Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egilis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Egilis“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egilis“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“ dėl sutarties kainos sumažinimo ir skolos priteisimo, tretieji asmenys – Lietuvos ir Čekijos uždaroji akcinė bendrovė „Grinduva“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybos procesų valdymas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys ir atmesti priešieškinio reikalavimai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

30. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, neanalizavo didžiosios dalies byloje esančių įrodymų, priėjo išvadų, prieštaraujančių byloje esantiems įrodymams, nenustatė esminių ginčo sprendimui aplinkybių, nepašalino įrodymų prieštaringumo, vadovavosi abejotinos įrodomosios reikšmės įrodymais, nemotyvavo dalies išvadų, todėl tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę šalims išsamiai pasisakyti dėl byloje kylančių esminių fakto klausimų.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

32. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovės apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas apeliacine žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, paaiškinimais, teiktais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais šalių procesiniuose dokumentuose, tarp jų – apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Atsakovės apeliaciniame skunde kitokių, nei buvo tirtos ir nustatytos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodyta, nėra aišku, kokias papildomas aplinkybes nurodytų atsakovė, jei dalyvautų nagrinėjant bylą žodiniame teismo posėdyje, ir kaip šios aplinkybės pakeistų skundžiamo sprendimo rezultatą. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, apeliantė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo dėl bylos pagal apeliacinį skundą nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl ginčo esmės

33. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Kaminta“ ir atsakovė UAB „Egilis“ 2018 m. vasario 7 d. sudarė generalinės statybos rangos sutartį, kuria ieškovė, kaip generalinis rangovas, įsipareigojo iki 2018 m. spalio 7 d. atlikti sandėliavimo–logistikos paskirties pastato statybos darbus. 2018 m. spalio 12 d. atsakovė informavo ieškovę apie esminį sutarties pažeidimą ir netesybų skaičiavimą, 2018 m. spalio ir lapkričio mėn. su antstole fiksavo, kokie darbai nėra atlikti, 2018 m. lapkričio 6 d. kreipėsi dėl išmokos pagal garantinį raštą išmokėjimo, dėl ko tarp šalių buvo kilęs teisminis ginčas. Šis ginčas buvo išspręstas 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimu, kuriuo šalys susitarė dėl termino darbams atlikti ir dokumentacijai sutvarkyti pratęsimo iki 2018 m. gruodžio 21 d. Kartu šalys patvirtino, kad dalies darbų, neįtrauktų į atliktinų darbų sąrašą, vykdymo tvarka bus aptarta atskirame susitarime, pagal kurį visi darbai turės būti atlikti iki 2019 m. balandžio 1 d. Šalys 2018 m. gruodžio 5 d. pasirašė baigiamąjį darbų atlikimo aktą, 2018 m. gruodžio 21 d. buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pasirašytas statybos užbaigimo aktas. Objekto dokumentacija atsakovei perduota 2019 m. sausio 3 d., raktai – 2019 m. sausio 9 d.

34. Ieškovė, teigdama, kad yra įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, prašė priteisti iš atsakovės sulaikytą darbų kainos likutį – 203 129,36 Eur bei priteisti 24 709,43 Eur palūkanas. Atsakovė argumentuodama tuo, kad baigiamasis darbų atlikimo aktas vis dar nepasirašytas, teigė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti visiško atsiskaitymo, be to, nurodžiusi, kad darbai atlikti su trūkumais, kurie nėra pašalinti, reikalauja rangos sutarties kainos sumažinimo – 267 445,73 Eur, o iš šios sumos, atėmus ieškovės prašomą priteisti neapmokėtų darbų kainą, gaunama priešieškiniu prašoma priteisti permoka (64 316,37 Eur). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies (perskaičiavęs ir sumažinęs prašytas priteisti palūkanas), konstatavęs, kad darbai atlikti, objektas ne tik yra perduotas atsakovei, bet ir naudojamas pagal paskirtį, darbų rezultatas įteisintas, todėl atsisakymas atsiskaityti už atliktus darbus negali būti grindžiamas formaliu baigiamojo akto nepasirašymo faktu. Teismas priešieškinį atmetė, nenustatęs sąlygų rangos sutarties kainos sumažinimui, atitinkamai netenkino ir išvestinio atsakovės reikalavimo dėl, sumažinus sutarties kainą, priskaičiuotinos permokos priteisimo. Nesutikimą su skundžiamu sprendimu atsakovė iš esmės argumentuoja netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus bei bylos medžiagą, neįžvelgia pagrindo pritarti apeliantės pozicijai.

35. Apeliantės nuomone, jos pareiga sumokėti ieškovei už atliktus statybos rangos darbus neatsirado, t. y. ji pagrįstai sulaikė 10 proc. sumos, nes ieškovė neparengė ir nepateikė apeliantei galutinio darbų atlikimo akto, kadangi iki šiol tinkamai neatliko visų sutartyje numatytų darbų. Juridinis faktas, sąlygojantis apeliantės prievolę priimti visus sutarties pagrindu atliktus darbus ir sumokėti ieškovei sulaikytą kainos dalį neegzistuoja; teismas ignoravo sutarties sąlygas, fragmentiškai vertino šalių veiksmus, atliktus nuo 2018 m. gruodžio 5 d.

