Kauno apygardos teismo nuosprendis

2024-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-152-634/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-11-14Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-04-24Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-11-14
Bylos Nr.
1-152-634/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37212-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nukentėjusysis
A. S.
Kaltinamasis
J. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-152-634/2024Proceso Nr. 1-01-1-37212-2023-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.2., 1.2.26.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis,sekretoriaujant Linai Kemežienei,dalyvaujant prokurorui I. V.,nukentėjusiajam A. S., jo atstovui advokatui V. K.,kaltinamajam J. S., jo gynėjui advokatui L. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „V“ montuotoju, teistas 2018 m. balandžio 27 d. Vilniaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį dešimties parų arešto bausme,

kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 02.45 val. prie naktinio klubo „A. C.“, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia metė betoninę trinkelę į A. S., kuria pataikė į nukentėjusiajam į galvą, tokiu būdu nukentėjusiajam A. S. padarė muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje dešinėje, židininę smegenų kontūziją, impresinį kaukolės skliauto lūžimą ir taip, dėl smegenų sumušimo bei impresinio kaukolės skliauto lūžimo, sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam A. S.

Šiais veiksmais J. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. su draugu V. K. nusprendė nueiti į „Č“ kavinę, atsigerti alaus, paminėti vaikų gimimą, nes buvo praėjęs beveik mėnuo laiko. Ten pasėdėjo, išgėrė maždaug 3 litrus alaus, nusprendė važiuoti į kitą kavinę. Nuvažiavo į kitą kavinę „P“, ten smagiai leido laiką, išeinant parūkyti prie jų vis prieidavo merginos, jie pasilabindavo, ką tiksliai su jomis šnekėjo, neįvardins. Toliau sėdėjo, viskas buvo gerai, kol vienas vaikinas priėjo ir paėmęs jo alų pradėjo gerti, prasidėjo žodinis konfliktas, išėjo į lauką pasiaiškinti, jie norėjo muštis, bet viskas tuo ir pasibaigė, grįžo atgal. Kavinėje „P“ dviese išgėrė kokius 6-7 alaus bokalus, buvo apsvaigęs. Kai užsidarinėjo tas baras, jis su draugu ruošėsi eiti namo, bet nusprendė eiti dar į vieną klubą. Išėjus prie jų priėjo tos merginos ir sako, ar galime eiti su jumis, nes gėrė su kitais vaikinais ir nenori su jais eiti, jie sutiko. Einant link klubo „E“, atsiliko jo draugas, jie sustojo jo palaukti, ten stovėjo keturi vyrukai - nukentėjusysis ir trys vyrukai. Jiems belaukiant draugo, kol jis gamtinius reikalus atlikinėjo, įvykio konfliktas, ką šnekėjo, nepamena. Kai sulaukė draugo, apsisuko ir nuėjo, tuo metu atbėgo nukentėjusysis ir viskas įvyko taip, kad paleido iš tos trinkelės. Trinkelę rado prie kelio gulinčią, metė trinkelę, nes jam taip atrodė, kad reikia mesti, buvo išgėręs, galvojo, kad jį puls, gailisi dėl savo veiksmų. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, visų detalių neatsimena. Daugiau nei viena trinkelė nebuvo paleista iš jo ir jo draugo rankų, trinkelė buvo paimta tam, kad jie buvo didesni ir ėjo muštis, o jie su trinkelėmis tiesiog norėjo atgrasyti visus. Nukentėjusiojo iki tol nepažinojo. Negalvojo, kad pataikė į galvą, nes net nenorėjo pataikyti, gal norėjo jį atgrasyti. Paskui, po mėnesio, jį išsikvietė tyrėja ir viskas paaiškėjo. Kai metė trinkelę, nematė, kur pataikė, kadangi tie kiti trys vyrai juos vaikėsi toliau, tai jie į taksi įšoko ir išvažiavo. Kai apie įvykį sužinojo, buvo baisu, bandė susisiekti su nukentėjusiuoju SMS žinute, bet jis tiesiog ją peržiūrėjo ir nieko neatrašė. Šiai dienai supranta savo veiksmų pavojingumą, tą dieną jam atrodė kitaip, atrodė, kad turi gintis. Nepasakys, ar nukentėjusysis ėjo, ar bėgo link jo, kai atsisuko, jis jau buvo priartėjęs. Nemano, kad buvo būtinybė mesti į jį trinkelę. Jam tuo momentu atrodė, kad jis kelia grėsmę. Bandė susitikti su nukentėjusiuoju, bet jis neatsakė. Pats sužalotas nebuvo. Jei būtų neišgėręs, to nebūtų daręs. Savo poelgį vertina blogai, gailisi dėl savo veiksmų. Atsiprašo nukentėjusiojo už savo poelgį. Dės visas pastangas atlyginti žalą. Nukentėjusiojo civilinį, ieškinį pripažįsta, nukentėjusiajam yra atlyginęs 4 000 eurų. „Sodros“ civilinį ieškinį pripažįsta. Su ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka, atlyginta 2 000 eurų, liko 2 100 eurų.

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad rugsėjo 22 d., vakare važiavo pas jį į sodybą prie Alytaus, ten vakarojo. Vakare sugalvojo užsukti į „A. C.“. Buvo kartu su R. M. Prieš atvykstant į „A. C.“ daugiau niekur kitur nebuvo užsukę, į klubą atvyko su „B“ maždaug 23 val. Klube žaidė prie kazino aparatų, buvo nusipirkę po bokalą alaus. Paskui į klubą atėjo pažįstami R. S., A. Z., M. A. Atsimena, kad išėjo parūkyti prie „A. C.“, o vėliau atsikėlė Kauno klinikose. Draugai, buvę kartu, pasakojo, kad ten kažkoks kivirčas įvyko ir tiek. Pats neatsimena nieko. Buvo iš viso išgėręs 6 alaus, nebuvo labai girtas. Buvo nusileidęs šiek tiek žemiau, negu „A. C.“, bet tai matė „per kameras“. Kodėl ten nusileido, nežino. Jei eidavo keliese parūkyti, tai rūkydavo viršuje, o jei žmonių būdavo daugiau, tai eidavo į apačią, nes visi netilpdavo. Kiek atsimena, norėjo keliauti namo, matyt buvo parūkyti ir norėjo kviesti „B“ namo. Kaltinamojo neatsimena. Draugai pasakojo, kad jis išėjo parūkyti, ten įvyko kažkoks konfliktas tarp jų ir kaltinamojo, jis ten stovėjo apačioje ir jam buvo paleista trinkelė į galvą. Anksčiau nepažinojo J. S., tą vakarą irgi negali pasakyti, ar bendravo su kaltinamuoju. Šiuo metu yra potrauminė epilepsija, gydymas galimai tęsis metus laiko. Sužalojimas buvo toks, kad buvo iškirsta kaukolė 10 ant 10 centimetrų ir įdėta plokštelė, dvi operacijos atliktos, gydymas nebaigtas, geria vaistus. Yra pateikęs civilinį ieškinį. J. S. jam atlygino 4 000 eurų. Kai išėjo parūkyti, prie „A. C.“ daugiau žmonių buvo, gal dar 4-5, apačioje jis vienas stovėjo. Neatsimena, kokiu tikslu iš aikštelės nusileido į apačią, greičiausia kvietėsi „B“. Neatsimena, kad su kažkuo būtų kalbėjęs viršuje. Nori, kad jam atlygintų tą darbo užmokestį, kurio neteko dėl nedarbingumo. Palaiko savo civilinį ieškinį.

