikas. Jo, kaip vadovo pareiga buvo paklausti, ar reikalinga pagalba. Pagalbos nereikėjo, viskas yra užfiksuota. Tarnybiniai patikrinimai jau yra baigti abiejų darbuotojų atžvilgiu. Drausminės nuobaudos nei vienam nebuvo skirtos Ir su vienu, ir su kitu buvo pasišnekėta, apie tai, kad daugiau taip nebūtų. Nebuvo nustatyta, kuris iš jų kaltas. Jie minėjo ir kitus darbuotojus, kurie tą įvykį matė. Atsakydamas į prokurorės klausimus nurodė, kad kaltinamasis nebedirba, negali pasakyti kodėl iš darbo savo noru išėjo. Jam nepasakojo smulkmenų kaip jį provokavo, tik kad kurį laiką provokavo. Žodžiais provokavo. Yra inžinierius, V. V., kuris tiesiogiai bendrauja su D. P. ir R. Ž.. Žino, kad darbuotojas, vardu L., matė ir juos išskyrė. Šis darbuotojas yra vienintelis, kuris tiesiogiai matė. Į nukentėjusiojo atstovo klausimus atsakydamas nurodė, kad pirmieji žodžiai, kuriuos nukentėjusysis pasakė pas jį atėjęs buvo: „aš jį papjausiu“. Nurodė, kad jam atsakė, jog geriau nepjauti, geriau išsikviesti tarnybas ir nukentėjusysis jas išsikvietė. Matė, kad žmogus sąmoningas, kraujas bėgo, matėsi, kad įvyko konfliktas, bet nukentėjusysis jokios pagalbos neprašė. Iš patirties žino, kad kraujas iš nosies gali bėgti dėl įvairių priežasčių, kartais sėdint prie stalo būna, kad bėga kraujas. Nematė, kad nosis sulaužyta, nesimatė mėlynės po akimi, tik matėsi, kad labai susinervinęs, dėl akivaizdžių priežasčių. Neminėjo, kas sumušė. Atsakydamas į teisėjos klausimus nurodė, kad kai pamatė nukentėjusįjį jo pirmi žodžiai buvo „aš jį papjausiu“. Suprato, kad įvyko konfliktas, kad kažkas nutiko, nukentėjusysis buvo susinervinęs, matėsi, kad iš nosies bėga kraujas. Jis nukentėjusiajam pasakė „geriau tu nieko nepjauk, geriau išsikviesk tarnybas, jeigu reikia greitąją, jeigu reikia“. Jis neturėjo laiko domėtis, visas vyko labai greitai. Sužinojo, kai išėjo iš kabineto, nes apie įvykį visi bendrovės darbuotojai žinojo. Jis pats sužinojo tą patį vakarą po darbo, iš inžinieriaus V., kuris papasakojo apie konfliktą tarp D. ir R., tuomet suprato kodėl nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas.

Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis – buvęs įmonės darbuotojas. Juos siejo pavaldumo santykiai. Kaltinamasis buvo jo pavaldume, jokių ginčų nebuvo. Dirbo pakrovėju, su traktoriumi. Jis labai pykdavo, jei kažkas paimdavo jo traktorių, buvo emocionalus. Šiuo metu kaltinamasis jau nedirba, kartu dirbo neilgai, gal 2 ar 3 mėnesius, nuo 2025 m. pavasario. Tiksliai nepamena kas pranešė apie įvykį. Nukentėjusysis buvo ofiso tualete, kuris yra koridoriuje, prie virtuvės (salės), paklaustas „kas atsitiko“, kalbėjo telefonu ir nieko neatsakė. Nuėjęs į salę iš vyrų sužinojo, kad įvyko apsistumdymas. Žodiniai konfliktai su nukentėjusiuoju buvo pastovūs, jis yra ganėtinai emocionalus. Tualetas yra mažas, jis klūpėjo ant žemės ir kalbėjo, sužalojimų nematė, nes neapžiūrinėjo. Vyrai pasakė, kad įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Išėjęs į lauką pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnai su jais bendravo dėl įvykio. Pareigūnams nurodė, kad įvyko konfliktas, paprašytas surado kaltinamąjį, nukentėjusiojo nematė. Iš to, ką išgirdo, suprato, kad konfliktas buvo prasidėjęs nuo ryto, kai nukentėjusysis kaltinamajam pasakė kažkokias pastabas, ar snargliumi išvadino. Pats nesiaiškino, kas įvyko. Kaltinamąjį apibūdino, kad jis yra jaunas vaikinas, vykdė nurodymus, prižiūrėjo techniką. Nepastebėjo kažkokių konfliktų. Su nukentėjusiuoju yra buvę konfliktų, nežino kas juos inicijuodavo, bet būdavo. Yra ne vienas raštas surašytas naujo vaikino, kad nukentėjusysis pargriovė ant žemės, vieną net smaugė.

Liudytojas R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, bet, neturi su juo jokių santykių, nei draugiškų, nei konfliktiškų. Su nukentėjusiuoju yra tiesiog bendradarbiai, neturėjo jokių konfliktų. Žemės ūkio bendrovėje (duomenys neskelbtini), su pertraukomis dirba apie 20 m. Apie įvykį girdėjo, bet pats nieko nematė. Tą dieną dirbo nuo 08.00 val., visą dieną. Ryte matė kaip kaltinamasis ir nukentėjusysis susiginčijo, bet negirdėjo dėl ko. Ginčą matė, priežasties nežino. Tas ginčas pasibaigė, jų išskirti kaip nereikėjo, visi darbuotojai išvažiavo į darbus. Darbui pasibaigus grįžo, nuėjo į persirengimo kambarį, tuomet atsiminęs, kad neužgesino traktoriaus šviesų, nuėjo į garažą, o grįžęs persirengimo kambaryje, prausykloje, pamatė kraują. Persirengė ir išvažiavo namo. Klausimų buvo kilę, bet nebuvo pas ką pasiklausti, nes ten nieko nebuvo. Sekančios dienos rytą visi šnekėjo, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susimušė, bet nesužinojo kaip. Nepamena, kas šnekėjo, jog buvo muštynės, gal L. G., tačiau daugiau niekas nieko nepasakojo. Nežino, ar ankščiau yra buvę konfliktų tarp šių asmenų. Nukentėjusysis į darbą sekančią dieną po įvykio nebuvo atvykęs, kodėl neatvyko, nežino. Kaltinamasis buvo darbe, bet su juo nebendravo.

