Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų A. T., A. V., P. K., M. K., I. R., M. L., V. G., E. S., R. N., J. B., S. P., D. G., Ž. V., Z. M., R. B., V. K., V. Š., A. B., S. G. skundąs dėl bankrutavusios UAB „Kelių remonto grupė“ 2014 m. birželio 11 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai skundu prašo pripažinti visus bankrutavusios UAB „Kelių remonto grupė“ 2014 m. birželio 11 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimus negaliojančiais. Nurodo, kad posėdis įvyko neteisėtai, pažeidžiant imperatyvią ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalies normą, kad kreditorių komitetas turi būti sudarytas iš ne mažiau kaip 5 narių, tačiau kreditorių komitete tebuvo 4 teisėti nariai.

BUAB „Kelių remonto grupė“ bankroto administratorius prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pripažinus negaliojančiu V. P. išrinkimą darbuotojų atstovu nebuvo panaikinta darbuotojų atstovui skirta vieta kreditorių komitete. Vėliau, 2014 m. vasario 18 d. surengtame kreditorių susirinkime už V. P. kandidatūrą į darbuotojų atstovus balsavo 75,41 proc. susirinkime dalyvavusių darbuotojų finansinių reikalavimų sumos, kurie sudaro 51,837 proc. teismo patvirtintų darbuotojų finansinių reikalavimų sumos. 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto posėdyje buvo patvirtinta kreditorių komiteto sudėtis.

Pareiškėjų skundas netenkintinas.

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato Civilinio proceso kodeksas (CPK) ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių (ĮBĮ 23 straipsnio 2 punktas). Pagal ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalį kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas. Kreditorių komiteto nariu turi būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. balandžio 16 d. vykusio BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių susirinkimo metu buvo renkamas kreditorių komitetas, kurio nariu, ginančiu su darbo santykiais susijusius reikalavimus, išrinktas V. P.. Iškilus ginčui dėl šio asmens patvirtinimo kreditorių komiteto nariu teisėtumo, ir Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2595-259/2013 konstatavus, jog V. P. nebuvo daugumos buvusių bankrutuojančios bendrovės darbuotojų balsais patvirtintas atstovauti darbuotojų interesus įmonės bankroto procese, buvo pripažinta, kad šio asmens patvirtinimas UAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių komiteto nariu yra nepagrįstas ir neteisėtas. 2014 m. vasario 18 d. įvyko BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių (buvusių darbuotojų) susirinkimas, kuriame balsų dauguma darbo santykių atstovu vėl buvo išrinktas V. P., kuris 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimo 1 punktu buvo patvirtintas kreditorių komiteto nariu. 2014 m. birželio 11 d. įvyko kreditorių komiteto posėdis, kurio nutarimai ginčijami šioje byloje. Posėdyje buvo sprendžiama: 1) dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo; 2) dėl kreditorių komiteto rinkimo; 3) dėl įgaliojimų suteikimo kreditorių komitetui; 4) dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo; 5) dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo; 6) dėl turto realizavimo procedūrų. Minėtas kreditorių komiteto posėdis įvyko nesant galutinio sprendimo dėl 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto posėdžio teisėtumo, t. y. nesant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl kreditorių komiteto sudėties teisėtumo.

Sprendžiant ginčus dėl kreditorių nutarimų, visų pirma, turi būti vertinama, ar priimti kreditorių nutarimai neprieštarauja teisės aktams, ar jie buvo priimti nustatyta tvarka, o jeigu ši tvarka buvo pažeista, ar pažeidimai buvo tokio pobūdžio, kad galėtų lemti atskirų kreditorių susirinkimų nutarimų kaip kreditorių sprendimų bankroto proceso eigoje neteisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1692/2010). ĮBĮ 25 straipsnyje numatyta kreditorių komiteto nutarimų priėmimo tvarka.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad kitoje civilinėje byloje Nr. B2-1947-555/2014 pareiškėjai A. T., A. V., P. K., M. K., I. R., M. L., V. G., E. S., R. N., J. B., S. P., D. G., Ž. V., Z. M., R. B., V. K., V. Š., A. B., S. G. yra kreipęsi su skundu prašydami pripažinti visus bankrutavusios UAB „Kelių remonto grupė“ 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimus negaliojančiais. Skundas buvo grindžiamas analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. kad posėdis įvyko neteisėtai, pažeidžiant imperatyvią ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalies normą, jog kreditorių komitetas turi būti sudarytas iš ne mažiau kaip 5 narių, tačiau kreditorių komitete tebuvo 4 teisėti nariai. Šis skundas 2014 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1947-555/2014 išnagrinėtas ir nutarta jį atmesti. Minėta nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartimi, taigi yra įsiteisėjusi.

Išnagrinėtoje byloje nustatytas prejudicinis faktas, kad 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimai buvo priimti pažeidus procedūrinę jų (nutarimų) priėmimo tvarką, tačiau net ir esant nustatytiems procedūriniams pažeidimams, nėra pagrindo paminėtų nutarimų naikinti, nes pats bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimas balsų dauguma visgi nutarė pritarti tiek darbuotojų atstovo kandidatūrai, tiek patvirtinti ir kitus šioje byloje ginčijamus komiteto nutarimus, tokiu būdu juos (skundžiamus nutarimus) įteisindamas. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai savo skundą grindžia tuo, kad 2014 m. balandžio 2 d. įvykęs BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių komiteto posėdis, kuriame dalyvavę 5 balsavę raštu kreditorių komiteto nariai (A. Z., N. G., A. A., A. B., V. P.), sprendė 4 klausimus: dėl darbuotojų atstovo patvirtinimo kreditorių komiteto nariu (1 darbotvarkės klausimas), dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo (2 klausimas), dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo (3 klausimas), dėl informavimo tvarkos (4 klausimas). Pareiškėjai nesutinka su tuo, jog V. P. buvo teisėtai patvirtintas kreditorių komiteto nariu, tačiau 2014 m. birželio 11 d. sušauktas kitas kreditorių komiteto posėdis, kurio nutarimus pareiškėjai ginčija motyvuodami tuo, jog kreditorių komiteto posėdis sušauktas nesulaukus sprendimo dėl 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimų pripažinimo neteisėtais. Kaip minėta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jo ginčyti 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimai pripažinti teisėtais ir nepanaikinti, byloje dalyvavo tie patys asmenys, joje nustatytas faktas buvo būtent tos bylos įrodinėjimo dalykas, todėl aplinkybė dėl kreditorių komiteto sudėties teisėtumo laikytina prejudiciniu faktu šioje byloje, kurioje pareiškėjai skundą dėl vėlesnio kreditorių komiteto posėdžio nutarimų pripažinimo neteisėtais argumentuoja kreditorių komiteto sudėtimi.

Pripažinus, kad 2014 m. birželio 11 d. įvykęs kreditorių komitetas, kaip ir 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto posėdis buvo teisėtos sudėties, nenurodant kitų argumentų dėl posėdyje priimtų nutarimų neteisėtumo, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 1 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, ĮBĮ 25 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų A. T., A. V., P. K., M. K., I. R., M. L., V. G., E. S., R. N., J. B., S. P., D. G., Ž. V., Z. M., R. B., V. K., V. Š., A. B., S. G. skundus dėl bankrutavusios UAB „Kelių remonto grupė“ 2014 m. birželio 11 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimų pripažinimo negaliojančiais netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.