Liudytojas R. M. parodė, kad A. S. yra jo draugas. Buvo penktadienio vakaras, susitiko išgerti alaus. Iš pradžių gėrė jo sodyboje, o po to nusprendė vykti į „A“. Atvyko dviese, o ten sutiko A. draugus, tą vakarą pirmą kartą su jais susipažino, anksčiau jų nepažinojo. Tame klube toliau vartojo alkoholį, gėrė alų, buvo stipriai apsvaigęs, bet aplinkoje orientavosi. Draugas A. irgi orientavosi aplinkoje. Vėliau jie išėjo parūkyti ant laiptų. Jis paties epizodo, kaip buvo sužalotas jo draugas, neužfiksavo, buvo atsistojęs toliau ir rūkė. Išgirdo žodinį konfliktą, neužfiksavo kas kam ir ką pasakė, negirdėjo konkrečių žodžių. Kai atsisuko, viskas buvo prasidėję, pamatė, kad buvo sviesta plyta žmogui. Kaip suprato, ten buvo trinkelių krūva, ir iš ten buvo plyta paimta. A., kiek žino, buvo ant laiptų, o trinkelių krūva nuo laiptų buvo apie 30-40 metrų atstumu. Trinkelę metė draugui į galvą ir pataikė, A. nugriuvo ir prarado sąmonę. Kai suprato kas įvyko, pribėgo prie jo. Kai jis gavo su trinkele į galvą, jis buvo ne ant laiptų, jis ėjo link jaunuolio, su kuriuo konfliktavo, negirdėjo ar kažką jam sakė. Matėsi kraujas, suprato, kad tai rimtas sužeidimas, gali likti pasekmių. Negali nurodyti, kas išprovokavo konfliktą. Manė, kad tas vaikinas, kuris metė trinkelę, buvo vienas, dabar žino, kad jų buvo daugiau, gal dviese. Atsimena, kad prie nukentėjusiojo pribėgo vienas vaikinas, ištraukė jo piniginę iš kišenės, padėjo jo dokumentą ant krūtinės, ir iškvietė pagalbą. Tas, kuris metė trinkelę, nebuvo matytas, pirmą kartą jį matė. Nelabai ką gali pasakyti dėl to asmens, kuris metė trinkelę, agresyvaus elgesio, girdėjo tik šūksnius, to vaikino niekas netramdė. Žino, kad dvi merginos buvo ir jis. Merginos kažką sakė, bet jis negirdėjo ką. Nukentėjusysis prieš pat įvykį buvo 10 metrų nuo jo, nulipus laiptukais, ant rampos. Ta rampa tai kavinės prieiga. Asmenį, kuris metė plytą, pamatė, kai jis praėjo pro šalį. Jis praeidamas jam asmeniškai nieko nesakė. Kai praėjo, girdėjo, kad jis su kažkuo kalbasi. Nematęs, kad asmuo, kuris metė plytą, eitų link nukentėjusiojo. Nežino, kodėl nukentėjusysis nusileido žemiau nuo rampos, ant šaligatvio, matė tik tą akimirką, kai jis eina link žmogaus, kuris metė plytą, jis ėjo vidutiniškai greitai, nebėgo. Nežino, kodėl nukentėjusysis ėjo link to asmens, kuris metė plytą. Tas asmuo, kuris metė plytą, lyg nubėgo tolyn, o tos merginos ką darė, neatsimena. Kai nukrito nukentėjusysis, jie nesivijo to asmens, kuris metė trinkelę.

Liudytoja A. M. parodė, kad ji su R. S. buvo bare „P“, Alytuje. Kai užsidarė baras, ji su R. ėjo pro „A. C.“, už jų ėjo du vaikinai, ėjo link klubo „E“. Gavosi taip, kad prie „A. C.“ stovėjo daugiau vaikinų, dar lyg viena darbuotoja, ten labai greitai kilo konfliktas, ji su R. bandė skirti. Atsimena, kad vienas vaikinas buvo ant laiptų, o po to taip staigiai kraujo baloje gulėjo, bet dėl ko konfliktas įvyko, ji nežino. Tie du vaikinai, kurie ėjo paskui jas, anksčiau joms buvo matyti bare. Vienas iš už jų ėjęs vaikinukas buvo konfliktiškas, taip suprato, nes kai po to įvykio buvo pas tyrėją, tyrėja pasakojo, kad jis „P“ gestikuliavo rankomis, mėgino daugiau prie kažko kabinėtis, pati jo neįsidėmėjo, nematė, ar konfliktavo, pagal tyrėjos pasakojimą sprendžia, kad jis buvo konfliktiškas. Jos su tais vaikinais kartu nėjo į klubą, jie ėjo per atstumą, ji su jais nebendravo, R. „P“ pabendravo, nes tas, kuris metė trinkelę, lyg R. brolio pažįstamas. Kaip įvyko konfliktas prie „A. C.“, neatsimena, neužfiksavo to. Tą vaikiną, kuriam metė plytą į galvą, pastebėjo prie įėjimo į „A. C.“, prie laiptukų. Kai jam pataikė į galvą, jis gulėjo ant šaligatvio, koks buvo atstumas tarp vaikinų, kai metė plytą, nematė. Po įvykio tų vaikinų, kurie ėjo už jų, jau nebebuvo, ko gero pabėgo. Draugė R. tuo metu buvo šalia. Su drauge kalbėjosi apie tą įvykį, draugė nieko daugiau nenurodė. Ji bandžiusi juos ne išskirti, o tiesiog sulaikyti. Nematė, kaip tas vaikinas nulipo nuo laiptų, ji dar sveiką jį matė ant laiptų, o po to ant šaligatvio gulintį kraujo baloje, kaip pats sužalojimas buvo padarytas, nematė. Nematė to fakto, kad asmuo, kuris metė trinkelę, prieš kitus asmenis elgėsi agresyviai, nematė, ar jis daugiau smurtinių veiksmų atliko. Mano, kad nebuvo priežasties mesti į galvą. Jai sukėlė baisias emocijas. Tą vakarą buvo išgėrusi, gal kokteilį. Kiek išgėrė, negali įvardinti, jautėsi apsvaigusi. Laike ir erdvėje orientavosi gerai. Nežino, ar asmuo, kuris metė plytą, buvo priartėjęs prie nukentėjusiojo asmens. Negali pasakyti, kas pirmas pradėjo, kiek dar laiko buvo klubo prieigose po paties konflikto. Nežino, ar nukentėjusysis buvo vienas, ar su draugais. Nežino, ar po įvykio tą asmenį, kuris metė trinkelę, kas nors vijosi tikslu atkeršyti.

Liudytoja R. S. parodė, kad su drauge A. M. buvo bare „P.“. Kai išėjo parūkyti, prie jų prisijungė asmuo, kuris metė plytą. Kai baigėsi baro darbo laikas, su Agne sugalvojo nueiti į naktinį klubą, pabaigti vakarą. Prie jų prisijungė tas asmuo, kuris metė plytą, su savo draugu. To asmens, kuris metė plytą, nepažįsta, bet jis pažįsta jos brolį. Nukentėjusysis rūkė prie „A. C.“. Nežino dėl ko, bet jie abu susikivirčijo, o nukentėjusysis pradėjo eiti link šito asmens ir jis griebė plytą, ir metė į galvą. Kaltinamasis pasiėmė dar vieną plytą ir ėjo dar pas kažkokius kitus, į kitą grupę, bet ji atbėgo ir prašė, kad nedarytų nesąmonių, kad daugiau nemestų, nes nereikia problemų. Paskui jie nuėjo, o ji grįžo atgal, ten jau buvo atvykę pareigūnai su greitąja. Kas kam ką sakė, negali pasakyti, bet lyg tas pagrindinis asmuo pasakė „ko tu žiūri, ar kas tau yra?“, o tas kitas iš karto ėjo prie šito, kuris metė plytą. Kai metė plytą, tarp jų buvo maždaug trijų žingsnių atstumas. Mano, kad nebuvo priežasties mesti plytos į galvą. Kaltinamasis daugiau trinkelės nemetė į kitus asmenis. Jai šoko nebuvo, ji nespėjo sureaguoti, jai nustatė 1,5 promilių girtumą. Jie ėjo vienas link kito, bet pirmas pradėjo eiti nukentėjusysis, tai kaltinamasis greit griebė plytą ir metė. Kaltinamasis paėmė plytą jau tada, kai nukentėjusysis ėjo link kaltinamojo. Supratusi, kad nukentėjusysis buvo su draugais, nes jie jai sakė, kad „čia mano draugas guli“. Po konflikto nukentėjusiojo draugai puolė tą asmenį, kuris metė plytą, tada jis griebė antrą plytą, tada ji pradėjo prašyti, kad baigtų, tai jis numetė plytą ant žemės ir jie visi išsiskirstė.