Liudytojas L. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba žemės ūkio bendrovėje (duomenys neskelbtini), traktorininku. Nei su kaltinamuoju nei su nukentėjusiuoju nėra turėjęs jokių konfliktų. Dirbti pradėjo nuo 2025 m. kovo mėn. Tą dieną dirbo nuo 13 val., kai užėjo į garažų patalpas, inžinierius iš išsiuntė dirbti į laukus, grįžo apie 15 val. Tarpduryje į garažų patalpas sutiko kaltinamąjį, kuris ėjo priešais jį, negirdėjo ką nukentėjusysis pasakė kaltininkui artindamasis prie jo. Matė kaip nukentėjusysis eidamas, nusiimdamas akinius, galiausiai pasidėjo akinius ant suoliuko, pasakė „dabar tai bus“ ir jie susikibo, pargriuvo ant žemės ir ėmė vienas kitą smaugti. Pagalvojęs, kad juokais viskas vyksta, nuėjo persirengti, grįžęs pamatė, kad abu kruvini. Tuomet, liudytojas ėjo juos skirti. Jam beskiriant D. P. R. Ž. sudavė per veidą. Paskui D. P. nuėjo prie suoliuko, bet tada vėl sugrįžo ir liudytojui nespėjus sureaguoti, D. P. spyrė R. Ž.. Paskui D. P. išėjo pro salę, o R. Ž. išėjo svirduliuodamas. Liudytojas sakė R. Ž. pailsėti. Kai liudytojas kartu su D. P. įėjo, R. Ž. buvo kažkur viduj. Jie susitiko koridoriuje, pokalbį pradėjo R. Ž. kažką pasakydamas, gal „dabar tai bus“. D. P. kažką atsakė, R. Ž. akinius besiimdamas, atėjo iki D. P., liudytojas tuo tarpu buvo prie durų, jie buvo 2 m. atstumu nuo liudytojo. R. Ž. pasidėjo akinius ir puolė D. P., griebė su ranka už „atlapų“, abu susikibo ir parvirto ant grindinio, D. P. nenusileido ir darė tą patį, irgi griebė už „atlapų“. Abu pargriuvo, vienas kitą smaugė, bet liudytojas manė, kad tai darė juokais, nes vienas kito pastoviai klausė, „ar skauda?“. Manydamas, kad jie juokauja, liudytojas nuėjo persirengti, užtruko apie 2 min., grįžęs prie savo spintelės, pamatė, kad jie abu buvo prie prausyklos durų, koridoriuje, abu vienas kitam įsikabinę į „atlapus“ ir abiem iš nosių bėgo kraujas. Daugiau jokių sužalojimų liudytojas nematė. Pamatęs juos susikibusius, liudytojas pasidėjo rūbus ir ėjo išskirti. Beskiriant D. P. iš apačios, pataikė R. Ž. su dešinės rankos kumščiu į veido sritį. Atplėšiau juos, vieną nuo kito, liudytojas D. P. nustūmė į koridorių ir jis nuėjo ieškoti telefono, tada grįžo link durų ir „į darbą paleido kojas“, R. Ž. buvo prausyklos patalpoje, o D. P., pro jį praėjo ir spyrė su dešine koja R. Ž., bet nematė į kurią kūno vietą. Liudytojas teigė, kad nematė, ar spirdamas pataikė į R. Ž.. Matė patį spyrimo momentą, spyrė vieną kartą. Toliau, dar kartą juos išskyrė, D. P. išėjo iš patalpos, o R. Ž. iš prausyklos išėjo kruvinas ir svyruodamas, ėjo per salę, kažkur ir sakė „dabar bus“. Tada liudytojas pasiėmė daiktus ir išėjo namo. R. Ž. liudytojui nieko nesakė, kai išėjo iš prausyklos, su D. P. irgi nekalbėjo. Kitą dieną, kai D. P. atėjo į darbą, liudytojas paklausė, kaip jis jaučiasi, bet nesiaiškino aplinkybių ar įvykio priežasčių, nes buvo naujas darbuotojas. Liudytojas teigė, kad konflikto metu, kaip ir buvo kitų kolegų, bet tiksliai nežino, kas buvo, berods L. D., bet jis jau išėjęs iš įmonės, kažkas dar buvo, bet negali pasakyti. Neatsimena, kiek asmenų buvo. D. P. sudavė 1 smūgį, ir spyrė, bet nematė, ar sėkmingai. Nematė, kad R. Ž. būtų sudavęs smūgių. Kraujas bėgo iš nosies, nes buvo ištinusi. Kiti asmenys nesikišo į konfliktą. Liudytojas teigė, kad nežino, kokie buvo kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai. Girdėjo, kad buvo ryte kažkoks konfliktas, bet daugiau nieko nežinau, nes iš ryto buvo pas gydytojus.

Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas Ž. M. paaiškino, kad visi sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Negaliu konkrečiai pasakyti, ar nubrozdinimai plaštakos srityje, atsirado dėl to, kad buvo suduota nukentėjusiajam ar todėl, kad nukentėjusysis pats smūgiavo. Negalima konkrečiai pasakyti, ar daiktas judėjo nuo nukentėjusiojo, ar pats nukentėjusysis. Gal ir galima į kažką atsitrenkti, bet galima ir suduot. Pats galėjo pasidaryti nebent plaštakos nubrozdinimus. Nosies kaulų lūžis nėra būdingas, kad pats žmogus susižalotų. Kairio dilbio ir krūtinės srities sužalojimai yra riboto ploto, padaryti bukais, riboto ploto daiktais. Pavyzdžiui, pačiam griūnant, ant buko, neriboto paviršiaus daikto. Griūnant galėjo atsirasti plaštakos sužalojimai, ant buko, riboto paviršiaus žmogus galėjo griūt, ten sakom ribotos kraujosruvos, padarytos bukais, riboto paviršiaus daiktais, bet ar atsitrenkiant pačiam, mes atsakyti negalim. Nosies kaulo lūžis būdingas, kad suduota būna, gali būti kokio nors eismo įvykio metu, trenkiant į vairą, bet paprastai pačiam susižalojant taip nepadaroma. Smaugimo požymių nėra, kakle nebuvo nustatyta jokių sužalojimų. Ant buko, neriboto paviršiaus galėjo nusibrozdinti plaštaką, kiti sužalojimai padaryti riboto paviršiaus daiktais. Bukiais, riboto paviršiaus daiktais gali būti kumštis, koja/pėda apauta batu. Jei delno dalis, kur yra nykščio pakyla su riešu, tai taip, tai yra riboto paviršiaus daiktas. Specialistas patvirtino, kad gyvai apžiūrėjo pacientą. Pacientas nurodė, kad sudavė su kumščiu, suklupus spardė į įvairias kūno vietas. Išvadoje nugaros skausmas nebuvo paminėtas ar vertintas, nes skausmas yra subjektyvus požymis ir negalima jo nei paneigti, nei patvirtinti. Sakykim, tos aplinkybės atitinka, kad kumščiu sudavė - lūžo nosies kaulas, susidarė kraujosruvos dešiniame skruoste, tai tie dalykai atitinka, kad spardė į įvairias kūno vietas, tai galėjo susidaryti ar ranka suduodant, ar įspiriant. Kaltinamasis rodo specialistui, jog nukentėjusiajam sudavė su dešinės rankos delno apatine dalimi, esančia arčiau nykščio. Specialistas patvirtino, kad kaltinamojo rodyta vieta irgi yra riboto paviršius ir su ja irgi galima suduoti stiprius smūgius. Poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės srityje ir lūžis galėjo būti padaryti vieno, kaltinamojo parodyto smūgio pasėkoje, kadangi nosies kaulai lūžta, išsilieja kraujas ir nuteka į apatinius vokus. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvairiose padėtyse, tarp jų ir grumtynių metu. Sužalojimai dilbio ir krūtinės srityje galėjo būti padaryti tiek grumtynių metu, tiek tiesioginių smūgių pasėkoje.

