Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.2.14.9.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7

2025 m. gruodžio 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. N. ir nuteistojo S. N. gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir S. N. paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti įkalinimo įstaigoje.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

S. N. kardomosios priemonės nuspręsta neskirti.

Nukentėjusiojo J. J. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir nukentėjusiojo naudai iš S. N. priteista 3 020 Eur turtinei žalai atlyginti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš S. N. nuspręsta nepriteisti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutartimi patikslintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 24 d. nuosprendis, nurodant, kad S. N., vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir S. N. paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad sugadino svetimą J. J. priklausantį turtą, o būtent, prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. apie 20.40 val. iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. 08.40 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu, tyčia subraižė J. J. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį automobilio dangtį, 150 Eur vertės, galinį kairės pusės sparną, 200 Eur vertės, galinį dešinės pusės sparną, 200 Eur vertės, dešinės pusės priekines dureles, 150 Eur vertės, dešinės pusės galines dureles, 150 Eur vertės, kairės pusės priekines dureles, 150 Eur vertės.

1.1. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tyčia subraižė nukentėjusiajam nuosavybės teises priklausančio automobilio „Lexus“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priekinį bamperį, 181 Eur vertės, priekinį automobilio dangtį, 210 Eur vertės, kairės pusės priekinį sparną, 182 Eur vertės, abejas kairės pusės dureles, bendros 364 Eur vertės, galinį kairės pusės sparną, 182 Eur vertės, dešinės pusės galinį sparną, 150 Eur vertės, dešinės pusės abejas dureles, bendros 360 Eur vertės, dešinės pusės priekinį sparną, 180 Eur vertės, galinį dangtį 191 Eur vertės, taip tyčia apgadindamas automobilius „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Lexus“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) padarė nukentėjusiajam J. J. bendrą 3 000 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. N. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. liepos 24 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą ar švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti trečdaliu.

3. Nuteistojo S. N. apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Skunde pabrėžiama, kad be pagrindo buvo netaikytas BK 59 straipsnis ir be pagrindo lengvinančia aplinkybe nebuvo pripažintas provokuojantis nukentėjusiojo ir liudytojos elgesys. Aplinkybę, kad įvykio dieną S. N. buvo susijaudinęs patvirtino ir nukentėjusysis J. J.. Įvykio dieną S. N. sutuoktinė, su kuria negyvena jau 7 mėnesius demonstratyviai rodė savo jausmus nukentėjusiajam, kurį S. N. laikė draugu. Nuteistojo sutuoktinė elgėsi provokuojančiai, nors gerai žinojo nuteistojo būdą.

3.2. Pirmosios instancijos teismas nors ir nurodė, kad S. N. serga onkologine liga, tačiau netinkamai įsigilino į nuteistojo sveikatos būklę. Dėl susirgimų S. N. yra darbingas tik 30 procentų. Nuteistojo sveikatos būklė suėmimo laikotarpiu labai pablogėjo, o medicininių tyrimų reikia laukti ilgai, būnant suėmime S. N. yra nuolat pakilęs kraujospūdis. Medicininiai duomenys patvirtina, kad 2021 m. S. N. patyrė (duomenys neskelbtini), implantuotas stentas. 2022 m. nuteistajam diagnozuotas onkologinis susirgimas – (duomenys neskelbtini). Medicininiuose dokumentuose taip pat nurodomi ir kiti susirgimai, kurių nuteistojo įsitikinimu yra daug. Skunde nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygomis nėra galimybės tinkamai maitintis, prižiūrėti sveikatą ir ja rūpintis. Nuteistojo įsitikinimu, jo sveikatos būklė sudaro pagrindą skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

3.3. Skunde nurodoma, kad teismas nepakankamai įvertino tai, kad S. N. prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi dėl padarytų veiksmų. Teismas netinkamai nurodė, kad yra skiriama bausmė artima minimaliai laisvės atėmimo bausmei ir paskyrė 1 metus, kai minimali galima paskirti laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai. Po nuosprendžio priėmimo S. N. sužinojo, kad artimieji giminaičiai galėtų jam paskolinti pinigų baudos sumokėjimui.

