Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. (V. A.) ir jo gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 20 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. A. sulaikymo momento.

Nuspręsta kardomąsias priemones, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiosios S. A. įgaliotos atstovės advokatės Marinos Saveljevos ieškinys tenkintas. Priteista iš V. A. ir V. A. solidariai 400 Eur turtinės žalos atlyginimo S. A..

Nukentėjusiosios E. P. ieškinys tenkintas. Priteista iš V. A. 196 Eur žalos atlyginimo E. P..

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas. Priteista iš V. A. 350 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Priteista iš V. A. valstybės naudai 247,71 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Nuosprendžiu nuteista ir V. A., tačiau apeliacinių skundų dėl jos negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. A. nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule savo naudai įgyti labai didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2023 m. rugsėjo 29 d., tikslus laikas nenustatytas, turėdamas leidimą gyventi pas S. A., gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pasinaudodamas aplinkybe, kad S. A. yra nustatyta diagnozė: kita kraujagyslinė demencija, bei siekdamas apgaule parduoti pastarosios butą, dėl ko bus reikalingas nukentėjusiosios asmens dokumentas, kuris tuo metu buvo saugomas pas nukentėjusiosios dukrą E. P., pasitelkęs į pagalbą V. A., nesuvokusią apie daromą nusikaltimą, atvedė nukentėjusiąją S. A. į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyrių, esantį Kauno g. 6, Klaipėdoje, kur V. A. padėjo S. A. pateikti prašymą skubos tvarka (per 5 dienas) išduoti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę vietoj neva prarastos Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės, o V. A. sumokėjo 60 eurų grynaisiais pinigais savitarnos kasoje „Foxpay“ už kortelės pagaminimą. Tęsdamas savo pradėtą nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad 2023 m. spalio 2 d. S. A. asmens tapatybės kortelė yra pagaminta, 2023 m. spalio 5 d. 14.04 val. paskambino nekilnojamojo turto agentūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. B. ir pasiūlė skubiai pirkti už 50 000 eurų butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuris nuosavybės teise priklauso S. A., melagingai nurodydamas, kad skubaus pardavimo pageidauja anūkė, išvykstanti gyventi į užsienį. Po to, siekdamas paspartinti pardavimą, 2023 m. spalio 5 ir 6 d. per „Whatsapp“ programėlę, V. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. B. atsiuntė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalų numerį bei adresą, tačiau V. A. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi S. A. dukra E. P., kuriai kilo abejonių dėl naujos Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės S. A. vardu išdavimo, 2023 m. spalio 8 d. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) užblokavo. Tokiu būdu jis pasikėsino apgaule savo naudai įgyti labai didelės – 50 000 eurų vertės svetimą turtą.

2. Be to, V. A. nuteistas už tai, kad jis ir V. A. pagrobė svetimą turtą, o būtent: veikdami bendrininkų grupe, 2023 m. rugpjūčio 23 d., tikslus laikas nenustatytas, turėdami leidimą gyventi pas S. A., gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš buto pagrobė S. A. priklausančius auksinius papuošalus: 100 eurų vertės 1 auksinių auskarų porą, 220 eurų vertės auksinį platų žiedą, 2 vnt. siaurus auksinius žiedus, kurių vieno vertė 150 eurų, abiejų – 300 eurų vertės, 150 eurų vertės auksinį kryželį, 100 eurų vertės auksinį kryželį, 250 eurų vertės auksinę grandinėlę ir 150 eurų vertės auksinį pakabuką su zodiako ženklu, kuriuos V. A. pagal pridavimo kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pridavė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tokiu būdu jie pagrobė S. A. priklausantį 1 270 eurų vertės turtą.

3. Be to, V. A. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą, o būtent: 2023 m. spalio 5 d. apie 23.40 val., turėdamas leidimą gyventi pas S. A., gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš buto pagrobė kambaryje ant spintos padėtą E. P. priklausantį turtą: 17 eurų vertės kamerą „Kerui“ ir 179 eurų vertės maršrutizatorių „SoyeaLink B628-350 4G CAT12 Router“, kuriuos 2023 m. spalio 6 d. V. A. vardu pagal kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pridavė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tokiu būdu pagrobė E. P. priklausantį 196 eurų vertės turtą.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliaciniai skundai atmestini.

8. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu (nuteistasis ir jo gynėjas prašo sušvelninti bausmę V. A., taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas), taip pat nuteistojo gynėjas mano, jog iš V. A. valstybei buvo nepagrįstai priteistos 247,71 Eur proceso išlaidos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

9. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020, 2K-153-976/2022 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023). Jeigu BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024).

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniais skundais, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, todėl pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – visas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis), o BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė dar ir veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad jis, būdamas ne kartą teistas, taip pat ir už labai sunkius nusikaltimus, neišnykus teismui, padarė tris tyčines nusikalstamas veikas: vieną baigtą BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), vieną baigtą BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) ir pasikėsino padaryti vieną sunkų BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad V. A., atlikęs bausmę už ankstesnius nusikaltimus, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, kurių gausa rodo, kad nusikaltimai nėra atsitiktiniai, naujos nusikalstamos veikos padarytos siekiant savanaudiškų tikslų, jomis kėsinamasi į svetimą nuosavybę.

