Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2026-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-57-586/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-03-04
Bylos Nr.
1-57-586/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20023-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Kaltinamasis
A. V., S. B.
Advokatai
Darius Pocius
Kategorijos
  • 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-57-586/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20023-2024-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.2.; 1.1.10.1.1.; 1.2.23.1.1.; 1.2.23.2.2.1.; 2.3.6.4.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 4 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei,dalyvaujant prokurorui Donatui Blinstrubiui,kaltinamosioms A. V., S. B., jų gynėjui advokatui Dariui Pociui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V. , gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., išsituokusi, dirbanti UAB „V.“ direktore, taip pat vykdanti individualią veiklą, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje.

S. B., gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ištekėjusi, nedirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos:

ji, veikdama bendrininkų grupėje su S. B., ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 24 d., neteisėtai (neturėdama teisėto įgijimo ir laikymo pagrindžiančių dokumentų, taip pat neturėdama teisės vykdyti prekybą psichotropiniais vaistais), turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, maisto papildų parduotuvėje, esančioje UAB „N. T.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriose individualią veiklą vykdė A. V., laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. septynias kartonines dėžutes, po 20 tablečių (iš viso 140 tablečių) vaistų „Fenibut“, kurių sudėtyje yra 29,081 g psichotropinės medžiagos fenibuto, kol tą pačią dieną, apie 10.40 val. minėtą psichotropinę medžiagą rado ir surašant reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, paėmė policijos pareigūnai.

Be to, A. V. neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropines medžiagas:

ji, iki 2024 m. birželio 14 d. neteisėtai (neturėdama teisėto įgijimą ir laikymą pagrindžiančių dokumentų), neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. laikė penkiolika su puse tablečių „Fenazepam“, kurių sudėtyje yra 0,036 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo bei 10 tablečių „Fenibut“, kurių sudėtyje yra 2,5 g psichotropinės medžiagos – fenibuto (fenil- Gaba), kol tą pačią dieną, apie 14:00 val. minėtoje gyvenamojoje vietoje kratos metu policijos pareigūnai šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė.

Kaltinamoji S. B. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos:

ji, dirbdama pardavėja maisto papildų parduotuvėje, esančioje UAB „N. T.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriose individualią veiklą vykdė A. V., žinodama, kad nei ji, nei A. V. neturi teisės prekybos vietoje laikyti psichotropinius vaistus bei tokiais vaistais prekiauti, veikdama bendrininkų grupėje su A. V., turėdamos tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 24 d. neteisėtai (neturėdamos teisėto įgijimo ir laikymo pagrindžiančių dokumentų, taip pat neturėdamos teisės vykdyti prekybą psichotropiniais vaistais), minėtu adresu esančioje maisto papildų parduotuvėje laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. septynias kartonines dėžutes, po 20 tablečių (iš viso 140 tablečių) vaistų „Fenibut“, kurių sudėtyje yra 29,081 g psichotropinės medžiagos fenibuto, kol tą pačią dieną, apie 10.40 val. minėtą psichotropinę medžiagą rado ir surašant reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamoji A. V. pagal pareikštus kaltinimus kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad kaltę pripažįsta tik dėl vaistų, rastų jos namuose. Parodė, kad vaistus laikė savo reikmėms. Fenibutą, rastą tiek jos namuose tiek ir darbe pirko savo ir dukros reikmėms. Jos dukra turi problemų, serga biopoliniu sutrikimu, turi elgesio sutrikimų bei vartoja daug alkoholio. Psichiatras patarė vartoti fenibutą. Ji paprašė „fūristo“, kad atvežtų vaistų, fenibuto. Lankėsi pas psichiatrą ir jis šiuos vaistus paskyrė. Kad dukra tais vaistais nepiktnaudžiautų, dėl to juos ir nešiojosi pastoviai į darbą. Darbe rasti vaistai buvo įsigyti dėl dukros. Taip pat ir pati vartoja šiuos vaistus, kai skrenda į keliones, nes jie atpalaiduoja nuo skrydžio baimės. Fenibutas yra maisto papildas, ir tik Lietuvoje jis yra psichotropinis vaistas. Apie tai, kad fenibutas yra psichotropinė medžiaga, sužinojo po atlikto tyrimo. Fenibutas suteikia energijos, po pavartojimo jaučiasi gerai. Vartojo tam, kad pamaitinti smegenis. Fenazipamą įsigijo prieš penkerius metus, taip pat prašė „fūristų“, kad jai atvežtų. Vartojo pati. „Fūristai“ patys ateina į darbo vietą, (duomenys neskelbtini), ir pasisiūlo parvežti vaistų. Pareigūnai rado tuos vaistus vaistinėlėje, tarp visų kitų vaistų. Vaistinėlėje dukra neieško vaistų. Dukra nuolat su ja negyvena. Dukra ieško vaistų, kurie ją ramina. Vaistų ir maisto papildų prekybą verčiasi apie 10 metų. Administracine tvarka bausta už neteistą prekybą receptiniais vaistais. Darbo vietoje turi vaistinėlę savo reikmėms. Visus vaistus įsigyja iš „fūristų“, be įsigijimo dokumentų. Duodavo nurodymus kitoms pardavėjoms parduoti receptinius vaistus, nes už jų prekybą taikomos tik administracinės nuobaudos. Turi norą padėti žmonėms įsigyti receptinius vaistus, kurie negali laiku nuvykti pas gydytoją.

Kaltinamoji S. B. teismo posėdžio savo kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino ir parodė, kad kai atėjo moteris, policininkė, nusipirko antibiotiko. Nusipirkus išėjo, po kokių 10-20 minučių grįžo dar su dviem policininkais ir pasakė, kad nusipirko antibiotikus ir paklausė jos, ar žino, kad negalima jais prekiauti. Ji atsakė, kad žino. Ir protokolo surašymo metu, policijos pareigūnas jai nurodė paduoti fenibutą. Ji ištraukė iš spintelės fenibutą ir padavė policijos pareigūnams. Matė, kad ryte A. V. padėjo fenibutą į spintelę. Nežinojo, kad fenibutas yra psichotropinis vaistas. Pas A. V. dirbo nuo 2022 m. pavasario pardavėja. Administracine tvarka už vaistų pardavimą bausta 5 kartus. Kai ateina pirkėjai, paprašydavo vaistų, ji ir parduodavo. Antibiotikus laikė po prekystaliu. Kai buvo atėję policijos pareigūnai, nebuvo pirkėjų, pirkusių fenibutą. Fenibutu neprekiavo, t. y. asmeniškai niekam nepardavė. Pas A. dirbo nepilnu etatu, papildomų pajamų už neteisėtą vaistų pradavimą negavo. Norėjo padėti žmonėms, nes ateidavo žmonės ir prašydavo antibiotikų. Jos nuomone, nieko neteisėto nepadarė, nes psichotropiniais vaistais neprekiavo. Tik paprašyta policijos pareigūnų padavė fenibutą. Nėra mačiusi, kad A. būtų pardavusi fenibutą. A. jai pasakė, kad jei žmonės prašys parduoti antibiotikus, tai ji gali parduoti. Antibiotikai buvo laikomi atskirai nuo fenibuto spintelėje.