3.4. Apeliaciniame skunde S. N. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs S. N. 1 metų laisvės atėmimo bausmę, netinkamai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir netinkamai sumažino jam paskirtą bausmę, paskirdamas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

4. Nuteistojo S. N. atstovė advokatė Kristina Česnauskienė apeliaciniame skunde pateikia analogišką prašymą ir motyvus, todėl jie papildomai nekartojami. Kartu su nuteistojo gynėjos skundu buvo pateikta S. N. darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika, nuteistojo sesers įsipareigojimas paskolinti nuteistajam 900 Eur baudos sumokėjimui.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais ir prašė juos tenkinti. Papildomai nurodė, kad S. N. yra geras tėvas, nuteistasis turi siekį, būdamas laisvėje dirbti ir tokiu būdu išlaikyti šeimą, bei atlyginti žalą nukentėjusiajam. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu nuteistojo S. N. gynėja advokatė Kristina Česnauskienė pateikė nuteistojo vaikų nuotraukas ir tėčiui rašytus laiškus, kuriuose vaikai nurodo pasiilgę tėčio ir laukia, kada jis sugrįš namo.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo S. N. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliaciniai skundai tenkinami.

7. Nuteistojo S. N. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliaciniais skundais prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 24 d. nuosprendį ir paskirti nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą ar baudą, o tuo atveju, jei būtų palikta laisvės atėmimo bausmė, ją sumažinti iki minimalios. Šie reikalavimai grindžiami nuteistojo sveikatos būkle, šeimine padėtimi, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis bei jos pavojingumo laipsniu. Apeliaciniuose skunduose taip pat akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, formaliai atmetė galimybę skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę ir nepakankamai motyvavo, kodėl pasirinkta pati griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Gynėja taip pat teigia, kad teismas neįvertino provokuojančio nukentėjusiojo elgesio reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, ignoravo faktinius duomenis apie itin sudėtingą nuteistojo sveikatos būklę bei socialinius ryšius su šeima ir vaikais. Pažymima, kad dėl nuteistajam diagnozuotų sunkių ir nepagydomų ligų, bausmės atlikimas laisvės atėmimo vietoje objektyviai yra itin apsunkintas ir kelia riziką jo gyvybei. Be to, teismo išvada, jog bausmės tikslai negali būti pasiekti be izoliacijos nuo visuomenės, grindžiama abstrakčiais svarstymais, neatsižvelgus į individualias bylos aplinkybes bei į tai, kad S. N. yra motyvuotas atlyginti žalą ir integruotis į visuomenę.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma skunde, kartu įvertina, ar nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, galėję turėti įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose keliamas nuteistajam S. N. paskirtos bausmės klausimas, nurodant, kad bausmė turi būti švelninama dėl nuteistojo sveikatos būklės ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių taip pat prašoma pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

9. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Kasacinės instancijos teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu, savo ruožtu, pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką padaryti nusikalstamą veiką, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką. Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar pasireiškė smurtiniais arba kitokiais pavojingais, neteisėtais veiksmais, kurie iš dalies nulėmė kaltininko nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-386/2012, 2K-55-387/2023, Nr. 2K-143-511/2025 ir kt.)

10. Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose nuteistasis S. N. ir jo gynėja teigia, kad konfliktą išprovokavo nuteistojo sutuoktinės K. N., su kuria jis gyveno skyrium, ir nukentėjusiojo J. J. elgesys – šie asmenys demonstratyviai rodė artimus santykius nuteistajam matant, žinodami apie jo emocinį jautrumą ir konfliktinę santykių istoriją. Nuteistasis, kaip jis pats parodė teisme, atvyko prie sutuoktinės gyvenamosios vietos norėdamas pamatyti vaikus ir galbūt pasikalbėti su sutuoktine. Ten jis matė K. N. ir J. J., bučiuojantis kieme ir vėliau kartu esančius balkone. Šis vaizdas, kaip teigia nuteistasis, jį suerzino ir paskatino padaryti nusikalstamą veiką – apgadinti šalia stovinčius automobilius.

