- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-15
- Bylos Nr.
- e2A-1580-794/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20043-2025-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Ieškovas
- IES1
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.9Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 3.3.1.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 1 414,28 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą; 30 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad ji 2022 m. rugpjūčio 24 d. apie 20.30 val. vakaro, kartu šeima išėjo pasivaikščioti į netoli namų prie Vilniaus E. Pliaterytės progimnazijos esantį miškelį. Nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), link E. Pliaterytės progimnazijos einant pėsčiųjų taku per miškelį yra įrengti laiptai. Šiais laiptais ieškovė su šeima leidosi link E. Pliaterytės progimnazijos. Laiptų pradžioje laiptų pakopos buvo tvarkingos. Pradėjus leistis laiptais ir įpusėjus, ieškovei pastačius koją ant laiptų pakopos, laiptų pakopa po pastatyta koja ištrupėjo ir ieškovė nukrito. Ieškovė pabandė atsistoti, bet pajuto, kad negali valdyti kojos, po truputi pradėjo justi didelį skausmą kojoje. Ieškovės sutuoktinis iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Prie laiptų nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, kad laiptai gali būti netvarkingi ir jais gali būti pavojinga eiti. Be to, jau buvo prietema. Iš teikiamo kalendoriaus duomenų matyti, kad šią dieną saulė leidosi 20.34 val., tačiau apšvietimas (prie laiptų yra įrengti apšvietimo stulpai) nebuvo įjungtas. Kol ieškovė su šeima laukė medikų, įsijungė apšvietimas ir tuomet pasimatė, kad laiptai per vidurį yra labai netvarkingi, daugelyje vietų ištrupėję. Tačiau laiptų pradžia iš abiejų pusių sutvarkyta, pakopos tvarkingos. Į įvykio vietą atvykus medikams, konstatuotas atviras dešinės kojos čiurnos kaulų lūžis. Ieškovė buvo pristatyta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – - ir RVUL). Dėl RVUL ieškovei nustatytų diagnozių, ji buvo hospitalizuota į Traumatologijos skyrių tolimesniam gydymui skubos tvarka. Patirta trauma lėmė ilgalaikius fizinius, funkcionavimo ir psichologinius sutrikimus, ilgą laiką ieškovė buvo nedarbinga. Nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. ieškovei dėl patirtos traumos buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Ieškovė pažymėjo, kad iki šiol, praėjus beveik trims metams, jaučia skausmus kojoje, šlubuoja, prarado stabilumą vaikštant, jos judesiai riboti, ieškovė negali ilgai stovėti, vaikščioti, išlieka dešinės čiurnos kontraktūra, čiurnos artroziniai pakitimai. Ieškovė patiria psichologines kančias, t. y. išgyvena dėl patirtos traumos, išgyvena dėl negalėjimo pilnavertiškai dirbti ir užsidirbti, taip pat patiria stresą bei nepatogumus dėl esamo ir būsimo ilgalaikio gydymo, be to, patyrė bei patiria turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovės turtinę žalą sudaro: 834,28 Eur negautos pajamos, kadangi ligos atveju VSDFV moka tik dalį gauto darbo užmokesčio dydžio ligos išmoką, ir 580 Eur už suteiktas gydymo paslaugas operacijos metu. Taip pat ieškovė vertina savo patirtą neturtinę žalą 30 000 Eur, nes ji patyrė sunkią traumą, lūžo dešinės kojos čiurnos kaulai, įvyko atviras lūžis, dėl patirtos traumos sumažėjo bendravimo galimybės – ji negalėjo ilgą laiką susitikti su draugais, dirbti, eiti su vaikais pasivaikščioti ir pan., patyrė operacijas, jai buvo skiriamas ilgalaikis gydymas, neteko dalies darbingumo, patirs nepatogumų ir ateityje, nes reikalingas reabilitacinis gydymas, patyrė didelį stresą, psichologines kančias, stresą jaučia ir iki šiol, apribotos galimybės dirbti fizinį darbą, apsunkintas kasdienis gyvenimas. Pažymi, kad kategoriškai nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ji pati buvo neatsargi, nes ieškovė gyvena ne priešais ginčo laiptus, jų kiekvieną dieną nemato, buvo pastebėjusi, kad ginčo laiptai buvo anksčiau tvarkomi ir tikėjosi, kad laiptai yra tvarkingi, saugūs vaikščioti. Juo labiau, kad nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų ar informacijos apie pavojų lipti laiptais. Be to, ieškovė traumą patyrė ne įžengusi į jau išbyrėjusios laiptų pakopos vietą, o ieškovei atsistojus ant laiptų pakopos, pakopa toje vietoje subyrėjo, t. y. ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie betono technines savybes, jo susidėvėjimo terminą ir pan. Taigi atsakovė turi įrodyti jos nurodytų aplinkybių egzistavimą, t. y., kad ieškovė žinojo ar turėjo žinoti apie laiptų kritinę būklę bei elgėsi neatsargiai. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimais ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; teismui nusprendus ieškinį tenkinti, prašo sumažinti prašomą priteisti žalos dydį. Atsakovės nuomone, teismas nagrinėdamas bylą, turi atsižvelgti į didelį ieškovės neatsargumą. Vidutinis betono tarnavimo laikas yra 20–50 metų (agresyvioje aplinkoje, pvz., kai žiemą barstoma techninėmis druskomis), todėl akivaizdu, jog laiptų būklė blogėjo palaipsniui ir iki įvykio dienos esamą nusidėvėjimo laipsnį jie pasiekė ne per vienerius metus. Ieškovė, gyvenanti name priešais šiuos laiptus, juos kasdien matydama turėjo žinoti apie jų būklę ir suprasti, kad šiais laiptais leistis yra pavojinga ir rizikinga. Taip pat, apie 150 metrų nuo ginčo laiptų yra kiti (alternatyvūs) laiptai, vedantys beveik ten pat (tiesiai į E. Pliaterytės progimnaziją), kuriais ir naudojasi dauguma aplinkinių namų gyventojų. Ieškovė turėjo realią galimybę pasirinkti saugesnį maršrutą, tačiau to nepadarė, sąmoningai pasirinkdama leistis ginčo laiptais. Atsakovės nuomone, atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Šioje byloje ieškovės, t. y. nukentėjusiojo asmens veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu lipant nesaugiais laiptais, apie kurių prastą būklę ieškovė galėjo arba turėjo žinoti (CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas). Ieškovė ieškinyje yra išdėsčiusi savo patirtus išgyvenimus, nepatogumus, patirtas neigiamas emocijas, tačiau didžioji dalis išdėstytų teiginių nėra pagrįsti jokiais juos patvirtinančiais įrodymais. Atsakovė nagrinėjamu atveju neginčija, jog dėl kojos traumos ieškovė patyrė skausmą bei nepatogumus kojos gijimo laikotarpiu, visgi tokie ieškovės nurodomi galimai patirti neturtinio pobūdžio padariniai kaip kad ieškovei ateityje bus reikalinga dar viena operacija, ateityje ieškovei nebejotinai bus reikalingas ir reabilitacinis gydymas, ateityje taip pat bus sumažintos ieškovės bendravimo galimybės, jeigu iš tiesų yra tokie stiprūs bei reikšmingi, kaip nurodoma ieškinyje, turėtų būti patvirtinti atitinkamomis pažymomis, specialistų išvadomis ar kitais rašytiniais įrodymais. Be to, naujo sprendimo dėl darbingumo lygio ieškovė nepateikė. Vadinasi, ieškovės teiginiai apie tai, kad jai yra ir ateityje bus apribotos galimybės dirbti fizinį darbą, yra nepagrįsti ir klaidinantys teismą. Atsižvelgiant į tai, jog patirtą neturtinę žalą ieškovė iš esmės įrodinėja tik teiginiais, kurių nepagrindžia įrodymais, o taip pat ir papildomai nepaaiškina, kaip yra apskaičiuota ieškiniu prašoma būtent 30 000 Eur dydžio neturtinės žalos suma bei kokie konkretūs neturtinio pobūdžio išgyvenimai kokia dalimi prisidėjo prie nurodytos sumos susidarymo, laikytina, kad ieškovė nėra įrodžiusi nei jai kilusios neturtinės žalos fakto, nei konkretaus prašomo jos dydžio, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Ieškovės pagrindinis reikalavimas neturi teisinio pagrindo ir yra nepagrįstas, todėl ir su juo susiję išvestiniai reikalavimai (procesinės palūkanos) negali būti tenkinami.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 2 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovės IES1 naudai 1 414,28 Eur turtinės žalos atlyginimo, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (16 414,28 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 000 Eur advokato išlaidoms atlyginti; kitą ieškinio dalį atmetė.