Liudytojas D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnu. Visų įvykio aplinkybių neprisimena. Kiek pamena, gavo pranešimą, jog naujajame turguje pardavinėjamas Fenibutas ir buvo pavesta atlikti realizaciją, atlikus patikrinimą rado fenibutą. Moteris pranešė, kad jos sūnui buvo parduotas fenibutas. Patikrinime dalyvavo trys pareigūnai: jis, R. ir P.. Visų aplinkybių neatsimena ir prašo pagarsinti jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iš liudytojo D. D. paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis dirba Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2024 metais gegužės mėn., tikslios dienos neatsimena, jam tiesioginis vadovas V. R. pasakė, kad gautas pranešimas, jog Klaipėdoje, UAB „N. T.“, t .y. taip vadinamajame „E.“ turguje, „rusų vaistinėje“, pardavinėjami vaistai, kuriems reikalingi receptai. Taip pat, buvo gautas pranešimas, kad „sūnui pardavinėjamas psichotropinis vaistas „Fenibut“. Apie šiuos pranešimus jam pasakė V. R., ar jis pats tuos pranešimus matė, neatsimena. Per kur buvo gauti pranešimai, gali tiksliau pasakyti V. R.. Jis iš V. R. gauna tiesiogines užduotis, pasakė, kad reikia planuoti kontrolinio užpirkimo laiką. Po V. R. pasakymo apie gautus pranešimus, jis iš karto suprato, kad receptiniai vaistai ir vaistai „Fenibut“ yra pardavinėjami „E.“ turguje, daržovių skyriaus pastate, pirmame aukšte, maisto papildų parduotuvėje. Buvo girdėjęs, kad kolegos ir anksčiau ten darė kontrolinį užpirkimą, nes ten buvo pardavinėjami receptiniai vaistai ir anksčiau apie tai buvo gavę pranešimus. 2024-05-24 minėtoje maisto papildų parduotuvėje darė kontrolinį užpirkimą. Kas liečia dokumentus, susijusius su kontroliniu užpirkimu, tai juos visus tvarkė V. R., jis V. R. nurodymu važiavo į kontrolinį užpirkimą. Kontrolinį užpirkimą važiavo daryti trise, t. y. jis, V. R. ir jo kolegė K. P.. Jis su V. R. liko sėdėti tarnybiniame automobilyje, o K. P. viena ėjo daryti kontrolinio užpirkimo. Jie sutarė, kad jei K. P. pavyks padaryti kontrolinį užpirkimą receptinio vaisto „Amoksiklav“, tuomet ji jiems paskambins ir jie ateis į parduotuvę. Netrukus jiems K. P. paskambino ir pasakė, kad jai pavyko padaryti kontrolinį užpirkimą. Jis su V. R. atėjo į minėtą maisto papildų parduotuvę. Parduotuvėje tuo metu dirbo pardavėja S. B.. V. R. paklausė S. ar yra parduotuvėje savininkė A. V.. S. atsakė, kad jos parduotuvėje nėra. Pardavėjos S. B. paklausė, ar ji dar turi daugiau parduotuvėje receptinių vaistų. S. B. geranoriškai iš spintelės pateikė receptinių vaistų, kiek tiksliai dėžučių pateikė, negali pasakyti, bet nemažai. Kad būtų aišku, galėtų pateikti tokį palyginimą: pradžioje pateikė receptinių vaistų, kuriuos galima buvo sudėti į mažą „Maximos“ maišą. Po šių vaistų pateikimo, jie paklausė ar S. parduotuvėje turi vaistų „Fenibut“, vaistų pavadinimą įvardino konkrečiai. S. pasakė „taip, turiu“, ir iš tos pačios spintelės pateikė lygtai septynias dėžutes vaistų „Fenibut“. Jie S. paklausė, ar jai yra žinoma, kad tai psichotropiniai vaistai ir jų pardavinėti negalima. S. pasakė, kad taip, ji žino, kad šių vaistų pardavinėti negalima ir dar pakomentavo, kad ji, ar yra kažką baigusi su vaistais, ar tai daug domėjosi, bet pati mintis buvo tokia, kad jai aiškiai buvo žinoma „Fenibut“ vaistų sudėtis. Ji pasakė, kad nėra ta sudėtis tokia jau baisi, kad nebūtų galima „Fenibut“ pardavinėti. Taip pat pasakė, kad šį vaistą draudžiama pardavinėti Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje jo pardavinėti niekas nedraudžia, t .y. sulygino net šalis. Ar S. pardavinėja parduotuvėje „Fenibut“ vaistus, jos neklausėme, bet pati situacija kontrolinio užpirkimo metu parodė, kad šie vaistai buvo pardavinėjami. Situacija buvo tokia, kad atlikus kontrolinį užpirkimą, jie buvo šioje maisto papildų parduotuvėje, leido parduotuvėje buvusiems žmonėms apsipirkti, bet į parduotuvę neleido kitų ateinančių žmonių. Viena iš eilėje stovėjusių ir buvusių klienčių, senyvo amžiaus moteris, atėjus jos eilei pirkti, jiems girdint paklausė S. ar turi vaistų „Fenibut“, nes anksčiau buvo pirkusi ir jai jie labai patiko. S. nusijuokė ir pasakė, kad neturi. Ar ta senyvo amžiaus moteris suprato, kad jie policijos pareigūnai, nežino, bet tokia situacija buvo. Jie buvo neuniformuoti, leido parduotuvėje buvusiems žmonėms apsipirkti, todėl ta senyvo amžiaus moteris galimai net ir nesuprato, kas vyksta. Pateikus S. vaistus „Fenibut“, jie pamatė, kad spintelėje dar liko kažkokių vaistų ir paklausė ar tikrai pateikė visus turimus receptinius vaistus. Tuomet S. papildomai dar pateikė iš tos pačios spintelės likusius receptinius vaistus ir pateikė dar tiek vaistų, kad jie paėmė tiek vaistų, kad juos būtų galima sudėti į du didelius „Maxima“ maišus. S. parašė paaiškinimą dėl to, kad ji sutinka, jog pardavė receptinius vaistus ir, kad sutinka jog padarė administracinį nusižengimą. Kontrolinio pirkimo metu „Body“ kamerų nenaudojo. Praėjus kažkuriam laikui, tikslios datos neatsimena, A. V. gyvenamojoje vietoje, adreso neatsimena, buvo atlikta krata. Kratos atlikimo metu dalyvavo ir jis. Paskelbus A. V. nutartį, A. V. nurodė, kad jos visi laikomi ir turimi vaistai yra namo garaže bei parodė kartonines dėžes, į kurias ir buvo sudėti vaistai ir papildai. Kratos metu A. V. komentavo kurie yra vaistai, kurie yra maisto papildai, bei nuo ko jie yra. Jie tikrino informaciją internete ir A. V. sakoma informacija apie vaistus atitiko informacijai, kurią skaitė apie tuos vaistus internete. Kiek prisimena, tarp garaže rastų vaistų ir maisto papildų, psichotropinių vaistų nebuvo. Kratos metu jis svetainėje, spintoje, kaip suprato tarp A. V. sudėtų asmeninių vaistų (asmeninėje namų vaistinėlėje) rado vieną lapelį vaistų „Fenibut“, ar jis buvo pilnas, ar praimtas neatsimena. Tą lapelį perdavė kolegei, rašančiai kratos protokolą. Kaip ir visiems jau buvo aišku, kad tai psichotropinis vaistas. Ką pakomentavo dėl „Fenibut“ vaistų pati A. V., neatsimena, gal ir nieko, nes visiems jau buvo kaip ir aišku, kad tai psichotropiniai vaistai. Jis asmeniškai nieko negirdėjo apie tai, iš kur A. V. gauna tuos vaistus, galimai apie tai su ja kalbėjo kiti kolegos (1 tomas b. l. 87-88).

