Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės R. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. Ž.: nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį terminuoto laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausme, bausmę atliekant pataisos namuose; išteisintas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir prie T. Ž. Plungės apylinkės teismo 2023-01-26 nutartimi paskirtos subendrintos 6 metų laisvės atėmimo bausmės, pridėta dalis bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu ir T. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. Ž. bausmės pagal Plungės apylinkės teismo 2022-06-17 nuosprendį pradėjimo vykdyti pradžios.

Į bausmės laiką įskaitytos dvi dienos T. Ž. laikinojo sulaikymo laiko nuo 2020-03-16 iki 2020-03-17, laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020-05-19 iki 2021-03-24 bei atlikta bausmė pagal 2021-12-09 Plungės apylinkės teismo nuosprendį.

Iš T. Ž. valstybei priteista 512,24 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Nurodyta T. Ž. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuspręsta daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 3 vnt. CD laikmenų su įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė R. K. prašo: 1) panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023-06-15 nuosprendžio dalį, kuria T. Ž. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams; 2) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 3) vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Plungės apylinkės teismo 2023-01-26 nutartimi subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme, prie 2023-01-26 nutartimi subendrintos 6 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose; 4) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Prokurorė nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl T. Ž. išteisinimo dėl BK 145 straipsnio l dalyje numatytos veikos padarymo dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo, nepagrįsto išteisinimo, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio l dalyje, padarymo (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

3.11. Dėl bausmių subendrinimo prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vadovaudamasis BK 63 straipsnio l, 4 dalimis, nuosprendžiu T. Ž. paskirtą bausmę subendrino su Plungės apylinkės teismo 2023-01-26 nutartimi paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmės bausme. Nesutinka su tokiu bausmių subendrinimu, nes skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti bendrinama vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nes T. Ž. iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).‏‏‎

7. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl T. Ž. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį. Tačiau prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo padarytomis išvadomis dėl T. Ž. nekaltumo padarius jam inkriminuotą BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, mano, kad apylinkės teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai T. Ž. išteisino pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes byloje esantys įrodymai patvirtina jo kaltę padarius jam inkriminuotą BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Todėl prokurorė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023-06-15 nuosprendžio dalį dėl T. Ž. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimti jam naują, apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat prokurorė mano, kad apylinkės teismas T. Ž. paskirtas bausmes turėjo bendrinti vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis. Teisėjų kolegija pritaria šiems apeliacinio skundo argumentams.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018, 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-719/2023).‏‏

Dėl T. Ž. kaltės padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą

9. Šiuo atveju T. Ž. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2022-05-26 apie 9.31 val., būdamas konvojumi pristatytas į teismo posėdį, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų, esančių Laisvės al. 4, Plungėje, posėdžių salėje Nr. 10, teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-404/2022 metu, tyčia, vartodamas necenzūrinius žodžius, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą tarnybines funkcijas atliekančiai Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei L. P. (tuo metu L. G.) sakydamas: „pamatysiu – papjausiu <...> suėdei man gyvenimą, auka tu. Tau <...> bus, aš tau pažadu <...> tau parodysiu <...>“, dėl to nukentėjusiajai L. P. (tuo metu L. G.) buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

10. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, T. Ž. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisino konstatavęs, jog jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad įvertinus bylos medžiagą nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju T. Ž. veika buvo tokia pavojinga, kad užtrauktų jam baudžiamąją atsakomybę, nes teismui kilo abejonių dėl T. Ž. nukentėjusiajai L. P. išsakytų grasinimų realumo. Teismas pažymėjo, kad nors bylos medžiaga patvirtina, kad T. Ž. grasino L. P., o ji nurodė, kad baudžiamojo proceso metu T. Ž., vartodamas necenzūrinius žodžius, grasino ją papjauti ir pan., ir jai tokie išsakyti grasinimai atrodė gana realūs bei dėl išsakytų grasinimų ji nesijautė saugiai, tačiau tokie nukentėjusiosios L. P. parodymai negali būti vertinami atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, nes T. Ž., duodamas parodymus, nurodė, kad negrasino prokurorei, to neatsimena, negalėjo būti grasinimo realumo, nes kai buvo paleistas, savo grasinimų neįgyvendino, nejaučia jokio pykčio prokurorei L. P.. Taip pat teismas pažymėjo, jog liudytojai R. B., E. V. ir E. G. negalėjo patvirtinti T. Ž. išsakytų grasinimų realumo, be to, tuo metu, kai buvo išsakyti T. Ž. grasinamo pobūdžio žodžiai, jis buvo saugomas konvojaus darbuotojų, taip pat šalia buvo ir kiti policijos pareigūnai. Teismas akcentavo ir tai, kad T. Ž. buvo įkalinimo įstaigoje, tokiu būdu buvo suvaržyta jo laisvė, todėl jo grasinimas negalėjo būti lengvai įgyvendintas netrukus, sunkiai sutrikdant žmogaus sveikatą ar net atimant jam gyvybę. Apylinkės teismo vertinimu, nors T. Ž. išsakyti įžeidžiančio pobūdžio žodžiai, keiksmažodžiai, sukėlė stresinę, nemalonią situaciją savo darbines funkcijas atliekančiam asmeniui – prokurorei L. P., tačiau išsakytus žodžius vertinti kaip realų grasinimą nepakanka faktinių duomenų. Teismas pažymėjo ir tai, kad T. Ž. diagnozuotas mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas, jis vartoja medikamentus, kad būtų ramus. Su šiais apylinkės teismo argumentais sutikti negalima.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, patikrinusi Plungės apylinkės teismo 2023-06-15 nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas šį nuosprendį, pagrįstai nuteisė T. Ž. dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, tačiau iš dalies netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą, todėl T. Ž. nepagrįstai išteisino pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad T. Ž. veiksmuose aptariamo 2022-05-26 įvykio metu yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Dėl šios priežasties Plungės apylinkės teismo 2023-06-15 nuosprendžio dalis, kuria T. Ž. išteisintas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta, neatitinkanti byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir dėl šios dalies T. Ž. priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas, 303 straipsnio 2 dalis).

12. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės kurioms esant grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, Nr. 2K-410-693/2015, Nr. 2K-131-1073/2018). Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia.

13. <...> svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-553-942/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017, 2K-269-303/2020 ir kt.).‏‏‎

15. T. Ž. kaltę padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pagrindžia toliau aptariamų įrodymų visuma.

17. Nukentėjusioji V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2022-05-26 9.00 val. turėjo būti nagrinėjama kaltinamojo T. Ž. baudžiamoji byla. Tačiau supykęs T. Ž. siautėjo, sutrikdė viešąją tvarką, gadino teismo turtą, visaip grasino V. B., buvo iškviesti ir atvyko policijos pareigūnai, kurie jo niekaip negalėjo nuraminti, todėl posėdžio pradžia vėlavo apie pusvalandį, jo elgesys buvo šokiruojantis. T. Ž. stovėjo priešais prokurorę L. P. ir tiesiai į ją žiūrėdamas sakė „žėrtva, auka, aš tave papjausiu“. Gali būti, kad po to prokurorė paprašė posėdžio pertraukos (t. 3, b. l. 40–42).

18. Liudytojas R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Klaipėdos VPK konvojaus būryje. 2022-05-26 9.00 val. T. Ž. pristatė į Plungės apylinkės teismą Plungės rūmus ir patalpino į atskirą patalpą, kur laiko teisiamuosius. T. Ž. nebesivaldė, pradėjo nervintis, įžeidinėti sekretorę, keiktis, agresyviai elgtis, įvyko kivirčas, trenkė ranka į stiklus, pasisukęs spyrė į durų apačią ir nuo smūgio išlūžo durų apačia, anksčiau jis taip agresyviai nesielgdavo, nors pastoviai būdavo problemos dėl jo bendravimo su prokurore L. P. Šį kartą viskas buvo daug agresyviau, jo grasinimai buvo: „išeisiu, sutiksiu, surasiu, kažką padarysiu“, „kekše, aš jus pagausiu, užversiu“, „žinau, kur gyveni“. Tokio paties pobūdžio grasinimai buvo tiek prokurorei L. P., tiek sekretorei V. B. Liudytojas nurodė, kad negali atsakyti, ar grasinimai buvo realūs, nes neaišku, ką toks asmuo darys po metų ar kitų išėjęs į laisvę (t. 3, b. l. 62–63). Liudytojas teisiamajame posėdyje patvirtino savo 2022-06-01 liudytojo apklausos metu duotus parodymus, kurie iš esmės sutapo su jo teisiamajame posėdyje duotais parodymais (t. 1, b. l. 133–134).

20. Liudytojas E. G. parodė, kad yra policijos pareigūnas, 2022-05-26 gavo iškvietimą. Nuvyko į Plungės apylinkės teismą, pamatė, kad pristatytas konvojumi T. Ž., kuris liudytojui žinomas kaip asmuo, linkęs nusikalsti, elgėsi agresyviai, buvo išspyręs durų apačią. Liudytojas matė, kad T. Ž., žiūrėdamas tiesiai į prokurorę, grasino jai nupjauti galvą (t. 3, b. l. 80–81). Liudytojas teisiamajame posėdyje patvirtino savo 2022-06-01 liudytojo apklausos metu duotus parodymus, kurie iš esmės sutapo su jo teisiamajame posėdyje duotais parodymais. Pažymėtina, kad minėtos liudytojo apklausos metu E. G. nurodė, kad įvykio metu T. Ž. teismo posėdžių salėje žiūrėdamas į akis prokurorei L. P. pradėjo šaukti, kad ji jam gyvenimą suėdė, grasino ją papjauti, nužudyti. Po grasinimų prokurorė sureagavo normaliai, tačiau apie tai reikia klausti jos (t. 1, b. l. 127–128).

21. 2022-05-26 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2022-05-26 L. P. (tuo metu – L. G.) pateikė pareiškimą jog 2022-05-26 apie 9.20 val. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose, teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis T. Ž. konvojaus, teisėjo, sekretorės, advokato ir policijos pareigūnų akivaizdoje keikdamasis necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu, žiūrėdamas į ją pikta veido išraiška, grasino ją nužudyti sakydamas, kad ją papjaus, nužudys. L. P. pažymėjo, kad šiuos jai išsakytus grasinimus vertina kaip realius (t. 1, b. l. 81–89).

22. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų pateiktoje teisiamojo posėdžio protokolo kopijoje užfiksuota, kad 2022-05-26 prasidėjus teismo posėdžiui kaltinamasis T. Ž. šūkauja, keikiasi, nurodžius teisėjui išvesti kaltinamąjį iš posėdžių salės, T. Ž. keikiasi, grasina prokurorei, kad ją papjaus (t. 1, b. l. 160–164).

23. 2022-11-04 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų pateiktas kompaktinis diskas su 2022-05-26 teismo posėdžio garso įrašu. Užfiksuota, kad T. Ž. piktai šaukia ir keikiasi necenzūriniais žodžiais, po to teisėjas nutaria pašalinti kaltinamąjį iš teismo salės. Ties garso įrašo laiku 1:03 T. Ž. sako: „Tu kurva, nachui, pamatysiu – papjausiu, žertva, kurva, blet. Tu kurva suėdei man gyvenimą, auka tu. Tau pizė bus, aš tau pažadu kelk bylą ką nori, man pochui, tau parodysiu, gaidy tu“ (balsas nutolsta) (t. 1, b. l. 168–170).

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šio nuosprendžio 8, 12–13 punktuose aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir įvertinusi šio nuosprendžio 16–23 punktuose aptartus įrodymus, konstatuoja, kad šie įrodymai vieni kitus papildo ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, kuri neabejotinai patvirtina T. Ž. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tai suteikia pagrindą išvadai, kad T. Ž. neteisėti veiksmai atitinka visus subjektyviuosius ir objektyviuosius jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, be kita ko, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, nes tokiam T. Ž. elgesiui (agresyviai išsakytam grasinimui nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajai) nebuvo jokios objektyvios priežasties, taip pat bylos medžiaga patvirtina, jog jam buvo žinoma, kad nukentėjusioji L. P. dėl savo einamų pareigų turi prieigą prie jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, patvirtinančių jo polinkį nusikalsti, daryti smurtines nusikalstamas veikas, todėl akivaizdu, jog T. Ž. grasindamas nukentėjusiajai suprato tokio savo elgesio bauginamąjį pobūdį (kad nukentėjusioji gali tikėti, jog tokie veiksmai prieš ją gali būti realiai padaryti, todėl bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos) ir norėjo tokios nukentėjusiosios L. P. būsenos (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

25. Pasisakydama dėl šio nuosprendžio 10 punkte aptartų skundžiamame nuosprendyje išdėstytų pirmosios instancijos teismo T. Ž. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį motyvų teisėjų kolegija pažymi, kad šiame nuosprendyje jau buvo aptarta, kodėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo tikėti ir remtis nuteistojo T. Ž. parodymais apie tai, kad jis 2022-05-26 nukentėjusiajai L. P. negrasino, to neatsimena ir jo grasinimai nebuvo realūs, todėl šie argumentai papildomai nekartojami. Pažymėtina, jog nors apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusiosios parodymai apie tai, jog T. Ž. grasinimai jai pasirodė realūs, negali būti vertinami atsietai nuo kitų įrodymų, tačiau nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas vis dėlto nepagrįstai sumenkino L. P. parodymų įrodomąją reikšmę nustatant šias bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, pagal formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusioji, ar ji turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taigi, nukentėjusiosios parodymai turi didesnę įrodomąją reikšmę tuo aspektu, kad tik jie atspindi nukentėjusiosios nusikalstamos veikos suvokimą emociniu – psichologiniu lygmeniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su prokurorės vertinimu, kad nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios L. P. duotais parodymais apie dėl T. Ž. grasinimų jai sukeltą stresą, baimės ir nesaugumo jausmą, jai tikint, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Viso baudžiamojo proceso metu L. P. nuosekliai ir įtikinamai paaiškino, kad T. Ž. asmenybę charakterizuojantys duomenys (tai, kad jis yra neprognozuojamas, konfliktiškas, labai daug kartų teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas), kurie jai buvo puikiai žinomi dėl jos einamų pareigų, taip pat tai, kad prieš pat išsakydamas grasinimus nukentėjusiajai T. Ž. Plungės apylinkės teismo patalpose elgėsi itin agresyviai ir padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis, be kita ko, buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat tai, kad jo grasinimai nukentėjusiąją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą buvo išsakyti itin įtaigiai ir reikšmingai skyrėsi nuo ankstesnių jų tarpusavio konfliktų, suteikė jai pakankamą pagrindą manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas.

26. Apylinkės teismas ignoravo ir L. P. nurodytas aplinkybes, kad iš karto po aptariamo įvykio ji buvo sutrikusi, išsigandusi, jai teko prašyti padaryti teismo posėdžio pertrauką, o po to pamačiusi T. Ž. kituose teismo rūmuose ji visaip stengėsi išvengti susitikimo su juo, slėpėsi, kad su juo nesusitiktų. Kaip jau minėta, teisiškai vertinant tokio pobūdžio situacijas svarbiausia ne tai, kaip grasinimo realumą vertino kiti įvykyje dalyvavę ar jį matę asmenys, o tai, kaip tokią nusikalstamą veiką emociniu – psichologiniu lygmeniu suvokė būtent nukentėjęs asmuo. Dėl šios priežasties sutiktina su prokurorės pozicija, jog apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad liudytojai R. B., E. V. ir E. G. negalėjo patvirtinti T. Ž. išsakytų grasinimų L. P. realumo. Atsižvelgtina ir į tai, jog minėtiems liudytojams tokie grasinimai nebuvo išsakyti, tuo tarpu liudytojas E. G. netgi nurodė, kad apie tai, kaip nukentėjusioji L. P. sureagavo į grasinimą ją nužudyti, reikėtų klausti ne jo, o pačios nukentėjusiosios. Apylinkės teismo argumentai, kad tuo metu, kai L. P. buvo išsakyti T. Ž. grasinamo pobūdžio žodžiai, jis buvo saugomas konvojaus darbuotojų, šalia buvo kiti policijos pareigūnai, T. Ž. buvo įkalinimo įstaigoje, taip buvo suvaržyta jo laisvė, todėl jo grasinimas negalėjo būti lengvai įgyvendintas netrukus, sunkiai sutrikdant žmogaus sveikatą ar net atimant jam gyvybę, yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, jog šios aplinkybės nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes T. Ž. grasinimas nukentėjusiajai buvo nukreiptas būtent į ateitį (T. Ž. nurodė, kad savo grasinimą įgyvendins išėjęs į laisvę), o nukentėjusioji įvykio metu žinojo tik tai, kad nors T. Ž. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, tačiau ši bausmė buvo trumpalaikė, todėl akivaizdu, jog nukentėjusioji galėjo pagrįstai tikėtis ir bijoti, kad išėjęs į laisvę T. Ž. įvykdys savo grasinimą. Nors apylinkės teismas pažymėjo ir tai, kad T. Ž. buvo diagnozuotas mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas, ir jis vartoja medikamentus, kad būtų ramus, tačiau sprendžiant T. Ž. kaltės klausimą ši aplinkybė taip pat neturi esminės reikšmės, nes iš bylos medžiagos matyti, jog T. Ž. tik po 2022-05-26 įvykio kreipėsi į medikus, o tai reiškia, kad tuo metu, kai jai buvo grasinama, nukentėjusioji negalėjo žinoti apie minėtus nuteistojo psichinės sveikatos sutrikimus ir (ar) tai, kad ateityje T. Ž. vartos medikamentus šiems sutrikimams reguliuoti.

27. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta ir įvertinusi T. Ž. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisėjų kolegija nustatė, kad T. Ž. 2022-05-26 apie 9.31 val., būdamas konvojumi pristatytas į teismo posėdį, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų, esančių Laisvės al. 4, Plungėje, posėdžių salėje Nr. 10, teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-404/2022 metu, tyčia, vartodamas necenzūrinius žodžius, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą tarnybines funkcijas atliekančiai Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei L. P. (tuo metu L. G.) sakydamas: „pamatysiu – papjausiu <...> suėdei man gyvenimą, auka tu. Tau <...> bus, aš tau pažadu <...> tau parodysiu <...>“, dėl to nukentėjusiajai L. P. (tuo metu L. G.) buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Dėl bausmės

28. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu T. Ž. už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, dėl kurios rūšies ir dydžio nagrinėjamu atveju ginčo nėra. Vis dėlto teisėjų kolegija pastebi, jog skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apylinkės teismas nurodė, kad minėta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė turi būti atliekama pataisos namuose. Tačiau, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą (nuo 2020-07-01 neteko galios BK 50 straipsnio 3 dalis), iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies šalinama nuoroda dėl bausmės pagal BK 284 straipsnį paskyrimo atlikti pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu pripažinus, kad T. Ž. padarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jam už šį nusikaltimą skirtina bausmė ir iš naujo spręstinas bausmės individualizavimo klausimas.

29. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-1073/2018).

30. T. Ž. tiesiogine tyčia padaryta baigta nusikalstama veika, pavojinga žmogaus sveikatai ir gyvybei, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Šioje byloje T. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis neprisipažino, nesigailėjo, nukentėjusiosios L. P. neatsiprašė. Tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. Ž. veikos padarymo metu buvo labai daug kartų teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį (t. 2, b. l. 1–26), buvo daug kartų baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 181–193), todėl yra akivaizdu, kad jis nedaro teigiamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų ir toliau daro įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas ir bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, T. Ž. už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu gerokai mažesnė nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, kuri T. Ž. yra ne per griežta ir proporcinga jo asmenybės bei padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrinant BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

31. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, T. Ž. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintina ją iš dalies sudedant su pagal BK 284 straipsnį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir T. Ž. paskirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

32. Naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir prie T. Ž. Plungės apylinkės teismo 2023-01-26 nutartimi paskirtos subendrintos 6 metų laisvės atėmimo bausmės, pridėta dalis bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu ir T. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje. Pažymėtina, jog ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad minėta galutinė subendrinta bausmė turėtų būti atliekama pataisos įstaigoje.

33. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Plungės apylinkės teismo 2023-01-26 nutartimi subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme, prie minėta nutartimi subendrintos griežtesnės 6 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės subendrintos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, ir paskirtina T. Ž. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 7 mėnesiams.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. 2023-09-13 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš T. Ž. valstybei priteistinos 53,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės J. Manako-Galminės užmokestis (t. 3, b. l. 139–142).

35. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

36. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies, panaikinama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl T. Ž. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis T. Ž., kuris Plungės apylinkės teismo 2023-06-15 nuosprendžio neskundė. Būtinybė skirti T. Ž. gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjos paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, tai, kad T. Ž. apylinkės teismo nuosprendžio neskundė, o šiuo nuosprendžiu jis nuteisiamas laisvės atėmimo bausme), daro išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš T. Ž. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės R. K. apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį dėl T. Ž. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

T. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, T. Ž. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti iš dalies sudedant su pagal BK 284 straipsnį paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir T. Ž. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir prie T. Ž. Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi paskirtos subendrintos 6 metų laisvės atėmimo bausmės, pridėta dalis bausmės, paskirtos apylinkės teismo nuosprendžiu ir T. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. sausio 26 d. nutartimi subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme, prie minėta nutartimi subendrintos griežtesnės 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės subendrintos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, ir paskirti T. Ž. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Iš apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti nuorodą dėl pagal BK 284 straipsnį T. Ž. paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės skyrimo atlikti pataisos namuose.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 53,33 Eur – priteisimo iš T. Ž. atmesti.