Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams (a. b. t. 2, b. l. 61-63).

Taip pat T. S. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 8 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta subendrinta bausmė, visiško bausmių sudėjimo būdu, subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir T. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų (a. b., t. 2, 1 d., b. l. 19-34).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. S. skundas netenkintinas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo konkrečiu atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Kaip jau paminėta šioje nutartyje, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo nustatytą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, jo elgesį pataisos įstaigoje, pastarojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-255-813/2022, Nr. 1S-260-966/2022, Nr. 1S-232-290/2022, Nr. 1S-99-485/2023).

Teismas, susipažinęs su nuteistojo T. S. skundu ir jo asmens byla, konstatuoja, kad pastarasis formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygą, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tai reiškia, kad T. S. yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kurią atliko 2023 m. gegužės 3 d. Kita vertus, vien šios sąlygos egzistavimas nelaikytinas pakankamu pagrindu asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos institutą. Šiam institutui taikyti taip pat yra būtinos ir kitos sąlygos, o būtent – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Teismas, įvertinęs skundžiamą Komisijos Nutarimą, jo turinį sugretinęs su T. S. asmens bylos duomenis, charakterizuojančius nuteistąjį, pripažįsta, kad pastarasis neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus bei nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šias aplinkybes pagrįstai nustatė ir Komisija skundžiamame Nutarime.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. kovo 25 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą 2024 m. kovo 22 d. (atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis, interviu metu gautą informaciją) nustatyta (išliekanti) nuteistojo T. S. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, t. y. teigiami pokyčiai nustatyti piktnaudžiavimo alkoholiu srityje (nuo 2020 m. nėra užfiksuoti vartojimo atvejai), tačiau neigiami rizikos pokyčiai nustatyti piktnaudžiavimo narkotikais srityje (T. S. 2023 m. gruodžio 28 d. nubaustas drausmine tvarka už apsvaigimą nuo kokaino). Taip pat nustatyta nuteistojo vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika (a. b., t. 2, 1 d., b. l. 139-150). Aptariant nuteistojo T. S. nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, svarbu jį įvertinti retrospektyviai ir paminėti ankstesnius nusikalstamo elgesio vertinimų rezultatus. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistasis T. S. 2023 m. kovo 24 d., 2023 m. gegužės 19 d. ir 2023 m. rugsėjo 6 d. buvo vertinamas (taikant OASys metodiką) (duomenys neskelbtini) kalėjime, o minėtų vertinimų metu pastarajam taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (a. b., t. 2, 1 d., b. l. 148). Tai reiškia, kad tikimybė, jog T. S. pakartotinai nusikals per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį išliko tapati – jos kitimo dinamika viso bausmės atlikimo laikotarpiu yra minimali.

Vertinant T. S. atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys tiek į anksčiau minėtą T. S. nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, kuris yra nekintantis (išlieka vidutinė nusikalstamo elgesio rizika), tiek į vis dar, nepaisant nuteistojo įsitraukimo į socialines reabilitacijos priemones, aktualiomis išlikusias nuteistojo problemines sritis, susijusias su vertybinėmis nuostatomis bei gyvenimo būdo ypatumais.

Teismas neturi objektyvaus pagrindo sutikti su skunde išreikšta nuteistojo pozicija, kad Komisija skundžiamame Nutarime nevertino T. S. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir jas sumenkino neigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste. Susipažinus su skundžiamo Nutarimo turiniu, matyti, kad Komisija objektyviai įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį T. S. charakterizuojančias aplinkybes. Tiek Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad pastarasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (dalinai) vykdė Komisijos rekomendacijas ir dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse (vykdo individualią veiklą, pradėjo dalyvavimą intervencinėje priemonėje, dalyvavo prevencinėse priemonėse - 2024 m. vasario mėnesį dalyvavo įvadiniame intervencinės priemonės „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“ užsiėmime, o nuo 2024 m. kovo 1 d. pradėjo dalyvavimą grupiniuose intervencinės priemonės užsiėmimuose). Taip pat, vertinant vykdomų intervencinių priemonių poveikio aspektus, pastebėti teigiami T. S. pokyčiai mąstymo ir elgesio, nuostatų srityse, t. y. nuostata į darbinę veiklą kito (šiuo metu vykdo individualią veiklą), palaiko ryšius su savo šeimos nariais, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu sukūrė šeimą (konstruktyvūs santykiai su žmona gali palengvinti nuteistojo integracijos į visuomenę procesą), nuo 2020 m. alkoholio vartojimo atvejai neužfiksuoti.

Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo instituto taikymo, šios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, grupei negali būti taikoma pirmenybė. Priešingai, visos šios aplinkybės – tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinami visumoje, nei vienos iš jų neišskiriant.

Kartu aptariant nuteistojo skunde pateiktus argumentus, susijusius su teigiamu pastarojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, jog minėtas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023).

Sugretinęs nuteistojo skunde akcentuotas bausmės atlikimo metu nustatytas, jo elgesį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes su nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu charakterizuojančių duomenų visuma, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nusveria visas kitas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustatytas ir pastarojo asmens byloje užfiksuotas aplinkybes. Priešingai, T. S. ryšiai, gyvenimo stilius, elgesys, mąstymas bei susiformavusios nuostatos šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape sudaro pagrindą pritarti Nutarimo išvadai ir pastarajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Pabrėžtina, kad vertinant nuteistojo T. S. elgesio atitikimą akivaizdžiai padarytai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu (tai nurodyta ir Socialinio tyrimo išvadoje) nustatyti pastarojo 4 statiniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai – ankstesni teistumai (5); bausmės vykdymo atidėjimo instituto pažeidimas; vienas iš dabartinių teisės pažeidimų yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis) modelio dalis; stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Pripažintina, kad iš esmės nėra įmanoma panaikinti statinių kriminogeninių veiksnių, tačiau, kita vertus, nagrinėjamu atveju yra nustatyti net 8 dinaminiai T. S. nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai (galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių) – sudėtinga materialinė padėtis dėl turimų skolų; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialios veiklos; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; impulsyvumas; smurtinis elgesys, apsvaigus nuo alkoholio; nepakankami problemų sprendimo bei savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžiai; neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus; neigiama nuostata į visuomenės narius. Tarp visų anksčiau aptartų statinių ir kriminogeninių veiksnių yra nustatytas ir vos vienas nuteistojo apsauginis kriminogeninis veiksnys – šeimos sukūrimas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Šiuo aspektu, pabrėžtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Detalizuojant nuteistojo T. S. kriminogeninius veiksnius, Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, jog nors asmens finansų planavimo įgūdžiai nėra tiesiogiai susiję su nusikalstama veika, tačiau jo teisės pažeidimų viena pasekmių yra materialinė atsakomybė. Nuteistasis turi prievolę atlyginti priteistą žalą, tačiau savanoriškai to nedaro. Socialinio tyrimo išvadoje aptariant nuteistojo T. S. ryšių sritį, pripažinta, jog nors asmuo ir palaiko ryšius su šeimos nariais, tačiau ši aplinkybė egzistavo ir jo nusikalstamų veikų padarymo metu, todėl tai nebuvo pakankama sąlyga asmenį atgrasyti nuo nusikalstamo elgesio. Analizuojant pastarojo santykį su psichiką veikiančiomis medžiagomis, konstatuota, kad T. S. problemos, susijusios su alkoholio vartojimu, yra tiesiogiai susijusios su pastarojo neatsakingu elgesiu vairuojant bei smurtinio elgesio pasireiškimu, Pažymėta, jog šios problemos yra aktualios net struktūruotoje aplinkoje, kadangi T. S. pasinaudojo galimybe alkoholį bei psichotropines medžiagas vartoti laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, ir paskutinį kartą tai darė pakankamai neseniai – 2023 m. gruodžio 28 d. užfiksuotas pastarojo apsvaigimas nuo psichotropinės medžiagos – kokaino vartojimo. Socialinio tyrimo išvados dalyje, kurioje aptariamas nuteistojo mąstymas ir elgesys, konstatuota, kad T. S. per visą procesą nesiėmė jokių veiksmų, nukreiptų į nusikaltimo pasekmių sušvelninimą – neatlygino teismo priteistos žalos, neatsiprašė nė vieno iš didelę neturtinę žalą patyrusių nukentėjusiųjų. Be kita ko, pastarasis, pateikdamas savęs vertinimo nuomonę, nenurodė nei vienos probleminės srities, susijusios su jo nusikalstamu elgesiu, kas patvirtina pastarojo sunkumus atpažįstant problemas, įtakojančias jo nusikalstamo elgesio raišką. Galiausiai, socialinio tyrimo metu įvertinus asmens nuostatų sritį, konstatuota, kad nuteistojo T. S. nusikalstamas elgesys pasireiškė, vadovaujantis netinkamomis moralinėmis ir negatyviomis į visuomenės narius nukreiptomis nuostatomis. Be to, T. S., net ir būdamas izoliuotas, yra linkęs pažeidinėti taisykles, kas asmenį charakterizuoja kaip linkusį ignoruoti teisės aktų nustatytus reikalavimus (a. b. t. 2, b. l. 139-150).