Liudytoja K. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiąja tyrėja. Praėjusių metų gegužės mėnesį buvo gautas pranešimas, kad prekiaujama psichotropiniais vaistais, kad jos sūnus nusipirko turguje fenibutą. Gavo pavedimą atlikti patikrinimą pagal gautą anoniminį parnešimą „Narkotikams -NE“. Informacijos patikrinimui nuvyko į įvykio vietą trise, ji, D. D. ir R.. Jai buvo pavesta atlikti kontrolinį užpirkimą. Nuėjo ir paprašė parduoti jai antibiotikus. B. pasakė, kad tokių vaistų neturi, bet turi kitokių su ta pačia vaisto sudėtimi. Baigus užpirkimą, informavo, kad užpirkimas pavyko. B. prisistatė, kad ji yra policijos pareigūnė. D. D. su V. R. atėjo į parduotuvę. Iš dialogo suprato, kad V. R. su S. B. jau bendravo ir ankščiau. R. paprašius pateikti daugiau vaistų, S. B. pateikė vaistus. V. R. paprašius pateikti „febibutą“, ji iš spinteles ištraukė, kiek pamena 7 pakuotes fenibuto. Į R. klausimą ar B. žino, kad tai psichotropinis vaistas, atsakė kad žino. B. nurodė, kad tai raminantis, miegą gerinantis vaistas. S. B. pasakė, kad žino kas įskundė. Rašant protokolą S. B. pasakė, kad turi farmacininko pažymėjimą. Dalyvavo ir atliekant kratą A. V. namuose. Garaže buvo rasta didžioji vaistų dalis, o namuose, vaistinėlėje rasta viena fenibuto plokštelė su keliomis tabletėmis. V. apie receptinius vaistus sakė, kad vežasi iš Turkijos, sandėliuoja ir laiko garaže. Apie „fenibutą“ pasakė, kad vartoja pati, kad jie yra raminantys. Bei pasakė, kad dukra jai davė naudojimui.

Liudytojas V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena. Buvo gautas anoniminis pranešimas iš naujos anoniminės linijos „Narkotikams Ne“, susijęs su narkotinėmis medžiagomis. Pranešėja nurodė, kad jos sūnus iš „rusiškos“ vaistinės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, perka psichotropinius vaistus, fenibutą ir namuose vartoja. Buvo nuspręsta daryti kontrolinį užpirkimą. Atlikus kontrolinį užpirkimą ir pardavėjos pareikalavus, pardavėja pateikė, dabar tikslaus kiekio neatsimena, iš lentynos pateikė fenibuto pakuotes. Žmonės taip vadina „rusiška“ vaistine, nors ten yra maisto papildų parduotuvė. Visi legaliai parduodami maisto papildai išstatyti matomoj vietoj, o receptiniai ir psichotropiniai vaistai laikomi kitur. Buvo pavesta atlikti nepsichotropinių vaistų užpirkimą. Policijos pareigūnei K. P., atlikus kontrolinį užpirkimą, pareikalavo iš pardavėjos S. B., pateikti kitus vaistus, ir psichotropinius vaistus. S. B. elgėsi ramiai ir pateikė prekyboje neleistinus vaistus, t. y. receptinius vaistus ir fenibutą. S. B. pasakė, kad žino kas yra fenibutas, bet juo neprekiauja. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Anksčiau informacijos, kad toje vietoje buvo parduodama psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, neturėjo. Tačiau turėjo informaciją, apie tai kad toje vietoje, parduodami receptiniai vaistai neturint licencijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iš liudytojo V. R. paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis dirba Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiuoju tyrėju. 2024 metais gegužės mėn., tikslios dienos neatsimena, buvo gautas pranešimas, jog Klaipėdoje, UAB „N. T.“, taip vadinamame „E.“ turguje, „rusų vaistinėje“, pardavinėjami vaistai, kuriems reikalingi receptai. Ši informacija buvo gauta arba per „e policija“, arba tiesiog skambinant 112. 2024 m. gegužės mėn., tikslios datos neatsimena, tai galėjo būti kelios dienos iki atlikto kontrolinio patikrinimo, iš anoniminės linijos „Narkotikams ne“, buvo gautas anoniminis pranešimas, kad „sūnui pardavinėjamas psichotropinis vaistas „Fenibut“. Kaip buvo įvardinta vaisto pardavimo vieta neatsimena, ar „rusų vaistinėje“ ar kaip kitaip, bet iš to pranešimo buvo aišku, kad ta vieta yra jam žinoma A. V. parduotuvė, esanti UAB „N. T.“. Jiems yra žinoma, kad „rusų vaistine“ žmonės vadina UAB „K. T.“, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pardavimo vietą, skyrių, esančią turguje, kur pirmame aukšte parduodamos daržovės, o antrame aukšte yra gėlės, šakočiai bei kiti saldumynai. „R. V.“ yra pastato pirmame aukšte, įėjus per pagrindinį įėjimą kairėje pusėje. Ši pardavimo vieta priklauso A. V., kuri užsiima individualia veikla. A. V. pardavimo vietoje yra prekiaujama rusiškais vaistais, papildais, vitaminais. A. V. jokio leidimo prekiauti vaistais, kuriems reikalingi receptai, tuo labiau vaistais, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, neturi. Šią pardavimo vietą žino, nes ir anksčiau joje buvo atliekami patikrinimai ir anksčiau buvo gauti skundai. 2024-05-24 iš Klaipėdos apskrities VPK viršininko pavaduotojo buvo gautas rašytinis pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą. Pavedime nurodyta, kad kontrolinį pirkimą pavesta atlikti Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjui D. D. ir tyrėjai K. P.. Taip pat, pavedime nurodyta, kad atliekant kontrolinį pirkimą dalyvaus ir jis. 2024-05-24, apie 10.20 val. atvyko į UAB „N. T.“, (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Tyrėja K. P. nuėjo į A. V. pardavimo vietą, o jis su D. D. liko stovėti lauke prie minėto pastato. K. P. pagal pavedimą turėjo kontrolinio pirkimo metu, nupirkti receptinį vaistą „Amoksiklav“. A. V. parduotuvėje tuo metu dirbusi pardavėja S. B., K. P. pardavė minėtą receptinį vaistą. Atlikus K. P. kontrolinį pirkimą, K. P. paskambino jiems, tuomet jie atėjo į parduotuvės patalpas. Iš parduotuvės paprašė išeiti lankytojams. Išėjus lankytojams, pardavėjos S. B. paklausė ar ji dar turi prekyboje daugiau receptinių vaistų, kurių negalima pardavinėti. S. B. iš spintelės ištraukė dar kažkiek pakuočių receptinių vaistų, kiek tiksliai neatsimena, bet galėjo būti apie 50-60 pakuočių. Tarp jų buvo „Amoksiklav“ ir kiti receptiniai vaistai, kurių pavadinimo, neatsimena. Visi šie vaistai yra išimti prie administracinės teisenos. Taip pat paprašė pateikti psichotropinius vaistus „Fenibut“. S. B. iš spintelės išėmė 7 pakuotes vaistų „Fenibut“ ir juos pateikė. Ar iš karto, vienu prašymu, paprašė pateikti turimus receptinius vaistus ir psichotropinius vaistus „Fenibut“, ar pirma paprašė pateikti receptinius vaistus, o paskui psichotropinius vaistus „Fenibut“, neatsimena. Vaistai „Fenibut“ buvo paimti, surašant reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Ar išimant vaistus pardavimo vietoje dalyvavo pati A. V., neatsimena, bet lygtai nedalyvavo. Pardavėja S. B. nieko dėl receptinių ir psichotropinių turimų vaistų neaiškino, atsimena, kad ji pasakė tik vieną frazę „ką turiu tą parduodu“, iš kurios buvo aišku, kad ji parduoda visus turimus vaistus, kuriuos į pardavimo vietą atveža A. V.. S. B. nieko daugiau neaiškino dėl vaistų „Fenibut“, t .y., ar ji žinojo, kad jais prekiauti draudžiama, ar nežinojo. Kadangi šioje pardavimo vietoje atlieka kontrolinį pirkimą ne pirmą kartą, tai yra girdėję, kad pardavimo vietoje A. V. receptinių vaistų daug nelaiko, nes jai yra žinoma, kad vaistus gali išimti policijos pareigūnai. Visada draudžiamus prekiauti vaistus A. V. pardavėjos pateikia geranoriškai. Po vaistų išėmimo, A. V. tiesiog atveždavo vėl į pardavimo vietą receptinius vaistus ir jais prekiaudavo toliau, todėl buvo aišku, kad A. V. receptinius vaistus kažkur laiko, sandėliuoja. Praėjus kažkuriam laikui, tikslios datos neatsimena, A. V. gyvenamojoje vietoje, adreso neatsimena, buvo atlikta krata. Kratos atlikimo metu dalyvavo ir jis. Kratos metu buvo išimta daug įvairių vaistų pakuočių. Dauguma iš jų yra receptiniai vaistai. Kratos metu buvo rastas, kiek prisimena, nepilnas lapelis su psichotropiniais vaistais, lygtai „Fenibut“, tik senesnė pakuotė. Kratos metu, susipažinusi A. V. su Klaipėdos miesto nutartimi, iš karto nusivedė į garažą, kur buvo laikomi įvairūs vaistai dėžėse. Tuos vaistus ji pateikė, nurodė, kurie yra papildai, kurie vaistai. Paklausus ar turi psichotropinių vaistų, A. V. pasakė, kad neturi, kas buvo parduotuvėje, tas buvo, namuose neturi. Kurioje vietoje, jos - A. V. gyvenamojoje vietoje buvo rastas lygtai vienas lapelis vaistų „Fenibut“, neatsimena. Kratos metu A. V. pasakė, kad šie „Fenibut“ rasti vaistai yra iš senų laikų, anksčiau, jais galima buvo prekiauti, o kad negalima jais prekiauti, sužinojo tik kratos metu. Jam pasiteiravus, kaip A. V. parsiveža minėtus vaistus iš Rusijos, A. V. pasakė, kad vaistus jai atveža fūristai, kurie veža kitokias prekes ir tiesiog įsideda rusiškų vaistų. Iš A. V. kalbos nesuprato, ar ji jų prašo. Pati A. V. pasakė, kad jie - fūristai žino, kad ji prekiauja ir jai atveža (1 tomas b .l. 78-82, 83-86).

Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąją A. V. pažįsta. Kaltinamoji kreipėsi pagalbos dėl savo giminaitės. Ar buvo kartu su dukra ar be, dabar jau neprisimena. Ne vieną kartą konsultavo ir rekomendavo gydymą fenibutu. Rekomendavo vartoti, bet neprisimena ar skyrė fenibutą. Fenibutas yra iš Gama aminorūgšties sviesto preparatų. Preparatas tinka gydyti dėmesio ir aktyvumo sutrikimą bei mažina alkoholio priklausomybę, gerina smegenų ląstelių veiklą. Fenibutas veikia kaip raminamasis vaistas. Neturi daug pacientų, su dėmesio sutrikimu sindromo. Skirtingiems pacientams skiria skirtingus medikamentus. Tačiau niekam daugiau nerekomendavo ir neskyrė fenibuto. Fenibutas gaminamas Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Federacijoje, Ukrainoje. Žino, kad A. V. turi savo parduotuvę, kurioje prekiaujama maisto papildais ir vaistais, tai yra vieša paslaptis. Buvo toje parduotuvėje ir pirko prekes. Ar teikia pačiai A. V. konsultacijas, neprisimena. Fenibutas veikia centrinę nervų sistemą. Ir visi vaistai, kurie veikia centrinę nervų sistemą yra psichotropiniai vaistai. Preparatų pasirinkimas nelabai didelis. Nuo fenibuto gali išsivystyti priklausomybė. Kaip ir nuo bet kokios kitos psichoaktyvios medžiagos, pradedant nuo kofeino, alkoholio.

Iš 2024 m. balandžio 24 m. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad pagal gautą informaciją iš anoniminės linijos „Narkotikams NE“ bei turint informacijos, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda UAB „N. T.“ teritorijoje maisto papildų parduotuvėje yra prekiaujama įvairiais rusiškais vaistais bei psichotropiniais vaistais „Fenibut“, buvo atliktas patikrinimas. 2024 m. gegužės 24 d., apie 10.11 val. Klaipėdos PK tyrėja pagal kontrolinį užpirkimą iš IĮ A. V. maisto parduotuvės pardavėjos S. B. nusipirko receptinį vaistą „Amoksiklav“. Taip pat S. B. pateikė prekybos vietoje turimus įvairius vaistus, kurių prekybai neturi licencijos. Pareikalavus S. B. pateikti psichotropinį vaistą „Fenibut“, ši iš stalčiaus ištraukė 7 pakuotės psichotropinio vaisto „Fenibut“. Nustatyta, kad vaistas „Fenibut“ yra įtrauktas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą (1 t., b. l. 1-10).

Iš 2025 m. balandžio 14 d. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nustatyta, kad 2024 m. birželio 14 d. kratos metu A. V. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., be kitų vaistų rasta ir paimta rusiškų vaistų pakuotė „Fenazepam“, kurioje rasta penkiolika su puse tabletės bei rusiškų vaistų pakuotė „Fenibut“, kurioje rasta dešimt tablečių. 2025 m. balandžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-981777-25 nurodyta, kad penkiolika su puse tablečių „Fenazepam“ sudėtyje yra 0,036 g. psichotropinės medžiagos – fenazepamo bei dešimties tablečių „Fenibut“, sudėtyje yra 2,5 g psichotropinės medžiagos – fenibuto (fenil-Gaba) (1 t., b. l. 24-26).

Iš 2024 m. gegužės 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pirmame pastato aukšte daržovių skyriuje, kairėje pusėje maisto papildų parduotuvėje, kuri atitverta stikline siena. Užėjus į maisto papildų parduotuvę, joje matyti ant lentynų sudėti įvairūs maisto papildai. Atskiroje spintelėje sudėti vaistai „Fenibut“ ( 1 t., b. l. 30-32, 33-36).

Iš 2024 m. gegužės 24 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2024 m. gegužės 24 d. S. B. pateikė 7 pakuotes (dėžutes) su užrašu „Fenibut“, kuriose yra tabletės (pakuotėje 20 tablečių) (1 t., b. l. 37-40).

Iš 2024 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-2447007-24 nustatyta, kad tyrimui pateiktame pakete Nr. 500530, esančiose tabletėse, supakuotose 7 vnt. dėžutėse po 20 vnt. tablečių (iš viso 140 tablečių), yra psichotropinės medžiagos - fenibuto (phenibut, phenybut, 4-amino-3-phenyl-butanoic acid), kurio masė yra 29,081 g (1 t., b. l. 45-48).

