- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-30
- Bylos Nr.
- 2-188/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00211-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Kreditorius
- A. M., A. K., A. P., A. J., A. T., A. V., Č. K., E. D., E. R., G. L., G. V., I. R., J. B., A. A., A. B., Ž. V., B. P., D. G., E. S., Z. M., Z. K., G. S., I. Č., G. A., P. K., L. K., M. L., M. N., V. O., R. N., Ž. K., S. G., S. P., V. B., V. S., M. K., M. T., R. B., P. L., V. Š., S. Č., S. T., V. K., V. V., E. J., V. G., V. N.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelių remonto grupė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria skundas patenkintas, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2595-259/2013 pagal kreditorių A. M., A. K., A. P., A. J., A. T., A. V., Č. K., E. D., E. R., G. L., G. V., I. R., J. B., A. A., A. B., A. B., Ž. V., B. P., D. G., E. S., Z. M., Z. K., G. S., I. Č., G. A., P. K., L. K., M. L., M. N., V. O., R. N., Ž. K., S. G., S. P., J. B., A. B., V. B., V. S., M. K., M. T., R. B., P. L., V. Š., S. Č., S. T., V. K., V. V., E. J., V. G., V. N. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelių remonto grupė“ kreditorių 2013 m. balandžio 16 d. susirinkimo 2.2 nutarimo pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditoriai kreipėsi į teismą su skundu prašydami pripažinti negaliojančiu BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių 2013 m. balandžio 16 d. susirinkimo 2.2 nutarimą, kuriuo nutarta V. P. išrinkti kreditorių komiteto nariu, įgaliotu ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo paduoti.
Nurodė, kad 2013 m. balandžio 2 d. bankroto administratorius informavo kreditorius apie 2013 m. balandžio 16 d. įvyksiantį susirinkimą, kurio antruoju darbotvarkės klausimu siūlė svarstyti kreditorių komiteto rinkimą, pateikė nutarimo projektą, kuriuo siūlė su darbo santykiais susijusiu įgaliotu asmeniu rinkti V. P., tačiau nepateikė šio asmens įgaliojimo atstovauti darbuotojų interesams. Nutarimo priėmimo metu buvę BUAB „Kelių remonto grupė“ darbuotojai nebuvo išreiškę pasitikėjimo V. P. bei savo valios, kad šis asmuo atstovautų jų interesams bankrutuojančios įmonės bankroto procese. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Kelių remonto grupė“ bankroto byloje patvirtintų pirmos eilės kreditorių iš viso yra net 250, todėl svarbu, kad buvusius darbuotojus atstovautų kvalifikuotas bei kompetentingas asmuo, turintis specialių profesinių žinių tiek apie darbuotojų interesų atstovavimą su darbo teise susijusiuose santykiuose, tiek apie įmonių bankrotą, t. y. teisinį išsilavinimą turintis asmuo. Be to, V. P. yra darbo santykiais susijęs su UAB „Autokausta“, kuri yra tiek BUAB „Kelių remonto grupė“ trečios eilės kreditorius, tiek prievoliniais teisiniais santykiais susijęs su bankrutuojančia įmone, t. y. yra tiesiogiai priklausomas nuo trečiųjų asmenų, kurie siekia daryti tiesioginę įtaką BUAB „Kelių remonto grupė“ bankroto eigai. V. P. išrinkimas kreditorių komiteto nariu, atstovaujančiu pirmos eilės kreditoriams, neatitinka bankrutuojančios įmonės darbuotojų teisėtų lūkesčių ir prieštarauja darbuotojų interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjų skundą patenkino; pripažino BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių 2013 m. balandžio 16 d. susirinkimo 2.2 nutarimą, kuriuo nutarta kreditorių komiteto nariu, įgaliotu ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, išrinkti V. P., negaliojančiu; V. P. prašymą paskirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė.
Teismas, atsižvelgdamas į minimalų praleisto termino laiką bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, praleistą terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo paduoti atnaujino ir skundą priėmė (ĮBĮ 24 str. 5 d., CPK 78 str.).
