- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- 1A-195-1076/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37212-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Justas Namavičius, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- J. S.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Advokatai
- Laimius Platūkis
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vitalijos Norkūnaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. ir jo gynėjo advokato Laimiaus Platūkio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
J. S. pagal BK 284 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir iš J. S. A. S. naudai priteista 35,75 Eur turtinės žalos atlyginimo, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas iš dalies, ir iš J. S. priteista 2 147,03 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinys tenkintas visiškai, ir iš J. S. priteista 5 903,26 Eur žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. J. S. Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 02.45 val. prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia metė betoninę trinkelę į A. S., kuria pataikė nukentėjusiajam į galvą, tokiu būdu nukentėjusiajam A. S. padarė muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje dešinėje, židininę smegenų kontūziją, impresinį kaukolės skliauto lūžimą ir taip, dėl smegenų sumušimo bei impresinio kaukolės skliauto lūžimo, sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam A. S..
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis J. S. ir jo gynėjas advokatas Laimius Platūkis apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendį pakeisti: 1) pripažinti J. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nuteistojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas); 2) J. S. veiksmus papildomai kvalifikuoti pagal BK 28 straipsnio 3 dalį; 3) pritaikyti BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punkto arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti J. S. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės nuteistajam J. S. skyrimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko paskyrė jam neteisingą bausmę. Teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šias aplinkybes patvirtina: 1) 2023 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 52-G-16044 iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus gautas vaizdo įrašas „AMS 089 Muziejus IK IP_2023 m. rugsėjo 26 d. antradienis 064314317dbb“ apžiūrėtas 2023 m. spalio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 164–167); 2) Vaizdo įrašas, pateiktas „(duomenys neskelbtini)“ administracijos, kuris pridėtas prie bylos kartu su 2023 m. rugsėjo 29 d. vyresniojo tyrėjo J. D. tarnybiniu pranešimu (vaizdo įrašo pavadinimas „Camera 7 Alytus“). Šis vaizdo įrašas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apžiūrėtas ir dėl jo turinio nėra tinkamai pasisakyta procesiniuose dokumentuose ikiteisminio tyrimo metu. Vaizdo įrašas peržiūrėtas tik bylos nagrinėjimo teisme metu, nors jame užfiksuotos faktinės aplinkybės yra labai svarbios nagrinėjamai bylai; 3) Vaizdo įrašas, pateiktas „(duomenys neskelbtini)“ administracijos, kuris pridėtas prie bylos kartu su 2023 m. rugsėjo 29 d. vyresniojo tyrėjo J. D. tarnybiniu pranešimu (vaizdo įrašo pavadinimas „Camera 11 Alytus“). Šis vaizdo įrašas ikiteisminio tyrimo byloje taip pat nebuvo apžiūrėtas ir dėl šio vaizdo įrašo turinio nėra tinkamai pasisakyta procesiniuose dokumentuose ikiteisminio tyrimo metu. Vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas tik įrodymų tyrimo teisme metu; 4) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo J. D. 2023 m. rugsėjo 29 d. tarnybinis pranešimas. Pirmiau nurodyti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilusio konflikto iniciatorius buvo ne nuteistasis. Jei nukentėjusysis nebūtų ėjęs link nuteistojo, J. S. jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu nebūtų atlikęs. Nuteistasis manė, kad kyla realus pavojus jo gyvybei ir sveikatai, nes toje grupėje, kurioje buvo ir nukentėjusysis, buvo net keturi fiziškai tvirčiau sudėti asmenys ir neaišku kuo situacija būtų pasibaigusi, jeigu J. S. nebūtų betonine trinkele sužalojęs nukentėjusiojo.
