Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. B. ir N. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir M. B. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į nuteistajam paskirtą bausmę įskaityta jo pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis;

N. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Nukentėjusiojo V. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš N. M. ir M. B. nukentėjusiojo V. T. naudai priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš N. M. ir M. B. taip pat priteista po 500 Eur proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. T. bei po 134 Eur proceso išlaidų Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui už daktiloskopinį ir trasologinį tyrimus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apygardos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo N. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. M. B. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tvirtina, kad namo durų neišlaužė, nukentėjusiajam priklausantį kompiuterį paėmė mainais už skolą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas jo kaltę nepagrįstai grindė nuteistojo N. M. pirminiais parodymais, kurie buvo neteisingi.

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnis)).

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą įvertinusi apylinkės teismo ištirtus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl M. B. kaltės, įvykdžius jam inkriminuotą ir apelianto ginčijamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nuteistųjų parodymų nenuoseklumą viso proceso metu, į skirtingai nurodytas pirminių apklausų metu patekimo į gyvenamąjį namą aplinkybes, taip pat sugretinusi M. B. ir N. M. parodymus su kitais pirmosios instancijos teisme ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytais įrodymais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė M. B. ir N. M. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, jog gyvenamojo namo duris išlaužė ne M. B., o su nuteistaisiais girtavę jiems nepažįstami jaunuoliai, taip pat pagrįstai nesirėmė M. B. nurodytomis aplinkybėmis, kad kompiuterį jis paėmė mainais už nukentėjusiojo skolą.