36. Pagal šalių sudarytos rangos sutarties 2.1 punkto nuostatas, apibrėžiančias sutarties objektą, matyti, kad rangovas įsipareigoja pastatyti objektą, atlikti kadastrinius matavimus ir užsakovo vardu organizuoti ir gauti objekto statybos darbų užbaigimą patvirtinančius dokumentus bei perduoti užsakovui darbų rezultatą šalims sudarant baigiamąjį darbų atlikimo aktą. Rangos sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad darbai bus laikomi visiškai atliktais, kai pasiektas rezultatas pilnai ir visiškai išpildo ir įgyvendina techninį projektą, darbo projektą, gaunami teisės aktų nustatyta tvarka įforminti objekto statybos užbaigimą patvirtinantys dokumentai, užsakovo sąskaita objektas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir kai yra ištaisyti darbų trūkumai ir šalių pasirašytas baigiamasis darbų atlikimo aktas bei užsakovui pateiktas garantinio draudimo rašto originalas.

37. Rangos sutarties 1.2 punkte, apibrėžiančiame sutarties sąvoką – baigiamąjį darbų atlikimo aktą, nurodyta, kad užbaigus visus šia sutartimi reglamentuotus darbus sudaromas visų atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas, kurį sutarties 15 skyriuje nurodytomis sąlygomis ir tvarka pasirašo užsakovo ir rangovo įgalioti asmenys ir kurio priedus sudaro panaudotų medžiagų ir įrenginių sertifikatai, atitikties deklaracijos, pažymos, išpildomoji dokumentacija, taip pat kiti dokumentai, kurie turi būti pateikti atitinkamoms institucijoms, siekiant tinkamai priduoti objektą eksploatacijai ir įforminti objekto statybos užbaigimą teisės aktų nustatyta tvarka, kurių gavimu bei tinkamu patvirtinimu rūpinasi rangovas.

38. Sutarties 13.3.4 punkte nustatyta, kad objekto statybos užbaigimo akto ir deklaracijos apie statybos užbaigimą pilnas pasirašymas objekto bei užsakovo nuosavybės teisių į jį įregistravimas (užsakovo sąskaita, su teise registracijos trukmę pasirinkti užsakovui) Nekilnojamojo turto kadastre ir registre – ne vėliau kaip 2018 m. spalio 7 d.; 13.3.5 punkte – baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymas – ne vėliau kaip 2018 m. spalio 7 d. Rangovo atliekamų darbų pabaiga bus laikomas baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymas (sutarties 13.4 punktas).

39. Sutarties 15.7 punkte nurodyta, kad rangovui tinkamai atlikus visus šioje sutartyje numatytus darbus ir įvykdžius visus sutartinius įsipareigojimus, įskaitant, bet neapsiribojant visus užsakovo teisėtus reikalavimus, iki šios sutarties ir teisės aktų reikalavimus atitinkančio objekto statybos užbaigimo akto gavimo, pilnai baigto statyti objekto įregistravimo viešajame registre užsakovo vardu (užsakovo sąskaita), šalys sudaro baigiamąjį darbų atlikimo aktą, kurį savo parašais patvirtina įgalioti užsakovo ir rangovo atstovai, taip pat užsakovui pageidaujant kiti asmenys (subrangovai, projektuotojas, techninis prižiūrėtojas).

40. Byloje nėra ginčo, kad sutartyje nustatytu terminu ieškovė savo įsipareigojimų neįvykdė, darbai nebuvo užbaigti ir įregistruoti 2018 m. spalio 7 d. Tačiau šalys 2018 m. gruodžio 5 d. sudarė susitarimą prie sutarties, kuriame numatė papildomus terminus darbų atlikimui ir sąlygas objekto pridavimui. Susitarimo 3.1 punkte nustatyta, jog šalys susitaria pratęsti sutarties 13.3.4 punkte numatytą galutinį terminą objekto statybos užbaigimo aktui gauti ir susitaria, kad pastatas turi būti priduotas ir objekto statybos užbaigimo aktas turi būti gautas iki 2018 m. gruodžio 21 d. Susitarimo 2.1 punkte nustatyta, kad iki šio susitarimo pasirašymo netinkamai atlikti arba neatlikti darbai, kuriuos rangovas privalo atlikti ne vėliau kaip iki objekto statybos užbaigimo akto gavimo dienos, yra šalių suderinti ir nurodomi atliktinų darbų sąraše, kuris pridedamas kaip šio susitarimo priedas Nr. 2. Susitarimo 2.3 punkte nustatyta, kad dėl kitų darbų, t. y. darbų, kurių nėra nurodyta atliktinų darbų sąraše ir kurių nebūtina pabaigti iki objekto statybos užbaigimo akto gavimo dienos, tačiau, numatytų sutartyje (pvz. žolės įrengimo darbų, trinkelių tarpų pakartotinio užšlavimo darbų ir pan.), atlikimo šalys susitars pasirašydamos atskirą susitarimą po objekto užbaigimo akto gavimo. Šalių susitarimu tokie darbai turės būti atlikti ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 1 d. ir tai nebus laikoma sutarties pažeidimu ir nebus skaičiuojamos jokios netesybos. 2.4 punkte šalys susitarė, kad baigiamasis darbų atlikimo aktas bus pasirašomas po susitarimo 2.3 punkte numatytų darbų atlikimo.