2.2. Manytina, kad nusikalstama veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog kėsinimasis (ar jo grėsmė) yra toks, nuo kurio galima būtinoji gintis, gali patvirtinti ir anksčiau, t. y. iki tokio kėsinimosi padaryti besikėsinančiojo ar kitų su juo susijusių asmenų veiksmai, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje nurodant, kad nukentėjusysis A. S., stovėjęs rampos viršuje prie įėjimo į klubą, nulipo žemyn ir artinosi link kaltinamojo ir, kad J. S. veikė ne iš chuliganiškų paskatų, o norėdamas atremti, jo manymu, jam kilusią grėsmę. Taip pat reikšmės turi ir asmenų provokuojantys, konfliktiški veiksmai kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, po ko šie asmenys buvo išprašyti iš kavinės. Šiuo atveju pats nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius ir jo veiksmai sukūrė realų pavojų J. S. gyvybei ir sveikatai. Akivaizdu, kad fizinis susidūrimas, kontaktas tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo būtų neišvengiamas, o kilusios pasekmės sunkiai nuspėjamos, jeigu nuteistasis nebūtų pasirinkęs tokio gynybos būdo – betoninės trinkelės metimo į nukentėjusįjį. Pavojus nuteistojo gyvybei ir sveikatai buvo daugiau realus, nei kad daugiau ar mažiau tikėtinas. Svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistajam buvo žinoma, jog nukentėjusysis prie klubo prieigų buvo ne vienas, o su kompanija neblaivių draugų. Bet kuris iš nukentėjusiojo kompanijos, įskaitant ir patį nukentėjusįjį, yra gerokai pranašesnių fizinių duomenų nei kaltinamasis ir tai akivaizdžiai buvo stebima ir matoma šių asmenų apklausų teisme metu.
2.3. Tai, kad J. S. buvo puolamas, matyti iš vaizdo įrašų, nors skundžiamame nuosprendyje teismas ir nurodė būsimąjį laiką – „gali pulti“. Iš nukentėjusiojo elgesio matyti, kad puolimo objektas buvo būtent nuteistasis. Teismas nuosprendyje klaidingai konstatavo, kad nukentėjusiojo eisena nebuvo sparti, tačiau iš teismo posėdžio metu peržiūrėtų vaizdo įrašų matyti, kad eisena nukentėjusiojo buvo daugiau nei greita – galima sakyti, kad nukentėjusysis bėgo nuo rampos link J. S..
2.4. Būtina pažymėti ir tai, kad iš vaizdo įrašo pavadinimu ,,Camera 11 Alytus“, matosi A. S. subrandintos nuotaikos iki konflikto. Nukentėjusysis žvilgsniu palydėjo pro šalį praeinantį nuteistąjį ir dvi merginas, neįprastai greitai surūkė cigaretę, akivaizdu, kad jaudinosi prieš ketinimą pulti nuteistąjį. Šiai bylai objektyvai ir teisingai išnagrinėti nepateisinamai buvo slepiamos svarbios aplinkybės ir jos jokiame procesiniame dokumente ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užfiksuotos. Būtent paties nukentėjusiojo agresyvus elgesys ir yra užfiksuotas vaizdo įrašuose, pateiktuose ,.(duomenys neskelbtini)“ administracijos, kurie pridėti prie bylos kartu su 2023 m. rugsėjo 29 d. vyresniojo tyrėjo J. D. tarnybiniu pranešimu. Šie duomenys nėra naudingi kaltinimui, tačiau jie yra labai svarbūs nuteistojo procesinei padėčiai įvertinti, kontekste su kitais byloje esančiais įrodymais. Būtent šie įrašai gynybos iniciatyva buvo ištirti tik įrodymų tyrimo teisme metu ir juose užfiksuotos aplinkybės yra labai svarbios siekiant įvertinti tiek paties nukentėjusiojo, tiek nuteistojo elgesį iki įvykio.