Liudytojas M. A. parodė, kad kavinėje „P.“ susitiko su R. S., M. B. nepažinojo, susipažino tą dieną, ir A. Z., kurį žinojo iš matymo. Kavinėje vartojo alkoholį, išėjus į lauką prasidėjo konfliktas dėl to, kad A. nusisavino alaus bokalą iš kitų asmenų. Kaltinamasis turbūt buvo kavinėje. A. buvo apkaltintas, kad paėmė alų. Dėl to alaus konfliktavo A. ir tamsus jaunuolis, turbūt kaltinamasis. Jie stengėsi taikiai išspręsti konfliktą, jokios muštynės neįvyko. Gal taip ir buvo, jei sakęs, kad akivaizdžiai matėsi, jog abu vaikinai nori pasimušti ir provokuoja muštynes, sunkiai pamena įvykius, nes buvo apsvaigęs. Jų neįleido į „P“, tai jie nuėjo link „A. C.“, paskui Aidas nuo jų atsiskyrė ir liko trise - jis, S. ir M. Ten sutiko draugą A. S. „A. C.“ dar nusipirko alaus, dar A. S. nupirko, buvo išėję parūkyti ir kažkuriuo metu atėjo du vaikinai ir merginos. Tada įvyko konfliktas, kurio metu jis nuėjo į baro vidų, o išėjęs rado gulintį A. Pribėgo prie jo ir iškvietė greitąją. Paties konflikto nematė. Šiai dienai nelabai atsimena, ar išėjus parūkyti B. užkalbino merginas, kurios ėjo kartu su vaikinais, kuriuos matė prieš tai „P.“ Neatsimena, ar tas tamsus vaikinas pasiūlė muštis prie „A. C.“. Kas kam ką sakė, neprisimena. Paties incidento visiškai nepamena. Nepamena, po kiek laiko išėjo atgal iš klubo, kai pamatė sužalotą A. Jis gulėjo ant šaligatvio, o kai ėjo į klubą, A. S. stovėjo ant rampos. Tų vaikinų jau nebuvo, buvo kelios merginos, bet nežino, ar tos pačios. Dėl ko metė trinkelę, nežino. Neatsimena, ar tas vaikinas siūlė kam nors muštis. Tyrėjai davė teisingus parodymus. Po įvykio to asmens daugiau nematė. Visada stovėjo ant estakados, kaltinamasis arti jo nebuvo priėjęs, jis nenorėjo prieiti. Objektyviai kaltinamasis neatliko nieko, bet kai pamatė, kad čia gali būti tęsinys „P“ konflikto, jam buvo asociacijos, kad gal būt gali kilti konfliktas, todėl pasitraukė. Nuo laiptų iki šaligatvio gal kokie 7 metrai. Kai priėjo prie gulinčio nukentėjusiojo, jam niekas negrasino. Nežino, ar kas nors vaikėsi tą asmenį, kuris metė trinkelę, norėdami atkeršyti. Nežino, ar po konflikto buvo uždarytas baras.

Liudytojas M. B. parodė, kad su draugais „P“ leido laiką, kartu su juo buvo R. S. ir A. Z., M. yra iš matymo pažįstamas, jis prie jų prisijungė „P“, jie visi vartojo alkoholį. Kaltinamasis kaltino A., kad jis atsigėrė iš jo bokalo alaus. Kiek žino, jam buvo siūloma nupirkti alaus, bet ar kas nors tą padarė nežino. Vėliau iš kavinės „P.“ jie išėjo į „A. C.“. Dėl didelio alkoholio kiekio nepamena, kas ten vyko. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Tik pamena, kad lyg stojosi nuo žemės, kažkur bėgo, lyg kažką norėtų gaudyti, sustojo prie kampo, apsisuko, parėjo atgal ir pamatė gulintį žmogų. Neatsimena, ar kaltinamasis buvo kavinėje „P.“. Sugrįžęs matė porą merginų ir gulintį žmogų. Galėjo būti, kad jo su draugais į kavinę „P.“ nebeįleido, mano, kad dėl didelio girtumo.

Liudytojas V. K. parodė, kad su kaltinamuoju kavinėje „P.“ Alytuje buvo dviese ir gėrė alų. Jie išėjo parūkyti ir kai grįžo, prie jų stalo sėdėjo kažkokie vyrukai ir gėrė jų alų, prasidėjo žodinis konfliktas, neatsimena, ar perėjo prie fizinio konflikto. Neprisimena, kiek asmenų buvo, su kuriais sukonfliktavo. Po kavinės „P.“ ėjo link „A. C.“, su jais ėjo merginos, kurių nepažįsta, šnekučiavosi. Prie klubo „A. C.“ buvo tie patys vyrukai, su kuriais sukonfliktavo dėl alaus. Tie vyrukai pradėjo rėkauti, kad „ateik čia, negavot „P“, gausit čia”, taip prasidėjo žodinis konfliktas. Jie norėjo ramiai praeiti, bet nesigavo, neatsimena, ar jis, ar Jovydas kažką jiems pasakė. Tada jie pradėjo judėti artyn, jis nusisuko, o atsisukęs pamatė, kad kažkoks vyrukas gulėjo. Kodėl jis ten gulėjo, nežino, kas ir kaip jį sužalojo, nematė. Nematė ką merginos veikė. Vaikino, kuris nugriuvo, draugai norėjo atsilyginti tuo pačiu, tas noras pasireiškė agresija, veiksmais, žodžiais. Tada jis išsigando, suprato, kad bus problemų ir nuėjo. Jam kažkas parašė anoniminę žinutę, kad jiems bus blogai, gal dėl to, kad konfliktavo prie „A. C.“. J. S. apie įvykį nelabai pasakojo, sakė, kad reiks atsakyti už tai, ką padarė, ir viskas. Jie su Jovydu norėjo ramiai praeiti, nepamena ar Jovydas kažką sakė, nematė, ar jis metė trinkeles į kažką. Į „A. C.“ neturėjo tikslo užeiti, ėjo link naktinio klubo. „P“ tuos asmenis, su kuriais jie konfliktavo, išprašė apsauginiai, nes pamatė kaip jie elgiasi, kad gėrė jų alų.