11. Įvertinusi apeliaciniuose skunduose nurodomas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad nuteistojo sutuoktinės K. N. ar nukentėjusiojo J. J. elgesys buvo provokuojantis ar rizikingas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Teismų praktika pabrėžia, kad provokuojančio ar rizikingo elgesio aplinkybė gali būti konstatuota tik esant objektyviam pagrindui, todėl ji negali būti grindžiama vien tik subjektyviu kaltinamojo įsitikinimu ar emocine būsena. Šiuo atveju, nors nuteistojo sutuoktinės ir nukentėjusiojo elgesys galėjo sukelti S. N. emocinį susijaudinimą, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis ar liudytoja tyčia, sąmoningai ar neatsargiai skatino kaltininką padaryti nusikalstamą veiką. Priešingai, pats nuteistasis nurodė, kad automobilius apgadino tik po tam tikro laiko, kai K. N. ir J. J. jau buvo užėję į butą. Tai rodo, kad jo veika nebuvo tiesioginė ir spontaniška atsakomoji reakcija į matytą situaciją, o veikiau apgalvotas veiksmas, atliktas praėjus tam tikram laiko tarpui. Todėl, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą nėra pagrindo.

Dėl S. N. paskirtos bausmės

12. Bausmės teisingumas reikalauja, kad paskirta bausmė atitiktų padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumo laipsnį, taip pat neprieštarautų teismų praktikai analogiškose kategorijose. Pagal BPK 328 straipsnio 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jei paskirta neteisinga bausmė.

13. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. N. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, savo sprendimą iš esmės grindė aplinkybe, kad nuteistasis yra suimtas kitoje byloje, ir dėl to esą negalėtų realiai vykdyti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Tačiau aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas nagrinėjamoje byloje turi būti individualizuotas, atsižvelgiant į šios konkrečios veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kitoje byloje neįsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta bausmė bei taikoma kardomoji priemonė negali būti pagrindu parinkti griežčiausią bausmės rūšį nagrinėjamoje byloje. Toks motyvavimas iš esmės pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, nes neįsiteisėjęs nuosprendis negali būti laikomas galutiniu asmens kaltės įrodymu, ir nepagrįstai apriboja teismo galimybę parinkti švelnesnę bausmę, atitinkančią padarytos veikos pobūdį ir bausmės paskirtį.

14. Pagal BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju, S. N. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (atsižvelgiant į tai, kad kitas apkaltinamasis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, todėl negali būti vertinamas kaip neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą). Be to, nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, ir tai buvo pagrįstai pripažinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudas, paskirtas už administracinius nusižengimus, sumokėjęs. Teigiamai nuteistojo asmenybę apibūdina ir darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika, taip pat jo siekis dirbti ir išlaikyti šeimą. Nuteistasis palaiko ryšį su savo nepilnamečiais vaikais, siekia dalyvauti jų gyvenime bei išlaikyti tėvystės santykius. Be to, bylos duomenys patvirtina nuteistojo sunkią sveikatos būklę: 2021 m. jis patyrė (duomenys neskelbtini), buvo implantuotas stentas, o 2022 m. diagnozuota (duomenys neskelbtini); nustatytas 30 procentų darbingumas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas S. N. griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 24 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