2025 m. gegužės 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, jog R. Ž. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės srityje, pereinančios į akių apatinius vokus, dešiniame skruoste, kairiame dilbyje, krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, nosies kaulų, lūžis. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus veido, kairio dilbio, krūtinės, kairės plaštakos sritis, mažiausiai 5 (penkiais) trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. balandžio 8 d. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiu (1 t., b. l. 99-101).

2025 m. balandžio 8 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota (duomenys neskelbtini) pastato ir jame esančių darbuotojų persirengimo patalpos apžiūra. Jos metu užfiksuota, kad koridoriuje, kurio abiejose pusėse pastatytos darbuotojų asmeninės spintelės skirtos daiktams ir rūbams, dešinėje pusėje matomas pilkos spalvos, medinis suoliukas. Prie jo ant pilkos spalvos grindų, matosi apvalios formos, raudonos spalvos, skystos konsistencijos dėmė. Toliau nuo minėtos dėmės link koridoriaus vidurio įvairiose vietose ant grindų matomas raudonos spalvos, avalynės pėdsakai, kurie veda iki pilkos spalvos suoliuko galo. Už suoliuko matoma juodos spalvos spintelė su raudonos spalvos durelėmis. Kairėje jos pusėje matosi pilkos spalvos, plastikinė šiukšlių dėžė, kurios viduje daug baltos spalvos popierinių servetėlių su raudonos spalvos dėmėmis. Toliau kairėje minėtos šiukšlių dėžės pusėje atidarytos medinė rudos spalvos durys, pro kurias patenkama į patalpą prie tualeto patalpos. Jos viduje dešinėje pusėje matoma baltos spalvos praustuvė, po praustuve pilkos spalvos, plastikinė šiukšlių dėžė, jos viduje baltos spalvos popierines servetėles su raudonos spalvos dėmėmis. Priešais minėtą šiukšlių dėžę ant grindų plytelių matyti daug apvalios formos, skystos konsistencijos raudonos spalvos dėmių. Daugiau objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui nepastebėta ir nepaimta (1 t., b.l. 23-36).

2025 m. birželio 18 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) skambučio garso įrašas pavadinimu "BPC skambu io ra as (ID 95494949007, skambu io prad ia_ 2025-04-08 16_56_44)" apžiūra. Apžiūros metu padaryta garso įrašo stenograma, kurioje užfiksuota: Vyras: Žodžio pasakyt negalima, žvėriukas blet. BPC: 112 klausau. Vyras: Laba diena, aš norėčiau policiją išsikviesti. BPC: Rajonas koks? Vyras: Kauno. BPC: Kauno, kaimas koks? Vyras: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini), gatvė? Vyras: (duomenys neskelbtini) BPC: (duomenys neskelbtini) Vyras: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini) Čia nuosavas namas ar daugiabutis? Vyras: Čia (duomenys neskelbtini) BPC: (duomenys neskelbtini), kas atsitiko pas jus? Vyras: Čia jaunuolis į snukį uždavė gerai. BPC: Kam? Vyras: Man. BPC: O jūs kas esate? Vyras: (duomenys neskelbtini). BPC: O jūs darbuotojas? Vyras: Jo jo, čia darbe viskas. BPC: Apsauga yra ar jūs pats apsaugininkas? Vyras: Ne, jokios apsaugos, čia mes darbininkai. BPC: Neturit apsaugos, jūsų vardas? Vyras: R. Ž.. BPC: Kiek jums metų? Vyras: (duomenys neskelbtini) bus. BPC: (duomenys neskelbtini) metai, galvos trauma, taip? Vyras: Iš nosies kraujai bėga. BPC: Prieš kiek laiko trenkė? Vyras: Va ką tik. BPC: Ką tik, ane? Gerai perduodu ir policijai ir medikams, laukit atvažiuoja. Vyras: Gerai, skubiau atvažiuokit (1 t., b. l. 37-39).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 138 straipsnyje numatyta baudžiamojo atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Būtini objektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai yra: pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas, neveikimas), kuri gali pasireikšti fiziniu, mechaniniu, psichologiniu ar kt. poveikiu; žalingi padariniai – sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas); priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jo pavojinga veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą ir nori tokių padarinių (tiesioginės tyčios atveju), arba nors tokių padarinių nenori ir jų nesiekia, tačiau sąmoninai leidžia jiems kilti (netiesioginės tyčios atveju).

Kaltinamasis D. P. kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino. Paaiškino, kad pats buvo užpultas nukentėjusiojo, kuris taip elgiasi ne pirmą kartą. Taip pat nurodė, kad jeigu nukentėjusiojo puolimo metu ir galėjo kokiu nors būdu kliudyti nukentėjusįjį, tai tik dėl to, kad gynėsi, tačiau jokių smūgių kojomis nukentėjusiajam nesudavė. Vis tik kaltinamojo versiją, kad jis smūgį į veidą sudavė gindamasis ir jokių smūgių kojomis nukentėjusiajam nesudavė, paneigia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Šioje byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo D. P. ir nukentėjusiojo R. Ž. iki šioje byloje vertinamo įvykio buvo susiklostę konfliktiški santykiai. 2025 m. balandžio 8 d. ryte tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas, tačiau tuo metu fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai duoti teisiamajame posėdyje, taip pat liudytoju apklausto R. R. parodymai, kuris teigė, kad pats tiesiogiai matė, kaip kaltinamasis ir nukentėjusysis ryte susiginčijo. Kaltinamasis D. P. ir nukentėjusysis R. Ž. neneigė, kad tarp jų susiklostę konfliktiški santykiai, tik pateikė skirtingas konfliktiškų santykių susiklostymo priežastis. Kiti liudytojais apklausti asmenys L. G., V. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie ryte tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vykusį žodinį konfliktą jie tik girdėjo iš kitų darbuotojų.

Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad šioje byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo iki šioje byloje vertinamo įvykio buvo susiklostę konfliktiški santykiai, todėl esant tokiai situacijai yra svarbu įvertinti, ar kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojai buvo apklausti kaltinamojo ir nukentėjusiojo bendradarbiai V. V., R. R. bei jų vadovas T. B. Tačiau šių liudytojų parodymai nelaikytini įrodymu, patvirtinančiu ar paneigiančiu D. P. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kadangi visi nurodyti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu teigė ir teisiamajame posėdyje patvirtino, kad 2025 m. balandžio 8 d. vakare vykusio įvykio jie tiesiogiai nematė. Tiesiogiai įvykį matė vienintelis liudytojas L. G., kitų įvykį mačiusių liudytojų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nustatyti nepavyko.