Pasisakydamas dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos esmė ir paskirtis apsaugoti bankrutuojančios bendrovės darbuotojų interesus. Pagal teisinį reglamentavimą darbuotojų atstovui yra keliamas tik vienas reikalavimas – jis turi būti įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, tačiau kokia forma turėtų būti suteikiamas buvusių darbuotojų įgaliojimas, galiojančiose teisės normose nėra nustatyta. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, tinkamam atstovavimui patvirtinti reikalingas bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkime daugumos buvusių darbuotojų balsais (ne visų kreditorių balsų dauguma) išreikštas pritarimas atstovo kandidatūrai.
Spręsdamas, ar tinkama tvarka buvo pasiūlyta V. P. kandidatūra atstovauti įmonės darbuotojams bankroto byloje ir ar dauguma pirmosios eilės kreditorių išreiškė pritarimą ir pasitikėjimą šiuo asmeniu bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkime, teismas įvertino BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių susirinkimų, įvykusių 2013 m. sausio 4 d. ir 2013 m. vasario 7 d., medžiagą ir nustatė, kad 2013 m. sausio 4 d. susirinkime nebuvo siūloma V. P. kandidatūra, nutarimas dėl kreditorių komiteto sudėties kreditorių balsų dauguma nebuvo priimtas; 2013 m. vasario 7 d. susirinkime V. P. kandidatūrą atstovauti buvusių darbuotojų interesams kreditorių komitete pasiūlė įmonės bankroto administratorius, tačiau ir šiame susirinkime balsų dauguma nebuvo priimtas nutarimas pritarti administratoriaus pasiūlytam kreditorių komitetui ir V. P. kandidatūrai. Prieš 2013 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkimą įmonės bankroto administratorius, teikdamas kreditoriams pranešimus apie būsimą susirinkimą, pasiūlė rinkti kreditorių komitetą iš 5 narių ir į jo sudėtį darbo santykių atstovu pasiūlė V. P.. Teismas pažymėjo, kad nei kreditorių susirinkimas, nei administratorius neturi teisės siūlyti kreditorių susirinkimui darbuotojams atstovaujančio asmens, kuris kreditorių susirinkimo metu būtų renkamas kreditorių komiteto nariu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2011). Teismas sprendė, kad V. P. kandidatūra į balsavimo biuletenius buvo įrašyta pažeidžiant nustatytą tvarką ir ignoruojant buvusių bendrovės darbuotojų valią, todėl neteisėtai.
Teismas nustatė, kad sutikimą su V. P. kandidatūra atstovauti kreditorių interesams bankrutuojančios įmonės kreditorių komitete nenustatytu momentu pareiškė 14 buvusių bendrovės darbuotojų; 2013 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkime už šią kandidatūrą balsavo 31 įmonės darbuotojas. Teismas sprendė, kad V. P. nebuvo daugumos buvusių bankrutuojančios bendrovės darbuotojų balsais patvirtintas atstovauti darbuotojų interesams įmonės bankroto procese, todėl jo patvirtinimas kreditorių komiteto nariu yra nepagrįstas ir neteisėtas, o tai lemia pareiškėjų skundžiamos kreditorių susirinkimo nutarimo dalies pripažinimą negaliojančia.