Liudytojas R. S. parodė, kad tas įvykis, kai buvo sužalotas nukentėjusysis, buvo maždaug prieš metus. M. B. ir A. Z. jo draugai, atsimena, kad tą vakarą susitiko pas jį, o tada nukeliavo į barą „P.“, o iš ten nukeliavo į lošimo namus „A“. Pas jį buvo trise, bare „P.“ prisijungė M. Namuose vartojo alkoholį, trise išgėrė du butelius viskio. Kavinėje „P.“ bendravo, gėrė alų. Toje kavinėje vyko kažkoks konfliktas su jo draugais, jis pats tame įvykyje nedalyvavo. Kiek žino, jiems liepė išeiti, nes lyg kažkas atsigėrė svetimo alaus, dėl to jie keturiese išėjo į „A. C.“. „A. C.“ prie jų kompanijos dar A. prisidėjo kelioms minutėms. A. šiek tiek pažįstamas, jo pravardė „fašistas“, kodėl jį taip vadina, nežino. Klube žaidė prie lošimo automatų, buvo pasiėmęs alaus. Su A. tik pasisveikino. Žaidžiant lošimo aparatu, išgirdo triukšmą ir išėjo į lauką pažiūrėti, ten pamatė nukritusį A. ir šalia stovinčius du nepažįstamus vyrukus bei du savo pažįstamus – M. su M. Jie visi nuo A. stovėjo 3-5 metrų atstumu. Tarp jo pažįstamų ir tų vyrukų buvo 2 metrų atstumas. A. gulėjo ant šaligatvio, išėjus iš klubo yra tokia nulipimo rampa, ten laiptų nėra. Matė, kad tie du nepažįstami vaikinai buvo šalia trinkelių padėklo ir rankose turėjo po trinkelę. Kai jis išėjo, jie tas trinkeles ir į jį metė, vienas buvo tamsių, kitas šviesių plaukų, neatsimena, kuris į jį metė trinkelę. Vienas kažkuris vaikinas pasakė, kad prie jo neprieisi, tai jis nuėjo atgal, o jis į savo pusę. Nematė, kad iš jo draugų pusės būtų kažkokie veiksmai tų vaikinų atžvilgiu. Jis į jų pusę trinkelių nemėtė, tiesiog slėpėsi. Nežino, dėl kokių priežasčių į jį metė trinkelę. Suprato, kad A. bėga arterinis kraujas, o kas jam įvyko, iš karto nesuprato. Nepastebėjo, ar buvo asmenų, kurie bandė tuos vaikinus tramdyti. M. nurodė, kad buvo apsižodžiavimas ir įvyko konfliktas. Mano, kad trinkelės metimo į A. priežastis buvo tik apsižodžiavimas. Nukentėjusysis vienu momentu lyg atsigaudinėjo, paskui vėl atsigulė, bet atsikelti nesugebėjo. A. buvo stipriai apgirtęs.

Liudytojas P. G. parodė, kad tuo metu dirbo policijoje. Buvo iškvietimas, kad žmogus sumuštas guli. Kai atvažiavo, tas žmogus gulėjo be sąmonės, buvo daug kraujo, o įtariamojo vietoje nebuvo, jis buvo pasišalinęs, tada atvažiavo medikai. Jis su kolegomis apklausė liudytojus, bet ten beveik visi buvo neblaivūs, kiek pamena, užsirašė ten buvusių merginų duomenis, tos merginos irgi buvo neblaivios, merginų buvo gal dvi ar trys. Merginos aiškino, kad iš plytos metė vyrukui į galvą, dėl kažkokio konflikto, bet nepamena dėl ko. Nukentėjusysis buvo netoli „A“ klubo, gulėjo ant šaligatvio, prie laiptų. Atsimena, kad buvo prisistatęs neblaivus vyriškis, jis aiškino kas ten įvyko, bet nieko gero nepapasakojo. Tyrėjui duoti parodymai teisingi, daugiau detalių nepamena. Ten buvo daug trinkelių, bet atrodo, kad jie rado tą trinkelę. Su nukentėjusiuoju įvykio vietoje nebuvo bendravimo, vėliau vyko į ligoninę tikrinti blaivumo, bet nepavyko patikrinti. Nuo jo buvo juntamas labai stiprus alkoholio kvapas. Teisingi jo parodymai, kad ligoninėje dirbantys gydytojai paaiškino, kad vyriškiui girtumas nebuvo nustatytas dėl jo fizinės būklės. Kaltininkų ieškojo, buvo perduota kitiems ekipažams, kad ieškotų, kol dirbo įvykio vietoje, paskui patys važinėjo ir ieškojo. Gavo informaciją, kad vienas kaltininkas yra, taip nurodė tos merginos. Be merginų daugiau apie įvykį niekas nepasakojo. Nukentėjusysis ligoninėje buvo su sąmone, bet jis nesugebėjo „prasipūsti“, mano, kad dėl girtumo ir dėl patirtos traumos galvoje, jis tiesiog sėdėjo ir viskas, nieko nesakė. Pas nukentėjusįjį į ligoninę po įvykio nuvyko maždaug po 40 minučių.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Z. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. apie 20.00 val., atvyko į svečius pas draugą R. S., pas kurį kartu su bendru draugu M. B. išgėrė du butelius viskio po 0,7 l talpos. Apie 22.30-23.00 val., laiko gerai neprisimena, išsikvietę „B“ pavežėją, nuvyko į kavinę „P.“, kurioje sėdėdami bei stovėdami prie baro gėrė alų, kartais išeidavo parūkyti. Kavinėje buvo daug žmonių. Vienu metu atsirėmęs į barą kalbėjosi su jam nepažįstama mergina, sėdinčia ant kėdės prie baro. Neatsimena, kaip ta mergina atrodė, negali jos apibūdinti. Bekalbant su mergina, nuo baro paėmė bokalą ir iš jo gėrė alų, manydamas, kad pasiėmė savo bokalą, bet tuo metu kažkoks jam nepažįstamas vaikinas pradėjo reikšti pretenzijas, kad paėmė jo alų ir pasiūlė išeit į lauką pasišnekėt. Jis neprieštaravo ir išėjo su juo į lauką, kur jis pradėjo provokuoti konfliktą, reikšdamas pretenzijas, kad jis paėmė jo alų, kad jo negerbia. Tuo metu prie jų priėjo M. B. ir paklausė, kas vyksta. Tas nepažįstamas vaikinas M. pradėjo aiškinti tą patį, kad neva jis išgėręs jo alų. Dabar neatsimena, jis ar M. pasakė, kad nupirks jam alaus ir „baigiam aiškintis“. Tas vaikinas pasakė, kad problema ne dėl išgerto alaus, bet kad jis jo negerbia. Norėdamas nutraukti minėtą incidentą, jis net atsiprašė to vaikino, nors tuo metu ir dabar įsitikinęs, kad gėrė alų iš savo bokalo, kurį visą laiką laikė prie savęs ant baro, ten kur stovėjo arba sėdėjo. Kur tas vaikinas sėdėjo, nežino, bet iš jo elgesio susidarė toks įspūdis, kad jis provokuoja žodinį konfliktą, tiesiog be priežasties kabinėjasi. Kad toliau nevystyti konflikto, jis su M. B. ir R. S. iš kavinės „P“ nuėjo į naktinį klubą „A“, tačiau tik į ten atėjęs išsikvietė taksi ir išvažiavo namo, todėl kas vyko toliau nematė. Vėliau iš R. S. arba iš M. B. sužinojo, kad tą naktį prie minėto klubo trinkele į galvą buvo sužalotas iš matymo jam žinomas vaikinas, vardu A., ir kad trinkelę į A. sviedė tas pats vaikinas, kuris bandė išprovokuoti konfliktą su juo prie kavinės „P“. Nežino ir niekas jam detaliai nepasakojo, kodėl tas vaikinas trinkele sužalojo A. Jis pats nešioja juodą barzdelę, M. B. užsiauginęs šviesios spalvos pusilgę barzdelę. Kiek pažįsta savo draugus R. S. ir M. B., tai jie pirmieji niekada nepradėtų konfliktų ar juo labiau nesiūlytų eiti muštis, tai yra ramaus, taikaus būdo žmonės (1 t., b. l. 108-111).

Liudytoja R. S. 2023 m. rugsėjo 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu parodė asmenį J. S., kuris metė šaligatvio trinkelę į kitą asmenį ir kurio „Facebook“ anketa pavadinta „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 73-81).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, kurioje buvo sužalotas A. S. - šaligatvis prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu ant grindinio prieš laiptus į draudimo bendrovę užfiksuoti kraujo pėdsakai bei prieš įėjimą į „A. C.“ gulinti trinkelė, kuri paimta (1 t., b. l. 32-34).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš liudytojos R. S. paimtas jai priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S 23“ (1 t., b. l. 130-133).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas iš liudytojos R. S. paimtas jai priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S 23“, kuriame įdiegtoje bendravimo programoje „Messenger“, paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ yra įkeltas vaizdo įrašas, kuriame matosi jaunuolis už automobilio vairo (1 t., b. l. 130-133).