Akcentuotina, kad tais atvejais, kai yra nustatomi neigiami nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo elgesio pakartotiniam nusikalstamumui. Kaip matyti tiek iš Socialinio tyrimo išvados, tiek iš likusios nuteistojo asmens bylos, įskaitant ir ankstesnes jo atžvilgiu priimtas socialinio tyrimo išvadas, nuteistojo kriminogeniniai veiksniai nepasižymi nuoseklia mažėjimo dinamika. Sugretinus T. S. atžvilgiu priimtą Socialinio tyrimo išvadą su ankstesniais laikotarpiais priimtomis išvadomis, nustatyta, jog pastarojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai per vienerių metų laikotarpį sumažėjo tik dviem pozicijomis – nuo 10 iki 8, o apsauginiai kriminogeniniai veiksniai išliko tokie patys (a. b., t. 2, 1 d., b. l. 69-79, 83-93, 110-119, 139-150). Tai reiškia, kad ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį nuteistojo elgesį, mąstymą bei nuostatas apibūdinantys veiksniai, atspindintys pastarojo gebėjimą integruotis į visuomenę bei laikytis visuomenėje priimtinų elgesio ir moralės normų, keičiasi itin neženkliai, t. y. iš esmės minimaliai.

Apibendrinant pirmiau aptartą, konstatuotina, kad, nors nuteistasis imasi tam tikrų priemonių, susijusių su jo elgesio ir mąstymo teigiama kaita, tačiau, įvertinus konstatuotų pastarojo elgesio bei mąstymo probleminių sričių skaičių, jo elgesį bausmės atlikimo metu (baustas drausmine tvarka 9 kartus, iš kurių 3 kartus už alkoholio vartojimą ir vieną kartą už narkotinių medžiagų (kokaino) vartojimą, paskutinį kartą – 2023 m. gruodžio 28 d., skatintas 5 kartus), taip pat į aplinkybę, jog 2017 m. gegužės 3 d. dėl gero elgesio buvo perkeltas į lengvąją grupę, tačiau 2019 m. pradėjo sistemingai pažeidinėti nustatytą tvarką, dėl ko buvo perkeltas iš lengvosios grupės į paprastąją, o 2021 m. – į drausmės grupę (šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis), akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesuteikia pagrindo teismui konstatuoti, jog pastarojo dabartiniame bausmės vykdymo etape dedamos pastangos ir daroma pažanga yra pakankamos, spręsti apie pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Kaip matyti iš nuteistojo atlikto vertinimo, užfiksuoto Socialinio tyrimo išvadoje, iki šiol yra išlikusios koreguotinos sritis, kurių tinkama dinamika, dabartiniame bausmės vykdymo etape, negali būti užtikrinta be asmens izoliacijos nuo visuomenės. Pripažintina, kad kol nėra išnykusi didžioji dalis teismo paminėtų dinaminių kriminogeninių veiksnių, tol negalima daryti išvados apie realią asmens pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o pastaruoju metu stebimas tam tikras teigiamas nuteistojo T. S. elgesys įkalinimo įstaigoje (tą vertinant su visu bausmės atlikimo laikotarpiu) leidžia teigti tik apie formalų, bet ne realų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą.