Teisės aktai, reglamentuojantys bankroto teisinius santykius, nenumato specialių kvalifikacijos reikalavimų darbuotojų atstovui kreditorių komitete, todėl teismas pareiškėjų argumentus dėl V. P. kvalifikacijos trūkumo, laikė nepagrįstais. Teismas sutiko, kad V. P. yra susijęs darbo teisiniais santykiais su UAB „Autokausta“, tačiau, atsižvelgęs į teismo patvirtintą šio kreditoriaus 201,08 Lt finansinio reikalavimo dydį, nematė pagrindo teigti, jog šis kreditorius gali daryti didelę įtaką UAB „Kelių remonto grupė“ bankroto procese, todėl argumentus dėl V. P. šališkumo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą atmesti; priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino įgaliojimo ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus suteikimą. Teismo aiškinimas, kad tinkamam atstovavimui patvirtinti reikalingas bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkime daugumos buvusių darbuotojų balsais (ne visų kreditorių balsų dauguma) išreikštas pritarimas atstovo kandidatūrai, nepagrįstas. Pagal ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalį darbuotojų atstovui keliamas tik vienas reikalavimas – jis turi būti įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus. Įstatymas nenumato, kad darbuotojų atstovą rinktų išimtinai pirmos eilės kreditoriai (darbuotojai) balsų dauguma. Teismų praktikoje išaiškinta, kad atitinkamos teisės suteikimas kreditorių susirinkimui reiškia, jog įgaliojimo ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus suteikimas negali būti aiškinamas tokiu būdu, kad būtų paneigta kreditorių susirinkimo teisė spręsti dėl jam priimtiniausios kreditorių komiteto sudėties, t. y. visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai, įskaitant ir buvusius darbuotojus, ir jie šiuo atveju sprendžia, kuri kandidatūra yra labiausiai tinkama atstovauti asmenims, turintiems reikalavimų, susijusių su darbo teisiniais santykiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-463/2009). Nurodo, kad objektyvia forma išreikštas pritarimas asmens kandidatūrai į darbuotojų atstovus negali būti siejamas su pirmos eilės kreditorių balsavimu kreditorių susirinkime. Pritarimą išreiškiantys veiksmai turi būti atlikti iki kreditorių susirinkimo balsavimo dėl kreditorių komiteto sudėties. Pirmos eilės kreditoriai apibrėžia asmenų ratą, iš kurio gali būti renkamas darbuotojų atstovas, o kreditorių susirinkimas renka darbuotojų atstovą iš šio rato. Teismas netinkamai aiškino įgaliojimo ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus suteikimo tvarką, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad V. P. negalėjo būti išrinktas darbuotojų atstovu, kadangi už jo kandidatūrą 2013 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkime nebalsavo daugiau kaip pusė jame dalyvavusių pirmos eilės kreditorių.
2. Teismo išvada, kad V. P. kandidatūrą pasiūlė administratorius, neteisinga. Pirmos eilės kreditorių grupė pasiūlė šią kandidatūrą (2013 m. sausio 4 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu) anksčiau nei administratorius ją įtraukė į nutarimų projektą ar pagarsino susirinkimo metu. Nurodo, kad protokoluose esantys įrašai apie V. P. siūlymą į kreditorių komitetą, taip pat jo kandidatūros įtraukimas į balsavimo biuletenį negali būti interpretuojamas kaip kandidatūros iškėlimas administratoriaus iniciatyva.
3. Ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja bankroto proceso tikslams. V. P. daugiau kaip pusę metų dalyvauja kreditorių komiteto veikloje, buvę darbuotojai neturi nusiskundimų, kaip ginamos jų teisės kreditorių komiteto posėdžiuose. Naujo atstovo išrinkimas gali sąlygoti naujus ginčus, vilkinti bankroto procedūras, papildomas administravimo išlaidas.
Atsiliepimas
Pareiškėjai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Teismas ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, siekdamas nustatyti, ar iki 2013 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkimo pirmos eilės kreditoriai suteikė įgaliojimus V. P. ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus kreditorių komitete. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pirmos eilės kreditoriai būtų tokią teisę suteikę. Taip pat teismas įvertino ir tai, kad V. P. kandidatūra nebuvo išrinkta ir susirinkime dalyvavusių darbuotojų balsų dauguma. Teismas pagrįstai konstatavo, kad V. P. ne tik neturėjo pirmos eilės kreditorių suteikto įgaliojimo atstovauti jų interesams, bet ir pirmos eilės kreditorių balsų dauguma išreikšto pritarimo jo kandidatūrai.Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad V. P. kandidatūrą būtų pateikęs ne bankroto administratorius. Kreditoriai turi pagrįstų abejonių dėl V. P. nešališkumo ir tinkamo kreditorių komiteto nario funkcijų vykdymo, kurias patvirtina administratoriaus vengimas teikti pareiškėjams informaciją apie kreditorių komiteto veiklą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas kreditorių skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nutarta kreditorių komiteto nariu, įgaliotu ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, išrinkti V. P., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato ĮBĮ. Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).