2.5. Asmuo, numatęs, kad prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas bei pasiėmęs priemonę galimam smurtui atremti, turi teisę į būtinąją gintį, kai pavojingas kėsinimasis yra realus. Byloje nustatyta, kad tokiems J. S. veiksmams turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys – jis buvo girtas, agresyvus, be jokios dingsties artinosi prie nuteistojo kažką jam sakydamas. A. S. veiksmai kaltinamojo atžvilgiu buvo provokuojantys ir rizikingi jo sveikatai bei turėjo lemiamos įtakos J. S. nusikalstamiems veiksmams. Kadangi byloje objektyviai nėra nustatyta, kad nukentėjusysis realiai būtų sudavęs smūgius nuteistajam, nuteistojo veiksmus reikėtų vertinti kaip būtinosios ginties ribų peržengimą (BK 28 straipsnio 3, 4 dalys), dėl ko jo veiksmai papildomai kvalifikuotini su nuoroda į BK 28 straipsnio 3 dalį.
2.6. Nuteistojo atžvilgiu taikytinas BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktas ir jam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelnesnė bausmės rūšis, negu numatyta straipsnio sankcijoje. Nuteistojo veiksmai atitinka BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytas sąlygas, t. y. jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (teismas J. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad jis visiškai pripažino kaltę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) bei, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas (BK 59 straipsnio I dalies 9 punktas).
2.7. Byloje rašytiniais dokumentais nustatytos nuteistąjį charakterizuojančios svarbios aplinkybės, turinčios esminės reikšmės teisingos bausmės paskyrimui: J. S. turi nuolatinę darbo ir gyvenamąją vietą; buvusių ir dabartinės darbovietės charakterizuojamas teigiamai; turi pastovias pajamas ir tvarų pragyvenimo šaltinį; turi išlaikytinių – du mažamečius vaikus. Nuteistojo gaunamos pajamos yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Jo stiprūs socialiniai ekonominiai ryšiai Lietuvoje, jis rūpinasi neįgaliu asmeniu – motina J. K., kuriai dėl sveikatos būklės reikalinga nuolatinė priežiūra, ką patvirtina byloje pateikti duomenys iš neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos. J. S. atsiprašė nukentėjusiojo, iš dalies atlygino jam padarytą žalą, taip pat iš dalies atlygino žalą ir teritorinei ligonių kasai. Nuo nusikalstamos veikos padarymo jokių teisės pažeidimų nepadarė, o tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir nerodo jo aiškaus polinkio į nusikalstamų veikų darymą.
2.8. Visgi, išanalizavus skundžiamą nuosprendį yra neaišku, kokias aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį ir turinčias įtakos teisingos bausmės paskyrimui, teismas išties vertino. Nors nuosprendyje teismas pabrėžė nuteistojo padarytos veikos pavojingumą, tačiau kitoje dalyje jau akcentavo, kad ankstesnės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis neleidžia daryti išvados apie tai, kad asmuo linkęs nusikalsti. Teismas nuosprendyje įvertino tai, kad J. S. charakterizuojamas vien teigiamai, nėra linkęs nusikalsti, augina du mažamečius vaikus, dirba, iš dalies atlygino padarytą žalą, dvi aplinkybes pripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Svarbu pažymėti, kad baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ar nebuvimas nėra lemiama BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga. J. S. paskyrus net ir minimalią BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytą bausmę, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ji būtų neadekvati padarytam nusikaltimui ir pasekmėms, kurias patirtų ne tik pats nuteistasis, jo šeima (faktinė žmona bei du mažamečiai vaikai), bet taip pat ir nukentėjusysis, civiliniai ieškovai, nes J. S. netektų ne lik laisvės, bet ir darbo, jo šeima – pajamų ir išlaikymo, o nukentėjusysis, civiliniai ieškovai – galimybės į greitesnį jiems padarytos žalos atlyginimą.
2.9. Teismas, skirdamas bausmę J. S., akcentavo tik aplinkybes, teigiamai apibūdinančias nuteistąjį ir, kad šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir jų nepakanka BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti. Svarbu pažymėti, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes. Rekomendacija teismams nuosprendžiuose nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, buvo suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte ir ne kartą pakartota vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014). Pažymėtina, kad kasacinio teismo nutartyse yra išaiškinta ir tai, jog minėtos rekomendacijos nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes.