15. Nukentėjusysis V. T., apklaustas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad jokių pinigų iš nuteistųjų nesiskolino, išgertuvių metu alkoholį ir maistą pirko N. M.. Jokių pašalinių asmenų, iki jam nueinant miegoti į namą, kieme nebuvo. Nuteistiesiems išėjus iš sodybos, jis nuėjo miegoti, nes suprato, kad M. B. ir N. M. išėjo visam laikui. Namo duris užrakino iš vidaus. Pabudęs apie 4.00 val., pamatė išlaužtas duris. Pasigedo nešiojamo kompiuterio, kuprinės, trijų raktų, kompiuterio įkrovėjo. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, tvirtino, kad išgertuvių metu pinigų iš nieko nesiskolino, niekam kompiuterio už skolas nedavė ir nežadėjo jo duoti (1 t., b. l. 34-37, 38-42, 43-46, 47-50). Kad M. B. neskolino V. T. pinigų, o nukentėjusysis nežadėjo M. B. atiduoti kompiuterio mainais už skolą, patvirtina ne tik nukentėjusiojo V. T. parodymai, bet ir byloje esantis 2021 m. birželio 1 d. daiktų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 190-192), kuriame aprašyti į CD-R diską įrašytų ir perklausytų N. M. telefoninių skambučių su M. B. įrašai. Juose užfiksuota, kaip N. M. aptarinėja su M. B. įvykdytos vagystės aplinkybes, derina tarpusavyje parodymus, kuriuos duos policijos pareigūnams. 2021 m. birželio 1 d. daiktų apžiūros protokole esantys duomenys buvo surinkti atliekant ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 ir 2 dalis byloje Nr. 01-1-04447-20, kurioje N. M. atžvilgiu buvo vykdoma elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė (BPK 154 straipsnis). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo 2021 m. gegužės 3 d. nutarimu BPK 162 straipsnyje nustatyta tvarka buvo leista baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-04447-20 surinktą informaciją panaudoti nagrinėjamoje byloje (1 t., b. l. 187-189). Taip, iš daiktų apžiūros protokole aprašyto perklausyto 2021 m. balandžio 10 d. 12:41:00 val. telefoninio skambučio garso įrašo matyti, kad N. M. telefoninio pokalbio su M. B. metu pasakė nurodęs, kad durų jis nelaužė, kad laužė ir „kompą“ paėmė M. B., kaip ir buvo taręsi, kad apsiims, be to, liepė M. B. „imtis ant savęs“, kaip buvo sakęs. M. B. atsakė, kad ne taip buvo kalbėję. 2021 m. balandžio 10 d. 12:53:58 val. užfiksuotas pokalbis tarp N. M. ir M. B., kurio metu M. B. pasakė, jog sakys, kad kai abu atėjo, durys buvo išlaužtos. N. M. pasakė nurodęs, kad raktai buvo pakabinti viršuje, naktį išėjo nusipirkti alaus, sutiko jaunus „pacanus“, po to jis skambino, niekas durų nedarė ir tada M. B. duris išlaužė, pasiėmė „kompą“ su kuprine, kažkokiame name pernakvojo, rytą autobusu grįžo ir „kompą“ užstatė Varpo gatvėje. M. B. atsakė, kad blogai, jog N. M. taip pasakė. N. M., atsakydamas į šiuos žodžius, nurodė, kad yra bendrininkų grupėje. 2021 m. balandžio 24 d. 19:39:11 val. užfiksuoto pokalbio tarp N. M. ir M. B. metu M. B. aiškino N. M., kad tas iš Žagarės turi kalbėti taip, kad pasiskolino parduotuvėje 40 eurų ir pasakė, kad jei negrąžins iki vakaro pinigų, tada galės pasiimti kompiuterį. Pokalbio metu M. B. taip pat pasakė N. M., kad priklauso nuo jų parodymų, nes jis nesutiko su tyrėju, neprisipažino, nes to nedarė, jis už skolą pasiėmė. Iš šių 2021 m. birželio 1 d. daiktų apžiūros protokole aprašytų perklausytų garso įrašų akivaizdu, kad versiją dėl nukentėjusiajam paskolintų pinigų M. B. išgalvojo po pirmosios N. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, be to, šią išgalvotą versiją per N. M. siekė įteigti ir nukentėjusiajam, kad ir šis duotų tokius parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (2022 m. balandžio 24 d. telefoninio pokalbio tarp N. M. ir M. B. garso įrašas, aprašytas daiktų apžiūros protokole). Versijos dėl, neva, pašalinių asmenų išlaužtų durų taip pat nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Nuteistieji apie mieste sutiktus jaunuolius, su kuriais, neva, sugrįžo pas V. T., pavėsinėje gėrė alų, o po to šie jaunuoliai, N. M. ir M. B. pasakius, kad V. T. neįleidžia jų (nuteistųjų) į namus, išlaužė namo duris, nurodė tik 2021 m. birželio 9 d. akistatos metu. Nei vienas iš nuteistųjų, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, negalėjo nurodyti, kiek tiksliai tų jaunuolių buvo (teisme M. B. teigė, kad jaunuolių buvo apie dešimt, pasak N. M. – gal šeši), kaip jie atrodė, kokio buvo amžiaus. N. M. per akistatą savo pirminių parodymų, jog duris išlaužė M. B., keitimo priežastimi įvardijo tai, kad pirmosios apklausos metu „jam buvo pasivaidenę“, o apklausiamas teisme jau teigė, kad buvo neišsiblaivęs. M. B. teisme parodė, kad apie įvykio vietoje buvusius pašalinius asmenis nurodė ir per pirmąją apklausą, tačiau ši aplinkybė, neva, nebuvo užfiksuota. Tokius nuteistųjų parodymus paneigia teisiamajame posėdyje liudytoju apklausto ikiteisminio tyrimo pareigūno G. B., atlikusio pirmines nuteistųjų apklausas, parodymai. Šis liudytojas nenurodė, kad N. M. apklausos metu galėjo būti neblaivus, priešingai – pasak liudytojo, su N. M. bendravo ilgai, visas įvykio aplinkybes N. M. papasakojo smulkiai, apie kokius nors pašalinius asmenis neužsiminė, savo parašu patvirtino, kad protokolą perskaitė, surašytas teisingai. Liudytojas taip pat nurodė, jog M. B. ir N. M. parodymai buvo surašyti iš jų žodžių, nei vienas iš nuteistųjų jokių pastabų po apklausų nepareiškė, parodymų, užfiksuotų protokoluose, teisingumą patvirtino savo parašais. Tai paneigia M. B. teiginius dėl, neva, jo apklausos įtariamuoju protokole neužfiksuotų aplinkybių apie pašalinius asmenis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistųjų parodymų nenuoseklumą viso proceso metu, nuteistųjų nurodytas pirminių parodymų keitimo priežastis, liudytojo G. B. parodymus, daiktų apžiūros protokole aprašytus perklausytus N. M. ir M. B. telefoninių pokalbių garso įrašus, iš kurių matyti nuteistųjų siekis suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl įvykdytos vagystės aplinkybių, pagrįstai teisingais laikė būtent pirminius, 2021 m. balandžio 10 d. įtariamojo apklausos metu duotus N. M. parodymus apie vagystės, įsibrovus į gyvenamąjį namą – M. B. išlaužus namo duris, aplinkybes ir pagrįstai šiais parodymais rėmėsi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė M. B. versiją apie kompiuterio paėmimą mainais už nukentėjusiojo skolą, nes šią versiją paneigia nukentėjusiojo V. T. parodymai, daiktų apžiūros protokole aprašyti perklausytų N. M. telefoninių skambučių su M. B. įrašai.

16. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta anksčiau, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. B. inkriminavo vagystę kvalifikuojantį požymį – įsibrovimą į patalpą. M. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas pagrįstai, nes jis, veikdamas bendrininkų grupe su N. M., išlaužus duris, įsibrovė į gyvenamąjį namą ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį nešiojamą kompiuterį su įkrovėju, kuprinę ir tris raktus nuo sodybos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje, vertinant įrodymus pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, todėl nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmeta.

17. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. B. bausmę, atsižvelgė į veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas, įvertino nuteistojo asmenybę – anksčiau teistas (2 t., b. l. 132-150, 151-158, 3 t., b. l. 59-66, 78-88), nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą už anksčiau įvykdytą tyčinį nusikaltimą, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), nuosprendžio priėmimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 159-169), neįgalus (nustatytas 50 proc. darbingumo lygis) (2 t., b. l. 172). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nenustatyta M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), M. B. veiką įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas, kad ir konstatavo nusikaltimų recidyvą, šios aplinkybės (veiką padarė recidyvistas) nepripažino M. B. atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir tai liko neįvertinta skiriant bausmę nuteistajam (nesant proceso dalyvių skundų dėl netinkamai nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas sunkinti nuteistojo M. B. teisinės padėties, savo iniciatyva šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos ištaisyti negali). Nuteistajam, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant dviem nustatytoms M. B. atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą bei M. B. asmenybę, už jo įvykdytą nusikaltimą paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi ir dydžiu (mažesnė už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį) nelaikytina per griežta. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmių dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir M. B. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, taikė nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą, į galutinę subendrintą bausmę įskaitė M. B. pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį. Nuteistajam M. B. paskirtą galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą bei neteisingą pagrindo nėra.

19. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. M. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas nesutinka su paskirta laisvės atėmimo bausme, prašo skirti nesusijusią su laisvės atėmimu bausmės rūšį arba, kaip galima spręsti iš apeliacinio skundo turinio, atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu.

20. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

21. Apylinkės teismas, skirdamas N. M. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas, įvertino nuteistojo asmenybę – anksčiau ne vieną kartą teistas, nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), vykdo individualią veiklą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu N. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad N. M. veiką įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas už įvykdytą nusikaltimą skyrė nuteistajam griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį (nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams) nustatydamas mažesnį, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, vadinasi, bausmės vidurkis, atsižvelgiant į minimalią šios bausmės rūšies ribą, yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų).

22. N. M. apeliaciniame skunde nurodo atsiprašęs nukentėjusiojo V. T. ir su juo susitaikęs, taip pat pažymi, kad atlygino nukentėjusiajam 200 Eur neturtinę žalą. Nuteistasis kartu su apeliaciniu skundu apygardos teismui pateikė nukentėjusiojo V. T. pasirašytą raštą, kuriame nukentėjusysis patvirtina, kad jam N. M. neturtinę žalą (200 Eur) atlygino, jo atsiprašė, jie susitaikė ir pretenzijų N. M. nukentėjusysis nebeturi. V. T. prašo apygardos teismo į tai atsižvelgti ir sušvelninti N. M. paskirtą bausmę (3 t., b. l. 171).

23. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltininko savo noru atlyginimas ar pašalinimas padarytos žalos. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-94/2010, 2K-345/2013).

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, iš dalies tenkindamas V. T. civilinį ieškinį, solidariai iš N. M. ir M. B. nukentėjusiojo naudai priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad N. M. atlygino nukentėjusiajam visą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu solidariai iš abiejų nuteistųjų priteistą neturtinės žalos atlyginimą – 200 Eur, todėl yra pagrindas pripažinti N. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą neturtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

25. Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino, kad byloje yra nustatyta viena N. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. M. paskirtos bausmės rūšiai ir dydžiui neturi. Minėtos aplinkybės pripažinimas atsakomybę lengvinančia nagrinėjamu atveju nėra pagrindas skirti apeliantui su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį ar sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bausmės skyrimo pagrindų visumą, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė savo dydžiu pakankamai švelnią laisvės atėmimo bausmę, kurios dar labiau švelninti nėra pagrindo. Nors proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009), o šioje byloje nukentėjusysis prašo, atsižvelgus į atlygintą žalą, sušvelninti N. M. paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes kaip visumą, sprendžia, kad N. M. pirmosios instancijos parinkta bausmės rūšis ir jos dydis neprieštarauja teisingumo principui, atitinka nukentėjusiojo ir kaltininko teisėtų interesų pusiausvyrą.