Tarnybiniame pranešime dėl nustatyto asmens nurodoma, kad liudytojai R. S. savo telefone parodžius nuotrauką asmens, kuris metė plytą į kitą asmenį, ir šio asmens nuotrauką patikrinus per policijos duomenų bazėse esančią veido atpažinimo sistemą HDR, 87 procentų tikslumu buvo nustatyta, kad nuotraukoje esantis asmuo yra J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 144-145).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas ir jame užfiksuotas 2023 m. rugsėjo 23 d. 02:45:32 pranešimas Bendrajam pagalbos centrui apie sumuštą asmenį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 152-154).

Daiktų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vietos apžiūros metu paimta grindinio trinkelė. Trinkelė natūralios pilkos spalvos, grublėta, 200 mm ilgio, 100 mm pločio, 60 mm aukščio, 2,80 kg svorio. Vizualiai apžiūrint į kraują panašių pėdsakų nematyti, tačiau matosi keli šviesios spalvos plaukai, įstrigę trinkelės pločio briaunoje (1 t., b. l. 155-157).

Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėta 2023 m. rusėjo 29 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus raštu Nr. 52-G-16044 pateikti dviejų vaizdo kamerų, esančių (duomenys neskelbtini), įrašai, pavadinimais „AMS_027 Azuoliukas 1K IP_2023m. rugsėjo 26 d. antradienis080745 0a60092“ ir (duomenys neskelbtini) įrašas „AMS_089 Muziejus 1 K IP_2023m rugsėjo 26 d antradienis064314f317dbb‘. „AMS_089 Muziejus 1 K IP_2023m rugsėjo 26 d antradienis064314f317dbb“ vaizdo įraše fiksuojamas (duomenys neskelbtini), šaligatvio bei pastato Nr. 2, kuriame yra naktinio klubo „A. C.“ patalpos ir kitos įstaigos, bendras vaizdas. Ekrano viršutiniame kairiame kampe fiksuojamas įrašo pradžios laikas „2023-09-23 d. 02 val. 48 min. 54 s“, apatiniame dešiniame ekrano kampe matosi užrašas „089. Muziejus 1 K IP“. Ekrane fiksuojama gatvė, šaligatvis bei šalia pakyla - laiptai į naktinio klubo patalpas. Įėjimą į naktinio klubo patalpas bei dalį laiptų užstoja medžio laja. Įrašo pradžioje ekrano viršutinėje dalyje, iš tamsos dešinėje pusėje matosi šaligatviu ateinantys trijų asmenų siluetai. Ant naktinio klubo laiptų matosi vieno asmens siluetas, dėl fiksavimo atstumo bei apšvietimo apibūdinti asmenį nėra galimybės. Priartėję trys asmenys identifikuojami kaip pirmame vaizdo įraše įvardinti asmenys: „Vaikinas Nr. 1“, „Mergina Nr. 1“ ir „Mergina Nr. 2“. Šie asmenys 02 val. 48 min. 57 s. - 49 min. 06 s. praeina šaligatviu pro pakylą - laiptus vedančius į naktinio klubo patalpas. „Vaikinas Nr. 1“ eina viduryje, „Mergina Nr. 1“ iš dešinės pusės, o „Mergina Nr. 2“ iš kairės pusės nuo vaikino. Praėjus pro pakylą - laiptus 02 val. 49 min. 07 s. „Vaikinas Nr. 1“ sustoja, atsisuka į pakylos - laiptų pusę. Taip pat atsisuka ir abi merginos. „Mergina Nr. 2“ atsistoja priešais „Vaikiną Nr. 1“, kuris žengia keletą žingsnių atbulomis. Visi trys stoviniuoja atsisukę į pakylos - laiptų pusę. 02 val. 49 min. 43 s. „Mergina Nr. 2“ pradeda mojuoti rankomis, rodo kažkokius ženklus link naktinio klubo įėjimo. Tuo metu, iš už medžio lajos nuo pakylos - laiptų išeina ir link vaikino ir merginų, eina vyriškis. Jis sustoja, 02 val. 49 min. 51 s. prie jo prieina „Mergina Nr. 1“, prie jų prieina dar vienas asmuo nuo naktinio klubo įėjimo. Tuo metu „Vaikinas Nr. 1“ ir „Mergina Nr. 2“ stovi ant šaligatvio šalia vienas kito, toliau nuo pakylos - laiptų. „Mergina Nr. 1“ prie naktinio klupo pakylos - laiptų bendrauja su dviem vaikinais. Taip pat tuo metu šaligatviu iš dešinės pusės matosi ateinantis, pirmame vaizdo įraše įvardintas „Vaikinas Nr. 2“, jis praeina pro naktinio klubo pakylą - laiptus. Sustoja, stebi asmenis esančius ant pakylos - laiptų. 02 val. 50 min. 05 s. prie „Merginos Nr. 1“, bendraujančios su dviem vaikinais prieina „Vaikinas Nr. 1“ ir „Mergina Nr. 2“. 02 val. 50 min. 08 s „Vaikinas Nr. 1“ bando prieiti arčiau, tačiau jį bando stabdyti „Mergina Nr. 2“, jį stumia atgal atbulomis nuo naktinio klubo pakylos - laiptų. Jie atsitraukia atgal. 02 val. 50 min. 30 s. nuo „Mergina Nr. 1“ bendraujančios su dviem vaikinais, vienas vaikinas atsiskiria ir nueina link naktinio klubo įėjimo, toliau ji bendrauja, su likusiu kitu vaikinu, pakelia į viršų abi rankas. Tuo metu „Vaikinas Nr. 1“ ir „Mergina Nr. 2“ stovi ir žiūri link „Merginos Nr. 1“. 02 val. 50 min. 40 s. „Vaikinas Nr. 1“ ir „Mergina Nr. 2“ pradeda eiti atsisukdami nuo naktinio klubo, taip pat tuo metu paskui juos pradeda eiti ir „Vaikinas Nr. 2“, kuris stovėjo prie naktinio klubo pakylos - laiptų, o „Mergina Nr. 1“ toliau bendrauja su vaikinu. 02 val. 50 min. 48 s. nuo naktinio klubo įėjimo eina vyriškis link „Merginos Nr. 1“, 02 val. 50 min. 54 s. vyriškis praeina pro „Merginą Nr. 1“ ir išeina ant šaligatvio ir eina link „Vaikino Nr. 1“ ir „Merginos Nr. 2“, kurie atsisukę stebi ateinantį vaikiną. 02 val. 51 min. 02 s. „Vaikinas Nr. 1“ staigiai padaro du žingsnius link gatvės, pritupia prie, šaligatvio krašto, dešine ranka paima kažkokį objektą, žengia vieną žingsnį link ateinančio vaikino ir 02 val. 51 min. 04 s. meta objektą (Ikiteisminio tyrimo metu nustatytas objektas - grindinio trinkelė). Vaikinas bando išvengti mesto objekto, lenkiasi, bando užsidengti rankomis veido sritį. Mestas objektas trenkiasi į vaikinui į galvą ir nuskrenda link naktinio klubo pakylos įėjimo, o vaikinas griūva ant kairio šono veidu į gatvės pusę ir nejuda. Tuo metu „Mergina Nr. 2“ ir „Vaikinas Nr. 2“ stovi ant šaligatvio atsisukę link nugriuvusio vaikino. Nugriuvus vaikinui, „Vaikinas Nr. 1“, „Mergina Nr. 2“ ir „Vaikinas Nr. 2“ paeina arčiau jo, „Mergina Nr. 1“ ir su ja kalbantys asmenys atsisuka ir taip pat eina link nugriuvusio vaikino. 02 val. 51 min. 09 s „Vaikinas Nr. 1“ apsisuka eina šaligatviu kryptimi nuo nugriuvusio vaikino, „Mergina Nr. 2“ ištiesia į šalis abi rankas ir stovi veidu link nugriuvusio vaikino bei nuo naktinio klubo ateinančių asmenų. 02 val. 51 min. 13 s. vienam nuo naktinio klubo einančių asmenų pro „Vaikiną Nr. 2“, pastarasis bando dešine ranka jam suduoti, tačiau nepavyksta, asmuo išvengia smūgio. Tuo metu „Vaikinas Nr. 1“ staigiai pribėga prie šaligatvio krašto ir į dešinę ranką pagriebia objektą (iš tos pačios vietos kaip ir pirmą kartą), kurį laiko dešinėje rankoje ir kartu su „Vaikinu Nr. 2“ išeina ant gatvės važiuojamosios dalies ir juda link vaikino stovinčio važiuojamojoje dalyje, kuriam anksčiau bandė suduoti „Vaikinas Nr. 2“. 02 val. 51 min. 25 s. vaikinas (dėvintis tamsios spalvos kelnes ir tamsios spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius ant kurių priekinės, krūtinės pusės matosi baltos spalvos neįskaitomas užrašas) perbėga į kitą gatvės pusę, o „Vaikinas Nr. 1“ ir „Vaikinas Nr. 2“ apsisuka ir grįžta atgal ir 02 val. 51 min. 30 s pasišalina iš vaizdo kameros fiksavimo zonos. Tuo metu „Mergina Nr. 1“ ir „Mergina Nr. 2“ stovi prie nugriuvusio vaikino, 02 val. 51 min. 33 s. „Mergina Nr. 2“ nueina nuo gulinčio vaikino, o „Mergina Nr. 1“ yra pasilenkusi prie jo, po to apsisuka ir nueina paskui „Merginą Nr. 2“. 02 val. 51 min. 53 s. abi merginos išeina iš vaizdo kameros fiksavimo zonos, o šalia nugriuvusio vaikino prieina kitas vaikinas, dešinę ranką laikydamas prie dešinės galvos pusės (galimai skambina bendrajam pagalbos centrui). 02 val. 51 min. 54 s. vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 164-167).