41. Sutarties 14.5 punkte nustatyta, kad užsakovas nuo kiekvienos rangovo pateiktos apmokėjimui sąskaitos faktūros sumos sulaikys 10 proc. rangovo sąskaitoje faktūroje nurodytos ir pagal šią sutartį rangovui mokėtinos sumos. Šalys susitarė ir nustatė, kad šioje dalyje nurodyta suma yra sulaikoma turint tikslą užtikrinti rangovo prievolių, susijusių su atliktų darbų kokybe ir kitų rangovo prievolių, nustatytų šioje sutartyje ar kylančių iš šios sutarties ar teisės aktų tinkamą įvykdymą. Šalys nustatė, kad tuo atveju, jei šioje dalyje nurodyta suma nebus panaudota pagal šioje dalyje nurodytą paskirtį, sulaikoma suma bus išmokėta rangovui 14.5.1 punkte nustatytomis sąlygomis. Sutarties 14.5.1 punkte nustatyta, kad užsakovas sulaikytą sumą sumoka per 30 dienų po baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo dienos ir rangovo sutarties 12 skyriaus reikalavimus atitinkančio garantinio draudimo rašto originalo užsakovui pateikimo dienos. Šalys susitarė, kad esant atliktų darbų trūkumams ir (ar) defektams, rangovui jų nepašalinus laiku, užsakovas turi neatšaukiamą teisę šioje dalyje nurodytą sumą panaudoti tokiems defektams ir trūkumams pašalinti, juos ištaisyti, taip pat ši suma bus ar gali būti panaudota užsakovo išlaidoms ir (arba) nuostoliams, patirtiems dėl darbų defektų ar trūkumų atlyginti.

42. Į bylą pateiktas 2018 m. gruodžio 5 d šalių pasirašytas baigiamasis statybos darbų atlikimo aktas, kuriuo užsakovas patvirtino, kad 2018 m. gruodžio 5 d. rangovas yra atlikęs visus sutartimi prisiimtus darbus ir paslaugas, ir užsakovas šiuo metu neturi jokių pretenzijų ar pastabų rangovui dėl sutartimi atliktų darbų ir paslaugų kokybės, taip pat patvirtinta faktiškai atliktų rangos darbų vertė pagal sutartį – 6 031 293,74 Eur (be PVM). Užsakovas 2018 m. gruodžio 5 d. raštu, adresuotu draudimo bendrovei, taip pat patvirtino tinkamai atliktus rangos darbus. 2018 m. gruodžio 6 d. išduotas garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštas, kurį ieškovė 2018 m. gruodžio 16 d. perdavė atsakovei. 2018 m. gruodžio 21 d. objektui gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pasirašytas statybos užbaigimo aktas. 2018 m. gruodžio 21 d. elektroniniu laišku UAB „Egilis“ direktorius patvirtino, kad iš UAB „Kaminta“ gavo sandėlio–logistikos centro statybos užbaigimo aktą, statybvietės perdavimo–priėmimo aktą, pranešimą apie objekto pridavimą ir dokumentaciją, reikalingą įregistruoti objektą bei užsakovo nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre. UAB „Kaminta“ tinkamai įvykdė 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimo 3.1 ir 3.2 punktuose numatytus įsipareigojimus. Statybvietės perdavimo–priėmimo aktą pasirašys ir statybvietę perims 2019 m. sausio 2–3 d. Ginčo, kad statybvietė perimta nėra. 2019 m. sausio 3 d. lydraščiu užsakovui perduota ir priimta objekto dokumentacija.

43. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė, vadovaudamasi prie 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimo pridėtu atliktinų darbų sąrašu ir nuoroda susitarime, jog šalys atskirai susitars dėl papildomų darbų, kurie turės būti atlikti iki 2019 m. balandžio 1 d., tvirtino, kad 2018 m. gruodžio 5 d. ieškovė nebuvo įvykdžiusi visų savo sutartinių įsipareigojimų, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjama aplinkybė, jog darbai, už kuriuos ieškovė reikalauja atsiskaityti, nėra atlikti. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir apeliantė to nekvestionuoja, įvertinęs į bylą pateiktas 2018 m. spalio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. sąskaitas, atsakovės atstovas 2020 m. spalio 12 d. teismo posėdyje patvirtino, kad sąskaitose nurodyti darbai yra atlikti (o ir vėliau viso proceso metu nekėlė klausimo dėl to, jog ieškovė prašo atlygio už neatliktus darbus), taigi, ginčo, kad darbai atlikti, objektas perduotas atsakovei ir įregistruotas bei naudojamas pagal paskirtį, byloje nėra, tokiu atveju atsakovei kyla pareiga atsiskaityti.

44. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą.

45. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Iš rangą reglamentuojančio CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus normų matyti, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra reikšmingas sutarties šalims tiek kaip dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, tiek kaip reikšmingų sutarties vykdymo faktinių aplinkybių fiksavimo dokumentas: iš jame nurodytų faktinio pobūdžio duomenų matyti akto surašymo metu buvusi šalių pozicija dėl rangos sutartimi sutartų darbų atlikimo fakto, apimties, momento, darbų atitikties sutarties sąlygoms, akte fiksuojami konkretūs nustatyti darbų trūkumai; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).

46. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas). Taigi, rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018, 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47. Esant aptartam teisiniam reguliavimui ir jį aiškinančiai kasacinio teismo praktikai, nustatytoms aplinkybėms – kad atsakovė yra pasirašiusi dokumentą, kuriuo patvirtino visų darbų pagal rangos sutartį atlikimą, perėmusi objektą ir įregistravusi nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą (Nekilnojamojo turto registro įrašas apie nuosavybės teisę galioja nuo 2019 m. sausio 7 d.), kaip baigtą statyti; taip pat nėra nustatyta aplinkybių, kad dėl ne visų darbų atlikimo ar kokybės trūkumų yra ribojamos galimybės naudotis objektu ar kokia nors jo dalimi pagal tą paskirtį, kurios buvo siekiama sudarant rangos sutartį, taip pat nesant pateiktiems įrodymams, kad ir papildomi iki 2019 m. balandžio 1 d. atliktini darbai nebuvo atlikti, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės atsisakymas atsiskaityti už atliktus darbus negali būti grindžiamas formaliu baigiamojo akto nepasirašymo faktu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pati apeliantė skirtingai vertina tiek faktines aplinkybes, tiek sutarties ir susitarimo nuostatas, nes pati, pripažinusi statinio baigtumą kaip pagrindą statybų užbaigimo ir nuosavybės teisė įregistravimui, teigia, kad baigiamasis aktas nepasirašytas ir dėl to neatsirado sąlyga atsiskaitymui, tačiau pagrindo atsiskaityti nebuvimą ji taip pat argumentuoja ir tuo, kad dalis darbų, susijusių su grindų įrengimu, atlikta nekokybiškai.

48. Pagal 2018 m. rugsėjo 18 d. subrangos sutarties nuostatas Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ iki 2018 m. rugsėjo 28 d. (imtinai) įsipareigojo atlikti betoninių glaistytų grindų įrengimo darbus. Bylos duomenimis pretenzijas dėl grindų kokybės atsakovė pradėjo reikšti po 2019 m. balandžio 1 d., kuomet visi, net ir papildomi darbai pagal sutartį ir susitarimą turėjo būti atlikti. Taip pat 2019 m. balandžio 26 d. apeliantės pretenzija patvirtina, kad grindų statybos darbų rezultatas yra perduotas užsakovui tarpiniais darbų perdavimo–priėmimo aktais ir apeliantė pretenzija reikalavo rangovo nurodyti, kokiais būdais ir priemonėmis rangovas ištaisys pretenzijoje nurodytus grindų statybos darbų trūkumus bei koks reikalingas terminas. Taigi, ginčo, kad visi sutartyje ir susitarime numatyti darbai atlikti, nėra, bylos duomenimis, pastatas naudojamas pagal paskirtį, o dėl grindų defektų ir jų šalinimo aplinkybių, kaip pagrindo piniginių lėšų atsiskaitymo sulaikymui, teisėjų kolegija pasisakys toliau šioje nutartyje. Nurodytų aplinkybių visumos kontekste teisėjų kolegija nepritaria apeliantės teiginiams dėl netinkamo sutarties ir susitarimo sąlygų vertinimo.

49. Kaip minėta, atsisakymą apmokėti už atliktus darbus apeliantė grindžia ir aplinkybe, kad dalis darbų, susijusių su grindų įrengimu, atlikta nekokybiškai. Apeliantės teigimu, grindų danga nėra tinkama eksploatacijai, ją įrenginėjant panaudotas plieninio plaušo kiekis yra per mažas (neatitinka projektinių sprendinių). Grindų trūkumai gali būti pašalinti tik visiškai perdarant grindis arba perdarant viršutinę grindų betono sluoksnio dalį intensyviausiai naudojamoje grindų dalyje (6 300 kv. m). Kitus galimus minimų trūkumų šalinimo būdus apeliantė atmeta.

50. Svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (CK 6.663 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 dalis, 6.697 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o, jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 36 punktas; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 107 punktas).

51. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 straipsnio 1 dalis). Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apeliantės pozicija dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės klaidų, netinkamai paskirsčius įrodinėjimo pareigą, selektyviai vertinant byloje pateiktus įrodymus ir vertinant byloje esančių įrodymų visumą, yra nepagrįsta. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, įvertino įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantės nurodomi grindų defektai nelemia sąlygų rangos sutarties kainos sumažinimui egzistavimo.

53. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. subrangos sutartimi Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ iki 2018 m. rugsėjo 28 d. (imtinai) įsipareigojo atlikti betoninių glaistytų grindų įrengimo darbus. Techninės projekto dalies aiškinamojo rašto dalyje, skirtoje grindų įrengimui, nurodoma, kad grindų konstrukcija – monolitinė 180 mm storio betono plokštė, iš betono C30/37 (DP metu betono markė, markės sudėties kiti parametrai turi būti tikslinami su grindis įrengiančia firma, kuri ir parengs detalius grindų projekto brėžinius pagal pateiktą užduotį), armuota dviem tinklais, naudojant specialius betonui priedus, įmaišas. Detalus grindų plokštės pagrindinis armavimas, armavimas atitinkamų vietų prie kolonų, grindų pakraščių, ties susitraukimo ir deformacinėmis siūlėmis turi būti sprendžiamas ir labiau detalizuojamas darbo projekto stadijoje. Grindų plokštė atskirta temperatūrinėmis siūlėmis nuo kolonų, pamatų sijų, pamato po įrengimais. Grindys įrengiamos ant 100 mm storio šiluminės izoliacijos iš ekstruzinio polistireno 3m pločio zonoje pagal išorinį pastato perimetrą. Taip pat įrengiamos deformacinės siūlės. Grindys turi atlaikyti visas veikiančias apkrovas bei atitikti STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ reikalavimus. Rangos sutartyje nustatydamos techninio projekto ir darbo projekto sąvokas, taip pat darbų apimtis, pobūdį ir vykdymo tvarką šalys akcentavo galimybę projektinius sprendinius tikslinti, koreguoti (rangos sutarties 1.4, 1.28, 2.2, 5.2, 5.3 punktai). Sutarties priede Nr. 6, numatančiame užsakovo ir rangovo suderintą techninio projekto pakeitimų sąrašą, vienas armuotas tinklas pakeistas į fibrą, nenurodant jokių parametrų, o tik tai, kad konstrukcija pakrovimo zonoje (tarp A ir B ašių) pagal TP apkrovas. UAB „Mitnija“ darbo projekto dalyje, skirtoje grindims, nurodyta, kad pirmo aukšto sandėliavimo dalyje suprojektuotos 180 mm storio grindys. Grindų betonas C30/37 XC3, dėvėjimo poveikis XM1. Grindys armuojamos 35kg/m³ plieno fibra HE75/50 ir vienu armatūros tinklu. Taigi, sutarties pasirašymo metu techniniame projekte buvo numatytas grindų dvigubas armavimas tinklu, armavimo su fibra nebuvo suprojektuota ir metalinio pluošto (fibros) kiekio nebuvo nustatyta, darbo projektą jau po sutarties pasirašymo užsakė ieškovė (sutarties 5.1.1 punktas) ir pagrindinis uždavinys rengiant buvo, kad grindys atitiktų techninį projektą ir techniniame projekte nurodytas apkrovas.

54. Savo poziciją dėl grindų defektų byloje apeliantė grindė ir grindžia KTU 2019 m. balandžio 18 d. tyrimų ataskaita, atlikta remiantis UAB ,,Egilis“ (apeliantės) 2019 m. vasario 8 d. užsakymu. Apžiūros metu (2019 m. vasario 11 d.) konstatuoti defektai: ilgi ištisiniai plyšiai grindų dangoje, mikro aižėjimas, grindų dangos atšokinėjimas, ištrupėjimai aplink dangos paviršiuje esantį metalinį pluoštą, temperatūrinių deformacinių siūlių įrengimas per aukštai nuo grindų viršutinio lygio. Iš grindų 2019 m. vasario 18 d. ir papildomai 2019 m. kovo 7 d. buvo išgręžti penki kernai. Kaip nurodyta ataskaitoje, kernų išgręžimo vietos buvo parinktos užsakovo UAB „Egilis“; kernai buvo gręžiami grindyse, kuriose buvo stebimas grindų dangos atšokimas (tarp ašių A-C ir 1-4). Nustatyta, kad betono C30/37-XC3-XM1 panaudoto grindų įrengimui (tarp ašių A-B ir 3-4), gniuždymo stiprio klasė atitinka projektinę ir atitinka C30/37 klasės reikalavimus pagal LST EN 206:2013+A1:2017 standarto reikalavimus. Taip pat ataskaitoje užfiksuota, kad plieninio plaušo kiekio vidurkis (28,4 kg/m³) yra mažesnis už numatytąjį darbo projekte (35 kg/m³), kas yra viena iš grindų įtrūkimų priežasčių. Kita priežastimi specialistai įvardijo netinkamai įrengtas deformacines siūles. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ataskaitos pagrindu apeliantė 2019 m. balandžio 26 d. pateikė pretenziją dėl sutarties kainos sumažinimo; 2019 m. balandžio 30 d. – gegužės 2 d. šalys suderino defektų šalinimo grafiką, 2019 m. gegužės 9 d. atsakovei pateikta informacija apie defektų šalinimą, 2019 m. gegužės 15 d. atsakovė pakartotinai kreipėsi į KTU specialistus, kurie pateikė atsakymą, jog grindų paviršius sutvarkytas, o giluminiai pažeidimai turi būti stebimi.

55. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams dėl selektyvaus ir netinkamo minėtos KTU ataskaitos vertinimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ataskaitos turinys tvirtina, kad betono pavyzdžiai (kernai) tyrimams buvo paimti iš nedidelio grindų ploto pačios apeliantės nurodytose vietose, kuriose vizualiai buvo stebimi defektai ir nėra duomenų, kad lyginamajam tyrimui kernai būtų imti ir iš vizualiai nedefektuotų grindų vietų. Todėl pagrįsta išvada, kad iš nurodytos informacijos spręsti, jog specialistų nustatytas plieninio plaušo kiekis yra visose itin didelio ploto grindyse, nėra pagrindo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje apeliantė neprašė skirti teismo ekspertizę; teikti papildomus įrodymus, kuriuose būtų užfiksuoti skirtingų grindų vietų tyrimai, proceso dalyviai nepageidavo. Be to, kaip matyti iš apeliantei pateikto 2019 m. liepos 3 d. KTU rašto dėl betoninių grindų defektų planuojamo taisymo, ekspertai nurodė, kad, nors plyšių atsivėrimui nemažą įtaką gali turėti ir per mažas armuojančio metalinio plaušo kiekis, kuris buvo nustatytas KTU tyrimų metu, tačiau norint patikslinti šį tyrimo rezultatą, tikslinga atlikti metalinio pluošto (metalinių fibrų) kiekio tyrimus bent keliuose skirtinguose grindų plotuose. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė nepagrįstai sprendimą kvestionuoja ir teigia, kad teismas nepagrįstai nenustatinėjo aplinkybės, koks kiekis plieninio plaušo buvo panaudotas įrengiant grindis. Apeliaciniame skunde šiuo aspektu apeliantė iš esmės remiasi KTU ataskaitos duomenimis, kurie, kaip nustatyta, pagrindžia fibros kiekį tik defektuotose vietose. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į bylą pateiktuose elektroninių užsakymų pavyzdžiuose fiksuojamas reikalavimas betono tiekėjui į betoną įdėti plieninį plaušą, plaušo įsigijimas fiksuotas pirkimo ir transportavimo dokumentuose (UAB „Serfas“, UAB „Dovalita“ PVM sąskaitose faktūrose, krovinio važtaraščiuose), taip pat užfiksuota, kad UAB „Grinduva“ perkamą plieninį plaušą pardavėjas pristatydavo tiesiogiai betono tiekėjams. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, jog VGTU specialistų vertinimu, esant 0,3–0,6 proc. plieninio plaušo tūriui (23,4–46,8 kg/m³) betone, plaušo kiekio pasiskirstymo variacijos koeficientas net laboratorinėmis sąlygomis svyruoja nuo 22 proc. iki 35 proc., net ir taikant minimalų variacijos koeficientą (22 proc.), nukrypimas gali sudaryti iki 6,75 kg/m³, todėl 28,4 kg/m³ kiekis negali būti vertinamas kaip neatitinkantis projektinių reikalavimų (35 kg/m³ – 6,75 kg/m³ = 28,25 kg/m³). Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir tuo atveju, jeigu iš tikrųjų plieninio plaušo kiekis grindyse yra mažesnis bei sudaro 28,4 kg/m³ pagal KTU 2019 m. balandžio 18 d. ataskaitoje aprašytus tyrimų rezultatus grindų stiprumo savybės atitinka projektinę dokumentaciją. Tokia pati išvada yra pateikta ir darbo projektą rengusios UAB „Mitnija“ atliktuose skaičiavimuose; o VGTU 2019 m. rugsėjo 13 d. išvadoje nurodyta, kad plieninio plaušo kiekio sumažinimas nuo 35 kg/m³ iki 28,4 kg/m³ galėtų turėti įtakos grindų stiprumui tik tuo atveju, jeigu apkrova dvigubai viršytų nurodytąją projektinėje dokumentacijoje, o paviršiaus pleišėjimasis grindų galiai įtakos neturi. Tokį patį tyrimo rezultatą nurodė ir T. M. į bylą pateiktoje ekspertinėje išvadoje. Be to, kaip nustatyta, įtrūkimai užima tik sąlyginai nedidelį plotą, lyginant su bendru objekto grindų plotu. Taigi, esant šiems duomenims, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendimą kritikuoja dėl nenustatyto panaudoto plaušo kiekio, jo įdėjimo būdo ar plieninio plaušo tipo nenustatymo ir tokiu būdu neatskleistos bylos esmės. Bylos duomenimis UAB „Grinduva“ naudojo metalinį plaušą, kurio skersmuo yra 1 mm, ilgis – 50 mm, toks plaušas akceptuotas 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. komerciniuose pasiūlymuose, suderintas su statinio statybos techninės priežiūros vadovu M. Š., technologinėje kortelėje aprašytas panaudoto metalinio plaušo tipas.

56. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019, jos 24 punktą).

57. Skundžiamo sprendimo turinys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nei vienai į bylą pateiktai specialistų išvadai nesuteikė didesnės įrodomosios reikšmės, KTU tyrimų atskaitoje nurodytas išvadas išsamiai aptarė ir palygino su kitų specialistų byloje pateiktomis išvadomis (VGTU specialistų 2019 m. birželio 12 d. ataskaita, 2019 m. rugsėjo 13 d. išvada, eksperto T. M. ekspertine išvada, UAB „Statybos tyrimų institutas“ konsultacine išvada ir papildyta konsultacine išvada), kitais rašytiniais įrodymais ir parodymais, duotais teismo posėdžio metu, tinkamai įvertino šių įrodymų visetą. Apeliacinio skundo turinys rodo, kad apeliantė kitaip vertina nustatytas aplinkybes ir byloje pateiktų įrodymų turinį, tačiau toks subjektyvus vertinimas neteikia pagrindo spręsti teismo išvadas esant neteisingoms.