11. Įvertinęs aptartas V. A. ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus geriausiai pasiekti V. A. už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus 20 parų arešto bausmę, o už BK 178 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus realaus laisvės atėmimo bausmę, bausmių dydžius nustatant mažesnius nei jų vidurkis: pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metus laisvės atėmimo, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Po to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nurodytas bausmes subendrino bausmių apėmimo būdu ir nustatė subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, po to vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, minėtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir nustatė V. A. 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Priimdamas skundžiamą nuosprendį apylinkės teismas minėtos paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės nebendrino su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 5 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžiais siekdamas išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, nes skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu paskutinį įsiteisėjusį nuosprendį V. A. priėmęs teismas dar sprendė klausimą dėl minėtais nuosprendžiais paskirtų neįvykdytų bausmių subendrinimo.

12. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam V. A. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu V. A. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą ir pasikėsinimą padaryti BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, teismas teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų bei nusikaltimo, kurį nuteistasis pasikėsino padaryti, pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, todėl darytina išvada, jog nei V. A. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, nei galutinė subendrinta bausmė, nėra per griežtos, jos atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog net ir nuteistajam paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra gerokai mažesnė nei BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

13. Atsižvelgdama į tai, jog naujas tyčines nusikalstamas veikas V. A. padarė ir pasikėsino padaryti būdamas ne kartą teistas, taip pat ir už labai sunkius nusikaltimus, jam jau buvo skirta labai griežta laisvės atėmimo bausmė, be to, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 5 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžiais jis taip pat buvo nuteistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, padarytas iki nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju apeliantų prašoma su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

14. Nors nuteistojo gynėjas akcentuoja, kad V. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytas nusikalstamas veikas bei pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką skirtinų arešto ir laisvės atėmimo bausmių, mažesnių nei sankcijos vidurkis, skyrimą, taip pat lėmė tai, kad jam buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių ir jomis remiantis dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, nuteistojo gynėjas nutyli apie nustatytas nuteistojo baudžiamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybės – tai, kad V. A. visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, o BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą dar ir bendrininkų grupe. Nors nuteistojo gynėjas akcentuoja nuteistojo sveikatos sutrikimus, susijusius su prastu regėjimu, dėl kurių jam neva bus per sunku atlikti realaus laisvės atėmimo bausmę, tačiau šie sutrikimai, sprendžiant iš bylos medžiagos ir LITEKO duomenų, egzistavo ir V. A. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nesutrukdė jam padaryti nusikalstamų veikų, už kurias jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu bei įsiteisėjusiais Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. ir Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžiais. Pastebėtina, jog padaryti daugumai nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų (ypač susijusių su informacinių technologijų panaudojimu) reikalingas pakankamai geras regėjimas. Todėl šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad dėl savo sveikatos sutrikimų V. A. atlikti realią laisvės atėmimo bausmę bus aiškiai per sunku. Papildomai pažymėtina, kad Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog BK 76 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos suponuoja, kad vien susirgimas (pavyzdžiui, sunki nepagydoma liga) nėra pakankamas ir besąlygiškas pagrindas atleisti nuteistąjį nuo bausmės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, pasikeitus nuteisto bausmę atliekančio asmens sveikatos būklei, atleidimo nuo bausmės klausimas sprendžiamas BPK 359, 362 straipsniuose nustatyta tvarka (nuosprendžio vykdymo stadijoje) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-283-222/2018).???

15. Apeliantai mano, kad yra sąlygos V. A. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais negali sutikti.

16. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Kadangi baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas šį klausimą, teismai turėtų vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018 ir kt.). Kitaip tariant, toks sprendimas turi atitikti BK 41, 54 ir kituose straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Taigi, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arba asmeniui atlikus tik jos dalį) ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021, 2K-197-719/2022 ir kt.).???

17. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau aptarta anksčiau, V. A. yra ne kartą teistas, taip pat ir už labai sunkių nusikaltimų padarymą (t. 3, b. l. 86–90) baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 91–92), nedirba (t. 3, b. l. 93), būdamas teistas padarė ir pasikėsino padaryti naujas tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas nuosavybei. Šios aplinkybės labai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog esant išvardytų aplinkybių visumai V. A. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra jokio pagrindo, nes pasiekti bausmės tikslus – atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo – šiuo metu galima tik paskyrus realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

18. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant V. A. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą paskirdamas galutinę 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. V. A. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų bei nusikaltimo, kurį jis pasikėsino padaryti, taip pat jo asmenybės pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai, todėl apeliaciniai skundai atmestini.

19. Nors dėl to apeliaciniuose skunduose nėra skundžiamasi, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje ištirtus įrodymus, nustatė, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (bausmės skyrimo nuteistajam motyvuose) ir rezoliucinėje dalyje buvo padaryta klaida, nurodant nuteistojo V. A. veikos kvalifikaciją, t. y. pirmosios instancijos teismas V. A. pripažindamas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnį, neteisingai nurodė BK 182 straipsnio dalį, t. y. nurodė 1 dalį vietoje šio straipsnio 3 dalies. Iš skundžiamo nuosprendžio įžanginės ir aprašomosios dalies motyvų matyti, kad V. A. buvo kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, aprašomojoje nuosprendžio dalyje dėstydamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas apylinkės teismas šią jo nusikalstamą veiką teisingai ir pagrįstai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį. Tačiau, kaip jau minėta, nuosprendžio aprašomojoje dalyje (20 lape išdėstytuose bausmės skyrimo nuteistajam motyvuose) ir rezoliucinėje dalyje buvo klaidingai nurodoma BK 22 straipsnio 1 dalis ir 182 straipsnio 1 dalis. Kadangi nuosprendis yra vientisas teisės aktas, kurio sudėtinės dalys negali būti interpretuojamos atskirai, susipažinus su visomis skundžiamo nuosprendžio dalimis yra akivaizdu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė techninę klaidą. Todėl šis netikslumas, kuris gali būti ištaisytas, nekeičiant nuosprendžio, ištaisomas, nurodant, kad V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad nebuvo nustatyta, jog minėta klaida turėjo kokios nors įtakos nuteistajam paskirtai bausmei už šią nusikalstamą veiką, nes iš kitų bausmės skyrimo motyvų yra akivaizdu, kad, nepaisant apsirikimo dėl BK 182 straipsnio dalies, bausmė aptariamu atveju V. A. buvo paskirta tinkamai – kaip už pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą, todėl minėta klaida nesutrukdė tinkamai paskirti bausmę nuteistajam, neturėjo įtakos jo teisinei padėčiai. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks nustatytos klaidos skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse ištaisymas (tikslinimas) nelaikytinas V. A. teisės į gynybą suvaržymu, jo teisinės padėties pabloginimu ar apeliacinio skundo ribų peržengimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

20. Nuteistojo gynėjas teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo nepagrįstai nuspręsta iš nuteistojo V. A. valstybei priteisti 247,71 Eur proceso išlaidų atlyginimo. Su tokiais argumentais negalima sutikti.

21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tačiau paminėtame straipsnyje nėra reglamentuota, kokia atsakomybės forma – dalinė ar solidarioji, priteisiant patirtų išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginamą, turi būti taikoma, kai baudžiamojoje byloje kaltais pripažinti du ir daugiau kaltinamųjų. Pagal šiuo aspektu formuojamą teismų praktiką, sprendžiant išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo iš dviejų ir daugiau kaltais pripažintų kaltinamųjų klausimą, pagal analogiją taikomos tame pačiame BPK VIII skyriuje „Proceso išlaidos ir jų atlyginimas“ įtvirtintos BPK 105 straipsnio 3 dalies nuostatos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-1073/2018, 2K-225-303/2019, 2K-165-976/2022). BPK 105 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje kaltais pripažinti keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Taigi, šioje teisės normoje aiškiai nustatyta, kad proceso išlaidų atlyginimas (taip pat ir patirtų išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginimas), esant dviem ir daugiau kaltais pripažintų kaltinamųjų, iš kiekvieno kaltinamojo išieškomas lygiomis ar kitokio dydžio dalimis, o ne solidariai <...>??? (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-594/2024).

22. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas nurodė, kad šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nukentėjusiosios S. A. interesus atstovauti bylą nagrinėjant teisme buvo paskirta advokatė Marina Saveljeva. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos S. A. sudarė 495,42 Eur. Nukentėjusiosios atstovė prašė teismo priteisti iš nuteistųjų V. A. ir V. A. patirtas atstovavimo išlaidas. Minėtas išlaidas teismas pripažino proceso išlaidomis, todėl jas lygiomis dalimis priteisė iš nuteistųjų t. y. iš kiekvieno po 247,71 Eur (495,42 Eur / 2) (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 106 straipsnis). Iš byloje esančios patikslintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. liepos 5 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje buvo nurodyta, jog valstybės naudai priteistina 495,42 Eur suma už advokatės M. Saveljevos antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai S. A. Šių išlaidų dydis (nukentėjusiajai suteiktų teisinių paslaugų pobūdis, trukmė ir apimtis) buvo išsamiai pagrįstas ir detalizuotas prie minėtos pažymos pridėtame patikslintame advokatės M. Saveljevos prašyme (t. 5, b. l. 120–124). Atsižvelgdama į šio procesinio sprendimo 21 punkte nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog antrinė teisinė pagalba nukentėjusiajai buvo suteikta tinkamai, prašoma valstybei priteisti suma yra pagrįsta objektyviais duomenimis, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis yra protingas ir racionalus, todėl pirmosios instancijos teismas jas pagrįstai nusprendė išieškoti lygiomis dalimis iš abiejų nuteistųjų. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad V. A., kuris yra darbingo amžiaus, sveikatos ir (ar) finansinė būklė būtų tokia prasta, kad jis negalėtų atlyginti iš jo valstybei priteistų 247,71 Eur proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. A. ir jo gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinius skundus atmesti.

Ištaisyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 24 d. nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse padarytą klaidą (rašymo apsirikimą), nustatant, kad V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.