Pagal ikiteisminio tyrimo įstaigos pareikalavimą klubas „A. C.“ el. paštu atsiuntė filmuotą medžiagą. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, juose matyti analogiškos aplinkybės kaip ir Alytaus miesto savivaldybės pateiktuose vaizdo įrašuose. „A. C.“ pateiktuose įrašuose matyti, kaip prie įėjimo į klubą stovi keturi asmenys, tarp kurių yra ir nukentėjęs asmuo, kai pro juos praeina įtariamasis su dvejomis merginomis, tačiau tuo metu joks konfliktas neįvyksta. Praėjęs pro klubo įėjimą, asmuo su merginomis sustoja ir laukia iš paskos ėjusio draugo. Jiems bestovint prie jų prieina nukentėjusysis, į kurį metama trinkelė. Konflikto tarp asmenų vaizdo įrašuose nematyti (1 t., b. l. 176).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad J. S., dalyvaujant gynėjui D. R., buvo pasiūlyta apžiūrėti vaizdo įrašą „AMS_089 Muziejus 1 K IP_2023m rugsėjo 26 d antradienis064314f317dbb“, gautą iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus. J. S. pakomentavo, kad vaizdo įraše mato aplinką prie naktinio klubo „A. C.“. Šaligatviu ateinančius tris asmenis - vieną vyriškį ir dvi merginas identifikuoja kaip save, tuo metu vilkėjusį juodais marškinėliais trumpomis rankovėmis ir avėjusį šortais. Merginų nepažįsta, galimai su jomis susipažino kavinėje „P.“, vardų, pavardžių nežino. J. S. vaizdo įraše mato ir pakomentuoja, kad būtent jis prieina prie medžio sudėtų trinkelių krūvos ir paėmęs trinkelę ją sviedžia nepažįstamam vaikinui į galvą (1 t., b. l. 168-171).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 426/2023(06) patvirtina, kad A. S. muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje dešinėje, židininė smegenų kontūzija, impresinis kaukolės lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Neatmetama tikimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti metimo metu betoninei trinkelei pataikius į galvą. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje, traumuojančiai jėgai pagrinde veikiant galvos dešinės pusės plaukuotąją dalį. Sužalojimas dėl galvos smegenų sumušimo, impresinio kaukolės skliauto lūžimo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 195-196).

Motyvuojamoji dalis

Surinktų ir teisme ištirtų įrodymų pagrindu konstatuojama, kad kaltinamojo J. S. kaltė įrodyta, jis ir pats pripažįsta nusikaltęs. Be to, jo kaltė įrodyta teisme apklaustų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, byloje esančiais vaizdo įrašais, specialisto išvada. Visuma šių įrodymų iš esmės patvirtina, kad J. S., veikdamas netiesiogine tyčia, kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku sunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. S., mesdamas nukentėjusiajam į galvą betoninę trinkelę.

J. S. buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 02.45 val. viešoje vietoje - prie naktinio klubo „A. C.“, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, savo elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, matant kitiems ten buvusiems asmenims, iš chuliganiškų paskatų tyčia metė betoninę trinkelę į A. S., kuria pataikė į galvą, tokiu būdu nukentėjusiajam A. S. padarė muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje dešinėje, židininę smegenų kontūziją, impresinį kaukolės skliauto lūžimą ir taip, dėl smegenų sumušimo bei impresinio kaukolės skliauto lūžimo, sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam A. S. bei tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra jis buvo kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Teismas sprendžia neįrodyta, kad J. S. veikė iš chuliganiškų paskatų, todėl jo veiksmai, kuriais jis sužalojo nukentėjusįjį, kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o dėl kaltinimų pagal BK 284 straipsnį kaltinamasis išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš byloje surinktų įrodymų galima daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis J. S. ir jo draugas V. K. kavinėje „P.“ išties sukonfliktavo su ten buvusiais kitais asmenimis, bet konfliktas buvo išprovokuotas ne kaltinamojo ir/ar jo draugo veiksmais, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad J. S. jau kavinėje „P.“ elgėsi agresyviai ir chuliganiškai. Liudytojas R. S. pripažino, kad šioje kavinėje kažkas (iš kitų asmenų parodymų – A. Z.) gėrė J. S. priklausantį alų, dėl ko jų kompanija (jis, M. A., M. B. ir A. Z.) buvo išprašyti iš kavinės. M. A. patvirtino, kad jų dėl to neįleido į „P“. M. B. nurodė, kad jų kompanijos galėjo neįleisti į „P“ dėl girtumo. Pripažintina, kad kavinėje „P.“ netinkamai elgėsi ne kaltinamasis su draugu, o kompanija, kuri dėl tokio elgesio buvo išprašyta iš kavinės – R. S., M. A., M. B. ir A. Z.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja A. M. parodė, kad tai, jog J. S. buvo konfliktiškas „P“, sprendė tik iš tyrėjos pasakojimo apklausos metu. Pažymėtina, kad iš visų minėtų liudytojų, taip pat ir iš liudytojos R. S. apklausos protokolų ikiteisminio tyrimo metu galima daryti išvadą, kad liudytojams buvo užduodami menami klausimai, siekiant, kad liudytojai įvertintų kaltinamojo J. S. veiksmus kaip chuliganiškus.

Taigi byloje nesurinkta įrodymų, kad kaltinamasis J. S. tą vakarą dar iki incidento prie naktinio klubo „A. C.“ aplinkinių asmenų atžvilgiu elgėsi iššaukiančiai ir įžūliai.

Vaizdo įrašai, pateikti į bylą, patvirtina, kad juose nėra užfiksuota jokių akivaizdžių aplinkybių, kad žodinį konfliktą prie naktinio klubo „A. C.“ pradėjo ar aštrino kaltinamasis J. S.. Taip pat neužfiksuota, kad jis kokiais nors veiksmai grasintų ar kitaip keltų grėsmę prie klubo buvusiems asmenims. Tuo tarpu iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog nukentėjusysis A. S., stovėjęs rampos viršuje prie įėjimo į klubą, nulipo žemyn ir artinosi link kaltinamojo. Tokie A. S. veiksmai realios grėsmės kaltinamajam J. S. nesukėlė, tačiau neblaiviam kaltinamajam pasirodė priešingai. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad J. S. veikė ne iš chuliganiškų paskatų, o norėdamas atremti, jo manymu, jam kilusią grėsmę.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 426/2023(06) patvirtina, kad A. S. padarytas sužalojimas dėl galvos smegenų sumušimo, impresinio kaukolės skliauto lūžimo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 195-196). Veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Gynyba argumentuoja, kad susiklosčiusi situacija įvykio vietoje turėtų būti vertinama kaip būtinosios ginties situacija. Teismas pabrėžia, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu. Pradinei kėsinimosi ribai nustatyti naudojami du kriterijai: 1) kai žala atitinkamiems interesams jau yra daroma (pavyzdžiui, gali būti pradėta naudoti fizinė jėga, smurtas; užpuolikas gali veikti su įrankiais ar be jų) ir 2) žala faktiškai dar nepadaryta, tačiau iš susiklosčiusios situacijos matyti aiški reali žalos grėsmė. Nagrinėjamu atveju svarbus antrasis kriterijus, taigi reali grėsmė vertinama atsižvelgiant į tai, kiek ginamoms vertybėms gresiantis pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis (pavyzdžiui, tai gali būti ginklo išsitraukimas, peilio atlenkimas, besiginančiojo apsupimas kitų asmenų). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).

Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad tarp J. S. ir asmenų, buvusių prie naktinio klubo „A. C.“ kilo žodinis konfliktas, J. S., buvęs kartu su viena iš merginų apsisuko eiti tolyn nuo naktinio klubo „A. C.“, kai tuo metu į gatvę nuo klubo rampos nusileido nukentėjusysis A. S., užgesino cigaretę ir pradėjo eiti link kaltinamojo J. S.. J. S., pamatęs artėjantį nukentėjusįjį, griebė vieną trinkelę iš krūvos ir paleido nukentėjusiajam į galvą. Tuo metu tarp šių asmenų buvo 3-4 metrų atstumas. Kaltinamasis J. S., nurodydamas savo veiksmų motyvus, parodė, kad „metė trinkelę, nes jam taip atrodė, kad reikia mesti, buvo išgėręs, galvojo, kad jį puls“.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad būtinosios ginties situacija akivaizdžiai nebuvo kilusi. Nukentėjusysis nieko rankose neturėjo, link kaltinamojo ėjo vienas, eisena nebuvo sparti, taigi pagrindo išvadai, jog kėsinimasis į kaltinamojo sveikatą ar gyvybę buvo akivaizdus ir pavojingas, nėra.

Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Vien asmens baimė, kad jį gali pulti, nesant realios puolimo grėsmės, nereiškia, jog atsiranda būtinosios ginties situacija, suteikianti asmeniui teisę į gynybą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Asmeniui įstatymas suteikia teisę gintis ne nuo, jo manymu, pavojingų asmenų, bet nuo tokių asmenų pavojingų kėsinimųsi. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-537/2014).

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Už šį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

Kaltinamasis J. S. anksčiau 1 kartą teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, nesumokėtų baudų už ANK numatytus pažeidimus skola yra 5204 Eur (2 t., b. l. 73) psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (2 t., b. l. 95). Kaltinamasis padarė vieną sunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad kaltinamasis J. S. visiškai pripažino kaltę bei savo noru atlygino dalį padarytos žalos. Atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad galva yra gyvybei svarbi ir pažeidžiamiausia žmogaus kūno dalis, todėl normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020). Nurodytos aplinkybės rodo didesnį J. S. padarytos veikos pavojingumą.

Kaltinamasis tiek dabartinėje darbovietėje, tiek buvusių darbdavių charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 38-40). Pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį patvirtina, kad J. S. UAB „V“ išmokėjo 504 Eur darbo užmokesčio už 2023 m. gruodžio mėnesį (3 t., b. l. 41). Gimimo įrašų kopijos patvirtina, kad J. S. yra L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini)tėvas (3 t., b. l. 44-47).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamajam parinktina laisvės atėmimo bausmė, sankcijoje nurodyta kaip vienintelė bausmės rūšis, numatyta už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. J. S. visiškai pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino didelę dalį nusikalstama veika padarytos žalos, smurtinį nusikaltimą padarė pirmą kartą, veikė netiesiogine tyčia, ankstesnės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis neleidžia daryti išvados apie tai, kad asmuo linkęs nusikalsti. Kaltinamasis augina du mažamečius vaikus, yra dirbantis. Akcentuojant šias aplinkybes, ypač savanorišką dalies padarytos žalos atlyginimą, bausmės dydis parinktinas žemesnis, nei sankcijos vidurkis.

Pagrindo pripažinti J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, nėra (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaip minėta aukščiau, prie naktinio klubo „A. C.“ jau buvo kilęs žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir kitų ten buvusių asmenų. Konflikto metu visi jo dalyviai turi agresyvių ketinimų, todėl nė vieno konflikto dalyvio veiksmai negali būti pripažįstami provokuojančiais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2011).

Kaip jau minėta aukščiau, nagrinėjamu atveju nebuvo kilusi būtinosios ginties situacija, todėl nėra pagrindo svarstyti, ar galima kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyti tai, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už sunkių nusikaltimų padarymą įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau ši aplinkybė pati savaime nesudaro prielaidų skirti švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę. Tam byloje turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios aiškiai rodytų, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teismas sprendžia, kad sąlygų, nurodytų BK 62 straipsnio 1 dalyje ar 2 dalyje, būtinų skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nenustatyta. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nurodyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota nusikalstama veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209-222/2018, 2K-281-942/2018, 2K-132-942/2021).

Švelnesnės nei įstatymo numatytos bausmės skyrimas pagal BK 62 straipsnį galimas tuo atveju, kai yra kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena papildoma sąlyga, numatyta BK 62 straipsnio 2 dalyje. Teismas konstatuoja, kad kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatytos, kaltininkas atlygino dalį padarytos žalos, tačiau nenustatyta kitų būtinųjų sąlygų švelnesnės bausmės skyrimui.

Byloje pateikti duomenys apie kaltinamojo motinos J. K. specialiosios pagalbos priemonių poreikį (3 t., b. l. 60-73). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinis skyrius 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu J. K. nustatė antrojo lygio specialųjį nuolatinės slaugos poreikį nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. neterminuotai. (3 t., b. l. 71). Teismas sprendžia, kad šie duomenys negali būti pagrindu pripažinti egzistuojant BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą, kadangi nepateikta jokių duomenų apie tai, kad būtent kaltinamasis išlaiko motiną, ją slaugo ir yra vienintelis asmuo, galinti teikti tokią priežiūrą.

Nors kaltinamasis turi du mažamečius vaikus, tačiau duomenų, kad jų dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, nėra (BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje pateikti duomenys, kad vaikų mama R. Z. gauna vaiko priežiūros išmokas, yra vaiko priežiūros atostogose (3 t., b. l. 43-59). Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo vaikai gimė 2023 m. rugpjūčio 24 d. (3 t., b. l. 44), tačiau tai kaltinamajam nesutrukdė nusikalsti 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 02.45 val. prie naktinio klubo, apsvaigus nuo alkoholio.

Aukščiau nuosprendyje pasisakyta, kad nenustatyta būtinosios ginties situacija, taigi nėra pagrindo pripažinti, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas (BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, jog padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-942/2022). Šiuo atveju, kaip jau minėta aukščiau, tyčiniais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata - buvo padarytas kaukolės skliauto lūžimas, pavojingas gyvybei sveikatos sutrikdymas, todėl pagrindo išvadai apie žymiai mažesnį rūšinį veikos pavojingumą nėra.

