Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-7-553/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-01-15
Bylos Nr.: 2A-7-553/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09029-2013-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aldona Tilindienė
Atsakovas: UAB „Forumo rūmai“
Trečiasis asmuo: AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Adesoma“
Ieškovas: J. O.

Kategorijos

44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-7-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09029-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 44.5.2.8; 116.1; 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Forumo rūmai“ ir trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-15409-845/2013 pagal ieškovės J. O. ieškinį atsakovui UAB „Forumo rūmai“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Adesoma“ ir AB „Lietuvos draudimas“.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Forumo rūmai“, prašydama priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už sveikatos sutrikdymą, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-12-10 lankėsi Forum Palace sporto, pramogų ir verslo centre (toliau – Centras), Konstitucijos pr. 26, Vilniuje, kurį administruoja atsakovas. Įėjus į minėtą pastą, einant fojė link grožio salono „East Island SPA“, ieškovė paslydo ant grindų šlapios dangos ir pargriuvo. Ieškovė patyrė sužalojimą – kairės rankos alkūnkaulio alkūnės ataugos lūžį. Ieškovei buvo atlikta operacija – lūžgalių repozicija, osteosintezė vielomis ir „vielinė aštuoniukė“. Operacijos metu buvo pašalintos kelios lūžgalių skeveldros. Ieškinį grindė aplinkybe, kad atsakovas neužtikrino tinkamos paslaugų kokybės, nes išplauta pastato grindų dalis nebuvo užtverta, nebuvo įspėjamųjų ženklų. Pasak ieškovės, po traumos ji ilgą laiką reguliariai privalėjo lankytis pas gydytojus dėl rankos tvarsčių pakeitimo, gydytojų konsultacijų. Be to, ieškovė metus laiko buvo nedarbinga, ateityje jai turės būti atlikta dar viena rankos operacija. Dėl nurodytų aplinkybių pasikeitė ieškovės gyvenimo kokybė: ji jaučia skausmą rankos lūžio zonoje, nepatogu yra miegoti naktimis, iki šiol ieškovė negali dirbti jokio fizinio darbo, gaminti maisto, po traumos jos galimybės atlikti rankos judesius yra ribotos, dėl ko yra reikalinga kitų asmenų pagalba, be to, ieškovė negali vairuoti transporto priemonės. Nepaisant ieškovės 2012-12-17 pateiktos pretenzijos, atsakovas atsisakė geranoriškai atlyginti žalą (b. l. 2-4).

Atsakovas UAB „Forumo rūmai“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas savo pareigas užtikrinti Centre besilankančių asmenų saugumą vykdė tinkamai. Pažymėjo, jog yra sudaręs sutartį su valymo paslaugų įmone UAB „Adesoma“, kuri 2008-09-01 sutarties pagrindu įsipareigojo užtikrinti nuolatinį patalpų švaros palaikymą Centre. Įmonė valymo paslaugas teikė tinkamai, tai patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad nuo durų per fojė yra ištiestas specialus kilimas, o ieškovės kritimo momentu Centro fojė buvo matomas ženklas „Atsargiai – slidu“, įspėjantis lankytojus būti atsargesniems. Nurodė, jog ženklas buvo kairėje fojė pusėje, be to, ryškios geltonos spalvos, todėl ieškovei turėjo būti aiškiai matomas. Atsakovas, gavęs ieškovės pretenziją, kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu ištirti situaciją. 2013-02-07 pranešimu AB „Lietuvos draudimas“ informavo atsakovą, jog pažeidimų ar trūkumų, dėl ko kiltų atsakovui civilinė atsakomybė ir pareiga atlyginti žalą, nenustatyta. Ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, jog atsakovo pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto valdymas, jo valdomame Centre didelė dalis patalpų yra išnuomotos, kas sąlygoja nuolatinį lankytojų srautą. Atsakovas, kaip rūpestingas statinio valdytojas, turi pareigą užtikrinti Centre esančių asmenų saugumą naudojantis bendro naudojimo patalpomis – fojė, koridoriais, laiptinėmis ir kt. Nurodė, jog Centro patalpas prižiūri, jų saugumą užtikrina atsakovas, tačiau dalį savo, kaip statinio valdytojo funkcijų yra perdavęs tretiesiems asmenims paslaugų teikimo sutarčių pagrindu. Pažymėjo, jog valymo paslaugas užtikrina UAB „Adesoma“. Pasak atsakovo, jis ėmėsi visų būtinų ir pakankamų priemonių, kad Centro patalpų valymas būtų atliktas saugiai. Įvykio dieną, t. y. 2012-12-10, pirmo aukšto fojė grindys dienos metu buvo valomos kelis kartus, įspėjamasis ženklas buvo pastatytas kelių metrų atstumu nuo automatinių įėjimo durų, buvo ištiestas kilimėlis. Prašoma priteisti žala yra per didelė, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jos būklė yra gera ir stabili, be to, ieškovės neatsargumas turėjo įtakos jos patirtai traumai (b. l. 12-18).