2.10. J. S. šiam nusikaltimui iš anksto nesiruošė, neturėjo įrankių, pritaikytų žaloti žmogų. Visiško atsitiktinumo dėka, nusikaltimo padarymo vietoje buvo tvarkomas šaligatvis ir darbininkai toje vietoje buvo palikę nesudėtas grindinio trinkeles, viena iš kurių ir buvo sužalotas nukentėjusysis. Jei nebūtų buvę trinkelių, būtų išvengta tokių skaudžių pasekmių. Pažymėtina tai, kad būtent nurodytos susiklosčiusios objektyvios sąlygos ir paties nukentėjusiojo aktyvūs veiksmai, turėję tiesioginės įtakos kaltininko apsisprendimui nusikalsti, leidžia manyti, jog jei tokių sąlygų nebūtų buvę, asmuo nusikalstamos veikos nebūtų padaręs, o tai jau savaime parodo mažesnį jo pavojingumą visuomenei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, manytina, kad egzistuoja visos sąlygos ir prielaidos J. S. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
2.11. Be to, aukštesnių teismų praktikoje kaip vienas iš teisingos bausmės paskyrimo elementų nurodoma tai, jog bausmė turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Iš naujausios Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizės panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose matyti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos plačiau ir netgi esant sunkesniems nusikaltimams, kur kas nepalankesnėms aplinkybėms, apibūdinančioms veikos pavojingumą bei kaltininko asmenybės pavojingumą, nei kad J. S., atveju, ir paprastai yra taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriamos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės.
2.12. Įvertinus apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, tikslinga nuteistajam J. S. skirti BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytą bausmę, kuri būtų nesusijusi su laisvės atėmimu. Pažymėtina ir tai, kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikęs prokuroras, baigiamųjų kalbų metu prašė J. S. skirti 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui. Taigi ir prokuroras laikėsi tos nuomonės, kad nėra pagrindų ir nebūtų teisinga J. S. izoliuoti nuo visuomenės.
Šalies argumentai
2.13. Nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai nėra pavojingi, jie nesukėlė liekamųjų reiškinių. Pagal byloje esančius medicininius dokumentus matyti, kad būklė gera, jis ilgesnį laiko tarpą gydėsi ambulatoriškai. Nukentėjusysis jau nuo 2024 m. kovo 7 d. užbaigė nedarbingumą ir jokių nusiskundimų dėl sveikatos pablogėjimo iki bylos nagrinėjimo pabaigos pirmos instancijos teisme nenustatyta, jis yra geros sveikatos būklės ir darbingas. Teismui priimant sprendimą šioje byloje, turėtų būti įvertintas ir gydymo intensyvumas ir komplikacijų nebuvimas.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo J. S. ir jo gynėjo advokato L. Platūkio apeliacinis skundas atmetamas.
4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, proceso dalyvių argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir J. S. paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę, todėl ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl būtinosios ginties
5. Skunde nuteistasis ir jo gynėjas teigia, jog J. S. veikė būtinosios ginties situacijoje, nors savo veiksmais peržengė leistinos gynybos ribas. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma ar sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (BK 28 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktą būtinosios ginties ribų peržengimas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktą (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) ši aplinkybė leidžia svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatytos bausmės, paskyrimą.
6. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad nuteistasis metė trinkelę A. S. į galvą atremdamas pastarojo pavojingą kėsinimąsi. Aplinkybę, kad J. S. buvo puolamas, apeliantai grindžia byloje esančiais vaizdo įrašais „AMS 089 Muziejus IK IP 2023 m. rugsėjo 26 d. antradienis 064314017dbb“ (toliau – „Muziejus“, pateiktas Alytaus m. savivaldybės administracijos, Vokas Nr. 1), „Camera 7 Alytus“ bei „Camera 11 Alytus“ (pateikti klubo „(duomenys neskelbtini)“, Vokas Nr. 5). Kadangi byloje apklaustų nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai dėl visų neblaivumo įvykio metu neleidžia tiksliai atkurti konflikto sekos, vertinant įrodymus lemiamą reikšmę turi vaizdo įrašų medžiaga.