Kaltinamojo D. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme keitėsi, jų negalima vertinti kaip nuoseklių. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad nukentėjusysis abiem rankomis jį sugriebė už megztinio ties krūtinės sritimi ir pradėjo jį tąsyti, tada jis delno apačia sudavė nukentėjusiajam į veidą. Vėliau teisme tvirtino, kad nukentėjęs bandė kaire ranka užsimoti ir trenkti kaltinamajam, todėl šis sudavė nukentėjusiajam gindamasis. Paskutiniame 2026 m. vasario 19 d. teisiamajame posėdyje D. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kuriuos teismas pagarsino BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka. Įvertinus kaltinamojo parodymų nenuoseklumą, taip pat jo suinteresuotumą bylos baigtimi, teismas negali kaltinamojo parodymų visa apimtimi įvertinti kaip patikimų.

Nors šioje byloje nukentėjusiojo R. Ž. ir liudytojo L. G. parodymai nesutampa dėl konflikto pradžios ir tam tikrų konflikto eigos aplinkybių, tačiau dėl esminių šioje byloje nustatinėtinų aplinkybių, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymuose esminių prieštaravimų nėra, be to, jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Tiek nukentėjusysis R. Ž., tiek liudytojas L. G. aiškiai ir nuosekliai kaltinamąjį D. P. įvardijo kaip asmenį, ranka sudavusį nukentėjusiajam smūgį į veidą. Šios aplinkybės neneigė ir kaltinamasis D. P., tik tvirtino, kad smūgis buvo suduotas ginantis ir ne rankos kumščiu, bet apatine delno dalimi.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis smūgį nukentėjusiajam į veidą sudavė rankos kumščiu, o ne apatine delno dalimi, kadangi nukentėjusiojo nuoseklius parodymus dėl šios aplinkybės patvirtina liudytojo L. G. 2025 m. gruodžio 9 d. teisiamajame posėdyje duoti parodymai. Liudytojas L. G. parodė, kad liudytojui beskiriant nukentėjusįjį ir kaltinamąjį, D. P. iš apačios pataikė R. Ž. su dešinės rankos kumščiu į veido sritį. Liudytoju apklaustas T. B. patvirtino, kad po konflikto pas jį į kabinetą užėjusiam R. Ž. iš nosies bėgo kraujas. Apie tai, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis į veidą ir iš nosies bėga kraujas nurodė pats nukentėjusysis Bendrojo pagalbos centro operatorei, kviesdamas pagalbą (1 t., b. l. 37-39).

Tai, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kuris padarytas buku daiktu paveikus veido sritį patvirtina byloje esanti 2025 m. balandžio 16 d. specialisto išvada Nr. G752/2025(02) (1 t., b. l. 99-101). Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas Ž. M. patvirtino, kad nosies kaulų lūžį, t. y. sužalojimą, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, galėjo sukelti vienas suduotas smūgis į veidą tiek rankos kumščiu, tiek apatine plaštakos dalimi (kaip teigė kaltinamasis). Specialistas pagrindė, kad tiek rankos kumštis, tiek apatinė plaštakos dalis yra riboto paviršiaus daiktai, galintys sukelti stiprų smūgį.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatyta, kad D. P. 2025 m. balandžio 8 d. apie 16.50 val. akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) garažų patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) rankos kumščiu smogė R. Ž. į veidą, sukeldamas nosies kaulų lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Kaltinamasis šioje byloje tvirtina, kad sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą todėl, kad gynėsi.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Teisė į būtinąją gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015 ir kt.).

Šioje byloje nustatyta, kad 2025 m. balandžio 8 d. ryte tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas, o tos pačios dienos vakare apie 16.50 val. tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko fizinis konfliktas. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl fizinio konflikto iniciavimo, jo pradžios skiriasi. Kaltinamasis teigė, kad konfliktą inicijavo nukentėjusysis. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nukentėjusysis abiem rankomis jį sugriebė už megztinio ties krūtinės sritimi ir pradėjo jį tąsyti, tada kaltinamasis delno apačia sudavė nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, kad tarp jo ir kaltinamojo vakare jokio konflikto nebuvo, o kaltinamasis jį staiga netikėtai užpuolė jam bekalbant su kitais darbuotojais.

Liudytoju teisiajame posėdyje apklaustas L. G. išsamiai ir detaliai nurodė konflikto pradžios aplinkybes. Liudytojas L. G. parodė, kad 2025 m. balandžio 8 d. jis dirbo nuo 13 val., kai užėjo į garažų patalpas, inžinierius iš išsiuntė dirbti į laukus, jis grįžo apie 15 val. Jis kartu su D. P. įėjo, R. Ž. buvo kažkur viduj. Jie susitiko koridoriuje, pokalbį pradėjo R. Ž. kažką pasakydamas, gal „dabar tai bus“. D. P. kažką atsakė. R. Ž. akinius besiimdamas, atėjo iki D. P., liudytojas tuo tarpu buvo prie durų, jie buvo 2 m. atstumu nuo liudytojo. R. Ž. pasidėjo akinius ir puolė D. P., griebė su ranka už „atlapų“, abu susikibo ir parvirto ant grindinio, D. P. nenusileido ir darė tą patį, irgi griebė už „atlapų“. Liudytojas pagalvojęs, kad viskas vyksta juokais, nuėjo persirengti, grįžęs pamatė, kad abu kruvini. Tuomet, liudytojas ėjo juos skirti. Jam beskiriant D. P. R. Ž. sudavė per veidą.

Šioje byloje nustatyta, kad tiesioginiai įvykį matė tik vienas liudytojas L. G. Kitų asmenų, kurie matė įvykį, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nustatyti nepavyko. Teismas bandė iškviesti liudytoju L. G. nurodytą kartu dirbusį dar vieną asmenį L. D., tačiau (duomenys neskelbtini) rašte teismui patvirtino, kad toks asmuo niekada nedirbo.

Šioje byloje nukentėjusiojo R. Ž. parodymai viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisme) nesikeitė, buvo nuoseklūs. Tačiau R. Ž. parodymai ne dėl visų jo nurodytų aplinkybių atitinka tiesiogiai konfliktą mačiusio liudytojo L. G. parodymus ir byloje surinktus kitus įrodymus. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. Ž. ir liudytojas L. G. davė skirtingus parodymus dėl fizinio konflikto inicijavimo ir pradžios.

Teismas, vertindamas konflikto inicijavimo ir pradžios aplinkybes, šioje byloje remiasi L. G. parodymais, kadangi šio liudytojo parodymai yra nuoseklūs, detalūs, viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisme) nesikeitė, jie atitinka byloje surinktus kitus įrodymus.

Nors prokurorė teigė, kad nukentėjusysis geriau atsimena konflikto aplinkybes nei liudytojas, todėl teismas turėtų vadovautis nukentėjusiojo parodymais, vis dėl to teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis yra šios bylos proceso dalyvis ir suinteresuotas bylos baigtimi, be to, šioje byloje nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo R. Ž. bei kaltinamojo D. P. yra susiklostę konfliktiški santykiai.