Vadovaujantis ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių (ĮBĮ 23 str. 2 p.). Pagal ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalį kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas. Kreditorių komiteto nariu turi būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai.
Byloje nustatyta, kad 2013 m. balandžio 16 d. vykusio BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių susirinkimo metu buvo renkamas kreditorių komitetas, kurio nariu, ginančiu su darbo santykiais susijusius reikalavimus, išrinktas V. P. (1 t., 12-23 b. l.). Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas, ar V. P. teisėtai išrinktas kreditorių komiteto nariu, įgaliotu ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos esmė ir paskirtis apsaugoti bankrutuojančios bendrovės darbuotojų interesus. Pagal teisinį reglamentavimą darbuotojų atstovui yra keliamas tik vienas reikalavimas – jis turi būti įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, tačiau kokia forma turėtų būti suteikiamas buvusių darbuotojų įgaliojimas, galiojančiose teisės normose nėra nustatyta. Teismo vertinimu, įgaliojimas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus nagrinėjamos bylos atveju turi būti aiškinamas plečiamai, kaip tam tikra procedūra aiškiai išreikštas pritarimas asmens kandidatūrai atstovauti buvusius bankrutuojančios įmonės darbuotojus. Teisingai išaiškinęs teisinį reglamentavimą teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, tinkamam atstovavimui patvirtinti reikalingas bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkime daugumos buvusių darbuotojų balsais (ne visų kreditorių balsų dauguma) išreikštas pritarimas atstovo kandidatūrai. Apeliantas teisus, nurodydamas, kad įstatymas nenumato, jog darbuotojų atstovą rinktų išimtinai pirmos eilės kreditoriai (darbuotojai) balsų dauguma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atitinkamos teisės suteikimas kreditorių susirinkimui reiškia, jog įgaliojimo ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus suteikimas negali būti aiškinamas tokiu būdu, kad būtų paneigta kreditorių susirinkimo teisė spręsti dėl jam priimtiniausios kreditorių komiteto sudėties, t. y. visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai, įskaitant ir buvusius darbuotojus, ir jie šiuo atveju sprendžia, kuri kandidatūra yra labiausiai tinkama atstovauti asmenims, turintiems reikalavimų, susijusių su darbo teisiniais santykiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-463/2009). Apeliantas teisingai nurodo, kad objektyvia forma išreikštas pritarimas asmens kandidatūrai į darbuotojų atstovus negali būti siejamas su pirmos eilės kreditorių balsavimu kreditorių susirinkime. Pritarimą išreiškiantys veiksmai turi būti atlikti iki kreditorių susirinkimo balsavimo dėl kreditorių komiteto sudėties. Pirmos eilės kreditoriai apibrėžia asmenų ratą, iš kurio gali būti renkamas darbuotojų atstovas, o kreditorių susirinkimas renka darbuotojų atstovą iš šio rato. Asmuo, kuris pretenduoja būti kreditorių komiteto nariu, ginančiu su darbo santykiais susijusius reikalavimus, privalo turėti darbuotojų įgaliojimus tam, kad apskritai galėtų dalyvauti rinkimuose į minėto komiteto narius (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-593/2008).
