Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorių A. T., A. V., P. K., M. K., I. R., M. L., V. G., E. S., R. N., J. B., S. P., D. G., Ž. V., Z. M., R. B., V. K., V. Š., A. B., S. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1947-555/2014, kuria netenkintas pareiškėjų skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kelių remonto grupė“ 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditoriai A. T., A. V., P. K., M. K., I. R., M. L., V. G., E. S., R. N., J. B., S. P., D. G., Ž. V., Z. M., R. B., V. K., V. Š., A. B., S. G. kreipėsi į teismą su skundų, prašydami pripažinti atsakovo BUAB „Kelių remonto grupė“ 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimus negaliojančiais.

Kreditoriai teigė, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi pripažino BUAB „Kelių remonto grupė“ 2013 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkimo 2.2 nutarimą, kuriuo nutarta kreditorių komiteto nariu, įgaliotu ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, išrinkti V. P., negaliojančiu. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. sausio 30 d. Taigi nuo 2014 m. sausio 30 d. komitetą sudarė tik 4 nariai. Nepaisant to, BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių komiteto nariai 2014 m. balandžio 2 d. susirinko į kreditorių komiteto posėdį ir pirmu darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą atsakovo komiteto nariu patvirtinti darbuotojų atstovą V. P.. Šis kreditorių komiteto posėdis įvyko neteisėti, todėl jo metu priimti nutarimai naikintini. Kreditorių komiteto posėdis įvyko, pažeidžiant imperatyvią ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą, nustatančią, kad komitetą sudaro ne mažiau kaip 5 nariai. Be to, 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimas pirmu darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta komiteto sudėtis, prieštarauja ĮBĮ 23 straipsnio 2 punkto nuostatoms, suteikiančioms išimtinę kompetenciją kreditorių susirinkimui rinkti komiteto narius. BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių komiteto nutarimai pripažintini negaliojančiais, kaip priimti neteisėtos sudėties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus Danske Bank A/S atsisakymą nuo skundo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, kreditorių A. T., A. V., P. K., M. K., I. R., M. L., V. G., E. S., R. N., J. B., S. P., D. G., Ž. V., Z. M., R. B., V. K., V. Š., A. B., S. G. skundus dėl BUAB „Kelių remonto grupė“ 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais atmetė.

Teismas nustatė, kad 2013 m. balandžio 16 d. vykusio BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių susirinkimo metu buvo renkamas kreditorių komitetas, kurio nariu, ginančiu su darbo santykiais susijusius reikalavimus, išrinktas V. P.. Kauno apygardos teismui 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi konstatavus, kad V. P. nebuvo daugumos bankrutuojančios bendrovės darbuotojų balsais patvirtintas atstovauti darbuotojų interesus bankroto procese, buvo pripažinta, kad šio asmens tvirtinimas komiteto nariu yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nustatė, kad 2014 m. vasario 18 d. įvyko BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių (buvusių darbuotojų) susirinkimas, kuriame balsų dauguma darbuotojų atstovu išrinktas V. P.. Jis ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu Nr. 1 buvo patvirtintas komiteto nariu.

Nustatė, jog susiklostė tokia situacija, jog pirmame kreditorių susirinkime nutarus V. P. patvirtinti komiteto nariu, įgaliotu atstovauti darbuotojus, tačiau teismų procesiniais sprendimais nusprendus, jog V. P. negali atstovauti darbuotojams, komitetas tapo nepilnos sudėties. Darbuotojai įgaliojimus šiam asmeniui (V. P.) suteikė 2014 m. vasario 18 d. susirinkime. Suteikus V. P. įgaliojimus, kreditorių komitetas naujai nesvarstė (nekeitė) kreditorių komiteto sudėties, o tik patvirtino ši asmenį komiteto nariu. Teismo sprendimu, šios nustatytos aplinkybės paneigė skundo argumentus dėl neteisėtos komiteto sudėties.

Teismas atmetė pareiškėjų skundo argumentus, kad administratorius turėjo imtis veiksmų ir inicijuoti kreditorių susirinkimo dėl naujo komiteto nario išrinkimo sušaukimą. Kreditorių (darbuotojų) susirinkimas, kuriame balsų dauguma buvo iš naujo išrinktas darbuotojų atstovas, įvyko 2014 m. vasario 18 d. Šis nutarimas yra galiojantis. Pareiškėjai, be procedūrinių pažeidimų, nenurodė jokių argumentų, kurie leistų abejoti patvirtino kreditorių komiteto nario V. P. kandidatūra. Nutarimų panaikinimas, remiantis vien pareiškėjų nurodytu procedūriniu pažeidimu, nepakankamas.

Teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju procedūrinių reikalavimų pažeidimai laikytini formaliais ir mažareikšmiais. Neįrodyta, kad procedūrinių reikalavimų nesilaikymas turėjo pakankamai reikšmingą įtaką kreditorių interesams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditoriai A. T., A. V., P. K., M. K., I. R., M. L., V. G., E. S., R. N., J. B., S. P., D. G., Ž. V., Z. M., R. B., V. K., V. Š., A. B., S. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „Kelių remonto grupė“ 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimus pripažinti negaliojančiais. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Atsakovo 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komitetas buvo neteisėtos sudėties. Komitetas negalėjo peržengti ribų ir pats rinkti komiteto narį. Priimti nutarimai neatitinka imperatyvių ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nutarimai priimti pažeidus procedūrinę jų (nutarimų) priėmimo tvarką, tačiau nepagrįstai šiuos pažeidimus laikė mažareikšmiais. Teismas formaliai nagrinėjo susidariusią situaciją, netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.Šiame bankroto procese po 2014 m. sausio 30 d., t. y. įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarčiai, iš 5 bankrutuojančios įmonės kreditorių išrinktų komiteto narių liko tik 4, todėl 2014 m. balandžio 2 d. komiteto priimti nutarimai yra niekiniai ir negaliojantys ab intio. Kreditorių komiteto narį privalo rinkti kreditorių susirinkimas.Nepaisant to, kad teismai yra pripažinę V. P. išrinkimą BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių komitetą neteisėtu ir negaliojančiu, bankroto administratorius ir toliai teikia komitetui V. P. kandidatūrą. Bankroto administratorius nesiėmė jokių veiksmų, kad BUAB „Kelių remonto grupė“ bankroto procesas vyktų teisėtai ir laikantis teisinio reglamentavimo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad administratorius net neinformavo kreditorių apie šaukiamą 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto posėdį, nepateikė posėdžio medžiagos ir nutarimų projektų. Tokiu būdu buvo eliminuota kreditorių galimybė dalyvauti posėdyje, išreikšti savo poziciją, teikti nutarimų projektų teisėtumo vertinimą.

Atsakovas BUAB „Kelių remonto grupė“ pateikė atsiliepimą, prašydamas skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Nesutinka, kad kreditorių komitetas neatitiko ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalies reikalavimo dėl komiteto sudėties iš 5 narių. 2013 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2 buvo patvirtinta komiteto sudėtis iš 54 narių, atskirai balsuojant dėl kiekvienos kandidatūros. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi pripažino negaliojančiu V. P. išrinkimą darbuotojų atstovu, tačiau nebuvo panaikinta darbuotojų atstovui skirta vieta komitete. Situacija, kai į kreditorių komitetą nepaskiriamas konkretus darbuotojų atstovas, o tik paskiriama vietą komitete, atitinka ĮBĮ 25 straipsnio reikalavimus. 2014 m. vasario 18 d. buvo surengtas kreditorių (buvusių įmonės darbuotojų) susirinkimas, kuriame už V. P. kandidatūrą į darbuotojų atstovus balsavo 75,41 proc. susirinkime dalyvavusių darbuotojų. Taigi 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komitete patvirtinant V. P. kandidatūrą, buvo tik įgyvendinta darbuotojų valia.Nesutinka, kad bankroto administratorius neskaidriai atlieka bankroto procedūras ir proteguoja V. P. kandidatūrą. 2014 m. vasario 18 d. kreditorių (buvusių įmonės darbuotojų) susirinkime dalyvavo pareiškėjai per advokatą P. V., kuris pateikė balsavimo raštu biuletenį, t. y. pareiškėjai pritarė tokiam darbuotojų atstovo rinkimui. Nesutinka, kad administratorius nevykdo pareigos teikti informaciją kreditoriams. Informacija teikiama kreditorių susirinkimo (komiteto) nustatyta tvarka. Apeliantai nepateikė priešingų įrodymų.Manytina, kad advokatas P. V. neturi teisės veikti pareiškėjų vardu. Advokatas nepateikė atstovavimo sutarčių, tačiau balsuoja visų 51 darbuotojo vardu. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Būtina išreikalauti iš advokato P. V. su pareiškėjais sudarytą teisinių paslaugų sutartį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti BUAB „Kelių remonto grupė“ 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas bankroto bylose privalo veikti aktyviai ex officio, nes įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus ir tai lemia viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose, todėl teismas, nagrinėdamas kreditoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto priimtų nutarimų teisėtumo, privalo patikrinti ar jie priimti nepažeidžiant įstatymų nustatytos jų procedūrinės priėmimo tvarkos bei įvertinti ar priimtas nutarimas (nutarimai) ir jo galimos pasekmės nepažeis visų (dalies) įmonės kreditorių bei bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, ar BUAB „Kelių remonto grupė“ 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimai priimti nepažeidžiant imperatyvių ĮBĮ 23 straipsnio 2 punkto bei 25 straipsnio 1 dalies nuostatų. Apeliantų teigimu, paminėtos ĮBĮ nuostatos buvo pažeistos, nes skundžiami nutarimai priimti neteisėtos sudėties komiteto, be to, komitetas, 2014 m. balandžio 2 d. išrinkdamas vieną iš narių – darbuotojų atstovą, viršijo savo įgaliojimus.

Remiantis ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, viena jų – spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių (ĮBĮ 23 str. 2 p.). Pagal ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalį kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių komiteto nariu turi būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. balandžio 16 d. įvykęs BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių susirinkimas antru darbotvarkės klausimu nutarė išrinkti kreditorių komitetą, kurį sudarė šie 5 nariai: Danske Bank A/S Lietuvos filialas, VMI atstovas, UAB „Gindana“, UAB „Dolomitas“ bei darbuotojų atstovas V. P.. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi pripažino BUAB „Kelių remonto grupė“ 2013 m. balandžio 16 d. susirinkimo nutarimą dalyje, kuria darbuotojų atstovu į kreditorių komitetą išrinktas V. P., negaliojančiu. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, konstatavęs, kad darbuotojų atstovas V. P. į BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių komitetą buvo išrinktas neteisėtai, pažeidžiant ĮBĮ nustatytą tvarką. Nustatyta, kad 2014 m. balandžio 2 d. įvyko BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių komiteto posėdis, kurio metu pirmu darbotvarkės klausimu kreditorių komiteto nariu, įgaliotu ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, patvirtinta V. P. kandidatūra.

Taigi šiuo atveju siekiant nustatyti, ar BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių komitetas, 2014 m. balandžio 2 d. patvirtindamas darbuotojų (pirmos eilės kreditorių) atstovą bei priimdamas kitus skundžiamus nutarimus, neviršijo jam (komitetui) suteiktų įgaliojimų ir nepažeidė ĮBĮ 23 straipsnio 2 punkto bei 25 straipsnio 1 dalies nuostatų, būtina nustatyti, kokius įgaliojimus kreditorių susirinkimas buvo perdavęs komitetui, jo (komiteto) išrinkimo metu, t. y. 2013 m. balandžio 16 d.

Iš byloje esančio BUAB „Kelių remonto grupė“ 2013 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad išrinkus komitetą, trečiu darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl įgaliojimų jam (komitetui) suteikimo. Nustatyta, kad posėdžio metu balsų dauguma (80,33 proc. balsų „už“) nutarta kreditorių komitetui suteikti visas ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką, rinkti komitetą ir keisti jo sudėtį bei kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo. Taigi iš išdėstyto matyti, kad rinkti komitetą bei keisti jo sudėtį turėjo teisę tik BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių susirinkimas, o ne komiteto nariai. Nagrinėjamu atveju BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių komitetas, 2014 m. balandžio 2 d. vykusio posėdžio metu patvirtinęs vieno komiteto nario (darbuotojų atstovo) kandidatūrą, viršijo jam suteiktas teises ir pažeidė ĮBĮ 23 straipsnio 2 punkto nuostatas. Nustačius, kad V. P. komiteto nariu buvo išrinktas pažeidus ĮBĮ 23 straipsnio 2 punktą, sutiktina su apeliantais, jog likę 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimai priimti pažeidžiant ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalį, t. y. nutarimai priimti neteisėtos sudėties komiteto.

Atsakovo teigimu, 2014 m. vasario 18 d. buvo surengtas kreditorių – buvusių įmonės darbuotojų susirinkimas, kuriame už V. P. kandidatūrą į darbuotojų atstovus balsavo 75,41 proc. susirinkime dalyvavusių darbuotojų, todėl 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komitete patvirtinant V. P. kandidatūrą, buvo tik įgyvendinta darbuotojų valia. Su tokiu atsakovo argumentu nėra pagrindo sutikti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ nenustato, jog darbuotojų atstovą rinktų išimtinai pirmos eilės kreditoriai (darbuotojai) balsų dauguma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atitinkamos teisės suteikimas kreditorių susirinkimui reiškia, jog įgaliojimus ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus suteikimas negali būti aiškinamas tokiu būdu, kad būtų paneigta kreditorių susirinkimo teisė spręsti dėl jam priimtiniausios kreditorių komiteto sudėties, t. y. visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai, įskaitant ir buvusius darbuotojus, sprendžia, kuri kandidatūra yra labiausiai tinkama atstovauti asmenims, turintiems reikalavimų, susijusių su darbo teisiniais santykiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-463/2009). Taigi pritarimas asmens kandidatūrai į darbuotojų atstovus negali būti siejamas tik su pirmos eilės kreditorių balsavimu kreditorių susirinkime. Pirmos eilės kreditoriai apibrėžia asmenų ratą, iš kurio gali būti renkamas darbuotojų atstovas, o kreditorių susirinkimas renka darbuotojų atstovą iš šio rato. Asmuo, kuris pretenduoja būti kreditorių komiteto nariu, ginančiu su darbo santykiais susijusius reikalavimus, privalo turėti darbuotojų įgaliojimus tam, kad galėtų dalyvauti rinkimuose į minėto komiteto narius (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-593/2008; 2014 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-188/2014).

Taigi remiantis šia teismine praktika (ji buvo aptarta ir paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartyje), konstatuotina, kad 2014 m. vasario 18 d. vykusiame BUAB „Kelių remonto grupė“ pirmos eilės kreditorių (buvusių darbuotojų) susirinkime galėjo būti tik apibrėžtas asmenų ratas, iš kurio bus renkamas darbuotojų atstovas, tačiau rinkti atstovą iš pirmos eilės kreditorių siūlomų kandidatų turėjo teisę bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliantais, kad BUAB „Kelių remonto grupė“ administratorius, po 2014 m. vasario 18 d. pirmos eilės kreditorių (darbuotojų) susirinkimo, kurio metu V. P. buvo suteikti įgaliojimai atstovauti darbuotojų interesus, turėjo vykdyti 2013 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl įgaliojimų komitetui suteikimo ir šaukti kreditorių susirinkimą paminėtai darbuotojų atstovo kandidatūrai tvirtinti, o ne organizuoti komiteto posėdį. Šiuo atveju BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių komitetui, kaip paminėta, 2014 m. balandžio 2 d. posėdžio metu tiek pirmu darbotvarkės klausimu patvirtinus V. P. kandidatūrą, tiek ir priėmus kitus nutarimus, buvo pažeistos imperatyvios ĮBĮ 23 straipsnio 2 punkto bei 25 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog BUAB „Kelių remonto grupė“ 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimai buvo priimti pažeidus procedūrinę jų (nutarimų) priėmimo tvarką. Paminėti procedūriniai pažeidimai būtų pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamus kreditorių komiteto nutarimus neteisėtais bei juos panaikinti. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad 2014 m. liepos 16 d. įvykęs BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių susirinkimas pirmu darbotvarkės klausimu balsų dauguma (82,720 proc. „už“, 0,406 proc. „prieš“) nutarė patvirtinti 2014 m. vasario 18 d. bankrutuojančios įmonės darbuotojų susirinkime išrinktą darbuotojų atstovą V. P., o antru darbotvarkės klausimu balsų dauguma (77,877 proc. „už“, 2,809 proc. „prieš“, 2,44 proc. „susilaikė“) nutarta patvirtinti BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių komiteto 2014 m. balandžio 2 d. priimtus ir šioje byloje skundžiamus nutarimus, išskyrus 3 nutarimo dėl turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo 3.1 ir 3.4 punktus, nes klausimai dėl BUAB „Kelių remonto grupė“ turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo buvo persvarstyti 2014 m. birželio 11 d. kreditorių komiteto posėdyje (131-134 b. l.). Nustatyta, kad šie 2014 m. birželio 11 d. kreditorių komiteto posėdžio metu priimti nutarimai (įskaitant ir dėl turto pardavimo tvarkos) taip pat buvo patvirtinti minėtame 2014 m. liepos 16 d. BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių susirinkime (nutarimas Nr. 3). Byloje nėra duomenų, kad 2014 m. liepos 16 d. BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių susirinkimo metu priimti nutarimai būtų nuginčyti ar ginčijami teisme. Tokių duomenų nenustatyta ir iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog net ir esant nustatytiems 2014 m. balandžio 2 d. BUAB „Kelių remonto grupė“ kreditorių komiteto nutarimų priėmimo procedūriniams pažeidimams, nėra pagrindo paminėtų nutarimų naikinti, nes pats bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimas balsų dauguma visgi nutarė pritarti tiek darbuotojų atstovo kandidatūrai, tiek patvirtinti ir kitus šioje byloje ginčijamus komiteto nutarimus, tokiu būdu juos (skundžiamus nutarimus) įteisindamas. Taigi esant paminėtoms aplinkybėms, nebėra pagrindo tenkinti apeliantų atskirojo skundo ir naikinti BUAB „Kelių remonto grupė“ 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimų, nes jų (nutarimų) panaikinimas būtų formalus ir nesukeltų nei bankrutuojančiai bendrovei, nei jos kreditoriams jokių pasekmių.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.