Pažymėtina, kad šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių L. G. parodymus teismas turėtų vertinti kaip nepatikimus. Nenustatyta, kad liudytojas galėjo neteisingai interpretuoti tai, ką matė (dėl prasto matomumo, atstumo). Atvirkščiai, šioje byloje nustatyta, kad liudytojas L. G. tiesiogiai matė įvykio aplinkybes, buvo maždaug už 2 metrų nuo konfliktuojančių šalių, konflikto pradžioje ėjo iš paskos D. P.. Liudytojas nurodė, kad nėra turėjęs jokių konfliktų nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju, įvykio dieną buvo jų abiejų bendradarbis. Pažymėtina, kad jokių konkrečių priežasčių, kodėl nesutampa nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, negalėjo nurodyti ir pats nukentėjusysis. Nors teisiamajame posėdyje nukentėjęs teigė, kad liudytojas L. G. tyčia neteisingai nurodė tam tikras aplinkybes, bet šie jo teiginiai yra abstraktūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis.

Taigi iš liudytoju apklausto L. G. parodymų nustatyta, kad konfliktinę situaciją inicijavo nukentėjusysis, ko pasėkoje tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko muštynės. Liudytojas L. G. parodė, kad jis matė kaip nukentėjusysis eidamas, nusiimdamas akinius, galiausiai pasidėjo akinius ant suoliuko, pasakė „dabar tai bus“ ir nukentėjusysis, ir kaltinamasis susikibo.

Šias liudytojo L. G. nurodytas aplinkybes atitinka kitų liudytojų parodymai. Liudytoju apklaustas T. B. parodė, kad tiek nukentėjusysis R. Ž., tiek kaltinamasis D. P. yra emocionalūs („karšti“). Šis liudytojas paminėjo, kad buvo gautas skundas dėl R. Ž. veiksmų iš kito jauno darbuotojo. Liudytoju apklaustas V. V. apibūdino nukentėjusįjį R. Ž. kaip gana emocionalų, teigė, kad su R. Ž. vyko pastovūs žodiniai konfliktai. Be to, iš teisiamajame posėdyje liudytojais apklaustų V. V. ir R. R. parodymų matyti, kad šie liudytojai nurodė, jog iš kitų darbuotojų girdėjo, kad įvykio dieną D. P. susimušė su R. Ž.. Liudytojas T. B. teigė, kad iš V. V. sužinojo, kad įvyko konfliktas tarp D. P. ir R. Ž..

Kaltinamojo D. P. versija, kad nukentėjusysis R. Ž. jį puolė kaire ranka užsimodamas ir bandydamas trenkti kaltinamajam buvo pateikta teisiamajame posėdyje, po įvykio praėjus keletui mėnesių. Ši kaltinamojo versija skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir prieštarauja liudytojo L. G. parodymams. Be to, kaltinamasis paskutiniame 2026 m. vasario 19 d. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kuriuose jis tokios įvykio eigos versijos nebuvo pateikęs. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad kaltinamojo pateikta įvykio eigos versija, kad nukentėjusysis jį puolė užsimodamas kairės rankos kumščiu ir bandydamas suduoti, yra paneigta byloje surinktais įrodymais.

Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis puolė kaltinamąjį, įsikibdamas į atlapus. Kaltinamasis atsakė tokiu pat būdu įsikibdamas į atlapus nukentėjusiajam. Abu nugriuvo ant grindų ir abu pradėjo vienas kitą smaugti. Kaltinamasis rankos kumščiu smūgį į veidą nukentėjusiajam, sukėlusį jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, sudavė liudytojui L. G. beskiriant kaltinamąjį ir nukentėjusįjį.

Šios aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą ne atsakydamas į nukentėjusiojo veiksmus, inicijuojant muštynes, bet muštynių metu, liudytojui skiriant muštynių dalyvius, o smūgius kojomis sudavė nutraukus muštynes. Todėl nukentėjusiojo veiksmai, kuriais jis inicijavo konfliktą, nesudarė pavojingo kėsinimosi situacijos, kurioje kaltinamasis turėjo teisę į būtinąją gintį. Kaip minėta, tuo metu susiklostė ne būtinosios ginties, bet muštynių situacija, o tokiose situacijose būtinoji gintis negalima.

Esant šioms aplinkybėms, teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo teiginius, kad jis sudavė nukentėjusiajam gindamasis.

Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kategoriškai neigė, kad sudavė nukentėjusiajam smūgius kojomis, tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės byloje nustatytos surinktų toliau išvardintų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė, kad kaltinamasis D. P., po suduoto smūgio į veidą nukentėjusiajam suklupus jam sudavė smūgius kojomis.

Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo L. G. parodymai. 2025 m. gruodžio 9 d. teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas L. G. parodė, kad išskyrus kaltinamąjį ir nukentėjusįjį vieną nuo kito, liudytojas D. P. nustūmė į koridorių ir jis nuėjo ieškoti telefono, tada grįžo link durų ir „į darbą paleido kojas“, R. Ž. buvo prausyklos patalpoje, o D. P., pro jį praėjo ir spyrė su dešine koja R. Ž., bet liudytojas teigė, kad nematė į kurią kūno vietą. Liudytojas teigė, kad nematė, ar kaltinamasis spirdamas pataikė į R. Ž.. Matė patį spyrimo momentą, spyrė vieną kartą. Toliau, dar kartą juos išskyrė, D. P. išėjo iš patalpos, o R. Ž. iš prausyklos išėjo kruvinas ir svyruodamas, ėjo per salę, kažkur ir sakė „dabar bus“. Tada liudytojas pasiėmė daiktus ir išėjo namo.

Nors nukentėjusiojo R. Ž. ir liudytojo L. G. parodymuose nesutampa aplinkybės, kaip nukentėjęs asmuo iš vienos patalpos atsidūrė kitoje (liudytojas teigė, kad nukentėjęs po smūgio į veidą nuėjo į kitą patalpą, o nukentėjęs teigė, kad dėl suduoto smūgio jis atsidūrė kitoje patalpoje), tačiau liudytojas L. G. patvirtino, kad po smūgio nukentėjusiajam į veidą, po to kaltinamasis spyrė nukentėjusiajam. Nors liudytojas nematė, ar kaltinamasis spirdamas pataikė nukentėjusiajam, tačiau vis dėl to liudytojo parodymai patvirtina faktą, kad kaltinamasis spyrė į nukentėjusįjį, kas atitinka nuoseklius nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus.

Tarp liudytojo L. G. parodymų, kad jis matė vieną spyrį ir nematė, ar kaltinamasis spirdamas pataikė, ir nukentėjusiojo R. Ž. parodymų apie didesnį spyrių skaičių nėra prieštaravimų, kadangi liudytojo parodymai dėl šių aplinkybių vertinti atsižvelgiant į tai, kad pats liudytojas patvirtino, kad matė ne visą įvykį.

Nukentėjusiojo R. Ž. teiginius, kad kaltinamasis jam spyrė taip pat patvirtina 2025 m. balandžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G752/2025(02) nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis tyrimo metu patvirtino, kad jam buvo kumščiu suduota į nosies sritį, jam suklupus kojomis buvo spardoma į įvairias kūno vietas. Tai, kad nukentėjusysis R. Ž. minėtas aplinkybes buvo nurodęs ekspertizės metu, patvirtino teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas Ž. M..