26. N. M. anksčiau teistas 10 kartų, vyrauja nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (2 t., b. l. 66-83, 84-87, 3 t., b. l. 67-73). Paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu N. M. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta arešto bausmė, visais kitais ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam būdavo skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, ne kartą taikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas. Tai nepakeitė apelianto elgesio, nes, išėjęs į laisvę, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės rodo, kad nusikalstama veika, už kurią N. M. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas, kas rodo didesnį apelianto asmenybės pavojingumą. Atsižvelgus į šiuos nuteistojo asmenybės pavojingumą apibūdinančius duomenis, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kitos bausmės, nei laisvės atėmimas, paskyrimas neužtikrintų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo tikslų įgyvendinimo. Įvertinus dvi N. M. atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir tik vieną apeliacinės instancijos teismo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, švelninti ir taip mažesnės nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės nėra jokio pagrindo. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs nusikaltimų recidyvą, t. y. pripažinęs, kad nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, N. M. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, šios aplinkybės (veiką padarė recidyvistas) nepripažino N. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir tai liko neįvertinta skiriant bausmę nuteistajam. Nesant proceso dalyvių skundų dėl netinkamai nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas sunkinti nuteistojo N. M. teisinės padėties, savo iniciatyva šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos ištaisyti negali.

27. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį, skiriant mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę arba keičiant ją švelnesne bausmės rūšimi, šioje byloje nenustatyta. Apelianto apygardos teismui pateikti dokumentai ir apeliacinio skundo teiginiai, kad jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, turi sužadėtinę, su kuria ketina kurti šeimą, yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas (3 t., b. l. 197), įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (3 t., b. l. 198), – nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui.

28. Taikyti BK 75 straipsnį teismas gali tik tuomet, kai nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

29. Teisėjų kolegija nemato jokios galimybės pripažinti, kad apeliantą teisingai nubausti būtų galima ir neskyrus jam realios bausmės. N. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis (svetimo turto pagrobimas, įsibrovus į patalpą), nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (bendrininkų grupė ir apsvaigimas nuo alkoholio, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui), nuteistąjį apibūdinančios asmeninės savybės (anksčiau teistas 10 kartų), konstatuotas nusikaltimų recidyvas, tai, kad anksčiau paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas nesulaikė nuteistojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, patvirtina, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, todėl jis turi atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimas (atsakomybę lengvinanti aplinkybė) ir apeliaciniame skunde deklaruojamas siekis atlyginti priteistas proceso išlaidas nėra tokios reikšmingos aplinkybės, dėl kurių N. M. turėtų būti taikomas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

30. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus N. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, šioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Nenustačius pagrindų pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl N. M. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl advokatų darbo apmokėjimo apeliacinės instancijos teisme

31. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 13 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) apie antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Jose prašoma priteisti valstybei iš M. B. 45 Eur, iš N. M. – 66,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Algirdo Zakraso nuteistajam M. B. ir už gynėjo advokato Modesto Švažo nuteistajam N. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

32. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

33. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį apskundė nuteistieji M. B. ir N. M.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistieji patys gynėjų nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi nuteistajam M. B. paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas (3 t., b. l. 190). Nuteistajam N. M. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas (3 t., b. l. 191).

34. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmeta. Įvertinus tai, kad išieškoti prašoma teisinės pagalbos išlaidų suma nėra neprotinga ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo M. B. 45 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

35. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo N. M. apeliacinį skundą tenkina iš dalies: pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas, pripažįstant nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; nuosprendžio dalis dėl N. M. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio paliekama nepakeista, apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad pripažinta N. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra pagrindas švelninti nuteistajam paskirtą bausmę (skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį ar sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį). Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nors ir keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, tačiau bausmė nuteistajam N. M. nėra švelninama, išieškoti prašoma teisinės pagalbos išlaidų suma nėra neprotinga ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo N. M. 66,67 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį pakeisti:

pripažinti N. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš M. B. 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Išieškoti iš N. M. 66,67 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 67 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.