7. Iš vaizdo įrašų turinio matyti, kad juose iš skirtingų perspektyvų užfiksuotos tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilusio konflikto aplinkybės, tačiau, priešingai nei teigiama skunde, „(duomenys neskelbtini)“ administracijos pateiktuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuota jokių kitų svarbių, su konflikto kilimu, nuteistojo ar nukentėjusiojo elgesiu susijusių, aplinkybių, kurios nebūtų matomos Alytaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus pateiktame vaizdo įraše ir aptartos skundžiamame nuosprendyje.
8. Kaip matyti iš vaizdo įrašo „Muziejus“, nuteistasis, lydimas dviejų merginų ir paskui einančio draugo V. K., praeina pro ant rampos prie „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo stovinčią grupelę asmenų. J. S. atsisuka, galimai laukdamas V. K.. Asmenys pradeda kalbėtis, pokalbis matomai darosi konfliktiškas, du asmenys nusileidžia nuo rampos, viena mergina bando sulaikyti pirmą rampos nuolydžiu atėjusį asmenį, o kita laiko link jų einantį J. S., stumia jį atgal. Kiek vėliau, vienam asmeniui vėl sugrįžus ant rampos, o kitam bendraujant su viena merginų, nuo jos nusileidžia nukentėjusysis. Tiek „Camera 11 Alytus“, tiek „Muziejus“ vaizdo įrašuose matyti, kad prasidėjus konfliktui prie „(duomenys neskelbtini)“ šaligatviu priartėja paskui J. S. ėjęs V. K.. Kaip matyti iš asmens kūno kalbos, jis imituoja kovos veiksmus – mankština kaklą, rankų pirštus, rankos kumščiu smūgiuoja į kitos rankos delną, rankomis smūgiuoja ore, taip imituodamas smūgiavimo veiksmus.
9. Toliau vaizdo įraše „Muziejus“ matyti, kad J. S. paeina kelis žingsnius į šalį, lyg ruoštųsi nueiti, tuomet A. S. gana greitai nusileidžia rampa žemyn, pasideda alų, ir tuomet jau lėtai eina link J. S.; pastarasis pasitempia, viena merginų dar bando jį sulaikyti; A. S. sustoja, kai tuo metu J. S. griebia iš netoliese buvusios trinkelių krūvos vieną trinkelę ir meta ją tiesiai į maždaug už kelių metrų stovinti ir nejudantį nukentėjusįjį, kuris po smūgio iškart sukniumba ant žemės ir lieka gulėti.
10. Kitaip negu teigiama skunde, iš „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų vaizdo įrašų „Camera 11 Alytus 11“ ir Camera 7 Alytus“, kuriose užfiksuota erdvė ant įėjimo rampos, negalima daryti išvados, kad nukentėjusysis jau iš anksto ruošėsi konfliktuoti su J. S..