Trečiasis asmuo UAB „Adesoma“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog tinkamai vykdė 2008-09-01 Sutartį, pretenzijų iš atsakovo dėl jos vykdymo nėra gavęs. Pažymėjo, jog valymo paslaugos teikiamos laikantis teisės aktų reikalavimų ir naudojant kokybiškas medžiagas (b. l. 56).

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog atsakovas veikė kaip rūpestingas statinio valdytojas, dėl švaros teikimo paslaugų kreipėsi į profesionalą, kuriam perleido atsakomybę už statinio valymą ir priežiūrą. Pažymėjo, jog UAB „Adesoma“ tinkamai vykdė įsipareigojimus, nes buvo patiestas kilimėlis ir padėtas įspėjamasis ženklas. Su atsakovu 2012-03-08 buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės sutartis, kurios pagrindas Taisyklės Nr. 054. Kadangi Taisyklėse įtvirtintos sąlygos neįvyko, o būtent – draudėjas (atsakovas) už žalą, atsiradusią ieškovei susižeidus, neatsako, trečiasis asmuo neprivalo atlyginti žalos nukentėjusiajai. Be to, pagal draudimo sutartį, atsakovo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta už kontrahentų padarytą žalą (b. l. 58-60).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-19 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovo UAB „Forumo rūmai“ 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 904,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė paslydo išplautoje grindų zonoje, kuri nebuvo aptverta įspėjamaisiais ženklais ir kurioje nebuvo patiestas kilimėlis; įspėjamasis ženklas buvo kairėje fojė pusėje (ieškovė nukrito dešinėje pusėje), kuris įėjus į pastatą yra matomas, o kilimėlis nėra patiestas per visą koridoriaus plotą. Teismas sprendė, jog atsakovas yra atsakomybės subjektas pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį nepaisant aplinkybės, jog kai kurias patalpas jis buvo išnuomavęs kitiems asmenims bei buvo sudaręs patalpų valymo sutartį. Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su rizikos paslysti įvertinimu, padarė išvadą, jog įvykio dieną įspėjamasis ženklas, buvęs pastato fojė kairėje pusėje, neatliko pakankamos įspėjamosios ir informacinės funkcijos, taigi atsakovas nesiėmė pakankamų priemonių nurodytai rizikai sumažinti, juolab, kad įvykis įvyko žiemos metų laiku, kai nelaimingų įvykių dėl paslydimo rizikos laipsnis yra didesnis nei įprastai, taip pat nesiėmė pakankamų prevencijos priemonių kritimo paslydus rizikai sumažinti bei apriboti grindų slidumą įvairiomis aplinkybėmis. Teismas konstatavo, jog atsakovas nevykdė tinkamai įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytų pareigų – užtikrinti Centro patalpų tinkamą saugumą, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Būtent dėl nepakankamo atsakovo veikimo ieškovei buvo padaryta žala. Ieškovė dėl įvykusio įvykio pasekmių patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kančias ir kitus nepatogumus, pablogėjo jos gyvenimo kokybė, sveikatos sužalojimo padariniai turėjo įtakos darbinei veiklai, dėl patirto sužalojimo ieškovė prarado dalį pajamų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neapsiribojo tik sužalojimo sunkumu ar stiprumu, tačiau atsižvelgė ir į ieškovės sužalojimo aplinkybes. Iš ieškovės paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovė suvokė arba turėjo numatyti, jog pastate esančios grindys gali būti slidžios, todėl ieškovė irgi turėjo papildomą pareigą pasirūpinti savo saugumu, elgtis atidžiai. Byloje nustatytos aplinkybės liudija, jog ieškovė nebuvo pakankamai atsargi, kiek toje situacijoje buvo būtina elgtis apdairiai, todėl žalos atsiradimą lėmė ir jos (nukentėjusio asmens) kaltė. Tai sudarė pagrindą sumažinti priteistą neturtinę žalą. Įvertinęs tai, kad atsakovo kaltė pasireiškė neatsargumu, o dėl patirtų sužalojimų ieškovė darbingumo neteko tik gydymo laikotarpiu, duomenų, jog jai būtų nustatytas nedarbingumas, nėra, taip pat įvertinęs aplinkybes, jog ieškovė negali dirbti ir vairuoti automobilio, kol nebaigtas gydymas, teismas padarė išvadą, jog ieškovės patirti nepatogumai buityje bei negalėjimas grįžti į darbą yra laikino pobūdžio ir tai sudaro pagrindą mažinti neturtinės žalos dydį, todėl racionali kompensacija ieškovei už patirtą neturtinę žalą teismą laikė 5 000 Lt sumą (b. l. 138-143).

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas UAB „Forumo rūmai“ (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas bei netinkamai kvalifikavo faktines bylos aplinkybes. Nesant įspėjamųjų ženklų „Atsargiai – slidu“ reguliavimą nustatančių normų, nepagrįsta teismo išvada, kad apelianto patalpose naudotas ženklas buvo pastatytas netinkamoje vietoje ir jo matomumas nebuvo pakankamas. Nagrinėjamas nelaimingas atsitikimas yra pirmas per 10 metų Centro darbo, kas leidžia spręsti, jog ieškovės patirta trauma buvo sąlygota ne apelianto valdomo statinio priežiūros reikalavimų pažeidimo, o subjektyvių faktorių (pačios ieškovės neatidumo), kurių apeliantas neturi galimybės kontroliuoti. Įspėjamasis ženklas buvo pastatytas taip, kad būtų iš tolo matomas tiek iš lauko į patalpas įėjusiems lankytojams, tiek iš kitos patalpų pusės ateinantiems ir link išėjimo judantiems asmenims, tačiau nesudarytų kliūties ir nestovėtų tiesiai ant praėjimo. Maksimalus ženklų statymas gali būti ne tik neracionalus, bet ir nesaugus (ženklas gali tapti kliūtimi). Apeliantas pateikė įrodymus, kad jis visapusiškai užtikrino Centro fojė patalpų grindų dangos švarą ir priežiūrą. Tai, kad net neturėdamas tam imperatyviai nustatytos pareigos, apeliantas kartus su kitomis priemonėmis savo iniciatyva dar papildomai užtikrino ir įspėjamojo ženklo buvimą, įrodo, kad apeliantas ne tik atliko formalią statinio priežiūrą, bet ėmėsi visų protingų, realių ir pagrįstų priemonių paslydimo rizikai apriboti tiek, kiek tai objektyviai įmanoma. Patalpose naudotas kilimas buvo pakankamai platus, kad juo eidamas asmuo tinkamai nusivalytų avalynę ir pakankamą patalpos atkarpą iki norimo tikslo pereitų žengdamas kilimu, o ne kieta grindų danga, kuri dėl drėgnos asmens avalynės gali tapti slidi. Apeliantas ir trečiasis asmuo UAB „Adesoma“ teismui ne kartą pažymėjo, kad padengti kilimais visą Centro fojė įmanoma, bet toks reikalavimas yra neproporcingas ir neprotingas. Ieškovė, įėjusi pro duris, visai nėjo per kilimą, bet iškart įstrižai žengė ant plytelių dangos, kur tuoj ir paslydo. Teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė dispozityvumo ir rungimosi principus. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, tačiau to nepadarė. Įrodinėdama apelianto neteisėtų veiksmų egzistavimą, ieškovė rėmėsi tik viena aplinkybe, kad nepastebėjo Centro fojė stovėjusio įspėjamojo ženklo. Teismas neteisėtai tai traktavo kaip tinkamą apelianto pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo įrodymą. Ieškovė neįrodinėjo savo patirtos neturtinės žalos pasekmių. Byloje nėra įrodymų apie ieškovės darbinės veiklos pobūdį ar jos uždirbamas pajamas. Byloje nėra nustatyta, kiek ieškovės patirta kairės rankos trauma galėjo įtakoti profesinę veiklą, todėl teismas nepagrįstai vertino traumos įtaką darbinei ieškovės veiklai. Spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų, kaip vieno iš ieškovės neturtinę žalą sąlygojančio kriterijaus, teismas viršijo ieškinio reikalavimų apimtį, nes ieškovė, reikalaudama priteisti neturtinę žalą, nesirėmė aplinkybe dėl negautų pajamų. Teismui nepateikta įrodymų apie ieškovės gaunamų pajamų pasikeitimą po traumos. Taip pat į bylą nepateikti įrodymai, kad po traumos ieškovė iki šiol negali vairuoti automobilio. Nepagrįsta teismo pozicija ieškovės žodinius paaiškinimus apie galimybės vairuoti praradimą pripažinti reikšminga ir įrodomąją galią turinčia bylos aplinkybe. Teismo proceso metu liko neįrodyta ir aplinkybė dėl ieškovės avėtos avalynės tinkamumo žiemos metu. Ieškovė nepateikė jokios informacijos apie tai, kokiu tikslu vyko į grožio saloną. Sprendime pateikta klaidinga informacija ir bylos duomenys galimai nepakankamai ištirti. Atvykusi į Centrą, ieškovė ėjo į grožio saloną „Academy Beaute“, o ne „East Island SPA“, kurį nurodė teismas skundžiamame sprendime. Teismui klaidingai supratus Centro patalpų planą, galėjo būti netinkamai interpretuotos ir faktinės bylos aplinkybės, pripažįstant, kad kojoms nusivalyti skirto kilimo visai nebuvo šalia tų patalpų, į kurias iš tiesų ėjo ieškovė. Vaizdo įrašas, kaip įrodymas, galėjo būti kokybiškiau ištirtas, jį analizuojant teismo posėdžio metu kartu su kitu įrodymu – patalpų planu, ir bylos šalims galint gyvai teikti savo paaiškinimus (b. l. 150-157).

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad:

1. Teismas neteisingai nusprendė, kad atsakovas yra atsakomybės subjektas pagal CK 6.266 straipsnį. Atsakovas nėra laikomas pastato dalies (grindų dangos nustatytoje teritorijoje) valdytoju šios bylos kontekste – grindų paviršiaus priežiūros funkcijos sutartimi buvo perduotos UAB „Adesoma“, todėl turi būti laikoma, jog jai yra perduotos pastato valdytojo funkcijos dalyje dėl grindų dangos priežiūros.

2. Teismas klaidingai nurodo, kad ieškovei žala buvo padaryta dėl statinio trūkumų. Nagrinėjamoje byloje atsakingo už žalą asmens veiksmai negali būti vertinami pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį – žala nebuvo padaryta dėl statinio trūkumo. Teismas pažeidė materialinės teisės taisykles nurodydamas, jog atsakomybė už ieškovės patirtą žalą kyla tik pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį ir tik atsakovui. Slidžios grindys nėra statinio trūkumai CK prasme, t. y. saugumo reikalavimų užtikrinimas. Pareigą užtikrinti saugumą pastate, būtent siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų paslydus ir parkritus dėl slidžios dangos, atsakovas sutartimi perdavė UAB „Adesoma“.

3. Teismas priteisė nepagrįstai didelį neturtinės žalos dydį. Ieškovė patyrė tik nesunkų sveikatos sutrikdymą, jos patirti sužalojimai nėra priskiriami prie sunkių, neturi ilgalaikių išliekamųjų padarinių. Pačios ieškovės veiksmai suponuoja žalos sumažinimą.

4. Šiuo atveju atsakovas už ieškovei padarytą žalą neatsako pagal jokius teisės aktus, todėl draudimo išmoka negali būti mokama (b. l. 162-165).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Forumo rūmai“ atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą nurodo, kad su trečiojo asmens prašymu dėl sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo sutinka, taip pat palaiko trečiojo asmens poziciją (b. l. 168-169).

Ieškovė J. O. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti galioti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė paslydo Centro patalpose, eidama link grožio salono „East Island SPA“, išplautoje grindų zonoje, kuri nebuvo aptverta įspėjamaisiais ženklais ir kurioje nebuvo patiestas kilimėlis. Atsakovas nepagrįstai atsakomybės klausimą perkelia trečiajam asmeniui UAB „Adesoma“. Ieškovė reiškia pretenzijas ne dėl UAB „Adesoma“ teikiamų paslaugų kokybės, o dėl atsakovo netinkamo patalpų administravimo, pakankamai neužtikrinant lankytojų saugumo eksploatuojant fojė patalpas šių patalpų grindų dangos šlapio plovimo metu. Atsakovas viso teismo proceso metu gyrė UAB „Adesoma“ vykdomą veiklą ir neatliko jokių tyrimo veiksmų, kad objektyviai ištirti įvykio aplinkybes. Pagal šios bylos reikalavimų esmę įvykio aplinkybių neturėjo teisės aiškinti draudikas AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Adesoma“, nes ieškovė jiems jokių pretenzijų neturėjo (b. l. 171-174).

Trečiais asmuo UAB „Adesoma“ atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio atsakovo valdomame pastate. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, konstatavęs, jog dėl nepakankamo atsakovo veikimo ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, tačiau byloje nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą mažinti ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo ir trečiojo asmens (draudiko) apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, iš dalies tenkino ieškinį. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Atsakovas, yra Centro patalpų nuomotojas ir valdytojas su pastato savininku AB „SEB lizingas“ 2004-05-27 sudarytos lizingo (finansinės nuomos) sutarties pagrindu (b. l. 135). Atsakovui yra perleista teisė valdyti ir naudoti Centro patalpas verslo tikslais (CK 6.567 straipsnio 1 dalis), todėl jis privalo naudotis išnuomotu daiktu kaip savininkas, jam tenka visos patalpų išlaikymo ir remonto išlaidos, o perimtas patalpas jis turi naudoti ir išlaikyti rūpestingai bei atidžiai, išlaikyti jas tokios būklės, kokios jam buvo perduotos, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą bei sutartyje aptartus galimus patalpų pasikeitimus (CK 6. 571 straipsnis). 2008-08-01 tarp atsakovo (nuomotojo) ir UAB „Forum fitness“ (nuomininko) buvo sudaryta Sutartis Nr. N 080801-4, kuria atsakovas išnuomojo nuomininkui patalpas Centre sporto klubo veiklai (b. l. 112-119). 2008-09-01 tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Adesoma“ buvo sudaryta Sutartis Nr. 2008/0064/V080901-2, kuria trečiasis asmuo UAB „Adesoma“ įsipareigojo valyti ir prižiūrėti atsakovo valdomas bei naudojamas patalpas, esančias II, III, IV ir V Centro aukštuose tokiu periodiškumu, kuris užtikrintų nuolatinį švaros ir tvarkos palaikymą patalpose (b. l. 121-123). 2008-08-25 Susitarimo dėl nuomojamų ir bendro naudojimo patalpų valymo prie 2008-08-01 Sutarties Nr. N080801-4 (b. l. 120) pagrindu UAB „Forum fitness“ 2008-09-01 sudarė su UAB „Adesoma“ Sutartį Nr. V 080901-2, kuria UAB „Adesoma“ įsipareigojo valyti ir prižiūrėti nuomininko valdomas bei naudojamas patalpas, esančias I ir II Centro aukštuose tokiu periodiškumu, kuris užtikrintų nuolatinį švaros ir tvarkos palaikymą patalpose (b. l. 38-40). 2012-12-10 ieškovė įėjo į Centro 1 aukštą iš lauko pusės (su tikslu apsilankyti grožio salone) ir paslydo, parkrito, dėl ko patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą (kairės rankos alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžį) (b. l. 7). Ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimų priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinę žalą, nes ji paslydo išplautoje grindų zonoje, kuri nebuvo aptverta įspėjamaisiais ženklais ir kurioje nebuvo patiestas kilimėlis.

Dėl trečiojo asmens (draudiko) argumento, kad atsakovas nėra laikomas pastato dalies (grindų dangos nustatytoje teritorijoje) valdytoju šios bylos kontekste, nes grindų paviršiaus priežiūros funkcijos sutartimi buvo perduotos UAB „Adesoma“, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir po sutarties dėl valymo ir su tuo susijusios priežiūros paslaugų sudarymo su trečiuoju asmeniu UAB „Adesoma“, atsakovas išliko Centro patalpų valdytoju ir pagrindiniu nuomininku, privalančiu tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti patalpų savininko jam perduotas patalpas. Aplinkybė, kad siekdamas tinkamai įgyvendinti minėtas pareigas, atsakovas su trečiuoju asmeniu UAB „Adesoma“ sudarė Centro patalpų valymo ir su tuo susijusios priežiūros paslaugų teikimo sutartį, reiškia, kad atsakovas, vykdydamas prievolę tinkamai prižiūrėti Centro patalpas, pasinaudojo kito asmens (UAB „Adesoma“) pagalba ir už šio asmens veiksmus jis atsako kaip už savo (CK 6.38 straipsnio 4 dalis). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, 2008-09-01 Sutarties Nr. 2008/0064/V080901-2 dėl patalpų valymo 2.2.2 p. turinio analizė suponuoja, jog šios sutarties vykdymo kontrolę vykdė atsakovas. Ieškovė ieškinį pareiškė tinkamam atsakovui.

Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma, turi būti nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, neturtinė žala, priežastinis neteisėtų atsakovo veiksmų ir neturtinės žalos ryšys, žalą padariusio asmens kaltė. Ieškovas privalo įrodyti tris iš nurodytų sąlygų – neteisėtus atsakovo, kuriam reiškiamas reikalavimas, veiksmus, neturtinės žalos faktą ir priežastinį neteisėtų atsakovo veiksmų bei patirtos neturtinės žalos ryšį. Kaltė civilinėje teisėje preziumuojama, todėl atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi pareigą paneigti savo kaltės prezumpciją. Teismui konstatavus, kad neįrodyta bent viena iš įvardytų būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė neturtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Atsakovo nuomone, patirta trauma buvo sąlygota ne apelianto valdomo statinio priežiūros reikalavimų pažeidimo, o subjektyvių faktorių (pačios ieškovės neatidumo), kurių atsakovas neturi galimybės kontroliuoti, be to, atsakovas įrodė, kad jis visapusiškai užtikrino Centro fojė patalpų grindų dangos švarą ir priežiūrą (buvo įspėjamasis ženklas „Atsargiai – slidu“ ir kilimas kojoms nusivalyti). Akivaizdu, kad atsakovas negalėjo kontroliuoti tokio faktoriaus, kaip ieškovės atidumas, tačiau atsakovas neįrodė, kad būtent subjektyvios ieškovės (nuketėjusio asmens) savybės, pavyzdžiui, nepakankamas atidumas, skubėjimas, netinkamos avalynės avėjimas įvykio dieną ar pan., buvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis. Įvykis įvyko žiemą, kai ieškovė įėjo į atsakovo valdomo Centro 1 aukšto fojė patalpą iš lauko pusės (su tikslu apsilankyti šiame aukšte esančiame grožio salone) ir paslydo, parkrito, dėl ko patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą (kairės rankos alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžį). Atsakovo teigimu, atvykusi į Centrą, ieškovė ėjo į grožio saloną „Academy Beaute“, o ne „East Island SPA“, kurį nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, todėl teismui klaidingai supratus Centro patalpų planą, galėjo būti netinkamai interpretuotos ir faktinės bylos aplinkybės, pripažįstant, kad kojoms nusivalyti skirto kilimo visai nebuvo šalia tų patalpų, į kurias iš tiesų ėjo ieškovė. Susipažinus su bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovė nei viename procesiniame dokumente (net atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą) nenurodė, kad į Centrą jį atvyko su tikslu apsilankyti grožio salone „Academy Beaute“, o ne „East Island SPA“. Tačiau atsakovo pateiktas 2012-12-10 nelaimingo atsitikimo vaizdo įrašas (b. l. 11) bei Centro 1 aukšto patalpų plano kopija (b. l. 46) sudaro pagrindą teigti, jog atsižvelgiant į ieškovės judėjimo trajektoriją jai įėjus į Centro 1 aukšto fojė, darytina išvadą, jog ieškovė atvyko į Centrą su tikslu apsilankyti grožio salone „Academy Beaute“, o ne „East Island SPA“. Tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, nes nepaisant to, ar ieškovė atėjo apsilankyti šalia įėjimo į Centrą esančiame grožio salone „Academy Beaute“, ar fojė patalpos kitame gale esančiame grožio salone „East Island SPA“, atsakovas privalėjo imtis pakankamų priemonių, kad užtikrinti visų Centro lankytojų saugumą. Byloje nėra vienareikšmiškai nustatyta, dėl kokios priežasties ieškovė paslydo nuo kilimo žengusi ant grindų plytelių. Teismas sprendžia, kad pareiga įrodyti minėtą priežastį, siekiant paneigti savo kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, teko būtent atsakovui, t. y. patalpų, kuriuose ieškovė paslydo, valdytojui, privalančiam užtikrinti tinkamą jo valdomų patalpų priežiūrą. Atsakovui taip pat neįrodžius atleidimo nuo civilinės atsakomybės egzistavimo sąlygų (CK 6.253 straipsnis) nagrinėjamu atveju, vien tai, kad nelaimingas atsitikimas, dėl kurio ieškovė patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, atsitiko atsakovo valdomose komercinėse patalpose, sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas (patalpų valdytojas) nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek nagrinėjamu atveju buvo būtina, t. y. atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvieno asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Nors nėra įspėjamųjų ženklų „Atsargiai – slidu“ ar kilimų kojoms nusivalyti reguliavimą nustatančių normų, atsakovas (patalpų valdytojas) privalo imtis atitinkamų priemonių, kad maksimaliai sumažinti tokių įvykių, kaip nagrinėjamas šiuo atveju, atsitikimo riziką. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovui (visuomenei paslaugas teikiančiam privačiam juridiniam asmeniui) yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, siekiant užtikrinti žmonių saugumą lankantis atsakovo valdomose patalpose, ir atsakovas, atsižvelgiant į pastate esančių grindų paviršiaus sąlygas (sausas, šlapias, apledėjęs, poliruotas), turėjo pareigą nustatyti standartus slidumui įvertinti ir atitinkamai imtis apsauginių ar atsargumo priemonių: kontroliuoti įspėjamųjų ženklų pastatymą akivaizdžiai matomose judėjimo vietose, pasirūpinti papildomais kilimėliais ar pan. Skundžiamame sprendime teisingai pažymėta, kad CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai suponuoja pareigą atsakovui, kaip statinio valdytojui, atlikti ne tik formalią statinio priežiūrą, bet užtikrinti ir pačiame statinyje saugią aplinką dėl jame esančių grindų paviršiaus, o nagrinėjamu atveju būtent dėl nepakankamo atsakovo veikimo vykdant minėtą pareigą ieškovei buvo padaryta žala. Savo kaltės valdant Centro patalpas, kuriose visuomenei teikiamos įvairios paslaugos, itin atidžiai ir rūpestingai imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas Centro lankytojų saugumas, atsakovas nenuginčijo, todėl neabejotinai egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovo nepakankamo veikimo bei atsiradusių pasekmių, kaip tai nustato CK 6.247 straipsnis – ieškovė paslydo būtent ant slidžių grindų ir susižalojo. Todėl atsakovui atsirado pareiga atlyginti neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis pagrindu.

Trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ nuomone, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, kad ieškovei žala buvo padaryta dėl statinio trūkumų, nes nagrinėjamoje byloje atsakingo už žalą asmens veiksmai negali būti vertinami pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį – žala nebuvo padaryta dėl statinio trūkumo, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės taisykles nurodydamas, jog atsakomybė už ieškovės patirtą žalą kyla tik pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį ir tik atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išvadą, jog atsakovas nevykdė tinkamai įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytų pareigų – užtikrinti Centro patalpų tinkamą saugumą, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis ne tik CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, tačiau ir CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tuomet, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, numatytais CK 6.246 – 6.248 straipsniuose ir esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, t. y. neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltei. Kaip minėta, ieškovė susižalojo paslydusi ant 1 aukšto fojė grindų plytelių atsakovo valdomo Centro patalpose, o byloje nėra vienareikšmiškai nustatyta, dėl kokios priežasties ieškovė paslydo nuo kilimo žengusi ant grindų plytelių. Tačiau faktas, kad fojė buvo ženklas „Atsargiai – slidu“, patvirtina, jog pats atsakovas pripažino, kad grindų dangos paviršius yra slidus. Vadovaujantis Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 2011-03-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (1 priedas), vienu iš esminių statinių reikalavimų yra sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu, t. y. statinys turi būti projektuojamas ir statomas taip, kad juo naudojantis arba jį eksploatuojant nekiltų nepriimtinos nelaimingų atsitikimų ar žalos pavojus, pavyzdžiui, paslydimo, kritimo, susidūrimo ir kt. Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje cituojamo Statybos techninis reglamento STR 2.01.01(4):2008 9 punkte įtvirtinta, kad esminio statinio reikalavimo „Naudojimo sauga“ įgyvendinimas užtikrinamas ne tik statinių projektavimo, statybos, tačiau taip pat ir tinkamo naudojimo metu numatomų reikalavimų ir priemonių visuma, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas turėjo pareigą, atsižvelgti į grindų konstrukcines ypatybes ir medžiagas, iš kurių fojė grindys pagamintos, imtis papildomų saugumo priemonių, todėl nagrinėjamu atveju atsakovui atsakomybė kyla ne tik bendraisiais pagrindais, bet ir kaip statinio (Centro patalpų) valdytojui pagal CK 6.266 straipsnį.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų indentifikavimą ir jų vertinimą lemia neturtinės žalos atlyginimo kompensacinis pobūdis bei teisingo žalos atlyginimo principas, reiškiantis, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Į bylą atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareiga ieškovei sumokėti 5 000 Lt neturtinę žalą atsakovui sukeltų neadekvačiai sunkius padarinius. Kalbant apie priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad dalį išvadų (dėl ieškovės galimybės dirbti ir vairuoti automobilį nebuvimo skundžiamo sprendimo priėmimo metu) pirmosios instancijos teismas padarė byloje nesant įrodymų, patvirtinančių šias išvadas, o vien vadovaudamasis ieškovės duotais paaiškinimais, nepaneigia fakto, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2012-12-10 įvykio metu atsiradusias pasekmes savo sveikatai ieškovė jautė ir skundžiamo sprendimo priėmimo dieną (2013-09-19), nes ieškovei vis dar buvo reikalingas operacinis gydymas (b. l. 109). Akivaizdu, kad ieškovei neturtinė žala buvo padaryta fizinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukėlė netrumpalaikes kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus ir nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Neabejotinai ieškovės patirtas fizinis skausmas buvo lydimas ir dvasinių išgyvenimų, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teismų praktika, pagrįstai įkainojo ieškovės patirtus praradimus 5 000 Lt suma (CPK 185 straipsnis).

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme dėl teisinės pagalbos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sudaro 700 Lt (b. l. 178-179), t. y. 202,73 EUR. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 98 straipsnio 2 dalimi, toks ieškovės prašymas tenkinamas, nes patirtos išlaidos yra protingos, adekvačios, jos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (5, 8.11. p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. O. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Forumo rūmai“ (į. k. 125484542) 202,73 EUR (du šimtus du eurus, 73 euro sentus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Aldona Tilindienė