15. BK 187 straipsnio 1 dalyje be terminuotos laisvės atėmimo bausmės yra numatytos alternatyvios viešųjų darbų, baudos ir laisvės apribojimo bausmės. Atsižvelgiant į nuteistojo šeimyninę padėtį, sveikatos būklę, teisėjų kolegijos vertinimu bausmės tikslai bus pasiekti S. N. parinkant laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra. Būtent intensyvi priežiūra sudarys realias galimybes stebėti, ar nuteistasis S. N. tinkamai laikosi jam paskirtos bausmės sąlygų, bus sudarytos sąlygos nuteistajam dirbti bei gydytis. Kartu su intensyvia priežiūra nuteistajam skirtini įpareigojimai, padėsiantys įgyvendinti bausmės tikslus: S. N. yra įpareigojamas nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, išskyrus atvejus, kai nebuvimas susijęs su darbu ar gydymusi; laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant S. N. pradėti dirbti arba registruotis Lietuvos Respublikos užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyboje).

16. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgia į aukščiau nurodytas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes bei jo padaryto nusikaltimo sunkumą. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad S. N. nusikalstamą veiką padarė tuo metu, kai jam ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08453-24 jau buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir buvo paskirti įpareigojimai nesilankyti nukentėjusiosios K. N. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja K. N. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 50 metrų. Nors įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis nebuvo priimtas, aplinkybė, kad nuteistasis, žinodamas apie jam taikytą kardomąją priemonę ir įpareigojimus, pažeidė jų sąlygas ir nuvyko į nurodytą vietą siekdamas pamatyti K. N., rodo nepakankamą pagarbą teismo nustatytiems apribojimams ir teisės normoms. Ši aplinkybė, vertinama kartu su S. N. padarytu žalos dydžiu ir faktu, kad buvo apgadinti du automobiliai, sudaro pagrindą skirti laisvės apribojimo bausmę, griežtesnę nei minimali, artimą sankcijos vidurkiui – S. N. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl nuteistajam skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

17. Nors apeliaciniuose skunduose buvo keltas klausimas dėl netinkamo bausmės sumažinimo, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 308¹ straipsniu, patikslino 2025 m. liepos 24 d. nuosprendį, ištaisydamas bausmės apskaičiavimo klaidą ir paskirdamas S. N. galutinę subendrintą 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę vietoje skundžiamame nuosprendyje rezoliucinėje dalyje nurodytos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas viršijo savo kompetencijos ribas, nes apeliacinis procesas šioje byloje jau buvo pradėtas: baudžiamoji byla su apeliaciniu skundu buvo perduota Kauno apygardos teismui, o 2025 m. rugsėjo 22 d. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimi paskirtas apeliacinės instancijos teismo teisiamasis posėdis. Šioje procesinėje stadijoje klausimai, susiję su nuosprendžio turinio tikslinimu ar taisymu, gali būti sprendžiami tik apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis BPK XXV skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. spalio 7 d. nutarties, kuria buvo ištaisyta aritmetinė klaida, motyvai yra pagrįsti, ir šiai korekcijai pritarė apeliacinį skundą pateikusi nuteistojo gynėja, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teisėjų kolegija šio klausimo pakartotinai nenagrinėja.

Dėl proceso išlaidų

18. Pagal galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant S. N. sudaro 191,67 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam S. N. gynėją numato BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinius skundus, kurie yra tenkinami, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjas pirmojo teisiamojo posėdžio metu buvo atleistas nuo tolimesnio dalyvavimo baudžiamojoje byloje, nes buvo gauti duomenys, jog S. N. yra pasikvietęs savo pasirinktą gynėją – Kristiną Česnauskienę. Nuteistasis S. N. bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nurodė neturintis pinigų sumokėti baudos bausmę, juos turėtų skolintis, todėl laikytina, kad jo finansinė padėtis nėra gera. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už S. N. teiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo S. N. ir jo gynėjos Kristinos Česnauskienės apeliacinius skundus tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 24 d. nuosprendį pakeisti.

S. N., pripažintam kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant S. N. nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, išskyrus atvejus, kai nebuvimas susijęs su darbu ar gydymusi; laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. N. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant S. N. nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, išskyrus atvejus, kai nebuvimas susijęs su darbu ar gydymusi; laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.