Be to, specialistas Ž. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad nukentėjusiajam specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti jį spardant. Nors specialistas taip pat patvirtino, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai dilbio, krūtinės ir rankos plaštakos srityje galėjo atsirasti ir grumtynių metu, tačiau aplinkybė, kad nurodyti sužalojimai atsirado grumtynių metu nėra patvirtinta kitų byloje surinktų įrodymų. Nukentėjusiojo R. Ž. parodymai, specialisto išvadoje Nr. G752/2025(02) nurodytos aplinkybės bei specialisto parodymai teisiamajame posėdyje patvirtina, kad konstatuoti sužalojimai atsirado kaltinamajam suduodant smūgius nukentėjusiajam kojomis.

Taigi šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis rankos kumščiu smūgį į veidą nukentėjusiajam, sukėlusį jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, sudavė liudytojui L. G. beskiriant grumtynių dalyvius, o smūgius kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam sudavė po to, prausyklos patalpoje.

Specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusiojo sužalojimai bei jų atsiradimo mechanizmas visiškai atitinka kaltinamajame akte nurodytus kaltinamojo nusikalstamus veiksmus.

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia patikimai spręsti, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamojo, kaltinime nurodyti laiku ir aplinkybėmis ir tuo pačiu leidžia patikimai identifikuoti priežastinio ryšio tarp smurtinių veiksmų ir padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) buvimą.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. P., būdamas suaugęs, savo veiksmus bei dėl jų galinčias kilti pasekmes gebantis suvokti asmuo, smūgiuodamas rankos kumščiu nukentėjusiajam į veidą bei kojomis į įvairias kūno vietas, neabejotinai suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, daro išvadą, kad D. P. veikė tiesiogine tyčia.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad D. P. 2025 m. balandžio 8 d. apie 16.50 val. akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) garažų patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), rankos kumščiu tyčia smogė R. Ž. į veidą, ko pasėkoje pastarajam suklupus ant žemės, tyčia spyrė R. Ž. ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlės srityje, pereinančiu į akių apatinius vokus, dešiniame skruoste, kairiame dilbyje, krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, odos nubrozdinimais kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, nosies kaulų lūžiu.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo D. P. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis).

BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys – laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas.

Prokurorė teisiamajame posėdyje siūlė skirti kaltinamajam 40 parų arešto bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamojo gynėjas prašė teismo kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, 2K-386/2012).

Šioje byloje nustatyta kad nukentėjusiojo elgesys, pasireiškęs jam pradedant pokalbį su kaltinamuoju, ištariant žodžius „dabar tai bus“, po ko R. Ž. nusiimant akinius artėjant iki D. P. ir griebiant su ranka kaltinamajam už „atlapų“, inicijavo muštynes. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgį kumščiu, sukėlusį nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, muštynių metu, o spyrius kojomis nutraukus muštynes. Taigi kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą bei spyrius kojomis į įvairias kūno vietas ne reaguodamas į nukentėjusiojo veiksmus, bet muštynių metu ir nutraukus muštynes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2011 yra išaiškinęs, kad muštynės yra toks kelių asmenų konflikto sprendimo būdas, kuriame nėra besiginančiųjų. Kadangi visi turi agresyvių ketinimų, tai nė vieno muštynių dalyvio veiksmai negali būti pripažįstami provokuojančiais. Šios pozicijos laikomasis ir vėlesnėse Kauno apygardos teismo nutartyse (žr. pvz., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-152-634/2024).

Kadangi šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai sukėlė ne kaltinamajame akte nurodytų smūgių sudavimą, kaip atsakomąją reakciją, bet muštynes, kurių nė vieno iš dalyvių veiksmai negali būti pripažįstami provokuojančiais, todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Taigi šioje byloje nenustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

D. P. iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, tačiau bylą nagrinėjant teisme jo atžvilgiu buvo priimti baudžiamieji įsakymai, kuriais jis nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir BK 182 straipsnio 4 dalyje padarymo. Kaltinamasis per 5 metų laikotarpį administracine tvarka baustas 14 kartų. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai.

Šioje byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, anksčiau dirbo, turėjo gyvenamąją vietą, priklausomybės ligų bei psichikos ligų įskaitose nėra, nesilankė, nesigydė.

Pagal teismų praktikos išaiškinimus (žr. pvz., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. gruodžio 1 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-586-737/2025) apkaltinamasis nuosprendis, kuris dar nėra įsiteisėjęs, negali būti vertinamas kaip neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, D. P. atžvilgiu pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų teismas šioje byloje negali vertinti kaip neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės.

Todėl įvertinus tai, kad iki šio nusikaltimo padarymo D. P. buvo neteistas, jis yra jauno amžiaus, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, turėjo gyvenamąją vietą, įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo D. P. elgesį, jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant didesnį už vidurkį – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per 12 mėnesių laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Šioje byloje nėra pagrindo vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinti bausmę, kadangi kaltinamasis kaltės nepripažino.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad D. P. buvo nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Teismas vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo įsakymu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2025 m. rugpjūčio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskyrė galutinę bausmę - 9 mėn. laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose - (duomenys neskelbtini), nuo 23 iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju R. K. bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Minėtas baudžiamasis įsakymas (Nr. e1-745-367/2025) įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 10 d.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė iki Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo. Todėl D. P. bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.

Šiuo nuosprendžiu D. P. teisiamas už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu D. P. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, o bausmė subendrinta su baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą.

Taigi atsižvelgiant į BK 11 straipsnio nuostatas, šiuo atveju laikytina, kad D. P. padarytos nusikalstamos veikos nesiskiria pagal pavojingumą, jos priskiriamos gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl šiuo atveju bendrinant bausmės gali būti sudedamos visiško arba dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju teismas, parinkdamas kaltinamajam palankesnį dalinio bausmių sudėjimo būdą atsižvelgia į tai, kad asmuo iki nusikaltimo padarymo nebuvo teistas, padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nenustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 12 mėnesių laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, bendrintina ją iš dalies sudedant su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant per 12 mėnesių laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, pridedant Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį – 6 mėnesius laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose - (duomenys neskelbtini), nuo 23 iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju R. K. bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, ir D. P. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 12 mėnesių laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, būti namuose - (duomenys neskelbtini), nuo 23 iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju R. K. bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina iki šios nutarties priėmimo dienos D. P. visiškai ar iš dalies atlikta bausmė pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. baudžiamąjį įsakymą bei minėtame procesiniame sprendime nurodytus įskaitytinus laikotarpius.

V. Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškinys turi būti pagrįstas ir įrodytas.

VSDFV Kauno skyrius pareiškė ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš D. P. 1879,67 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro nukentėjusiajam R. Ž. priskaičiuota ligos išmoka (2 t., b. l. 46).

Kauno teritorinė ligonių kasa, kurios procesines teises perėmė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2 t., b. l. 40), pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti 220,32 Eur, kurią sudaro išmokos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas (1 t., 130-131).

Kaltinamasis ir jo gynėjas neprieštaravo VSDFV Kauno skyriaus ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinių ieškinių tenkinimui, neginčijo ieškinių dydžių ir pagrindimo.