Kaltininko asmenybės vertinimas turi sudaryti prielaidas išvadai, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Tokių aplinkybių nenustatyta, kaltinamojo asmenybė nėra išskirtinė.

Taigi teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu tokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip pagrindas taikyti BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai yra skirti švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę, nenustatyta. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas taip pat negalimas, kadangi BK 75 straipsnis nenumato galimybės net ir iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus, numatytus BK XXVIII skyriuje „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas pratęstinos iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis A. S. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo J. S. 1975, 30 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 22). Ieškinį grindžia tuo, kad buvo sunkiai sužalotas kaltinamojo, dėl to patyrė didelę fizinę ir moralinę traumą, taip pat turtinę ir neturtinę žalą. Buvo gydomas, nedarbingumo laikotarpiu pajamų neturėjo. Iki sužalojimo dirbo UAB „S“ stiklo apdirbimo įrenginių operatoriumi ir jam buvo mokamas vidutinis 1018,76 Eur darbo užmokestis į rankas. Nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2024 m. kovo 6 d. neteko 5603,18 Eur pajamų, susijusių su darbo teisiniais santykiais. VSDFV Kauno skyrius jam už nedarbingumo laikotarpį 2024 m. kovo 28 d. išmokėjo 4663,57 Eur sumą. Jo netektų darbo pajamų suma yra 939,61 Eur. Papildomai turėjo 35,75 Eur išlaidų vaistams bei autobuso bilietui (3 t., b. l. 31). Taip pat turėjo 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti šioje byloje. Iš viso patyrė turtinę žalą 1975,36 Eur sumai. Be to, patyrė didelę neturtinę žalą. Jo patirtą sveikatos sutrikdymą lydi dvasiniai išgyvenimai, buvo giliai sukrėstas, iki šiol jaučia galvos skausmus, yra emocinėje depresijoje dėl savo sveikatos būklės. Patirtą neturtinę žalą vertina 8000 Eur. Kadangi J. S. savo noru pervedė į jo banko sąskaitą 4000 Eur žalos atlyginimui, prašo priteisti likusią dalį, tai yra 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Prie ieškinio pateikta medicininio dokumentų išrašo kopija, medicininių pažymų dėl neatvykimo į darbą kopijos, autobuso bilieto kopija, vaistinės kvito kopija, advokato sąskaitos – faktūros ir grynųjų pinigų priėmimo kvito kopija (3 t., b. l. 24-33).

Teismas sutinka su kaltinamojo gynėjo argumentais apie tai, kad prašoma priteisti netektų darbo pajamų suma yra nepagrįsta. VSDFV Kauno skyriaus sprendimu nukentėjusiajam buvo paskirta ligos išmoka, kurią sudarė 100 procentų nukentėjusiojo buvusių pajamų. Nuo šios sumos buvo atskaityta gyventojų pajamų mokestis bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, jog nukentėjusysis neteko 939,61 Eur dėl nedarbingumo (3 t., b. l. 18), negautas darbo užmokestis buvo kompensuotas VSDFV Kauno skyriui išmokėjus nukentėjusiajam A. S. ligos išmoką (3 t., b. l. 18). Byloje esanti pažyma apie A. S. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį 2023 m. liepos – rugsėjo mėnesiais (2 t., b. l. 2) taip pat niekaip nepagrindžia negautų pajamų fakto.

Kaltinamasis nurodė sutinkantis su prašymu atlyginti nukentėjusiajam 1 000 Eur išlaidas dėl advokato pagalbos, 35,75 Eur išlaidas vaistams ir autobuso bilietui. Išlaidos advokatui laikytinos adekvačiomis šiame baudžiamajame procese, o kitos turtinės išlaidos – būtinomis ir protingo dydžio. Šios sumos priteistinos nukentėjusiojo naudai.

Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jo atlyginta 4000 Eur suma yra pakankama nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti, tačiau jei teismas manys, kad padaryta turtinė žala vertintina daugiau, kaltinamasis atlygins ir didesnę teismo priteistą sumą. Kvitų kopijos patvirtina, kad A. S. bankiniais pavedimais sumokėta 4 000 Eur žalos atlyginimo (3 t., b. l. 36-37).

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, ilgai gydomas, fiksuojami liekamieji reiškiniai. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems, patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą. Priteisiamos neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, siekia iki 28 900 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-689/2018, Nr. 2K-172-942/2016, Nr. 2K-7-489/2016 ir kt.). Įvertinęs šių kriterijų visumą, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis pagrįstai patirtą neturtinę žalą vertina 8 000 Eur. Kadangi kaltinamasis J. S. jau atlygino 4 000 Eur žalos A. S., nukentėjusiajam priteistina 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 4147,03 Eur ieškinį nurodydama, kad dėl A. S. patirtų sužalojimų jis buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 4 147,03 Eur. Prašo šią sumą regreso tvarka išieškoti iš kalto asmens, taip pat priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Pridedama gydymo paslaugų išrašo kopija (2 t., b. l. 9-11).

Asmuo, kurio tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, privalo atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, išleistas nukentėjusiųjų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (CK 6.263 straipsnis, Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnis), Šiuos nuostolius turi atlyginti dėl nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo kaltas asmuo - J. S. Prašomos priteisti žalos dydis pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, todėl teismas sprendžia, kad ieškinio dydis yra įrodytas. Civilinė ieškovė savo ieškinyje pagrįstai nurodo, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdamas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019). Esant civilinės ieškovės prašymui, procesinės palūkanos priteistinos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis J. S. savo noru atlygino dalį žalos Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 2000 Eur. Kvito kopijos patvirtina, kad Valstybinei ligonių kasai sumokėta bankiniu pavedimu du kartus po 1 000 Eur (3 t., b. l. 42, 59). Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo A. S. gydymo išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, jo dydį mažinant jau atlyginta žalos suma.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė 5903,26 Eur ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad J. S. sunkiai sužalojo A. S. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. iki 2024 m. kovo 6 d. ir už šį laikotarpį VSDFV Kauno skyrius jam paskyrė 5903,26 Eur išmoką. Prašo išieškoti regreso tvarką šią išmoką iš J. S. Pridedamos sprendimų skirti ligos išmoką kopijos bei pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas. Sprendimuose skirti ligos išmoką yra nurodyta apskaičiuota ligos išmokos suma, pažymint, kad „išmokėjimo dieną įstatymų nustatyta tvarka iš išmokos išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka“ (3 t., b. l. 6-21). Remiantis Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.290 straipsnio 3 dalimi, nusikalstamo asmens sveikatos sutrikdymo atveju, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kaltininko neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų padarinių, gydymo išlaidos, kurios buvo būtinos ir susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu, tarp jų ir išlaidos išmokėjus ligos pašalpą nukentėjusiajam dėl to, kad šis tapo laikinai nedarbingas, turi būti atlyginamos. Tokia nuostata suformuota ir aktualioje kasacinėje praktikoje (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-696/2018, Nr. 2K-125-697/2018). Civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Iš J. S. priteistina ne tik suma, tiesiogiai išmokėta nukentėjusiajam, bet ir nuo tos išmokos išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka – daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kompaktiniai diskai su ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 - 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, J. S. išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 284 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

J. S. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą pratęsti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. S. A. S. naudai 35,75 Eur turtinės žalos atlyginimo, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. S. 2 147,03 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. S. 5903,26 Eur žalos atlyginimo.

J. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti laisvės atėmimo bausmę vykdančiai institucijai.

Įvykio vietos apžiūros metu paimtą grindinio trinkelę, perduotą saugojimui į Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertę.

Kompaktinius diskus, perduotus teismui kartu su byla, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis