- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2A-2597-432/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Darius Rinkevičius, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybei
- Ieškovas
- M. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. S.– D. ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybei ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovių solidariai turtinės žalos atlyginimą-2 000 Eur, neturtinės žalos atlyginimą- 7 000 Eur bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017-12-15 apie 22.15 val., pavakarieniavusi su draugais (I. K., K. Ž. bei ieškovės nepilnamete dukra V. L. D.), iš restorano „Rene“ ėjo automobilio link (pastatyto (duomenys neskelbtini), netoli Rotušės fontano, ties įsukimu į (duomenys neskelbtini)). Norint patekti prie automobilio, reikėjo pereiti (duomenys neskelbtini) iki Rotušės fontano, kirsti aikštę palei Rotušės fontaną ir patekti prie automobilio. Įvyko metu ieškovė buvo nėščia III-iame trimestre, nėštumas – virš 8,5 mėnesių, tad alkoholio nevartojo. Lauke snigo ir oro sąlygos Vilniuje nuo 2017-12-06 (https://madeinvilnius.lt/ naujienos/aktualijos/oro-salygos/sostines-sudetingos-eismo-salygos-gatvese-labai-slidu-daug-avariju/) iki 2017-12-10 – (https://madeinvilnius.lt/naujienos/aktualijos/oro-salygos/pirmadienio- nakti-ir-ryta-formuosis-plikledis-perspeja-kelininkai/) buvo sudėtingos. Paaiškino, jog eidama pro Rotušės fontaną iš (duomenys neskelbtini), slydo ant taip vadinamos „Buriuotojų plytelės“ („Vilniaus Kompasas - V. R.“), smarkiai krito, krisdama iš visų jėgų stengėsi apsaugoti pilvą, apsiglėbė jį rankomis, krito ant kojos ir pajuto didžiulį nesibaigiantį skausmą. Nuvažiavusi į Antakalnio kliniką patikrinimo metu nejuto vaisiaus judesių (jų nejuto visą laiką po įvykio), ieškovę ilgai tikrino medikai (į klinikas atvyko apie 23:30 val. dėl oro sąlygų, o paleido namo tik prieš 3 val.). Buvo konstatuota, jog kūdikiui tuo etapu yra viskas gerai, širdies ritmas normalus, judesių galimai nejaučia dėl šoko ir liepta pasitikrinti po keleto dienų pakartotinai.
3. Ieškovė nurodė, kad namo grįžo vėlai, klinikose buvo suleisti vaistai nuo skausmo, koją skaudėjo itin stipriai, bet jos nejudinant buvo galima kažkiek kentėti, tad į Lazdynų ligoninę dėl galimai patirtos kojos traumos tąnakt nebevyko. Kitą dieną nuvykus į Lazdynų ligoninę paaiškėjo, jog lūžo kojos kaulas, buvo šeštadienis, ligoninės perpildytos, tad atsakovę priėmė tik 2017-12-17, sekmadienį, Vaikų ligoninėje (motyvavo nėštumu). Diagnozė: „abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, čiurna; dešinės lateralinės kulkšnies ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, deltinio raiščio plyšimas, šokikaulio panirimas.“ 2017-12-17 ieškovei uždėjo gipsą (koją imobilizavo). Koja negalėjo remtis, minti, net priminti, buvo griežtai nurodyta ją itin tausoti. Koja buvo nebeoperuojama dėl itin didelio jos audinių tinimo, reikėjo laukti (nuolatiniuose skausmuose), kol audinių tinimas praeis ir galimai koja sugis. Ieškovė nurodė, kad koją operavo, sudedant metalinius varžtus, o vėliau reikės juos išimti. Laikotarpiu nuo 2017-12-18 iki 2017-12-28 vyko nuolatinė vaisiaus būklės kontrolė, nes buvo leidžiami į pilvą „Zibor“ vaistai, dėl trombų prevencijos, kas galėjo sukelti ir priešlaikinį gimdymą. Tiek vizitai pas medikus, tiek ir vaistai kainavo papildomas ir neplanuotas lėšas, ieškovė nebeturėjo galimybės dirbti iki gimdymo, kaip buvo suplanavusi (t. y. prarado dėl šios kojos traumos ir savo tuometines pajamas, tuo metu teikė teisines paslaugas konkrečiai įmonei, kuriai teisininko dalyvavimo reikėjo vietoje ir kasdien, 55 min. - 1 val. (vykstant automobiliu) atstumu nuo Vilniaus įsikūrusi šio kliento gamybos įmonė). Ieškovė nurodė, jog nedirbdama pusantro mėnesio, prarado 2 000 Eur (imant tik pajamų vidurkį, o realiai turėjo kliento įstaigoje vykdyti jo tam tikrų dokumentų teisinį auditą bei padėti įgyvendinti kelis didelės vertės pirkimo – pardavimo sandorius, kas, savo esme, ieškovei būtų užtikrinę (dėl darbo apimties) žymiai didesnes pajamas). 2017-12-27-28 ieškovei atlikta Santaros klinikose kojos operacija, dėl ko atlikti pakartotiniai ginekologiniai tyrimai po operacijos. Visą likusį nėštumo laiką, t. y. nuo 2017-12-15 iki 2018-01-30, kuomet gimė ieškovės sūnus, ieškovei buvo būtina kito asmens pagalba: nevaikščiojo, šokinėti ant kitos kojos dėl nėštumo taip pat nebuvo galimybės, vyko vizitai dėl kojos pas medikus traumatologus ir dėl vaisiaus pas ginekologus.
4. Ieškovė teigė, kad kojos traumos pasekmes jaučia iki šiol, nors praėjo beveik treji metai: skauda operuotą koją keičiantis orams, nuolat jaučiami metalai kojoje, ant traumuotos kojos negali atsisėsti/ prisėsti sporto metu, turi galvoti, kaip ją padėti, kad neskaudėtų ir nesiliestų prie metalų, negali dėvėti aukštakulnių ar batų aukštesne pakulne, apskritai pirkdama batus ji gali pirkti tik specifinę avalynę (kas ir kainuoja papildomai, ir atrodo neestetiškai). Negali važinėti snieglente, nes skauda operuotą vietą. Dėl to, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija laiku neatliko darbo, ji negali mėgautis mylima veikla, autis, ką nori, turi kęsti skausmą ir jaučia nerimą dėl papildomos operacijos, kurios metu reikės išimti atsakovės kojoje paliktus varžtus ir koks bus pooperacinis laikotarpis. Dėl patirtos traumos ieškovė neteko ir vieno iš savo pagrindinių klientų, 2020-12-18 turėjo dalyvauti svarbiose derybose dėl karinės įrangos įsigijimo iš minėtojo kliento, tačiau šio klausimo sprendimą, o vėliau paaiškėjo ir klientą, teko perleisti savo kolegei.
5. Ieškinyje papildomai nurodyta, jog iki pat 2020-12-10, toje vietoje palei Rotušę, kur yra pavojinga ir slidi bei nepažymėta plytelė – mozaika (taip vadinama „Buriuotojų plytelė“), nebuvo perspėjančio apie pavojų ar plytelės slidumą ženklo; atsakovei matant ant jos slydo vežimėlį stūmusi moteris. Įspėjamąjį ženklą Vilniaus miesto savivaldybės administracija pastatė tik po ieškovės pakartotinio prašymo, dėl ko tik 2020-12-10 popiet perspėjantis ženklas buvo pritvirtintas. Ieškovės nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepasirūpino atviroje vietoje esančios slidžios plytelės pakeitimu ir/ ar bent žmonių perspėjimu apie pavojų nuo 2017 m. iki 2020-12-10. Dėl neteisėto atsakovės neveikimo ieškovei kilo žala, t. y. atsakovei tinkamai veikiant ir arba slidžią kelio/ šaligatvio dangą pakeitus neslidžia (tokia pačia kaip ir visas likęs neslidus grindinys), arba aptvėrus slidžią grindinio dalį, arba bent pastačius perspėjančius apie slidžią kelio dalies dangą ženklus, ieškovė, ypatingai save saugojusi nėštumo pabaigoje, nebūtų lipusi ant akivaizdžiai slidžios kelio dangos ir nebūtų patyrusi rimtos traumos.
6. Ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovių kaltė šiuo atveju yra akivaizdi – nepasirūpinimas slidžia kelio danga/ jos dalimi, apie slidžios kelios dangos/ jos dalies savybes neinformavimas visuomenės, slidžios kelio dalies – plytelės – neaptvėrimas, dėl ko kilo žala asmeniui. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovės, leisdamos įrengti plytelę, turėjo įsitikinti, kokia jos (plytelės) atsparumo klasė, ar ji (plytelė) yra tinkama naudoti lauke, viešoje vietoje, kurioje vaikšto daug žmonių, ar jos (plytelės) slidumo koeficientas skiriasi nuo viso kito aplink esančio grindinio, turėjo turėti šiuos duomenis ir juos išanalizuoti, o tuo atveju, jei plytelė slidi ir neatitinkanti atsparumo klasės, o norima ją palikti, turėjo ją (plytelę) aptverti, pastatyti apie galimą pavojų perspėjančius ženklus ir pan. To atsakovės ar jų įgalioti asmenys iki 2020-12-10 nepadarė.
Šalies argumentai
7. Ieškovės teigimu neturtinė žala įvertinant ieškovės patirtą didžiulį skausmą, baimę netekti vaiko, gimdymo apsunkinimą bei būsimą operaciją ir vėl nedarbingą pooperacinį gijimo laikotarpį sudaro 7 000 Eur. Ieškovė nurodė, kad neturtinė žala apima patirtą metus besitęsusį skausmą, šiuo etapu kenčiamus nugaros skausmus, kilusius dėl traumos, privalomas kineziterapijos paslaugas ir lankymąsi pas medikus, būsimą operaciją šalinant varžtus iš kojos ir būsimą nedarbingumą po šios operacijos. Ieškovė patyrė neigiamas emocines traumos pasekmes, t. y. ji negalėjo savimi pasirūpinti ir vaikščioti, dėl to itin blogai jautėsi, negalėjo išeiti iš namų, nesikreipė pagalbos į psichologus, o rėmėsi į savo vyrą ir draugus, tačiau tai neįrodo, jog ieškovės patiriamos emocinės problemos, liūdesys, savęs nuvertinimas buvo ar tebėra mažiau svarbūs ar ieškovė jų nepatyrusi. Ieškovės patirta neturtinė žala buvo ne tik tęstinio pobūdžio ir ilgalaikė (visą laikotarpį iki gimdymo, gimdymo metu ir po jo, kol atsakovė nevaikščiojo ir negalėjo savarankiškai rūpintis kūdikiu), bet tokios žalos sukelti liekamieji reiškiniai yra iki šiol ir nėra aišku, ar ieškovei pavyks grįžti į visavertį gyvenimą.
8. Ieškovės teigimu, iš viso vien tik sąskaitomis, skaičiavimais ir pateiktais įrodymais (mokėjimo pavedimai, kvitai, vaistinės pirkimo čekiai) ieškovė patyrė turtinę žalą- 2 243,41 Eur, 2018 m. sausio mėnesį negavo pajamų, kurių suma – 2 200 Eur.
Atsiliepimas
9. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014-12-29 įsakymu Nr. A30-4668 buvo leista viešajai įstaigai „Goldof Lithuania“ savo lėšomis įrengti M. K. R. N. atminimo įamžinimo ženklą grindinyje prie fontano Didžiojoje gatvėje, Vilniuje, pridedamoje schemoje nurodytoje vietoje. Istorinis ženklas Vilniaus Rotušės aikštėje įrengtas 2017-12-04, jis įamžina vieno iš žymiausių Lietuvos keliautojų, mecenatų ir valdovų M. K. R. N. atminimą. Atsakovės nuomone, tenkinti ieškovės reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, kadangi ieškovė neįrodė būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti.
10. Atsiliepime teigiama, kad ieškovė nurodo paslydusi Rotušės aikštėje ant ženklo „Vilniaus kompasas“, tačiau ieškovės kartu su ieškiniu pateiktame 2017-12-17 dokumente „Ortopedo traumatologo konsultacija“ yra nurodyta ligos anamnezė: paslydo namuose ir kryptelėjo koją, kituose medicininiuose dokumentuose taip pat nurodyta, jog trauma patirta buityje. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė teismui nuotraukas, patvirtinančias, jog ieškovė lankėsi restorane, o pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kur ir kada ieškovė paslydo bei susižeidė koją. Atsakovės vertinimu, nuo įvykio vietos priklauso atsakingo už priežiūrą asmens tikslus bei tinkamas nustatymas, o reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, tik esant įrodymams, jog žala patirta būtent įvykio vietoje ir įvykio metu.
11. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės pozicija, jog atsakovė neįvykdė pareigos užtikrinti aikštės grindinio saugumą. Paaiškino, jog Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys. Taip yra dėl to, kad pati savivaldybė viešųjų paslaugų gyventojams neteikia – jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai. Savivaldybė viešųjų paslaugų teikimą tik administruoja ir jų teikimą gyventojams užtikrina, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę (Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ir 9 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodė, kad savivaldybė 2016-03-17 su UAB „Mano aplinka“ sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. A64-23/16(3.10.32-TD2) (toliau– sutartis), kuria šiai bendrovei pavedė teikti Vilniaus miesto Centrinės dalies teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugas. Šios sutarties 4.3.1 punkte UAB „Mano aplinka“ įsipareigojo teikti paslaugas pagal techninėje specifikacijoje aprašytus reikalavimus, 4.3.3 punktu UAB „Mano aplinka“ įsipareigojo visiškai atsakyti už teritorijos priežiūrą. Techninės specifikacijos 5.1 punkte numatyta, jog viena iš „nuolat teikiamų paslaugų“ yra šaligatvių ir takų, laiptų, automobilių stovėjimo aikštelių prie gatvių bei skveruose ir aikštėse visuomeninio transporto sustojimo aikštelių, šaligatvių ir važiuojamosios dalies valymas (įskaitant pastovią dangų švarą nuvalant sniegą). Pasirašydama minėtą sutartį, savivaldybė paskyrė subjektą, atsakingą už Centrinės miesto dalies teritorijų priežiūrą bei valymą, įskaitant sniego nuvalymą. Laikytina, kad tokiu būdu savivaldybė, priešingai negu teigia ieškovė, ėmėsi priemonių, kad Rotušės aikštės (kuri priklauso Centrinei miesto daliai) grindinys būtų prižiūrėtas, nuvalytas bei saugus pėstiesiems.
12. Atsakovė nurodė, kad ženklo „Vilniaus kompasas“ granitinis paviršius turi būti prižiūrimas pagal projekto autoriaus pateiktas rekomendacijas, t. y. neleidžiama naudoti jokių mechaninių sniego valymo, taip pat apledėjimą ir slydimą mažinančių priemonių – druskų ar kitų alternatyvių medžiagų. Taigi, aikštę prižiūrinti įmonė turėjo užtikrinti aikštės priežiūrą, o ženklo „Vilniaus kompasas“ priežiūrą – pagal minėtas autoriaus rekomendacijas. Ieškovės nurodomas įvykis įvyko žiemą, įvykio metu kurį laiką snigo, taigi iš savivaldybės negali būti reikalaujama, kad esant nurodytoms oro sąlygoms, aikštės danga nuolat būtų visiškai nuvalyta, kadangi tai užtikrinti sningant yra neįmanoma. Oro sąlygos tokiu atveju įpareigojo pėsčiuosius būti atsargius, keliauti per aikštės grindinį atidžiai ir atsargiai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nėra atlikusi, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė nagrinėjamu atveju taip pat negali būti laikoma atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus (neįvykdžiusi jai priklausančių pareigų), kadangi ėmėsi priemonių užtikrinti Rotušės aikštės bei joje įrengto ženklo „Vilniaus kompasas“, ant kurio teigia paslydusi ieškovė, saugumą, sudarydama sutartį su UAB „Mano aplinka“ dėl centrinės miesto dalies teritorijų priežiūros.
13. Atsakovės nuomone, ieškovė nėra įrodžiusi patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Atsakovė teigė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nesiėmė pakankamų atsargumo priemonių, atitinkančių savo padėtį bei oro sąlygas, tinkamai neįvertino situacijos. Atsakovės nuomone, darytina išvada, kad kreipdamasi į teismą, ieškovė neįrodė visų įstatyme nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų: neįrodyti nei neteisėti atsakovės veiksmai, nei ieškovės nurodoma patirta turtinė ir neturtinė žala, nei atitinkamai priežastinis ryšys tarp kokių nors atsakovės veiksmų (neveikimo) ir ieškovei kilusios žalos. Pačios ieškovės nurodomos aplinkybės apie tai, kad žala patirta žiemą tamsiu paros metu, sningant ėjus tiesiai per įamžinimo ženklą, o ne saugiu šaligatviu, leidžia daryti išvadą apie tai, kad žalos atsiradimą lėmė pačios nukentėjusios ieškovės neatsargūs veiksmai.
14. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir visiškai palaikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021-02-08 atsiliepime į patikslintą ieškinį Nr. A104-190/21(3.11.1E-AD20) išdėstytą poziciją bei argumentus, todėl jų nekartojo ir prašė jais vadovautis, priimant sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-07-02 sprendimu ieškinį atmetė.
16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju kilo klausimas dėl tinkamo atsakovo, nes ieškovės teigimu, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek Vilniaus miesto savivaldybė atsako solidariai. Teismas su tuo nesutiko ir nurodė, jog net ir atsakovei sudarius su UAB „Mano aplinka“ paslaugų teikimo sutartį Nr. A64-23/16(3.10.32-TD), UAB „Mano aplinka“ netapo Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gatvių valdytoja. Pagal minėtą susitarimą gatvių valdymo teisė nebuvo perduota UAB „Mano aplinka“, todėl ji nėra atsakinga pagal CK 2.266 straipsnį, o už analogiškomis aplinkybėmis padarytą žalą yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakovu nagrinėjamoje byloje yra laikytina Vilniaus mieste esančių gatvių bei inžinierinės įrangos valdytoja, t. y. Vilniaus miesto savivaldybė, kurios neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu pareigų vykdymu, neveikimu, dėl to atsirado žala, o tarp neveikimo ir pasekmių yra priežastinis ryšys. Teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra perdavusi UAB „Mano aplinka“ nuosavybės ir valdymo, o tik pavedė teikti atitinkamas paslaugas. Šis pavedimas neeliminuoja aplinkybės, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra gatvių savininkė ir valdytoja. Priešingu atveju būtų sudaryta tokia teisinė situacija, kai savivaldybė neturėtų pareigos įgyvendinti įstatymo priskirtų funkcijų.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog įrodymų visuma patvirtino, kad įvykio dieną, t. y. 2017-12-15 apie 22.15 val. Vilniuje snigo ir buvo slidu. Atitinkamai vadinama „Buriuotojų plytelė“ („Vilniaus Kompasas - V. R.“), esanti netoli Rotušės fontano, ties įsukimu į Savičiaus gatvelę Vilniuje, buvo apsnigta ir slidi. Ieškovė pateikė teismui oro sąlygas Vilniuje nuo 2017-12-06 iki 2017-12-10 įrodančius duomenis (https://madeinvilnius.lt/ naujienos/aktualijos/oro-salygos/sostines-sudetingos-eismo-salygos-gatvese-labai-slidu-daug-avariju/ ir 2017-12-10 d. - https://madeinvilnius.lt/naujienos/aktualijos/oro-salygos/pirmadienio- nakti-ir-ryta-formuosis-plikledis-perspeja-kelininkai/.2017-11-22). Ženklo „Vilniaus kompasas“ eksploatacijos (priežiūros) instrukcijoje įrašytas įspėjimas: šlapi ar apsnigti poliruoti paviršiai yra slidūs. Sprendime nurodyta, jog jei šlapia ar apsnigta poliruota danga yra slidi, atitinkamomis oro sąlygomis turėjo būti paženklinta. Nagrinėjamu atveju įvykio dieną (2017-12-15) Vilniuje buvo slidu ir snigo, todėl „Buriuotojų plytelė“ („Vilniaus Kompasas - V. R.“), esanti Vilniaus senamiestyje, netoli Rotušės, turėjo būti paženklinta užrašu „slidu“, bet to nebuvo padaryta. Šių veiksmų neatlikimą sprendimą priėmęs teismas vertino kaip atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl kurių yra atsakovės kaltė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo buvus visas civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (CK 6.245 straipsnis, 6.249 straipsnis), atsakovo neteisėtus veiksmus (CK 6. 246 straipsnis ), kaltę (CK 6.248 straipsnis) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos CK 6.247 straipsnis).
18. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog ieškovė negavo planuotų pajamų iš darbinės (teisinių paslaugų teikimo) veiklos – 481,25 Eur, skaičiuojant, jog ieškovės honoraras (atlygis) už kas mėnesį teikiamas teisines paslaugas buvo fiksuotas su UAB „LiTakTak” 2 200 Eur. Paskutinė sąskaita išrašyta 2017-12-21, kuri buvo apmokėta 2018-01-05- 1 718,75 Eur, atitinkamai 481,25 Eur mažesnė nei minimaliausia planuota (2 200 – 1 718,75 Eur). Iš ieškovės SEB banko sąskaitų išrašo iš internetinės bankininkystės už 2016-07-01 - 2016-11-01 laikotarpį matyti, kad tokio dydžio atlygį ieškovė yra gavusi. Negautos pajamos už ieškovės iki traumos planuotą ir sulygtą darbą bendrovėje visą 2018 m. sausio mėnesį, t. y. iki 2018-01-30 – 2 200 Eur-, nes ieškovė planavo dirbti iki pat gimdymo. Teismas įvertino, kad tokio dydžio pajamas ieškovė galėjo realiai gauti, nes kasmėnesinė banko apyvarta patvirtina tokio dydžio pajamas. Be to, 2016-05-31 ieškovė ir UAB „LiTakTak” sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 2016-05-31v MSD, kurios 1 punkte aptartas honoraro dydis- 2 200 Eur per mėnesį. Ieškovė prie pateiktų išlaidų nurodė, jog J. J. parduotuvėje 2016-09-15 už 238 Eur įsigijo ilgus aulinius odinius batus, kuriuos 2017-12-15 įvykio metu dėvėjo ir kurių po traumos ir ligoninės nesukarpant / nesuplėšant nebepavyko nuauti. Amalfio pakrantės prekyvietėje „BazarAmalfi” Italijoje 2017-10-11 įsigijo suknelę už 180 Eur, kurią 2017-12-15 vilkėjo ir įvykio metu suplėšė. Taip pat sunaikintos 2017-11-07 už 4,50 Eur pirktos specialios pėdkelnės nėčiosioms, kurias ieškovė mūvėjo 2017-12-15. Teismas taip pat pripažino pagrįstomis išlaidas: 147,60 Eur mokėjimą už palatą Akušerijos skyriuje, nes mokėjimas atliktas ir palata paskirta todėl, kad nemokamų vienviečių palatų nebuvo, o su ieškovės kojos būkle ji negalėjusi vaikščioti ir/ar remtis sužalota lūžusia galūne, todėl reikėjo atskiros palatos; 130 Eur (du vizitai: 69,50 Eur ir 60,50 Eur)- 2021-01-20 ir 2021-01-26 mokėjimus už gydytojo traumatologo- ortopedo med. m .dr. Regimanto J. Ž., dirbančio Šeimos centre, Pylimo g. 9, konsultacijas dėl kojos ir susijusių nugaros skausmų; 120 Eur mokėjimą už gydytojo – kraujagyslių chirurgo gyd. I. A. konsultaciją dėl kojos skausmo UAB „Unavita” klinikoje; 120 Eur (du vizitai: 60 Eur ir 60 Eur) 2020 m. lapkričio mėn. UAB „Unavita“ klinikoje teiktos kinezeterapeuto konsultacijas ir pradėtas gydymas dėl didelių nugaros skausmų; 30 Eur – ramentų nuomą, 215,07 Eur už vaistus. Tokiu būdu, teismas pripažino įrodyta žalą 2 681,25 Eur dėl negautų pajamų bei 1 185,17 Eur kitų išlaidų, iš viso 3 866,42 Eur. Sprendime nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė priteisti 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, teismas ieškinio reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo patenkino visiškai.
19. Kitos dalies išlaidų- 386,99 Eur (108,00 Eur+109,00 Eur+169,99 Eur) batams bei 120- 160 Eur/ mėn. mokėjimų kinezeterapeutei pirmosios instancijos teismas nepriteisė, nes sutiko su atsakovės argumentu, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovių tariamai neteisėtų veiksmų bei ieškovės įsigytų trejų porų naujų batų. Taip pat nurodė, jog batai pirkti praėjus tam tikram laiko tarpui (mažiausiai pusmečiui) po įvykio: 2018 m. 06 mėn., 2018 m. 09 mėn.; 2018 m. 11 mėn.; išlaidos kinezeterapeutei patirtos 2020 metais, o įvykis buvo prieš trejus metus- 2017-12-15, tad laikė, jog neįrodyta, kad šios medicininės paslaugos būtinos dėl traumos (CPK 178 straipsnis).
20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į nurodytą teismų praktiką bei į tai, kad ieškovei M. S.-D. buvo padarytas abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, čiurna, dešinės lateralinės kulkšnies ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, deltinio raiščio plyšimas, šokikaulio panirimas, kurie sukėlė daug fizinio ir dvasinio skausmo, išgyvenimų, didelius nepatogumus. Ieškovei koja buvo sutvirtinta metaline plokštele bei varžtais, pasekmės sveikatai neišnyko. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas įvertino, jog nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, kad ji patyrė didelį stresą, nes buvo 8 mėn. nėščia, baimę dėl kūdikio sveikatos, skausmą, fizinius nepatogumus, gulėjimą lovoje, vaikščiojimą su gipsu, bejėgiškumo jausmą, sumažėjo jos galimybė dalyvauti darbinėje veikloje. Be to, ieškovė dėl sveikatos būklės buvo stebima gydytojų, negalėjo vartoti skausmą mažinančių vaistų, problemiška buvo vaikščioti pas gydytojus, trauma reikalauja tolesnio gydymo ir reabilitacijos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, nusprendė, kad ieškovei priteistinas 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Apeliantės (atsakovės) apeliaciniu skundu ir prisidėjimu prie apeliacinio skundo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-02 sprendimo dalį, kuria iš Vilniaus miesto savivaldybės priteistas turtinės žalos atlyginimas- 2 000 Eur, neturtinės žalos atlyginimas- 4 000 Eur, išlaidos už hidrometeorologinę pažymą- 18,29 Eur ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti-1 000 Eur ir ieškinį dėl šios dalies atmesti kaip nepagrįstą.
22. Apeliantės nurodo, kad teismas taikė savivaldybei civilinę atsakomybę ir priteisė ieškovei iš savivaldybės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nepagrįstai konstatavęs savivaldybės neteisėtus veiksmus, netinkamai įvertinęs turtinės ir neturtinės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų trūkumą ir / arba sąsajumo su byla nebuvimą. Ieškovės ieškinys iš dalies buvo patenkintas, nesant visų privalomų savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų.
23. Apeliantės paaiškina, kad ženklo „Slidu“ nepastatymas žiemos metu sningant viešoje miesto aikštėje savaime nesudaro pagrindo laikyti savivaldybės veiksmus neteisėtais CK 6.246 straipsnio prasme. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys, savivaldybė viešųjų paslaugų teikimą tik administruoja ir jų teikimą gyventojams užtikrina, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę (Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ir 9 straipsnio 1 dalis). Apeliantės teigia, jog su atsiliepimu į ieškinį buvo pateikta 2016-03-17 su UAB „Mano aplinka“ sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. A64-23/16(3.10.32-TD2), pagal kurią Techninės specifikacijos 5.1 punkte numatyta, jog viena iš „nuolat teikiamų paslaugų“ yra šaligatvių ir takų, laiptų, automobilių stovėjimo aikštelių prie gatvių bei skveruose ir aikštėse visuomeninio transporto sustojimo aikštelių, šaligatvių ir važiuojamosios dalies valymas (įskaitant nuolatinę dangų švarą, nuvalant sniegą). Apeliantės pažymi, jog nurodyta sutartis 2017-12-15 įvykio metu buvo galiojanti ir nenuginčyta. Atsakovės šioje byloje jau savo atsiliepime į ieškovės ieškinį ne kartą pabrėžė, jog elgėsi tiek atidžiai ir rūpestingai, kiek esamoje situacijoje galėjo ir turėjo elgtis – sudaryta sutartis su priežiūrą atliekančia įmone, tokiu būdu savivaldybė paskyrė subjektą, atsakingą už aikštės priežiūrą – t. y., vadovaudamasi teisės aktais, ėmėsi visų nuo savivaldybės priklausančių priemonių dėl aikštės priežiūros ir aikštės grindinio valymo.
24. Apeliantės laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino ieškovės išlaidas pagrįstomis ignoruodamas aplinkybę, jog nebuvo pateikta gydytojų siuntimų kokioms nors medicinos ar reabilitacijos paslaugoms, nebuvo pateikta nė vienos sąskaitos, kvito ar kito dokumento, susiejančio ieškovės atliktus mokėjimus su ieškovės nurodomomis prekėmis ir paslaugomis, kurie patvirtintų, jog būtent tokias paslaugas ieškovė realiai yra gavusi, o prekes nusipirkusi. Reikšdama reikalavimą dėl 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimo ieškovė nebuvo pateikusi teismui tokio dydžio išlaidas pagrindžiančių įrodymų, o pateikti banko sąskaitų išrašai neturėjo sąsajos su ieškovės nurodoma žala. Teigia, jog nesant tokių įrodymų, teismas ieškovės reikalavimą dėl 2 000 Eur turtinės žalos priteisimo patenkino nepagrįstai, sudarydamas sąlygas ieškovei praturtėti viešųjų savivaldybės finansų sąskaita iš menamų turtinių nuostolių, kurių sąsajumas su ieškovės 2017-12-15 paslydimu nebuvo teismo nustatinėjamas. Nurodo, jog teismo sprendimas vertintinas kaip neteisėtas, o turtinės žalos atlyginimas priteistas be jį pagrindžiančių įrodymų. Savivaldybės vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai taip pat nepagrindė, kad ji patyrė tokius neigiamus išgyvenimus, destruktyvias pasekmes, kad juos galėtų kompensuoti prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma – 4 000 Eur.
25. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, jog kaip matyti iš sąskaitos už teisines paslaugas Nr. VR-05/2021, ji išrašyta už teisines paslaugas, tačiau nei šioje sąskaitoje, nei kituose ieškovės pateiktuose dokumentuose nėra detalizuota, kokios konkrečiai teisinės paslaugos (pavyzdžiui, kiek ir kam adresuotų prašymų) suteiktos bei kokia konkrečia suma šios teisinės paslaugos buvo įkainotos. Atkreiptinas dėmesys, jog sąskaitoje išvardinta, jog suteiktos tokios teisinės paslaugos „parengiant civilinį ieškinį, patikslintą civilinį ieškinį, reikiamus prašymus byloje ir rašytinius paaiškinimus Vilniaus miesto apylinkės teismui“, tačiau nurodytas paslaugų kiekis – 1 vnt., taigi akivaizdu, jog ieškovės prašymas dėl 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš kurių 1 000 Eur teismas priteisė proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai) nebuvo pagrįstas taip, kaip to reikalauja įstatymas.
26. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime vertindamas savivaldybės neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo būtinos sąlygos, egzistavimą, tinkamai ir pagrįstai įvertino atsakovių pateiktą informaciją apie ieškinyje aprašyto įvykio metu galiojusią sutartį su priežiūrą atliekančia įmone kaip nesudarančią pagrindo konstatuoti valdymo teisės perleidimo CK 6.266 straipsnio prasme. Skundžiamame sprendime teismas pagrįstai pripažino ieškovės nurodytas patirtas išlaidas pagrįstomis, juo labiau, kad buvo pateikti medicininiai dokumentai dėl kojos traumos, rekomendacijos dėl potrauminio periodo, pateikti ieškovės turimo mokėjimo už suteiktas paslaugas kvitai, mokėjimo pavedimai, informacija netgi apie kineziterapeutę ir jos kvalifikaciją, pas kurią po 2017 m. įvykio tebesilanko ieškovė: t. y. tokias, kokias nurodė teismui, paslaugas (pateikdama tai patvirtinančius įrodymus) ieškovė realiai gavo/ jai buvo suteiktos ir yra teikiamos, o prekes, įskaitant ir „Zibor” vaistus, realiai įsigijo.
27. Ieškovės nuomone, jai priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra itin maža, tik iš dalies kompensuojanti ieškovės patirtus išgyvenimus. Kaip ir neturtinė žala, taip ir patirtos žalos kompensacijos dydis yra itin subjektyvus dalykas ir savivaldybė šiuo klausimu tegali pasakyti savo požiūrį, kuris niekaip nepaneigia ieškovės realiai patirtų išgyvenimų, nerimo, streso ir iki šiol tebesitęsiančių sveikatos problemų bei nepatogumų.
28. Ieškovė taip pat paaiškina, kad sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. VR-05/2021 nurodytas skaitmuo „1 vnt.” reiškia, jog vienoje byloje buvo teiktos nurodytos teisinės paslaugos: „parengiant civilinį ieškinį, patikslintą civilinį ieškinį, reikiamus prašymus byloje ir rašytinius paaiškinimus Vilniaus miesto apylinkės teismui“. Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis ir jas pagrindžiantys įrodymai pateikti teismui ir teismas pagrįstai priteisė 1 000 Eur proporcingai patenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų daliai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl atsakovių atsakomybės bendraisiais pagrindais.
30. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).
31. Ieškovė nurodo, kad neteisėti atsakovės veiksmai šiuo atveju pasireiškė neveikimu, t. y. nepasirūpinus aikštės grindinio ir jame įrengto ženklo „Vilniaus kompasas“ saugumu ir nepateikus perspėjančių užrašų apie slidžią šaligatvio dangos dalį, bei remiasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, kuriame nurodyta viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas.
32. Apeliantės laikosi pozicijos, jog teismas skundžiamame sprendime savivaldybės neteisėtų veiksmų nekvalifikavo nei kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymo (nenurodyta imperatyvi įstatymo ar sutarties nuostata, kurią savivaldybė būtų pažeidusi), nei kaip atlikimą įstatymo draudžiamų veiksmų, taigi teismo išvadą dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų galimai reiktų vertinti kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai tariamą pažeidimą (nors ir šios bendro pobūdžio pareigos tariamas pažeidimas nėra teismo sprendime motyvuojamas). Teismas skundžiamame sprendime išsamiai pacitavęs kasacinio teismo praktiką civilinės atsakomybės taikymo klausimais, galiausiai dėl konkrečių šios bylos aplinkybių tik glaustai nurodė, jog savivaldybės neteisėti veiksmai iš esmės pasireiškė tuo, kad „įvykio metu įvykio vietoje nebuvo perspėjančio ženklo „Slidu““. Savivaldybė nesutinka, kad ženklo „Slidu“ nepastatymas žiemos metu sningant viešoje miesto aikštėje savaime sudaro pagrindą laikyti savivaldybės veiksmus neteisėtais CK 6.246 straipsnio prasme.
33. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas savivaldybių nuosavybėn perduodamas turtas – miestų ir gyvenviečių bendros paskirties komunalinio ūkio objektai, reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti: gatvės ir vietinės reikšmės keliai su visais jiems priklausančiais statiniais (tiltais, viadukais, požeminėmis bei antžeminėmis perėjomis, laiptais, atramos sienelėmis, visuomeninio keleivinio transporto stotelėmis, paviljonais, kelių eismo reguliavimo techninėmis priemonėmis, inžinerine įranga, lietaus kanalizacijos tinklais bei komunikacijomis, automobilių parkavimo ir saugojimo aikštelėmis). Be to, pagal Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai, siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.). Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrenginius, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi.
34. Pastebėtina, jog prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo į ieškinį (2021-01-05) yra pridėta ženklo „Vilniaus kompasas“ eksploatacijos (priežiūros) instrukcija. Minėtoje instrukcijoje nurodyta, jog „Įspėjimas: šlapi arba apsnigti poliruoti paviršiai yra slidūs“. Esant šiai aikštės dalies savybei, ji turėjo būti atitinkamai prižiūrima, o praeiviams turėjo būti pateikta informacija apie šios aikštės vietos slidumą, esant nepalankioms oro sąlygoms, bent jau taip turėjo elgtis rūpestingas ir atidus tokio objekto savininkas (bonus pater familias). Tokiam asmeniui keliami ir didesni protingumo ir apdairumo standartai, reikalaujantys elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai pagal atidaus asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovo elgesys neatitinka bonus pater familias elgesio standarto ir elementarių objektyvaus sąžiningo elgesio (bona fides principas) reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, pati žinodama apie šios aikštės dalies pavojingas savybes, neįspėjo žmonių apie galimą pavojų ir taip pažeidė bendrąjį atidaus ir rūpestingo elgesio principą, yra pagrįsta.
35. Teismas tinkamai nustatė ir kitą valstybės civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais atsakovių civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovių veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi padaryta žala turi būti asmens kaltų veiksmų rezultatas, tačiau įstatyme nereikalaujama, kad atsakingo asmens elgesys būtų vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Teismas, vertindamas aplinkybių ir priežasčių visumą, turi nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti.
36. Pirmosios instancijos teismui pakako įrodymų konstatuoti, kad atsakovės paslydimas nebuvo atsitiktinis įvykis, įvykęs nepaisant savivaldybės pastangų prižiūrėti savo nuosavybę, o priešingai, savivaldybė nesirūpino savo nuosavybe, todėl neužtikrino, kad plytelė būtų atitinkamai prižiūrėta ir praeiviams laiku ir tinkamai suteikta informacija apie pavojingas šios aikštės paviršiaus dalies savybes. Tokiomis aplinkybėmis pagrįstai konstatuota, kad tarp savivaldybės nerūpestingo elgesio (nesirūpinimo savo nuosavybe taip, kad kitiems asmenims nebūtų sukeltas pavojus) ir ieškovei padarytos žalos yra civilinei atsakomybei kilti pakankamas priežastinis ryšys, t. y. jeigu savivaldybė būtų rūpestingai prižiūrėjusi savo nuosavybę, žalos, tikėtina, nebūtų kilę. Tai, kad savivaldybės neveikimą su atsiradusiais žalingais padariniais sieja netiesioginis priežastinis ryšys ir kad dėl atsiradusios žalos gali būti kalti ir kiti asmenys, savivaldybės pareigos atlyginti žalą nepanaikina.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
37. Ieškovė laikėsi pozicijos, jog vien tik sąskaitomis, matematiniais pagrįstais skaičiavimais ir pateiktais įrodymais (mokėjimo pavedimai, kvitai, vaistinės pirkimo čekiai) ieškovė patyrė 2 243,41 Eur žalą, neminint papildomai patirtos žalos – 2 200 Eur negautų pajamų už 2018 m. sausio mėnesį, ir nenurodant grynaisiais pinigais vykdytų atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, kurių ieškovė negali įrodyti. Ieškovė pateikė detalius paaiškinimus ir tai pagrindžiančius įrodymus, kokius rūbus dėvėjo tą dieną, kai patyrė traumą, detaliai juos apibūdino ir nurodė kainas. Logiška, kad patyrus traumą ir teikiant pagalbą dėl traumos, aprašyti rūbai buvo sugadinti. To pakanka, esant aplinkybėms, kai nesitiki patirti nuostolių dėl rūbų sugadinimo. Didesnis komfortas ir palata akušeriniame skyriuje buvo reikalingi, kadangi ieškovė laukėsi (paskutinis nėštumo mėnuo). Atsakovės pareiga yra paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes, kad žala mažesnė ar nepagrįsta, tačiau atsakovė nepateikė įtikinamų įrodymų šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms paneigti.
38. Ieškovė taip pat nurodė patyrusi neturtinę žalą – 7 000 Eur, kurią motyvavo rimtais sužalojimais (buvo padarytas abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, čiurnos, dešinės lateralinės kulkšnies ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, deltinio raiščio plyšimas, šokikaulio panirimas), kurie sukėlė daug fizinio ir dvasinio skausmo, išgyvenimų, didelius nepatogumus iki šiol. Ieškovei koja buvo sutvirtinta metaline plokštele bei varžtais, pasekmės sveikatai neišnyko. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, kad ji patyrė didelį stresą, nes buvo 8 mėn. nėščia, baimę dėl kūdikio sveikatos, skausmą, fizinius nepatogumus, priverstinį gulėjimą lovoje, vaikščiojimą su gipsu, bejėgiškumo jausmą, sumažėjo jos galimybę dalyvauti darbinėje veikloje. Be to, ieškovė dėl sveikatos būklės buvo nuolat stebima gydytojų, negalėjo vartoti skausmą mažinančių vaistų, problemiška buvo vaikščioti pas gydytojus, trauma reikalauja tolesnio gydymo ir reabilitacijos, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, laikė, kad ieškovei priteistinas 4 000 Eur dydžio neturinės žalos atlyginimas.
39. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta sveikatai ir išdėstyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: žalos padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės. Atlygintino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, vadovaujasi tiek įstatyme nustatytais, tiek kitais kriterijais, kuriuos pripažįsta reikšmingais konkrečiu nagrinėjamu atveju. Be to, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas turi vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą.
40. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009). Asmens sveikata, kaip ir gyvybė, yra absoliuti, prigimtinė vertybė, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos, nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, konstatavo, kad asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padarytos žalos padariniai. Jeigu jie susiję su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fiziniu skausmu, lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neturtinės žalos nustatymo kriterijų taikymas priklauso nuo pažeistos neturtinės vertybės, ir nagrinėjamu atveju esminę reikšmę nustatant ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį suteikė sunkiam sužalojimo pobūdžiui bei atsakovės būklei (8 mėnesio nėštumui), t. y. atsižvelgė į padarytos neturtinės žalos pobūdį bei mastą ir įvertino jos padarinius perspektyviuoju požiūriu. Taigi pagrįstai buvo atsižvelgta į tai, kad patirtos žalos padariniai tęsiasi iki šiol ir galės turėti neigiamos įtakos ieškovės gyvenimo kokybei. Didesnės svarbos suteikimas nurodytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams nagrinėjamu atveju pripažintinas teisingu ir pagrįstu, atitinkančiu neturtinės žalos atlyginimo, kaip svarbiausių asmens neturtinių teisių gynimo būdo, paskirtį ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs reikšmingus ieškovės patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, pagrįstai priteisė 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
42. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010).
43. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
44. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų- 2 500 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistinos bylinėjimosi išlaidos– 2 500 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-02 sprendimą palikti nepakeistą
Priteisti ieškovei M. S. – D, a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, ir Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 188710061, bylinėjimosi išlaidas- 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.