Šioje byloje nustatyta, kad civiliniai ieškovai VSDFV Kauno skyrius ir Valstybinė ligonių kasa pateikė ieškinių reikalavimus pagrindžiančius duomenis, leidžiančius identifikuoti turtinės žalos dydį ir pagrindą. D. P. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kurių visuma patvirtina ir priežastinio ryšio buvimą tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo. Dėl to, kad nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, VSDFV Kauno skyrius išmokėjo nukentėjusiajam R. Ž. priskaičiuotą ligos išmoką, o Kauno teritorinė ligonių kasa išmokėjo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad VSDFV Kauno skyriaus ir Valstybinės ligonių kasos ieškiniai yra pagrįsti ir įrodyti, iki bylos nagrinėjimo nebuvo atlyginti, todėl tenkintini visiškai.

Nukentėjusysis R. Ž. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį prašydamas iš kaltinamojo priteisti iš viso 4750 Eur, iš kurių 750 Eur turtinei žalai atlyginti, 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis patirtai 750 Eur turtinei žalai atlyginti pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus ir paskaičiavimus, leidžiančius identifikuoti turtinės žalos dydį ir pagrindą.

Šioje byloje surinkti įrodymai ir nukentėjusiojo su ieškiniu pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad dėl smurtinių nusikalstamų veiksmų R. Ž. diagnozuotas nosies kaulų lūžis, iškrypusi nosies pertvara į dešinę (1 t., b. l. 111, 113-114), peties ir žasto sumušimas, peties sąnario kapsulitas (uždegimas), peties sąnario kontraktūra (sąnario judesių sumažėjimas dėl pažeidimo) (1 t., b. l. 117). Šioje byloje nukentėjusiojo pateikti medicininiai dokumentai (1 t., b. l. 111, 113-114) patvirtina, kad dėl nosies kaulų lūžio ir iškrypusios nosies pertvaros, nukentėjusiojo kvėpavimo funkcija buvo apsunkinta. Dėl peties sąnario traumos R. Ž. buvo atliekamos reabilitacinės mankštos (1 t., b. l. 120-122).

Šioje byloje remiantis VSDFV Kauno skyriaus ieškinyje ir prieduose pateikta informacija (2 t., b. l. 46-78), atsižvelgdamas į teismų praktikos išaiškinimus (žr. pvz., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-134-844/2023), nustatyta, kad dėl smurtinių nusikalstamų veiksmų R. Ž. buvo nedarbingas laikotarpiais nuo 2025 m. balandžio 9 d. iki 2025 m. balandžio 22 d. (9 darbo dienos) ir nuo 2025 m. gegužės 7 d. iki 2025 m. birželio 20 d. (33 darbo dienos). Laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 23 d. iki 2025 m. gegužės 6 d. jam buvo skirtas gydymas dėl bendrų susirgimų, todėl į šį laikotarpį negali būti atsižvelgiama skaičiuojant asmens negautas pajamas. Nurodytais laikotarpiais nukentėjusysis turėjo gauti 2498,76 Eur darbo užmokestį (33 darbo dienos x 75,72 Eur (dienos kompensuojamas uždarbis)= 2498,76 Eur). Atėmus nurodytu laikotarpiu VSDFV Kauno skyriaus nukentėjusiajam išmokėtas išmokas, negautų pajamų suma sudaro 619,09 Eur. Kadangi R. Ž. prašoma priteisti negautų pajamų suma neviršija nurodyto dydžio, jo ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir jam iš kaltinamojo priteistina 560 Eur pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota.

Nukentėjusysis pagrįstai turtinę žalą sieja su patirtomis kelionės išlaidomis, susijusioms su procesinių veiksmų atlikimu ikiteisminiame tyrime, sveikatos grąžinimu. Nukentėjusiojo pateikti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė šias kelionės išlaidas: 2025 m. balandžio 8 d. vyko pas gydytojus iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal (32 km) (1 t., b. l. 132) bei 2025 m. balandžio 9 d. vyko į policiją iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į Kauno rajono policijos komisariatą (Mokslo g. 2, Mastaičiai, Kauno r. sav.) ir atgal (158 km). Tai, kad nukentėjusysis 2025 m. balandžio 15 d. vyko į policiją iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į Kauno rajono policijos komisariatą (Instituto g. 1A, Raudondvaris, Kauno r. sav.) ir atgal (157 km) patvirtina 2025 m. balandžio 15 d. nukentėjusiojo apklausos protokolas (1 t., b. l. 43-46). Byloje esanti specialisto išvada (1 t., b. l. 99-101) patvirtina, kad nukentėjusysis 2025 m. balandžio 16 d. vyko pas teismo medicinos ekspertą iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal (154 km). Aplinkybę, kad nukentėjusysis 2025 m. balandžio 23 d. vyko pas gydytojus iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal (32 km) bei 2025 m. balandžio 24 d. vyko pas gydytojus dėl nosies lūžimo iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal (32 km), o 2025 m. gegužės 6 d. vyko pas šeimos gydytoją iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į ambulatoriją (duomenys neskelbtini) ir atgal (32 km) patvirtina su civiliniu ieškiniu pateikti medicininiai išrašai (1 t., b. l. 110-116).

Byloje esantis kvitas (1 t., b. l. 118) patvirtina, kad nukentėjusysis 2025 m. gegužės 26 d. vyko tyrimams dėl peties sąnario iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į tyrimų centrą (duomenys neskelbtini) ir atgal (161 km).

Kartu su ieškiniu pateikta epikrizė (1 t., b. l. 117) patvirtina, kad nukentėjusysis 2025 m. birželio 4 d. vyko pas traumatologą iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal (32 km).

VšĮ Šakių ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūrų kortelės išrašas (1 t., b. l. 121-122) patvirtina, kad nukentėjusysis R. Ž. 2025 m. birželio 6 d. vyko į reabilitacinę mankštą iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal (32 km); 2025 m. birželio 9 d. vyko į reabilitacinę mankštą iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal (32 km); 2025 m. birželio 10 d. vyko į reabilitacinę mankštą iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal (32 km); 2025 m. birželio 11 d. vyko į reabilitacinę mankštą iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal (32 km); 2025 m. birželio 12 d. vyko į reabilitacinę mankštą iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal (32 km). Byloje esantis papildomos apklausos protokolas (1 t., b. l. 49-52) patvirtina, kad nukentėjusysis 2025 m. birželio 12 d. vyko į policiją iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal (158 km).

Vis dėl to, teismas negali pripažinti įrodytomis nukentėjusiojo 2025 m. gegužės 20 d. vykimo pas šeimos gydytoją iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į ambulatoriją (duomenys neskelbtini) ir atgal (32 km); 2025 m. gegužės 21 d. vykimo pas traumatologą iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal (32 km); 2025 m. gegužės 22 d. vykimo pas traumatologą iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į Šakių ligoninę (duomenys neskelbtini) ir atgal (32 km); 2025 m. birželio 2 d. vykimo pas traumatologą iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal (32 km); 2025 m. birželio 5 d. vykimo į reabilitacinę mankštą iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal (32 km), išlaidų, kadangi jos nepatvirtintos jokiais byloje esančiais įrodymais.