Iš 2024 m. lapkričio 28 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaistų „Fenibut“ įpakavimas ir informacinis vaistų lapelis, kurie su 2024 m. spalio 24 d. lydraščiu buvo atsiųsti iš Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos. Apžiūros metu nustatyta, kad kartotinė dėžutė 10,5 cm x 4,5 cm dydžio, baltos spalvos, ant kurios yra užrašyta rusiškomis raidėmis „Fenibut“. Ant dėžutės dešinės pusės matosi pilkos, žydros, mėlynos spalvų trikampio ornamentai. Vaistų dėžutėje yra informacinis vaistų lapelis, rusų kalba. Informacinis lapelis išverstas į lietuvių kalbą. Vaistų informaciniame lapelyje nurodyta: prekės pavadinimas: Fenibut; Farmakodinamika: Fenibut normalizuoja metabolizmo procesus galvos smegenų nervinėse ląstelėse. Veiklioji Fenibut vaistinio preparato medžiaga (aminofenilsviesto rūgšties hidrochloridas) gali būti laikoma ?-aminosviesto rūgšties (GABA) dariniu arba ?-feniletilamino dariniu. Fenibut turi nootropinį poveikį, o kaip GABA darinys taip pat turi anksiolitinį (raminamąjį) poveikį. Neveikia cholinerginių ir adrenerginių receptorių. Preparatas mažina įtampą, nerimą, baimę ir gerina miegą, todėl vartojamas neurozių gydymui ir prieš operacijas, Fenibut pailgina ir sustiprina migdomųjų, narkotinių, neuroleptinių preperatų ir vaistų nuo Parkinsono ligos poveikį. Fenibut neturi prieštraukulinio aktyvumo. Fenibut prailgina nistagmo latentinį laikotarpį ir sutrumpina jo trukmę bei sunkumą. Vaistas mažina astenijos ir vazovegetacinių simptomų pasireiškimus, įskaitant galvos skausmą, sunkumo pojūtį galvoje, miego sutrikimus, dirglumą, emocinį labilumą ir padidina protinį darbingumą. Psichologiniairodikliai (dėmesys, atmintis, sensorinių-motorinių reakcijų greitis ir tikslumas) vartojant vaistą Felibut pagerėja, priešingai nei vartojant trankviliantai. Sergantiems astenija ir emociškai labiliems ligoniams nuo pirmųjų gydymo dienų gerėja subjektyvi savijauta, didėja susidomėjimas ir iniciatyvumas, motyvacija veikti. Naudojimo indikacijos: Asteninės ir nerimo bei neurotinės būklės; vaikų mikčiojimas, trūkčiojimas ir šlapimo nelaikymas; pagyvenusių žmonių nemiga ir naktinis nerimas; Menjero liga; galvos svaigimas, susijęs su įvairios kilmės vestibuliarinio analizatoriaus disfunkcija; judesio ligos prevencija kinetozės metu; kaip kompleksinės terapijos, skirtos psichosomatiniamsir somatiniams-vegetaciniams sutrikimams palengvinti, dalis, kenčiantiems nuo alkoholio nutraukimo sindromo. Šalutinis poveikis: Fenibut, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, kuris gali pasireikšti ne visiems pacientams. Fenibut paprastai yra gerai toleruojamas. Galimi: Nervų sistemos sutrikimai: mieguistumas ir simptomų sustiprėjimas (gydymo pradžioje), galvos svaigimas, galvos skausmas; Virškinimo trakto sutrikimai: pykinimas (gydymo pradžioje); Odos ir poodinių audinių sutrikimai: alerginės reakcijos (odos bėrimas, niežulys); Kepenų ir tulžies takų sutrikimai: ilgai vartojant didelėmis dozėmis – hepatotoksiškumas. Perdozavimas: Vaistas yra nestipriai toksiškas. Pranešimų apie perdozavimo atvejus negauta. Simptomai: mieguistumas, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas. Ilgai vartojant didelėmis dozėmis gali išsivystyti eozinofilija, sumažėti arterinis kraujospūdis, sutrikti inkstų veikla, suriebėti kepenys (vartojant daugiau nei 7 g) Gydymas: skrandžio plovimas, simptominis gydymas, gyvybiškai svarbių funkcijų palaikymas. Specifinio priešnuodžio nėra (1 t., b .l. 60-70).

Iš 2024 m. lapkričio 11 d. tarnybinio pranešimo dėl duomenų pridėjimo nustatyta, kad prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridedama atspausdinta informacija iš Policijos registruojamų įvykių registro, 1 lapas, ir telefoninio pokalbio garso įrašo 2024 m. spalio 18 d. suvestinė Nr. 30-6(DS)-213, viso 2 lapai. Garso įrašas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nepridedamas siekiant apsaugoti ir užtikrinti pranešusio asmens anonimiškumą, nes pranešimas gautas per Lietuvos policijos pasitikėjimo linija „Narkotikams -NE“, telefonu +370 700 60777, kurioje užtikrinamas skambinančių asmenų anonimiškumas (1t., b. l. 107-109, 110-113).

Iš 2024 m. birželio 14 d. kratos protokolo nustatyta, kad krata atlikta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Kratos metu pas A. V., surasta ir išimta 17 vnt. kartoninių dėžių su vaistais bei maisto papildais (kai kurie pavadinimai rusų kalba) neturint įsigijimo dokumentų:

1. Dėžėje Nr. 1, plomba Nr. 202479 supakuota „Naftizin“ 50 vnt. popierinių dėžučių ir „Ekoklav“ 29 vnt. popierinių dėžučių ;

2. Dėžėje Nr. 2, plomba Nr. 202480 supakuota „Ksantinola Nikotinat“ 50 vnt. popierinių dėžučių;

3. Dėžėje Nr. 3, plomba Nr. 202481 supakuota „Tenorik“ 100 vnt. popierinių dėžučių;

4. Dėžėje Nr. 4, plomba Nr. 202482 supakuota „Meloksikam“ 23 vnt. popierinių dėžučių, „Tiamina Chlorid“ 5 vnt. popierinių dėžučių, „Clotrimazolum“ 10 vnt. popierinių dėžučių;

5. Dėžėje Nr. 5, plomba 202483 supakuota „Funit“ 16 vnt. popierinių dėžučių, „Funit“ 2 vnt. lapelių po 15 vnt. kapsulių, „Indometacin“ 31 vnt. popierinių dėžučių, „Nikotinavaja kislota“ 13 vnt. popierinių dėžučių;

6. Dėžėje Nr. 6, plomba Nr. 202484 supakuota „Gentamicin“ 75 vnt. popierinių dėžučių;

7. Dėžėje Nr. 7, plomba Nr. 202485 supakuota „Natrija tiosulbat“ 34 vnt. popierinių dėžučių;

8. Dėžėje Nr. 8, plomba Nr. 202486 supakuota „Ksantinola nikotinat“ 50 vnt. popierinių dėžučių;

9. Dėžėje Nr. 9, plomba Nr. 202487 supakuota „Kokarboksilaza“ 44 vnt. popierinių dėžučių;

10. Dėžėje Nr. 10, plomba Nr. 202488 supakuota „Vesicare“ 20 vnt. popierinių dėžučių, „Exforge“ 25 vnt. popierinių dėžučių;

11. Dėžėje Nr. 11, plomba Nr. 202489 supakuota „Diklofenak“ 52 vnt. popierinių dėžučių;

12. Dėžėje Nr. 12, plomba Nr. 202490 supakuota „Diklofenak“ 42 vnt. popierinių dėžučių;

13. Dėžėje Nr. 13, plomba Nr. 202491 supakuota „Diprospan“ 58 vnt. popierinių dėžučių, „Coveram“ 6 vnt. popierinių dėžučių, „Combidex“ 9 vnt. popierinių dėžučių;