11. Vaizdo įraše „Camera 11 Alytus“ užfiksuota įėjimo į „(duomenys neskelbtini)“ saloną aikštelė, kur asmenys, tame tarpe ir nukentėjusysis, išėję į lauką rūko, vartoja alkoholinius gėrimus ir bendrauja tarpusavyje. Tuomet pro juos šaligatviu praeina nuteistasis ir dvi merginos. Jiems praėjus, nukentėjusysis pasisuka šonu, pasižiūri į tą pusę, kur nuėjo J. S., ir toliau bendrauja su vienu iš kartu lauke buvusių asmenų, juokiasi. Po kurio laiko (maždaug 1 minutės eigoje), su nukentėjusiuoju kalbėjęs asmuo pasisuka į tą pusę, į kurią nuėjo nuteistasis ir kažką pasako, vėliau atsistoja kitas, kartu kompanijoje buvęs asmuo ir taip pat kažką kalba ir abu asmenys nueina į tą pusę, kur nuėjo ir J. S.. Nukentėjusysis tuo metu su kitu asmeniu rūko ir stebi situaciją. Tik kiek vėliau nukentėjusysis užgesina cigaretę, dar kažką pasako kitam asmeniui ir nueina žemyn. Iš to matyti, kad nukentėjusysis, pasirodžius, J. S. ir pradėjus konfliktuoti su prie „(duomenys neskelbtini)“ stovinčiais asmenimis, kurį laiką nesikišo, ant rampos bendravo su kitais asmenimis, stebėjo, kas vyksta, ir tik kiek vėliau ėmė eiti link nuteistojo.
12. Vaizdo įraše „Camera 7 Alytus“ taip pat užfiksuotas vaizdas prie įėjimo į „(duomenys neskelbtini)“, jame matomas tiek nukentėjusysis, tiek kartu su juo buvę asmenys, tačiau vaizdas pakankamai neryškus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pro lošimo automatų saloną su dviem merginomis praėjęs nuteistasis sustoja, tačiau dėl prastos vaizdo kokybės nėra matyti, ar jis ką nors sako nukentėjusiojo kompanijai, taip pat nėra galimybės išsamiau įvertinti nukentėjusiojo bei kartu su juo buvusių asmenų veiksmus, kadangi jie stovi nugaromis atsisukę į vaizdo kamerą. Šiame vaizdo įraše, kaip ir kituose, akivaizdžiai matyti paskui J. S. ėjusio draugo kovą imituojantys veiksmai, taip pat tai, kad viena iš merginų vis bando sulaikyti nuteistąjį, jog šis nesiartintų prie nukentėjusiojo kompanijoje buvusių asmenų. Įraše taip pat matyti, jog eidamas link J. S. nukentėjusysis sulėtėjo, tuomet sustojo, o jam bestovint ir nesiimant jokių konkrečių veiksmų, kurie galėtų atrodyti kaip nuteistajam gresiantis pavojus, pastarasis paėmė ant šaligatvio buvusią trinkelę ir metė ją į stovintį A. S..
13. Taigi įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad nors tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kompanijos kilo konfliktas, tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašų, nuo rampos nusileidęs A. S. sustojo už kelių metrų nuo nukentėjusiojo, kai šis pasilenkė paimti akmeninę trinkelę. Todėl akivaizdu, jog J. S. nebuvo būtinosios ginties situacijoje, juo labiau, kad nukentėjusysis, sprendžiant iš vaizdo įrašo, sustojo pakankamai toli nuo nuteistojo ir jokių veiksmų nesiėmė, ką matė ir pats nuteistasis. Nors skunde apeliantai akcentuoja aplinkybę, kad grupėje, kurioje buvo nukentėjusysis, buvo ir keturi fiziškai tvirčiau sudėti asmenys, tačiau kaip matyti iš įrašo, link J. S. ėjo būtent A. S., kiti asmenys stovėjo rampos zonoje. Nors teisėjų kolegija pritaria skundo argumentams, kad nukentėjusysis savo elgesiu taip pat prisidėjo prie konflikto, tačiau pažymi, jog ir pats nuteistasis viso konflikto metu buvo aktyvus, pradžioje pats veržėsi link ant rampos nuolydžio stovinčių asmenų ir buvo sulaikytas vienos merginų. Pažymėtina ir tai, kad net pataikęs A. S. į galvą, J. S. iš įvykio vietos nepasitraukė, nebandė padėti nukentėjusiajam, tačiau ir toliau elgėsi agresyviai bei pavojingai: vaizdo įraše „Muziejus“ matyti, kad link sukniubusio nukentėjusiojo skuba kartu su juo buvę asmenys, vienas iš jų bando nueiti link J. S., ir kartu su J. S. buvęs jo draugas smūgiuoja šiam asmeniui į galvą, kai tuo tarpu J. S. griebia dar vieną trinkelę ir kartu su draugu pradeda judėti link šio asmens, tačiau jam perbėgus gatvę, atsitraukia.
14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis J. S. nebuvo būtinosios ginties situacijoje ir tai suvokė. Todėl svarstyti, ar buvo peržengtos būtinosios ginties ribos, nėra pagrindo.
Dėl provokuojančio elgesio
15. J. S. ir jo gynėjas skunde prašo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tuomet, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012, Nr. 2K-153-511/2020). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-153-511/2020).
16. Skunde taip pat nurodoma, kad provokuojantis ir konfliktiški nukentėjusiojo ir kartu su juo buvusių asmenų veiksmai pasireiškė jau kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko jie buvo išprašyti iš kavinės, taip pat, jo teigimu, tarp J. S. ir A. S. kilusio konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjusysis, ir jo veiksmai sukūrė realų pavojų nuteistojo gyvybei ir sveikatai. Skunde nurodoma, kad A. S. buvo girtas, agresyvus, be jokios dingsties artinosi prie nuteistojo kažką jam sakydamas, dėl ko tokie jo veiksmai buvo provokuojantys ir rizikingi nuteistojo sveikatai bei turėjo lemiamos įtakos J. S. nusikalstamiems veiksmams. Teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.
17. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad įvykio vakarą kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ tarp nuteistojo ir ten buvusios asmenų grupės kilo konfliktas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ A. S. tą vakarą apskritai nesilankė. Kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ su J. S. bendravusius asmenis – M. A., R. S. ir M. B. – nukentėjusysis sutiko tik „(duomenys neskelbtini)“. Be to, kaip minėta, vaizdo įrašuose prie „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotos faktinės aplinkybės patvirtina, kad J. S. praėjus pro ant rampos stovinčius asmenis, nukentėjusysis konflikto pradžioje nedalyvavo. Priešingai nei teigiama skunde, A. S. neatrodė jau iš anksto kaip nors agresyviai nusiteikęs. Stovėdamas lauke jis rankoje laikė skardinę alaus, rūkė ir bendravo su ten buvusiais asmenimis. Vaizdo įraše užfiksuota, kad nukentėjusysis bendraudamas šypsosi, jo kūno kalba neišduoda agresijos ar pasiruošimo pulti nuteistąjį. Konfliktas prasidėjo dar prieš nukentėjusiajam imantis bent kokių veiksmų, ir, kaip minėta, jame agresyviai elgėsi ir pats J. S., ėjo prie kompanijos, o kartu su J. S. buvusi mergina turėjo nuolat jį laikyti ir stumti atgal, kad šis neprisiartintų prie minėtų asmenų. Tik vėliau A. S., užgesinęs cigaretę, leidosi rampa link nuteistojo, tačiau sustojo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad asmenis skyrė toks atstumas, jog nukentėjusysis nebūtų galėjęs pasiekti nuteistojo, jis rankose neturėjo jokio daikto, galinčio sužaloti J. S., o jo kūno kalba taip pat neatrodė kaip pulti besiruošiančio žmogaus – rankos buvo nuleistos ir nuo nuteistojo jis buvo šiek tiek pasisukęs šonu. Toks nukentėjusiojo elgesys negali būti vertinamas kaip rizikingas ar provokuojantis, juo labiau, kad jis nedalyvavo konflikto pradžioje, kurio metu, kaip minėta, agresyviai bei rizikingai elgėsi ir pats nuteistasis J. S.. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą nėra pagrindo.
Dėl švelnesnės, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmės skyrimo
18. Nuteistasis ir jo gynėjas, remdamiesi BK 62 straipsnio 3 dalies ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aplinkybės nuteistajam J. S. paskirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.
19. 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 buvo išplėstos BK 62 straipsnio taikymo ribos, tačiau ir nuteistajam pritaikius naująjį įstatymą, bylos duomenimis nenustatyta nei lengvinančios aplinkybės pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktą nei kitų šiame įstatyme numatytų aplinkybių, kurios leistų svarstyti švelnesnės negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimą.
20. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir nuteistajam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.
21. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį. Šis bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-719/2022, Nr. 2K-221-976/2023 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokių aplinkybių, dėl kurių sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas, nors formaliai ir atitiktų visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-233-976/2021 ir kt.).
22. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad buvo nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas įvertino, kad J. S. atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino didelę dalį nusikalstama veika padarytos žalos. Taip pat buvo įvertinta tai, kad esamoje ir buvusioje darbovietėje nuteistasis charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 38–40), kad jo motinai J. K. neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (t. 3, b. l. 71), taip pat, kad nuteistasis turi du mažamečius vaikus, gimusius (t. 3, b. l. 44–45). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įvykio metu jau buvo gimę J. S. vaikai, taip pat egzistavo ir aplinkybės, susijusios su jo motinos sveikatos būkle, tačiau tai netrukdė jam nusikalsti.
23. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas teigia, kad J. S. nusikaltimas buvo atsitiktinis, jis konfliktui nesiruošė, ir be nukentėjusiojo aktyvaus indėlio taip nebūtų įvykę. Teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistasis dar prieš prieinant A. S. ir pats elgėsi agresyviai, konfliktiškai, veržėsi prie ant rampos stovinčių asmenų, o jo paties veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo itin pavojingi. Be to, metęs į A. S. trinkelę, nuteistasis nebandė padėti be sąmonės gulinčiam nukentėjusiajam, bet atvirkščiai, toliau elgėsi agresyviai. Nors J. S. anksčiau nebuvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalimus, tačiau iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis linkęs elgtis asocialiai: be kita ko ne kartą baustas už vairavimą esant neblaiviam bei neturint tam teisės, nepaklusimą policijos pareigūnams bei jų išplūdimą; dauguma nusižengimų padaryti alkoholio įtakoje (t. 2, b. l. 56-71). Didžioji dalis baudų nesumokėta (iš viso 5204,09 Eur; t. 2, b. l. 73). Taigi tiek iš nuteistojo elgesio nusikaltimo padarymo metu, tiek iš jo gyvensenos negalima daryti išvados, jog nusikaltimas buvo atsitiktinis, padarytas nepalankiai susiklosčius aplinkybėms.
24. Skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo A. S. sužalojimas pastarajam liekamųjų reiškinių nesukėlė, jis ilgesnį laiką gydėsi ambulatoriškai, yra darbingas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis sužalojo gyvybiškai svarbų A. S. organą – galvą, sukeldamas impresinį kaukolės skliauto lūžimą ir židininę smegenų kontūziją, jam buvo reikalinga skubi neurochirurginė pagalba (2023 m. spalio 13 d. specialisto išvada Nr. G 426/2023 (06), t. 1, b. l. 195-196). Nukentėjusysis buvo nedarbingas 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. kovo 6 d., t. y. beveik pusę metų (t. 3, b. l. 18). Kaip pirmosios instancijos teisme nurodė nukentėjusysis, jam į kaukolę buvo įdėta plokštelė, šiuo metu jam yra potrauminė epilepsija, vartoja vaistus, gydymas galimai tęsis dar metus laiko (t. 3, b. l. 149). Taigi A. S. padaryti sužalojimai, priešingai nei teigiama skunde, negali būti vertinami kaip nepavojingi, nesukėlę jokių liekamųjų reiškinių.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. S. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą. Todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, ir nuteistajam paskirti kitos rūšies bausmę ar atidėti bausmės vykdymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. S. ir jo gynėjo advokato Laimiaus Platūkio apeliacinį skundą atmesti.