58. Teismas, ištyręs visus byloje pateiktus įrodymus ir specialistų išvadas, pagrįstai nustatė, kad didžiausi ištisiniai grindų dangos įtrūkimai yra susiję su deformacinių siūlių neįrengimu ar netinkamu įrengimu, taip pat, kad įtrūkimų kiekį ir mastą nulėmė grindų džiūvimo procesas, bet ne plieninio plaušo kiekis ir šias išvadas pagrindžia tiek KTU tyrimų ataskaitoje, tiek VGTU specialistų bei T. M., UAB „Statybos tyrimų institutas“ išvadose pateikti duomenys. Ilgi linijiniai ištisiniai plyšiai yra atsiradę dėl neįrengtos deformacinės siūlės grindų detalių GD-1 ir GD-1.1 jungties vietoje, tokia siūlė nenumatyta darbo projekte. Mikro įtrūkimai ir įtrūkimai mažesni nei 0,5 mm yra betono natūralaus džiūvimo pasekmė, jie nėra laikomi defektais, jie neremontuotini ir neturi jokios įtakos grindų eksploatacijai. Kaip matyti T. M. ekspertinėje išvadoje nurodyta nesant dispersinės armuotos grindų dangos teisinio reglamentavimo, akcentuota, jog tokio tipo grindims netaikomas nei statybos techninis reglamentas STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“, nei LST EN 1992-1-1 Eurokodas 2 „Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“, o rekomendacinio pobūdžio dokumente Technical report 34: Concrete industrial ground floors (Techninė ataskaita 34, Pramoninės betoninės grindys) nurodoma, kad betoninių grindų paviršiui yra būdingas mikro pleišėjimas (netaisyklingi smulkūs įtrūkimai), kurie turi tik vaizdinį efektą, bet nėra konstrukcinė problema. Kartu minėtame dokumente akcentuojama, kad tikrosios pleišėjimo priežastys nėra žinomos, todėl neaiškios ir priemonės, kurios padėtų jo išvengti, pažymima, jog pleišėjimas vyksta dėl betono susitraukimo, plieninis plaušas tam kelio neužkerta, tik padaro betoną elastingesniu ir įtrūkimų atveju sumažina tarpus. Paviršiaus pleišėjimas neturi įtakos grindų laikomajai galiai, jo sieti su plieninio plaušo kiekiu ar rūšimi nėra pakankamo pagrindo. Taigi, net demontavus ir įrengus naujas grindis – mikro įtrūkimų atsiradimas būtų neišvengiamas.

59. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad sprendimo motyvai dėl tinkamo grindų stiprumo yra grindžiami nepatikimais įrodymais, jog teismas nepagrįstai rėmėsi VGTU 2019 m. rugsėjo 13 d. mokslinės ataskaitos išvadomis, nes atliktas skaičiavimas neapėmė visų grindims tenkančių apkrovų grupių. VGTU 2019 m. rugsėjo 13 d. ataskaitoje nustatyta, kad plyšiai nagrinėjamoje plokštėje susidaro kai apkrova pasiekia 160 kN (projektinė apkrova nuo stelažo atramos sudaro 80 kN). Plaušo kiekis betone neturi įtakos betono atsparumui, pleišėjimui. Plaušo įtaka pasireiškia atsivėrus plyšiams apkrovai viršijus 160 kN reikšmę. Taip pat nustatyta, kad pastato dalyse, kur pastebėti defektai betono paviršiuje, esant 80 kN projektinei apkrovos reikšmei betone, atsiveria plyšiai, kurių vidutinis plotis neviršija 0,0052 mm. Šių plyšių atsivėrimą lemia ne plaušo kiekis betone, o esami neišvengiami defektai betono struktūroje. Toks pleišėjimo pobūdis neturi įtakos grindų plokštės laikomajai galiai, nes, didėjant apkrovai, tempimo įtempius betone pradeda perimti strypinė armatūra. Taigi, kaip matyti VGTU ataskaitoje yra įvertinta didžiausia projektinė apkrova – 80 kN bei tyrimo metu nustatyta 160 kN apkrova, kuriai esant nagrinėjamoje plokštėje susidaro plyšiai ir kuri ženkliai viršija visas projektines apkrovas. Taigi, VGTU skaičiavimai atlikti pagal didžiausią projektinę apkrovą, todėl, jeigu atlaikoma didžiausia apkrova, turi būti atlaikomos ir mažesnės apkrovos. VGTU išvados laikytinos pagrįstu įrodymu dėl tinkamo grindų stiprumo. Be to, kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismo išvados paremtos įrodymų visetu, todėl tai, kad apeliantė nesutinka su atskirais rašytiniais įrodymais (specialistų išvadomis), nelemia teismo išvadų neteisingumo.

60. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma neteikia pagrindo pritarti apeliantei, jog pastato grindų dalies perdarymas yra vienintelis būdas pašalinti nustatytus darbų defektus. Viena vertus, kaip nustatyta, įrengtos betono grindys tenkina pramoninėms grindims keliamus reikalavimus, jas galima eksploatuoti pagal paskirtį, mikro pleišėjimai yra neišvengiami, pleišėjimas iki 0,5 mm neturi įtakos ilgaamžiškumui ir nelaikytinas defektu, be to, supleišėjusių grindų plotas, kur įtrūkimai didesni nei 0,5 mm yra sąlyginai nedidelis lyginant su bendru grindų plotu. Todėl pagrįsta ieškovės bei UAB „Grinduva“ pozicija, kad tokios grindų zonos turi būti taisomos lokaliai. Taip pat pažymėtina, kad trečiasis asmuo UAB „Grinduva“ neneigė ir patvirtino savo valią šalinti galimus defektus.