14. Dėžėje Nr. 14, plomba Nr. 202492 supakuota „Diklofenak“ 42 vnt. popierinių dėžučių;

15. Dėžėje Nr. 15, plomba Nr. 202493 supakuota „Natrija adenozintrifosfat“ 17 vnt. popierinių dėžučių;

16. Dėžėje Nr. 16, plomba Nr. 202494 supakuota „Naftizin“ 50 vnt. popierinių dėžučių, „Azitroks“ 36 vnt. popierinių dėžučių, „Suprastin“ 5 vnt. popierinių dėžučių, „Deksametazon“ 5 vnt. popierinių dėžučių;

17. Dėžėje Nr. 17, plomba Nr. 202495 supakuota „Amoksiklav“ 164 vnt. popierinių dėžučių;

18. Dėžėje Nr. 18, plomba Nr. 202496 supakuota „Nimesil“ 1290 popierinių paketėlių;

19. Pakete Nr. 500542 supakuota „Sustanon“ 11 vnt. popierinių dėžučių;

20. Pakete Nr. 500545 supakuota „Genotropin“ 13 vnt. popierinių dėžučių su plastikiniais švirkštais, „Ozempic“ 1 vnt. popierinė dėžutė;

21. Pakete Nr. 456617 supakuota „Fenibut“ 1 vnt. lapelis, „Fenazedam“ 1 vnt. popierinė dėžutė;

22. Paketuose Nr. 500543 ir 500544 bendrai supakuota „Slukofen“ 10 vnt. lapelių, „Terbisil“ 26 vnt. lapelių, „Aferin“ 9 vnt. lapelių, „Aklavir“ 1 vnt. popierinė dėžutė, „Nexstep“ 2 vnt. lapelių, „Sefal fort“ 16 vnt. lapelių, „Flukanozol“ 83 vnt. lapelių, „Ursobil“ 4 vnt. lapelių, „Preonizalon“ 13 vnt. lapelių, „Solif“ 4 vnt. lapelių, „Karazepin“ 12 vnt. lapelių, „Ampicilin“ 5 vnt. lapelių, „Mydocalm“ 3 vnt. lapelių, „Anaprilin“ 3 vnt. lapelių, „Bisakodil“ 2 vnt. lapelių, „Cerebramax“ 1 vnt. lapelis, „Suprastin“ 1 vnt. lapelis, „Panalsin“ 1 vnt. lapelis, „Meloksikam“ 1 vnt. lapelis, „Apranax“ 1 vnt. lapelis, „Funit“ 1 vnt. lapelis, „Amboksol“ 1 vnt. lapelis, „Alopurinol“ 1 vnt. lapelis, „Furosemid“ 1 vnt. lapelis, „Diarid pro“ 1 vnt. lapelis, „Riboksin“ 1 vnt. lapelis (1 t., b. l. 128-134, 135-146).

Iš 2025 m. balandžio 9 d. specialisto išvados nustatyta, kad: 1. skysčių, kapsulių ir tablečių iš dėžių Nr. 1- Nr. 18, ir paketų Nr. 500542, Nr. 500543, Nr. 500544 ir Nr. 500545 sudėtyje nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų, ar jų pėdsakų nerasta. Visos vaistinių medžiagų pakuotės turi gamyklinius partijos numerius bei galiojimo datas.

2. Paketo Nr. 456617 ,,FENIBUT 250 mg“ tabletėse rasta fenibuto (fenil-GABA), kurio bendras kiekis tabletėse yra 2,5 g. To pačio paketo ,,FENAZEPAM 2,5 mg“ tabletėse rasta fenazepamo, kurio bendras kiekis tabletėse yra 0,036 g. Vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 bei 2024-08-12 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-815, fenazepamas (sąrašas Nr. 3 ,,Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams”) yra psichotropinė medžiaga, o 2019-12-11 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1431, fenibutas (fenil-GABA) (sąrašas Nr. 3 ,,Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams”) yra psichotropinė medžiaga( 1 t., b. l. 160-169).

Iš 2024 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos psichikos sveikatos centro rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras duomenų apie A. V. neturi (2 t., b. l. 17).

Iš 2024 m. lapkričio 4 d. Respublikinio priklausomybės centro Klaipėdos filialo rašto nustatyta, kad A. V. į Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialą 5 metų laikotarpiu dėl konsultavimo ar/ir gydymo nesikreipė ( 2t., b. l. 18).

Iš 2024 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro rašto nustatyta, kad A. V. Klaipėdos rajono sveikatos centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašyta, duomenų nėra (2 t., b. l. 21).

Dėl A. V. atsakomybės pagal inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamoji A. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir dalies, t. y. prisipažino, kad kratos metu jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., rastą ir paimtą dešimt tablečių fenibuto bei penkiolika su puse tablečių „Fnazeipam“ įgijo savo reikmėms, ir vartotojo. Kaip nustatyta 2025 m. balandžio 9 d. specialisto išvadoje, penkiolika su puse tablečių „Fenazepam“ sudėtyje yra 0,036 g. psichotropinės medžiagos – fenazepamo bei dešimties tablečių „Fenibut“, sudėtyje yra 2,5 g psichotropinės medžiagos – fenibuto (fenil-Gaba) (1 t., b. l. 24-26). Kaip nustatyta iš baudžiamojoje byloje esančios rašytinės medžiagos, A. V. į psichikos sveikatos centrus dėl gydymo nesikreipė ir gydymas jai neapskirtas ( 2 t., b. l. 17, 18, 21).

Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 (2025 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. V-570 redakcija), 340 punktu fenazepamo (Phenazepam) rastas kiekis viršija nustatytą nedidelį kiekį (0,01 g), tačiau neviršija nustatyto didelio kiekio (0,3 g); o pagal 342 punktą fenibuto (Phenibut, phenybut, 4-amino-3-phenyl-butanoic acid) rastas kiekis viršija nustatytą nedidelę kiekį (0,5 g.), tačiau neviršija nustatyta didelio kiekio (45 g.). Tokia kaltinamosios veika atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, t. y. neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropines medžiagas: penkiolika su puse tablečių „Fenazepam“, kurių sudėtyje yra 0,036 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo bei 10 tablečių „Fenibut“, kurių sudėtyje yra 2,5 g psichotropinės medžiagos – fenibuto (fenil- Gaba), kol kratos metu, t. y. 2024 m. birželio 14 d., apie 14.00 val. policijos pareigūnai šias medžiagas rado ir paėmė.

Dėl A. V. ir S. B. atsakomybės dėl inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Teismų praktikoje atskleidžiant kaltės, padarius BK 260 straipsnyje numatytą veiką, turinį laikomasi nuostatos, kad asmuo bent bendrais bruožais turi suvokti, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat turi suvokti jų kiekį. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429/2014). Be to, teismų praktikoje, suformuotoje neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bylose, pasisakyta, kad asmuo gali sąmoningai nesidomėti, netikrinti, kokius konkrečius daiktus ar medžiagas jis gabena, koks yra jų kiekis, tačiau toks elgesys disponavimo draudžiamomis medžiagomis atveju negali būti vertinamas kaip tokio asmens baudžiamąją atsakomybę šalinanti ar jo kaltę paneigianti aplinkybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-426-507/2016, 2K-436-489/2016).

Pažymėtina ir tai, kad nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-436-489/2016, 2K-207-699/2017).

Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019).

Nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, net jei jie yra nuoseklūs, nėra teisinga. Kaltinamojo pateikiama informacija gali būti svarbi nustatant tiesą byloje, tačiau duomenų, gaunamų apklausiant kaltinamąjį prigimtis yra šiek tiek kitokia nei kitų įrodymų. Kaltinamasis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, todėl jo pateikiama informacija gali būti šališka, jis gali sąmoningai duoti neteisingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai jam bus taikomos kokios nors sankcijos arba apskritai jų neduoti. Taigi, kaltinamojo parodymai turėtų būti vertinami kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Iš pirmiau nurodytų duomenų matyti, kad kaltinamosios A. V. ir S. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino bei tvirtino, kad maisto papildų parduotuvėje, esančioje AUB „N. T.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neprekiavo fenibutu.

Kaltinamoji A. V. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad vaistus „Fenibut“ laikė maisto papildų parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tačiau jų neparduodavo. Ir kaltinamajai S. B. nurodė, kad tai yra jos asmeniniai vaistai ir jų pardavinėti negalima. „Fenibutą“ įsigijo savo reikmėms, t. y. dukrai, kuriai nustatytas biopolinis sutrikimas ir asmenybės sutrikimas. Ji lankosi pas psichiatrą gydytoją A. S., kuris ir patarė vartoti „Fenibut“ vaistus. Šių vaistų gydytojas negalėjo išrašyti, kadangi jie Lietuvoje nėra parduodami. Nežinojo, kad tai yra psichotropinis vaistas. Minėtų vaistų namo nenešė, nes dukra nuolatos vartoja alkoholį ir bijodama, kad gali šiuos vaistus vartoti su alkoholiu, dėl to „fenibutą“ laikė parduotuvėje (1 t., b. l. 188-192).

Kaltinamoji S. B. savo ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodė, kad prekiavo maisto papildais ir kai paprašydavo žmonės, parduodavo ir receptinius vaistus. Nors žino, kad prekiauti receptiniais vaistais licencijos neturi. „Fenibuto“ neparduodavo, tačiau žinojo kur jis yra laikomas. Po kelių dienų, kai buvo atliktas kontrolinis užpirkimas ir kai parduotuvėje buvo policijos pareigūnai, atėjo vieną senyvo amžiaus moteris ir S. B. paklausė: „ar yra vaisto „Fenibut“?“. Vaisto pavadinimą buvo užrašiusi ant lapelio (2 t., b. l. 70-74).

Tai, kad maisto papildų parduotuvėje, esančioje AUB „N. T.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prekiaujama „fenibutu“ patvirtina ir 2024 m. gegužės 21 d. gautas per Lietuvos policijos pasitikėjimo liniją „Narkotikams – Ne“ anoniminis pranešimas. Pranešėjas nurodė, kad Klaipėdoje „rusų vaistinėje“, turguje papildų parduotuvėje pardavinėjama uždrausta medžiaga „Fenibutas“ (1 t., b. l. 107-113). Kad minėtoje maisto papildų parduotuvėje be receptinių vaistų buvo galima įsigyti ir psichotropinių, o būtent „fenibutą“, patvirtina ir liudytojas D. D. bei pati kaltinamoji S. B., kurie nurodė, kad policijos pareigūnams atlikus kontrolinį užpirkimą, ir jiems būnant maisto papildų parduotuvėje, viena iš eilėje stovėjusių klienčių, senyvo amžiaus moteris, paprašė kaltinamosios S. parduoti jai „fenibutą“, nes anksčiau buvo pirkusi (1 t., b. l. 89-91). Liudytoja K. P. tiek teisme tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gavus pranešimą, jog prekiaujama psichotropiniais vaistais, o tiksliau „fenibutu“, jai buvo pavesta atlikti kontrolinį užpirkimą. Tačiau buvo pavesta nupirkti antibiotikų. Atvykus į maisto papildų parduotuvę ir paprašiusi S. B. konkrečių antibiotikų, S. B. nurodė, kad būtent tokių vaistų neturi ir pasiūlė jai kitus antibiotikus. Jai atlikus kontrolinį užpirkimą ir apie tai pranešus savo kolegoms, D. D. ir V. R., bei atliekant procesinius veiksmus (rašant protokolą), girdėjo kaltinamosios S. B. ir V. R. pokalbį. Girdėjo, kaip į V. R. klausimą: ar ji žino, kad „fenibutas“ yra psichotropinis vaistas?, S. B. atsakė, kad žino. Ir kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė liudytoja K. P., iš S. B. kalbos aiškiai buvo galima suprasti, kad ji prekiavo šiais psichotropiniais vaistais ( 1 t., b. l. 96-100). Taip pat teismas pažymi, kad didelis kiekis fenibuto, t. y. 7 kartoninės dėžutės po 20 tablečių, buvo laikomos maisto papildų parduotuvėje. Kaip nustatyta, žmonėms buvo žinoma, kad būtent šioje maisto papildų parduotuvėje galima įsigyti „fenibuto“. Tiek A. V. tiek ir S. B. linkusios pateisinti savo neteisėtus veiksmus, sakydamos, kad turėjo norą padėti žmonėms prekiaujant receptiniais vaistais.

Vertinant kaltinamosios A. V. parodymus apie tai, kad „fenibutą“ nešiojasi į darbą, nes bijo, kad jos dukra minėtą psichotropinę medžiagą ras ir suvartos su alkoholiu ir tai, kad ji pati nežinojo, kad „fenibutas“ priskiriamas psichotropinėms medžiagoms, vertintina kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Nes kaip pati kaltinamoji A. V. nurodė, kad jos dukra gyvena atskirai, tačiau dažnai ateina pas ją į namus ir galėjo pasirinkti „fenibutą“ saugoti kitoje vietoje. Pabrėžtina, kad kratos metu A. V. namuose, vaistinėlėje rasta 10 tablečių „fenibuto“, tačiau A. V. teigia, kad jos dukra ieško tik pakuočių, ir vaistinėlėje vieno padėto lapelio „fenibuto“ ji (dukra) neieškotų. Nors kaltinamoji A. V. viso proceso metu tvirtino, kad jos dukrai nustatyta biopolinis sutrikimas, elgesio sutrikimas ir būtent dukrai paskirtas gydymas, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Ir nors teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas psichiatras A. S., kuris nurodė, kad jis tik rekomendavo vartoti, bet nepaskyrė „fenibuto“. Taigi, darytina išvada, kad maisto papildų parduotuvėje rastas „fenibutas“, buvo skirtas pardavimui.

Žemesnės instancijos teismas

Nors gynėjas D. Pocius savo baigiamojoje kalboje nurodė, kad kaltė grindžiama tik policijos pareigūnų parodymais, kurie negali būti pripažinti patikimais. Yra tik prielaida, kad buvo prekiaujama rastais vaistais. Teismas su tokia gynėjo pozicija nesutinka, nes byloje nenustatyta policijos pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi. Policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs. Tai, kad prekiaujama psichotropine medžiaga „fenibutu“ patvirtina gautas anoniminis pranešimas apie neteisėtą prekybą vaistais, kuriame buvo tiksliai nurodyta, kad maisto papildų parduotuvėje prekiaujama „fenibutu“.

Kaip nustatyta, vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 (2025 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. V-570 redakcija), 342 punkte „fenibuto“ (Phenibut, phenybut, 4-amino-3-phenyl-butanoic acid) rastas kiekis viršija nustatytą didelį kiekį.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog kaltinamosios A. V. ir S. B., turėdamos tikslą parduoti ar kitaip platinti, maisto papildų parduotuvėje, esančioje UAB „N. T.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. septynias kartonines dėžutes, po 20 tablečių (iš viso 140 tablečių) vaistų „Fenibut“, kurių sudėtyje yra 29,081 g psichotropinės medžiagos fenibuto, kol tą pačią dieną, apie 10.40 val. minėtą psichotropinę medžiagą rado ir surašant reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, paėmė policijos pareigūnai.

