Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teis­tas 19 kartų, paskutinį kartą teistas – 2021-12-09 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., terminuoto laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams, kuri subendrinta su 2020-10-30 to paties teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, nustatyta galutinė terminuoto laisvės atėmimo bausmė 2 metams, atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį, BK 148 straipsnio 1 dalį, BK 233 straipsnio 3 dalį, BK 294 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis T. Ž. kaltinamas tuo, kad siekė paveikti nukentėjusiąją E. V., kad ji baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-11052-20 duotų melagingus parodymus, terorizuodamas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą bei reikalavo iš žmogaus elgtis pagal jo nurodymus, o būtent: turėdamas tikslą paveikti ir įbauginti nukentėjusiąją E. V., veikdamas tiesiogine tyčia, kad nukentėjusioji duotų melagingus parodymus, o jos melagingų parodymų pagrindu išvengtų baudžiamojo persekiojimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamojoje byloje Nr.1-39-363/2021/1-01-1-11052-2020-6, siekdamas, kad ji elgtųsi pagal jo nurodymą, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliuose, laikotarpyje nuo 2020-06-15 iki 2020 metų spalio mėnesio, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, parašė aštuonis laiškus nukentėjusiąja minėtoje byloje pripažintai E. V., grasindamas atkeršyti už tai, kad yra apkaltintas nusikaltimo padarymu, reikalaudamas atvažiuoti pas jį taikytis ir susituokti, o jei reikalavimai nebus įvykdyti grasino rašydamas "nukursiu visus Jūsų gyvenamuosius plotus, gyvensite urvuose kaip laukiniai", neigdamas savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, reikalaudamas E. V. vėl būti su juo, teigdamas "bijau tik vieno, kad grįžęs susigražinant Tave, neprisidirbčiau..... bet lysiu griežtai....", grasindamas su ja susidoroti, kai grįš iš įkalinimo įstaigos "neįsivaizduoju kas bus kai mūsų santykius...." baugino nukentėjusiąją žodžiais "atmink, sulaužysi ištikimybės kodeksą, nepasigailėsiu...", "turi ne tik atleisti man, bet dar ir pasimelsti už mano sielą...", "tegul kankina tave nerimo jausmas, jausk neapykanta sau...", "atėmei laisvę savo sužadėtiniui...", "tai jau gyvenimo dugnas, dėl kurio dauguma žmonių baigia savižudybėmis...", "nori mane padaryti Budeliu...", "planas huliganas jau ant starto linijos mieloji...", "kentėk, nusprok nuo to samagono, susiviniok į patalyne...",siekdamas ją įbauginti "mudu būsime kartu, net neabejoju...", "per mylimą žmogų netekau laisvės...", "nenoriu lankyti tavęs kapuose, bet vis tiek man teks ateiti ten..., "greit verksi...", šliauši geležinkelio keliais link Telšių ir kalbėsi poterius..., "būsiu tavo teisėjas, suėsi visas mano kančias natūralei, gal pasimokysi gyvenime nors kartą protauti...", "matau savo akyse tavo lavoną...", reikalavo atleisti, tuoktis su juo, taikytis, parašyti jam laišką, "baik durniavusi, ruoškis vestuvėms... mudu būsime kartu...", "mudu skirti vienas kitam...", "esi priklausoma nuo manęs, na o jei iškeisi ar gyvensi su kitu tai jau....", "aš esu tavęs vertas...", tokiu būdu T. Ž. rašydamas nukentėjusiajai E. V. grasinančius laiškus naudodamas psichinę prievartą siekė paveikti ir įbauginti bei sistemingai terorizavo nukentėjusiąją E. V., kad ji baudžiamojoje byloje Nr.1-39-363/2021/1-01-1-11052-2020-6, būdama pripažinta nukentėjusiąja duotų melagingus parodymus, terorizuodamas sistemingai baugino žmogų bei naudodamas psichinę prievartą reikalavo elgtis pagal jo nurodymus.

Kaltinamasis T. Ž. savavaldžiavo panaudodamas psichinę prievartą, o būtent: nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, nerealizuotą savo teisę į skolą, siekdamas atgauti 2000 eurų skolą iš E. Š., pastarojo reikalavo ją grąžinti naudodamas psichinę prievartą, t. y. būdamas suimtas kitoje baudžiamojoje byloje Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020-07-20, ranka surašė ir išsiuntė E. Š. adresuotą laišką, grasindamas nužudyti E. Š. ir neturėdamas teisėto pagrindo, reikalavo E. Š. pervesti periodiškai kas mėnesį po 100 eurų, iš viso 2000 eurų, į jo nurodytą AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią Šiaulių tardymo izoliatoriui. Tokiu būdu nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė nukentėjusiojo ginčijamą, tikrą, bet nerealizuotą savo teisę ir padarė didelės žalos E. Š. teisėms, nes sukūrė situaciją, kuri nukentėjusiajam kėlė nerimą, vertė jį bijoti, jog nesutikus įvykdyti ginčijamą teisę (sumokėti pinigus) atsiras žalingos pasekmės jo sveikatai ir gyvybei.

Teisme kaltinamasis T. Ž. nepripažino savo kaltės pagal visus jam pareikštus kaltinimus, motyvuodamas, kad byla sufabrikuota. Kaltinamasis teisme nebuvo apklaustas, kadangi trijuose posėdžiuose dėl parodytos nepagarbos teismui, grasinimų prokurorei, posėdžių sekretorei, turto gadinimo buvo šalinamas iš posėdžių, vadovaujantis BPK 259 str. nuostatomis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju T. Ž. iš esmės parodymų nedavė nurodydamas, kad jokio nusikaltimo nepadarė, nuo išsamesnių parodymų atsisakė (T. 2., b. l. 42, 43, 44, 64, 65, 75, 76, 77).

Nukentėjusiosios Editos Vilniutės epizodas.

Nukentėjusioji E. V. teisme parodė, kad kartu su T. Ž. gyveno nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio jos mamos bute (duomenys neskelbtini). 2020-03-28 su juo turėjo įregistruoti santuoką, parašė pareiškimus dėl santuokos įforminimo, tačiau vestuvės buvo atkeltos dėl karantino neribotam laikui. Kai paskambino iš metrikacijos skyriaus ir paklausė ar nori atkelti vestuves dėl karantino, ji be T. Ž. žinios išreiškė sutikimą, vestuves nukėlė neribotam laikui, o T. Ž. pasijautė išduotas, kad ji atšaukė vestuves, todėl prasidėjo muštynės, barniai. Prieš ją smurtaudavo, ją užrakindavo bute ir palikdavo vieną neribotam laikui. Kadangi kitoje byloje ji yra nukentėjusioji dėl sumušimo, T. Ž. maldavo ir liepė keisti parodymus jo naudai dar jam esant laisvėje. Iš įkalinimo įstaigos rašė grasinančius ir negrasinančius laiškus, kvietė atvykti į Šiaulius tuoktis. Tų laiškų niekam nerodė, sūnus žinojo, kad gauna laiškus, pati jam papasakojo apie gautus laiškus. Nebesituokė su T. Ž. nusprendusi, kad jis yra ne jos žmogus. Dėl grasinimų ji bijojo išeiti ir iš namų. Dėl grasinimų jautėsi persekiojama, tokius išsireiškimus, kad susigrąžinant tave neprisidirbčiau, dėl ištikimybės kodekso sulaužymo, dėl pasimeldimo už jo sielą, dėl neapykantos sau jautimo, dėl laisvės atėmimo savo sužadėtiniui, dėl rašymo apie kapus ir šliaužimo keliais, dėl lavono matymo savo akyse, supranta kaip tiesioginį susidorojimą su ja, kad nesutiko už jo tekėti.

Liudytojas Danielius Vilnius teisme parodė, kad yra nukentėjusiosios E. V. sūnus. Iš pažiūros viskas atrodydavo normaliai, bet mama visą laiką būdavo sumušta. Gal nuo 2019 pavasario jie kartu gyveno. Buvo siunčiami laiškai mamai, bet tų laiškų konteksto neprisimena. Davė paskaityti, turinys buvo sutrikusios mintys, buvo grasinimų ir meilės prisipažinimų, nepamena dėl ko grasino mamai. Jis mamai siūlė kreiptis į policiją. Mama dažnai būdavo sumušta, bet slėpdavo, bijojo T. Ž..

Liudytoja E. P. teisme parodė, kad ji dirba specializuotame kompleksinės pagalbos centre. E. V. atžvilgiu smurtavimas prasidėjo nuo to, kad buvo atšaukta santuoka, prasidėjo karantinas, pradėjo aštrėti įtampa, atsirado tas nepasitikėjimas. E. V. jai parodė gautus laiškus iš T. Ž., kuriuose buvo aiškūs meilės prisipažinimai ir grasinimai. Bendraujant E. V. buvo labai pasimetusi, mėtėsi tarp minčių, jautėsi lyg tai aukos sindromas ir baimė, kad tai gali kartotis, ji buvo labai įbauginta, buvo išsigandusi dėl laiškų.

Kaltinamojo kaltė grindžiama šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad pareiškėja E. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., pranešė apie tai, kad 2020-06-16 (duomenys neskelbtini) į savo pašto dėžutę gavo laišką iš savo buvusio sugyventinio T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje. Laiške T. Ž. bando ją paveikti emociškai ir bando ją įbauginti, kad priimtų jam norimus sprendimus. Jis laiške reikalauja, kad atvyktų į įkalinimo įstaigą ir paduotų pareiškimus, kad nori su juo tuoktis. Jis nurodo, kad jei ji šito nepadarys, jis, kai grįš iš įkalinimo įstaigos "nukirs" visus bei sunaikins viską ką įsigis, patvirtindamas, kad tai įvykdys, nes nebeturi ko prarasti. T. Ž. savo tokiu laiško turiniu ją baugina ir bando ją paveikti, kad teismo metu duotų parodymus, kad jam atleidžia. Teisminėje byloje ji yra pripažinta nukentėjusiąja, nes T. Ž. prieš ją smurtavo. Jos buvęs sugyventinis atsiuntė dar vieną laišką, kurį gavo 2020-07-10, kuriame jis jos atsiprašo ir bando paveikti ją emociškai, jis nenustoja jai rašyti. Mano, kad tokiu būdu T. Ž. bando paveikti ją, dėl jos parodymų teismo metu. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja E. V. pateikė tyrimui galinčius turėti reikšmingus dokumentus: vokas su laišku - 2020-06-16, 3 lapai, ir vokas su laišku - 2020-07-10, 2 lapai (T. 1., b. l. 17-19, 20, 21-26, 27).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato VS vyr. tyrėjo Daivos Gabalienės 2020-12-16 tarnybinio pranešimo matyti, kad T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atlikdamas arešto bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliai, laikotarpyje nuo 2020-06-15 iki 2020 metų spalio mėnesio, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, parašė 8 laiškus E. V., kuriuose, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino E. V., gim. (duomenys neskelbtini), bei grasino su ja susidoroti. Veika atitinka LR BK 145 str. 2 d. (T. 1., b. l. 30, 31-33).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato VS vyr. tyrėjo Daivos Gabalienės 2020-12-16 tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą gauta informacija, kad T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atlikdamas arešto bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliai, laikotarpyje nuo 2020-06-15 iki 2020 metų spalio mėnesio, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, parašė 8 laiškus E. V., kuriuose, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino E. V., gim. (duomenys neskelbtini), bei grasino su ja susidoroti, reikalavo E. V. elgtis pagal jo nurodymą, panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 148 str. 1 d. (T. 1., b. l. 34, 35, 36-39).

Iš nukentėjusiosios E. V. liudytojo apklausos protokolų matyti, kad prie anksčiau duotų parodymų nori papildyti tai, kad nuo savo sugyventinio T. Ž. paskutiniu laikotarpiu gavo dar du laiškus. Laiškuose T. Ž. atsiprašinėja, atgailauja, negrasina. Iš laiškų turinio ji supranta, kad T. Ž. nori, kad ji su juo susituoktų ir su juo būtų kartu. Ji jokių pinigų iš T. Ž. į sąskaitą negauna, nes T. Ž. darbo biržoje yra neregistruotas, jokių pašalpų ar pajamų jis neturi. Paskutinį kartą į savo sąskaitą gavo pinigų iš T. Ž. 2020-05-18, 120 eurų. Iki to laiko, kol gyveno su T. Ž., jo pinigai pareidavo į jos sąskaitą, kad jam nenuskaičiuotų antstoliai. Kai tik įkrisdavo pinigai T. Ž. jos paprašydavo banko kortelės, nueidavo nusiimdavo pinigus ir išleisdavo. T. Ž. pirkdavo maisto, ko reikėdavo, tada pinigus skirdavo savo reikmėms. Ji jokių pinigų nuo T. Ž. negauna ir dabar ji dar moka už jam paimtą išsimokėtinai mobilaus ryšio telefoną kiekvieną mėnesį po 5 eurus, tačiau ji jokių pretenzijų neturi, ji išmokės jam paimtą mobilaus ryšio telefoną ir padovanotą. Ji nežino, kodėl T. Ž. reikalavo jam atsiųsti pinigų, į jos sąskaitą jokie pinigai jo nepareina. Nori papildomai parodyti, kad šiuo metu jos fizinė būklė bei sveikata labai prasta. Vartoja įvairius stiprius vaistus nuo skausmo, nuo uždegimo, taip pat vartoja antidepresantus bei kitus vaistus, padedančius malšinti stresą, skausmą, nervus. Gali pasakyti, kad jos atmintis ypatingai yra suprastėjusi po ligoninės, daug ko ji nepamena, koordinacija yra sutrikusi. Tai nori tik patikslinti, kad daiktų apžiūros metu apžiūrint laiškus kartu su tyrėja, jai buvo gana sunku sudėlioti laiškų seką (T. 1., b. l. 44-45, 46, 47, 50-51, 52, 53, 54).

Iš duomenų savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole matyti, kad 2020-08-17 prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nukentėjusioji E. V. pateikė du laiškus gautus nuo T. Ž.. Paskutinis laiškas nuo T. Ž. gautas 2020-07-20, o kito laiško gavimo tikslios datos E. V. pasakyti negali. Dviejų laiškų kopijos prijungtos prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-27223-20 (T. 1., b. l. 60, 61, 62).

Iš duomenų reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole matyti, kad pareikalavus E. V. atiduoti laiškus, gautus iš T. Ž., E. V. pareiškė, kad laiškus duoda, nori tik pasidaryti kopijas, jeigu kam prireiktų. Atlikimo eiga: iš E. V. paimti laiškai, kuriuos gavo iš T. Ž. (T. 1., b. l. 63, 64).

Iš duomenų daiktų apžiūros protokole matyti, kad apžiūros objektas - šeši popieriniai laiškai, kuriuos rašė T. Ž. E. V.. Apžiūrint popierinius laiškus kartu su nukentėjusiąją E. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., pastaroji nurodė, jog laiškų eiliškumas galėtų būti toks: laišką, kuris prasideda "Labas Mieloji mano Angeliuk. Iš gegužės 19 d. į 20 d. susapnavau Tave ir atsikėliau labai nervingas ir išsigandęs", galėjo gauti gegužės mėnesį. Šį laišką įvardintų kaip pirmąjį. Laišką, kuris prasideda žodžiais: "Labukas mieloji mažyte mano. Nebepyk, kad taip nutiko...", galėjo gauti liepos mėnesį. Šį laišką įvardintų kaip antrąjį. Laišką, kuris prasideda žodžiais: "Labutis mano angelėlį. Iš tiesų atleist, kuris sukėlė tau skausmą sugeba ne kiekvienas...", galėjo gauti liepos mėnesį. Jį įvardintų kaip trečiąjį. Laišką, kuris prasideda žodžiais "Labas mieloji mano būsima žmonele. Na tai ir labukas Mieloji. Buvo šunys į teismą Plungėje atvežę...", galėjo gauti rugsėjo mėnesį. Jį įvardintų kaip ketvirtą. Laišką, kuris prasideda žodžiais "Labutis Mieloji išdykele mano. Tai kaip sekasi mano mielajai Saulytei.." , galėjo gauti spalio mėnesį, jį įvardintų kaip penktąjį. Laišką, kuris prasideda "Sveika mieloji mažyte. Negaliu be tavęs nei minutei nukrypti nuo minčių..", galėjo gauti spalio mėnesį. Jį įvardintų kaip šeštą (T. 1., b. l. 65-66, 67, 68).

Iš duomenų liudytojos E. P. apklausos protokole matyti, kad ji pirmą kartą su šia šeima susipažino šių metų gegužės 4 dieną. Minėtą dieną ji gavo pranešimą į (duomenys neskelbtini) krizių centro elektroninio pašto dėžutę iš policijos dėl smurto artimoje aplinkoje. Minėtą dieną ji susiskambino su E. V., ji nebuvo linkusi bendrauti, Tos dienos vakare maždaug po pietų jai paskambino pati E. V., ji pasidomėjo, kodėl ji skambino, kokią pagalbą suteikia, tada ji labai daug verkė, buvo atvira. E. V. jai išsikalbėjo, ji ją palaikė, pastiprino, pasakė, kad jos jai padės. Susitarė su E. V., kad susiskambins po poros dienų. Po poros dienų ji E. V. paskambino į telefoną, atsiliepė E. V., bet iš karto telefoną nuo E. V. paėmė jos sugyventinis T. Ž.. T. Ž. pasakojo, kad jis E. V. rūpinasi, pasakė, kad E. V. yra serganti ir vartojanti vaistus ir, kad E. V. pasirūpins pats. Po to dar kelis kartus skambino, tačiau E. V. neatsiliepė. Po to 2020-04-14 gavo į (duomenys neskelbtini) krizių centro el. pašto dėžutę pranešimą, kad yra pakartotinas smurtas artimoje aplinkoje. Ji susisiekė 2020-05-15 dieną su D. V., su E. V. sūnumi. Sūnus D. V. nurodė, kad jis rado sumuštą savo mamą E. V.. D. V. papasakojo apie situaciją su mama E. V., kad mama yra išsigandusi, sutrikusi, nenori bendrauti. Ji paprašė, kad D. V. perduotų savo mamai, kad (duomenys neskelbtini) krizių centras gali suteikti pagalbą, tik jai reikia atsiliepti į telefono skambučius. Maždaug už pusvalandžio pati E. V. paskambino, ir tada suteikė informaciją ir pagalbą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuo 2020-05- 15 jos su E. V. bendravo intensyviai, skambinosi po du kartus į savaitę. 2020 m. birželio pabaigoje jai paskambino E. V. ir pasakė, kad gavo keistą laišką nuo T. Ž., kuriame jis grasina susidorojimu, bet tuo pačiu prisipažįsta meilėje. E. V. buvo išsigandusi ne tik dėl savęs, bet ir dar dėl savo pažįstamų, kurie supa ją. Ji nurodė, kad grasinimai tikrai gali būti realūs ir, kad ji šiuo metu nežino ką daryti. Ji tada pasiūlė E. V. nešti laišką į policiją. E. ilgai svarstė, bet laiško nenešė, bijojo, kad dar nepablogintų situacijos, kad dar daugiau nesupykdytų T. Ž.. Po ilgų pokalbių atsiuntė jai laišką el. paštu E. V. sūnus D. V., nes kiek suprato E. V. nemokėjo kaip atsiųsti, jai padėjo sūnus D. V.. E. V. jai papasakojo, kad laišką buvo atnešusi į policiją, jai buvo patarta laišką atsinešti į teismą, kuris vyks liepos 14 dieną. Ji tada E. V. sutikimu, laišką persiuntė prokurorei Liudmilai Galič, kad ji patartų ką daryti, kokį sprendimą reikėtų priimti. Kiek ji žino, E. V. sūnus savo mamą palaiko emociškai, nors jis tarnauja kariuomenėje ir grįžta labai retai, kiek žino jie susiskambina. T. Ž. toliau siuntinėja E. V. laiškus, tačiau jie yra atsiprašymo laiškai (T. 1., b. l. 71-72, 73, 74).

Iš duomenų liudytojo D. V. apklausos protokole matyti, kad šiuo metu yra šauktinis tarnauja (duomenys neskelbtini), kariuomenėje, su mama E. V. bendrauja telefonu, kartais grįžta savaitgaliais aplankyti. Mama E. V. jam paskambino šių metų liepos pradžioje ir pasakė, kad jos buvęs sugyventinis T. Ž. jai rašo grasinančius laiškus. Jis mamai E. V. pasakė parvažiuos pažiūrės, žiūrės ką daryti su tais laiškais. Jo mama E. V. buvo sutrikusi, išsigandusi, nežinojo ką daryti, prašė jo parvažiuoti. Jis savo mamą E. V. kiek galėjo telefonu nuramino, mama aprimo, tiek nebebuvo išsigandusi. Jis mamai liepė perduoti laiškus policijai. Jis iš (duomenys neskelbtini) parvažiavo savaitgalyje liepos pradžioje ir tada mama E. V. paprašė, kad jis laiškus nufotografuotų ir nusiųstų psichologei, kad patartų ką daryti. Jis laiškus nufotografavo telefonu, nes mama E. V. nemokėjo ir nusiuntė psichologei. Jis laiškus skaitė, laiškai pasako apie T. Ž. psichologinę būklę, kad žmogus yra nestabilus. Jis mano, kad mamos E. V. buvusiam sugyventiniui T. Ž. nederėtų rašyti laiškų ir daryti mamai psichologinį spaudimą, kad ji susituoktų, galimai pakeistų duotus parodymus. Jam iš (duomenys neskelbtini) grįžus liepos 10 dieną, mama E. V. pranešė, kad dar gavo laiškų, bet tų laiškų jis neskaitė. Jis nori, kad T. Ž. atsakytų už savo veiksmus ir būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka (T. 1., b. l. 77-78, 79, 80).

Iš duomenų Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-07-13 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad informuoja, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiškus rytinio patikrinimo metu suimtieji ir nuteistieji asmeniškai pateikia atsakingiems Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus specialistams. Specialistai šiuos laiškus registruoja ir pateikia raštinei išsiuntimui. 2020 birželio 16 d. Resocializacijos skyriuje dirbo specialistė Skaistrė Andrulienė, o 2020 liepos 9 dieną - Laura Aprimaitė-Černiauskienė. T. Ž. laiškai buvo perduoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus raštinei, išsiuntimui. Pridedama: suimtojo (nuteistojo) išsiunčiamų ir gaunamų laiškų apskaitos kortelės kopija, asmens bylos Nr. 353, suimtasis (nuteistasis) T. Ž., g. (duomenys neskelbtini) m. - gavėjo vardas ir pavardė – E. V., gavėjo (siuntėjo) adresas - (duomenys neskelbtini), 2020-06-15( S); 07-09 ( S) (T. 1., b. l. 83, 84).

Iš duomenų Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-09-08 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus specialisto Editos Gedvilaitės 2020-09-02 gautą pažymą Nr. 61-2113, suimtasis T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2020-07-09 iki 2020-07-20 rytinio patikrinimo metu iš kameros Nr. 67 perdavė Resocializacijos skyriaus specialistams, dirbantiems antrame rėžiminiame korpuse, išsiųsti laiškus. Suimtasis T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), buvo atpažintas iš veido. Taip pat informuojame, kad pagal Veiklos organizavimo skyriaus raštvedės (laiškų tikrinimo ir pristatymo) R. E. 2020-08-24 pažymą Nr. 20-2821, suimtasis T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje siuntė laiškus E. V. 2020-07-09, 2020-07-20 (T. 1., b. l. 85, 86, 87).

Iš duomenų Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-11-24 rašte Nr. 14-13077 matyti, kad patikrinus išsiunčiamų laiškų apskaitą nuo 2020-07-01 iki 2020- 11-12 nustatyta, kad suimtasis T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 2020-07-20 ir 2020-11-03 pateikė išsiųsti du laiškus E. V., adresu (duomenys neskelbtini). Pridedama: nuteistojo (suimtojo ) gaunamų ir siunčiamų laiškų apskaitos kortelė, asmens bylos Nr. 353, suimtasis (nuteistasis) T. Ž., g.(duomenys neskelbtini), su kuo susirašinėja : A. V. - (duomenys neskelbtini)- 2020-07-10 (G); E. Š. - (duomenys neskelbtini)- 2020-07-20 ( S); E. V. - (duomenys neskelbtini), 2020-07-20 (S), 2020-11-03(S) (T. 1., b. l. 88, 89-91).

Iš duomenų Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020-07-14 rašte Nr. RL-117/2020 matyti, kad pateikia nutarimų kopijas pripažinti E. V. nukentėjusiąja ir pranešimų apie įtarimą T. Ž. kopijas baudžiamosiose bylose Nr. 01-1-17037-20 ir Nr. 01-1-11052-20 (T. 1., b. l. 94-101).

Iš duomenų Plungės rajono savivaldybės administracijos CMS matyti, kad E. V. ir T. Ž. buvo pateikę prašymą santuokos įregistravimui (T. 3., b. l. 169).

E. V. sutiko, kad T. Ž. apsigyventų ir deklaruotų gyvenamąją vietą jos bute (T. 3., b. l. 170).

Iš gydymo įstaigos duomenų matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. E. V. lankosi pas gydytoją psichiatrą (T. 3., b. l. 117).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Formuodamas vieningą praktiką teismams Lietuvos Aukščiausias teismas pasisakė, kad sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą, gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Negali būti vertinami kaip sistemingi per tam tikrą laiko tarpą padaryti keli veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas. Be to, šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą asmenį, siekdamas sukelti jam baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą, ir nori taip elgtis. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-327-326/2016, 2K-121-677/2015, 2K-269-303/2020).

Iš nuosprendyje aptartų duomenų matyti, kad kurį laiką kaltinamasis ir nukentėjusioji gyveno kartu nukentėjusiosios mamos bute, ketino įregistruoti santuoką 2020-03-28, registracijos nukėlimo aplinkybės kaltinamajam nebuvo žinomos, po to paaštrėjo tarpusavio nesutarimai, dėl 2020-05-13 panaudoto smurto prieš nukentėjusiąją kaltinamajam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, T. Ž. buvo suimtas jau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-17-363/2022, proceso Nr. 1-01-1-11052-2020-6), kurioje 2022-06-17 priimtas apkaltinamasis nuosprendis dar neįsiteisėjęs (apskųstas).

Iš nukentėjusiajai rašytų laiškų turinio matyti, kad santuokos neįregistravimą ir ikiteisminio tyrimo pradėjimą kaltinamasis supranta kaip nukentėjusiosios susitarimą su mama, kad nukentėjusioji nebūtų iškeldinta iš buto, dėl ko reiškia nepasitenkinimą nukentėjusiosios mamai bei jos sugyventiniui už nukentėjusiosios išprievartavimą. T. Ž. nėra patenkintas apribota jam laisve, savikritiškai vertina girtumą ir su tuo susijusį smurtą prieš nukentėjusiąją, išreiškia meilę E. V., nori su ja susituokti, pavydi jos galimos draugystės su kitu asmeniu, yra įsitikinęs, kad jie susituoks. Kaltinime nurodytos ištraukos iš laiškų turinio konteksto vertintinos kaip pykčio išdava, neturint siekio nukentėjusiąją įbauginti, kaip nurodo laiškuose kaltinamasis, dėl pašlijusių nervų nuo besaikio gėrimo laisvėje, nuo buvimo įkalinimo įstaigoje, dėl ko buvo gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nes nesurinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis siekė paveikti nukentėjusiąją dėl melagingų parodymų davimo, kad sistemingas bauginimas ir reikalavimas elgtis pagal jo nurodymus yra su tuo susiję.

Formuodamas vieningą praktiką teismams Lietuvos Aukščiausias teismas pasisakė, kad patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį pagal BK 148 straipsnio 1 dalį galima ne už bet kokį reikalavimą elgtis pagal kaltininko nurodymą, o tik tada, kai toks reikalavimas yra neteisėtas, t. y. nesusijęs su kaltininko teisių įgyvendinimu. Klausimas, ar kaltininkas turėjo teisinį pagrindą reikšti reikalavimus ar pretenzijas, turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant ir į Civilinio kodekso 1.136 straipsnyje nustatytus civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-648/2016).

Pagal BK 233 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų.

Formuodamas vieningą praktiką teismams Lietuvos Aukščiausias teismas pasisakė, kad nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuojantis požymis yra poveikio liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui padarymo būdas – poveikis panaudojant smurtą ar kitokią prievartą. Smurtas gali būti tiek fizinis, tiek psichinis. Fizinis smurtas yra tada, kai kaltininkas siekdamas priversti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų pa­nau­do­ja veiks­mus, ku­riais pa­žei­džia­mas liudytojo, nukentėjusiojo asmens, eksperto, specialisto kū­no ne­lie­čia­mu­mas, jų kū­no au­di­nių ar or­ga­nų ana­to­mi­nis vien­ti­su­mas ar­ba jų funk­ci­jos. Fizinis smurtas gali pasireikšti liudytojo, nukentėjusiojo asmens, eksperto, specialisto mu­ši­mu, pri­vers­ti­niu al­ko­ho­lio, nar­ko­ti­nių, psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų ar žmo­gaus va­lią pa­vei­kian­čių vais­tų su­gir­dy­mas ir pan. Psichinis smurtas yra tada, kai siekiant priversti minėtus asmenis duoti melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išversti gra­si­nama panau­do­ti fi­zi­nį smur­tą (tuoj pat ar ateityje) prieš juos ar jiems artimus žmones, grasinama sunaikinti ar sugadinti jiems priklausantį turtą, paskleisi žinias žeminančias jų garbe bei orumą ir pan. BK 233 straipsnio 3 dalyje numatytas požymis „kitokia prievarta“ iš esmės apima įvairias tiek fizinio, tiek psichinio smurto formas ir todėl faktiškai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-895/2017).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo T. Ž. padarytos veikos kvalifikavimas pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, grindžiamas vien tik nukentėjusiosios duotais neišsamiais parodymais, kurie nėra patikimi dėl pačios nukentėjusiosios abejonių ar kaltinamasis tuo siekia jų santuokos, ar parodymų pakeitimo, ką patvirtina ilgai kaupti laiškai ir nesikreipimas į atitinkamas institucijas, kurių nepatvirtina ir teisme apklaustų liudytojų D. V. ir E. P. parodymai.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Teismas sprendžia, kad būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Iš surinktų ir nuosprendyje aptartų duomenų matyti, jog byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad T. Ž. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 148 str. 1 d., 233 str. 3 d., todėl priimtinas išteisinamasis nuosprendis kaltinamojo atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.

Nukentėjusiojo E. Š. epizodas.

Nukentėjusysis E. Š. teisme parodė, kad su T. Ž. yra pažįstami nuo vaikystės. T. Ž. su drauge apie 2020 m. sausio mėnesį gyveno pas jį, turėjo raktus nuo namų, jis turėjo galybė matyti jo banko kortelę ir sąskaitos numerį, kuri buvo stalčiuje. Kai atėjo žinutės, tada sužinojo apie į jo sąskaitą pervestus pinigus. Iš jo buvo priteista skola T. Ž., kuris iš kalėjimo parašė du laiškus su grasinimais, jei negrąžins pinigų, ant žemės negyvens, tai jį išgąsdino. Jis nėra T. Ž. skolingas, tačiau jo bijo, nes jį sužalodamas jau padarė invalidu - žandikauliai buvo sulaužyti, pirštai nupjauti, todėl grasinimai gali būti įvykdyti. Vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis pagarsinus E. Š. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1., b. l. 118-119, 122, 123), nukentėjusysis juos pripažino teisingais, tačiau nežino kodėl iš jo priteisti 2000 eurų, nes teisme jis nedalyvavo ir sprendimo neskundė.

Liudytojas L. Š. teisme parodė, kad jis nieko nežino apie T. Ž. iš jo sūnaus priteistus pinigus, jo gyvenimą pas sūnų. Sūnus gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pas sūnų neužeidavo, todėl negali pasakyti ar kas pas jį gyveno. Apie laišką iš kalėjimo sūnus jam nieko neminėjo.

Iš protokolo-pareiškimo policijai matyti, kad E. Š. pranešė apie tai, kad maždaug prieš du ar tris mėnesius, 2020 metų vasarą, tikslaus laiko nepamena, gavo laišką iš T. Ž., kuris yra įkalinimo įstaigoje, laiške jis reikalauja, kad jis jam kas mėnesį pervedinėtų po 100 eurų, iš savo invalidumo pašalpos, taip jam turėtų pervesti 2000 eurų. Laiške jis jam pagrasino, kad jei neperves, jam geruoju tai nesibaigs, nes už tokias sumas žmones užmušinėja. Jis jam nei karto pinigų nepervedė, tačiau bijo, kad jis nesiimtų konkrečių veiksmų jam pakenkti, nes T. Ž. 2020 m. kovo mėnesį yra buvęs jį labai sumušęs, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, mano, kad jo reikalavimai ir grasinimai yra realūs. Šiuo metu materialinės žalos jis nepatyrė. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Civilinį ieškinį pateiks vėliau, teisme (T. 1., b. l. 106, 107-112, 113).

Iš duomenų nukentėjusiojo E. Š. apklausų protokoluose matyti, kad T. Ž. pažįsta, jis jo bute (duomenys neskelbtini), gyveno maždaug prieš 2 metus kartu su savo sugyventine. Kiek laiko pas jį gyveno, tiksliai nepamena, bet galėjo gyventi apie kelis mėnesius. Po to su juo nebendravo, nes jis buvo lyg tai kažkur išvažiavęs, po to pateko į įkalinimo įstaigą. Po įkalinimo įstaigos jis prašėsi pas jį gyventi, bet jo nepriėmė, kelis kartus su juo buvo susitikęs, kartu vartojo alkoholį, kai T. Ž. gyveno (duomenys neskelbtini) su sugyventine. Po išgertuvių 2020 m. kovo mėn. T. Ž. jį stipriai sumušė iki sąmonės netekimo, pateko į ligoninę, po to sumušimo sutriko atmintis. Dėl minėto fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, šiuo metu vyksta teismas dėl sumušimo. Negali pasakyti, kodėl T. Ž. tada sumušė ir ar mušė dėl tų 2000 eurų, kuriuos jis neva skolingas, nes po sumušimo prarado atmintį ir nieko negali pasakyti, neprisimena ir nuo ko prasidėjo konfliktas dar iki sumušimo. Gali pasakyti, kad T. Ž., kai pas jį gyveno, matydavo kur laiko namuose savo Luminor banko kortelę su PIN kodu. Jis žinojo ir sąskaitos numerį, tuo metu gyveno iš jo pinigų. Daugiau nei prieš metus T. Ž. buvo užsiminęs, kad į tą sąskaitą turi pravesti 2000 eurų, nelabai suprato iš kur. Kai tai pasakė, buvo užsienyje, tai galėjo būti 2019 metų pradžia. Prieš išvažiuojant į užsienį pas jį į butą buvo atėjęs T. Ž. su draugais, gėrė alkoholį, be to ,T. Ž. dar galėjo turėti jo buto raktus nuo tada, kai pas jį gyveno, nes durų spyną jis pakeitė tik grįžęs iš užsienio 2020 m. pradžioje. Luminor kortelė, kuri yra susieta su T. Ž. minima sąskaita, buvo palikta namuose su PIN kodu, todėl T. Ž. tuo metu, kai jo nebuvo, galėjo be žinios patekti į butą ir su jo kortele galėjo daryti, ką panorėjęs. Tai sakydamas neatmeta galimybės, kad T. Ž. pats galėjo nusiimti tuos 2000 eurų be jo žinios, jei tie pinigai buvo pervesti. Iš karto sąskaitos būdamas užsienyje netikrino, nes neturėjo su savimi kortelės ir grįžo į Lietuvą tik 2020 m. pabaigoje, prieš Naujus metus. Tada ir patikrino savo Luminor banko sąskaitą nuėjęs prie bankomato (duomenys neskelbtini), bet sąskaita buvo tuščia. Apie tai informavo T. Ž., kuris pasakė, kad pinigai turi būti. Nuo tada savo sąskaitos nebetikrino ir nežinojo, kas su ja vyksta. Ši sąskaita buvo nenaudojama, nes turi kitą sąskaitą kitame banke. Maždaug prieš mėnesį šiais metais dar kartą tikrino sąskaitą, bet bankomatas prarijo kortelę, suprato, kad sąskaita yra užblokuota. Iki šiol nežino, kas įvyko su sąskaita ir ar ji yra veikianti, nes į banką nesikreipė. Iki sumušimo T. Ž. nepriekaištavo ir nekaltino, kad yra nuimti jo pinigai. Jis tikrai tų pinigų negavo ir nenuėmė. Neatmeta galimybės, kad buvo sumuštas dėl tų pinigų, bet to neprisimena. Taip pat žino, kad 2020 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, iš policijos sužinojo, kad yra kaltinamas 2000 eurų pasisavinimu ir pareiškimą yra parašęs T. Ž.. Paaiškino tą patį, kaip ir dabar, kad nieko apie T. Ž. pinigus nežino ir jų neėmė. Netrukus po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl jo pareiškimo, maždaug prieš 2 mėnesius gavo grasinančio pobūdžio laišką iš T. Ž., suprato, kad jis yra įkalinimo įstaigoje. Laiške T. Ž. nurodė, kad į jo sąskaitą buvo parvesti 2000 eurų ir jis turi tuos pinigus jam dalimis po 100 eurų pervesti į jo nurodytą sąskaitą. Laiške išsakytą išsireiškimą "kad už tokią sumą žmones užmušinėja" suprato kaip grasinimą prieš jį panaudoti fizinį smurtą ir užmušti, jei nevykdys jo reikalavimo. Išsireiškimą "dasiviliosiu iki savęs ne kaip būs" suprato taip pat kaip grasinimą susidoroti ir net nužudyti. Laiške tam tikras frazes užbraukė todėl, kad nenorėjo, kad tėvai sužinotų, kad T. Ž. gyveno pas jį. Jis bijo T. Ž., nes žino jo charakterį ir gyvenimo būdą, realiai suvokia, kad jam neįvykdžius reikalavimų, su juo gali būti iš tikro susidorota. Kadangi nėra pasisavinęs jokių T. Ž. pinigų ir nėra jam skolingas, reikalavimus kiekvieną mėnesį pervesti po 100 eurų supranta kaip bandymą pasipelnyti iš jo, užvaldyti pinigus, žinant, kad jis gauna pastovias invalidumo išmokas. Materialinė žala nėra padaryta, nes nepervedė pinigų T. Ž.. Dėl išsakytų grasinimų jam padaryta moralinė žala. Prašo atlikti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad T. Ž. prievartauja jį pervedinėti jam į sąskaitą pinigus po 100 eurų ir taip 2000 eurų (T. 1., b. l. 118-119, 120, 121, 122-123, 124, 125, 126, 127).

Iš duomenų savanoriškų daiktų ir dokumentų protokole matyti, kad E. Š.savo noru pateikė ranka rašytą laišką, kuris prasideda "Zdarova, (duomenys neskelbtini)............ T. Ž. (užbraukta), (duomenys neskelbtini), banko kodas:.... įstaigos kodas:....., sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas. Šiaulių tardymo izoliatorius. Laukiu savų pinigų", laikomas prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-27223-20 (T. 1., b. l. 135, 136, 137).

Iš duomenų liudytojo L. Š. apklausos protokole matyti, kad E. Š. yra jo sūnus. Jis gyvena atskirai adresu (duomenys neskelbtini). Jis su žmona gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus turi 2 invalidumo grupę dėl širdies problemų. E. Š. gyvena vienas. Kad pas sūnų gyveno kažkokie žmonės tikrai nežinojo, nes tuo metu pas sūnų nesilankė. E. pats pas juos ateidavo. Pas jį dažniau pradėjo lankytis, kai sūnus E. buvo smarkiai šių metų pavasarį sumuštas. Nuo tada jis sunkiai yra sukalbamas, nieko neprisimena, niekur neina. Šiuo metu nuneša jam valgyti, apžiūri. Ateiti į apklausą jis šiuo metu tikrai negali, nes serga, norėjo jį vestis kartu, bet sūnus pasakė, kad blogai jaučiasi ir tikrai niekur neis. Apie įvykius jis nieko nepamena. Kad sūnus gavo nuo T. Ž., kurio visiškai nepažįsta, laišką iš įkalinimo įstaigos, E. nieko nesakė ir visiškai nieko neminėjo, todėl nieko negali pakomentuoti. To laiško visiškai net nematė ir nieko apie tai nežino. Turinio taip pat nežino. Kad sūnui E. yra priteisti kažkokie pinigai nieko negali apie tai paaiškinti. Kokias sąskaitas turėjo negali pasakyti. Netiki, kad sūnus galėjo paimti pinigus svetimus. Šiuo metu rūpinasi sūnumi, perka jam maistą. Pirmą kartą tą Ž. pamatė, kai sūnų E. lydėjo į teismą, daugiau jo nėra matęs. Sūnus durų niekam nedaro, į telefono skambučius neatsiliepia, visą laiką guli lovoje, net jam neatsiliepia, tai yra priverstas eiti pas jį ir žiūrėti, ar kas neatsitiko. Ir šiandien griežtai atsisakė keltis ir eiti kartu, sakė, kad blogai jaučiasi (T. 1., b. l. 140-141, 142, 143).

Iš Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato VS vyr. tyrėjo Rolando Lukauskio tarnybinio pranešimo matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis Nr. 01-1-39912-20, pagal LR BK 181 str. 1 d., dėl turto prievartavimo iš E. Š.. Turima duomenų, kad su minėtu ikiteisminiu tyrimu yra susijusi medžiaga Nr. M-2-04-00259-20, kurioje yra priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prašo leisti susipažinti ir daryti kopijas medžiagoje Nr. M-2-04-00259-20 (T. 1., b. l. 144, 145, 146).

Iš T. Ž. pareiškimo prokuratūrai matyti, kad T. Ž. pranešė apie tai, jog 2019-01-22 10:21 Teisingumo ministerija į Luminor banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią E. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), pervedė jam priteistą neturtinę žalą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr.17-339-662/2018 - 2000,00 Eur. E. Š. jam pinigų negrąžina, disponuoja svetimu turtu. Prašo iškelti bylą E. Š. atžvilgiu. Pridedama: 2019-11-14 LR Teisingumo ministerijos rašto "Dėl informacijos pateikimo" Nr. (1.44)7R-6869, adresuoto advokato Ričardo Lilo kontorai, kopija, iš kurios matyti, kad LR Teisingumo ministerija 2019-10-07 gavo raštą Nr. 10-07/19, kuriuo prašoma nurodyti (sąskaitos numerį, banką), į kurią buvo pervestos T. Ž. priklausančios piniginės lėšos, vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-10-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-1871-422/2016 bei atsiųsti visą Teisingumo ministerijai atsiųstų raštų, susijusių su šiuo klausimu, kopijas. Pažymi, jog vykdydami Kauno apygardos administracinio teismo 2016-10-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-1871-422/2016 (apeliacinės instancijos teismo bylos Nr. A-339-662/2018) priteistas pinigines lėšas pervedė į T. Ž. 2018-11-14 prašyme nurodytą banko sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor banke. 2019-01-22 lėšų pervedimo nurodymo kopija, iš kurios matyti, kad į sąskaitą (duomenys neskelbtini), Luminor bank AS, vardas, pavardė - T. Ž. LR Teisingumo ministerija pervedė 2000 Eur, mokėjimo paskirtis - žalos atlyginimas T. Ž.. Įvykdymo data: 2019-01-22 14:04:41 (T. 1., b. l. 147-148, 149, 150, 151, 152).

Iš informacijos apie deklaracijas bei sąskaitas (šaltinis VMI) - sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) (T. 1., b. l. 159).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato VS vyr. tyrėjo Lijanos Palubinskienės tarnybinio pranešimo matyti, kad tikslinant gautą T. Ž. pareiškimą medžiagoje Nr. M-2-04-00259-20 dėl jam priklausančių pinigų pasisavinimo, 2020-08-05 bendrauta su E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). E. Š. nurodė, kad jo pažįstamas T. Ž., kurį laiką laikinai gyveno pas jį (duomenys neskelbtini). Tikslios datos nepamena, kai T. Ž. paprašė E. Š. pasakyti savo banko sąskaitos numerį. Tuo metu E. Š. sąskaita buvo AB „Luminor“ banke. T. Ž. sakė, kad jam turi pravesti pinigus. Kas jam turėjo pravesti pinigus ir kokią sumą, to nežino. T. Ž. nenorėjo, kad pinigai būtų pravesti į jo sąskaitą, kad neatskaitytų jų. E. Š. sutikęs, kad T. Ž. pinigai būtų pravesti į jo sąskaitą, davė sąskaitos numerį. Su T. Ž. susitarė, kad gavęs į savo sąskaitą pinigus, jam juos gražins. E. Š. į savo bankinę sąskaitą pinigų, priklausančių T. Ž., nurodo negavęs ir iš savo sąskaitos jų nėra ėmęs. Be to, E. Š. nurodė, kad jo bankinė sąskaitą „Luminor“ banke jau metai laiko kaip yra uždaryta, dėl ko neturi galimybės sužinoti apie sąskaitoje buvusius pinigus. Šio banko elektronine bankininkyste nesinaudojo. Kada tiksliai buvo uždaryta jo „Luminor“ banko sąskaita, E. Š. tiksliai nepamena. Kadangi šio banko (duomenys neskelbtini) mieste nebėra, tai sąskaitos pinigų judėjimo išrašo pats pateikti negali. Pastarasis paaiškino, kad iš savo sąskaitos T. Ž. pinigų neėmė ir jei juos būtų gavęs, būtų grąžinęs T. Ž. (T. 1., b. l. 160, 161).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato VS tyrėjo Kęstučio Valančiaus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje M-2-04-00259-20 matyti, kad yra nustatytos aplinkybės ir pagrindas, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Klaipėdos AVPK Plungės r. PK gavo T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimą, kuriame, jis nurodo, kad 2019-01-22 10:21 val. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija į sąskaitą Luminor banko (duomenys neskelbtini), priklausančią E. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), pervedė jam priteistą neturtinę žalą - 2000 eurų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje. E. Š. pinigų T. Ž. negrąžina, disponuoja svetimu turtu, todėl T. Ž. prašo E. Š. iškelti baudžiamąją bylą ir teismo keliu grąžinti jam jo neturtinės žalos dydį pinigais pervedant į T. Ž. nurodytą sąskaitą. Tikslinant gautą T. Ž. pareiškimą medžiagoje Nr. M-2-04-00259-20 dėl jam priklausančių pinigų pasisavinimo, 2020-08-05 bendrauta su E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). E. Š. nurodė, kad jo pažįstamas T. Ž., kurį laiką laikinai gyveno pas jį (duomenys neskelbtini). Tikslios datos nepamena, kai T. Ž. paprašė E. Š. pasakyti savo banko sąskaitos numerį. Tuo metu E. Š. sąskaita buvo AB „Luminor“ banke. T. Ž. sakė, kad jam turi pravesti pinigus. Kas jam turėjo pravesti pinigus ir kokią sumą, to nežino. T. Ž. nenorėjo, kad pinigai butų pravesti į jo sąskaitą, kad neatskaitytų jų. E. Š. sutikęs, kad T. Ž. pinigai būtų pravesti į jo sąskaitą, davė sąskaitos numerį. Su T. Ž. susitarė, kad gavęs į savo sąskaitą pinigus, jam juos gražins. E. Š. į savo bankinę sąskaitą pinigų, priklausančių T. Ž., nurodo negavęs ir iš savo sąskaitos jų nėra ėmęs. Be to, E. Š. nurodė, kad jo bankinė sąskaitą „Luminor“ banke jau metai laiko kaip yra uždaryta, dėl ko neturi galimybės sužinoti apie sąskaitoje buvusius pinigus. Šio banko elektronine bankininkyste nesinaudojo. Kada tiksliai buvo uždaryta jo „Luminor“ banko sąskaita, E. Š. tiksliai nepamena. Kadangi šio banko (duomenys neskelbtini) mieste nebėra, tai sąskaitos pinigų judėjimo išrašo pats pateikti negali. Pastarasis paaiškino, kad iš savo sąskaitos T. Ž. pinigų neėmė ir jei juos būtų gavęs, būtų grąžinęs T. Ž.. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (vagystė) numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Medžiagoje matyti, kad dėl T. Ž. priklausančių pinigų pervedimo į E. Š. banko sąskaitą susitarimas buvo abipusis taip pat E. Š. apklausoje matyti, kad jis nežino apie į jo sąskaitą pervestus pinigus, nes banko sąskaita jis nesinaudoja. Kadangi E. Š. nepagrobė T. Ž. priklausančių pinigų, todėl nėra nusikaltimo numatyto LR BK 178 str. 1 d. sudėties požymių, o dėl pinigų susigrąžinimo T. Ž. turi galimybę kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka (T. 1., b. l. 162-163, 164-166).

Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimo (medžiagoje M-2-04-00259-20) matyti, kad 2020-08-06 tyrėjo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtas, pagrįstas, nutarė netenkinti T. Ž. skundo ir nenaikinti 2020-08-06 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-2-04-00259-20. (2020-08-13 T. Ž. skundo kopija reg. Nr. AP-21278) (T. 1., b. l. 169-170, 172-174, 175).

Iš duomenų apie asmens turimas sąskaitas bankuose - E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas 73 (atsiskaitomoji), sąskaitos atidarymo data - 2018-10-22, uždarymo data - 2020-01-15, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (T. 1., b. l. 178).

Iš Plungės apylinkės teismo 2020-09-16 nutarties matyti, kad nutarta netenkinti pareiškėjo T. Ž. skundo dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės L. Barauskienės 2020-08-27 nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti ikiteisminį tyrimą. (2020-09-03 T. Ž. skundo kopija) (T. 1., b. l. 181-183, 184-186).

Iš banko Luminor Bank AS 2020-10-13 rašto Nr. 2020/19.11-L3011 matyti, kad pateikia E. Š. nurodytos sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje išrašą už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-01-16, iš kurio matyti operacijos data -2019-01-22 14:04 - 2000 Eur - žalos atlyginimas T. Ž. - gavėjas E. Š. - Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija; operacijos data - 2019-01-28 09:25 - 200 Eur, grynųjų pinigų nurašymas kortele - (duomenys neskelbtini); operacijos data 2019-01-31 : 10-03 - 50,00 Eur, 50,00 Eur, 50,00 Eur grynųjų pinigų nurašymas kortele - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); operacijos data - 2019-01-31 10:03 - 100,00 Eur, 100,00 Eur, 100,00 Eur, 100,00 Eur, 100,00 Eur, 200,00 Eur, 200,00 Eur, 200,00 Eur grynųjų pinigų nurašymas kortele - (duomenys neskelbtini); operacijos data - 2019-02-01 10:08 - 100,00 Eur, 200,00 Eur grynųjų pinigų nurašymas kortele - (duomenys neskelbtini); operacijos data - 2019-02-01 10:08 - 200, 00 Eur grynųjų pinigų nurašymas kortele - (duomenys neskelbtini) (T. 1., b. l. 191, 192-193).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus rašto matyti, kad patikrinus suimtojo (nuteistojo) išsiunčiamą ir gaunamų laiškų apskaitos kortelę nustatyta, kad 2020-07-20 suimtasis T. Ž. išsiuntė vieną laišką piliečiui E. Š., adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad suimtojo T. Ž. laiškai necenzūruojami, gaunami užklijuoti, apskaitomi suimtojo (nuteistojo) išsiunčiamų ir gaunamų laiškų apskaitos kortelėje ir perduodami Lietuvos paštui. Pridedama: nuteistojo (suimtojo ) gaunamų ir siunčiamų laiškų apskaitos kortelė, asmens bylos Nr. 353, suimtasis (nuteistasis) T. Ž., g. (duomenys neskelbtini), su kuo susirašinėja: A. V. - (duomenys neskelbtini)- 2020-07-10 (G); E. Š. - (duomenys neskelbtini), - 2020-07-20 (S); E. V. - (duomenys neskelbtini), 2020-07-20 (S) (T. 1., b. l. 199, 200).

Iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos rašto matyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-06-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-339-662/2018, 2019-01-22 lėšų pervedimo nurodymu Nr. 77 į T. Ž. prašyme nurodytą asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), Luminor bank AS pervedė 2000 Eur. Priedai: T. Ž. prašymo kopija ir lėšų pervedimo nurodymo kopija (T. 2., b. l. 3, 4, 5).

Iš Plungės apylinkės teismui Plungės rūmams pateikto ieškinio (rezoliucija: priimti - 2020-10-16) 2019-10-13 ieškinys "Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ieškinio kaina 3000,00 Eur", ieškovas - T. Ž., g. (duomenys neskelbtini) m., ieškovo atstovas - advokatas Ričardas Lilas, atsakovas - E. Š., g. (duomenys neskelbtini) m., kur ieškovas T. Ž. teismo prašo: 1) Priteisti iš atsakovo E. Š. ieškovui T. Ž. 2000,00 Eur turtinės žalos atlyginimui. 2) Priteisti iš atsakovo E. Š. ieškovui T. Ž.1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. 3) Atsakovui E. Š., g. (duomenys neskelbtini) m., nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį priimti sprendimą už akių; 4) Išduoti teismo liudijimą, įpareigojantį Luminor Bank AS Lietuvos skyrių atskleisti informaciją apie tai, kam priklauso atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 2., b. l. 8-11).

Iš civilinėje byloje Nr. e2-3905-1024/2020 Plungės apylinkės teismo 2020-11-30 sprendimo už akių matyti, kad Plungės rūmų teisėja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. Ž. ieškinį atsakovui E. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 2 000,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir išduoti teismo liudijimą, įpareigojantį Luminor Bank AS Lietuvos skyrių atskleisti informaciją apie tai, kam priklauso atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000,00 Eur skolą ieškovui T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)Likusioje dalyje ieškinį atmesti (T. 2., b. l. 12-15).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato VS vyr. tyrėjo Daivos Gabalienės tarnybinio pranešimo matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27223-20 dėl turto prievartavimo pagal LR BK 181 str. 1 d., kad T. Ž., grasinant panaudoti fizinį smurtą, reikalauja iš E. Š. pervesti periodiškai kas mėnesį po 100 eurų, iš viso 2000 eurų į jo nurodytą sąskaitą. Atliekant ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad T. Ž. 2018-11-12 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai parašė prašymą, kuriame prašė jam paskirtą neturtinę žalą (2000 eurų) pervesti į Luminor banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso E. Š.. Pinigai į minėtą sąskaitą buvo pervesti 2019-01-22. Tai matyti iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos gauto rašto ir Luminor banko atsiųsto E. Š. sąskaitos išrašo. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad visi gautieji pinigai buvo dalimis išimti 2019-01-31 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančiuose pinigų išėmimo terminaluose. Analizuojant T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, nustatyta, kad 2019-01-11 T. Ž. Plungės apylinkės teisme buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, 2019-01-24 T. Ž. pristatytas į Klaipėdos AVPK, o 2019-01-28 išvežtas į Šiaulių Tardymo izoliatorių. Jam paskirtas areštas. 2019-03-07 T. Ž. paleistas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, galima teigti, kad T. Ž. nuimti pinigų neturėjo galimybės, nes tuo metu atliko arešto bausmę (T. 2., b. l. 126, 127, 128).

Iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos rašto Nr. (1.23) 7R-6206 matyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija gavo T. Ž.) 2020 m. rugpjūčio 31 d. pareiškimą, kuriuo prašoma kreiptis į AB Luminor banką dėl 2000 Eur sugrąžinimo. Nurodote, kad 2000 Eur buvo priteisti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1871-422/2019. Tačiau nors Jūsų prašymas dėl pinigų pervedimo į nurodytą sąskaitą buvo įvykdytas, šių pinigų Jūs negavote. Informuoja, kad 2019 m. sausio 22 d. (lėšų pervedimo nurodymas Nr. 77) Jūsų prašymas, kuriame nurodėte, kad neturtinė žala priteista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. A-339-662/208 (Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I- 1871-422/2016), buvo įvykdytas ir pinigai buvo pervesti į nurodytą sąskaitą, t. y. Luminor banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą sąskaitą Jūs nurodėte 2018 m. lapkričio 14 d. prašyme. Pervestos piniginės lėšos nebuvo grąžintos į Teisingumo ministerijos sąskaitą. Todėl Teisingumo ministerija nėra atsakinga už pinigines lėšas, kurios buvo pervestos į Jūsų nurodytą sąskaitą, ir neturi teisinio pagrindo reikalauti iš AB Luminor banko jas grąžinti į ministerijos sąskaitą. Pridedama: 2019-01-22 mokėjimo nurodymo kopija, 2018-11-14 prašymo kopija (T. 2., b. l. 133, 134, 135).

E. Š. mirė 2021-09-18 (T. 3., b. l. 133, 142).

Po E. Š. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė (T. 4., b. l. 67).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nuosprendyje aptarti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), visiškai įrodo kaltinamojo T. Ž. kaltę dėl savavaldžiavimo, jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje.

BK 294 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o šio straipsnio 2 dalyje atsakomybė tam, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.

Baudžiamoji atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tik tada, kai konflikto dalyviai yra tikro ar tariamo teisinio santykio dalyviai. Ši teisės norma suponuoja, kad savavaldžiavimas yra neatsiejamas nuo tam tikrų subjektinių teisių atsiradimo ir jų vykdymo. Teisių atsiradimas turi turėti teisėtą ir objektyvų pagrindą, turi būti teisės normos, kurios nustatytų tiek subjektinių teisių atsiradimo pagrindus, tiek ir galimybę reglamentuoti tokius teisinius santykius.

Teisių ir pareigų atsiradimo ir jų įgyvendinimo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti įstatymai.

CK 1.136 straipsnyje nustatyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų įtvirtintais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų nustatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (sutartys ir kiti sandoriai (tiek nustatyti įstatymų, tiek ir nenustatyti, bet jiems neprieštaraujantys), teismų sprendimai, administraciniai aktai, turintys civilinių teisinių padarinių, intelektinės veiklos rezultatai, žalos padarymas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas, taip pat įvykiai ir veiksmai (veikimas ir neveikimas), su kuriais įstatymas sieja civilines teisines pasekmes).

CK taip pat draudžia piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str.). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelę žalą kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą.

Formuodamas vieningą praktiką teismams Lietuvos Aukščiausias teismas pasisakė, kad kaltininkas savavaldžiaudamas gali vykdyti tiek tikrą, tiek tariamą teisę. Tikra yra tokia teisė, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta teisės aktu, sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančią jam (ar kitam asmeniui, kurio interesams jis atstovauja), nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. Tačiau neleistina, kad kvalifikavimo pagrindu būtų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad savavaldžiavimui būdinga tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės neturi. Kitaip tariant, būtina nustatyti, kad kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014).

Iš byloje surinktų ir nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad 2019-01-22 Teisingumo ministerija į Luminor banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią E. Š., pervedė T. Ž. priteistą neturtinę žalą – 2000 Eur, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr.17-339-662/2018.

Laikotarpyje nuo 2019-01-28 iki 2019-02-01 šie pinigai grynųjų pinigų nurašymu kortele sumomis iki 200 Eur, per kelis kartus buvo nuimti iš Luminor banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

2020-11-30 Plungės apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo E. Š. yra priteista 2000 Eur skola ieškovui T. Ž..

E. Š. nepripažįstant, kad jis T. Ž. skolingas, gera valia skolos nesumokėjus, apie 2020 metų vasarą T. Ž. parašė E. Š. grasinantį laišką reikalaudamas jam kas mėnesį dalimis pervesti po 100 eurų iš savo invalidumo pašalpos, iš viso 2000 Eur, pagrasino, kad nepervedus jam geruoju tai nesibaigs, nes už tokias sumas žmones užmušinėja.

Kadangi 2020 m. kovo mėnesį T. Ž. E. Š. buvo stipriai sumušęs, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nukentėjusiajam buvo pagrindas manyti, kad grasinimas yra realus.

Atsižvelgiant į tai, kad E. Š. turėjo neįgalumą ir pragyvendavo iš gaunamos pašalpos, 2000 Eur suma jam buvo neabejotinai didelė, kas suteikia pagrindą konstatuoti padarytai didelei žalai.

T. Ž. nesikreipė į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, nesiekė kitais būdais įgyvendinti turimą subjektinę teisę sąmoningai neignoruodamas įstatymo reikalavimų, todėl jo veikoje yra visi savavaldžiavimui būdingi nusikalstamos veikos požymiai.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nesant lengvinančių (BK 61 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 27 str.).

T. Ž. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau ne kartą teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose pagal kitą šio teismo nuosprendį. Kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į tai, kad nedaro teigiamų išvadų iš ankstesnių savo teistumų, nesiekia gyventi dorai.

Dėl gynybos išlaidų

Byloje gauta VGTPT Klaipėdos skyriaus pažyma su prašymu valstybės naudai išieškoti iš kaltinamojo T. Ž. 596,90 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jo gynybą.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Prašymas dėl gynybos išlaidų išieškojimo tenkintinas. Kaltinamajam gynėjai advokatai Vaclovas Janušauskas ir Edvardas Staponkus buvo paskirti BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Išlaidos paskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2. punktu.

Nors duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį byloje nėra, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra sveikas ir darbingas, į išieškotinos sumos dydį, priteistinos išlaidos nemažintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. Ž. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

T. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, ir paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Iš T. Ž. valstybės naudai priteisti 596,90 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 90 ct) už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Byloje esančius 9 laiškus – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos, suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo (kopijos) jam įteikimo dienos, ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smą.