61. Bylos duomenimis, KTU specialistai rekomendavo lokalų defektų taisymą iš esmės analogišką rekomenduotam eksperto T. M. ekspertinėje išvadoje. KTU, kaip vieną iš galimų hipotezių, dėl ko kai kuriose grindų dalyse atsirado didesnis pleišėjimas nei įprastai, nurodė per mažą fibros kiekį, tačiau net ir tokiu atveju defektų šalinimui grindų demontavimo nerekomendavo. Apeliantei pateiktame KTU 2019 m. liepos 3 d. rašte dėl betoninių grindų defektų planuojamo taisymo nurodyta šalinti defektus lokaliai – būtina plyšius užtaisyti žymiai skystesne/lakesne poliuretano ar epoksido derva, kad jis sugebėtų įsiskverbti į gilesnius grindyse esančių plyšių sluoksnius ir sustabdyti jų vystymąsi, taigi, kaip matyti, grindų demontavimas nėra rekomenduojamas. VGTU 2019 m. birželio 12 d. ataskaitoje taip pat rekomenduojamas lokalus defektų taisymas – netaisyklingų mikro plyšių remontą atliekant, užpildant juos skystos konsistencijos tirpalu ličio junginių pagrindu SINAK HLQ-125. Trečiojo asmens UAB „Statybos procesų valdymas“ atsiliepime nurodyta, kad defektų šalinimas turėtų būti lokalus, o grindų demontavimas yra visiškai neracionalus. Taigi, bylos duomenys tvirtina, kad dauguma statybos specialistų ir ekspertų, tyrusių grindų defektus ir jų atsiradimo priežastis, grindų demontavimo objekte nerekomenduoja, o rekomenduoja lokalų defektų taisymą; ekspertas S. M. konsultacinėje išvadoje rekomendavo du grindų defektų ištaisymo variantus: visišką – perdarant grindis, bei dalinį – perdarant viršutinę grindų betono sluoksnio dalį intensyviausiai naudojamoje grindų dalyje. Be to, kaip nustatyta T. M. ekspertinėje išvadoje Technical report 34: Concrete industrial ground floors (Techninė ataskaita 34, Pramoninės betoninės grindys), patariama įtrūkimų iš karto neremontuoti, stebėti, kiek jie plečiasi ir, jeigu tai netrukdo grindų naudoti pagal paskirtį, jų užtaisymo imtis tik įtrūkimui nustojus plėstis. Vadinasi, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantės pozicija dėl būtinybės grindų trūkumus šalinti intensyviausiai naudojamoje grindų dalyje (6 300 kv. m) perdarant viršutinį betono sluoksnį, kas kainuotų 267 445,73 Eur, vertintina kaip nepagrįsta ir sudaranti pagrindą atmesti reikalavimą nurodyta suma sumažinti rangos sutarties kainą. Be to, grindis įrenginėjusi UAB „Grinduva“ patvirtino, kad yra pasiruošusi šalinti garantiniu laikotarpiu išryškėjusius defektus, kas eliminuoja poreikį atsakovės išlaidoms.

62. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 85 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

63. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ir atsakovės pozicijos yra priešingos, šalys, bei trečiasis asmuo teikė į bylą skirtingas statybos specialistų išvadas, kurios vienais atvejais sutapo, kitais – ne, tačiau skundžiamo sprendimo turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl grindų defektų fakto grindė sprendime analizuodamas ne tik šalių pateiktus rašytinius įrodymus, minėtas specialistų išvadas, bet ir liudytojų parodymus, motyvavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus vertina kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos sprendime aiškiai ir tiksliai motyvuotu įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog teismas pažeidė CPK normas, nes netinkamai vertino įrodymus, nėra pagrindo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ar netinkamai jas taikęs. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

64. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams ir skundžiamo sprendimo išvadoms, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

65. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, nustatė ir vertino reikšmingas faktines aplinkybes bei įrodymus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir iš dalies tenkindamas ieškinį bei atmesdamas priešieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovė bei tretieji asmenys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ir – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

67. Ieškovė nurodo, kad patyrė 3 558,61 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Šias išlaidas ieškovė grindžia 2021 m. liepos 15 d. sąskaita bei mokėjimo nurodymu. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktais, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikytinas 2021 metų pirmąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 517,40 Eur, todėl didžiausia ieškovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 1 972,62 Eur (1 517,40 Eur x 1,3). Ieškovės prašoma priteisti 3 558,61 Eur suma žymiai viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą didžiausią priteistiną atstovavimo išlaidų sumą.

68. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą reikšmingai nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti ieškovei visą jos nurodytų išlaidų sumą. Nepaisant apeliacinio skundo apimties, atsakovės apeliaciniame skunde keliami klausimai nebuvo itin sudėtingi ir nereikalavo iš atsiliepimą į šį skundą rengusio ieškovės atstovo kokių nors specifinių žinių ar didesnių laiko sąnaudų, juo labiau, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą parengęs ieškovės atstovas atstovavo jos interesams ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jam neabejotinai buvo žinomos visos ginčo aplinkybės. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, tinkamai atlygins Rekomendacijų pagrindu apskaičiuota 1 972,62 Eur suma, priteistina iš atsakovės.

69. Trečiasis asmuo Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ pateikė 2021 m. liepos 20 d. sąskaitą bei apmokėjimo duomenis, patvirtinančius patirtas 1 500 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl priteistinos iš atsakovės.

70. Trečiasis asmuo UAB „Statybos procesų valdymas“ duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egilis“ ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ naudai 1 972,62 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt du eurus 62 euro centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egilis“ trečiojo asmens Lietuvos ir Čekijos uždarosios akcinės bendrovės „Grinduva“ naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.