Taip pat teismas negali pripažinti įrodytomis nukentėjusiojo 2025 m. birželio 16 d., 2025 m. birželio 17 d., 2025 m. birželio 18 d., 2025 m. birželio 19 d. kelionės į reabilitacines mankštas iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal (iš viso 128 km), išlaidų, kadangi civiliniame ieškinyje šios išlaidos yra apibūdintos kaip galimos patirti ateityje, tačiau nukentėjusysis nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad minėtos procedūros buvo paskirtos ar kad minėtas kelionės išlaidas nukentėjusysis realiai patyrė. Todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.

R. Ž. pateikti įrodymai patvirtina, kad jo kelionėms naudoto nuosavybės teise priklausančio automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kuro sąnaudos - 8 l dyzelinio kuro/100 km. Iš nukentėjusiojo pateiktų duomenų nustatyta, kad R. Ž. iš viso pravažiavo 1108 km, sunaudojo 89 l dyzelinio kuro (1108 x 8 l / 100 km), kelionėms išlaidoms patyrė 121,93 Eur (89 l x 1,37 Eur).

Kartu su ieškiniu pateiktas kvitas (1 t., b. l. 118) patvirtina, kad 2025 m. gegužės 26 d. R. Ž. vyko tyrimui dėl peties sąnario traumos į tyrimų centrą (duomenys neskelbtini), atlikto tyrimo kaina - 39 Eur.

Nukentėjusiojo patirtos kelionės išlaidos (121,93 Eur), atlikto tyrimo išlaidos (39 Eur), negautos pajamos (560 Eur) vertintinos kaip nukentėjusiojo patirta turtinė žala, iš viso 720,93 Eur. Iš pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamojo veiksmais padaryti sveikatos sužalojimai priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo patirta turtine žala yra pagrįsti ir įrodyti.

Nukentėjusysis šioje byloje prašo teismo priteisti 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde teigiama, kad nukentėjusysis veikos darymo metu ir po jos juto skausmą, taip pat patyrė neigiamas pasekmes, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Pagal sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisykles nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Smurtiniai veiksmai nukentėjusiajam sukėlė pakankamai žymius ir ilgalaikius sužalojimus, reikalaujančius tęstinio gydymo. Nukentėjusysis po minėto įvykio pirmas dienas buvo šoke, ilgą laiką jautė tiek fizinį, tiek emocinį skausmą, jautė gėdą, nerimą, baimę. Baimės ir diskomforto jausmas ir toliau išlieka, o tai kelia didelius nepatogumus kasdieniniame gyvenime. Atsirado nuolatinis nerimas, kuris tęsiasi ir iki šios dienos, trukdo ramiai ilsėtis. Nukentėjusysis išlieka nedarbingas, gydosi peties sąnario traumą. Artimoje ateityje laukia iškrypusios nosies pertvaros dėl lūžimo gydymas, nes kvėpavimo funkcija yra apsunkinta. Pasekmės ilgalaikės.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau – CK) 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-1214/2024 nurodyta, kad pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1000 iki 4000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024).

Kaip matyti nukentėjusiojo R. Ž. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (4000 Eur) gerokai viršija formuojamoje teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių vidurkį (2500 Eur) .

Šioje byloje kaltinamojo gynėjas teisiamajame posėdyje teigė, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys turėtų būti atmestas, nustačius, kad kaltinamasis provokavo konfliktą.

Vis dėl to šioje byloje teismas nenustatė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, todėl nėra pagrindo mažinti žalos atlyginimą ar civilinį ieškinį atmesti nurodytu pagrindu.

Tačiau teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis inicijavo muštynes, kurių metu kaltinamasis sudavė jam smūgius. Dėl to nukentėjusysis buvo gydomas, jautė fizinį skausmą ir nepatogumus gydymo metu. Nekyla abejonių ir dėl to, kad neigiamus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus nukentėjusysis jautė po įvykio, kadangi dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto teko aiškintis su policijos pareigūnais, kokius veiksmus atlikti siekiant užfiksuoti jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką, sužalojimas buvo padarytas, be kita ko, veido srityje, t. y. aiškiai matomoje kūno vietoje. Vertintina ir tai, kad sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas keliais (ne mažiau 5) trauminiais poveikiais, be kita ko, smūgiuojant į gyvybei pavojingą veido sritį. Be fizinio skausmo ir kraujosrūvos matomoje vietoje, nukentėjusiajam nustatyti nosies kaulų lūžiai, nubrozdinimai, kraujosrūvos įvairiose kūno vietose.

Vis tik atsižvelgtina ir į tai, kad šioje byloje medicininiais dokumentais nenustatyta, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai būtų sukėlę ilgalaikių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai. Šioje byloje nustatyta, kad dėl patirtų sveikatos sužalojimų nukentėjusysis buvo nedarbingas 33 darbo dienas. Nukentėjusiajam nenustatyti nepataisomi liekamieji reiškiniai, jis taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl prieš jį panaudoto smurto iki šiol patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, ribojančius (varžančius) jo bendravimo galimybes, darbinę veiklą ar įtakojančius įprastą gyvenimo būdą. Nors nukentėjusysis teigia, kad jaučia nerimą, gėdą prieš bendradarbius, baimę, kad situacija nepasikartotų, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad vis dar dirba toje pačioje darbovietėje, o kaltinamasis iš šios darbovietės išėjo.

Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis kaltės nepripažino, kritiškai nevertino savo elgesio, neatsiprašė nukentėjusiojo.

Teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti – 4 000 Eur – yra neproporcinga jo patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų pobūdžiui ir trukmei, todėl mažintina, be kita ko, atsižvelgus į teismų praktiką, iki 1500 Eur.

VI. Dėl procesinių išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra gauta 2025 m. lapkričio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam D. P. šioje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 175,00 Eur išlaidų, taip pat 2025 m. gruodžio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam D. P. šioje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 268,75 Eur išlaidų bei 2026 m. vasario 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam D. P. šioje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 393,75 Eur išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje yra būtinas, į tai, kad kaltinamojo galimybės užsidirbti pajamų esant laisvės atėmimo įstaigoje yra ribotos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo D. P. valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 straipsniai).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

D. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninė laikmena (CD) su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu (1 t., b. l. 40), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, 113 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, subendrinti ją iš dalies sudedant su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės –1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, pridedant Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose - (duomenys neskelbtini), nuo 23 iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju R. K. bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, ir D. P. skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, būti namuose - (duomenys neskelbtini), nuo 23 iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju R. K. bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti iki šios nuosprendžio priėmimo dienos D. P. visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. baudžiamąjį įsakymą bei minėtame procesiniame sprendime nurodytus įskaitytinus laikotarpius.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo D. P. priteisti civilinio ieškovo naudai 1879,67 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 67 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo D. P. priteisti civilinio ieškovo naudai 220,32 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 32 ct) turtinės žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą LT217300010002484333.

Nukentėjusiojo R. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo D. P. priteisti nukentėjusiojo naudai 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir 720,93 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų 93 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. P. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninę laikmeną (kompaktinį diską) su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu - nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.