Skundžiamo sprendimo esminiai motyvai:
Teismas nustatė, jog atsakovė yra ginčo laiptų valdytoja (savininkė) ir byloje nėra ginčo, kad ieškovei 2022 m. rugpjūčio 24 d. apie 20.30 val. vakaro, lipant ginčo laiptais ir pastačius koją ant laiptų pakopos, laiptų pakopa po pastatyta koja ištrupėjo ir ieškovė nukrito bei patyrė sužalojimus, dėl ko buvo priversta kviesti greitąją pagalbą.
Teismas taip pat, remdamasis atsakovės pateiktu Pėsčiųjų takų registro sistemos išrašu, nustatė, jog atsakovei jau nuo 2021 metų buvo žinoma apie ginčo laiptų prastą būklę, t. y. kad ginčo laiptai buvo netvarkingi ir juos buvo būtina taisyti, tvarkyti.
Teismas, įvertinęs šalių pateiktas laiptų fotonuotraukas ir laiptų vaizdo įrašą, darė išvadą, jog laiptai dalimis yra kažkiek aptvarkyti, o tam tikra dalis yra labai prastos būklės – matosi aptrupėję, susikilę laiptų fragmentai, pakopos, todėl tai patvirtina, ieškovės teiginius, kad tai, jog dalis laiptų buvo aptvarkyti kažkiek, dalis labai prastos būklės, nesudarė ieškovei pagrindo suabejoti dėl laiptų saugumo, nes nei laiptų pradžioje, nei laiptų pabaigoje, nesimatė akivaizdžiai labai prastos laiptų būklės.
Teismas sutiko, kad atsakovės galimybės tvarkyti laiptus gali būti apribotos dėl finansinių išteklių, tačiau atsakovė tikrai galėjo ir turėjo galimybę aptverti ginčo laiptų teritoriją ar pastatyti įspėjamuosius ženklus, kurie įspėtų žmones apie prastą laiptų būklę. Juo labiau, kai laiptai yra netoli mokymosi įstaigos (mokyklos). Tai, kad įvykio metu, prie ginčo laiptų nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų ar kitais būdais būtų išviešinta informacija visuomenei apie ginčo laiptų būklę, patvirtino ir pati atsakovė.
Teismo nuomone, atsakovės atžvilgiu turi būti taikoma griežtoji atsakomybė, nes žala ieškovei atsirado dėl statinio (laiptų) trūkumo (nepriežiūros), bei netinkamos atsakovės pareigos vykdymo - užriktini, kad jai priklausantis statinys nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai, todėl atsakovė privalo atlyginti žalą net ir nesant jos kaltės. Tačiau reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
Teismas sprendė, kad neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė tuo, kad ji, kaip ginčo laiptų valdytoja (savininkė), būdama atsakinga už tinkamą ginčo laiptų priežiūrą, netinkamai vykdė pareigą, numatytą CK 6.266 straipsnyje, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, t. y., kad atsakovė privalo prižiūrėti statinį taip, kad jo būklė nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai bei, jeigu statinio stebėsenos metu nustatomi defektai, keliantys pavojų, prižiūrėtojas privalo nedelsdamas imtis priemonių saugumui užtikrinti – tai apima pavojingų zonų aptvėrimą ir įspėjamųjų ženklų pastatymą (pvz. STR 1.07.03:2017 47 p., 93 p.).
Teismas nustatė, jog ieškovė ginčo įvykio metu, sugriuvus laiptų pakopai, patyrė traumą, dėl ko jai buvo nustatytos atitinkamos diagnozės, todėl patyrė ir turtinę žalą (negautos pajamos dėl buvusio nedarbingumo laikotarpio bei išlaidos, patirtos dėl pakartotinės kojos operacijos).
Teismas, atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kad ginčo laiptai įvykio metu buvo prastos būklės, kad atsakovė apie prastą ginčo laiptų būklę žinojo nuo 2021 metų, kad byloje nėra duomenų, jog ji ėmėsi veiksmų visuomenės saugumui užtikrinti (pvz. aptverti ginčo laiptus, pastatyti įspėjamuosius ženklus ar kitokiais būdai išviešinti šią informaciją visuomenei), į tai, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė krito sugriuvus ginčo laiptams ir susilaužė koją, sprendė, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovės netinkamos ginčo laiptų priežiūros ir ieškovės sveikatos sužalojimo.
Teismas, nustatęs likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas atsakovės atžvilgiu, nurodė, kad atsakovė turi pareigą įrodyti aplinkybes, numatytas CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, t. y. nukentėjusio asmens didelį neatsargumą arba tyčią, dėl ko tai šalintų atsakovės atsakomybę arba sudarytų pagrindą sumažinti prašoma atlyginti žalą.
Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius apie tai, kad ieškovė turėjo įsivertinti aplinkybes, jog vidutinis betono tarnavimo laikas yra 20–50 metų (agresyvioje aplinkoje, pvz., kai žiemą barstoma techninėmis druskomis), todėl akivaizdu, jog laiptų būklė blogėjo palaipsniui ir iki įvykio dienos esamą nusidėvėjimo laipsnį jie pasiekė ne per vienerius metus; ieškovė, gyvenanti name priešais šiuos laiptus, juos kasdien matydama, turėjo žinoti apie jų būklę ir suprasti, kad šiais laiptais leistis yra pavojinga ir rizikinga; ieškovė turėjo realią galimybę pasirinkti saugesnį maršrutą, t. y. naudotis apie 150 metrų nuo ginčo laiptų kitais (alternatyviais) laiptais, vedančiais beveik ten pat (tiesiai į E. Pliaterytės progimnaziją), kuriais ir naudojasi dauguma aplinkinių namų gyventojų.
Teismas sprendė, jog atsakovė negali savo netinkamų pareigų pagal įstatymus vykdymo, t. y. kad atsakovė privalo prižiūrėti statinį taip, kad jo būklė nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, permesti atsakomybės ieškovei ar asmenims, kurie naudojasi laiptais, kiekvieną kartą kažkokiu tai būdu įsivertinti ar naudojimasis laiptais yra saugu ar ne. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė gyvena ne priešais ginčo laiptus, o per kelis namus nuo ginčo laiptų; ieškovės vaikai nelanko E. Pliaterytės progimnazijos, link kurios veda laiptai, todėl nėra aišku kodėl, atsakovė padarė tokias išvadas, kad ieškovė matė ir naudojosi laiptais kiekvieną dieną, todėl turėjo žinoti apie prastą ginčo laiptų būklę. Taip pat teismas sutiko su ieškovės teiginiais, kad ji turėjo teisėtą lūkestį, jog atsakovė yra ėmusis visų reikiamų veiksmų užtikrinti tinkamą laiptų priežiūrą ir, jeigu nėra jokių įspėjamųjų ženklų ar informacijos apie pavojų eiti laiptais, eiti šiais laiptais yra saugu. Atitinkamai teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė ieškovės didelio neatsargumo buvimo, kaip šalinančio atsakovės atsakomybę.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, tai, kad atsakovė neginčija ieškovės patirtos turtinės žalos dydžio, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti 1 414,28 Eur (834,28 + 580,00) turtinės žalos yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Vadovaudamasis ieškovės paaiškinimais, liudytojo parodymais, medicininių dokumentų išrašais, teismas nustatė, kad ieškovė patyrė sunkią traumą, kuri neabejotinai sukėlė ieškovei didelį skausmą, kuris jaučiamas ir šiuo metu, praėjus daugiau trims metams po įvykio; dėl patirtos traumos sumažėjo ieškovės bendravimo galimybės – ji negalėjo ilgą laiką susitikti su draugais, dirbti, eiti su vaikais pasivaikščioti; šiuo metu jai sunku keliauti, nes negali ilgai vaikščioti, šlubuoja, jaučia skausmus, greitai pavargta; atlikta ne viena operacija, bus reikalingas reabilitacinis gydymas; neteko dalies darbingumo. Teismas darė išvadą, kad nuolatinis skausmas, judėjimo ribojimas, gyvenimo būdo pasikeitimas ir ilgalaikis gydymo procesas savaime lemia reikšmingą psichologinę įtampą.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė daugiau nei prieš tris metus įvykusio atviro kojos lūžio, jaučia skausmą, gydymo, gijimo procesas vyksta iki šiol, ieškovės galimybės vaikščioti yra apribotos, ji šlubuoja, jaučia nuolat skausmą, diskomfortą, sprendžia, kad ieškovės patirta neturtinė žala dėl sužalojimo vertinama 15 000 Eur.
Taip pat teismas nustatė, jog ieškovė patyrė 4 484,13 Eur atstovavimo išlaidų, todėl teismas spręsdamas, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš esmės visiškai, t. y. iš byloje pareikšto turtinio reikalavimo bei procesinių palūkanų patenkinta 100 proc., neturtinis – iš dalies, dėl to darė išvadą, kad patenkinta 85 proc. ieškovės reikalavimų (turtinė žala, neturtinė žala, procesinės palūkanos) ir iš atsakovo ieškovei priteisė 4 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. sprendimą dalyje, kurioje tenkintas ieškovės reikalavimas ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė (t. y. apeliantė) neįrodė ieškovės didelio neatsargumo buvimo, kaip šalinančios atsakovės atsakomybę.
Pažymėtina, kad vidutinis betono tarnavimo laikas yra 20–50 metų (agresyvioje aplinkoje, pvz., kai žiemą barstoma techninėmis druskomis), todėl akivaizdu, kad laiptų būklė blogėjo palaipsniui ir iki įvykio dienos esamą nusidėvėjimo laipsnį jie pasiekė ne per vienerius metus. Ieškovė, gyvenanti netoli šių laiptų, turėjo žinoti apie jų būklę ir suprasti, kad šiais laiptais leistis yra pavojinga ir rizikinga. Taip pat pažymėtina, kad apie 150 metrų nuo ginčo laiptų yra kiti (alternatyvūs) laiptai, vedantys beveik ten pat (tiesiai į E. Pliaterytės progimnaziją), kuriais ir naudojasi dauguma aplinkinių namų gyventojų. Minėti (alternatyvūs) laiptai įvykio metu buvo tinkamos būklės: jie buvo suremontuoti 2018 m. rugpjūtį, o 2023 m. rugpjūtį visiškai atnaujinti. Vadinasi, ieškovė turėjo realią galimybę pasirinkti saugesnį maršrutą, tačiau to nepadarė, sąmoningai pasirinkdama leistis ginčo laiptais. Šiuo atveju ieškovė, žinodama arba turėjusi žinoti esamą laiptų būklę, turėdama galimybę naudotis alternatyviais, saugiais laiptais, tačiau pasirinkusi leistis ginčo laiptais sutemus, elgėsi akivaizdžiai nerūpestingai. Manytina, kad tokie ieškovės veiksmai atitinka didelio neatsargumo požymius.
Nagrinėjamu atveju atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, priteisdamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į teismų praktiką, kurioje teismai priteisia kur kas mažesnio dydžio neturtinę žalą.
Ieškovė patikslintame ieškinyje yra išdėsčiusi savo patirtus išgyvenimus, nepatogumus, patirtas neigiamas emocijas, tačiau didžioji dalis išdėstytų teiginių nėra pagrįsti jokiais juos patvirtinančiais įrodymais.
Atsakovė nagrinėjamu atveju neginčija, jog dėl kojos traumos ieškovė patyrė skausmą bei nepatogumus kojos gijimo laikotarpiu, visgi tokie ieškovės nurodomi galimai patirti neturtinio pobūdžio padariniai kaip kad ieškovei ateityje bus reikalinga dar viena operacija, ateityje ieškovei nebejotinai bus reikalingas ir reabilitacinis gydymas, ateityje taip pat bus sumažintos ieškovės bendravimo galimybės, jeigu iš tiesų yra tokie stiprūs bei reikšmingi, kaip nurodoma ieškinyje, turėtų būti patvirtinti atitinkamomis pažymomis, specialistų išvadomis ar kitais rašytiniais įrodymais.
Pažymėta, kad neturtinės žalos dydis turi būti nustatomas ir įvertinus realiai įvykusias, o ne tik galimai ateityje pasireikšiančias neigiamas pasekmes, o vien tik abstraktūs teiginiai apie galimas ateities komplikacijas nėra pakankamas pagrindas priteisti maksimalaus dydžio neturtinę žalą.
Remiantis ieškovės kartu su ieškiniu pateiktu 2023 m. vasario 3 d. neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei buvo nustatytas 55 proc. bazinis darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d., t. y. šiai dienai darbingumo lygio nustatymo terminas jau yra suėjęs, o naujo sprendimo dėl darbingumo lygio ieškovė nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat neįvertino ieškovės prašomos priteisti turtinės žalos dydžio (1 414,28 Eur, t. y. neatsižvelgė į proporcingumo principą).
Manytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, nukrypdamas nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo. Ieškovė iš viso prašė priteisti 31 414,28 Eur (1 414,28 Eur turtinės žalos ir 30 000 Eur neturtinės žalos). Teismas ieškinį tenkino iš dalies ir iš viso priteisė 16 414,28 Eur, t. y. tik apie 52,25 proc. visų pareikštų reikalavimų, todėl, taikant CPK 93 straipsnio 2 dalį, ieškovei turėjo būti priteista ne daugiau kaip 2 342,96 Eur (4 484,13 Eur × 52,25 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 4 000 Eur iš 4 484,13 Eur prašytų bylinėjimosi išlaidų, t. y. apie 85 proc. jų dydžio, motyvuodamas tuo, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš esmės. Tokia išvada akivaizdžiai neatitinka faktinių bylos duomenų ir prieštarauja CPK 93 straipsnio 2 daliai, kuri imperatyviai nustato, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Pažymėtina, kad net ir vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nurodyta pozicija, jog ieškovės reikalavimai buvo patenkinti 85 proc., bylinėjimosi išlaidų suma apskaičiuota neteisingai. Ieškovė prašė priteisti 4 484,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl 85 proc. šios sumos sudaro 3 811,51 Eur (4 484,13 Eur × 85 proc.), o ne 4 000 Eur. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priteisė 4 000 Eur, t. y. 188,49 Eur daugiau, nei sudarytų 85 proc. prašytos sumos.
Be to, ieškovės pagrindinis reikalavimas neturi teisinio pagrindo ir yra nepagrįstas, todėl ir su juo susiję išvestiniai reikalavimai (procesinės palūkanos) negali būti tenkinami.
Atsiliepimas
Ieškovė IES1 atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; priimti naujus teikiamus įrodymus. Esminiai atsiliepimo argumentai:
Atsakovės nurodomos aplinkybės neįrodo ieškovės didelio neatsargumo. Visų pirma, ieškovė teigdama, kad vidutinis betono tarnavimo laikas yra 20-50 metų, jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Antra, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, yra neaišku kuo remiantis, atsakovė teigia, kad asmuo, naudodamasis laiptais, turi įsivertinti vidutinį betono tarnavimo laiką. Ieškovė nėra betono techninių savybių specialistė, ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie betono technines savybes, jo susidėvėjimo terminus ir pan.
Tai, kad ieškovė gyveno netoli ginčo laiptų, nėra įrodymas žinojimo ar turėjimo žinoti apie laiptų kritinę būklę. Be to, į bylą pateikti ieškovės duomenys patvirtina, kad ieškovė gyvena ne priešais ginčo laiptus, o per kelis namus nuo ginčo laiptų ir ieškovės vaikai nelanko E. Pliaterytės progimnazijos, link kurios veda laiptai. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra aišku kodėl atsakovė padarė tokias išvadas, kad ieškovė matė laiptus, naudojosi šiais laiptais, todėl turėjo žinoti apie prastą ginčo laiptų būklę.
Pažymėtina ir tai, kad ginčo laiptų pakopų buvo aptvarkytos, t. y. aptvarkyta jų pradžia ir pabaiga. Kadangi dalis laiptų buvo aptvarkyti, nei laiptų pradžioje, nei laiptų pabaigoje nesimatė prastos laiptų būklės, prie laiptų nebuvo ir jokių įspėjamųjų ženklų ar informacijos apie pavojų lipti laiptais, visa tai nesudarė ieškovei pagrindo suabejoti dėl laiptų saugumo ir davė pagrindą ieškovei manyti bei teisėtą lūkestį tikėtis, kad ieškovė gali saugiai eiti šiais laiptais.
Šiuo konkrečiu atveju atsakovė privalėjo įrodyti, kad ieškovė sąmoningai neatsižvelgė į riziką lipti laiptais, ji buvo įspėta ir neabejotinai žinojo šią riziką esant. Atsakovė jokių tokių įrodymų nepateikė. Atsakovės nurodomas argumentas, jog egzistuoja viena iš CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių – nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, yra nepagrįstas.
Kaip matyti iš pačios atsakovės pateiktų nuotraukų, atsakovė tik 2024 metais užtvėrė ginčo laiptus ir viešai per socialinius tinklus paskelbė, kad bus vykdomi remonto darbai. Atsakovė tik sužinojusi apie laiptų prastą būklę 2021 metais lygiai taip pat galėjo užtverti laiptus ir viešai paskelbti, kad laiptai yra kritinės būklės ir jais yra pavojinga naudotis. Tačiau ieškovės įsitikinimu, atsakovei nebuvo ir finansinių problemų sutvarkyti ginčo laiptus anksčiau, sužinojus apie jų būklę – atsakovės biudžetas 2022 metais buvo virš milijardo eurų. Pirmos instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė, kaip ginčo laiptų valdytoja (savininkė), būdama atsakinga už tinkamą ginčo laiptų priežiūrą, netinkamai vykdė pareigą, numatytą CK 6.266 straipsnyje, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, t. y., kad atsakovė privalo prižiūrėti statinį taip, kad jo būklė nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai bei, jeigu statinio stebėsenos metu nustatomi defektai, keliantys pavojų, prižiūrėtojas privalo nedelsdamas imtis priemonių saugumui užtikrinti – tai apima pavojingų zonų aptvėrimą ir įspėjamųjų ženklų pastatymą (pvz. STR 1.07.03:2017 47 p., 93 p.). Taigi, atsakovės nurodyta pozicija, kad nagrinėjamu atveju nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, yra nepagrįsta ir atmestina.
Ieškovė yra pateikusi į bylą medicininius dokumentus, patvirtinančius patirtą sunkią traumą, ilgalaikį gijimo procesą, komplikuotą čiurnos sąnario būklę bei tai, kad gydymas nėra užbaigtas ir galimai bus reikalinga dar viena operacija.
Neturtinės žalos vertinimas neapsiriboja vien įvykio momentu – teismų praktikoje pripažįstama, kad ilgalaikės pasekmės (pvz. šiuo atveju - nuolatinis šlubavimas, skausmas, stabilumo praradimas vaikštant, judesių ribotumas, negalėjimas ilgai stovėti, vaikščioti, kt.) turi didelę reikšmę nustatant žalos dydį. Pažymėtina, jog 2025 m. lapkričio 19 d. ieškovei buvo taikytas operacinis gydymas dėl to, kad po prieš 3 metus patirtų kulkšnių lūžių ir atliktų operacijų, ieškovė vis tiek sunkiai stiebiasi, sunkiai pastovi ant vienos kojos, jaučia skausmą čiurnos srityje, riboti čiurnos judesiai, sutrumpėjusi Achilo sausgyslė, o konservatyvūs gydymo metodai nepadeda.
Atsiliepimas
Atsakovė neginčijo medicininių dokumentų kaip įrodymų, neginčijo juose nurodytos informacijos. Atitinkamai, esant padarytai žalai ieškovės sveikatai, yra logiška ir pagrįsta teigti, jog ieškovė patyrė ir neturtinę žalą.
Akivaizdu, kad ieškovė patiria psichologines kančias, t. y. išgyvena dėl patirtos traumos, išgyvena dėl negalėjimo pilnavertiškai dirbti ir užsidirbti. Ieškovė dėl esamo ir būsimo ilgalaikio gydymo patiria stresą bei nepatogumus.
Be to, jau po bylos nagrinėjimo pabaigos pirmojoje instancijoje, ieškovei dėl 2022 m. rugpjūčio 24 d. patirtos traumos toliau yra tęsiamas gydymas. Po 2025 m. lapkričio 19 d. atliktos operacijos iki šio atsiliepimo pateikimo dienos ieškovė yra nedarbinga. Šiuo metu laikinas nedarbingumas pratęstas iki 2026 m. kovo 23 d. Nauji pridedami medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovei po 2025 m. lapkričio 19 d. taikyto operacinio gydymo stebimas menkas efektas, prasta funkcinė būklė, išlieka apriboti dešinės čiurnos judesiai, patinimas, sunku eiti ilgesnius atstumus, kojos skausmas išlieka, skausmas pagal VAS 4 b., po fizinio krūvio iki 8 b., kartais jaučia tirpimą d. kojos pėdoje, dorsifleksijos deficitas beveik 10°, balansas sutrikęs, sunku pasistiebti, blauzdos ir pėdos raumenys nusilpę. 2026 m. vasario 20 d. nustatytos papildomos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Reikalinga vėl atlikti kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus. Po tyrimų reikalinga pakartotinė gyd. ortopedo-traumatologo konsultacija dėl vertinimo. Reikalinga tęsti aktyvias mankštas, stiprinti blauzdos ir pėdos raumenis, didinti pėdos judesių amplitudę didinimas. Reikia vengti aktyvios fizinės veiklos, ilgo stovėjimo, krūvio ant kojų, stovimo darbo, ilgo vaikščiojimo. Visą tai yra 2022 m. rugpjūčio 24 d. patirtos traumos ant laiptų, kurių valdytoja (savininkė) yra atsakovė, pasekmė.
Atsiliepimas
Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, jog ieškovė klaidina teismą, nurodydama, jog jai yra ir ateityje bus apribotos galimybės dirbti fizinį darbą. Naujai teikiamas įrodymas paneigia šį atsakovės teiginį – 2026 m. kovo 6 d. medicinos dokumentų išrašuose / siuntimuose yra įrašai, jog ieškovei rekomenduojama vengti aktyvios fizinės veiklos, ilgo stovėjimo, krūvio ant kojų, stovimo darbo, ilgo vaikščiojimo.
Šiuo atveju mažesnis neturtinės žalos dydis nei nustatė ir priteisė pirmos instancijos teismas, atsižvelgiant į kilusius padarinius ieškovės sveikatai, neturėtų satisfakcinio poveikio ieškovei. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti pirmos instancijos teismo nustatyto ir priteisto neturtinės žalos dydžio.
Pirmos instancijos teismas aiškiai išdėstė ir tinkamai pagrindė kodėl nusprendė paskirstyti bylinėjimosi išlaidas taip kaip nurodė sprendime. Be to, nors ieškovės ieškinys ir nebuvo tenkintas visiškai, jis iš esmės buvo pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, tačiau konstatavo būtinybę peržengti apeliacinio skundo ribas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per kurį eina pėsčiųjų takas, kuriame yra įrengti laiptai, ir ant kurių įvyko ginčo įvykis, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, šį žemės sklypą patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi, aktualus bylos nagrinėjime pėsčiųjų takas su laiptais yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prižiūrimoje teritorijoje, todėl tiek kelią, tiek ir žemės sklypą valdo atsakovė ir yra atsakinga už jo priežiūrą.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 24 d. apie 20.30 val. vakaro, lipdama laiptais, esančiais prie Vilniaus E. Pliaterytės progimnazijos, pastatė koją ant laiptų pakopos, laiptų pakopa po pastatyta koja ištrupėjo ir ieškovė nukrito. Į įvykio vietą atvykus medikams, ieškovei buvo konstatuotas atviras dešinės kojos čiurnos kaulų lūžis.
Ieškovei 2022 m. rugpjūčio 25 d. dėl didelio minkštųjų audinių tinimo atlikta išorinė osteosintezė. Patinimui atslūgus, 2022 m. rugsėjo 12 d. atlikta pakartotinė operacija – vidinė osteosintezė.
Iš 2022 m. rugsėjo 16 d. Stacionaro epikrizės matyti, jog ieškovei nustatytos šios diagnozės: (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2023 m. sausio 19 d. ambulatorinio apsilankymo pas šeimos gydytoją matyti, jog ieškovės būklės apibūdinimas: skauda koją lūžio vietoje, vakarais patinusi, eisena apsunkinta dėl šlubavimo, darbas dinamiškas (reikia vaikščioti), nedarbinga.
2023 m. vasario 3 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM Vilniaus III teritorinio skyriaus sprendimu ieškovei dėl patirtos traumos nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis.
Iš 2023 m. vasario 3 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM Vilniaus III teritorinio skyriaus Rekomendacijos dėl specialiosios pagalbos priemonių matyti, jog ieškovei techninės pagalbos priemonės padidintų mobilumo galimybes; palengvintų kasdienę veiklą.
2024 m. kovo mėnesį ieškovei buvo pašalintos metalinės plokštės.
Po traumos nustatytos papildomos diagnozės: (duomenys neskelbtini).
2025 m. liepos 7, 10 d. medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog ieškovę vargina skausmai, čiurna vakarais patinsta, sustingusi, riboti judesiai, skausmingai mina koja, atsirado kelio skausmas. Reikalinga pėdos chirurgo planinė konsultacija dėl čiurnos, reikalingas tolesnis reabilitacinis gydymas – fizioterapija tempimo pratimai pėdai, mankštos, tempimo pratimai 4-5 kartus per dieną, reikalingi tepalai užpakalinės blauzdos raumenų grupės kompleksui, vaistai nuo skausmo ir uždegimo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2025 m. spalio 1 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, jog ieškovei smarkiai sumažėjusi judesių amplitudė, čiurnos fleksija 25, ekstenzijos deficitas apie 15-20 laipsnių, fleksinė kontraktūra, judesiai riboti, pėdos, pronacija, supinacija minimali, sunkiai stiebiasi ant vienos kojos, sunkiai pastovi ant vienos kojos. Reikalingos mankštos, tempimo pratimai, atitinkami vidpadžiai ir kt., MRT planinis tyrimas.
Iš 2025 m. spalio 10 d. Radiologinio tyrimo vertinimo išvados matyti, jog ieškovei nustatytas priekinio tibiofiburlinio raiščio visiškas plyšimas. Priekinio talofibulinio raiščio dalinis plyšimas. Deltinio raiščio srityje metalo artefaktai- g.b. po plastikos. Mm. tibialis posterior, peroneus tendosinovitai. Būklė po lateralinės kulkšnies ir blauzdikaulio distalinio galo dorsalinio krašto lūžių. Čiurnos sąnario artroziniai pakitimai.
2025 m. lapkričio 19 d. ieškovei taikytas operacinis gydymas, t. y. atliktos šios intervencinės procedūros: čiurnos artroskopinė sinovektomija su kaulinių ataugų rezekcija; čiurnos osteofito artroskopinis apipjaustymas; Achilo sausgyslės pailginimas. Operacinis gydymas taikytas dėl to, kad po prieš 3 metus patirtų kulkšnių lūžių ir atliktų operacijų, ieškovė vis tiek sunkiai stiebiasi, sunkiai pastovi ant vienos kojos, jaučia skausmą čiurnos srityje, riboti čiurnos judesiai, sutrumpėjusi Achilo sausgyslė, o konservatyvūs gydymo metodai nepadeda. Operacija atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš E003. Stacionaro epikrizės, minėta operacija atlikta siekiant, pašalinti kulkšnies lūžio, įvykusio per ginčo įvykį, padarinius. Už suteiktas gydymo paslaugas operacijos metu ieškovė pagal 2025 m. lapkričio 19 d. sąskaitą faktūrą sumokėjo 580,00 Eur.
Ieškovė pateikė į bylą ginčo įvykio laiptų fotonuotraukas ir video medžiagą. Atsakovė taip pat pateikė į bylą ginčo įvykio laiptų fotonuotraukas 2021-2022 m., kuriose matyti laiptų būklė. Iš atsakovės pateiktų fotonuotraukų taip pat matyti, jog 2024 m. gegužės mėn. ginčo įvykio laiptai buvo aptverti metaliniu atitvaru; 2024 m. liepos mėn. laiptai suremontuoti.
Taip pat ieškovė pateikė duomenis, jog jos du vaikai lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas yra ribojamas: apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Aiškindamas šias nuostatas, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus ir prašo juos priimti: 1) Sodros informacija apie laikiną nedarbingumą nuo 2025 m. lapkričio 19 d. iki 2026 m. kovo 23 d.; 2) 2026 m. vasario 20 d. Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, kuriame nurodyta, kad ieškovei taikytas operacinis gydymas 2025 m. lapkričio 19 d., pravestas pradinis ir ambulatorinės reabilitacijos gydymo kursas; taikytas gydymas - sudaryta ir taikyta individuali AR programa: Kineziterapija vandenyje Fango parafino aplikacija Impulsinių srovių terapija, Psichologo konsultacija, Kineziterapija, Apatinės galūnės masažas, Trūkioji pneumatinė kompresija, Individualios kineziterapijos programos sudarymas, paciento mokymas. Rekomendacijos: nesant funkcinės būklės pagerėjimui, tikslinga ortopedo-traumatologo konsultacija dėl būklės įvertinimo, tyrimų ir gydymo plano korekcijos. Tikslingas pakartotinis pradinės reabilitacijos kursas; 3) 2026 m. kovo 6 d. Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, kuriame nurodytas būklės įvertinimas - jautru palpuojant abipus čiurną, pėdą, saikingai ir blauzdos sritį, čiurnos dorsifleksijos deficitas beveik 10 laipsnių (mažesnis nei prieš paskutinę intervenciją), čiurnos judesiai apriboti, bet dar išlikę, ant vienos kojos pastovi, tačiau balansas sutrikę, sunku pasistiebti, blauzdos ir pėdos raumenys nusilpę; 4) 2026 m. kovo 10 d. Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, kuriame matyti būklės įvertinimas - eisena kiek sutrikusi , einant lyg meta d pėdą į priekį, sutrikusi d pėdos dorsofleksija, ir kt.
Ieškovė nurodo, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, kadangi aplinkybės, kurias patvirtina teikiami dokumentai, atsirado jau po bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teisme. Tačiau nurodytos aplinkybės, ieškovės nuomone, yra labai svarbios, kadangi jos tiesiogiai susijusios su nagrinėjamu įvykių, papildomai pagrindžia neturtinės žalos reikalavimą. Aplinkybės parodo ieškovės patirtos traumos neigiamų pasekmių ieškovės sveikatai mastą. Taip pat paneigia atsakovės argumentus, kuriais atsakovė siekia sumenkinti ieškovės nurodomas neigiamas pasekmes.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomi prijungti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovė turėjo galimybę su jais susipažinti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės
Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė neįrodė ieškovės didelio neatsargumo buvimo, kaip šalinančios atsakovės atsakomybę; atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado.
Ginčo dėl to, kad aktualus pėsčiųjų takas su laiptais yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prižiūrimoje teritorijoje, todėl tiek kelią, tiek ir žemės sklypą valdo atsakovė ir yra atsakinga už jo priežiūrą, byloje nėra.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei 2022 m. rugpjūčio 24 d. apie 20.30 val. vakaro, lipant ginčo laiptais ir pastačius koją ant laiptų pakopos, laiptų pakopa po pastatyta koja ištrupėjo ir ieškovė nukrito bei patyrė sužalojimus, todėl ieškovei buvo iškviesta greitoji pagalba.
Taigi, byloje nustatyta, kad dėl statinio (laiptų) trūkumų įvyko laiptų pakopos sugriuvimas, todėl yra pagrindas taikyti statinio (laiptų) savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Atsižvelgdama į šią išvadą teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjant šį ginčą statinio (laiptų) savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė, nenustatoma.
Byloje esančios 2021-2022 m. foto nuotraukos patvirtina prastą, netvarkingą ir didžiąja dalimi apgriuvusią ginčo laiptų būklę, t. y. tam tikra laiptų pakopų dalis aptvarkyta, kita dalis suskilusi, apgriuvusi. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė Pėsčiųjų takų registro sistemos išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovei jau nuo 2021 metų buvo žinoma apie ginčo laiptų prastą būklę. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad tik 2024 m. gegužės mėn. ginčo laiptai buvo aptverti metaliniu atitvaru, o kapitaliai suremontuoti - 2024 m. liepos mėn. Taigi atsakovė, žinodama apie laiptų būklę, iki įvykio nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų pašalintas žmonių saugumui kylantis pavojus.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė jai, kaip ginčo statinio savininkei (valdytojai), tenkančią statinio priežiūros pareigą. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“ nustatyta statinio naudotojo (techninio prižiūrėtojo) pareiga prižiūrėti statinį taip, kad jo būklė nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, o nustačius pavojingus defektus – nedelsiant imtis priemonių žmonių saugumui užtikrinti, be kita ko, aptverti pavojingą zoną ir pastatyti įspėjamuosius ženklus (pvz. STR 1.07.03:2017 47 p., 93 p.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad iki ieškovės sužalojimo atsakovė būtų ėmusis tokių priemonių, nors apie netinkamą laiptų būklę jai buvo žinoma.
Nagrinėjamu atveju taip pat nustatytas ieškovei kilęs žalos faktas. 2022 m. rugpjūčio 24 d. įvykio metu sugriuvus ginčo laiptų pakopai ir ieškovei nukritus, ji patyrė dešinės kojos čiurnos traumą – atvirą kaulų lūžį, dėl kurio buvo pristatyta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę ir hospitalizuota tolesniam gydymui. Dėl patirtos traumos ieškovė buvo nedarbinga, jai buvo atliktos operacijos, nustatytas sumažėjęs darbingumo lygis, ji patyrė gydymo ir reabilitacijos išlaidas bei negavo dalies pajamų.
Sprendžiant dėl priežastinio ryšio, būtina įvertinti, ar tarp ginčo statinio trūkumo ir ieškovei kilusių padarinių egzistuoja faktinis ir teisinis priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, leisdamasi ginčo laiptais, pastatė koją ant laiptų pakopos, kuri ištrupėjo, dėl ko ieškovė nukrito ir patyrė traumą. Taigi būtent ginčo laiptų trūkumai buvo tiesioginė ieškovės kritimo ir dėl jo patirtų sužalojimų priežastis. Todėl tarp ginčo laiptų trūkumo ir ieškovei kilusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti atsakovei CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą griežtąją civilinę atsakomybę. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra ginčo laiptų savininkė (valdytoja), ginčo laiptai įvykio metu buvo netinkamos būklės, apie jų trūkumus atsakovei buvo žinoma nuo 2021 metų, tačiau iki įvykio ji nesiėmė pakankamų priemonių pavojui pašalinti ar visuomenės saugumui užtikrinti. Ieškovė, leisdamasi ginčo laiptais, dėl laiptų pakopos trūkumo krito ir patyrė sveikatos sužalojimą. Taigi tarp ginčo statinio trūkumo ir ieškovei kilusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Kadangi žala atsirado dėl statinio trūkumo, atsakovės kaltės nustatymas, taikant CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą griežtąją atsakomybę, nėra būtinas. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ji neatliko neteisėtų veiksmų ir kad nėra priežastinio ryšio tarp ginčo laiptų būklės ir ieškovės patirtos žalos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės civilinės atsakomybės pagrindą pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį.
Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ieškovės didelio neatsargumo. Apeliantė, grįsdama ieškovės didelį neatsargumą, nurodo, kad ginčo laiptų būklė blogėjo palaipsniui, ieškovė gyveno netoli šių laiptų, todėl turėjo žinoti apie jų būklę ir suprasti, kad jais leistis yra pavojinga, be to, apie 150 metrų nuo ginčo laiptų buvo kitas, saugesnis maršrutas. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad šios aplinkybės patvirtina ieškovės didelį neatsargumą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog vien aplinkybė, kad ieškovė gyveno netoli ginčo laiptų, savaime nepatvirtina, jog ji jais reguliariai naudojosi, matė jų būklę ar turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad konkreti laiptų pakopa yra pavojinga. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad ieškovė iki įvykio buvo pastebėjusi būtent tą laiptų trūkumą, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas, ar kad jai buvo žinoma apie tokią laiptų būklę, dėl kurios jų naudojimas būtų akivaizdžiai nesaugus. Priešingai, byloje nustatyta, kad ginčo laiptai nebuvo aptverti, nebuvo įrengti įspėjamieji ženklai ar kitaip pažymėta, kad jais naudotis pavojinga. Antra, apeliantės nurodomas netoliese buvęs alternatyvus, galimai saugesnis, maršrutas taip pat nepatvirtina ieškovės didelio neatsargumo. Vien aplinkybė, kad alternatyvūs laiptai veda E. Pliaterytės progimnazijos link, savaime nepatvirtina, kad šis maršrutas ieškovei turėjo būti tinkamesnis, nes apie nesaugius ginčo laiptus nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų ar informacijos.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, jog ieškovė iki įvykio žinojo arba turėjo pakankamą pagrindą žinoti apie pavojingą ginčo laiptų būklę ir, nepaisydama galimos rizikos, sąmoningai pasirinko šį maršrutą. Vien ieškovės gyvenamoji vieta netoli ginčo laiptų, alternatyvaus maršruto egzistavimas nesudaro pagrindo jos elgesį vertinti kaip didelį neatsargumą CK 6.270 straipsnio 1 dalies prasme. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė ieškovės didelio neatsargumo, kaip aplinkybės, šalinančios atsakovės atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino ieškovės prašomos priteisti turtinės žalos dydžio (1 414,28 Eur), t. y. neatsižvelgė į proporcingumo principą.
CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Nagrinėjamuoju atveju reikšminga yra tiesioginė žala, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti: papildomo maitinimo, sužaloto asmens priežiūros bei kitos su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Teismų praktikoje akcentuojama, kad žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (CPK 178 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad ieškiniu buvo prašoma priteisti 1 414,28 Eur turtinei žalai atlyginti. Šią sumą sudaro 834,28 Eur negautos pajamos dėl ieškovės nedarbingumo ir 580 Eur už suteiktas gydymo paslaugas operacijos metu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus ieškovei priteisė 1 414,28 Eur turinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisdamas turinę žalą detaliai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, juos įvertino ir savo išvadas pakankamai motyvavo bei argumentavo (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovės prašoma atlyginti 834,28 Eur negautų pajamų suma ar 580 Eur gydymo išlaidų suma būtų nepagrįsta, nesusijusi su ieškovės sveikatos sužalojimu ar viršytų faktiškai patirtus nuostolius. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina tiek šių nuostolių faktą, tiek jų dydį.
Nagrinėjamu atveju ieškovei priteista 1 414,28 Eur suma atitinka jos įrodytų nuostolių dydį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šią sumą, pažeidė proporcingumo principą. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovės patirtos turtinės žalos dydį ir pagrįstai priteisė 1 414,28 Eur turtinei žalai atlyginti. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo šios sumos mažinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo pripažintina pagrįsta ir teisėta bei paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į teismų praktiką, kurioje teismai priteisia kur kas mažesnio dydžio neturtinę žalą; ieškovės didžioji dalis išdėstytų teiginių dėl neturtinės žalos nėra pagrįsti jokiais juos patvirtinančiais įrodymais; neturtinės žalos dydis turi būti nustatomas ir įvertinus realiai įvykusias, o ne tik galimai ateityje pasireikšiančias neigiamas pasekmes, o vien tik abstraktūs teiginiai apie galimas ateities komplikacijas nėra pakankamas pagrindas priteisti maksimalaus dydžio neturtinę žalą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė neturtinę žalą grindė dėl 2022 m. rugpjūčio 24 d. įvykio patirtais sveikatos sutrikimais ir jų padariniais: dėl atviro dešinės kojos čiurnos kaulų lūžio jai buvo atliktos operacijos, po kurių ilgą laiką išliko skausmai, kojos tinimas, apsunkinta eisena ir šlubavimas, buvo riboti čiurnos judesiai, sumažėjusi kojos funkcija. Ieškovė taip pat nurodė patyrusi ilgalaikius sveikatos sutrikimus – čiurnos sąnario kontraktūrą, raumenų atrofiją, raiščių pažeidimus, sąnario artrozę ir kitus su patirta trauma susijusius padarinius, dėl kurių jai buvo reikalingas tęstinis gydymas ir reabilitacija, o 2025 m. lapkričio 19 d. buvo atliktas pakartotinis operacinis gydymas. Ieškovė taip pat nurodė dėl patirtos traumos patyrusi fizinį skausmą, nepatogumus, judėjimo ir kasdienės veiklos apribojimus, nerimą dėl savo sveikatos būklės bei jos ateityje galinčių kilti padarinių ir ilgą laiką buvo nedarbinga. Visų šių aplinkybių pagrindu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje plačiai yra pasisakyta dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo nurodant, kad neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012m. balandžio 30d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Šioje paminėtoje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismai teismų praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą.
Pažymėtina, jog bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis paprastai subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; kt.).
Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012m. balandžio 30d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
Taigi sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018).
Įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino individualias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Teismas atsižvelgė į ieškovės patirtų sužalojimų pobūdį ir mastą, be kita ko, į tai, kad ieškovė dėl įvykio patyrė sunkią dešinės čiurnos traumą – čiurnos kaulų lūžius bei su lūžiu susisiejančią žaizdą. Taip pat buvo įvertinti užsitęsę traumos padariniai: apribota ieškovės judesių amplitudė, ieškovės eisena apsunkinta dėl šlubavimo, ieškovei skauda koją lūžio vietoje, ji negali ilgai stovėti, vaikščioti, išlieka čiurnos skausmas, tinimas, išsivystė raumenų atrofija – blauzdos raumenys sumažėję 2 cm, įvyko priekinio tibiofiburlinio raiščio visiškas plyšimas ir priekinio talofibulinio raiščio dalinis plyšimas, išsivystė artrozė sąnaryje, eksudacinis sinovitas (skysčio kaupimasis). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į dėl patirto sužalojimo ieškovės patirtus fizinius ir emocinius išgyvenimus, psichologinę įtampą, sumažėjusias judėjimo ir bendravimo galimybes, ilgą gydymo ir sveikimo laikotarpį, atliktas operacijas, reabilitacinio gydymo poreikį, besitęsiantį skausmą, gyvenimo būdo pokyčius ir kitus su patirta trauma susijusius nepatogumus. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės dėl nagrinėjamo įvykio patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertintina 15 000 Eur.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės sveikata yra viena iš fundamentaliausių teisės saugomų vertybių, o dėl nagrinėjamo įvykio patirtas sužalojimas buvo reikšmingas ir sukėlė ne tik fizinį skausmą bei nepatogumus, bet ir dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą bei gyvenimo būdo pokyčius. Byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, kad traumos gydymas buvo sudėtingas ir ilgas, ieškovei buvo atliktos kelios operacijos, taikytas reabilitacinis gydymas, o traumos padariniai išliko ir vėlesniu laikotarpiu. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ieškovės patirti neigiami išgyvenimai grindžiami vien jos subjektyviais teiginiais ar hipotetinėmis prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad ieškovė dėl patirtos traumos patyrė neturtinę žalą.
Kita vertus, vien nustatytas sveikatos sužalojimo faktas, jo sunkumas, gydymo trukmė ar išlikę sveikatos sutrikimai savaime nelemia konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, turi būti įvertinta visų reikšmingų aplinkybių visuma ir nustatyta teisinga pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens patirtų neigiamų padarinių bei kompensacijos, kuri objektyviai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės patirti sveikatos sutrikimai ir dėl jų kilę nepatogumai negali būti vertinami abstrakčiai, neatsižvelgiant į faktinę jų trukmę, intensyvumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Byloje nustatyta, kad po pirminio gydymo ir vėlesnių operacijų ieškovei išliko čiurnos judesių ribotumas, raumenų susilpnėjimas ir atrofija, sutrikusi eisena bei kiti funkciniai sutrikimai, kurie sukelia nepatogumus kasdienybėje bei lemia dvasinius išgyvenimus. Be to, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ieškovės gydymas bei reabilitacija nesibaigė. Apeliaciniame procese pateikti nauji medicininiai dokumentai, iš kurių nustatyta, jog 2026 m. vasario–kovo mėnesiais fiksuoti išlikę čiurnos judesių ribojimai, sutrikusi pusiausvyra, apsunkintas atsistojimas ant pirštų, susilpnėję blauzdos ir pėdos raumenys bei tam tikri eisenos ir dešinės pėdos dorsifleksijos sutrikimai, ieškovė tęsė reabilitaciją. Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl patirtos traumos ieškovei išliko ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, dėl kurių ji ir toliau patiria fizinį diskomfortą, judėjimo apribojimus bei kitus nepatogumus. Kita vertus, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį būtina įvertinti ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą, taip užtikrinant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą. Įvertinusi šias aplinkybes bei susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra mažintinas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visetą bei vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad ieškovei turi būti neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 8 000 Eur (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks neturinės žalos dydžio nustatymas iš esmės neprieštarauja formuojamai teisminei praktikai tokio pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-7-553/2015 (priteista 1 448,10 Eur); Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1767-658/2016 (priteista 2 000 Eur); Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2597-432/2021 (priteista 4 000 Eur)). Kartu teisėjų kolegija akcentuoja tai, jog teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, gali būti kaip vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, teismai neturėtų suabsoliutinti kasacinio teismo praktikoje nustatytų dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžių, nes kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi nustatant asmeniui priteistiną neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ne tik į kasacinio teismo formuojamą praktiką, bet ir į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, į specifinius kriterijus, suformuotus kasacinio teismo praktikoje, taip pat galimus kiekvieno ieškovo konkretaus sveikatos sutrikdymo atvejo kriterijus. Nustatant sveikatos sužalojimo atveju priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, nes kasacinio teismo praktikoje nustatyti neturtinės žalos dydžiai gali nebeatitikti nurodytų pokyčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).
Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, keistina, sumažinant priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 8 000 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pažeidė CPK 93 straipsnio nuostatas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaikius proporcingumo principą gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė. Pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021 51, 52 punktus; 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021 57–59 punktus; 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021 36 punktą).
Bylos duomenimis ieškovė patyrė 4 484,13 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kurias sudarė atstovavimo išlaidos.
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad patenkinta 85 proc. ieškovės reikalavimų, t. y. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo patenkintas iš dalies, o kiti reikalavimai (turtinė žala, procesinės palūkanos) patenkinti visiškai, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 4 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pats nagrinėjamos bylos rezultatas (pripažinimas, jog atsakovė yra atsakinga dėl atsiradusios žalos ir žalą turi atlyginti) leidžia spręsti, kad ieškovės ieškinys yra iš esmės patenkintas, nors ir nėra priteista viso dydžio ieškovės prašoma neturtinė žala, kuri yra vertinamojo pobūdžio ir jos dydį galutinai nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovės ieškinys nebuvo tenkintas visiškai, jis iš esmės buvo pagrįstas, todėl, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir CPK 93 straipsnio 4 dalį, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir ieškovei iš atsakovės priteisti 4 484,13 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliantė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
Ieškovė byloje pateikė duomenis, jog patyrė 1 887,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias pagrindžia 2026 m. balandžio 8 d. PVM sąskaita faktūra, serija ADVAT Nr. 2026/019 (suma 1 887,60 Eur), ir 2026 m. kovo 15 d. bei 2026 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymai.
Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinis skundas patenkintas dėl 50 proc. reikalavimų, t. y. dalyje dėl neturtinės žalos sumažinimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistina 943,80 Eur (1 887,60 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, įmonės kodas 111109233, ieškovės IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 414,28 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiolika eurų ir 28 ct) turtinės žalos atlyginimo, 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (9 414,28 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 484,13 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 13 ct) advokato išlaidoms atlyginti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, įmonės kodas 111109233, ieškovės IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 943,80 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.