Dėl laidavimo.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji A. V. prašė teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Tačiau kaltinamoji A. V. kaltinama sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl laidavimo institutas jos atžvilgiu netaikomas.

Dėl bausmės skyrimo

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-176-222/2019, Nr. 2K-213-719/2020). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimų padaryme.

Kaltinamųjų A. V. ir S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų A. V. ir S. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupėje ( BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamoji A. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, susijusias su psichotropinių medžiagų disponavimu: viena veika, kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai; antra veika, kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad neteisėtai laiko ir parduoda psichotropinę medžiagą, fenibutą, ir norėjo taip veikti, veikė kaip organizatorė. Kaltinamoji anksčiau neteista (2t., b. l. 30-31), bausta administracine tvarka, taip pat ir už neteistą prekybą receptiniais vaistais (2t., b. l. 32-44). Duomenų apie priklausomybės ligų ar psichiatrinį gydymą byloje nėra, dirba. Aplinkybių, dėl kurių ji negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, taigi kaltinamoji suvokė savo elgesio pasekmes ir jos nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, A. V. yra linkusi pažeidinėti įstatymus.

Kaltinamoji S. B. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, ji suvokė, kad neteisėtai parduoda psichotropinę medžiagą „fenibutą“, ir norėjo taip veikti, veikė kaip vykdytoja. Kaltinamosios padaryta veika, vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi, yra sunkus nusikaltimas. Kaltinamoji S. B. anksčiau neteista ( 2 t., b. l. 111), bausta administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 112-123), nedirbanti. Duomenų apie priklausomybės ligų ar psichiatrinį gydymą byloje nėra, dirba. Aplinkybių, dėl kurių ji negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, taigi kaltinamoji suvokė savo elgesio pasekmes.

Už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje padarymą, numatyta laivės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dešimties metų.

Nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmė kaltinamosioms A. V. ir S. B. nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo, pasiekia iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris nagrinėjamu atveju yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas.

Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-250-976/2023 ir kt.). Taip pat turi būti nustatyta, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015, 2K-161-303/2023, 2K-266-719/2023 ir kt.). Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Individualizuojant bausmę, aptartoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš pirmiau paminėtų aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025 ir kt.). Tik nustatęs visumą aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą tiek apie mažesnį nuteistojo asmenybės, tiek apie jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas gali motyvuotai spręsti dėl straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės aiškaus prieštaravimo teisingumo principui.

Kaltinamosios A. V. ir S. B. teisiamos pirmą kartą, anksčiau baustos administracine tvarka už neteisėtą prekybą receptiniais vaistais. Byloje nėra duomenų, kad A. V. ir S. B. padarytos nusikalstamos veikos (fenibuto platinimas) buvo jų pragyvenimo šaltinis, todėl tai rodo mažesnį veikos pavojingumą. Tačiau psichotropiniais vaistais buvo prekiaujama maisto papildų parduotuvėje, o tai kėlė didesnį pavojų žmonių sveikatai. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamosios A. V. ir S. B. savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, linkusios pateisinti savo elgesį, o administracine tvarka paskirtos nuobaudos ( už neteisėtą prekybą receptiniais vaistais) teigiamos įtakos nepadarė. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, jog įrodytas tik vienas atvejis, kuomet buvo disponuojama psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, medžiagos, kuriomis buvo disponuojama, apskritai nėra draudžiamos civilinėje apyvartoje, jos kaip vaistiniai preparatai yra skirtos vartoti sveikatos priežiūros tikslais tokių medžiagų laikymas, pardavimas ar vartojimas, būtų teisėtas, jeigu tai būtų daroma laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tai rodo kiek mažesnį veikos pavojingumą.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sankcijoje numatytos bausmės griežtumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamosioms A. V. ir S. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tačiau nustatant trumpesnį laisvės atėmimo terminą, negu numatyta sankcijoje.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai A. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinas areštas, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje – terminuotas laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį negu nurodyta sankcijoje.

Kaltinamajai S. B. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirtinas terminuotas laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį negu nurodyta sankcijoje.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir ji yra išdėstyta XXXVII skyriuje, vadinasi, padarius šiame skyriuje nurodytą nusikalstamą veiką negalimas net ir dalinis bausmės vykdymo atidėjimas. Kadangi, įstatymas imperatyviai draudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, padariusiems nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnyje, todėl BK 75 straipsnio 2, 3 dalies nuostatų taikymas šiuo atveju yra negalimas.

Nagrinėjamu atveju taip pat aktualu tai, jog BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Taigi, tam tikrais atvejais, net ir nustačius, kad asmeniui paskirta laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, paskirta teisėtai ir pagrįstai, jos vykdymas gali prieštarauti teisingumo principui.

Teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamosioms A. V. ir S. B. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas sprendžia suteikti kaltinamosioms A. V. ir S. B. galimybę likti laisvėje, pakeisti savo gyvenimo būdą ir išmokti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ateityje. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sankcijoje numatytos bausmės griežtumą, bei atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamosios teisiamos pirmą katrą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamosioms A. V. ir S. B. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant realios laisvės atėmimo bausmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje ir paskirti:

- už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto;

- už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir A. V. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 11 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. V. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neturėti, nenaudoti, neįsigyti ir neparduoti kitiems asmenims jokių vaistinių preparatų, kuriuos galima įsigyti tik pagal gydytojo receptą, išskyrus tuos atvejus, kai receptiniai preparatai yra paskirti gydytojo asmeniniams A. V. poreikiams.

A. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

S. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje ir taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 11 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant S. B. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neturėti, nenaudoti, neįsigyti ir neparduoti kitiems asmenims jokių vaistinių preparatų kuriuos galima įsigyti tik pagal gydytojo receptą, išskyrus tuos atvejus, kai receptiniai preparatai yra paskirti gydytojo asmeniniams S. B. poreikiams.

S. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – 139 tabletes, kurių sudėtyje yra 28,873 g. psichotropinės medžiagos - fenibuto, kurios buvo paimtos 2024-05-24 surašant reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, saugomos Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Liepyno g. 7, Vilnius (perdavimo ir priėmimo saugojimui aktas Nr. 5-A3-1404/2024); voką, kuriame yra tuščias policijos paketas, kuriame buvo supakuotos tabletės „Fenibut“, paimtos 2024-05-24 surašant reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, saugomos Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Kauno g. 6, Klaipėda (2024-11-12 daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. IL1-13460); voką, kuriame yra viena vaistų „Fenibut“ pakuotė ir informacinis lapelis rusų kalba, kuris buvo gautas su 2024-10-30 lydraščiu iš Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos, saugomas Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Kauno g. 6, Klaipėda (2024-12-06 daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. IL1-14994); 9 tabletes (4.37 g.) „Fenibut“, kurių sudėtyje yra 2,25 g. psichotropinės medžiagos - fenibuto ir 13 tablečių (2,57 g.) „Fenazepam“, kurių sudėtyje yra 0,0325 g. psichotropinės medžiagos - fenazepamo, kurios buvo paimtos 2024-06-14 kratos metu A. V. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., saugomos Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Liepyno g. 7, Vilnius (perdavimo ir priėmimo saugojimui aktas Nr. 5-A3-3365/2025), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Voką su dviem optinėmis duomenų laikmenomis „Omega“, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius