- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-991-430/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“
- Kreditorius
- UAB „Skolų valdymo sprendimai“
- Skolininkas
- E. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ (toliau – UAB „Skolų valdymo sprendimai“) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-2232-860/2019 pagal kreditorės UAB „Skolų valdymo sprendimai“ pareiškimą skolininkui E. J. (E. J.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Skolų valdymo sprendimai“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolos priteisimo iš skolininko E. J.. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. išdavė teismo įsakymą ir išsiuntė skolininkui. Skolininkas pateikė teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų. Teismas priėmė prieštaravimus ir išsiuntė kreditoriui pranešimą dėl ieškinio pateikimo per teismo nustatytą terminą. Kreditorius iki teismo nustatyto termino ieškinio nepateikė. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi panaikino teismo įsakymą, pareiškimą laikė nepaduotu, grąžino kreditoriui ir priteisė iš kreditoriaus skolininkui 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-2232-860/2019 panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. įsakymą dėl skolos priteisimo iš skolininko E. J. kreditorei UAB „Skolų valdymo sprendimai“, laikydamas pareiškimą nepaduotu ir grąžindamas jį padavusiam asmeniui, negrąžindamas kreditorei jos sumokėto žyminio mokesčio. Teismas iš dalies tenkino skolininko prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – priteisė iš kreditoriaus skolininkui 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
2. Teismas nustatė, kad kreditorius nepateikė teismui ieškinio po pateiktų skolininko prieštaravimų dėl pareiškimo ir teismo įsakymo, dėl to teismo įsakymas naikintinas, kreditoriaus pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas kreditoriui. Teismas pažymėjo, kad nors teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė 2019 m. kovo 26 d. kreipėsi su ieškiniu atsakovui E. J. dėl skolos priteisimo, šio ieškinio pagrindu užvesta byla Nr. 2-4246-494/2019, tačiau šioje byloje ieškinys turėjo būti pareikštas iki 2019 m. kovo 18 d., dėl to laikytina, kad nagrinėjamoje byloje kreditorius laiku ieškinio nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo skolininkui pagrįstumo, pažymėjo, kad kreditorius nepateikė nuomonės dėl skolininko atstovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kad bylos procesas nutrūko dėl kreditoriaus veiksmų, kuris inicijavęs teisme bylą, vengė atlikti tolesnius veiksmus, dėl to iš kreditoriaus skolininkui turi būti priteistos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.
4. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo rekomendacijomis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertino, kad skolininkės nurodytos 500 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, pagrįstos tik iš dalies, dėl to mažintinos iki 300 Eur skolininko naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantė UAB „Skolų valdymo sprendimai“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-2232-860/2019, prašydama panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
6. Apeliantė nurodo, kad skundžiama teismo nutartimi susidariusi situacija išspręsta neteisingai, nes pareiškėja, gavusi skolininko prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, 2019 m. kovo 21 d. registruotu paštu išsiuntė teismui ieškinį. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditorius kreipėsi į teismą tik 2019 m. kovo 26 d., nes ieškinio pateikimo teismui diena turi būti laikoma ieškinio išsiuntimo registruotu paštu diena.
7. Pažymi, kad dėl kreditorei nesuprantamų priežasčių, pagal jos pateiktą ieškinį teisme buvo užvesta nauja byla, nors minėtas ieškinys turėjo būti prijungtas prie civilinės bylos Nr. L2-2232-860/2019. Akcentuoja, kad abiejų pareiškimų dalykas yra tas pats, o net kreditorei (ieškovei) padidinus reikalavimus, tai negali būti pagrindas užvesti naują bylą, nes ieškovas turi teisę didinti ieškinio reikalavimus. Kreditorės manymu, nauja byla pirmosios instancijos teisme buvo užvesta dėl teismo darbuotojų neapdairumo, to pasekoje buvo priimta skundžiama teismo nutartis, kuri turi būti laikoma neteisėta, pažeidžianti kreditorės teises ir interesus. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra kreditoriaus kaltės dėl proceso nutrūkimo ir jo veiksmai negali būti vertinami kaip vengimas atlikti tolimesnius veiksmus.
8. Apeliantė nesutinka su skolininkui priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, jog kreditorius nepateikė nuomonės dėl skolininko atstovo prašymo priteisti bylinėjimosi, nes vien ieškinio pateikimo faktas yra akivaizdi kreditoriaus nuomonė dėl skolininko prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu skolininko elgesio vertinimu, nes nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad skolininkas pateikė teismui išsamius paaiškinimus, tačiau skolininkas nepateikė jokių paaiškinime nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
Atsiliepimas
9. Skolininkas atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-2232-860/2019 nepakeistą. Prašo priteisti iš apeliantės skolininkui 242 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teigia, kad kreditoriaus atskirojo skundo pozicija neatitinka nei faktinės situacijos, nei teismų praktikos analogiškose bylose. Pažymi, kad kreditorius neginčija esminio fakto, jog kreditorius nepateikė ieškinio iki teismo nustatyto 2019 m. kovo 18 d. termino. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog kreditorius pareiškė ieškinį 2019 m. kovo 26 d., o kreditorius nurodo, jog ieškinį išsiuntė registruota siunta 2019 m. kovo 21 d., tačiau tai bet kokiu atveju reiškia, jog kreditorius nepateikė ieškinio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu.
Žemesnės instancijos teismas
11. Skolininkas prašo apeliacinės instancijos teismo remtis kitų apygardų teismų praktika tokio pobūdžio bylose, pvz., Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-692-527/2013; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1927-123/2014; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-190-544/2014, 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-824-755/2014.
12. Atkreipė dėmesį į aplinkybes, kad ir pats kreditorius ieškinyje nenurodė, jog jis teikia ieškinį į civilinę bylą Nr. L2-2232-860/2019, o naujame ieškinyje padidino reikalavimus ir papildomai įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis du naujus proceso dalyvius, dėl to laikytini nepagrįsti kreditoriaus atskirojo skundo teiginiai, jog civilinės bylos Nr. L2-2232-860/2019 ir Nr. 2-4246-494/2019 yra dėl to paties ginčo, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
13. Skolininko manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš kreditoriaus skolininko naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes skolininkas dėl kreditoriaus veiksmų patyrė bylinėjimo išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Nors skolininkas mano, kad jo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas buvo nepagrįstas, tačiau, vengdamas inicijuoti papildomus teisminius procesus, šios teismo nutarties dalies neskundė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar procesinis klausimas buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
16. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-2232-860/2019, kuria panaikintas teismo įsakymas, kreditoriaus pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas kreditoriui ir priteistos iš kreditoriaus skolininko naudai bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. sausio 29 d. kreditorė UAB „Skolų valdymo sprendimai“ kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su pareiškimu dėl skolos priteisimo iš skolininko E. J. (b. l. 2). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. priėmė teismo įsakymą ir išsiuntė skolininkui (b. l. 14–15). 2019 m. vasario 20 d. teisme gauti skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus reikalavimų (b. l. 24–26). 2019 m. vasario 25 d. teismas išsiuntė skolininkui pranešimą dėl ieškinio pateikimo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nutarties nuo teismo pranešimo įteikimo dienos (b. l. 30). Pranešimas kreditoriui įteiktas 2019 m. kovo 1 d. (b. l. 31). 2019 m. kovo 12 d. skolininkė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 32–46). 2019 m. kovo 14 d. teismas išsiuntė kreditoriui pranešimą dėl nuomonės pateikimo į skolininko pateiktą prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 47). 2019 m. balandžio 4 d. priimta skundžiama teismo nutartis (b. l. 48–51). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2019 m. kovo 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas ieškovės UAB „Skolų valdymo sprendimai“ ieškinys atsakovui E. J. dėl skolos priteisimo, šio ieškinio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. 2-4246-494/2019.
19. Apeliantė pateikė papildomą įrodymą – 2019 m. kovo 20 d. ieškinio Vilniaus regiono apylinkės teismui kopiją. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Pažymėtina, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016). Atsižvelgiant į tai, kad pateiktas naujas įrodymai padeda atskleisti atskirajame skunde išdėstytas faktines aplinkybes ir šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktą naują įrodymą apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
20. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kreditoriaus pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
21. Pažymėtina, kad CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį šio kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka.
22. Nagrinėjamu atveju pranešimas dėl ieškinio pateikimo įteiktas kreditoriui 2019 m. kovo 1 d. (įteikimo pažymoje pasirašė kreditoriaus darbuotoja – teisininkė), dėl to kreditorius teismo nurodymus galėjo įvykdyti iki 2019 m. kovo 15 d. Bylos duomenys patvirtina, kad kreditorius ieškinio iki nurodyto termino nepateikė ir trūkstamos žyminio mokesčio dalies neprimokėjo, dėl to, teismas, vadovaudamasis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, 439 straipsnio 6 dalimi, turėjo teisę nuo 2019 m. kovo 18 d. priimti nutartį dėl kreditoriaus pareiškimo laikymo nepaduotu ir teismo įsakymo panaikinimo bei kitos šalies pagrįstų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tokios praktikos laikosi ir kiti apygardos teismai (Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-692-527/2013; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1870-658/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2277-392/2018).
23. Nurodytos aplinkybės, kad ieškinys buvo gautas Vilniaus regiono apylinkės teisme 2019 m. kovo 26 d., o kreditorius galimai jį išsiuntė 2019 m. kovo 21 d. (pažymėtina, kad apeliantė pateikė su atskiruoju skundu tik ieškinio kopiją, tačiau nepateikė duomenų kuomet ieškinys registruotu paštu buvo išsiųstas teismui), bet kokiu atveju reiškia, kad kreditorius nepateikė ieškinio CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu (iki 2019 m. kovo 15 d.) ir teismas turėjo pagrindą CPK 439 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui.
24. Akcentuotina ir tai, kad kreditorius yra verslo subjektas, kuris teismo informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nuolat kreipiasi į teismus su pareiškimais dėl teismo įsakymo išdavimo, dėl to kreditorius laikomas turintis reikiamų įgūdžių (žinių) tokių bylų procese ir privalo žinoti esmines ieškinio po prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui sąlygas. Toks elgesys, kuomet nesilaikoma teismo nustatyto termino, nelaikomas verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartų atitinkantis sąžiningas elgesys, dėl to nagrinėjamoje situacijoje kreditoriui nebuvus pakankamai rūpestingam, pagrįstai buvo taikytos CPK 439 straipsnio 6 dalies nuostatos ir jam kilo pareiga atlyginti kitai šaliai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 26 d. teisme gautą kreditoriaus ieškinį privalėjo užregistruoti civilinėje byloje Nr. L2-2232-860/2019. CPK 439 straipsnio 3, 6 dalių reglamentavimas reiškia, kad galima dvejopa situacija – ieškinį savalaikiai pareiškus ir teismui jį priėmus, bylos nagrinėjimas iš supaprastintos tvarkos pereina į ginčo teiseną, taigi procesas tęsiamas toje pačioje byloje, o ieškinio savalaikiai nepateikus, o tą padarius vėliau bendra tvarka, prasideda kitas savarankiškas procesas. Pirmuoju atveju procesas yra tęstinis, o antruoju jis susideda iš dviejų savarankiškų procesų. Nagrinėjamu atveju pradėtas procesas civilinėje byloje Nr. 2-4246-494/2019 negali būti vertinamas kaip tęstinis civilinės bylos Nr. L2-2232-860/2019, nes ieškinys, kurio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. 2-4246-494/2019, nebuvo pateiktas savalaikiai civilinėje byloje Nr. L2-2232-860/2019 per teismo nustatytus terminus. Pažymėtina ir tai, kad terminą ieškiniui pareikšti, kai yra pateikti skolininko prieštaravimai, nustato įstatymas (CPK 493 straipsnio 3 dalis), o ne teismas, šis terminas suformuluotas imperatyviai (t. y. ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos), dėl to šio termino teismas pratęsti negalėtų (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1486-560/2016).
26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti iš kreditoriaus bylinėjimosi išlaidų. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Nagrinėjamu atveju kreditorė inicijavo šios bylos procesą, tačiau toliau jame buvo pasyvi, t. y. nepateikė ieškinio teismo nustatytu terminu, kas lėmė bylos proceso civilinėje byloje Nr. L2-2232-860/2019 pabaigą, dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkas įgijo procesinę teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos jam suteikimu, atlyginimą (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkas bylinėjimosi išlaidų turėjo ne dėl savo kaltės, o dėl kreditorės veiksmų; dėl jos kreipimosi į teismą ir neįvykdyto teismo įpareigojimo paduoti ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminį mokestį.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistos skolininkui bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas (300 Eur), neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų pobūdį, dėl to nėra pagrindo jas vertinti kaip nepagrįstas, byloje esant jas pagrindžiantiems dokumentams.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis apeliantės atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Skolininkas E. J., teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė teismui įrodymus apie 242 Eur patirtas išlaidas, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Kreditorės atskirasis skundas atmestas, dėl to teismas skolininko prašymą tenkina. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atitinka realumo ir protingumo principus, dėl to skolininkui iš kreditorės priteistina 242 Eur išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, apeliacinės instancijos teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės UAB „Skolų valdymo sprendimai“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės UAB „Skolų valdymo sprendimai“, j. a. k. 303287494, skolininkui E. J. (E. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) 242 Eur bylinėjimosi išlaidų.