Teismas, vertindamas skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir šių kriterijų analizei reikšmingus nuteistojo asmens bylos duomenis, atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).

Nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad T. S. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 8 punktą, 253 straipsnio 1 dalį. Tai reiškia, kad pastarasis buvo pripažintas kaltu padaręs iš esmės vien smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad 2023 m. kovo 24 d. atlikus smurto rizikos įvertinimą (taikyta HCR-20 metodika), nustatyta, jog T. S. pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, t. y. išlieka reali tikimybė dėl pastarojo smurto naudojimo prieš kitus asmenis. Svarbu pažymėti ir tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo gana didelės įtakos T. S. veiksmų atlikimui. Pabrėžtina ir tai, kad nuteistasis, net ir būdamas izoliuotas nuo visuomenės bei bausmę atlikdamas struktūruotoje aplinkoje, net tris kartus buvo nubaustas drausmine tvarka dėl alkoholio vartojimo, o po paskutinio Komisijos sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo, T. S. buvo nubaustas už narkotinės medžiagos (kokaino) vartojimą. Tai tik patvirtina, kad asmuo turi problemų dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo, o šių medžiagų neatsisako net atlikdamas laisvės atėmimo bausmę prižiūrimas įkalinimo įstaigos pareigūnų, todėl spręstina, jog laisvėje alkoholio ir (ar) narkotinių medžiagų vartojimas gali būti dar intensyvesnis, kas didintų asmens recidyvo tikimybę. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats nuteistasis T. S. nėra savikritiškas savo neteisėtų veiksmų atžvilgiu. Akcentuotina, kad net ir skunde dėl Komisijos Nutarimo pastarasis bando sumenkinti savo kaltę dėl narkotinių medžiagų vartojimo, stengdamasis kaltę permesti būtent įkalinimo įstaigos administracijai, kas patvirtina asmens nesugebėjimą savikritiškai vertinti savo neigiamų veiksmų. Sutiktina su nuteistojo pozicija, kad iš tiesų įkalinimo įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, jog nuteistieji nedisponuotų draudžiamais daiktais, tačiau būtent pats asmuo, siekdamas iš tiesų keistis bei atsisakyti neigiamo gyvenimo būdo, savo valios pastangomis turi atsisakyti disponavimo draudžiamais daiktais, o ypač alkoholio ir (ar) narkotinių medžiagų vartojimo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Todėl minėta nuteistojo T. S. pozicija akivaizdžiai patvirtina, kad pastarasis dabartinėje jam paskirtos bausmės atlikimo stadijoje dar nėra vertas pasitikėjimo dėl lygtinio paleidimo taikymo ir paleidimo į laisvę iš įkalinimo įstaigos.

Teismas pažymi ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismo vertinimu, Komisijos išvada pagrįsta nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visuma, išsamiai aptartos iki šiol išliekančios probleminės nuteistojo mąstymo ir elgesio sritys, taip pat aplinkybės, susijusios su nuteistajam taikomų priemonių įtaka pastarojo elgesiui bei mąstymui, bei šių priemonių taikymo nepertraukiamumu. Dėl pirmiau aptarto, nesutikti su Nutarimu, kuriame pagrįstai pripažinta, kad nuteistojo pastangos šiame jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape nėra pakankamos ir turi pasižymėti tęstiniu pobūdžiu, nėra pagrindo. Įvertinęs nuteistojo pastangas, nukreiptas į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, taip pat anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, įskaitant vis dar egzistuojančias problemines sritis, bei šiame nuteistojo bausmės atlikimo etape nustatytą pastarojo gebėjimą keisti savo elgesį būtent struktūruotoje aplinkoje, teismas pripažįsta, kad šiuo metu, siekiant užtikrinti tinkamą nuteistajam paskirtos bausmės tikslų pasiekimą, nuteistajam tikslinga toliau tęsti aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonės, kas gali būti užtikrinta tik pastarajam realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis, bausmę atlikdamas (duomenys neskelbtini), turėdamas galimybę dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, nuosekliai įrodyti, kad gali daryti elgesio korekcijas, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, nuteistojo T. S. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. S. skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.