Nagrinėjamoje byloje priimtoje 2013 m. spalio 2 d. nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pasisakė, kad kreditorių susirinkime už kreditorių komiteto sudėtį balsuoja visi įmonės kreditoriai, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu, kad pasitikėjimą šiuo asmeniu būtų išreiškę dauguma darbuotojų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas ginčijamą klausimą nagrinėti iš naujo, nurodė, jog nors kreditorių susirinkime kreditoriai balsų dauguma išrinko V. P. asmeniu, įgaliotu ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, tačiau byloje nebuvo duomenų, kad dar iki 2013 m. balandžio 14 d. įvykusio kreditorių susirinkimo dauguma pirmos eilės kreditorių būtų aiškiai išreiškę savo pasitikėjimą V. P.. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas įgaliojimo ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus suteikimą, yra nurodęs, jog jis turi būti aiškinamas plečiamai kaip objektyvia forma aiškiai išreikštas pritarimas asmens kandidatūrai į darbuotojų atstovus.
Vykdydamas apeliacinės instancijos teismo nurodymus išsiaiškinti faktines aplinkybes, ar V. P. kandidatūra buvo pasiūlyta pirmos eilės kreditorių, ir ar prieš įvykstant 2013 m. balandžio 14 d. kreditorių susirinkimui BUAB „Kelių remonto statyba“ didžioji dalis darbuotojų – pirmos eilės kreditorių – buvo aiškiai objektyvia forma suteikę V. P. įgaliojimą atstovauti jų interesams, pirmosios instancijos teismas įvertino BUAB „Kelių remonto grupė“ 2013 m. sausio 4 d. ir 2013 m. vasario 7 d. vykusių kreditorių susirinkimų medžiagą ir nustatė, kad 2013 m. sausio 4 d. susirinkime nebuvo siūloma V. P. kandidatūra, nutarimas dėl kreditorių komiteto sudėties kreditorių balsų dauguma nebuvo priimtas (3 t., 9 b. l.); 2013 m. vasario 7 d. susirinkime V. P. kandidatūrą atstovauti buvusių darbuotojų interesams kreditorių komitete pasiūlė įmonės bankroto administratorius, tačiau ir šiame susirinkime balsų dauguma nebuvo priimtas nutarimas pritarti administratoriaus pasiūlytam kreditorių komitetui ir V. P. kandidatūrai (3 t., 81 b. l.). Prieš 2013 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkimą įmonės bankroto administratorius, teikdamas kreditoriams pranešimus apie būsimą susirinkimą, pasiūlė rinkti kreditorių komitetą iš 5 narių ir į jo sudėtį darbo santykių atstovu nurodė V. P..
Atsižvelgęs į šias nustatytas aplinkybes ir remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, jog nei kreditorių susirinkimas, nei administratorius neturi teisės siūlyti kreditorių susirinkimui darbuotojams atstovaujančio asmens, kuris kreditorių susirinkimo metu būtų renkamas kreditorių komiteto nariu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2011), pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad V. P. kandidatūra į balsavimo biuletenius buvo įrašyta pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl neteisėtai. Apeliantas, teigdamas, kad pirmos eilės kreditorių grupė pasiūlė šią kandidatūrą anksčiau (2013 m. sausio 4 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu) nei administratorius ją įtraukė į nutarimų projektą ar pagarsino susirinkimo metu, nepateikė jokių šiems teiginiams priešingą teismo išvadą paneigiančių duomenų. Apelianto teiginių nepatvirtina 2013 m. sausio 4 d. kreditorių susirinkimo protokolo duomenys. Jie liudija tik tą aplinkybę, kad keli kreditoriai, išreikšdami nuomonę raštu, pasiūlė trečios eilės kreditorius AB „Dolomitas“ ir UAB „Gindama“ į kreditorių komiteto narius, duomenų apie darbuotojų atstovo kandidatūrą nėra (3 t., 9 b. l.).
Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju tinkamam atstovavimui patvirtinti reikalingas bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkime daugumos buvusių darbuotojų balsais (ne visų kreditorių balsų dauguma) išreikštas pritarimas atstovo kandidatūrai, teisingai nustatė, kad įgaliojimas V. P. ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus kreditorių komitete nebuvo daugumos buvusių bankrutuojančios bendrovės darbuotojų suteiktas, šią kandidatūrą pasiūlė bankroto administratorius, todėl jo patvirtinimas kreditorių komiteto nariu yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.